Byla 2A-761/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės bei atsakovų R. Z. Ž., J. Ž. , O. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams R. Z. Ž., J. Ž. , O. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kuršėnų autobusų parko uždaroji akcinė bendrovė pareikštu atsakovams R. Z. Ž., J. Ž. , O. Ž. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. 13126, kuria atsakovai R. Z. Ž. ir J. Ž. perleido nuosavybės teises į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), atsakovui O. Ž. bei taikyti restituciją; priteisti solidariai iš atsakovų R. Z. Ž. ir J. Ž. 104 038,56 Lt žalos atlyginimo bei 7 262,40 Lt nuostolių, išieškojimą nukreipiant į atsakovams pagal restituciją grąžintą nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – į kitą turimą turtą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. Z. Ž., dirbdamas ieškovo vairuotoju – konduktoriumi ir vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį, 2006 m. rugsėjo 22 d. padarė eismo įvykį. Šiaulių rajono policijos komisariate dėl minėto eismo įvykio 2006 m. rugsėjo 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurio metu nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. apie 15 val. Šiaulių r. Šilelių kaimo ribose, kelio Kuršėnai–Gilvyčiai–Sauginiai 4 km 11 m, atsakovas, dirbantis ieškovo vairuotoju, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio), vairuodamas ieškovui priklausantį autobusą „MERCEDES BENZ 0 309“, valstybinis Nr. ( - ) nepasirinko eismui saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto. Įvykio metu buvo sužalota G. K. . Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu priteisė G. K. iš ieškovo 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1 500,00 Lt žyminį mokestį, 404,30 Lt už advokato pagalbą ir 29,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. lapkričio 12 d. pretenzija Nr. R0000412417 pareikalavo ieškovo sumokėti 154 915,61 Lt sumą, kurią draudimo bendrovė yra išmokėjusi G. K. padarytos turtinės žalos atlyginimui. Ieškovas iš jo reikalaujamas sumas moka dalimis pagal suderintą grafiką ir iki 2010 m. gruodžio 30 d. yra sumokėjęs 104 038,56 Lt atsakovo R. Z. Ž. padarytos turtinės žalos atlyginimui. Atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovas įgijo į atsakovą regreso teisę (CK 6.280 str. 1 d., DK 255 str. 6 p.).

6Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas atsakovo R. Z. Ž. vairuojamas ir ieškovui priklausantis autobusas „MERCEDES BENZ 0 309“, valstybinis Nr. ( - ). Šios transporto priemonės likutinė vertė įmonės balanse buvo 9 262,40 Lt (be PVM), tačiau aukcione ją pavyko parduoti tik už 200 Lt (be PVM). Tokiu būdu ieškovas patyrė 7 262,40 Lt nuostolių. Su atsakovu 1998 m. gruodžio 17 d. buvo pasirašyta tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, jeigu jis neužtikrins įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumo, buvo įsipareigojęs tausoti ir saugoti jam perduotas materialines vertybes. Todėl atsakovas privalo atlyginti šiuos ieškovo patirtus nuostolius.

7Atsakovė J. Ž. , gyvendama kartu su atsakovu R. Z. Ž., privalėjo žinoti apie jo psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad atsakovas būtų pripažintas neveiksniu, nepasirūpino kartu gyvenančiu sutrikusios psichikos asmeniu, tuo faktiškai sudarė sąlygas žalai atsirasti, todėl ieškovui padarytą žalą ir jo patirtus nuostolius ji turi atlyginti solidariai ar subsidiariai su R. Z. Ž..

8Atsakovai R. Z. Ž. ir J. Ž. po 2006 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio, nedelsdami ir žinodami apie padarytą žalą bei dėl to atsiradusią finansinę prievolę, 2006 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi visą turimą nekilnojamąjį turtą perleido savo nepilnamečiam sūnui – atsakovui O. Ž. , tuo nesąžiningai siekdami išvengti išieškojimo nukreipimo į šeimos turtą. Ieškovas prašo taikyti actio Pauliana institutą ir, remiantis CK 6.66, 6.67 straipsniais, pripažinti šį sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį tenkino iš dalies:

11pripažino negaliojančia 2006 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovai, dovanotojai R. Z. Ž. ir J. Ž. , padovanojo atsakovui, apdovanotajam O. Ž. , asmeninės nuosavybės teise 0,0588 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – sandėliu, pastatu – garažu, kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (šuliniu, šiukšlių dėže, tvora, grindiniu), viso turto vertė 104 000,00 Lt ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovą O. Ž. grąžinti atsakovams R. Z. Ž. ir J. Ž. visą šį turtą;

12priteisė iš atsakovo R. Z. Ž. ieškovui 104 038,56 Lt žalai atlyginti, 3 136,85 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2 000,00 Lt atstovavimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei;

13kitą ieškinio dalį atmetė.

