Byla 1A-724-478/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei - Ridikei, nuteistajai I. J., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, civilinio ieškovo atstovui Remigijui Merkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

2I. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė - 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) Eur bauda.

3Civilinio ieškovo UAB „E. P.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. J. civilinio ieškovo UAB „E. P.“ naudai priteista 35532,61 EUR (122 687 Lt) turtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

5I. J. nuteista už tai, kad dirbdama UAB „E. P.“, į. k. ( - ), reg. ( - ), pardavimų vadybininkės pareigose, ir 2009-04-07 su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-07-26 savo darbo vietoje, adresu ( - ), „Skype“ pokalbių programa, vartotojo vardu „( - )“, atskleidė kitam juridiniam asmeniui - UAB „A.“, į. k. ( - ), savo darbdavio - UAB „E. P.“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo atlikdama UAB „E. P.“ vadybininko pareigas, t. y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, tuo pažeisdama susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą...“, 8 punkto „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“; 9 punkto „komercine paslaptimi laikoma - visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės...“ nuostatas, ko pasėkoje UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-12-27 atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „W. N.“ užsakymus, t. y. 2010-05-04 už 1035,84 Lt; 2010-05-12 už 2071,68 Lt; 2010-06-03 už 6560,32 Lt; 2010-06-03 už 6560,32 Lt; 2010-06-04 už 2416,96 Lt; 2010-06-07 už 2762,24 Lt; 2010-06-08 už 5559,01 Lt; 2010-06-08 už 5524,48 Lt; 2010-06-09 už 4972,04 Lt; 2010-06-09 už 7596,16 Lt; 2010-06-09 už 7596,16 Lt; 2010-06-10 už 3452,80 Lt; 2010-06-10 už 3452,80 Lt; 2010-06-10 už 7596,16 Lt; 2010-06-10 už 2416,96 Lt; 2010-06-11 už 5524,48 Lt; 2010-06-11 už 5524,48 Lt; 2010-06-11 už 2762,24 Lt; 2010-06-14 už 3452,80 Lt; 2010-06-14 už 2658,66 Lt; 2010-06-15 už 3452,80 Lt; 2010-06-15 už 5524,48 Lt; 2010-06-16 už 3452,80 Lt; 2010-06-16 už 5524,48 Lt; 2010-06-16 už 5524,48 Lt; 2010-06-16 už 3452,80 Lt; 2010-06-17 už 5524,48 Lt; 2010-06-18 už 1899,04 Lt; 2010-06-18 už 5351,84 Lt; 2010-06-21 už 5179,20 Lt; 2010-06-21 už 4316 Lt; 2010-06-21 už 5179,20 Lt; 2010-06-21 už 5179,20 Lt; 2010-06-22 už 3452,80 Lt; 2010-06-22 už 5524,48 Lt; 2010-06-22 už 5524,48 Lt; 2010-06-22 už 5524,48 Lt; 2010-06-25 už 2416,96 Lt; 2010-06-25 už 1553,76 Lt; 2010-06-28 už 3625,44 Lt; 2010-06-29 už 3452,80 Lt; 2010-06-29 už 5351,84 Lt; 2010-06-30 už 1899,04 Lt; 2010-07-06 už 2762,24 Lt; 2010-07-07 už 1553,76 Lt; 2010-07-07 už 1553,76 Lt; 2010-07-08 už 1899,04 Lt; 2010-07-13 už 4316 Lt; 2010-07-20 už 4316 Lt; 2010-07-22 už 1726,40 Lt; 2010-07-23 už 1899,04 Lt; 2010-07-27 už 1899,04 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 1208,48 Lt; 2010-08-03 už 5869,76 Lt; 2010-08-03 už 5869,76 Lt; 2010-08-06 už 4661,28 Lt; 2010-08-10 už 1208,48 Lt; 2010-08-10 už 6560,32 Lt; 2010-08-11 už 5524,48 Lt; 2010-08-12 už 6387,68 Lt; 2010-08-12 už 2416,96 Lt; 2010-08-12 už 6736,96 Lt; 2010-08-13 už 5869,76 Lt; 2010-08-16 už 9840,48 Lt; 2010-08-17 už 9840,48 Lt; 2010-08-18 už 5179,20 Lt; 2010-08-18 už 5179,20 Lt; 2010-08-18 už 5179,20 Lt; 2010-08-23 už 2762,24 Lt; 2010-08-23 už 7423,52 Lt; 2010-08-25 už 4143,36 Lt; 2010-08-26 už 4316 Lt; 2010-08-26 už 4833,92 Lt; 2010-08-27 už 5524,48 Lt; 2010-08-31 už 1381,12 Lt; 2010-09-03 už 5869,76 Lt; 2010-09-08 už 1899,04 Lt; 2010-09-08 už 3452,80 Lt; 2010-09-08 už 5351,84 Lt; 2010-09-08 už 5351,84 Lt; 2010-09-16 už 5351,84 Lt; 2010-09-21 už 1899,04 Lt; 2010-09-22 už 7250,88 Lt; 2010-09-22 už 5869,76 Lt; 2010-09-24 už 5869,76 Lt; 2010-09-29 už 5869,76 Lt; 2010-10-01 už 2416,96 Lt; 2010-10-04 už 3970,72 Lt; 2010-10-04 už 5869,72 Lt; 2010-10-07 už 4661,28 Lt; 2010-10-09 už 1899,04 Lt; 2010-10-09 už 1899,04 Lt; 2010-10-09 už 1899,04 Lt; 2010-10-13 už 3452,80 Lt; 2010-10-14 už 3970,72 Lt; 2010-10-14 už 4488,64 Lt; 2010-10-14 už 4488,64 Lt; 2010-10-15 už 4143,36 Lt; 2010-10-15 už 5869,76 Lt; 2010-10-15 už 4833,92 Lt; 2010-10-19 už 4143,36 Lt; 2010-10-21 už 1899,04 Lt; 2010-10-22 už 5524,48 Lt; 2010-11-02 už 4316 Lt; 2010-11-02 už 5869,76 Lt; 2010-11-04 už 3452,80 Lt; 2010-11-08 už 5869,76 Lt; 2010-11-17 už 4316 Lt; 2010-11-17 už 1899,04 Lt; 2010-11-18 už 6387,68 Lt; 2010-11-19 už 6387,68 Lt; 2010-11-23 už 6387,68 Lt; 2010-11-23 už 5179,20 Lt; 2010-11-23 už 3452,80 Lt; 2010-11-23 už 1795,46 Lt; 2010-11-23 už 897,73 Lt; 2010-11-24 už 8286,72 Lt; 2010-11-24 už 1795,46 Lt; 2010-11-24 už 1795,46 Lt; 2010-11-24 už 1795,46 Lt; 2010-11-25 už 7941,44 Lt; 2010-11-25 už 3211,11 Lt; 2010-11-25 už 897,73 Lt; 2010-11-26 už 7941,44 Lt; 2010-12-02 už 1795,46 Lt; 2010-12-02 už 8804,64 Lt; 2010-12-03 už 5179,20 Lt; 2010-12-06 už 1795,46 Lt; 2010-12-07 už 1208,48 Lt; 2010-12-09 už 8804,64 Lt; 2010-12-09 už 8804,64 Lt; 2010-12-10 už 1208,48 Lt; 2010-12-10 už 2762,24 Lt; 2010-12-13 už 8804,64 Lt; 2010-12-13 už 5179,20 Lt; 2010-12-13 už 5179,20 Lt; 2010-12-13 už 5179,20 Lt; 2010-12-13 už 8804,64 Lt; 2010-12-13 už 3625,44 Lt; 2010-12-13 už 8804,64 Lt, kurių bendra vertė 629 238,25 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 139 893 Lt pelno;

6laikotarpiu nuo 2010-06-24 iki 2010-10-29 atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „F. C.“ užsakymus, t. y. 2010-06-24 už 2693,18 Lt; 2010-07-06 už 7250,88 Lt; 2010-07-08 už 2762,24 Lt; 2010-07-15 už 2762,24 Lt; 2010-07-15 už 1968,10 Lt; 2010-10-20 už 2416,96 Lt; 2010-10-20 už 2416,96 Lt, kurių bendra vertė 22 270,56 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 1880 Lt pelno;

72010-06-18 pagal užsakovo P. užsakymą atliko pervežimo paslaugas už 8286,72 Lt ir dėl to UAB „E. P.“ negavo 1814,79 Lt pelno;

82010-06-21 pagal užsakovo A. A. S. užsakymą atliko pervežimo paslaugą už 5179,20 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 749,95 Lt pelno; tokiais veiksmais savo darbdaviui - UAB „E. P.“ padarė didelę – 35 532,55 eurų (122 687 Lt) - turtinę žalą, t. y. I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnyje.

9Apeliaciniu skundu nuteistoji I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas; jeigu aukščiau prašomas pagrindas nebūtų nustatytas, apsvarsčius galimybę nutartimi perduoti bylą prokurorui (kadangi kaltinamasis aktas perduotinas prokurorui, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų), priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

10Apeliantė nurodo, kad ji pripažinta kalta ir nuteista bei jai paskirta bausmė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, taip pat šiuo apeliaciniu skundu ji pasisako ir dėl teismo šališkumo bei neteisingai išspręstos civilinio ieškinio dalies. Apeliantės nuomone, jos veika be jokio pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, tokiu būdu buvo paneigtas baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio principas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal netinkamą BPK 219 str. 3 p. požiūriu kaltinamąjį aktą, nuo kurio kvalifikuotai gintis nebuvo įmanoma. Jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Šiuo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir apsvarsčius galimus procesinius sprendimus - perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kartu su kaltinamuoju aktu arba pirmosios instancijos teismui dėl teismo šališkumo, taip pat yra ir teisiniai pagrindai priimti išteisinamąjį nuosprendį.

