Byla 1A-202-518/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, nuteistajam K. L., gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Mykolui Girdiušui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistojo M. B., nuteistojo K. L. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, K. L. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71. M. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų įgijimą, laikymą, gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas ir gauti neteisėtas pajamas, dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Ispanijos Karalystėje ir Norvegijos Karalystėje, taip pat iš J. M., kuris Monpeljė apeliacinio teismo Perpinjano apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. priimta nutartimi pripažintas kaltu dėl 2015 m. lapkričio 21 d. padarytų nusikalstamų veikų Le Pertiuse, Prancūzijoje, t. y. dėl neteisėto 26 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos laikymo, gabenimo, importo-prekybos narkotikais ir visuomenės sveikatai pavojingos medžiagos (narkotikų) importo kontrabandos veikloje, į šią grupę ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje įtraukė K. L. ir M. S., kuris Besancon apeliacinio teismo Montbéliard didžiosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažintas kaltu dėl 2015 m. gruodžio 3 d. padarytų nusikalstamų veikų Montbéliard didžiosios instancijos teismo jurisdikcijoje, Prancūzijoje, t. y. dėl neteisėto 33,981 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos gabenimo, laikymo, sveikatai pavojingų medžiagų (narkotikų) laikymo be tinkamų dokumentų, kontrabandos, o būtent:

81.1. vykdydamas nusikalstamą sumanymą su organizuotos grupės nariais, esančiais Ispanijos Karalystėje bei Norvegijos Karalystėje, M. B. 2015 m. lapkričio 9 d. surado transporto priemonę „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), kurią 2015 m. lapkričio 13 d. įregistravo VĮ „Regitra“ bei 2015 m. lapkričio 16 d. šią transporto priemonę apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu organizuotos grupės nario J. M. vardu. Tęsdamas parengiamuosius nusikalstamus veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės, automobilyje įrengimą, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d. automobilį nugabeno V. M., adresu ( - ), kuris, vykdydamas M. B. nurodymus, automobilyje įrengė slėptuvę, skirtą narkotikams gabenti, o M. B. 2015 m. lapkričio 11 d. įgijo navigacijos įrenginį su jame esančiais instaliuotais valstybių kelių žemėlapiais, reikalingais narkotinių medžiagų gabenimui;

91.2. vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. 2015 m. lapkričio mėnesį, ne vėliau kaip 17 dieną, susitarė su užsienyje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos įgijimo. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. B. nurodė J. M. automobiliu „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje, ir nugabenti automobilį su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis, M. B. neteisėtai įgytomis labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis į Norvegijos Karalystę tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas;

101.3. J. M., vykdydamas M. B. nurodymą, 2015 m. lapkričio 17 d. kartu su M. B. minėtu automobiliu išvyko į ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje, kur iš tyrimo metu nenustatytų užsienyje veikiančių organizuotos grupės narių neteisėtai įgijo ir kartu su M. B. paslėpdami J. M. automobilyje „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), įrengtose slėptuvėse ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 21 d. M. B. neteisėtai įgytą labai didelį narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) kiekį – 26 kg, kuriose narkotinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18-19 proc., šią medžiagą automobilyje laikė. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. B. nurodė J. M. minėtą automobilį nugabenti iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, po ko J. M., vykdydamas M. B. nurodymą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), jame neteisėtai laikė ir gabeno minėtas narkotines medžiagas iki 2015 m. lapkričio 21 d., apie 18.45 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nugabentas į Norvegijos Karalystėje tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, nes važiuojant autostrados A9 kryptimi Ispanija – Prancūzija, Le Pertiuso savivaldybėje, buvo sulaikytas Prancūzijos pareigūnų, kurie surado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį – 26 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos;

111.4. tęsdamas nusikalstamą sumanymą su organizuotos grupės nariais, esančiais Ispanijos Karalystėje bei Norvegijos Karalystėje, M. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surado transporto priemonę „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), kurią 2015 m. birželio 5 d. įregistravo VĮ „Regitra“ J. M. vardu. Tęsdamas parengiamuosius nusikalstamus veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, M. B. organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės automobilyje įrengimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minėtą automobilį nugabeno V. M., adresu ( - ), kuris, vykdydamas M. B. nurodymus, automobilyje įrengė slėptuvę, skirtą narkotikams gabenti;

121.5. vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis nugabeno transporto priemonę „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje. Po ko, M. B. 2015 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip 1 dieną, susitarė su užsienyje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos įgijimo, kurie šiame automobilyje įrengtose slėptuvėse iki 2015 m. gruodžio 2 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, esančioje Ispanijos Karalystėje, laikė M. B. neteisėtai įgytą labai didelį kiekį – 33,981 kg narkotinių medžiagų – kanapių dervos.