14Teismas, įvertinęs Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatytas aplinkybes dėl atsakovo R. Z. Ž. kaltės padarant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir aplinkybes dėl atsakovo psichinės sveikatos sutrikimo momento bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nėra pripažintas neveiksniu, sprendė, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą, kurią šis sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6.280 str.). Teismas sprendė nesant teisniam pagrindui taikyti solidariąją ar subsidiariąją atsakomybę atsakovės J. Ž. atžvilgiu.

15Teismas laikė neįrodytu ieškovo reikalavimą dėl 7 262,40 Lt nuostolių, atsiradusių dėl automobilio apgadinimo, atlyginimo, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.

16Teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo priėmus Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą, ieškinį actio Pauliana pagrindu teismui ieškovas pateikė 2010 m. balandžio 26 d., todėl sprendė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ir ieškinio senatis netaikytina (CK 6.66 str. 3 d.).

17Tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovai po įvykusio eismo įvykio suprato, kad jiems ateityje gali tekti atlyginti atsakovo padarytą žalą, į ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo datą, pačių atsakovų teismo posėdyje nurodytas ginčo sutarties sudarymo aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, jį sudarė siekdami išvengti išieškojimo iš jų turto pagal galimus regresinius ieškinius ateityje, ginčo sandoris pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, sandorio sudarymas sumažino atsakovų, kaip skolininkų, mokumą, jie iš esmės tapo nemokūs (CK 6.66 str.). Ginčo sandorio šalių nesąžiningumą teismas preziumavo, nes atsakovai yra artimieji giminaičiai (CK 6.67 str. 1 p.).

18Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, bei į tai, jog atsakovas R. Z. Ž. yra pensininkas, nedarbingas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 3 136,85 Lt dydžio žyminį mokestį bei sumažino priteistinų ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų dydį iki 2 000 Lt.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovas Kuršėnų autobusų parko uždaroji akcinė bendrovė prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. ieškovo naudai 7 262,40 Lt nuostolių atlyginimo; pakeisti sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti visas ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 4 023,26 Lt; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 7 262,40 Lt dydžio nuostolių, atsiradusių dėl transporto priemonės apgadinimo, priteisimo. Teismas nei priimant ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatęs ieškinio trūkumų, nereikalavo papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo patirtų nuostolių dydį. Į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės nusidėvėjimą, jo likutinę vertę, kainą, gautą autobusą pardavus, 2008 m. kovo 3 d. defektinis aktas, kuriame nustatyti autobuso apgadinimai. Be to, teismas netenkino atsakovų atstovų prašymo dėl papildomų įrodymų, patvirtinančių autobuso vertę eismo įvykio dienai, išreikalavimo, nors ieškovas tokius įrodymus pateikti galėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas papildomų įrodymų nereikalavo, o jų pateikimo būtinybė išaiškėjo tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovas papildomus dokumentus pateikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo juos priimti. Iki autobuso pardavimo 2008 m. lapkričio 28 d. ieškovas negalėjo pasinaudoti teise reikalauti iš atsakovo padarytos žalos atlyginimo DK nustatyta tvarka, nes dar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo draudžiama transporto priemonę realizuoti ar ja naudotis, taip pat buvo nustatinėjamos eismo įvykio aplinkybės, padarytos žalos dydis. Be to, atsakovas po padaryto eismo įvykio atostogavo, ilgą laiką gydėsi ligoninėse tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai, nėjo į darbą, negaudavo darbo užmokesčio, o iš darbo jis buvo atleistas 2009 m. spalio 7 d., t. y. dar iki Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, priėmimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad 100 procentų ieškovo akcijų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, įmonė teikia viešąsias paslaugas, taigi autobusas plačiąja prasme yra ne tik ieškovo, bet ir savivaldybės bei visų Šiaulių rajono gyventojų turtas. Todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo teismas privalėjo įvertinti ir viešąjį interesą.

222. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas atstovavimo išlaidas. Teismas privalėjo įvertinti tas aplinkybes, kad atsakovas eismo įvykį padarė būdamas neblaivus, geranoriškai padarytos žalos neatlygino, bandė nuslėpti savo turtą. Taikius restituciją ir atsakovui grąžinus ginčijamu sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą, jis tampa finansiškai pajėgus atsiskaityti su ieškovu.

23Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai R. Z. Ž., J. Ž. ir O. Ž. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 7 262,40 Lt nuostolių atlyginimo. Kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neturėtų būti priimti, nes ieškovas turėjo teisę juos pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.

24Apeliaciniu skundu atsakovai R. Z. Ž., J. Ž. ir O. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais esminiais argumentais:

251. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, pažeidė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, iš ieškovo rinko tik tokius įrodymus, kurie buvo reikalingi bylos baigčiai, o visi atsakovų prašymai buvo atmesti. Teismas atsakovei J. Ž. neįteikė patikslinto ieškinio, o atsakovai O. Ž. ir R. Z. Ž. patikslintą ieškinį gavo tik po pirmojo teismo posėdžio iš advokato, tokiais savo veiksmais teismas nesudarė galimybės atsakovams atsiliepti į patikslintą ieškinį.