11Apeliantė yra tos nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu, buvo šališkas, ir nors pats pagarsino svarbias bei esmines fakto aplinkybes, leidžiančias suabejoti teismo nešališkumu, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šališkumą, apeliantės nuomone, rodo ir netinkamas teismo darbo organizavimas, kuris turi būti vertinamas kartu su kitomis šališkumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, iš esmės pažeistos baudžiamojo proceso normos (dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apeliantės teisės), be to, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, savo ruožtu, sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

12Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji ir jos gynėjas, reikšdami motyvuotas abejones dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Ročio šališkumo, dar prieš pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą pareiškė jam nušalinimą žemiau išdėstytais motyvais ir pagrindais. Apeliantės nuomone, nušalinimas be pagrindo buvo atmestas, todėl procesas pirmosios instancijos teisme vyko bylą nagrinėjant šališkam teisėjui, todėl toks apkaltinamasis nuosprendis laikytinas priimtu šališko teismo ir vien jau dėl tos priežasties yra naikintinas, bylą perduodant naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

13Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. kovo 18 d. teisiamajame posėdyje gerbiamas teisėjas Dainius Ročys pats pagarsino fakto aplinkybę, kad administraciniuose procesuose, administracinėje byloje jo sutuoktinę G. R. atstovavo advokatas V. S., kuris praktikuoja vienoje advokatų kontoroje kartu su advokatu G. G., ikiteisminio tyrimo metu gynusiu apeliantę. Tai, kad advokatas V. S. atstovavo teisėjo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmąja instancija, sutuoktinę, matyti ir iš viešų teismų sistemos LITEKO duomenų - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos G. R. (teisėjo Dainiaus Ročio sutuoktinės) apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A55 -17/2014 priėmė galutinį sprendimą - G. R. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-460 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei G. R. paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos - papeikimu; panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. P-474, grąžino pareiškėją į tarnybą Lietuvos Respublikos prokuratūroje; įpareigojo Generalinę prokuratūrą sumokėti G. R. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos; likusią pareiškėjos reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14Taigi, teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, tokia aplinkybė atrodė svarbi ir teisėjas atkreipė ir kitų proceso dalyvių dėmesį į tokią aplinkybę. Advokatas V. S., jo pasiteiravus, patvirtino aplinkybes, kad administracinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės pareigų, atskirais atvejais ir klausimais konsultacijose dalyvavo ir advokatas G. G., ikiteisminio tyrimo metu gynęs I. J.. Viešas internetinis puslapis ( - ), rodo, kad advokatai V. S. ir G. G. praktikuoja kartu vienoje advokatų kontoroje, pavadinimu „Advokatų kontora ( - )“, kurioje advokatas V. S. yra advokatų kontoros seniūnas ir partneris, kaip ir advokatas G. G..

15Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad teisinių paslaugų sutartis su gynėju advokatu G. G. dėl teisinių paslaugų teikimo ikiteisminiame tyrime šioje baudžiamojoje byloje pasibaigė nuteistosios iniciatyva, dėl, jos manymu, netinkamai teiktų gynėjo paslaugų.

16Tokios aplinkybės rodo, kad ją ikiteisminio tyrimo metu ir netgi baudžiamąją bylą perdavus į teismą (ko pasėkoje baudžiamoji byla buvo grąžinta prokurorui kartu su kaltinamuoju aktu) gynęs advokatas G. G. yra tiesiogiai susijęs su advokatų kontoros partneriu, seniūnu advokatu V. S., kuris teikė advokato paslaugas ir yra susijęs su pirmojoje instancijoje baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktine G. R.. Įvertinus tai, kad teisinių paslaugų sutartis su advokatu G. G. pasibaigė apeliantės iniciatyva, o advokatas G. G. susijęs su advokatu V. S., nes praktikuoja vienoje advokatų kontoroje, advokato V. S. teisinių paslaugų teikimas pirmojoje instancijoje bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinei G. R. ne tik galėjo turėti, bet ir realiai turėjo neigiamos įtakos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį.

17Kita reikšminga aplinkybė, sprendžiant pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo klausimą, yra ta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00895-10 apie įtarimą buvo pranešta trims asmenims: apeliantei, kurią gynė advokatas G. G., R. E. M., kurį gynė ir tebegina advokatas V. S., bei M. M.. kurį gynė ir tebegina advokatas K. J.. Minėtina ir tai, kad pirmoji kaltinamojo akto versija, kuri buvo pripažinta kaip netinkama nagrinėti pirmosios instancijos teisme, buvo surašyta visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu. Tokios aplinkybės rodo, kad advokatai G. G. ir V. S. ne tik yra susiję viena advokatų kontora, bet ir viename tame pačiame ikiteisminiame tyrime ir netgi teisme gynė du įtariamuosius toje pačioje baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta I. J. baudžiamoji byla. Pažymėtina, kad žalų skaičiavimas visų įtariamųjų atžvilgiu yra susijęs (apie ką pasisakoma kitame šio apeliacinio skundo motyve), todėl tokia situacija, kada vienas ir tas pats advokatas teikė ir tebeteikia teisines paslaugas kaip gynėjas baudžiamojoje byloje, kuri sudarė vieningą visumą su byla, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra skundžiamas, ir vienu metu tas pats advokatas (V. S.) teikė ir, galimas dalykas, tebeteikia teisines paslaugas teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmąja instancija, sutuoktinei, yra negalima.

18Nuteistosios I. J. gynėjas advokatas Atas Molis, gynęs apeliantę po to, kada ji atsisakė advokato G. G. paslaugų, apie 2009 metus darbo sutarties pagrindu dirbo „Advokatų profesinėje bendrijoje ( - )“, kurioje taip pat dirbo ir pirmojoje instancijoje bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė, jau aukščiau minėta G. R., taigi, ir ši aplinkybė turėjo ypatingos reikšmės. Tokias aplinkybes sužinojusi apeliantė pirmosios instancijos teismo proceso metu manė ir tebemano, kad jos pasirinkto gynėjo darbiniai santykiai su bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo sutuoktine, padidintas teisėjo siekis teigti jokių sąsajų nesant, nulėmė neobjektyvų ir neišsamų, šališką baudžiamosios bylos išnagrinėjimą ir neteisingo, nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

19Tokios reikšmingos fakto aplinkybės suponavo išvadą, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teisėjas Dainius Ročys, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turėjo pagrindus demonstruoti asmeniškumą prieš kaltinamąją, kaip ir siekį demonstruoti, kad jis nejaučia jokio dėkingumo advokatui V. S. dėl jo sutuoktinės atstovavimo administraciniame procese, kas išreiškia suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi, o tuo pačiu ir teisėjo šališkumą. Kaip jau minėta, ir pačiam teisėjui tokia aplinkybė atrodė svarbi, todėl 2015 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria teisėjas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, yra neteisėta ir nepagrįsta.

20Asmens teisė į nešališką teismą atskleista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi subjektyvus manymas gali būti svarbus, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Nešak v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario A. T. Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vertinant teisėjo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmąja instancija, sutuoktinės G. R., kaip klientės, santykius su advokatu V. S., kuris ne tik praktikuoja vienoje advokatų kontoroje kartu su ikiteisminiame tyrime I. J. gynusiu advokatu G. G., bet ir tame pačiame ikiteisminiame tyrime gynė kitą įtariamąjį R. E. M., advokato Ato Molio, gynusio apeliantę pirmosios instancijos teisme, kurio priimtas nuosprendis skundžiamas, darbinius santykius „Advokatų profesinėje bendrijoje ( - )“, kurioje taip pat dirbo ir teisėjo sutuoktinė, objektyviąja prasme, neabejotinai darytina išvada, kad teisėjas Dainius Ročys nesuteikė jokių garantijų dėl nešališkumo šioje baudžiamojoje byloje, kas atitiktų teismo nešališkumo objektyviąja prasme pažeidimą.

21Baudžiamojo proceso įstatymo leidėjas yra numatęs aiškius pagrindus ir motyvus, kuriems esant galima pareikšti nušalinimą teisėjui (BPK 57-61 str. str.). BPK 58 str. numatyti atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Tačiau įstatymų leidėjas proceso dalyviams numato teisę ir galimybę motyvuotai nurodyti kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių nurodyto asmens nešališkumui (BPK 58 str. 1 d. 4 p.).

22Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad teisėjas, nenusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo visi teisiniai pagrindai tokiam nusišalinimui, per vieną dieną, netgi pasibaigus darbo valandoms, po 18 val., baigė teisiamąjį posėdį. 2015-04-13 teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus, atlikus įrodymų tyrimą, jau pasibaigus darbo valandoms, teisėjas pasiūlė I. J. duoti parodymus. Kaltinamoji ir gynėjas prašė laiko pasiruošti gynybai, kadangi per vieną posėdį buvo apklausti liudytojai, atliktas įrodymų tyrimas, sužinotos naujos aplinkybės, tačiau teismas atmetė tokį prašymą ir toliau, pasibaigus darbo valandoms, pasiūlė I. J. duoti parodymus. Dėl tokių teisėjo veiksmų, neleidimo I. J. pasirengti gynybai, kaip tą numato BPK 44 str. 7 d., apeliantė (proceso pirmosios instancijos metu - kaltinamoji) raštu pareiškė pareiškimą nušalinti teisėją antrą kartą. Tačiau ir šiuo atveju nušalinimas buvo nepagrįstai atmestas. Apibendrindama šį apeliacinio skundo motyvą, apeliantė mano, kad yra teisinis pagrindas priimti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 p. numatytą procesinį sprendimą - panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

23Apeliantė yra tos nuomonės, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu išreiškė nepagrįstą ir bereikalingą kitų teisinių santykių (civilinės ar darbo teisės) kriminalizavimą, kas nulėmė apeliantės baudžiamąjį persekiojimą ir nuteisimą, kai tuo tarpu apeliantei inkriminuoti teisės pažeidimai (apeliantė neigia padariusi kokią nors nusikalstamą veiką) nėra tokio sunkumo, jog dėl jų būtų pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kriminalines bausmes.

24Skunde pažymėta, kad kaltinamasis aktas apeliantės atžvilgiu buvo surašytas neaiškiai ir netinkamai, kas jau vieną kartą sudarė pagrindą perduoti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui. Be jokio pagrindo buvo išplėstos kaltinimo ribos ir apeliantė verčiama gintis nuo nekonkretaus kaltinimo, kas pažeidė ne tik reikalavimus kaltinamajam aktui, bet ir BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

25Baudžiamosios atsakomybės ir jos, kaip ultima ratio, požiūriu svarbu yra tai, kad tuo atveju, jeigu jau juridinis asmuo dėl jos veiksmų patyrė kokios nors žalos, tai tokia žala turi būti ieškoma civilinio proceso tvarka ir pagrindais. Apeliantei yra žinoma, kad lygiagrečiai baudžiamosios bylos nagrinėjimui, vyko ir kitų bylų dėl darbo teisinių santykių, kiek tai susiję su kitais anksčiau buvusiais įtariamaisiais toje pačioje baudžiamojoje byloje (R. E. M. ir M. M.). Apeliantės manymu, tik tuo atveju, jeigu kitomis teisinės atsakomybės rūšimis neįmanoma sureguliuoti tokių teisinių santykių, turi būti pereinama į baudžiamosios teisės sritį ir tik tokiu atveju galimas baudžiamasis persekiojimas, kadangi būtent tokia ir yra baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) prigimtis. Jos atveju tokio principo nebuvo paisoma.

26Tokia praktika, kada baudžiamoji teisė yra suvokiama, o baudžiamasis persekiojimas galimas tik dėl tokių nusižengimų ir nusikaltimų, kurie kelia pačią didžiausią žalą visuomenės ir valstybės interesams, yra plačiai pripažįstama ir taikoma tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje, nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Šiuo požiūriu klausimą dėl kitų teisinės atsakomybės rūšių bei baudžiamosios atsakomybės atribojimo plačiai aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartyje b.b. Nr. 2K-7-85/2013: “Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nagrinėjamos bylos kontekste teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011).

28Taigi, apeliantė mano, kad jos veika negali sudaryti nusikaltimo sudėties ir yra be pagrindo kvalifikuota kaip nusikalstama pagal BK 211 straipsnį.