131.6. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. lapkričio mėnesį, ne vėliau kaip 27 dieną, M. B. į organizuotą grupę įtraukė K. L., nurodė jam surasti asmenį, kuris už piniginį atlygį nugabentų lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), su jame įrengtose slėptuvėse esančiomis narkotinėmis medžiagomis iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas;

141.7. K. L., vykdydamas M. B. nurodymą ir veikdamas kartu su M. B., 2015 m. lapkričio 27 d. pasiūlė M. S. už 500 Eur atlygį nugabenti lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas. Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas kartu su organizuotos grupės nariu K. L., M. B. 2015 m. gruodžio 1 d. lengvuoju automobiliu „Renault“ nuvežė M. S. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos degalinės, esančios Kaune, Vilnius – Kaunas kelyje, kur organizuotos grupės narys K. L., vykdydamas M. B. nurodymą, M. S. perdavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 105“, skirtą konspiratyvaus tarpusavio ryšio palaikymui, 100 Eur kelionės išlaidoms bei kelionės nuo Kauno iki Varšuvos ir nuo Varšuvos iki Malagos oro uosto bilietus, įgytus M. B. veikiant kartu su organizuotos grupės nariu K. L. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.;

151.8. M. S., vykdydamas M. B. ir K. L. paskirtą užduotį, 2015 m. gruodžio 1 d. tolimųjų reisų autobusu išvyko iš Kauno į Varšuvą ir iš Varšuvos lėktuvu nuskrido į Malagos miestą, esantį Ispanijos Karalystėje, kur oro uoste jį pasitiko užsienyje veikiantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, kuris, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. S. 2015 m. gruodžio 2 d. nurodė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, esančios Ispanijos Karalystėje, paimti automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis, M. B. įgytomis ir jame laikomomis labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis bei nugabenti jas iš anksto navigacijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nustatytu maršrutu Ispanijos Karalystė – Norvegijos Karalystė;

161.9. po ko, M. S., vykdydamas M. B., K. L. ir užsienyje veikiančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), jame laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekį – 33,981 kg, kuriose narkotinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 25-28 proc., iki 2015 m. gruodžio 3 d., 7:45 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nugabentas į Norvegijos Karalystėje tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, nes A36 greitkelio „Ecot“ poilsio aikštelės, važiuojant kryptimi Prancūzija – Vokietija, Besancon, Prancūzijoje buvo sulaikytas Prancūzijos muitinės pareigūnų, kurie surado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

172. K. L. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2015 m. lapkričio 27 d., dėl savanaudiškų paskatų dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš M. B., M. S., kuris Besancon apeliacinio teismo Montbéliard didžiosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. priimta nutartimi, pripažintas kaltu dėl 2015 m. gruodžio 3 d. padarytų nusikalstamų veikų Montbéliard didžiosios instancijos teismo jurisdikcijoje, Prancūzijoje, t. y. dėl neteisėto 33,981 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos gabenimo, laikymo, sveikatai pavojingų medžiagų (narkotikų) laikymo be tinkamų dokumentų, kontrabandos ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, jų gabenimu, veikloje, vykdydamas atskiras užduotis, susijusias su labai didelių narkotinių medžiagų gabenimu, o būtent:

182.1. K. L., veikdamas kaip organizuotos grupės narys ir vykdydamas M. B. nurodymus, 2015 m. lapkričio 27 d. pasiūlė M. S. už 500 Eur atlygį nugabenti lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), su jame įrengtose slėptuvėse esančiomis narkotinėmis medžiagomis iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas;

192.2. tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas kartu su M. B., 2015 m. gruodžio 1 d. lengvuoju automobiliu „Renault“ nuvežė M. S. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos degalinės, esančios Kaune, Vilniaus – Kaunas kelyje, kur K. L., vykdydamas M. B. nurodymą, M. S. perdavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 105“, skirtą konspiratyvaus tarpusavio ryšio palaikymui, 100 Eur kelionės išlaidoms bei kelionės nuo Kauno iki Varšuvos ir nuo Varšuvos iki Malagos bilietus, įgytus veikiant kartu su M. B. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.;

202.3. po ko, M. S., vykdydamas K. L. ir M. B. paskirtą užduotį, 2015 m. gruodžio 1 d. tolimųjų reisų autobusu išvyko iš Kauno į Varšuvą, iš Varšuvos lėktuvu nuskrido į Malagos miestą, esantį Ispanijos Karalystėje, kur oro uoste jį pasitiko užsienyje veikiantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, kuris, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. S. 2015 m. gruodžio 2 d. nurodė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, esančios Ispanijos Karalystėje, paimti automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis, M. B. įgytomis ir jame laikomomis labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis bei nugabenti iš anksto navigacijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nustatytu maršrutu iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę;

212.4. po ko, M. S., vykdydamas K. L., M. B. ir užsienyje veikiančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. ( - ), jame laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekį – 33,981 kg, kuriose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 25-28 proc., iki 2015 m. gruodžio 3 d., 7.45 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nugabentas į Norvegijos Karalystę tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, nes M. S. A36 greitkelio „Ecot“ poilsio aikštelėje, važiuojant kryptimi Prancūzija – Vokietija, Besancon Prancūzijoje, buvo sulaikytas Prancūzijos muitinės pareigūnų, kurie surado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

22II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

233. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl K. L. paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti K. L. 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bei paskirti K. L. galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

243.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu K. L. už BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta aiškiai per švelni 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. L. skirtinos bausmės dydį, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertino selektyviai.

253.2. Pažymima, kad bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, jog teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teigiama, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas <...> negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui <...>, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-25-942/2015). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo.

263.3. Skunde teigiama, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė, bet ne pareiga esant įstatyme nustatytoms sąlygoms paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje. Šios teisės realizavimas neatsiejamas nuo išimtinių aplinkybių visumos, rodančios, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga ar veika yra atsitiktinio pobūdžio, kas patvirtina, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdina veikos padarymo aplinkybės, veikos pavojingumo laipsnis, padarytų nusikalstamų veikų kiekis, nusikalstamais veiksmais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, nuteistojo kaltės forma ir rūšis, po nusikalstamos veikos padarymo buvusi situacija. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien kaltininko asmenybė, šeimyninės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016).