262. Pirmos instancijos teismas pažeidė pareigą sprendime nurodyti motyvus, kuriais jis yra pagrįstas (CPK 270 str. 4 d.). Teismas nepateikė išsamaus kiekvieno atsakovų išdėstyto motyvo teisinio įvertinimo, nenurodė, kodėl atmetė tam tikrus įrodymus, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas.

273. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str., 177 str., 178 str., 182 str., 185 str.), pažeidė įrodymų išsamaus įvertinimo principus, nešališkumo ir objektyvumo principus, netinkamai ištyrė bei neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto. Teismas įrodinėjimo procese įrodinėjamas aplinkybes vertino selektyviai, vienoms aplinkybėms be jokio pagrindimo suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, kai kurias aplinkybes iš viso nutylėjo. Nesiaiškino ir netyrė įrodymų ar ieškovas sumokėjo draudimo kompanijai išmokas ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškovo pateikti įrodymai – paprastieji vekseliai, sprendimas dėl draudimo išmokos, pažymos, žiniaraščiai, nepatvirtina pinigų sumokėjimą. Be to, atsakovo R. Z. Ž. vairuojamas autobusas neturėjo techninės apžiūros ir galimai eismo įvykis galėjo nebūti draudiminiu įvykiu, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, turėjo būti svarstoma ar atsakovui R. Z. Ž. nėra taikytina dalinė atsakomybė.

284. Pirmos instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį actio Pauliana reikalavimui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ieškovas apie jo pažeistas teises sužinojo 2007 metais iš baudžiamosios bylos, kurioje yra duomenys apie ginčo sandorį. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių netyrė. Ieškovas, ginčydamas dovanojimo sandorį, neįrodė šių aplinkybių: kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ginčijamas sandorius pažeidžia kreditoriaus interesus, skolininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijamas sandorius pažeidžia kreditoriaus interesus, trečiojo asmens nesąžiningumo faktas. Be to, pripažinti ginčo sutartį negaliojančia teismas negalėjo, nes dovanotoja J. Ž. jokios žalos ieškovui nepadarė, jo teisių nepažeidė.

295. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas. Šioje byloje pirmos instancijos teismas minėtų reikalavimų nevykdė. Tik teisingai nustačius reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Iš pirmos instancijos teismo sprendimo nėra aišku kuo remiantis teismas padarė išvada, kad ieškovui buvo padaryta žala. Iš sprendimo turinio darytina išvada, kad teismas pats jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių praktiškai nekonstatavo, o padaręs kai kuriuos teiginius, jų racionaliai neargumentavo, kas lėmė, kad teismo teiginiai yra arba neargumentuoti, arba aiškiai prieštaringi byloje esantiems įrodymams.

306. Sutinkamai su Viešosios įstaigos Šiaulių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Kuršėnų poliklinikos medicininiu pažymėjimų 2011m. sausio 11d. Nr.19, atsakovui R. Z. Ž. yra nustatyta paranoidinė schizofrenija. Jis priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrijos skyriuje laikotarpiu 2007-06-22 – 2009-09-17, toliau tęsiamas ambulatorinis gydymas. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. Z. Ž. be globėjo negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir su advokatu pasirašyti atstovavimo sutartis.

31Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas Kuršėnų autobusų parko uždaroji akcinė bendrovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

321. Visi atsakovai yra artimi giminaičiai ir gyvena kartu šeimoje tuo pačiu adresu, jų pozicija vieninga, todėl vienam iš atsakovų R. Z. Ž. įteikti procesiniai dokumentai buvo žinomi ir kitiems atsakovams. Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, nes būtent J. Ž. rūpinosi bylos eiga ir savo sutuoktinio atstovavimu. Pažymėtina, kad visus atsakovus byloje atstovauja tas pats atstovas advokatas V. M. . Advokatas gavo patikslintą ieškinį, todėl turėjo galimybę parengti visus reikalingus procesinius dokumentus bei išdėstyti visų atsakovų argumentus (CPK 118 str.). Teismo posėdžių metu visi atsakovai vieningai pritarė atstovo išsakytai pozicijai, sutiko dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, turėjo galimybę teikti teismui savo paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu, teikti įrodymus. Teismas išaiškino atsakovams jų teises. Ta aplinkybė, kad atsakovai nesinaudojo jiems įstatymo numatytomis teisėmis, nesudaro jiems pagrindo tuo remiantis skųsti teismo priimtą sprendimą.

332. Apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, grįsti bendrojo pobūdžio taisyklėmis. Pirmos instancijos teismas tinkami ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus bei dalyje, kuria tenkino ieškinį, priėmė pagrįstą sprendimą.

343. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovai teismui jokių naujų papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškinio senaties termino pabaigą, nepateikė ir teismo neprašo jų priimti. Atsakovai taip pat nenurodo kuo remdamiesi jie teigia suėjus senatį, kaip jie skaičiuoja šį terminą ir kodėl, anot jų jis yra suėjęs. Nurodydami, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys kada įvyko sandoris, atsakovai konkrečiai nenurodo, kokiame dokumente yra šie duomenys (kelintas bylos lapas) ir kaip konkrečiai ieškovas apie juos buvo (ar turėjo būti) informuotas. Baudžiamosios bylos medžiaga (išskyrus kai kuriuos pavienius dokumentus) ieškovui nėra žinoma. Be to, atsakovai pirmos instancijos teismo ir neprašė taikyti senaties, neminėjo jokių duomenų bei neprašė jų tirti ar vertinti, o senaties terminas nėra suėjęs. Apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo tik iš VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo gavimo, o ieškinys teisme buvo priimtas 2010 m. gegužės 21 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

354. Teismui ieškovas yra pateikęs savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, liudijančius jo darytas įmokas draudimo kompanijai. AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. kovo 28 d. raštu Nr. 412417 patvirtino, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. draudimo bendrovė iš ieškovo yra gavusi prašytą priteisti 104 038,56 Lt sumą, taigi ieškovas turėjo į atsakovą atgręžtinio reikalavimo teisę.

365. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo be techninės apžiūros, yra įvertinta priimant Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, kad techninė automobilio apžiūra neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui. Teismas rėmėsi specialisto išvada Nr. llŠ-298 (06). Taigi atsakovų nurodyta aplinkybė nėra priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu. Kita vertus, atsakovas R. Z. Ž., remiantis Vairuotojų – konduktorių pareiginių nuostatų 2.3. punktu, buvo įsipareigojęs transporto priemonę vairuoti tik turint transporto priemonės techninės apžiūros taloną. Atsakovas šio įsipareigojimo nepaisė, nepranešė ieškovui apie pasibaigusį techninės apžiūros talono galiojimą, todėl visa su tuo susijusi atsakomybė tenka jam.

376. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo dovanojimo sutartį negaliojančią ir taip atstatė atsakovo mokumą bei apgynė pažeistas kreditoriaus teises. Visos ginčo sutarties šalys buvo nesąžiningos. Byloje buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos visos būtinos teisingai šiam klausimui išspręsti aplinkybės.

387. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. Z. Ž. nebuvo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, t. y. buvo veiksnus, todėl jis pats galėjo įgyvendinti savo teises teisme ir/ar pavesti atstovui vesti bylą.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

40teisiniai argumentai ir išvados

41Šalys kartu su apeliaciniais skundais pateikė teismui papildomus dokumentus, prašydami juos prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti priimti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šalių pateiktų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, yra pagrindas pateiktus dokumentus prijungti prie nagrinėjamos bylos.

42Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

43Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

44Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, nustatyta, kad R. Z. Ž., 2006 m. rugsėjo 22 d. apie 15 val. Šiaulių r., Šilelių kaimo ribose, kelio Kuršėnai–Gilvyčiai–Sauginiai 4 km 11 m, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,21 promilių etilo alkoholio), tuo pažeisdamas KET 68 punkto reikalavimus, vairuodamas Kuršėnų autobusų parko uždarajai akcinei bendrovei priklausantį autobusą „MERCEDES BENZ 0 309“, valstybinis Nr. ( - ), kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeisdamas KET 275 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės reljefą ir kelio būklę, kelio vingyje nepasirinko eismui saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, tuo pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta autobuso keleivės G. K. sveikata. Sprendime konstatuota, kad R. Z. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) (t. 2, b. l. 2-15).

45Eismo įvykio padarymo metu ieškovą Kuršėnų autobusų parko uždarąją akcinę bendrovę ir atsakovą R. Z. Ž. siejo darbo santykiai, atsakovas dirbo vairuotojo – konduktoriaus pareigose (t. 1, b. l. 6, 7).

46AB „Lietuvos draudimas“ minėtą eismo įvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir išmokėjo 154 915,16 Lt dydžio draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. K. (t. 1, b. l. 13, 15). AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką, regreso tvarka kreipėsi į transporto priemonės valdytoją, t. y. ieškovą Kuršėnų autobusų parko uždarąją akcinę bendrovę, dėl nukentėjusiajai išmokėtų sumų sumokėjimo (t. 1, b. l. 14).

47Ieškovas pagal su AB „Lietuvos draudimas“ suderintą mokėjimų grafiką iki 2010 m. gruodžio 31 d. draudimo kompanijai sumokėjo 104 038,56 Lt (t. 1, b. l. 16-41, 132-143, t. 2, b. l. 28).

48Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą tiesiogiai padariusį asmenį (CK 6.111 str., 6.280 str. 1 d.). Ieškovas atlygino AB „Lietuvos draudimas“ didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padarytą žalą, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala.

49Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Tai reiškia, kad regresinio reikalavimo atveju gali būti atlyginta žalai padengti sumokėta suma, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Tačiau tik įrodęs reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, asmuo įgis teisę į tokio pat dydžio sumą, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Pagal ieškovo, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną DK 257 straipsnio 4 dalį (CK 1.1 str. 3 d.) atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pagal DK 255 straipsnio 6 punktą darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta neblaivaus darbuotojo. Darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas materialiai atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t. y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 str.) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 str.) – visiškai. Tai reiškia, kad tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Visais kitais atvejais darbdavys neturi net tokios (visiško žalos atlyginimo) reikalavimo teisės. DK 255 straipsnio 6 punkto nuostatoje, įtvirtinančioje specialų darbuotojo materialinės atsakomybės atvejį, nustatyta tik darbdavio teisė reikalauti regreso tvarka visiško žalos atlyginimo, o ne jo teisė į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą visa apimtimi. Taigi tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 255 straipsnio 6 punkte ir DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali būti peržiūrima ar ginčijama, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, tarp jų – ir paties regredento, kaltės, t. y. dėl tokių aplinkybių, kurios, atlyginant nukentėjusiesiems (tretiesiems asmenims) kito asmens padarytą žalą, nėra reikšmingos, tačiau įgyja reikšmės tais atvejais, kai kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo (regredentas) regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš žalą tiesiogiai padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007).

50Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytos žalos dydį nustatė AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, geranoriškai atlyginęs draudimo kompanijai jo darbuotojo padarytą žalą, minėta, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai asmuo regreso tvarka reikalauja žalos atlyginimo, nustatyto pagal galiojančius ir neginčijamus draudimo kompanijos sprendimus, regredento prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis vertintinas kaip nustatytas, nebent paaiškėja, kad nurodyti sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Regredento pareiga pagrįsti turint teisę reikalauti iš atsakovo būtent tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek jis geranoriškai sumokėjo draudimo kompanijai. Atsakovas, minėta, turi teisę ginčyti iš jo regreso tvarka prašomos priteisti žalos dydį, nurodydamas argumentus dėl pagrindo jį sumažinti buvimo (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str., DK 257 str. 5 d.).

51Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė įrodymų ar ieškovas sumokėjo draudimo kompanijai išmokas ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę. Byloje esantys ieškovo banko sąskaitos išrašai (t. 1, b. l. 19-41, 132-143) ir AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. kovo 28 d. raštas Nr. 412417 (t. 2, 28) visiškai patvirtina, kad ieškovas draudimo kompanijai iki 2010 m. gruodžio 31 d. yra išmokėjęs 104 038,56 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo teisės pareikšti regresinį reikalavimą atsakovui.

52Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl regreso tvarka priteistinos sumos dydžio, privalėjo taikyti dalinę atsakomybę, nes atsakovo vairuojama ir ieškovui priklausantį transporto priemonė buvo be techninės apžiūros.

53Atsakovo kaltė dėl padaryto eismo įvykio ir jo metu atsiradusios žalos nukentėjusiajai yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Taip pat neginčytinai yra nustatyta, jog eismo įvykio metu atsakovo vairuojamai transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiūra. Tačiau neatlikta techninė transporto priemonės apžiūra neturėjo įtakos eismo įvykiui. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo, kuris rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2007 m. balandžio 6 d. išvada Nr. 11Š-298 (06), 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu konstatuota, kad R. Z. Ž. pasirinktas važiavimo greitis neatitiko buvusių eismo įvykio metu kelio sąlygų, ko pasekoje autobusui netekus stabilumo bei įgavus šoninį slydimą vairuotojas nesuvaldė jo ir, autobuso galine dalimi nuvažiavęs nuo kelio sankasos ribų, apvirto ant dešinio šono ir tai sąlygojo priežastinį ryšį tarp autoįvykio ir atsiradusios žalos. Taigi būtent atsakovo veiksmai, o ne neatlikta autobuso techninė apžiūra, sąlygojo eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala nukentėjusiajai G. K. , kilimą. Be to, pagal Vairuotojų – konduktorių pareiginių nuostatų, su kuriais atsakovas buvo supažindintas 2005 m. vasario 10 d., 2.3 punktą, atsakovas turėjo pareigą vairuoti transporto priemonę tik turint techninės apžiūros taloną, o pagal 4.1 punktą jis atsakė už kelių eismo taisyklių nesilaikymą (t. 1, b. l. 125-127), todėl pats atsakovas privalėjo pasirūpinti savalaikiu ieškovo informavimu apie pasibaigusį vairuojamos transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo terminą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus dėl dalinės atsakomybės atsakovui taikymo šiuo pagrindu.

54Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos iš atsakovo sumos mažinimo klausimą, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti priteistiną žalos atlyginimo sumą, nes Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu teismas įvertino ir R. Z. Ž., kaip galimo atsakovo pagal regresinius ieškinius realias galimybes atlyginti ieškovui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo sprendžiamas ginčas tarp eismo įvykio metu nukentėjusiosios G. K. , kaip ieškovės, ir Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės, kaip atsakovo, dėl nukentėjusiai priteistinos neturtinės žalos iš Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės. Minėtu sprendimu teismas nesprendė nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl ieškovo regreso teisės į atsakovą ir ieškovo išmokėto AB „Lietuvos draudimas“ žalos atlyginimo dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą, privalėjo iš naujo spręsti dėl pagrindo priteistino žalos dydžiui sumažinti buvimo. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu, atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovo turtinę padėtį, sumažino nukentėjusiai priteistinos neturtinės žalos dydį.