29Apeliantė pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, aiškindamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo motyvus, rėmėsi teismų praktika civilinėse bylose (pvz., dėl komercinės paslapties), ir tokią praktiką be jokio pagrindo perkėlė į baudžiamosios teisės sritį (nors, apeliantės manymu, ir nuo teismų praktikos civilinėse bylose nukrypo), kai tuo tarpu pagrindinio principo ultima ratio nepaisė.

30Ypatingai reikšminga šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konkrečiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 02 d. nutartis b.b. Nr. 2K-518/2014, kurioje konstatuota: „Nors įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama tokios žalos grėsmė, tačiau nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyviu; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013). Tokia praktika juolab taikytina ir šioje byloje, kadangi komercinė paslaptis yra nematerialus turtas, taigi, tokio turto apsauga negali būti saugoma labiau, nei materialus turtas, kas ir konstatuojama aukščiau cituojamoje nutartyje. Be to, sutinkamai su teismų praktika, ūkinės veiklos laisvė užsiimti konkuruojančia veikla negali būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2012), todėl apeliantė negali atsakyti dėl to, kad yra kitų juridinių asmenų, užsiimančių analogiška veikla, kaip ir UAB ,,E. P.“.

31Precedento reikšmę turi ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis b. b. Nr. 1 S-15-719/2015, kuria atmestas skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo požiūriu aktualus yra šis įsiteisėjusios nutarties motyvas: „Pažymėtina, kad BK 211 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nes jame nurodytos komercinės paslapties apibrėžtį reglamentuoja kiti teisės aktai. Pagal CK 1.116 str. 1 d. informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. ...Be to, komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (kasacinė Nr. 3K-3-303/2011)“. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos požiūriu esminis elementas yra tas, kad visa informacija, kurią pirmosios instancijos teismas mano esant komercine paslaptimi, yra gaunama iš viešai prieinamų šaltinių (pvz., interneto resursų, įskaitant, bet neapsiribojant „F. C.“, „C. D.“), katalogų ir pan., baudžiamosios teisės prasme ji negali būti laikoma neprieinama ar slapta. Šio privalomojo elemento pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino, o skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvas „aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio“, yra kaltinamosios kaltės preziumavimas ir objektyvaus pakaltinimo požymis.

32Ypatingai svarbu yra ir tai, kad 2009-04-07 susitarimo dėl konfidencialumo, kuriuo yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, kad apeliantė tokį susitarimą pažeidė, 10 punktas labai aiškiai apibrėžė tokį susitarimą pasirašančio darbuotojo atsakomybės ribas, - pažeidimo atveju darbuotojas įsipareigoja sumokėti darbdaviui 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio baudą (1 t., b. l. 17-20). Toks susitarimas vertintinas kartu su visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartimi, t. y. ir pats darbdavys, kuris šioje baudžiamojoje byloje veikia kaip civilinis ieškovas, aiškiai nustatė darbuotojų atsakomybės ribas, kurios neperžengia į baudžiamosios teisės sritį.

33Apibendrindama šį apeliacinio skundo motyvą, apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu be jokio pagrindo apeliantės veiką pripažino nusikalstama, kai tuo tarpu tokia veika nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro.

34Apeliantės nuomone, pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tokio pripažinimo užtektų prašomo procesinio sprendimo - pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimui ir baudžiamosios bylos grąžinimui naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, apeliantė pasisako ir dėl kitų esminių proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme metu, kas nulėmė netinkamą duomenų pripažinimą įrodymais, netinkamą jų vertinimą, netinkamos metodikos parinkimą ir jos neatskleidimą, suinteresuoto asmens pateikto skaičiavimo pripažinimą metodika ir kt.

35Apeliantė taip pat nurodo, Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui ir vienas iš teismo motyvų, dėl kurio buvo priimtas toks procesinis sprendimas, buvo dalies dokumentų neišvertimas į valstybinę kalbą. Minėtina, kad prokuroras skundė tokią nutartį ir aukštesniosios instancijos teismui, tačiau prokuroro skundas buvo atmestas, o pati nutartis palikta galioti, pripažįstant, kad kaltinamasis aktas yra su tokiais trūkumais, kurie užkerta galimybę bylą nagrinėti teisme. Šis trūkumas nebuvo pašalintas ir antrąjį kartą surašant kaltinamąjį aktą bei perduodant baudžiamąją bylą į teismą. Tai, apeliantės manymu, sudaro pagrindą, panaikinus skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, perduoti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, kadangi įsiteisėjusi teismo nutartis turi būti vykdoma be jokių apribojimų (BPK 346 str.). Be kita ko, ir pats pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą - apžiūrą, pats pripažino, kad gynėjo nurodyti dokumentai: 1 tomas, 74-76, 68-69, 71, 78-81, 83, 87, 88, 90-92, 95-100, 2 tomas, 19-20, 23-24, 28, 35, 36, 39 ir dar daugelis kitų dokumentų nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, kaip to reikalauja BPK 8 str., tokiu būdu jį pažeidė.

36Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį grindė tuo, jog apeliantė komunikavo su nenustatytais trečiaisiais asmenimis programos „Skype“ pagalba ir tokiu būdu atskleidė komercinių paslapčių turinį. Juo labiau, šios programos duomenimis buvo grindžiama ir įrodinėjama patirta žala. Šiuo aspektu skunde pažymima, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas 2010-09-06 antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70-10-100 (1 t., b. l. 21- 22), o darbdavio direktorius padarė kopijas įrašant į kompaktinius diskus išsaugotas laikmenas apie buvusios darbuotojos I. J. susirašinėjimą „Skype“ programoje, elektroniniais paštais, taip pat Word, Excel, PDF dokumentai, ištraukti iš vartotojo kompiuterio ir USB laikmenų.

37Apeliantė mano, kad toks duomenų gavimas yra neteisėtas ir sudaro BPK 167 ar 166 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, už ką atsako ir juridinis asmuo. Vien pats faktas, kad kompiuteris buvo suteiktas darbdavio, jokiu būdu nereiškia, kad darbdavys turi teisę rinkti ir kontroliuoti informaciją apie privatų darbuotojų gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. numato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. „Skype“ išrašuose yra ir asmeninės informacijos, tokią informaciją skaitant neturint teismo nutarties, yra pagrindas pripažinti, kad duomenys iš „Skype“ programos gauti neteisėtai. Kauno apylinkės teismo informacinių technologijų specialistas patvirtino, kad duomenys išsaugomi „Skype“ serveriuose. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, siekdami įrodyti apeliantės kaltę, turėjo pagristi „Skype“ pokalbių teisėtumą ir užklausti „Skype“ kūrėjų ir administruojančių asmenų, kad būtų įsitikinta, jog tokie pokalbiai yra ir jie buvo kuriami būtent prisijungimo vardu „( - )“. Pažymėtina ir tai, kad apeliantei kompiuteris nebuvo tinkamai perduotas priėmimo - perdavimo aktu, apeliantė niekuomet nėra pasirašiusi jokių dokumentų, kuriais būtų įsipareigojusi materialiai atsakyti už jai darbdavio suteiktą kompiuterį. Be kita ko, svarbu ir tai, kad duomenų, buvusių kompiuteryje, atitikimas duomenims, perkeltiems į “Excel” ar kitokias programas antstolio nekonstatuotas, lygiai kaip ir nebuvo surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad duomenys, buvę kompiuteryje, ir duomenys, kuriais grindžiama apeliantės kaltė, yra tapatūs.

38Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio, kokiu būdu gauti „Skype“ programos duomenys apie asmeninį apeliantės gyvenimą, nes buvo atmestas gynybos prašymas apklausti šiuos duomenis iš kompiuterio paėmusį asmenį V. T.. Apeliantė mano, kad būtina jį apklausti, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pagrįsti „Skype“ pokalbių išrašų gavimo neteisėtumą. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu apklaustas Kauno apylinkės teismo IT specialistas patvirtino, kad norint gauti „Skype“ programos išrašus, būtina pagalbinė programa. Todėl, apklausiant V. T., būtina išsiaiškinti, kokią programą jis naudojo, kontroliuodamas apeliantės „Skype“ išrašus, iš kur tokią pagalbinę programą gavo, kiek teisėta tokia kontrolė.

39Liudytojas T. M., apklausiamas rungtyniškame teismo posėdyje, parodė: “mes su savininku, pasitarę su teisininkais, nusprendėm nerodyti įtariamiems darbuotojams to, kas yra blogai, ir juos stebėjome. Ji tada bendravo su kitais klientais. Su ja mes tada bendravome tik, kad pasitvirtintų įtarimo faktas. Negalėjom leisti jiems to sužinoti, kol juos stebėjome, kad neištrintų faktų” (2015 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio protokolas). Toks liudytojo paaiškinimas visiškai atitinka slapto sekimo, kaip baudžiamojo proceso veiksmo, kuris gali būti atliekamas tik griežta procesine tvarka, sampratą. Šiuo požiūriu nei darbdavys, nei jo įgalioti asmenys nėra subjektai, turintys įgaliojimus varžyti Konstitucijoje garantuotas asmenų teises į susižinojimo laisvę bei nebūti sekamiems.

40Teismų praktika, ypač naujesnė, orientuoja į tai, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio garantija turi būti efektyviai ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2015 m. birželio 01 d. nutartis b. b. Nr. 2K-P-94-895/2015). Apeliantė mano, kad tokių duomenų pripažinimas įrodymais prieštarauja BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalims, o jų pagrindu priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas teisėtu.

41Apeliantei yra žinoma ir tai, kad asmens, kurio, kaip ir apeliantės, atžvilgiu buvo surašytas kaltinamasis aktas pirmąjį kartą perduodant baudžiamąją bylą į teismą - M. M. pareiškimo pagrindu baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai BK 166 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo darbdaviui (UAB „V.“) tikrinant darbuotojo (M. M.) elektroninį susirašinėjimą naudojantis „Skype“ programa. Lygiai tokios pačios aplinkybės yra aktualios ir apeliantės santykyje su darbdaviu UAB ,,E. P.“. BK 166 str. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra privataus žmonių bendravimo viešojo ryšio priemonėmis tvarka ir slaptumas. Neskundžiama Kauno apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje S-262-738/2011, patenkinus M. M. skundą (dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutarties, kuria atmestas M. M. skundas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. 2011-04-29 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00011-11 nutraukimo), minėta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-2-00011-11 buvo grąžinta Kauno miesto apylinkės prokuratūrai tęsti ikiteisminį tyrimą. Minėtoje Kauno apygardos teismo 2011-07-18 nutartyje, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į privataus ir šeimyninio gyvenimo gerbimą, taip pat į Europos žmogaus teisių teismo praktikoje formuojamą nuostatą, jog net ir darbo vietoje, naudojantis darbdavio suteiktomis darbui priemonėmis turi būti paisoma minėtame konvencijos straipsnyje įtvirtintos nuostatos, t. y. net ir darbo vietoje, naudodamasis darbdavio suteiktomis ryšio priemonėmis, darbuotojas išsaugo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, konstatuota, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas naudojasi darbdavio suteiktomis ryšio darbo priemonėmis, t. y. suteiktu kompiuteriu ir elektroniniu ryšiu, nepanaikina darbdavio pareigos laikytis aukščiau išvardintų nuostatų ir nepažeisti asmens teisės į privatų gyvenimą ir asmeninį susirašinėjimą net ir darbo vietoje bei darbo metu. Taigi, darbdavio teisė kontroliuoti darbuotojo naudojamas darbo priemones nėra absoliuti ir vien tai, jog darbdavys suteikia darbuotojui darbo priemones, įrankius, elektroninį ryšį, nesuteikia absoliučios teisės tikrinti (veikiant de facto kaip operatyvinės veiklos ar kriminalinės žvalgybos subjektui), kaip šiomis priemonėmis yra naudojamasi.

42Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje įvertinęs, kad: 1) elektroninis susirašinėjimas vyko naudojantis „Skype“ programa, tačiau byloje nesiaiškinta ir netikrinta, kieno iniciatyva ši programa buvo instaliuota, ar darbdavys (UAB „V.“) leido tai daryti, ar leido šia programa naudotis ne darbiniams tikslams; 2) informacija buvo sužinota atliekant darbines funkcijas, kieno tai buvo darbinės funkcijos - tikrinti darbuotojų elektroninį susirašinėjimą, ar tai numatyta kurio nors darbuotojo darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme, kituose dokumentuose ar teisės aktuose; 3) ikiteisminio tyrimo metu byloje visiškai nesiaiškinta aplinkybė, ar darbuotojas (M. M.) žinojo, jog darbdavys (UAB „V.“) gali kontroliuoti jo elektroninį susirašinėjimą; neišreikalauti įmonės vidaus aktai, reglamentuojantys darbo tvarką, drausmę, kuriuose gali būti numatyta darbdavio teisė vykdyti elektroninės darbo vietos kontrolę, jos ribos ir pan.; nesiaiškinta, ar su tais aktais darbuotojas (M. M.) buvo supažindintas ir pan., ir tuo pagrindu priėjo išvados, jog ikiteisminis tyrimas pagal M. M. pareiškimą atliktas neišsamiai, neišsiaiškintos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, ko pasėkoje, ikiteisminio tyrimo byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui tęsti. Apeliantei šios aplinkybės žinomos dėl to, jog tuo pagrindu, kad vienas ir tas pats prokuroras vienu metu organizavo ir kontroliavo ikiteisminius tyrimus tiek baudžiamojoje byloje, kurios dalis yra perduota į teismą ir kurioje yra nuteista apeliantė, o taip pat ir ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo tiriamas galimai neteisėtas elektroninio susirašinėjimo kontroliavimas, buvo pagrindu reikšti prokurorui nušalinimą, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino. Apeliantė kartu su šiuo skundu neturi galimybės pateikti nenuasmenintos aukščiau minėtos Kauno apygardos teismo 2011-07-18 nutarties Nr. S-262-738/2011, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00011-11, tačiau tokia nutartis turėtų būti matoma viešoje teismų sistemos LITEKO bazėje, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo tokia nutartimi remtis, pripažįstant duomenų rinkimą, kontroliuojant darbuotojų susirašinėjimą, neteisėtu. Nesant tokios galimybės, apeliantė prašo, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00011-11 medžiagą, kadangi joje gali būti reikšmingų apeliantės gynybai duomenų.

43Ypatingai svarbu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tuo, jog apeliantė, pažeidė 2009-04-07 susitarimą dėl konfidencialumo. Šio susitarimo 9 p. reglamentuota: „komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai [...]“ (1 t., b. l. 17-18). Joks sąrašas, kuriame būtų atskleisti klientai, bendradarbiaujantys ūkio subjektai ir tiekėjai, juolab jų adresai ir telefonai, niekada apeliantei pateiktas nebuvo. Civilinio ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje taip pat šiuo aspektu pasisakė: „Faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturi būti absoliutinamas“. Su tokiu aiškinimu apeliantė nesutinka, kadangi tokio sąrašo nesant, komercinės paslapties sąvoka be jokio pagrindo traktuojama plečiamai, taip pat tai turi reikšmės ir subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės įrodinėjimui, kadangi kaltininkas turi suvokti konkretų komercinės paslapties turinį.

44Apeliantė pasisako, jog Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. 1 S-15-719/2015 ypatinga reikšmė suteikiama būtent tai aplinkybei, kad įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių bei asmenų, turinčių teisę su tokiomis paslaptimis susipažinti, sąrašas. Pasisakoma, kad būtent įmonė, kaip paslapčių savininkas, turi pareigą spręsti, kas konkrečiai laikoma komercine paslaptimi, ir konkretizuoti, formalizuoti tokį sąrašą ne tik įrašant konkrečius ūkio subjektų ar ūkinių įvykių duomenis, bet taip pat sudarant ir sąrašą asmenų, kurie turi teisę susipažinti su tokiomis paslaptimis bei tuo pačiu turi pareigą tokias paslaptis saugoti. Minėtina, kad tokia Panevėžio apygardos teismo nutartis laikytina precedentu ir pirmosios instancijos teismui, kuris nagrinėjo apeliantės bylą ir priėmė skundžiamą nuosprendį, taigi, tokie teisės išaiškinimai, apeliantės manymu, taikytini.

45Apeliantė pasisako ir dėl visiškai netinkamo žalos, kurią esą patyrė civilinis ieškovas, skaičiavimo. Šis motyvas, kuris turi esminės reikšmės tiek pačią veiką pripažįstant nusikalstama, glaudžiai susijęs ir su netinkamu civilinio ieškinio išsprendimu, kadangi civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje taip pat įrodinėjamas iš dalies tais pačiais duomenimis. Apeliantė pažymi, kad jokia aiški ir konkreti metodika, kuri, be kita ko, pačios kaltinamosios ar jos gynybos galėtų būti ginčijama, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai įvardinta, aprašyta, nebuvo atskleisti tokios metodikos sukūrimo moksliniai pagrindai, šaltiniai, kuriuose tokia metodika būtų publikuota ar aprobuota. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pasisakė: ,,Tokiu būdu, nesant teismų praktikoje konkrečios metodikos, nustatančios, kaip turėtų būti apskaičiuota žala, atsiradusi dėl komercinės paslapties atskleidimo, konstatuotina, kad šiuo atveju civilinio ieškovo pateikta metodika apskaičiuojant padarytą žalą, kuomet pasinaudojant dviejų bendrovių buhalteriniais dokumentais buvo apskaičiuotos negautos pajamos tiek nurodytu nusikaltimo padarymo laikotarpiu, tiek po jo sekusiu laikotarpiu iki 2010.12.31, kuomet UAB „A.“ ir toliau naudojosi gauta komercinę paslaptį sudarančia informacija, yra iš esmės teisinga, tik apskaičiuojant negautas pajamas, sutinkamai su teismų praktika, turėtų būti iš pelno atimtas pelno mokestis, kurio tarifas yra nustatytas 15 procentų (Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Iš apskaičiuoto negauto pelno atėmus pelno mokestį konstatuotina, kad UAB „E. P.“ dėl neteisėtų kaltinamosios I. J. veiksmų patyrė 122 687 Lt dydžio turtinę žalą (144337,64 - 21650,64 (15 proc.) = 122687 Lt)“. Tačiau kitoje skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pastraipoje pats teismas pripažįsta, kad apeliantė esą nusikalstamai veikė trumpiau, nei nurodyta kaltinamajame akte, kas taip pat turi esminės reikšmės žalos skaičiavimui: „Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji UAB „E. P.“ dirbo laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2010-07-26, todėl, nesant duomenų, kad ji po atleidimo iš UAB „E. P.“ ir toliau būtų iš savo darbo vietos perdavusi komercine paslaptimi laikomą informaciją UAB „A.“, kaltinime nurodyta aplinkybė dėl nusikaltimo padarymo laiko taisytina nurodant, kad ji nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-07-26. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A.“ perėmė UAB „E. P.“ klientus, išaugo jų apyvarta, o UAB „E. P.“ apyvarta sumažėjo, darytina išvada, kad I. J. tokiais veiksmais ne vėliau kaip nuo 2010-05-04 iki 2010-07-26 veikė UAB „A.“ naudai ir interesais“. Toks kaltinimo siaurinimas neabejotinai turėjo turėti esminės reikšmės žalos skaičiavimui (pabrėžiant, kad apeliantė neigia padariusi bet kokios žalos), tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neinterpretavo, nors skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad žalos skaičiavimui taiko metodiką, pasiūlytą ne kokio nors neutralaus, nesuinteresuoto bylos baigtimi specialisto ar eksperto, o paties civilinio ieškovo - UAB „E. P.“ pateikiamame 2014-08-01 rašte (4 t., b. l. 179-200, 5 t., b.l. 1-4) pasiūlytą metodiką.

46Kiek tai liečia žalos apskaičiavimo metodiką, tai esminės aplinkybės yra tos, jog liudytoja R. Ž., t. y. apeliantės darbdavio, civilinio ieškovo darbuotoja, parodė, jog ji yra metodikos, pagal kurią buvo skaičiuojama žala, autorė: „Pažymą pateikiau, nes tuo metu buvau įgaliota atstovauti vadovus. 2012 metais buvo paprašyta patikslinti, kaip gauta suma. Aš pateikiau tada konkrečius skaičiavimus ir juos gavau didesnius nei pradinė suma. 2014 metų neruošiau. 2014 metų metodika paruošta pagal mano 2012 metų. 2012 metais konkurencingos įmonės ką gavo UAB „A.“ mums neįdomu, mums svarbu, ko negavome mes“. Prokurorė baigiamojoje kalboje pasisakė: „Įrodinėjimo prasme sudėtingiausia žalos paskaičiavimas. Tai nėra dažnas atvejis teismų praktikoje. Byla perduota į teismą antrą kartą, kadangi pirmą kartą žalos paskaičiavimas buvo itin primityvus. Gavome ne vieną specialisto išvadą. Šioje byloje yra reikšminga tik paskutinė specialisto išvada ir 2014 metų „E. P.“ žalos paskaičiavimo metodika su priedais“. Taigi, nors prokurorė pripažįsta, kad 2012 m. perduodant baudžiamąją bylą į teismą žalos paskaičiavimas buvo itin primityvus, tačiau ir 2014 m. specialisto išvada, kaip paaiškėjo iš liudytojos R. Ž. parodymų, yra parengta naudojant ir taikant būtent tokią pačią metodiką ar tokios pačios metodikos pagrindu parengtą metodiką, ką patvirtina ir teismas skundžiamame nuosprendyje: „ši metodika remiasi taip pat ir specialisto išvada Nr. 5-2/71“. Specialistas P. M., apklaustas rungtyniškame teismo posėdyje, parodė: ,,Kiek pajamų negavo „E. P.“ arba „V.“, man tokio klausimo nebuvo užduota. ... daugiau šioje byloje esu atlikęs išvadų. Kiekvieno krovinio atskirai sąnaudos nebuvo skaičiuojamos. ...Ekspedicinis pelnas pagal LR 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymą Nr. IX-675 tokios sąvokos išvis nėra numatyta. Pelnas yra apskaičiuojamas už ataskaitinį laikotarpį. Už kiekvieną pervežimą, pagal buhalterijos apskaitos įstatymą, pelnas nėra skaičiuojamas. Jis yra skaičiuojamas už visus įmonės ataskaitinio laikotarpio, ar ten būtų metai ar ketvirtis, veiklos rezultatus. Priskaičiuojamos visos įmonės gautos pajamos, visos patirtos įmonės sąnaudos, kurios yra leidžiamos atskaityti, ir gaunamas įmonės pelnas. 2010 metais pagal pateiktą finansinę atskaitomybę UAB „E. P.“ dirbo nuostolingai, pelno neturėjo. Pagal kiekvieną pervežimą ekspedicinio pelno apskaičiuoti neįmanoma. Atskiras ūkinis įvykis gali būti pelningas ir gali būti nepelningas. Apskaičiuoti kiekvienai ūkinei operacijai yra neįmanoma. Bendrąsias išlaidas apskaičiuoti, jei įmonė pasitvirtins tokią metodiką, galima paskaičiuoti. Mes tik tikrinam paskaičiavimus“. Taigi, tiek metodikos neatskleidimo požiūriu, tiek ir netinkamos, suinteresuoto bylos baigtimi asmens parengtos metodikos pripažinimas tinkama yra itin reikšmingas, kadangi netinkamas žalos apskaičiavimas yra reikšmingas BK 211 straipsnio požiūriu, nes didelė žala yra privalomai įrodinėtinas šios nusikalstamos veikos požymis, kurio neįrodžius, negalimas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.