273.4. Prokuroro nuomone, nors ir galima sutikti su tuo, kad K. L. padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o įvertinus K. L. vaidmenį, atliktus veiksmus, taip pat jį charakterizuojančius duomenis, gali būti pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, bet paskirdamas 4 metų laisvės atėmimo bausmę apygardos teismas neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, rodančias tiek veikos pavojingumo laipsnį, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, ir tinkamai jų neįvertino.

283.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. L., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios svoris daugiau nei 33 kg, kas daugiau nei 260 kartų viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelį kanapių dervos kiekį (125 g). Be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus Lietuvos Respublikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapių derva priskirta I-am sąrašui, kuriame įtvirtintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos uždraustos vartoti net sveikatos priežiūros tikslams. Šios aplinkybės, net jei narkotinė medžiaga ir nebuvo išplatinta, savaime rodo itin didelį veikos pavojingumą.

293.6. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė tam, kad K. L. veikė tik viename epizode, o jo vaidmuo buvo antraeilis. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad K. L. net ir atlikdamas antraeilį vaidmenį veikė pakankamai intensyviai, o jo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis surado asmenį nusikalstamai veiklai daryti – M. S., jį instruktavo, suteikė priemones (pinigų, telefoną konspiracijai), derindamas savo veiksmus su M. B., jį kontroliavo, skambindavo, domėjosi kaip sekasi, buvo reikšmingi ir pakankamai aktyvūs. Darant nusikalstamą veiką K. L. veikė ne tik su M. B. ir M. S., tačiau ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Ispanijoje. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino veikimo organizuotoje grupėje, kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, reikšmę parenkant bausmės rūšį ir bausmės dydį.

303.7. Be to, nors K. L. nebuvo teistas nusikalstamos veikos padarymo metu, skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta į K. L. teistumą po nusikalstamos veikos padarymo bei tai, kad K. L. atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnį, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį nusikalsti bei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog nuteistojo asmenybė nelaikytina ypač pavojinga.

313.8. Kaip teigiama skunde, vien tai, kad įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio sankcijoje numatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, rodo, jog šis nusikaltimas yra pakankamai pavojingas ir pagal bendrą nuostatą veiksmingiausias atgrasymas nuo tokių nusikaltimų darymo yra asmens atribojimas tam tikram laikui nuo visuomenės. Visgi konkretų laiko tarpą, kuriam asmuo turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės, nustato teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę ir kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis.

323.9. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, o taip pat tai, kad K. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie tinkamo šios bylos išnagrinėjimo, priešingai, bandė klaidinti teismą, net ir įvertinus, jog K. L. bausmė, nurodyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra per griežta ir prieštaraujanti teisingumo principui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, K. L. skirtina bausmė neturėtų būti ženkliai mažesnė už minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, todėl K. L. skirtina 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

334. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti M. B. paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

344.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors skundžiamu nuosprendžiu M. B. ir buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes paskirta bausmė laikytina per griežta savo dydžiu ir prieštarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Teigiama, kad bausmės tikslai byloje būtų pasiekti paskyrus nuteistajam mažesnio dydžio bausmę, kuri labiau atitiktų valstybės, visuomenes bei nuteistojo šeimos narių interesus.

354.2. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis, pripažįstant M. B. aukštesnio rango organizuotos grupės nariu, dėl ko nebuvo svarstyta galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad M. B. inkriminuotas nusikalstamos veikos organizatoriaus bei vadovo vaidmuo buvo perkvalifikuotas į bendravykdytojo. M. B. teigimu, jo parodymų dalis, susijusi su bendravimu su tyrimo nenustatytais asmenimis ar bendrai su šiais asmenimis atliktais veiksmais, apygardos teismo buvo įvertinta kritiškai nepagrįstai, kartu pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, nes nenustačius Ispanijoje ir Norvegijoje veikusių organizuotos grupės narių bei jų veiksmų apimties, nebuvo teisinio pagrindo kritiškai vertinti su tuo susijusių M. B. parodymų.

364.3. Taip pat teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai įvardijo M. B. kaip nenuoširdų vien dėl to, kad parodymus teisme jis davė po visų liudytojų apklausų. Sugretinus M. B. teisme duotų parodymų turinį su skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, galima daryti išvadą, jog M. B. visiškai pripažino savo kaltę. Be to, 2018 m. spalio 4 d. teismo posėdyje apklausiant kaltinamuosius, M. B. atsisakė duoti parodymus ne dėl to, kad norėjo pasinaudoti teise išklausyti kitų teisme apklausiamų proceso dalyvių paaiškinimus, bet verčiamas susiklosčiusių aplinkybių, kadangi iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškes M. B. buvo pristatytas tik 2018 m. spalio 3 d. prieš pat vidurnaktį bei pamiegojęs tik 5 valandas, jau kitą dieną dalyvavo teismo posėdyje, nors jautėsi prastai, buvo pavargęs bei neturėjo galimybės susitikti su gynėju ir pasiruošti apklausai.

374.4. Nesutinkama ir su tuo, kad M. B. neva nepakankamai neigiamai vertino savo elgesį bei bandė pateisinti savo veiksmus. Priešingai, M. B. pripažino savo kaltę dėl didesnės apimties veiksmų nei jam buvo inkriminuota. Nors M. B. neigė, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir K. L., bet argumentuotai savo poziciją paaiškino ir kartu prisiėmė atsakomybę už K. L. inkriminuotus veiksmus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai, kas sudaro pagrindą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti.