55Byloje neginčytinai nustatyta, kad po eismo įvykio atsakovui pablogėjo sveikata, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis yra neįgalus, netektas darbingumas sudaro 60 procentų, jis yra senatvės pensininkas, jo pajamas sudaro 941,41 Lt kas mėnesį gaunama senatvės pensija (t. 1, b. l. 75, 80, t. 2, b. l. 45-48, 83-88, 108, 109, atskirojo skundo medžiagos b. l. 4-6). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei vadovaudamasi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsniu, DK 257 straipsnio 5 dalimi, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistinos ieškovui regreso tvarka žalos dydį iki 70 000 Lt ir šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

56Dėl vairuotojo materialinės atsakomybės už darbdavio transporto priemonės sugadinimą taikymo

57Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje, – visuma.

58Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnio sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis.

59Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl 7 262,40 Lt žalos už transporto priemonės apgadinimą atlyginimo pagrįstumo klausimą, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo kaltės jis patyrė nurodyto dydžio žalą.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

61Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).

62Ieškovas, įrodinėdamas jam dėl transporto priemonės apgadinimo padarytos žalos dydį pateikė: Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus 2008 m. spalio 24 d. įsakymą dėl kilnojamojo ilgalaikio turto pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti Nr. 1-10-24 (t. 1, b. l. 144), kuriuo yra nustatyta likutinė eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės vertė – 9 262,40 Lt; 2008 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KAP Nr. 002464 (t. 1, b. l. 145), pagal kurią minėta transporto priemonė yra parduota už 200 Lt (be PVM); 2008 m. lapkričio 28 d. mokėjimo pavedimą Nr. 495 (t. 2, b. l. 29), kuriuo buvo apmokėta minėta PVM sąskaita faktūra; VĮ „Regitra“ 2009 m. gegužės 12 d. pažymą apie transporto priemonės išregistravimą Nr. IP-5809337 (t. 2, b. l. 29A), iš kurios matyti, kad transporto priemonė išregistruota 2009 m. gegužės 12 d., baigus jos eksploataciją; Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės 2007 m. gruodžio 4 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 4 (t. 2, b. l. 54, 55), kuriuo nutarta eismo įvykio metu apgandintą transporto priemonę parduoti aukcione; Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės aukciono rengimo komisijos 2008 m. lapkričio 25 d. protokolą Nr. K-2 (t. 2, b. l. 56), kuriuo nustatyta pradinė 200 Lt transporto priemonės pardavimo kaina; 2008 m. kovo 3 d. autobuso „MERCEDES BINZ 0309“ defektinį aktą Nr. 2 (t. 2, b. l. 57), kuriuo nustatyti transporto priemonės defektai.

63Įvertinusi minėtų dokumentų visumą bei eismo įvykio aplinkybes (eismo įvykio metu autobusas apvirto ant dešinio šono) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad eismo įvykio metu ieškovui priklaususį transporto priemonė buvo apgadinta, dėl ko ieškovas, ją pardavęs tik už 200 Lt (be PVM), patyrė jo nurodomo dydžio žalą. Be to, kartu su apeliaciniu skundu ieškovo pateikta Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 252 (t. 2, b. l. 91) patvirtina, kad autobuso „MERCEDES BINZ 0309“, valstybinis Nr. ( - ), nusidėvėjimas 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo 65 737,60 Lt, o jo likutinė vertė – 9 262,40 Lt. Pateiktas Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2006 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. 96-18-S-6221 (t. 2, b. l. 81) patvirtina, kad po eismo įvykio ieškovas negalėjo naudotis eismo įvykio metu apgadinta transporto priemone, jis privalėjo ją saugoti, jos neparduoti ir neremontuoti iki atskiro policijos pareigūnų nurodymo. Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymas dėl R. Z. Ž. kasmetinių atostogų Nr. AK-50, pažymos apie atsakovo gydimąsi (t. 2, b. l. 82-88) patvirtina, kad atsakovas ilgą laiką atostogavo, po to gydėsi, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti DK jam suteikta teise reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

64Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju yra DK 246 straipsnyje išvardytos materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala – skirtumas tarp likutinės transporto priemonės vertės iki eismo įvykio ir kainos, už kurią ji buvo parduota po minėto įvykio; neteisėti atsakovo veiksmai, aplaidžiai eksploatavus ieškovo autobusą, nepasirinkus eismo sąlygas atitinkančio greičio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė; priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir transporto priemonės sugadinimo ryšys; atsakovo kaltė dėl netinkamo automobilio eksploatavimo konkrečiomis sąlygomis; ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, nes įvykis įvyko jam vykdant darbo funkcijas.