47Skunde taip pat nurodoma, kad žalos nustatinėjimas, kada žala grindžiama kaip patirta dėl negautų pajamų, baudžiamajame procese turi savo specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 29 pasisakyta: „Per ilgametę teismų praktiką yra nusistovėjusi turtinės žalos samprata, jos vertinimo kriterijai. Daugiausia problemų kyla, kai baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005. Minėta, kad negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos “.

48Pažymėtina, kad tokių išaiškinimų pirmosios instancijos teismas nepaisė, o nė vienos iš galimų alternatyvų (žalos pagrindiniam objektui, naudojamam pajamoms gauti ar pareigos atlyginti nuostolius) baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo.

49Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje remiasi civilinių bylų praktika, tačiau net ir nuo tokios praktikos nukrypsta, nors vienintelis tokio rėmimosi rezultatas, apeliantės manymu, turėtų būti konstatavimas, kad baudžiamojo proceso tvarka sprendžiamas civilinis ginčas, spręstinas tik civilinio proceso būdu.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. 3K-3-66/2005 konstatavo: „vienas pagrindinių žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (1964 m. CK 483 straipsnis). Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją. ...Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Taigi, pirmasis kriterijus, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą, yra atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų. Antra, dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas gali prarasti rinkos dalį, gali sumažėti jo pardavimų apimtys. Tokiu atveju nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti ieškovo negautomis pajamomis. Taigi, antrasis žalos apskaičiavimo kriterijus gali būti ieškovo negautos pajamos, kurias turi įrodyti pats ieškovas. ...įprastinės išlaidos, kurios būtų daromos bet kokiu atveju, negali būti laikomos žala. Būtina turėti omenyje, kad, be neteisėtų veiksmų ir žalos, yra dar kitos civilinės atsakomybės sąlygos, būtent - priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Akivaizdu, kad tarp ieškovų išlaidų produkcijos reklamai, kurias jie turėjo iki jų teisės pažeidimo ir neteisėtų atsakovo veiksmų, nesąžiningai konkuruojant, jokio priežastinio ryšio nėra. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pripažino, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė nei žalos apskaičiavimo mechanizmo, nei konkrečių įrodymų, patvirtinančių žalos faktą ir jos dydį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai ištirtos ir įvertintos. Nesiremiant konkrečiais žalos nustatymo kriterijais, nėra įmanoma teisingai pritaikyti materialinių teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo institutą (1964 m. CK 227, 483 straipsniai). Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ( CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas)“.

51Apeliantė mano, kad ši teismų praktika civilinėse bylose taip pat taikytina ir jos baudžiamojoje byloje, juolab nėra nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų (apeliantė nuosekliai neigia padariusi ką nors neteisėto) ir žalos, kurią, esą, patyrė civilinis ieškovas. Jokie kriterijai, kurie būtų pagrindu suformuoti aiškią skaičiavimo metodiką, baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti ir atskleisti. Toks skaičiavimas, kada nevertinamos ūkinių sandorių sąlygos, situacija rinkoje (aplinkybės, kad apeliantei inkriminuojamų veiksmų laikotarpiu vyko ūkinė- ekonominė krizė, papildomai teismų praktikoje net nėra įrodinėjamos), sąnaudos vienam ar kitam ūkiniam sandoriui, yra netinkamas ir preziumuojantis didelės žalos, kaip privalomai įrodinėtinos fakto aplinkybės, požymį nusikaltimo sudėties prasme.

52Be kita ko, pirminėje kaltinamojo akto versijoje buvo laikomasi nuostatos, kad žala padaryta ne tik apeliantės, bet ir kitų asmenų - R. E. M. ir M. M. veiksmais. Net ir išskyrus baudžiamąsias bylas, tokia pozicija iš esmės nesikeičia, kadangi, kiek apeliantei žinoma, minėtų asmenų atžvilgiu yra tęsiamas baudžiamasis persekiojimas. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi, kadangi visi asmenys vienokiu ar kitokiu būdu (apeliantės manymu, visiškai teisėtais būdais) komunikavo su bendrovių klientais, todėl pagal kaltinimo versiją nėra įmanoma atskirti, kokią gi žalą konkrečiai padarė kurio nors iš asmenų veiksmai, kas taip pat yra itin svarbu žalos skaičiavimo prasme ir galimybės tinkamai gintis prasme. Apeliantei yra žinoma, kad M. M., lygiai kaip ir apeliantei, yra inkriminuota žala, esą patirta iš komercinių santykių su bendrove „W. N.“. Tokia aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi tai gali reikšti dvigubą žalos ieškojimą; negana to, kadangi baudžiamąja tvarka yra persekiojami trys asmenys, kaltinimas neišskiria, kurio gi konkrečiai veiksmais esą buvo daroma žala, ar tokie veiksmai galėjo būti bendri ir kaip tokiu atveju turėtų būti skaičiuojama žala, jeigu iš viso ji buvo patirta. Pirmosios instancijos teismas apribojo teisę į gynybą, atsisakydamas nuotoliniu būdu apklausti liudytoju bendrovės „W. N.“ savininką p. D. L.; tokia galimybė išlieka apeliacinės instancijos teisme.

53Be to, svarbu yra ir tai, kad pradinėje kaltinamojo akto versijoje buvo du civiliniai ieškovai - UAB „V.“ ir UAB „E. P.“. Pažymėtina, kad abi šios bendrovės yra tarpusavyje susijusios akcininkų ryšiais; galima jas traktuoti kaip susijusias ir kitais požiūriais. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi pagal tokią kaltinimo poziciją, kokia buvo pasirinkta, net ir UAB „V.“ komercinių paslapčių perdavimas susijusiai bendrovei UAB „E. P.“ ir atvirkščiai formaliai turėtų sudaryti nusikaltimo sudėtį. Kita vertus, ekonominė veikla abiejose bendrovėse buvo derinama ir veikla bei pelnas paskirstoma taip, kaip akcininkams atrodė geriau. Dėl šios aplinkybės vien tik pelno sumažėjimas vienoje iš bendrovių nėra pakankamas argumentas teigti, kad pelnas sumažėjo dėl apeliantės ar kitų asmenų veiksmų (kaip jau minėta, egzistuoja ir visa eilė nei nuo apeliantės, nei nuo subjektyvių faktorių nepriklausančių veiksnių), tačiau taip galėjo atsitikti ir dėl kryptingos abiejų bendrovių verslo politikos, todėl turėjo būti aiškinamasi, ar tuo metu, kada pelnas, esą, sumažėjo vienoje iš bendrovių, kitoje susijusioje bendrovėje už atitinkamą ataskaitinį laikotarpį pelnas nepadidėjo.

54Žalos skaičiavimo metodikos neatskleidimas ar netinkamos metodikos taikymas yra svarbi aplinkybė, galinti nulemti teisės į gynybą pažeidimą ar neteisėto nuosprendžio priėmimą, ypač kai kaltinamasis ar gynyba ginčija pačią metodiką, kurios pagrindu buvo teikiama specialisto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis b. b. Nr. 2K-7-60-788/2015).

55Apeliantės nuomone, civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje byloje taip pat buvo išspręstas neteisingai; pažymėtina, kad tokio ieškinio išsprendimas skundžiama apkaltinamojo nuosprendžio dalimi iš esmės yra praktiškai be jokių motyvų, motyvuojant dviem sakiniais.

56Aukštesniuose šio skundo motyvuose pasisakyta tiek dėl netinkamo žalos skaičiavimo metodikos neatskleidimo, nukrypimo nuo teismų praktikos civilinėse bylose suformuotų žalos skaičiavimo kriterijų. Visi šie motyvai galioja ir skundžiamo nuosprendžio daliai dėl civilinio ieškinio. Apeliantė visiškai sutinka su tuo, kad civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje buvo atmestas; ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama, tačiau apeliantė pasisako, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir netaikė tų pačių kriterijų turtinės žalos daliai, kurioje ieškinį iš dalies tenkino.

57Apeliantės manymu, jos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimas skundžiamu nuosprendžiu buvo ir yra be pagrindo kriminalizuotas civilinis ginčas; civilinį ginčą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, būtų visai kitos proceso šalys, t.y. apeliantė nebūtų atsakovė tokiame civiliniame procese, kadangi vienas juridinis asmuo tokiu atveju ieškotų galimai patirtų žalų iš kito juridinio asmens, neįgydamas tokio pranašumo, koks buvo suteiktas šiame baudžiamajame procese.

58Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog teismų praktikoje nėra konkrečios metodikos, kaip turėtų būti apskaičiuojama žala, be jokio pagrindo buvo netinkamai interpretuotas, tokią žalą preziumuojant kaip didelę, neskaičiuojant sąnaudų ir remiantis vien tik dviejų bendrovių buhalteriniais dokumentais įrodinėjamų pajamų už konkrečius laikotarpius skirtumų. Apeliantė mano, kad ūkinėje ekonominėje veikloje priežasčių, dėl kurių skiriasi dviejų konkuruojančių rinkoje bendrovių ekonominiai rodikliai, įskaitant ir pelną, sąrašas negali būti suvokiamas kaip baigtinis, kadangi tokių priežasčių yra tiek vidinių, tiek ir išorinių, nepriklausančių nei nuo įmonių valdymo, nei nuo įmonių darbuotojų ar trečiųjų asmenų padarytų ar galimai padarytų nusikalstamų veikų (apeliantė nuosekliai neigia padariusi kokią nors neteisėtą veiką). Nenustačius tokių faktorių, nevertinant krizinės situacijos rinkoje, negalėjo būti tinkamai sprendžiamas ir priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir esą patirtos civilinės žalos klausimas. Pažymėtina, kad visiškai nebuvo vertinamos skirtingos dviejų bendrovių ekonominės sąlygos, pradedant nuo sąnaudų rodiklių, baigiant pelningumo rodikliais, darbuotojų skaičiumi, turimais resursais ir kt. Be jokios abejonės, tinkamai išsprendus apeliantės kaltės klausimą, t. y. priėmus tokį procesinį sprendimą, kokio prašo apeliantė (t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį), tuo pačiu būtų išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas.

59Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

60Nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmetamas.

61Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

62Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai I. J. pripažino kalta pagal BK 211 straipsnį. Jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai.

63Apeliantė ginčija savo kaltę ir tvirtina, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismo teisėjas, jos atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai ištirti bei įvertinti įrodymai, neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas ir dėl minėtų aplinkybių skunde kelia du alternatyvius reikalavimus: 1) konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi ją išnagrinėjo šališkas teismas; 2) jeigu prašomas pagrindas būtų nenustatytas, apsvarsčius galimybę perduoti bylą prokurorui, priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

64Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

65Nuteistoji apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo teisėjo šališkumo argumentuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ją gynė advokatas G. G., kurio paslaugų vėliau ji atsisakė, šis advokatas praktikuoja vienoje advokatų kontoroje su advokatu V. S., kuris teikė teisines paslaugas bylą nagrinėjusio teisėjo žmonai administracinėje byloje, kurioje jos skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl, apeliantės teigimu, šios aplinkybės turėjo neigiamos įtakos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį. Be to, advokatas V. S. gynė ir tebegina R. E. M., kuriam pirmoje kaltinamojo akto versijoje taip pat buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 211 str., tai rodo, kad advokatai G. G. ir V. S. viename ir tame pačiame ikiteisminiame tyrime ir netgi teisme gynė du įtariamuosius toje pačioje baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta I. J. baudžiamoji byla. Teismo šališkumą apeliantė taip pat grindžia ir tuo, jog advokatas Atas Molis, gynęs ją pirmosios instancijos teisme, kurį laiką dirbo toje pačioje advokatų kontoroje su teisėjo sutuoktine. Be to, pirmos instancijos teismo teisėjas bylą nagrinėjo net ir pasibaigus darbo valandoms, dėl ko apeliantė negalėjo pasirengti gynybai.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arrt du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi, svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neštak v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding. Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fernandez-Huidobro c. Espagne, no. 74181/01, arret du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 2K-176/2010, 2K-425/2012, 2K-396/2014).

67Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos G. R. (teisėjo Dainiaus Ročio sutuoktinės) apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A55 -17/2014 priėmė galutinį sprendimą - G. R. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-460 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei G. R. paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos - papeikimu; panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. P-474, grąžino pareiškėją į tarnybą Lietuvos Respublikos prokuratūroje; įpareigojo Generalinę prokuratūrą sumokėti G. R. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos; likusią pareiškėjos reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą. Šioje byloje pareiškėją G. R. atstovavo advokatas V. S., kuris dirba vienoje advokatų kontoroje su advokatu G. G., gynusiu apeliantę ikiteisminio tyrimo metu. Šią aplinkybę teisėjas Dainius Ročys pagrįstai pagarsino bylos dalyviams, kad prokurorei ar civilinio ieškovo atstovui nekiltų pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, t. y. kad teisėjas dėl to, jog advokatas V. S. padėjo jo sutuoktinei laimėti administracinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali būti neobjektyvus, rodyti palankumą kaltinamajai I. J.. Šios aplinkybės atskleidimas kaip tik demonstruoja teismo poziciją būti skaidriu. Tačiau nei prokurorė, nei civilinio ieškovo atstovas teisėjo nešališkumu nesuabejojo, o atmesdamas kaltinamosios I. J. pareikštą nušalinimą, teisėjas pagrįstai ir teisingai nutartyje nurodė, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, kurie leistų kilti abejonėms dėl teisėjo išankstinio priešiškumo ar palankumo vienai ar kitai proceso šaliai.

68Ta aplinkybė, kad advokatas Atas Molis, gynęs kaltinamąją pirmosios instancijos teisme, 2009 m. yra dirbęs vienoje advokatų kontoroje su G. R., apeliantei netrukdė viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pasitikėti savo advokatu, ji jo paslaugų neatsisakė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamosios gynėjo prieš šešis metus buvę dirbiniai santykiai vienoje advokatų kontoroje su teisėjo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, sutuoktine, kaip ir kelių įtariamųjų vienoje byloje gynėjai, dirbantys toje pačioje advokatų kontoroje, niekaip negali įtakoti teisėjo priešiško nusiteikimo ar asmeniškumo kaltinamosios atžvilgiu.

69Bylos nagrinėjimas pasibaigus darbo valandoms taip pat nerodo jokio teismo šališkumo kaltinamosios I. J. atžvilgiu, juo labiau negalėjo pažeisti jos teisės pasirengti gynybai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2010 m., 2014-11-07 apeliantei buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, o jos gynėjui 2014-10-14 pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija, byla nuo 2015-01-16 buvo Kauno apylinkės teisme, kur sudarytos visos sąlygos susipažinti su bylos medžiaga, be to, 2015-04-13 teisiamajame posėdyje, kuris vyko nuo 9.17 val., kaltinamoji pageidavo duoti parodymus po visų įrodymų ištyrimo, ji dalyvavo teismo posėdyje, išklausė liudytojų parodymus, kuriuose naujų aplinkybių, nei buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pateikta, šiame teismo posėdyje taip pat buvo ištirti visi baudžiamosios bylos rašytiniai dokumentai, prieš duodant parodymus teismas net suteikė pertrauką pasiruošti gynybai (b. l. 99-112, t. 9), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, atsižvelgiant į pačios kaltinamosios elgesį teismo proceso metu, kai ji pažeidė kardomosios priemonė sąlygas ir neatvyko be pateisinamos priežasties į teismo posėdžius, siekdamas išnagrinėti bylą kuo greičiau ir visus įrodymus ištirti viename teisiamajame posėdyje, pažeidė kaltinamosios teisę į gynybą ar buvo šališkas.

70Šiuo atveju, visi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo šališkumo yra pagrįsti išimtinai tik baime, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas galėjo būti šališkas, ar priešiškai nusiteikęs apeliantės atžvilgiu, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo manyti, jog pirmos instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso kodeksas 58 straipsnyje tokių nušalinimo pagrindų, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, neįtvirtina, apeliantė motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nenurodė, todėl apeliantės išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamas teismo šališkumas, yra nepagrįsti ir atmestini.

71Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo.

72Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vienų kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

73Kaip jau minėta, I. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad dirbdama UAB „E. P.“ į. k. ( - ), reg. ( - ), pardavimų vadybininkės pareigose, ir 2009-04-07 su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-07-26, savo darbo vietoje, adresu ( - ), „Skype“ pokalbių programa, vartotojo vardu „( - )“, atskleidė kitam juridiniam asmeniui - UAB „A.“, į. k. ( - ) savo darbdavio - UAB „E. P.“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo atlikdama UAB „E. P.“ vadybininko pareigas, t. y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, tuo pažeisdama susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą...“, 8 punkto „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“; 9 punkto „komercine paslaptimi laikoma - visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės...“ nuostatas, tokiais veiksmais savo darbdaviui - UAB „E. P.“ padarė didelę – 35532,55 eurų (122687 Lt) - turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnyje.

74Nors nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindama, kad jos atžvilgiu buvo išreikštas nepagrįstas ir bereikalingas kitų teisinių santykių kriminalizavimas, kuris nulėmė jos baudžiamąjį persekiojimą ir nuteisimą, kai tuo tarpu jai inkriminuoti teisės pažeidimai nėra tokio sunkumo, jog dėl jų būtų pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kriminalines bausmes, tačiau, kolegijos nuomone, šioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra, kadangi byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai apeliantės teikiamą versiją paneigia.

75Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą už pažeidimus, susijusius su bendrovės komercinių paslaugų apsauga, numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys: 1) drausminė, 2) civilinė, 3) administracinė, 4) baudžiamoji. Minėtos atsakomybės rūšys skiriasi viena nuo kitos atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kitais atsakomybės taikymo aspektais. Paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais kompensuoti patirtą žalą taikoma civilinė atsakomybė. BK 211 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui. Taigi, sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 211 straipsnį, svarbu įvertinti būtinus šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Komercinės paslapties atskleidimo būtinieji objektyvieji požymiai yra dalykas – komercine paslaptimi laikoma informacija, veika – komercine paslaptimi laikomos informacijos atskleidimas, padariniai – didelės turtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimas ir priežastinis ryšys tarp šios veikos ir atsiradusios didelės turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–402-677/2015).

76BK 211 straipsnyje įtvirtintas požymis ,,komercinė paslaptis“ reiškia, kad turi būti nustatyti informacijos, laikomos komercine paslaptimi, teisiniai pagrindai: 1) parengtas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas; 2 ) nustatyti asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su informacija, kuri yra komercinė paslaptis; 3) nustatyta tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis tvarka; 4) šių asmenų atsakomybė už šiuos informacijos atskleidimą.

77Nors baudžiamasis įstatymas komercinės paslapties sąvokos neapibrėžia, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant komercinės (gamybinės) paslapties apibrėžtį, nurodyta, kad tam, jog informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012). CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-447/2014).

78Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistoji I. J. nuo 2009-04-07 dirbo pas civilinį ieškovą pardavimų vadybininkės pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 45. Jai buvo nustatytas 1505 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 15-16). 2009-04-07 I. J. pasirašė susitarimą dėl konfidencialumo, pasirašė visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartį (t. 1, b. l. 17–18, 19-20). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog civilinis ieškovas UAB „E. P.“ yra įmonė, užsiimanti tarpininko veikla. Ji suranda asmenį, kuriam reikia pervežti krovinį, po to suranda asmenį, kuris tą krovinį gali pervežti. Pelną įmonė gauna iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui. Todėl akivaizdu, kad civilinio ieškovo bendrovė yra suinteresuota neatskleisti vežėjui, kas turi krovinį ir kokią kainą siuntėjas mokės už to krovinio nuvežimą į paskirties tašką. Taip pat civilinio ieškovo bendrovė yra suinteresuota, kad duomenys apie siuntėjus, vežėjus ir kainas nebūtų atskleidžiamos konkurentams, t. y. įmonėms, kurios taip pat užsiima tarpininkų veikla. Iš civilinio ieškovo UAB „E. P.“ su I. J. pasirašyto susitarimo dėl konfidencialumo 9 punkto matyti, kad komercinę paslaptį sudaro visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės (...). Su šio susitarimo turiniu I. J. buvo supažindinta pasirašytinai (t. 1, b. l. 17–18). Jokių duomenų, kad I. J. būtų suteikta teisė atskleisti UAB „E. P.“ komercinę paslaptį byloje nebuvo nustatyta, todėl ji privalėjo šią informaciją saugoti ir jos neatskleisti, t. y. jai galiojo teisės aktuose numatyta įprastinė komercinės paslapties saugojimo tvarka.