384.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. B. paskirta bausmė yra griežtesnė už kitiems nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims paskirtas bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu K. L., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, Prancūzijoje J. M., kurio vaidmuo bei veiksmų apimtis nėra mažesnė už M. B., nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, M. S. nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš to galima spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirta bausmė pagal savo dydį laikytina neadekvačiai griežta ir aiškiai prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakius dėl bausmių individualizavimo nuteistiesiems buvo pažeisti ir BK 58 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

394.6. Be to, prašoma atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo pradžia dėl nuo M. B. valios nepriklausančių priežasčių užtruko tris mėnesius, kol Vilniaus apygardos teismas, Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas sprendė baudžiamosios bylos teismingumo klausimą. Nurodoma, kad nuoširdžiai pripažindamas kaltę bei duodamas išsamius parodymus, M. B. prisidėjo prie to, kad sudėtinga ir didelės apimties byla būtų išnagrinėta per trumpą laiką (nuo pirmo posėdžio iki teismo išėjimo priimti nuosprendį praėjo mažiau nei du mėnesiai). M. B. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iki sulaikymo dirbo, 2015-2017 metais turėjo legalių pajamų Jungtinėje Karalystėje, iki 22 metų profesionaliai žaidė futbolą, ( - ) metais atstovavo Lietuvos nacionalinę jaunimo (U21) rinktinę, bet dėl patirtų traumų nebegalėjo tęsti sportininko karjeros, šiuo metu yra sukūręs šeimą su savo ilgamete gyvenimo drauge. Padarytas nusikaltimas nesukėlė didesnių neigiamų padarinių nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėse, nes didelis narkotinių medžiagų kiekis buvo sulaikytas ir nepateko į apyvartą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje konstatuoti išimtinę situaciją, kuriai esant taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, kadangi bausmės tikslai konkrečiu atveju gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas nustatant mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį.

405. Nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliaciniame skunde pateikiami alternatyvūs prašymai: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį ir K. L. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje; 2) atmetus prašymą dėl išteisinimo, prašoma paskirti K. L. švelnesnę bausmę, sutrumpinant bausmės trukmę arba skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

416. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas neobjektyviai ir netinkamai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus duomenis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik spėliojimais ir prielaidomis apie menamą K. L. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, platinant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kaip teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ne netiesioginiais įrodymais, o be jokio pagrindo padaryta prielaida, jog tiek J. M., tiek M. S. vykdami į Ispaniją turėjo žinoti apie narkotinių medžiagų gabenimą, iš ko teismas padarė kitą nepagrįstą prielaidą, kad tai turėjo būti žinoma ir K. L., nors jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

426.1. Skunde teigiama, kad K. L. inkriminuotus veiksmus (M. S. kaip automobilio vairuotojo suradimą, 100 Eur ir telefono perdavimą, domėjimąsi M. S. kelione į Ispaniją) galima būtų pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog K. L. žinojo, savo veiksmais prisidedantis prie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas epizodiškus, atsitiktinius K. L. veiksmus dirbtinai susiejo su nuteistojo M. B. veiksmais ir padarė nepagrįstą išvadą, jog K. L. neva žinojo apie M. B. tikslus platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir savo veiksmais padėjo tuos tikslus įgyvendinti. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino smulkius proceso dalyvių parodymų neatitikimus visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog nuo nagrinėjamų įvykių yra praėję daugiau nei 3 metai, dėl ko visi įvykių dalyviai juos gali prisiminti nevienodai.

436.2. Atkreipiamas dėmesys į M. B. parodymus, jog M. S. kaip automobilio vairuotoją K. L. surado M. B. prašymu, bet M. B. tvirtino, nesakęs K. L. apie ketinimus gabenti narkotikus, M. B. teigė, niekada nepasakojęs K. L. apie narkotikų gabenimą iš Ispanijos į Norvegiją. Taip pat byloje nustatyta, kad kelionės bilietus M. S. nupirko būtent M. B., kuris M. S. atvežė ir į Kauno autobusų stotį. K. L. kartu vyko atsitiktinai, nes turėjo savo reikalų, o M. S. 100 Eur ir mobilaus ryšio telefoną davė tik dėl to, nes to tiesiog negalėjo padaryti automobilį vairavęs M. B.. Pastarasis su M. S. daugiausia bendravo per K. L., kadangi M. S. buvo geras K. L. pažįstamas. Pats M. S. parodė, kad jis nežinojo, jog lengvuoju automobiliu turės gabenti narkotikus iš Ispanijos į Norvegiją, jam apie tai nei M. B., nei K. L. nesakė. Kitoje dalyje M. S. parodymai yra nenuoseklūs. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. S. teigė, manantis, kad K. L. galėjo žinoti, jog M. B. siuntė M. S. gabenti narkotikų, bet tokios savo pozicijos pagrįsti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad K. L. jam paaiškino, kaip ir kada vykti iš Ispanijos į Norvegiją, kokį maršrutą rinktis, kaip elgtis sustabdžius pareigūnams, tačiau teisminio nagrinėjimo metu M. S. šių parodymų nepatvirtino ir nurodė, kad vykstant iš Ispanijos į Norvegiją telefonu su juo bendravo tikrai ne K. L.. Tuo labiau kad K. L. negalėjo duoti tokio pobūdžio patarimų M. S., nes tokiais klausimais jokios patirties neturėjo, po užsienį nėra keliavęs, dar prieš 5 metus iš K. L. buvo paimti asmens dokumentai ir nuo to laiko jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Teisme M. S. nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo parodymų, jog Ispanijoje jį pasitikęs vyras neva klausė, ar jis „nuo K.“. Atsižvelgiant į tai, galima manyti, jog M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas arba jis apkalbėjo K. L., nes buvo piktas dėl to, kad K. L. pasiūlė jį M. B. kaip vairuotoją, dėl ko M. S. vėliau buvo teisiamas Prancūzijoje.