65Kaip minėta, DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis – ribotą ir visišką. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Visiška materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

66Ieškovas ir atsakovas 1998 m. gruodžio 17 d. sudarė tipinę visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį (t. 1, b. l. 124), kuri patvirtina, kad atsakovas buvo materialiai atsakingas už jam perduotų vertybių tausojimą ir saugojimą. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, atsakovui perduota kaip darbo priemonė keleivių pervežimui, buvo visiškos materialinės atsakomybės objektas, t. y. pateko į visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį, todėl atsakovas turi atlyginti visą žalą, jos dydį nustatant laikantis DK 257 straipsnio reikalavimų. Ieškovui dėl transporto priemonės apgadinimo buvo padaryta 9 062,40 Lt (9 262,40 Lt – 200 Lt) dydžio žala, ieškiniu ieškovas prašė priteisti 7 262,40 Lt. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasi DK 257 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos, padarytos apgadinus jam priklaususią transporto priemonę, priteisimo ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3 500 Lt žalos atlyginimui bei šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

67Dėl atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu

68Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

69Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties nuginčijimo klausimą, padarė išvadą, kad yra visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ginčo dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

70Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.). Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ).

71Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, įvyko 2006 m. rugsėjo 22 d. Ginčo dovanojimo sutartį atsakovai sudarė 2006 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 84-86). Taigi ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančia reikalavimo teisę.

72Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kreditoriaus teisių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

73Ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovai R. Z. Ž. ir J. Ž. jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą padovanojo savo sūnui atsakovui O. Ž. . Po ginčo sandorio sudarymo atsakovas R. Z. Ž. nebeturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas (t. 1, b. l. 82, 83). Byloje nustatyta, kad atsakovas yra neįgalus bei senatvės pensininkas. Taigi po ginčo sandorio sudarymo atsakovas iš esmės tapo nemokus.

74Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors atsakovai siekė įrodyti, kad ieškovas pažeidė vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Ieškovas apie atsakovo turtinę padėtį sužinojo iš Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo, apie atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį iš VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b. l. 43-46). Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovai nepateikė (CPK 178 str., 314 str.). Ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo pateiktas Šiaulių rajono apylinkės teismui 2010 m. balandžio 26 d., todėl pritartina pirmos instancijos teismui, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

75Ketvirtoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, atsakovai R. Z. Ž. ir J. Ž. privalėjo suprasti, kad dėl atsakovo kaltės atsiradusią žalą ateityje galimai teks atlyginti, o žalos išieškojimas gali būti nukreiptas į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. 2011 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad sandorį sudarė dėl atsakovo išsiuntimo gydytis bei norėdami, kad jų sūnus atsakovas O. Ž. neliktų be turto, todėl spręstina, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, o jį sudarė siekdami išvengti galimo išieškojimo iš jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

76Penktoji ir šeštoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Atsakovų R. Z. Ž. ir J. Ž. nesąžiningumas pasireiškė jų pačių turtinės padėties bloginimu, žinant, jog jų turto nepakaks galimam atsiskaitymui su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris neatlygintinis, dovanos gavėjo – minėtų atsakovų sūnaus – sąžiningumo klausimas neaktualus. Be to, nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko patiems atsakovams. Dėl to, nagrinėjamu atveju esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 str. 1 p.), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą.

77Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją, todėl sprendimą šioje dalyje pakeisti ar panaikinti, remiantis atsakovų apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

78Dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų

79Atsakovai yra artimi giminaičiai, jie gyvena tuo pačiu adresu, visus atsakovus bylos nagrinėjimo metu atstovavo tas pats advokatas (CPK 118 str.), atsakovų pozicija byloje buvo vieninga, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad jiems nebuvo suteikta galimybė tinkamai atsiliepti į ieškovo patikslintą ieškinį yra nepagrįsti. Atsakovai dalyvavo teismo posėdžiuose, jie turėjo teisę ir galimybes pasinaudoti visomis CPK jiems suteiktomis teisėmis (teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus ir pan.).

80Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl tinkamo atsakovo R. Z. Ž. atstovavimo. Atsakovas nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, civilinė byla dėl jo veiksnumo nėra pradėta. Be to, patys atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžiuose pripažino, kad jie nesiekia ir neturi suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl atsakovo neveiksnumo nustatymo. Atsižvelgiant į tai atsakovas pats galėjo įgyvendinti savo procesines teises ir sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

82Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo ieškinį. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kartu keičiama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).

83Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 3 356,00 Lt dydžio žyminį mokestį (t.1, b. l. 5, 150) bei 218,00 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t.2, b. l. 98). Kadangi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami iš dalies, t. y. 66,04 proc. (73 500 Lt x 100 proc./111 300,96 Lt), ieškovui iš atsakovo R. Z. Ž. priteistinos 2360,27 Lt išlaidos, turėtos žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 93 str. 5 d.).

84Ieškovas taip pat patyrė 4023,26 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 32-40). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, nustato, kad būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos iki 2 600,00 Lt.

85Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusias su ieškovo atstovavimo išlaidomis apeliacinėje instancijoje, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovas tokias išlaidas patyrė, todėl teismas šio prašymo tenkinti neturi pagrindo.

86Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos 8,41 Lt (12,74 Lt x 66,04 proc./100 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

87Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

88Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą.

89Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) ieškovo Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės (į. k. 175700829) naudai 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių Lt 00 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

90Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) ieškovo Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės (į. k. 175700829) naudai 3 500 Lt (tris tūkstančius penki šimtus Lt 00 ct) žalos atlyginimo už apgadintą transporto priemonę.

91Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

92Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) ieškovo Kuršėnų autobusų parko uždarosios akcinės bendrovės (į. k. 175700829) naudai 2360,27 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt Lt 27 ct) žyminio mokesčio ir 2 600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus Lt 00 ct) atstovavimo išlaidų.

93Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) valstybės naudai 8,41 Lt (aštuonis Lt 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kuršėnų autobusų parko uždaroji akcinė bendrovė pareikštu... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. Z. Ž., dirbdamas ieškovo... 6. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas atsakovo R. Z. Ž. vairuojamas... 7. Atsakovė J. Ž. , gyvendama kartu su atsakovu R. Z. Ž., privalėjo žinoti... 8. Atsakovai R. Z. Ž. ir J. Ž. po 2006 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo... 11. pripažino negaliojančia 2006 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį, pagal... 12. priteisė iš atsakovo R. Z. Ž. ieškovui 104 038,56 Lt žalai atlyginti, 3... 13. kitą ieškinio dalį atmetė.... 14. Teismas, įvertinęs Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d.... 15. Teismas laikė neįrodytu ieškovo reikalavimą dėl 7 262,40 Lt nuostolių,... 16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo... 17. Tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo... 18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas Kuršėnų autobusų parko uždaroji akcinė... 21. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 7... 22. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo ieškovo... 23. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai R. Z. Ž., J. Ž. ir O.... 24. Apeliaciniu skundu atsakovai R. Z. Ž., J. Ž. ir O. Ž. prašo panaikinti... 25. 1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir... 26. 2. Pirmos instancijos teismas pažeidė pareigą sprendime nurodyti motyvus,... 27. 3. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 28. 4. Pirmos instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį actio Pauliana... 29. 5. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos... 30. 6. Sutinkamai su Viešosios įstaigos Šiaulių rajono Pirminės sveikatos... 31. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas Kuršėnų autobusų... 32. 1. Visi atsakovai yra artimi giminaičiai ir gyvena kartu šeimoje tuo pačiu... 33. 2. Apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, grįsti bendrojo pobūdžio... 34. 3. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovai teismui jokių naujų papildomų... 35. 4. Teismui ieškovas yra pateikęs savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašus,... 36. 5. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo be techninės... 37. 6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo dovanojimo... 38. 7. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. Z. Ž. nebuvo teismo sprendimu... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 40. teisiniai argumentai ir išvados... 41. Šalys kartu su apeliaciniais skundais pateikė teismui papildomus dokumentus,... 42. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 43. Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka... 44. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir Lietuvos... 45. Eismo įvykio padarymo metu ieškovą Kuršėnų autobusų parko uždarąją... 46. AB „Lietuvos draudimas“ minėtą eismo įvykį pripažino draudiminiu... 47. Ieškovas pagal su AB „Lietuvos draudimas“ suderintą mokėjimų grafiką... 48. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio... 49. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo,... 50. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytos žalos... 51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus... 52. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 53. Atsakovo kaltė dėl padaryto eismo įvykio ir jo metu atsiradusios žalos... 54. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos iš atsakovo sumos... 55. Byloje neginčytinai nustatyta, kad po eismo įvykio atsakovui pablogėjo... 56. Dėl vairuotojo materialinės atsakomybės už darbdavio transporto priemonės... 57. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo... 58. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių... 59. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl 7 262,40... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame... 61. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 62. Ieškovas, įrodinėdamas jam dėl transporto priemonės apgadinimo padarytos... 63. Įvertinusi minėtų dokumentų visumą bei eismo įvykio aplinkybes (eismo... 64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo... 65. Kaip minėta, DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis... 66. Ieškovas ir atsakovas 1998 m. gruodžio 17 d. sudarė tipinę visiškos... 67. Dėl atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties ginčijimo actio Pauliana... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė... 69. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų sudarytos dovanojimo... 70. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti... 71. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala,... 72. Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia... 73. Ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovai R. Z. Ž. ir J. Ž. jiems... 74. Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų... 75. Ketvirtoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo... 76. Penktoji ir šeštoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – sandorio šalių... 77. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo... 78. Dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų... 79. Atsakovai yra artimi giminaičiai, jie gyvena tuo pačiu adresu, visus... 80. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo... 83. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį ir patikslintą... 84. Ieškovas taip pat patyrė 4023,26 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios... 85. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidos,... 86. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos 8,41 Lt (12,74 Lt x 66,04... 87. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 88. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą.... 89. Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) ieškovo Kuršėnų autobusų... 90. Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) ieškovo Kuršėnų autobusų... 91. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 92. Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) ieškovo Kuršėnų autobusų... 93. Priteisti iš atsakovo R. Z. Ž. (a. k. ( - ) valstybės naudai 8,41 Lt...