79Kaip jau minėta, reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos, nuobaudų skyrimo už jos atskleidimą ir susipažinimo su ja tvarkos yra įtvirtintos su darbuotojais pasirašomais susitarimais dėl konfidencialumo, todėl darytina išvada, jog UAB „E. P.“ ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti.

80Iš byloje esančių „Skype“ susirašinėjimų (b. l. 23 - 200, t. 1, b. l. 1 – 14, t. 2, b. l. 5-163, t. 5) matyti, kad I. J. su UAB ,,A.“, kuris buvo UAB ,,V. P.“ konkurentas, derindavo pervežimų kainas, jiems perduodavo informaciją apie klientus, datas, krovinius, kainas, krovinių maršrutus ir pan. Liudytojas E. B. parodė, jog I. J. iš jo perėmė klientus, kuriuos jis buvo suradęs. Informacija apie klientus buvo konfidenciali, jie nėra skelbiami viešai, juos surasti per specifinius sąrašus buvo įdėta nemažai darbo, todėl kiekvienas klientas buvo saugomas (t. 9, b. l. 106-108). Iš liudytojo T. M. parodymų matyti, kad prasidėjus įmonės nuosmukiui, jiems buvo aiškinama, kad klientai krovinių neturi, o po viso „apsivalymo“ įmonė vėl atsigavo ir sėkmingai gyvuoja (t. 9, b. l. 102-104). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog informacija apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „E. P.“ yra tik tarpininkai, įmonei turi didelę komercinę vertę, kadangi I. J. atskleidus informaciją apie esamus įmonės klientus, vykdomus pervežimus, jų kainas ir pan., įmonė negavo pajamų, todėl patyrė nuosmukį. Be to, akivaizdu ir tai, kad tokia informacija buvo saugoma, niekuomet nebuvo žinoma tretiesiems asmenims, tai nebuvo ir viešosios bazės turinio dalykas, ir I. J. tai buvo žinoma, ką patvirtina ne tik pasirašytas susitarimas dėl konfidencialumo, kuriame išvardinta, kas sudaro komercinę bendrovės paslaptį, bet ir susirašinėjimai ,,Skype“ programa. Įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos, nuobaudų skyrimo už jos atskleidimą ir susipažinimo su ja tvarkos buvo įtvirtintos su darbuotojais pasirašomais susitarimai dėl konfidencialumo pagrindžia tai, jog UAB „E. P.“ ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, jog UAB „E. P.“ saugoma informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, o I. J. veiksmai, ,,Skype“ programa atskleidžiant UAB ,,A.“ informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas atitinka komercinės paslapties atskleidimo požymius.

81Pažymėtina ir tai, kad būtinasis nagrinėjamos bylos nusikalstamos veikos požymis, neatskiriamai susijęs su priežastinio ryšio požymiu, yra didelės žalos požymis. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtinas sisteminis teisės aiškinimas, kuris suponuoja pareigą atsižvelgti į civilinės teisės suformuotas taisykles. Sprendžiant dėl didelės turtinės žalos požymio, neišvengiamai reikia aiškintis nuostolių sąvoką, kuri yra civilinės teisės reglamentuojamas dalykas, nes asmuo visų pirma teisinius santykius dėl patirtos žalos dėl komercinės paslapties atskleidimo gina civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir, tik esant dideliam veikos pavojingumui, pasiekiančiam nusikalstamos veikos ribas, teisės ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis.

82Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautas pelnas), todėl įrodyti, kad bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, yra gana sudėtinga. Aiškinant ir taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, negautomis pajamomis, kaip nuostoliais, yra laikomas būtent grynasis pelnas, kuris būtų gautas, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, ir kuris turi būti įrodomas pagal procesiniame įstatyme įtvirtintas taisykles (CPK 178, 185 straipsniai). Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais (perviliojant darbuotojus bei pasinaudojant komercine paslaptimi), atlyginimo. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad teismas ieškovo patirtos žalos dydį turi nustatyti vadovaudamasis būtent grynojo pelno kriterijumi, bet ne visomis (tikėtinomis) pajamomis, kurias ieškovas (galbūt) būtų gavęs, jeigu minėtos sutartys nebūtų nutrauktos su ieškovu ir sudarytos su atsakovu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015). Taigi, teismų praktika civilinėse bylose dėl nesąžiningos konkurencijos formuoja taisyklę, kad nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad žala, padaryta UAB ,,E. P.“, buvo apskaičiuojama, tikrinant pagal I. J. ,,Skype“ susirašinėjimą su konkuruojančios įmonės atstovais ir tos įmonės – UAB ,,A.“ buhalterinius dokumentus, ar I. J. perduota informacija buvo pasinaudota ir gauta pajamų, jei buvo pasinaudota ir gauta pajamų, apskaičiuota gautas pelnas (b. l. 39-55, t. 7). Žalos paskaičiavimas pagrįstas dviejų įmonių – UAB ,,V. P.“ ir UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos duomenimis ir paskaičiuotas grynasis pelnas, atėmus sąnaudas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad apskaičiuojant UAB „E. P.“ negautą pelną dėl I. J. per kompiuterinę programą Skype konkuruojančiai bendrovei „A.“ perduotos informacijos buvo atliekama analizė, nagrinėjant kiekvieną specialisto įvardintą krovinį individualiai: 1 etapas - išnagrinėta ar per I. J. darbo laikotarpį įmonė „E. P.“ pervežė specialisto įvardintai bendrovei krovinių analogišku maršrutu. Jeigu taip, buvo apskaičiuotas visų analogišku maršrutu vykdytų pervežimų pelningumas procentine išraiška, gautas pelningumas padaugintas iš nagrinėjamo krovinio vežimo kainos (UAB „E. P.“ negautų pajamų už nagrinėjamą krovinį, kurias apskaičiavo specialistas) ir apskaičiuojamas negautas UAB „E. P.“ pelnas už nagrinėjamą krovinį, 2 etapas – jeigu per I. J. darbo laikotarpį bendrovėje UAB „E. P.“ buvo pervežti kroviniai specialisto įvardintai bendrovei, tačiau UAB „E. P.“ neatliko pervežimo analogišku maršrutu, apskaičiuojamas suminis nagrinėjamos bendrovės pelningumas I. J. darbo įmonėje laikotarpiu ir padauginamas iš krovinio pervežimo kainos (apskaičiuotas specialisto) ir apskaičiuojamas negautas UAB „E. P.“ pelnas už nagrinėjamą krovinį; 3 etapas - jeigu per I. J. darbo laikotarpį bendrovėje UAB „E. P.“ nebuvo pervežti kroviniai specialisto įvardintai bendrovei, apskaičiuojamas suminis visų I. J. užsakytų krovinių pelningumas darbo įmonėje laikotarpiu ir padauginamas iš krovinio pervežimo kainos (apskaičiuotas specialisto) ir apskaičiuojamas negautas UAB „E. P.“ pelnas už nagrinėjamą krovinį. Be to, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas turtinės žalos dydžio apskaičiavimo teisingumą ir apskaičiuodamas turtinės žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš UAB „E. P.“ apskaičiuoto negauto pelno atėmė pelno mokestį (15 procentų), nustatydamas, jog UAB „E. P.“ dėl nuteistosios I. J. veiksmų patyrė 122 687 Lt (35 532,61 Eur) žalos. BK 212 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog didele turtine žala laikoma 150 MGL, t. y. 5649 EUR dydžio sumą viršijanti žala. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nuteistosios I. J. veiksmų UAB „E. P.“ patyrė didelę turtinę žalą. Byloje įrodyta ir tai, jog tarp nuteistosios I. J. veiksmų ir patirtos didelės turtinės žalos yra aiškus priežastinis ryšys, nes I. J. perdavė UAB „E. P.“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją konkuruojančiai įmonei UAB ,,A.“, kuri šia informacija pasinaudojo, sudarė sandorius su buvusiais UAB „E. P.“ klientais, dėl ko UAB „A.“ pardavimai gerokai išaugo, o UAB „E. P.“ apyvarta ir gaunamos pajamos iš UAB „A.“ perimtų klientų krito, tai rodo, jog civilinio ieškovo patirtą žalą lėmė būtent neteisėti nuteistosios I. J. veiksmai.

83Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios I. J. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 211 straipsnyje, požymiai, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta padariusi šią nusikalstamą veiką.

84Apeliantė taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tvirtina, jog nesant teismo nutarties, „Skype“ duomenų gavimas yra neteisėtas, kadangi darbdavys neturi teisės rinkti ir kontroliuoti informacijos apie privatų darbuotojų gyvenimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su skundo argumentu, jog nuteistosios I. J. ,,Skype“ programoje buvusių susirašinėjimų su konkuruojančios įmonės atstovais duomenys buvo gauti neteisėtai, nesutinka.

85Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-202/2014).

86Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti šalies įstatymai bei norminiai teisės aktai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą. Pagal šiuos teisės aktus privataus gyvenimo sąvoka apima ne tik asmens būsto, teritorijos ar jo fizinį neliečiamumą, bet ir informacinį bei komunikacinį privatumą. Tai reiškia, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, kitoks susižinojimas apie asmenį taip pat asmens duomenys yra saugomi kaip privataus gyvenimo dalis. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, darbdavys gali turėti teisėtą interesą imtis darbuotojų kontrolės, siekdamas apsaugoti savo verslo interesus, gerinti paslaugų kokybę, darbuotojų darbo našumą ir efektyvumą. Darbdavys turi teisę žinoti, kokiam tikslui yra naudojamos darbo priemonės ir kuo užsiima darbuotojas darbo metu. Nustačius, kad darbuotojas darbui skirtą kompiuterį darbo metu naudoja savo asmeniniais tikslais, priešingais darbdavio interesams, darbdavio pateiktas darbuotojo pokalbiu „Skype“ išrašas negali būti laikomas gautas neteisėtai ar netinkamu įrodymu, kadangi abi darbo sutarties pusės turi tam tikras teises ir pareigas. Šioje byloje nustatyta, kad I. J. kompiuteris buvo suteiktas darbdavio darbinėms funkcijoms vykdyti, ,,Skype“ programa jame buvo įdiegta darbiniams santykiams, bendravimui su klientais, informacija apie nuteistosios I. J. susirašinėjimą su konkuruojančios įmonės atstovais yra gauta iš darbinės priemonės, kai ji bendrovėje jau nedirbo, todėl negalima daryti išvados, kad darbdavys kišosi į darbuotojos privačią erdvę. Darbdavys kompiuterį ir elektroninį ryšį darbuotojai suteikė darbinėms pareigoms vykdyti, todėl darbdavys turėjo teisę žinoti, kokiam tikslui yra naudojamos darbo priemonės ir kuo užsiima darbuotojas darbo metu. Be to, darbdavio pateikti duomenys yra susiję su I. J. padarytais nusikalstamais veiksmais, todėl UAB ,,V. P.“ pateikti I. J. ,,Skype“ susirašinėjimų išrašai negali būti laikomi gautais neteisėtai ar netinkamu įrodymu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-401-115/2010).