446.3. Be to, vertindamas telefoninių pokalbių turinį tarp M. B. ir K. L., pirmosios instancijos teismas iškreipė jų turinį ir dėl to padarė tikrovės neatitinkančias išvadas. Iš pokalbių matyti, kad M. S. apie visus kelionės įvykius pirmiausia informuodavo M. B., o su K. L. bendraudavo tik tada, kai pats K. L., jausdamas tam tikrą žmogišką atsakomybę už M. S. likimą, jam, kaip geram pažįstamam, paskambindavo. Priešingai nei konstatavo apygardos teismas, ne M. B., o K. L. liepė M. B. auklėti M. S.. Iš to akivaizdu, kad M. S. kelionei vadovauja M. B., o K. L. neturi jokių įgaliojimų M. S. atžvilgiu. Taip pat apygardos teismas, norėdamas bet kokiu būdu pagrįsti K. L. sąsają su M. B. veikla, be jokio pagrindo konstatavo, jog K. L. nebuvo sąžiningas supažindindamas J. M. su M. B., nes slėpė tikrąjį pastarojo vardą. Tačiau šnekamojoje kalboje „M.“, kaip M. B. pristatė K. L., dažnai vartojamas kaip vardo „M.“ trumpinys. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad nėra jokių duomenų, jog K. L., sužinojęs apie M. S. sulaikymą ir nuteisimą Prancūzijoje, būtų M. B. ieškojęs kitų vairuotojų, nors nuo to laiko iki K. L. sulaikymo praėjo daugiau nei 2 metai. Tai rodo, jog K. L., sužinojęs kam buvo panaudojami jo surasti vairuotojai, nutraukė bet kokius ryšius su M. B..

457. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėjas, nuteistasis K. L. ir jo gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

46III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

478. Nuteistojo K. L. ir jo gynėjo bei prokuroro apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir K. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

489. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei nuteistojo K. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

4910. Skundžiamu nuosprendžiu K. L. nuteistas už tai, kad dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš M. B., M. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bei užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, jų gabenimu, veikloje, vykdydamas atskiras užduotis, susijusias su labai didelių narkotinių medžiagų gabenimu. Nuteistasis K. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji K. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

5011. Nuteistasis K. L. viso proceso metu neigė dalyvavęs minėtos organizuotos grupės veikloje ir žinojęs, jog M. S. siunčiamas į Ispaniją gabenti narkotines medžiagas į Norvegiją. Nuteistasis K. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. rudenį M. B. kreipėsi į jį ieškodamas vairuotojo, kuris galėtų parvairuoti automobilį iš Ispanijos į Norvegiją, paimti pažįstamą su lūžusia koja bei pargabenti jį į Lietuvą. K. L. pasiūlė šį darbą pažįstamam M. S., sakė, kad jam už tai bus sumokėta 500 Eur. Pastarasis sutiko, tuomet K. L. jį supažindino su M. B.. Vėliau M. S. su M. B. bendravo savarankiškai. Po tam tikro laiko M. S. jam pranešė, kad išvažiuoja į Ispaniją. K. L. susitarė su M. B., kad jie paimtų ir jį kartu važiuoti į Kauną, kur jis turėjo grąžinti statybinius įrankius. Važiuojant į Kauną K. L. nei telefono, nei pinigų M. S. neperdavė, taip pat nesakė pastarajam, kad kelionės metu reikės vykti per aplinkkelį ir kad navigacijoje yra įvestas maršrutas. Vėliau M. S. kreipėsi į jį pagalbos, nes Lenkijoje apgavo taksistas. K. L. apie tai pranešė M. B.. Daugiau M. S. į jį pagalbos nesikreipė. K. L. po to tik kartais paklausdavo M. S., kaip jam sekasi, ar viskas tvarkoje. Rūpinosi iš žmogiškosios pusės, kad jam nieko nenutiktų. Vėliau susirašinėjimas nutrūko (t. 12, b. l. 145-149).

5112. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo K. L. pozicija, neigiant padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams. K. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų M. S., E. S. parodymai, 2017 m. kovo 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kiti duomenys. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

5213. Nuteistojo K. L. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo dėl M. S. dingimo metu duotiems parodymams. Minėto ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. L. parodė, kad 2015 m. lapkričio 10–12 d. J. M. padavė 1000 Eur, mobilųjį telefoną ir paprašė parvaryti jo automobilį iš Ispanijos bei iš Norvegijos parvežti į Lietuvą draugą E., kuriam buvo lūžusi koja. K. L. tai padaryti pasiūlė pažįstamam M. S., pastarasis sutiko. Už vairuotojo suradimą K. L. turėjo likti 100 Eur. Likusius 900 Eur su mobiliuoju telefonu K. L. 2015 m. lapkričio 27 d. padavė M. S.. 2015 m. gruodžio 1 d. K. L. su draugės automobiliu nuvežė M. S. iki Kauno, kur jis autobusu išvažiavo į Varšuvą. Vėliau jie susirašydavo per socialinį tinklą „Facebook“, kol 2015 m. gruodžio 3 d. ryšys su M. S. nutrūko (t. 13, b. l. 42-43). Taigi, šios apklausos metu K. L. parodė, kad būtent jis J. M. prašymu išsiuntė M. S. į Ispaniją paimti J. M. automobilį ir juo iš Norvegijos į Lietuvą parvežti pastarojo draugą E. Minėtos apklausos metu K. L. apskritai neminėjo nuteistojo M. B., nurodė, kad į Kauną M. S. nuvežė pats draugės automobiliu.

5314. Liudytojas M. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. lapkričio gale iš pažįstamo K. L. gavo žinutę, jog jam reikia pagalbos parvairuoti mašiną. Susitikus ( - ), pastarasis papasakojo, kad reikia iš Ispanijos paimti automobilį, nuvažiuoti į Norvegiją ir pargabenti vieną žmogų, kuris turi sveikatos sutrikimų (lūžę kaulai ar panašiai), į Lietuvą. K. L. pasakė, kad už kelionę M. S. gaus 500 Eur. Nieko neįtardamas pastarasis sutiko. Vėliau K. L. jam pasakė, kad parūpins bilietus iki Ispanijos, kur pasitiks asmuo, M. S. ten pernakvos ir kitą dieną išvažiuos į Norvegiją. K. L. taip pat paaiškino, ką sakyti, jeigu jį pareigūnai sustabdys patikrinimui. Po kelių dienų K. L. atvažiavo kartu su M. B. pas M. S. į namus ir jie trise nuvyko į Kaune esančią degalinę, kur pastarasis turėjo įsėsti į autobusą, vykstantį į Varšuvą. K. L. davė jam mobilaus ryšio telefoną, kažkiek pinigų, autobuso ir lėktuvo bilietus bei paaiškino, kaip Varšuvoje nuvykti iki oro uosto. Nuvykus į minėtą oro uostą, K. L. teiravosi, ar jam viskas gerai. Sužinojęs, kad M. S. apgavo taksistas, pastarasis klausė, ar jam nereikia pinigų. Atskridęs į Ispaniją M. S. parašė K. L. žinutę, kad atvyko ir nežino, kas jį turi pasitikti. Vėliau pradėjo bendrauti jam K. L. duotu telefonu. Bendravimas su K. L. nutrūko, pastarasis tik kartais parašydavo jam, kaip sekasi. Oro uoste prie išėjimo M. S. pasitiko vyras, kuris nuvežęs paliko jį bute, o ryte nuvežė prie automobilio „Peugeot“, su kuriuo jis išvažiavo į kelionę. Minėtas asmuo įteikė jam kelionės išlaidoms daugiau nei 1000 Eur. Kelionės metu M. S. susirašinėjo duotu telefono aparatu. Nežino, kas jam rašė žinutes, nes nebuvo įvesta adresatų. Būdamas Ispanijoje paskambino šiuo numeriu, o atsiliepęs asmuo buvo ne K. L.. Ar tai buvo M. B., negali tiksliai pasakyti, bet mano, kad taip. Prancūzijoje M. S. patikrino pasieniečiai ir automobilyje rado narkotines medžiagas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje, M. S. gavo laišką iš tėvų, kad K. L. jų prašė bylos dokumentų, norėdamas padėti. Liudytojas negalėjo pasakyti, kuriam iš nuteistųjų savo veiksmais darė paslaugą, tačiau darbą jam pasiūlė būtent K. L.. M. B. jis tik davė savo duomenis, kad pastarasis nupirktų bilietus. Bendravimas su M. B. buvo labai trumpas, Ispanijoje vyriškis apie M. B. taip pat neužsiminė (t. 12, b. l. 157-161).

5414.1. Liudytojo M. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 6, b. l. 32-34, 39-41), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Nuteistasis K. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo M. S. parodymai yra nenuoseklūs ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojo M. S. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų. Liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, nuvykus į Ispaniją, jam į duotą mobilaus ryšio telefoną skambindavo ir kelionės eiga domėdavosi M. B.. Tuo tarpu apklaustas pirmosios instancijos teisme M. S. parodė, kad nežino, kas jam kelionės metu rašė žinutes į duotą mobilaus ryšio telefoną, nes nebuvo įvesta adresatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant liudytojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, liudytojo psichologinė būsena ir kt. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad liudytojo M. S. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs.

5514.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas arba jis apkalbėjo K. L., nes buvo piktas dėl to, kad pastarasis pasiūlė jį M. B. kaip vairuotoją. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie M. S. galimai daromą spaudimą duoti atitinkamus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats M. S.. Be to, M. S. dėl šioje byloje aptariamų veiksmų jau buvo nuteistas Besancon apeliacinio teismo Montbéliard didžiosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Todėl duodamas tam tikrus parodymus, liudytojas negalėjo daryti jokios įtakos savo teisinei padėčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių M. S. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti K. L. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

5615. Liudytojo M. S. nuosekliai nurodytas aplinkybes apie K. L. dalyvavimą darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina 2017 m. kovo 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. Iš šio protokolo matyti, jog 2015 m. gruodžio 1 d., 15:23:03 val., buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M. B. ir K. L., kurio metu pastarasis pranešė, kad M. S. Lenkijoje apgavo taksistas, kad siūlė jam pervesti pinigų ir kad įspėjo būti atidesniu. K. L. taip pat nurodė M. B. auklėti M. S.. M. B. atsakė, kad pastarasis dėl šios situacijos jam taipogi buvo parašęs žinutę (t. 1, b. l. 85-86).

5716. Tai, kad K. L. yra susijęs su aptariama nusikalstama veika patvirtina ir liudytojo E. S. (M. S. tėvo) parodymai. Pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad per sūnaus draugus sužinojo, jog sūnus M. S. yra sulaikytas ir atlieka bausmę Prancūzijoje. Nuvykęs į Prancūziją aplankyti sūnaus sužinojo, kad pastarasis į šią kelionę vyko K. L. siūlymu. Liudytojas telefonu susisiekė su K. L., kuris pasakė, kad jam reikia bylos dokumentų iš Prancūzijos teismo. E. S. atsisakė pastarajam duoti kokius nors dokumentus. Tada K. L. pasakė, kad padarys taip, jog M. S. neva pasiėmė tą automobilį, pats nuvažiavo į Ispaniją ir prisikrovė narkotikų (t. 12, b. l. 162-163).

5817. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai paneigia tiek nuteistojo K. L. parodymus, kad jis nėra susijęs su aptariama nusikalstama veika, tiek nuteistojo M. B. parodymus, kad K. L. visiškai nežinojo, jog vairuotojų ieškoma narkotinėms medžiagoms gabenti (t. 13, b. l. 14-24). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aptarti įrodymai patvirtina, kad išsiunčiant M. S. į Ispaniją aktyviai dalyvavo ne tik M. B., bet ir K. L.. Būtent pastarasis pasiūlė M. S. už 500 Eur vykti į Ispaniją tariamai paimti ten palikto automobilio ir pargabenti iš Norvegijos asmenį, lūžusia koja. K. L. nurodė M. S. visas kelionės aplinkybes, taip pat instruktavo, kaip elgtis, jei sustabdys pareigūnai patikrinimui. Be to, K. L. perdavė M. S. kelionei reikalingas priemones, t. y. autobuso ir lėktuvo bilietus, pinigus, telefoną slaptam ryšiui palaikyti. K. L. kartu su M. B. nuvežė M. S. iki Kauno, kur pastarasis turėjo įsėsti į autobusą, vykstantį į Varšuvą. Kelionės metu K. L. kontroliavo M. S., skambindavo jam, teiravosi kaip sekasi, kartu savo veiksmus derino ir su M. B.. Be to, paaiškėjus, kad M. S. yra sulaikytas Prancūzijoje, K. L. pastarojo artimųjų prašė Prancūzijos teismo dokumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. L. suprato, kad M. S. siunčiamas į Ispaniją nusikalstamai veikai vykdyti, t. y. vežti narkotines medžiagas į Norvegiją, taip pat, kad jis daro nusikalstamą veiką veikdamas su kitais organizuotos grupės nariais, ir norėjo taip veikti.

5918. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, o išvados grindžiamos abejonių nekeliančiais duomenimis, kurie pripažinti nuteistojo K. L. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo K. L. parodymais paremtą gynybinę versiją. Nuteistojo K. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. L. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

60Dėl M. B. ir K. L. paskirtų bausmių.

6119. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl K. L. paskirtos bausmės, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis K. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo, atmetus prašymą dėl išteisinimo, paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, sutrumpinant bausmės trukmę arba skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6220. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

6321. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. L. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. B. skirdamas bausmę už BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

6422. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

6522.1. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013).

6623. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. B. ir K. L., veikdami organizuotoje grupėje, padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis M. B. disponavo beveik 60 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nuteistasis K. L. – 33 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, atitinkamai daugiau nei 400 kartų ir daugiau nei 260 kartų viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (125 g). Nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jam buvo kruopščiai ruošiamasi, narkotinės medžiagos buvo gabenamos automobiliuose specialiai įrengtose slėptuvėse, tokiu būdu siekiant apsunkinti jų suradimą. Tačiau minėtos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos Prancūzijos pareigūnų, todėl reali žala visuomenei nebuvo padaryta.

6723.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad M. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 10, b. l. 9-13), vedęs (t. 12, b. l. 137), iki nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje nedirbo, tačiau iš pateiktų deklaracijų matyti, jog 2015-2017 m. turėjo legalių pajamų Jungtinėje Karalystėje (t. 13, b. l. 7-10). K. L. teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį (t. 9, b. l. 15-19, 20-40), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 9, 69-74, 75-77). Pastarosios nusikalstamos veikos ir administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl laikytina, kad tokio pobūdžio nusikaltimą nuteistasis K. L. padarė pirmą kartą. K. L. turi mažametį vaiką (t. 9, b. l. 105), charakterizuojamas teigiamai (t. 9, b. l. 100). Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistieji M. B. ir K. L. turi polinkį nusikalsti ir kad nusikaltimų darymas tapęs jų gyvenimo būdo dalimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

6823.2. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai, kas sudaro pagrindą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

6923.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju M. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 10, b. l. 128-130). 2018 m. spalio 4 d. teisiamajame posėdyje M. B. pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta ir kad parodymus šio posėdžio metu neduos (t. 12, b. l. 145). 2018 m. spalio 18 d. teisiamajame posėdyje M. B. nurodė iš dalies savo kaltę pripažįstantis, besigailintis dėl savo veiksmų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš M. B. parodymų matyti, kad jis savo vaidmenį organizuotos grupės veikloje bandė sumenkinti, nurodė, kad jis nežinojo apie realiuosius gabenamų narkotinių medžiagų kiekius, teigė buvęs tik narkotinių medžiagų gabentojas ir pan., be to, neigė organizuotos grupės veikloje dalyvavus K. L., kas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo motyvuotai paneigta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius kaltininko visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

7023.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant bausmes nuteistiesiems M. B. ir K. L. taip pat turi būti atsižvelgiama į jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką. M. B. vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo reikšmingesnis. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pastarasis buvo labiau įsitraukęs į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, savo veiksmus derino su Ispanijos ir Norvegijos Karalystėse veikiančiais nariais, o Lietuvoje įtraukė į nusikalstamą veiką kitus asmenis, duodavo jiems nurodymus ir pan. M. B. padarytą nusikalstamą veiką sudarė du veikos epizodai. K. L. vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo itin reikšmingas, pastarasis surado asmenį, kuris sutiko pergabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Norvegiją, suteikė jam kelionei reikalingas priemones ir kelionės metu kontroliavo jo veiksmus. K. L. padarytą nusikalstamą veiką sudarė vienas veikos epizodas.

7123.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes, rodo, kad M. B. ir K. L. nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jiems tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. B. ir K. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mažesnį vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. L. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta – ketverių metų – laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni. Be to, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad dėl mažesnio M. B. asmenybės pavojingumo bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą 8 metams. Tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės yra ne tik pakankamai griežtos pirmą kartą nusikaltimą padariusiems asmenims, tačiau ir yra teisingos, bei adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistųjų asmenybės pavojingumą.

7224. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.

75M. B., pripažintam kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

76Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistojo K. L. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

77Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 3. K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, K. L. paskirta... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. I. Bylos esmė... 7. 1. M. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu... 8. 1.1. vykdydamas nusikalstamą sumanymą su organizuotos grupės nariais,... 9. 1.2. vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. 2015 m. lapkričio... 10. 1.3. J. M., vykdydamas M. B. nurodymą, 2015 m. lapkričio 17 d. kartu su M. B.... 11. 1.4. tęsdamas nusikalstamą sumanymą su organizuotos grupės nariais,... 12. 1.5. vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. ikiteisminio tyrimo metu... 13. 1.6. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. lapkričio mėnesį, ne vėliau... 14. 1.7. K. L., vykdydamas M. B. nurodymą ir veikdamas kartu su M. B., 2015 m.... 15. 1.8. M. S., vykdydamas M. B. ir K. L. paskirtą užduotį, 2015 m. gruodžio 1... 16. 1.9. po ko, M. S., vykdydamas M. B., K. L. ir užsienyje veikiančio... 17. 2. K. L. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu... 18. 2.1. K. L., veikdamas kaip organizuotos grupės narys ir vykdydamas M. B.... 19. 2.2. tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas kartu su M. B., 2015 m.... 20. 2.3. po ko, M. S., vykdydamas K. L. ir M. B. paskirtą užduotį, 2015 m.... 21. 2.4. po ko, M. S., vykdydamas K. L., M. B. ir užsienyje veikiančio... 22. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 23. 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 24. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu K. L. už BK... 25. 3.2. Pažymima, kad bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios... 26. 3.3. Skunde teigiama, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė,... 27. 3.4. Prokuroro nuomone, nors ir galima sutikti su tuo, kad K. L. padaryta... 28. 3.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. L., veikdamas organizuotoje grupėje,... 29. 3.6. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę... 30. 3.7. Be to, nors K. L. nebuvo teistas nusikalstamos veikos padarymo metu,... 31. 3.8. Kaip teigiama skunde, vien tai, kad įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio... 32. 3.9. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, o taip pat tai, kad K. L. nei... 33. 4. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos... 34. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors skundžiamu nuosprendžiu M. B. ir... 35. 4.2. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis, pripažįstant M. B.... 36. 4.3. Taip pat teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai įvardijo M. B. kaip... 37. 4.4. Nesutinkama ir su tuo, kad M. B. neva nepakankamai neigiamai vertino savo... 38. 4.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. B. paskirta bausmė yra griežtesnė... 39. 4.6. Be to, prašoma atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo pradžia dėl... 40. 5. Nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliaciniame... 41. 6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados... 42. 6.1. Skunde teigiama, kad K. L. inkriminuotus veiksmus (M. S. kaip automobilio... 43. 6.2. Atkreipiamas dėmesys į M. B. parodymus, jog M. S. kaip automobilio... 44. 6.3. Be to, vertindamas telefoninių pokalbių turinį tarp M. B. ir K. L.,... 45. 7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėjas,... 46. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 47. 8. Nuteistojo K. L. ir jo gynėjo bei prokuroro apeliaciniai skundai atmetami,... 48. 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 49. 10. Skundžiamu nuosprendžiu K. L. nuteistas už tai, kad dalyvavo... 50. 11. Nuteistasis K. L. viso proceso metu neigė dalyvavęs minėtos organizuotos... 51. 12. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo K. L. pozicija, neigiant... 52. 13. Nuteistojo K. L. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai prieštarauja... 53. 14. Liudytojas M. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015... 54. 14.1. Liudytojo M. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė... 55. 14.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog M. S. ikiteisminio tyrimo... 56. 15. Liudytojo M. S. nuosekliai nurodytas aplinkybes apie K. L. dalyvavimą... 57. 16. Tai, kad K. L. yra susijęs su aptariama nusikalstama veika patvirtina ir... 58. 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai paneigia tiek nuteistojo K.... 59. 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami... 60. Dėl M. B. ir K. L. paskirtų bausmių.... 61. 19. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo,... 62. 20. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria... 63. 21. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 64. 22. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje... 65. 22.1. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, BK 54 straipsnio... 66. 23. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. B. ir K. L., veikdami... 67. 23.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad M. B. neteistas,... 68. 23.2. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad savo kaltę... 69. 23.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju M. B. neprisipažino... 70. 23.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant bausmes nuteistiesiems M. B. ir... 71. 23.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės,... 72. 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus apygardos... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 74. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.... 75. M. B., pripažintam kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3... 76. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 77. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....