87Apeliantė taip pat ginčija žalos apskaičiavimo metodiką ir nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu žalos apskaičiavimo metodika nebuvo aiškiai įvardinta, aprašyta ir pan., tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, jog žalos apskaičiavimo metodika buvo išsamiai aptarta ir aprašyta, tai patvirtina 2015 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. 5-2/48 (t. 7, b. l. 39-55), 2015 m. rugpjūčio 1 d. civilinio ieškovo ,,E. P.“ pateiktas raštas su priedais, kuriame atskleista negauto pelno apskaičiavimo metodika (t. 4, b. l. 179-200, t. 5, b. l. 1-4), specialisto P. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (t. 9, b. l. 105-106) bei liudytojo V. V. parodymai (t. 9, b. l. 104-105). Teisėjų kolegija aukščiau jau pasisakė dėl UAB ,,V. P.“ nusikalstamais I. J. veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo metodikos ir dydžio, t. y. kad buvo imamas konkretus „Skype“ pokalbis, tikrinami UAB „A.“ buhalteriniai dokumentai ir tikrinama, ar I. J. perduota informacija buvo pasinaudota, kiek už tai gauta pajamų. Civilinis ieškovas UAB „E. P.“ susipažinęs su specialisto pateiktais duomenimis, dėl tų atvejų, kuriuos specialistas konstatavo, kad informacija buvo pasinaudota, paskaičiavo negautą pelną, taikydamas metodiką, kuri išsamiai aprašyta aukščiau minėtame rašte (b. l. 179-200, t. 4, b. l. 1-4, t. 5) ir liudytojo V. V. buvo aptarta teismo posėdžio metu (t. 9, b. l. 104-105). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo pateiktą žalos apskaičiavimo metodiką pagrįstai pripažino iš esmės teisinga ir ja vadovavosi, paskaičiuojant civilinio ieškovo patirtą žalą.

88Nors apeliantė skunde nurodo ir daugiau argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, t. y. jog ne visi byloje esantys įrodymai buvo išversti į lietuvių kalbą ir kad įmonėje nebuvo komercinių paslapčių sąrašo, tačiau kolegija pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo duomenų pripažinimo įrodymais yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais ir teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika. Be to, apeliantė skunde įvardina bylos lapus, kuriuose, jos teigimu, yra neišversti į lietuvių kalbą „Skype“ pokalbiai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog visų apeliantės nurodytų pokalbių vertimai pateikti 2014-10-20 Paaiškinime dėl programoje „Skype“ panaudotų žodžių vertimo į lietuvių kalbą (t. 5, b. l. 5-163). Tai, kad bendrovėje nebuvo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog I. J. nežinojo, kokie duomenys bendrovėje laikomi komercine paslaptimi, nes susitarime dėl konfidencialumo duomenys, sudarantys komercinę paslaptį, buvo išvardinti, šį susitarimą pati I. J. pasirašė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klientų sąrašai, klientų poreikiai, sutarčių sąlygos, kainodaros taisyklės yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3k-3-524/2014). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Darytina išvada, kad apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylų nagrinėjimą, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių teismo sprendimą reikėtų naikinti ir priimti kitokį sprendimą.

89Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo 2005-06-23 apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius prašymus ar esminius argumentus. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus iš naujo vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas, ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartą nekartoja.

90Įvertinus visas minėtas aplinkybes, nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas yra surašytas netinkamai.

91Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus, t. y. jame nurodyta nusikalstama veika, kuria kaltinama I. J., šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, kaltinamosios gynėjas bei kaltinamosios pozicija. Šis kaltinamasis aktas yra aiškus ir suprantamas, jame tiek turinio, tiek formos požiūriu esminių trūkumų nėra, dėl to laikytina, kad nėra duomenų, kad kaltinamajame akte būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą ar tinkamai gintis nuo kaltinimo, todėl apeliantės teiginiai dėl kaltinamojo akto netinkamumo įstatymo reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti. Dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto kitos bylos kaltinamojo akto, kuriuo motyvuojamas šios baudžiamosios bylos kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pateikto kaltinamojo akto turinys nevertinamas, nes jis pateiktas teismui, pažeidžiant BPK 162 straipsnio reikalavimus, nesant teismo, kurio žinioje yra byla, nutarties.

92Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, nors kuo pasireiškė jų netinkamas ištyrimas, skunde nedetalizuota, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apeliantės teisės, tačiau kokios normos buvo pažeistos, taip pat nenurodyta, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, tačiau nei viena Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis taip pat nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir dėl jų atskirai nepasisako.

93Dėl civilinio ieškinio.

94Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu ir teigia, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai ir neteisingai.

95BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

96Atsižvelgiant į tai, jog aukščiau aptartais argumentais nustatyta, kad apeliantės kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad dėl nuteistosios I. J. veiksmų, atskleidus komercinę paslaptį konkuruojančiai įmonei, civiliniam ieškovui UAB „E. P.“ buvo padaryta didelė (35 532,61 Eur) turtinė žala, kurią sudaro negautos pajamos ir kuri buvo apskaičiuota iš negauto pelno atėmus pelno mokestį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktus žalą pagrindžiančius paskaičiavimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisingai ir pagrįstai įvertino padarytos žalos dydį ir iš nuteistosios pagrįstai priteisė 35 532,61 Eur.

97Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas I. J. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 211 straipsnyje, pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, dėl jų atskiras ginčas nekilo, civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. Civilinio ieškovo UAB „E. P.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 5. I. J. nuteista už tai, kad dirbdama UAB „E. P.“, į. k. ( - ), reg. ( - ),... 6. laikotarpiu nuo 2010-06-24 iki 2010-10-29 atliko pervežimo paslaugas pagal... 7. 2010-06-18 pagal užsakovo P. užsakymą atliko pervežimo paslaugas už... 8. 2010-06-21 pagal užsakovo A. A. S. užsakymą atliko pervežimo paslaugą už... 9. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. Apeliantė nurodo, kad ji pripažinta kalta ir nuteista bei jai paskirta... 11. Apeliantė yra tos nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji ir jos gynėjas,... 13. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. kovo 18 d. teisiamajame... 14. Taigi, teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, tokia aplinkybė atrodė... 15. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad teisinių paslaugų sutartis su... 16. Tokios aplinkybės rodo, kad ją ikiteisminio tyrimo metu ir netgi... 17. Kita reikšminga aplinkybė, sprendžiant pirmosios instancijos teisme bylą... 18. Nuteistosios I. J. gynėjas advokatas Atas Molis, gynęs apeliantę po to, kada... 19. Tokios reikšmingos fakto aplinkybės suponavo išvadą, kad bylą pirmąja... 20. Asmens teisė į nešališką teismą atskleista Lietuvos Respublikos... 21. Baudžiamojo proceso įstatymo leidėjas yra numatęs aiškius pagrindus ir... 22. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad teisėjas, nenusišalinęs nuo bylos... 23. Apeliantė yra tos nuomonės, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu... 24. Skunde pažymėta, kad kaltinamasis aktas apeliantės atžvilgiu buvo... 25. Baudžiamosios atsakomybės ir jos, kaip ultima ratio, požiūriu svarbu yra... 26. Tokia praktika, kada baudžiamoji teisė yra suvokiama, o baudžiamasis... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek... 28. Taigi, apeliantė mano, kad jos veika negali sudaryti nusikaltimo sudėties ir... 29. Apeliantė pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos... 30. Ypatingai reikšminga šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika,... 31. Precedento reikšmę turi ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 32. Ypatingai svarbu yra ir tai, kad 2009-04-07 susitarimo dėl konfidencialumo,... 33. Apibendrindama šį apeliacinio skundo motyvą, apeliantė pažymi, kad... 34. Apeliantės nuomone, pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas buvo... 35. Apeliantė taip pat nurodo, Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d.... 36. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamą... 37. Apeliantė mano, kad toks duomenų gavimas yra neteisėtas ir sudaro BPK 167 ar... 38. Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio,... 39. Liudytojas T. M., apklausiamas rungtyniškame teismo posėdyje, parodė: “mes... 40. Teismų praktika, ypač naujesnė, orientuoja į tai, kad Europos Žmogaus... 41. Apeliantei yra žinoma ir tai, kad asmens, kurio, kaip ir apeliantės,... 42. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje įvertinęs, kad: 1) elektroninis... 43. Ypatingai svarbu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį... 44. Apeliantė pasisako, jog Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 45. Apeliantė pasisako ir dėl visiškai netinkamo žalos, kurią esą patyrė... 46. Kiek tai liečia žalos apskaičiavimo metodiką, tai esminės aplinkybės yra... 47. Skunde taip pat nurodoma, kad žalos nustatinėjimas, kada žala grindžiama... 48. Pažymėtina, kad tokių išaiškinimų pirmosios instancijos teismas nepaisė,... 49. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 51. Apeliantė mano, kad ši teismų praktika civilinėse bylose taip pat taikytina... 52. Be kita ko, pirminėje kaltinamojo akto versijoje buvo laikomasi nuostatos, kad... 53. Be to, svarbu yra ir tai, kad pradinėje kaltinamojo akto versijoje buvo du... 54. Žalos skaičiavimo metodikos neatskleidimas ar netinkamos metodikos taikymas... 55. Apeliantės nuomone, civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje byloje taip... 56. Aukštesniuose šio skundo motyvuose pasisakyta tiek dėl netinkamo žalos... 57. Apeliantės manymu, jos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimas... 58. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog teismų... 59. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos... 60. Nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmetamas.... 61. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 62. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo... 63. Apeliantė ginčija savo kaltę ir tvirtina, jog bylą išnagrinėjo šališkas... 64. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.... 65. Nuteistoji apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo teisėjo... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į nešališką teismą numatyta... 67. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Nešališkumo... 68. Ta aplinkybė, kad advokatas Atas Molis, gynęs kaltinamąją pirmosios... 69. Bylos nagrinėjimas pasibaigus darbo valandoms taip pat nerodo jokio teismo... 70. Šiuo atveju, visi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo... 71. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo.... 72. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka... 73. Kaip jau minėta, I. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad... 74. Nors nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo jos atžvilgiu... 75. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą už pažeidimus,... 76. BK 211 straipsnyje įtvirtintas požymis ,,komercinė paslaptis“ reiškia,... 77. Nors baudžiamasis įstatymas komercinės paslapties sąvokos neapibrėžia,... 78. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistoji I. J. nuo 2009-04-07 dirbo pas... 79. Kaip jau minėta, reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi... 80. Iš byloje esančių „Skype“ susirašinėjimų (b. l. 23 - 200, t. 1, b. l.... 81. Pažymėtina ir tai, kad būtinasis nagrinėjamos bylos nusikalstamos veikos... 82. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas... 83. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 84. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų... 85. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 86. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos... 87. Apeliantė taip pat ginčija žalos apskaičiavimo metodiką ir nurodo, kad nei... 88. Nors apeliantė skunde nurodo ir daugiau argumentų dėl pirmosios instancijos... 89. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne... 90. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, nesutiktina ir su apeliacinio skundo... 91. Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai... 92. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 93. Dėl civilinio ieškinio.... 94. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu ir teigia, kad... 95. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 96. Atsižvelgiant į tai, jog aukščiau aptartais argumentais nustatyta, kad... 97. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu,... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 99. Nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti....