Byla 3K-3-8-916/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lik 2“ (buvęs pavadinimas – UAB „Baltic Property Trust“) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lik 2“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: Valstybė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, SĮ „Vilniaus planas“, UAB „LF Property“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Lik 2“ teismo prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 22 d. statybos leidimas Nr. (101)11.3-56 yra neteisėtas, ir jį panaikinti; 2) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) 544 502 Lt (157 698,68 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius, kurie buvo padaryti rekonstruojant ( - )gatvę.

6Iki 2013 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „LF Property“ (buvęs pavadinimas – UAB „Protegus“) ieškovas turėjo nuosavybės teise žemės sklypą ir administracines patalpas ( - ). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1095V buvo patvirtinti teritorijos tarp ( - ) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai. Šis detalusis planas numato estakadą, jungiančią ( - ) gatves. Pagal detalųjį planą estakados pradžia numatoma į pietvakarius nuo žemės sklypo ( - ). Ieškovas iš viešosios informacijos šaltinių sužinojo apie ketinimus pradėti ( - ) gatvės rekonstrukcijos darbus prie žemės sklypo ( - ), ir apie tai, kad estakados pradžia numatyta apie 100 metrų į šiaurės vakarus nuo detaliajame plane pažymėtos estakados pradžios vietos. Teismo eksperto prof. dr. S. Mitkaus 2012 m. spalio 2 d. ekspertinio tyrimo ataskaitoje ir 2012 m. gruodžio 17 d. papildomo ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad ( - ) gatvės rekonstrukcijos nuo ( - ) gatvės iki ( - ) gatvės Vilniaus mieste techniniame projekte numatyta statyti statinį (naują kelią, jungiantį ( - ) gatvę su estakada) zonoje, kuri detaliajame plane nurodyta kaip neužstatoma. Statybos leidimas ir statinio projektas negali prieštarauti detaliajam planui, bet koks neatitikimas laikomas Statybos įstatymo pažeidimu (Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Ieškovo nuomone, ( - ) gatvės rekonstrukcijos techninis projektas neatitiko detaliojo plano, todėl leidimas statyti negalėjo būti išduotas.

7Pagal UAB „Resolution valuations“ 2012 m. gruodžio 31 d. turto vertinimo ataskaitą (toliau – Vertinimo ataskaita) verslo centro ( - ) vertė buvo 20 620 000 Lt (5 971 964,78 Eur). Dėl ( - ) rekonstrukcijos masto ir estakados aukščio ieškovas pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas UAB „LF Property“ už jos pasiūlytą 20 075 498 Lt (5 814 266,10 Eur) kainą, kuri buvo daug mažesnė, nei Vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė. Skirtumas tarp Vertinimo ataskaitoje nurodomos kainos ir kainos, už kurią ieškovas pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas, yra 544 502 Lt (157 698,68 Eur). Ieškovo nuomone, ši suma laikytina jo nuostoliais dėl neteisėto leidimo statyti išdavimo, nes dėl to, kad estakados atstumas nuo administracinių patalpų yra mažesnis nei detaliajame plane, taip pat, įvertinant būsimos estakados aukštį ir atstumą nuo administracinių patalpų, buvo mažinama pirminė siūloma žemės sklypo ir administracinių patalpų ( - )kaina. Teismui pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, atsakovas įpareigotinas per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. grąžinti ( - ) gatvę į padėtį, kuri buvo iki rekonstrukcijos pradžios (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1095V patvirtino teritorijos tarp ( - ) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius pagal pridedamą brėžinį ir atitinkamų žemės sklypų naudojimo būdus, ribas, plotus, užstatymo tankius. Detalusis planas numato estakadą, jungiančią ( - ) gatvę su ( - ) gatve. Detaliojo plano transportinės dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomi transportiniai sprendiniai – pagerinama eismo organizacija, jį tiesiogiai sujungiant su ( - ) gatve, patekti iš pietinės dalies numatoma estakada į ( - ) gatvę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. liepos 22 d. išdavė leidimą statytojai Vilniaus miesto savivaldybei vykdyti ( - ) gatvės rekonstrukciją nuo ( - ) gatvės iki ( - ) gatvės pagal SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. parengtą projektą Nr. VP 08-63. Bendrame aiškinamajame rašte numatyti projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos numatoma pastatyti estakadą transporto kairiajam posūkiui iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ją nežymiai išplečiant. Suprojektuotos estakados ilgis – 177,5 m, važiuojamosios dalies plotis – 5,5 m, o užvažiuoti ir nuvažiuoti nuo jos suprojektuotos atraminės sienos, kurioms įrengti bus naudojami gręžtiniai poliai ir templės. Nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. ieškovui nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir administracinės patalpos ( - ). Ieškovas žemės sklypą ir administracines patalpas bylos nagrinėjimo metu 2013 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Protegus“ (dabartinis pavadinimas – UAB „LF Property“). Ieškovas sutikimo būti pakeistas į ieškovą UAB „LF Property“ neišreiškė, todėl teismo iniciatyva UAB „LF Property“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

9I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas sprendė, kad ieškovas, perleidęs nuosavybės teisę į žemės sklypą ir administracines patalpas, nebeturi suinteresuotumo reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiais leidimą statyti ir pašalinti statybos padarinius, t. y. leidimas statyti ir statybos padariniai (( - ) gatvės rekonstrukcija) ieškovo nuosavybės teisių nepažeidžia. Ieškovas nenurodo, kaip leidimas statyti pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus, kokius tiesioginius teisinius padarinius jam sukelia. Reikalavimai pripažinti leidimą statyti negaliojančiu ir priteisti nuostolių atlyginimą yra savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai. Įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti atskirai įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai išduodant leidimą statyti, tačiau tai nereiškia ieškovo suinteresuotumo reikšti reikalavimą panaikinti leidimą statyti ir pašalinti statybos padarinius. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti leidimą statyti ir įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius atmestinas kaip pareikštas neturinčio teisinio suinteresuotumo asmens.

12Dėl nuostolių atlyginimo teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013), konstatavo, kad statinio projekte nurodyti sprendiniai neprieštarauja detaliajam planui. 2012 m. spalio 2 d. ekspertinio tyrimo ataskaita ir 2012 m. gruodžio 17 d. papildomo ekspertinio tyrimo ataskaita neturi eksperto išvados statuso. Teismas sprendė, jog tikrovės neatitinka S. Mitkaus ekspertinio tyrimo ataskaitų teiginys, kad estakados nuovaža yra detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad nėra numatyta neužstatymo zona, o nuovaža suprojektuota ( - ) gatvės dalyje. Teritorijų planavimo įstatyme nėra sąvokos „neužstatoma zona“, numatyta tik „statinių statybos zona“ (23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuri nėra nustatoma susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams. Taigi projektuojant nuovažą nuo estakados faktiškai planuota ( - ) gatvės dalies rekonstrukcija, šią dalį pritaikant estakadai eksploatuoti, t. y. nuvažiuoti nuo jos. Tai reiškia, kad techniniame projekte, naujas statinys nėra projektuojamas, o projektuojama ( - ) gatvės dalies rekonstrukcija. Toks ( - ) gatvės dalies pritaikymas nuvažiuoti nuo estakados neprieštarauja detaliajam planui, kuriame toje pat vietoje žymima ( - ) gatvė. Estakados nuovaža yra ( - ) gatvėje, kurios ribos pavaizduotos detaliajame plane, tą patvirtino ir S. Mitkus teismo posėdyje.

13Teismas nurodė, kad detaliojo plano rengimo tikslas nėra aptarti gatvės ar estakados sprendinius (įskaitant nuovažos įrengimą), tai yra techninio projekto tikslas (Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio leidimo statyti išdavimo metu, 19 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktai, galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis). Taigi detaliajame plane tiek užvaža ant estakados, tiek nuovaža nuo jos yra numatytos – suprojektuotas kelias (( - ) gatvė), nenustatant konkrečių kelio sprendinių, tai atitinka įstatymo reikalavimus. Kadangi techniniame projekte estakados užvaža ir nuovaža nepažeidžia gatvės raudonųjų linijų, o patenka į detaliajame plane numatyto kelio vietą, tai ekspertinio tyrimo ataskaitose nurodytas techninio projekto prieštaravimas detaliojo plano sprendiniams laikytinas nepagrįstu. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų valdžios institucijos veiksmų išduodant leidimą statyti, nes statinio projekte numatyti sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems sprendiniams. Dėl to nekyla viešosios teisės subjekto civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

14Dėl žalos ir priežastinio ryšio teismas konstatavo, kad ieškovas jų neįrodė. Pagal įstatymą nuostolių (negautų pajamų) buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012). Pagal UAB „Resolution valuations“ Vertinimo ataskaitą, turto rinkos vertė (20 620 000 Lt) (5 971 964,78 Eur) nustatyta nevertinant detaliojo plano sprendinių. UAB „Resolution valuations“ 2013 m. kovo 26 d. rašto teiginys, kad, rengiant Vertinimo ataskaitą, buvo analizuojami detaliojo plano sprendiniai ir preziumuojama, kad numatoma ( - ) gatvės rekonstrukcija vyks pagal detalųjį planą, prieštarauja Vertinimo ataskaitos turiniui. Kadangi nekilnojamojo turto vertinimo duomenys gauti neatsižvelgus į detaliajame plane numatytus sprendinius, tai pirminės kainos, pasiūlytos derybose, mažinimas ir turto pardavimas už mažesnę kainą negali būti laikomas susijusiu su ieškovo nurodomais veiksmais. Iš byloje esančio UAB „Protegus“ rašto negalima nustatyti, kokia pradinė kaina buvo pasiūlyta už turtą, o nurodomas kainos mažinimas 3–4 proc. nuo pradinės derybų kainos – nekonkretus. Teismas konstatavo, kad turto pardavimo kaina buvo nustatyta derybų būdu. Ieškovas, sutikdamas parduoti turtą už pasiūlytą kainą, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kiek dėl nurodomų veiksmų sumažėjo turto vertė. Byloje nėra duomenų, kad dėl numatomų statybos darbų pablogės esamas susisiekimas su žemės sklypu ( - ). Priešingai, pastačius estakadą ir atlikus detaliajame plane ir techniniame projekte numatytą gatvės rekonstrukciją, bus pagerintas susisiekimas ir patekimas į ( - ) gatvę, kurioje yra trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas ir administracinės patalpos. UAB „Resolution valuations“ 2013 m. kovo 26 d. rašto teiginys, kad, esant techniniame projekte numatytam estakados atstumui nuo verslo centro iki estakados ir su ja susijusių konstrukcijų aukščiui, patalpų nuomos kainų lygis verslo centre turėtų mažėti, deklaratyvus, neparemtas objektyviais duomenimis ir tyrimais; neįvertinta teigiama pagerinto susisiekimo su ( - ) gatve įtaka verslo centrui.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą.

16Dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimai pripažinti leidimą statyti neteisėtu ir pašalinti statybos padarinius bei priteisti nuostolius yra savarankiški ieškovo teisių gynybos būdai, todėl jis, perleidęs žemės sklypą ir administracinį pastatą, prarado teisinį suinteresuotumą dėl leidimo statyti panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo; tokie savarankiški reikalavimai jam negali sukelti teisinių padarinių. Tai nereiškia jo teisių ribojimo ginant pažeistas teises. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius (civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas) vertinami savivaldybės administracijos veiksmai išduodant leidimą statyti, įrodinėjant vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), todėl ieškovas gali remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama dėl to, kad ir kiti subjektai (ne tik tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas) gali remtis tuo, jog jie suinteresuoti sprendimo teisiniais padariniais. Ieškovas savo teisinį suinteresuotumą šioje byloje grindė nuosavybės teisių pažeidimu, todėl reikšdamas reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl daikto vertės sumažėjimo iš esmės įgyvendina teisėtų lūkesčių principą.

17Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo įrodymų vertinimu, reiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SDG“, bylos Nr. 3K-3-528/2010), sprendė, kad pirmosios instancijos teismas kartu su kitais įrodymais vertino ir eksperto S. Mitkaus ekspertinio tyrimo ataskaitas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio leidimo statyti išdavimo metu, 19 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktais, sprendė, kad techninio projekto rengimo metu rengėjai turėjo teisę, projektuodami estakados užvažą ir nuovažą, pasirinkti tinkamiausius kelio tiesimo sprendinius, leidžiamus pagal teisės aktų nuostatas. Detaliajame plane tiek užvaža, tiek nuovaža yra numatytos, suprojektuotas kelias (( - ) gatvė), nenustatant konkrečių kelio sprendinių, tai atitinka įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė detaliojo plano transportinės dalies brėžinį, kuriame nurodytos ir pažymėtos: užstatyti leidžiama teritorija, užstatymo riba, užstatymo linija. Kita ženklais nepažymėta teritorija yra neužstatoma zona, t. y. teritorija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suplanuota statyba. Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenurodo, koks turi būti detaliojo plano grafinės dalies detalizavimo lygis, todėl svarbu, kad nurodyti sprendiniai atitiktų tekstinę dalį ir išreikštų ją grafiškai. Pagal detaliojo plano aiškinamąjį raštą, teritorijos tarp ( - ) gatvių detalusis planas rengiamas, nes didžiojoje planuojamos teritorijos dalyje vyrauja stichiškas užstatymo pobūdis su perimetrinio užstatymo elementais, o detaliojo plano rengimo tikslas – nustatyti planuojamoje teritorijoje esančių sklypų žemės naudojimo būdą ir statybų reglamentą, transportinės ir inžinerinės priežiūros sprendinių parengimas. Detaliuoju planu buvo nustatytas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galimas užstatymo tankis, intensyvumas ir pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, tačiau detaliajame plane nėra nustatomi privalomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai, įskaitant ir užstatymo statiniais zoną. Kaip nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pagal nusistovėjusią tvarką visuose detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano pagrindinis tikslas – esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Pagal praktiką detaliuosiuose planuose susisiekimo sistema (gatvės, viadukai ir kita) yra žymima grafiškai, o smulkiau apibūdinama aiškinamajame rašte, susisiekimo komunikacijos taip pat nėra žymimos kaip užstatyta teritorija. Tik detaliuoju planu naujai formuojamoms gatvėms ir keliams, kai yra formuojamas atskiras sklypas, yra nustatomas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo būdas, numatytas Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-115, tačiau kiti reglamentai (užstatymo tankis, intensyvumas, užstatymo zona) nenustatomi. Tais atvejais, kai rengiamu detaliuoju planu nėra projektuojama nauja gatvė (kelias), o planuojama teritorija, kurioje gatvė jau yra, gatvė tik paprastai pažymima grafiškai ir nurodomas jos pavadinimas, nenustatant jokių naujų reglamentų.

18Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teritorijos tarp ( - ) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliuoju planu buvo nustatytos gatvių raudonosios linijos, numatyta estakada patekti iš pietinės miesto dalies į ( - ) gatvę. Iš ieškovo pateiktų ekspertinio tyrimo ataskaitų matyti, kad techniniame projekte numatyta užstatymo zona, nors detaliojo plano sprendiniuose ši zona nurodyta kaip neužstatoma. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi detaliojo plano tvirtinimo metu) 2 straipsnio 5 punktu, nurodė, kad pagal aiškinamąjį teritorijos tarp ( - ) gatvių raštą detaliojo plano rengimo tikslas – planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, transporto ir inžinerinės priežiūros sprendimų parengimas. Transporto dalies aiškinamajame rašte nurodyti transportiniai sprendimai, susiję su planuojama teritorija, 4 punkte numatyta patekimo iš pietinės dalies estakada į ( - ) gatvę ir ( - ) gatvių rekonstrukcija. Detaliajame plane aptarti, o grafinėje dalyje pavaizduoti techniniame projekte nustatyti ( - ) gatvės, pastatant estakadą, statybos darbai, nurodyta vykdomos statybos vieta. Techninis gatvės sprendinių nustatymas nėra detaliojo plano tikslas. Ieškovas neįrodė, kad detaliajame plane nustatytoje neužstatymo zonoje pagal techninį projektą ketinama statyti statinius. Pagal detaliojo plano žymėjimo pavyzdį, detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano tikslas – nustatyti esamų ir planuojamų sklypų naudojimo būdą ir reglamentą. Transportinės dalies brėžinyje matyti, kad planuojamiems sklypams nustatomi sklypų tvarkymo ir naudojimo reglamentai, o ( - ) gatvės ir jų raudonosios linijos pažymėtos grafiškai, tačiau nenustatyti reglamentai, tik techniniame plane numatytas estakados dydis (plotis ir ilgis), užvažos ir nuovažos, suprojektuotos atraminės sijos ir kita. Taigi užvažos ir nuovažos yra kelio, o ne estakados kaip statinio elementai, tačiau detaliajame plane užvaža ir nuovaža buvo numatytos, pažymint ( - ) gatvę. Projektuojant estakados nuovažą faktiškai projektuota ( - ) gatvės dalies rekonstrukcija, t. y. gatvė pritaikyta estakadai eksploatuoti. Techniniame projekte naujas statinys nesuprojektuotas. Pažymėtina, kad gatvės rekonstrukcija neišeina iš ( - ) gatvės ribų (raudonųjų linijų, nurodytų detaliajame plane). Techninio projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano sprendinius, todėl leidimas statyti išduotas teisėtai ir viešojo subjekto atsakomybės nekyla.

19Dėl žalos ir priežastinio ryšio apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas jų neįrodė. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalių sulygta kaina nustatyta derybų būdu, taip sutarties šalys realizavo sutarčių laisvės principą. Vertinimo ataskaitoje nurodoma kaina nebūtinai reiškia, kad turtas bus parduotas būtent už tokią kainą. Vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad atliktas vertinimas pagrįstas tuo, jog turtui neturės poveikio pasiūlymai dėl kelių platinimo ar privalomo pirkimo, nurodyta, kad vertintojai neturėjo galimybės susipažinti su savivaldybės detaliaisiais planais, padarė prielaidą, kad turtą aprobavo vietos valdžios institucijos ir jis naudojamas pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtintus planus. Vertinimo ataskaita atlikta 2012 m. sausio 31 d., ieškovas turtą pardavė 2013 m. sausio 30 d. Remiantis vertinimo paslaugų grupės vadovo 2013 m. kovo 26 d. raštu, atliekant vertinimą, buvo analizuojami detaliojo plano sprendiniai. Ieškovui neįrodžius privalomos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – veiksmų neteisėtumo, nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimo dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

20Teismas, įvertinęs rekonstrukcijos svarbą Vilniaus miestui (projekto tikslus) ir ieškovo galimybę nuo 2002 m., kai buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, žinoti apie šios teritorijos planavimo perspektyvas, sprendė, kad ieškovas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato (biurų) aplinka miesto centre išliks nepakitusi, nepaveikta viešojo intereso nulemtos miesto plėtros. Veiksmų, kuriuos galima būtų pripažinti neteisėtais dėl tokios miesto plėtros (transportinių sprendinių), nenustatyta, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Lik 2“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl asmens suinteresuotumo ginčyti leidimą statyti. Teisė ginčyti leidimą statyti neteisėtai susiaurinta iki nuosavybės teisių gynimo. Bet kokio pobūdžio statyba turi būti planuojama ir vykdoma laikantis Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų, atsižvelgiant į teritorijai, kurioje siekiama statyti, taikomus apribojimus. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Bylose, susijusiose su neteisėta statyba, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (Hamer v. Belgique, no 21861/03, 27 November 2007). Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punkte asmens teisė ginčyti statybos leidimą nesusieta su asmens nuosavybės teisių pažeidimu ir (ar) apsauga. Kadangi statybos teisiniai santykiai turi viešąjį interesą, tai leidimo statyti teisėtumas negali būti siejamas su šalia esančio nekilnojamojo turto savininko pasikeitimu, nes, net jam ir pasikeitus, galimas leidimo statyti neteisėtumas, o techninis projektas ir jame nurodyti sprendiniai lieka galioti. Nors pirminis ieškinys byloje pareikštas ieškovui esant žemės sklypo ir administracinio pastato savininku, tačiau buvo ginama ne ieškovo nuosavybės teisė (galimybė be trukdymų naudotis, valdyti ir disponuoti turtu), nes ginčijamas leidimas statyti neapribojo šios teisės. Ieškovas siekė apginti savo teisėtus interesus ir lūkesčius, susijusius su žemės sklypo ir administracinio pastato verte, kuri sumažėjo, nes išduotas leidimas statyti, t. y. vykdyti techninio projekto sprendinį perkelti estakados nuovažą 100 m toliau, negu numatyta detaliajame plane. Taigi, pirminiu ieškiniu ieškovas siekė užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kurie kėlė realią žalos grėsmę. Ieškovas, perleidęs turtą ir dėl to patyręs nuostolių, papildė ieškinio reikalavimus prašydamas, be kita, priteisti iš savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimą. Kadangi dėl turto savininko pasikeitimo leidimo statyti neteisėtumas neišnyko, o ieškovas mano, kad nuostolius patyrė būtent dėl neteisėto leidimo statyti, tai jo išdavimą ir pripažinimą neteisėtu ieškovas laikė būtina sąlyga įrodinėjant savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, taigi – ir civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, kad galbūt neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-548/2010; 2012 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23). Taikant analogiją, toks pat teisinis reguliavimas turėtų galioti ir ginčijant administracinio akto – leidimo statyti išdavimą tuo atveju, kai jis neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir dėl to sukeliama žala asmenims. Ieškovo teisę ginčyti neteisėtą leidimą statyti pagrindžia ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Ieškovas nurodo Konstitucinio Teismo, kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl šio principo taikymo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011). Ieškovas, įvertinęs detaliojo plano sprendinius, pagrįstai tikėjosi, kad ( - ) gatvės rekonstrukcija neturės įtakos jo valdomo žemės sklypo ir administracinio pastato vertei, kad statinių techniniai projektai buvo rengiami laikantis detaliojo plano sąlygų. Paaiškėjus, kad statybos darbai atliekami kitaip, nei numatyta detaliajame plane, ieškovui neturi būti ribojama galimybė ginčyti neteisėtai išduotą leidimą statyti, dėl kurio ieškovas patyrė tiesioginę žalą. Priešingu atveju būtų užkirstas kelias ieškovui ginti savo pažeistas teises ir interesus. Teismai, pripažinę, kad ieškovas turi teisę remtis leidimo statyti neteisėtumu, iš esmės nusprendė, kad net ir įrodžius leidimo statyti neteisėtumą šis juridinis faktas galiotų tik ieškovui, bet neturėtų įtakos leidimo statyti galiojimui ir statybos teisėtumui. Toks vertinimas prieštarauja viešajam interesui. Teismai pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis).

242. Dėl leidimo statyti teisėtumo, techninio projekto atitikties detaliajam planui. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimas, projekto derinimas ir leidimo statyti išdavimas yra atskiros statybos dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-566/2010). Leidimo statyti išdavimo metu valstybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi patikrinti, ar prašoma statyba tame žemės sklype yra galima pagal tuo metu galiojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Ignalinos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2013). Pagal teisės taikymo principą, teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (CK 1.7 straipsnis). Klausimas dėl administracinio akto teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011).

25Ieškovo nuomone, teismai, vertindami techninio projekto atitiktį detaliajam planui, nepagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusia bylų nagrinėjimo metu, t. y. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad detaliajame plane nėra ir neturi būti nustatomi konkretūs teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis sprendiniai. Detalusis planas buvo tvirtinamas pagal 2002 m. galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakciją (2002 m. įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2, 10 dalys), todėl jame buvo numatyti konkretūs įrenginių ir statinių išdėstymo sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m., t. y. leidimo statyti išdavimo metu, 19 straipsnio 1 dalį detaliajame plane turėjo būti nurodyta konkreti statinių statybos zona, statybos riba ar linija. Netgi ir 2009 m. Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nenumatyta, kad konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas ne detaliajame plane, o statinių techninių projektų sprendiniais. Ieškovo nuomone, pagal leidimo statyti išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 23 straipsnio 6 dalies 4 punktą, 2009 m. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį leidimas statyti ir statinio projektas negali prieštarauti detaliajam planui, bet koks esminis neatitikimas laikytinas Statybos įstatymo pažeidimu ir pagrindu tokį leidimą statyti pripažinti neteisėtu.

263. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktų nustatymo. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. J. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2005), nurodo, kad byloje nenustatyti faktai, būtini teisingai išnagrinėti bylą ir įvertinti statybos teisėtumą. Teismai nevertino ieškovo argumentų apie statinių (estakados ir jos užvažos) padėtį žemės sklype, detaliojo plano sprendinių, neatsižvelgė į rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad estakados užvaža yra naujas statinys ir pan. Teismai konstatavo, kad naujas kelias nėra statinys, o užvažiavimas ant tilto. Ieškovo nuomone, gali būti pateisinamas bet kokio kelio tiesimas bet kokioje teritorijoje. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-180/2013). Teismai nepagrįstai vertino estakados nuovažos funkcinę padėtį, pripažino ( - ) gatvės elementu, kuris baigiasi 100 m toliau negu estakados riba, numatyta detaliajame plane. Estakados nuovažos padėtis yra esminis šios bylos ginčo klausimas, tačiau nuovažos pripažinimas ( - ) gatvės elementu nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, nemotyvuotai neatsižvelgta į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nuovaža laikytina nauju su estakada susijusiu kelio statiniu, todėl jos pastatymas už detaliajame plane numatytos estakados ribos prieštarauja detaliojo plano sprendiniams.

27Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 11 dalis estakada yra kelio arba gatvės statinys, kuris kartu su kitais elementais sudaro kelią. Byloje nustatyta, kad estakados nuovaža yra 5,5 m aukščio statinys, kuris nuo detaliajame plane numatytos estakados ribos tęsiasi 100 m. Šis statinys skirtas estakadai su ( - ) gatve sujungti. Teisės aktai nereglamentuoja tokio statinio juridinės padėties (priskirtinumo), todėl tai reikėtų vertinti pagal funkcinį ryšį, t. y. nustatyti, ar statinys yra susijęs su estakada, ar su gatve, kurioje suprojektuota estakada. ( - ) gatvei estakados nuovaža nereikalinga, o be nuovažos į ( - ) gatvę estakada nebūtų funkcionali, nes negalėtų sujungti ( - ) gatvių. Taigi estakados nuovaža turėtų būti laikoma jos dalimi arba su ja tiesiogiai susijusiu statiniu. Teismai, spręsdami, kad 100 m ilgio ir iki 5,5 m aukščio estakados nuovaža yra ( - ) gatvės elementas, nesivadovavo teisės aktais, nesirėmė specialiosiomis žiniomis, nepateikė aiškių kriterijų, kurie leistų priskirti estakados nuovažą gatvei, į kurią nuvažiuojama estakada. Ieškovas į bylą pateikė du nepriklausomo eksperto prof. dr. S. Mitkaus parengtus ekspertinius dokumentus, pagal kuriuos estakados nuovaža, kuri yra naujas statinys, nelaikytina ( - ) gatvės dalimi, tai naujas pagalbinis estakados statinys.

28Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika dėl ekspertinio pobūdžio rašytinių aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. „Fonnship AS“, bylos Nr. 3K-3-281/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010). Ieškovo pateiktos nepriklausomo eksperto ataskaitos, kaip rašytiniai įrodymai, turėjo būti įvertintos laikantis bendrųjų įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal rungimosi principą atsakovai turėjo paneigti ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad estakados nuovaža nėra jos elementas ir pagal detalųjį planą gali išeiti už jame numatytų estakados ribų, taip pat paneigiančių eksperto ataskaitos išvadas, kad techninio projekto sprendinys prieštarauja detaliojo plano sprendiniui. Ieškovo nuomone, vertinant nurodytas ataskaitas pagal analogiją galima vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota teismo ekspertizės išvados vertinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Klaipėdos autobusų parkas v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009). Teismai nepagrindė nesutikimo su eksperto išvadomis, nenurodė ataskaitose nustatytų aplinkybių nepatikimumo priežasčių, tokia ieškovo pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. IĮ v. UAB „Cirkonas“, bylos Nr. 3K-3-291/2004). Eksperto išvadose išsamiai analizuojama estakados nuovažos važiavimo techninė charakteristika, pateikta teisės aktų nuostatomis paremta nuomonė, kad nuovaža yra naujas statinys – naujas kelias, jungiantis ( - ) gatvę su estakada, o ne ( - ) gatvės elementas. Naujų statinių statyba yra negalima detaliajame plane nepažymėtoje teritorijoje. Estakados nuovaža, kaip naujas statinys, susijęs su estakada, turi patekti į jos ribas, numatytas detaliajame plane. Teismai, turėdami abejonių dėl nepriklausomo eksperto išvadų, galėjo skirti teismo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-20/2007). Teismai nepasinaudojo šia galimybe (nors buvo specialiųjų žinių poreikis), todėl neturėdami kitų įrodymų neteisėtai atsisakė vadovautis eksperto nustatytais duomenimis. Atsakovai nepageidavo skirti teismo ekspertizę, nors turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

294. Dėl įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą ir jos priežastinį ryšį su neteisėto leidimo statyti išdavimu, vertinimo. Ieškovo nuomone, Vertinimo ataskaitą, turto vertintojo patvirtinimą būtina analizuoti kartu su pirkėjo patvirtinimu, pagal kurį pirminė administracinių patalpų ir žemės sklypo kaina buvo paskaičiuota vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis. Vertinimo ataskaita ir turto vertintojo patvirtinimas įrodo, kad 20 620 000 Lt (5 971 964,78 Eur) turto vertė 2012 m. gruodžio 31 d. nustatyta preziumuojant, kad ( - ) gatvės rekonstrukcija vyks pagal detalųjį planą, t. y. estakada kartu su nuovaža baigsis iki administracinio pastato pradžios, todėl neturės jokios įtakos verslo centro vertei. Po Vertinimo ataskaitos atlikimo nekilnojamojo turto ekspertams papildomai išanalizavus techninio projekto sprendinius ir nustačius, kad planuojama estakada bus daug arčiau verslo centro, turto vertintojo patvirtinime padaryta išvada, kad administracinio pastato nuomos kainų lygis neišvengiamai mažės, tai turės tiesioginės įtakos administracinio pastato rinkos vertės sumažėjimui. Taigi, nurodyto turto rinkos buvo apskaičiuota neįvertinus fakto, kad pagal techninį projektą estakados nuovaža tęsis per visą pastato ilgį ir uždengs pirmus du aukštus. Tokį teiginį patvirtina ir trečiojo asmens rašytinis pareiškimas. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už turto pardavimą gavo mažesnę kainą, negu Vertinimo ataskaitoje numatyta šio turto rinkos vertė 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurią turėjo būti sudarytas pirminis turto pardavimo sandoris. Ieškovas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad pati estakada (kaip ( - ) gatvę jungiantis statinys) yra neteisėta arba pažeidžia jo interesus, jos reikalingumas suprantamas. Byloje kilo ginčas tik dėl estakados nuovažos ribos teisėtumo ir žalos, padarytos ieškovui techniniu projektu perkėlus estakados nuovažą per visą administracinio pastato teritoriją. Tarp ieškovo patirtos žalos ir savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent dėl neteisėto leidimo statyti (leidžiama statyti naują statinį – nuovažą nuo estakados pažeidžiant detaliojo plano sprendinius), ieškovas gavo mažesnę kainą už žemės sklypą ir administracinį pastatą nei turto vertė, nustatyta profesionalių turto vertintojų atsižvelgiant į detaliajame plane numatytą estakados vietą.

30Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:

311. Dėl asmens suinteresuotumo ginčyti leidimą statyti. Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą suteikiama tik asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Ieškovas savo reikalavimą dėl leidimo statyti panaikinimo būtent ir grindė nuosavybės teisių pažeidimu, t. y. ieškovas reikalavo panaikinti leidimą statyti ir atlyginti žalą motyvuodamas tuo, jog vykstančios estakados statybos daro įtaką ieškovui priklausančio turto kainai. Ieškovo nurodomas leidimo statyti neteisėtumo pagrindas (techninis projektas neatitinka detaliojo plano sprendinių) nėra (nebuvo) tiesiogiai susijęs su ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nes jokie kelio rekonstrukcijos ir estakados darbai nėra (nebuvo) vykdomi ieškovui priklausiusiame žemės sklype, visi darbai vykdomi nepažeidžiant gatvės raudonųjų linijų. Už valstybinę statybos priežiūrą atsakinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra nustačiusi jokių pažeidimų, įskaitant ir techninio projekto neatitikties detaliajam planui (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349). Nepaisant to, kad kilus ginčui ieškovas buvo žemės sklypo savininkas, jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokios konkrečios jo teisė ir teisėti interesai yra pažeidžiami vykdomais statybos darbais. Ieškovui nepateikus tokių įrodymų, teisės ginčyti leidimą statyti, ginant viešąjį interesą, jam nesuteikta (Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 30 dalis). Gatvių rekonstrukcija, naujų kelio statinių statyba yra normalus ir neišvengiamas reiškinys, kurį ieškovas galėjo ir turėjo numatyti iš parengto detaliojo plano. Įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas gali būti atskirai įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai išduodant leidimą statyti, tačiau tai nereiškia ieškovo suinteresuotumo reikalauti pripažinti negaliojančiu leidimą statyti ir pašalinti statybos padarinius. Ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, todėl argumentai, kad ieškovas turi teisę ginčyti leidimą statyti, nes kreipėsi į teismą dėl nuostolių, kilusių iš delikto, atlyginimo, atmestini.

32Savivaldybės administracija nurodo, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, vertindamas ( - ) gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos įtaką jo valdomam žemės sklypui ir administraciniame pastatui, turėjo įvertinti ne tik detalųjį planą, bet ir leidimą statyti, apie kurį galėjo sužinoti dar 2010 m. iš viešai pateikiamos informacijos apie planuojamą statyti estakadą nuo ( - ) gatvių, taip pat turėjo galimybę iš pateiktų vizualizacijų įvertinti numatytos estakados atitiktį detaliojo plano sprendiniams (ieškovas 2012 m. rugpjūčio 10 d. ieškinyje pripažino esąs susipažinęs su vizualizacijomis). Ieškovo teisėti lūkesčiai nebuvo ir nėra pažeidžiami, nes jis turėjo teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtai išduotą leidimą statyti dar 2010 m., tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad apgintų savo galimai pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, pats apribojo savo galimybę ginčyti leidimą statyti. Be to, ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti nuostolius dėl daikto vertės sumažėjimo, iš esmės ir įgyvendina savo teisėtus lūkesčius.

33Gatvės ar estakados sprendinių aptarimas yra ne detaliojo plano, o techninio projekto tikslas, todėl detaliajame plane esantys sprendiniai (grafiniai ir tekstiniai) pakankami parengtam techniniam projektui; detaliojo plano rengėjo kvalifikacija yra kita nei gatvių, estakadų projektuotojo. Teritorijų planavimo įstatymu, kitais teisės aktais nereikalaujama detaliajame plane nustatyti konkrečių kelio tiesimo, rekonstrukcijos sprendinių, įskaitant ir užvažų, nuovažų nuo estakados. Konkretūs susisiekimo komunikacijų sprendiniai, jeigu nėra pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumente numatyto kelio (gatvės) raudonosios linijos, nustatomi rengiant techninius projektus. Detaliojo plano pagrindinis tikslas – tai esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, o planuojant susisiekimo komunikacijas numatomos tik esminės vystymo kryptys, susijusios su planuojama teritorija, kad būtų užtikrinamos palankios transporto eismo sąlygos. Šiuo atveju susisiekimo sistemos organizavimas (svarbiausios vystymo gairės, numatant ( - ) gatvės rekonstrukciją ir estakados statybą) išspręstas detaliojo plano tekstinėje dalyje, o pažymėtas grafinėje dalyje. Savivaldybės administracija remiasi Kelių įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad pagal ieškovo ginčijamą leidimą statyti nepažeidžiant gatvės raudonųjų linijų vykdomi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ( - ) gatvės rekonstrukcijos (nuo ( - ) gatvės) ir estakados statybos darbai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Ieškovas turėtų teisinį suinteresuotumą ginčyti leidimą statyti tik tuo atveju, jeigu gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai būtų vykdomi jam priklausančiame (priklausiusiame) žemės sklype, nes tai nenumatyta detaliojo plano sprendiniuose.

342. Dėl leidimo statyti teisėtumo, techninio projekto atitikties detaliajam planui. Detalusis planas atitinka jo tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenustato, koks turi būti detaliojo plano grafinės dalies detalizavimo lygis, svarbu, kad nurodyti sprendiniai atitiktų tekstinę dalį ir išreikštų ją grafiškai. Savivaldybės administracija remiasi detaliojo plano aiškinamuoju raštu ir nurodo, kad detaliuoju planu planuojamiems sklypams buvo nustatytas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galimas užstatymo tankis ir intensyvumas, pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, tačiau ( - ) gatvėms nėra nustatomi privalomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai, įskaitant ir statinių užstatymo zoną. Pagal nusistovėjusią tvarką visuose detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano pagrindinis tikslas esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Žemės sklypai negali egzistuoti be susisiekimo komunikacijų, todėl infrastruktūros teritorijos, gatvių raudonosios linijos iš esmės ir reiškia užstatymą. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nebuvo įtvirtinta, kad susisiekimo sistemos organizavimo sprendiniai jame turėtų būti nurodyti tiksliai, t. y. numatant konkrečius sprendinius (užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštis ir kt.), tai iš esmės reiškia, jog teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti susisiekimo sistemos sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio ir įgyvendinami statinio projektavimo metu pagal galiojančius teisės aktus. Pastebėtina ir tai, kad tiek pagal detaliojo plano rengimo metu, tiek pagal šiuo metu nusistovėjusią praktiką susisiekimo sistema (gatvės, viadukai ir kt.) yra žymima grafiškai, o jos apibūdinimas smulkiau aprašomas aiškinamajame rašte, tai patvirtina, jog rengiant techninį projektą detaliojo plano sprendiniai nepažeisti.

35Savivaldybės administracija remiasi Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio leidimo statyti išdavimo metu, 19 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 23 straipsnių 1 dalies 6, 7 punktais, nurodo, kad techninio projekto rengimo metu rengėjai turėjo teisę, projektuodami estakados užvažą ir nuovažą, pasirinkti tinkamiausius kelio tiesimo sprendinius, leidžiamus pagal teisės aktų nuostatas ir normatyvinius dokumentus, nes detaliajame plane tiek užvaža, tiek nuovaža numatyti – suprojektuotas kelias ( - ), nenustatant konkrečių kelio sprendinių.

363. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktų nustatymo. Teismai tyrė ir vertino ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – teismo eksperto prof. dr. S. Mitkaus ataskaitas, tačiau padarė kitokias išvadas, nei buvo padarytos šiuose dokumentuose ir kurių pageidautų ieškovas. Vien tai, kad teismai, vertindami ieškovo pateiktus dokumentus, padarė kitokią išvadą nei dokumentuose, nereiškia, kad turėjo būti skiriama ekspertizė. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su estakados nuovažos funkciniu ryšiu, vertintini tik kaip ieškovo nuomonė dėl ataskaitose pateiktų aplinkybių vertinimo. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia ieškovas, nebuvo akivaizdaus specialiųjų žinių poreikio. Negalima remtis ataskaitomis, pagal kurias estakados nuovaža patenka į detaliajame plane nurodytą neužstatymo zoną, o Teritorijų planavimo įstatyme tokia sąvoka neįtvirtinta. Detaliuoju planu planuojamiems sklypams buvo nustatytas tam tikras žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galimas užstatymo tankis ir intensyvumas ir pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, tačiau detaliajame plane ( - ) gatvėms nėra nustatomi privalomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai, įskaitant ir statinių užstatymo zoną. Pagal nusistovėjusią tvarką visuose detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nežymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano pagrindinis tikslas – esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Tik detaliuoju planu naujai formuojamoms gatvėms ir keliams, kai yra formuojamas atskiras sklypas, yra nustatomas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo būdas, nustatytas Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-115, tačiau jokie kiti reglamentai (užstatymo tankis, intensyvumas, užstatymo zona) nenustatomi. Tais atvejais, kai rengiamu detaliuoju planu nėra projektuojama nauja gatvė (kelias), o planuojama teritorija, kurioje gatvė jau yra, gatvė tik paprastai pažymima grafiškai ir nurodomas jos pavadinimas, nenustatant jokių naujų reglamentų. Norint tiesti naują gatvę esamos gatvės ar jos raudonųjų linijų ribose, rekonstruoti esamą gatvę, nėra būtina rengti teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano, nes gatvių (kelių) parametrai ir sprendiniai nustatomi techniniame projekte, vadovaujantis normatyviniais teisės aktais.

374. Dėl įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą ir jos priežastinį ryšį su neteisėto leidimo statyti išdavimu, vertinimo. Turto vertinimo ataskaitoje nurodoma kaina nebūtinai reiškia, kad vertinamas turtas bus parduodamas būtent už tokią kainą, nes ji priklauso ne tik nuo paklausos ar pasiūlos, bet ir infliacijos, finansavimo sandorių, palūkanų dydžio. Vertinimo ataskaita buvo rengiama, kai gatvės rekonstrukcijos ir estakados darbai jau buvo pradėti, be to, jau nuo 2010 m. viešuosiuose informacijos šaltiniuose buvo skelbiama informacija apie planuojamą estakados statybą, pateikiamos estakados vizualizacijos, todėl Vertinimo ataskaitoje turėjo būti įvertinos visos aplinkybės, darančios įtaką turto vertei. Turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas nuperkamas, o ne įvertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1598/2013), todėl žemės sklypo ir administracinio pastato rinkos kaina laikytina ta kaina, kurią ieškovas gavo turto pardavimo metu. Ieškovas, parduodamas žemės sklypą ir administracinį pastatą už kainą, kuri, jo manymu, yra mažesnė nei rinkos kaina, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį. Net jei būtų pripažinta, kad žemės sklypo ir administracinio pastato vertė galėjo sumažėti dėl vykdomų gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos darbų, ieškovas su planuojamos statyti estakados vizualizacijomis turėjo galimybę susipažinti dar 2010 m. ir imtis veiksmų, kad išvengtų, jo manymu, galinčių atsirasti nuostolių. Dėl žemės sklypo ir administracinio pastato pardavimo už mažesnę kainą yra atsakingas pats ieškovas, nes jis, būdamas įmonių grupės, kurios pagrindinė veiklos sritis – nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas, narys, t. y. subjektas, kurio veiklai taikomi didesni protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, laiku neįgyvendino savo teisių bei priėmė sprendimą dėl žemės sklypo ir administracinio pastato pardavimo neįvertinęs gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos įtakos susisiekimui. Ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai sudaro tik apie 2,6 proc. nuo Vertinimo ataskaitoje nustatytos administracinio pastato ir žemės sklypo vertės, o ne 3–4 proc. Toks kainų skirtumas negali būti laikomas žymiu, jo atsiradimas sietinas su rinkos svyravimais, infliacija ir, galiausiai, šalių derybų sugebėjimais. Savivaldybės administracijai neatlikus neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pagrįstai netenkintas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą.

38Gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos projektas pradėtas įgyvendinti, vykdomi statybos darbai, sukeliantys nepatogumus tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams, nes yra ribojamas eismas, užtverta tam tikra statybos darbams skirta teritorija. Viešasis interesas lemia, kad kelio rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai būtų atlikti per įmanomai trumpiausią laiką, kad kelias būtų rekonstruotas, mažinant taršą, užtikrinant visuomenės teisę saugiai ir greitai keliauti. Ieškovo pagrindinį argumentą, kad estakada (naujas kelias) statomi ne toje vietoje, kurioje jie yra numatyti pagal detalųjį planą, paneigia techninio projekto (brėžiniai, planai) medžiaga, o pateiktos ekspertinės ataskaitos nelaikytinos objektyviais ir pagrįstais įrodymais, nes jų išvados neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju statyba vykdoma pagal detaliojo plano sprendinius, nepažeidžiant ( - ) gatvės (raudonųjų linijų) ribų.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Dėl asmens, perleidusio turėtą nuosavybės teisę, suinteresuotumo ginčyti statybos leidimą

42Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, konstatuodami, jog ieškovas, perleidęs nekilnojamąjį turtą, prarado teisinį suinteresuotumą dėl leidimo statyti panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo, nes tokie savarankiški reikalavimai jam negali sukelti teisinių padarinių, pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintą jo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

43CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti.

44Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. BUAB „Bajorkiemis“, bylos Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-436/2014; kt.).

45Privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas inter alia prašo pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 22 d. išduotas statybos leidimas Nr. (101)11.3‑56 yra neteisėtas ir jį panaikinti, bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius, kurie buvo padaryti rekonstruojant ( - ). Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų vertinimas, jog ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo reikalauti pripažinti leidimą statyti neteisėtu ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, prieštarauja viešajam interesui, skirtam visuomenei nuo neteisėtų statybų apsaugoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas, perleidęs turėtą nuosavybės teisę į žemės sklypą ir jame esantį verslo centrą, reikšdamas reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo gina viešąjį interesą, konstatuoja, kad tokios teisės įstatymas jam nesuteikia. Privatus subjektas gali ginti savo pažeistas teises, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nepažeisdami CKP 5 straipsnio nuostatų sprendė, kad kasatorius, reikalaudamas priteisti nuostolius bei įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygas, inter alia neteisėtus veiksmus, remdamasis leidimo statyti išdavimu be teisinio pagrindo, gina savo teisėtą privatų interesą, o ginti viešąjį interesą, reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kaip buvo minėta, turi teisę tik įstatyme nurodyti subjektai, tokia teisė ieškovui nei įstatymu, nei jokiu kitu pagrindu nėra suteikta.

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 5 straipsnio nuostatas konstatavę, kad nenustatytas ieškovo suinteresuotumas dėl estakados, kaip, ieškovo teigimu, neteisėtos statybos padarinio, pašalinimo ir tuo pagrindu atmesdami šią ieškinio dalį.

47Dėl žalos pobūdžio

48Kasatorius reikalauja priteisti 544 502 Lt (157 698,68 Eur) nuostolių, atsiradusių dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovų veiksmų tiesiant estakadą, jungiančią ( - ) gatves. Kasatorius teigia, kad, pagal 2012 m. gruodžio 31 d. Vertinimo ataskaitą Nr. LT-12-12-31-5867, jam nuosavybės teise priklausęs objektas įvertintas 20 620 000 Lt (5 971 964,78 Eur), o dėl atsakovo atliktos estakados statybos jis 2013 m. sausio 30 d. buvo parduotas už 20 075 498 Lt (5 814 266,10 Eur). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių, t. y. žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

49CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J A., bylos Nr. 3K-3-467/2011).

50Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, jog ieškovas leistinomis priemonėmis neįrodė žalos ir egzistuojančio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir, jo vertinimu, patirtos žalos. Ieškovas savo teiginius apie tai, kad jo nekilnojamojo turto objekto vertė sumažėjo, iš esmės grindė Vertinimo ataskaitoje nustatyta verslo centro „BPT“ rinkos verte ir faktine ieškovo ir trečiojo asmens UAB „LF Property“ 2013 m. sausio 30 d. pirkimo– pardavimo sutarties kaina. Teismai vertino Vertinimo ataskaitą rengusios UAB „Resolution valuations“ 2013 m. kovo 26 d. papildomus paaiškinimus kaip prieštaraujančius pačioje Vertinimo ataskaitoje pateiktoms išvadoms (dėl detaliojo plano įvertinimo), nekonkrečius ir nepagrįstus (dėl nuomos kainų sumažėjimo) ir dėl to pasisakė. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad turto vertintojų nustatyta turto rinkos vertė iš esmės ne visais atvejais sutampa su realia pardavimo kaina, ypač nagrinėjamu atveju, kai, Vertinimo ataskaitos duomenimis, parduodamo turto nuomojamas plotas yra apie 2 900 kv. m, patys vertintojai konstatavo, kad ekspertams įvertinti šį turtą buvo ypač sunku, nes per pastaruosius kelerius metus Baltijos šalyse sudaryti vos keli panašūs sandoriai, o ekonomika per tą laikotarpį patyrė rimtą sukrėtimą, sparčiai mažėjo BVP, itin smuko nuomos kainos, sumažėjo bankų finansavimas ir pasireiškė su tuo susiję kiti neigiami padariniai. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatinėdami žalą ir priežastinį ryšį ir konstatuodami, kad nustatant ieškovo nekilnojamojo turto vertę ne tik nebuvo atsižvelgta į patvirtintą detalųjį planą, bet ir į tai, kad pastačius estakadą per ( - ) gatvę sutrumpėjo kelionė iš pietinių miesto rajonų į ( - ) gatvėje ir šalia jos įsikūrusias įstaigas, tarp jų – ir verslo centrą „BPT“.

51Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta pareiga bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą vertinti atsiradusios žalos pobūdį. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši teisės norma įpareigoja vertinti nuostolių prigimtį, siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys. Nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodyta teisės norma įpareigoja teismą vertinti atsiradusios žalos prigimtį ir, tik ją įvertinus, priimti sprendimą dėl priežastinio ryšio sąlygos konkrečiu atveju, tada, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai.

52Žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio praradimais, nesusijusi su fizine žala asmeniui ar turtui, yra laikoma grynai ekonominio pobūdžio žala. Ši žalos rūšis apibūdinama inter alia pažeistos vertybės prigimtimi. Teisė į gyvybę, sveikatą, laisvę yra konkrečios, aiškios absoliučios teisės, jų apsauga yra ir turi būti plačiausia. Teisė į nuosavybę taip pat yra konkreti, aiški, tačiau ne tokia svarbi, kaip pirmiau paminėtos. Grynai ekonominio pobūdžio interesai nėra tokie aiškūs. Pripažįstama, kad, suteikiant jiems plačią gynimo apimtį, būtų stipriai ribojama asmenų veiklos laisvė. Dėl nurodytų priežasčių šie interesai yra deliktų teisės ginamų vertybių skalės apačioje, ir jų gynimas gali būti labiausiai ribojamas (S. Selelionytė-Drukteinienė. Grynai ekonominio pobūdžio žala, kaip specifinė žalos kategorija Lietuvos Respublikos deliktų teisėje. Jurisprudencija 2009, 4 (118), p. 123–146). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law (PETL)) 2:102 straipsnyje. Tai, kad pažeista vertybė yra deliktų teisės ginamų vertybių skalės apačioje, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad ši vertybė neturi būti ginama. Sprendžiant, ar grynai ekonominio pobūdžio žala yra priteistina, būtina nustatyti nukentėjusiojo ir pažeidėjo interesų balansą. Siekiant tinkamos šalių ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, užtikrinančios nesuvaržytą elgesio laisvę ir garantuojančios visuomenės narių pakankamą atidumo laipsnį, siekiant apsisaugoti nuo galimo žalos atsiradimo, grynai ekonominio pobūdžio žala pripažintina savita atlygintinos žalos kategorija. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakomybė dėl grynai ekonominio pobūdžio žalos galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų konstatuota tyčinė pažeidėjo kaltės forma, pažeidėjo turėtas ekonominis interesas, nukentėjusiojo finansinio praradimo svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. UAB „Promosportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1274/2002).

53Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir ieškovas nėra susiję vienas su kitu, o atsakovas negalėjo numatyti, kad savo veiksmais sukels ar gali sukelti ieškovui žalą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (nuosavybės apsauga) taip pat iš esmės negarantuoja teisės išlaikyti nuosavybę „malonioje aplinkoje“ (žr., pvz., Flamenbaum and Others v. France, no. 3675/04, 23264/04, 13 December 2012), juolab įvertinus tai, kad ieškovo nekilnojamojo turto objektas yra miesto centrinėje dalyje, intensyvaus transporto eismo zonoje. Kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, asmuo, gyvendamas ar užsiimdamas verslu mieste (nagrinėjamu atveju – miesto centre, intensyvaus transporto eismo zonoje), turi būti pasirengęs pokyčiams, būdingiems gyvenimui kiekviename šiuolaikiniame mieste, ir ribojimams, susijusiems su reikšmingų viešojo intereso pobūdžio projektų vykdymu (žr., mutatis mutandis, Fadeyeva v. Russia, no. 55723/00, § 69, ECHR 2005‑IV; Allen and Others v. United Kingdom, no. 5591/07, decision of 6 October 2009; Ouzounoglu v. Greece, no. 32730/03, 24 November 2005; cituotą Flamenbaum sprendimą ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija taip pat atskleidžia tai, kad plati teisė į netrukdomą naudojimąsi nuosavybe paprastai nereikalauja, jog kompensacija būtų prieinama visiems, kurie nukentėjo nuo šios teisės suvaržymo (vis dėlto tai nepašalina galimybės, kad įstatymas tokiais atvejais gali nustatyti kompensaciją, suvaržymas gali turėti rimtų neigiamų ekonominių padarinių savininkui; šis aspektas gali būti svarbus vertinant ribojimo proporcingumą) (žr., pvz., Allen and Others v. United Kingdom, no. 5591/07, decision of 6 October 2009).

54Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės administracija, organizuodama estakados statybas, nesiekė ir neturėjo ekonominio intereso, priešingai – tenkino visuomenės poreikį – tobulino susiekimą tarp ( - ) gatvių. Bylose dėl grynai ekonominio pobūdžio žalos atlyginimo, be aukščiau paminėtų, vertintinos tokios aplinkybės kaip „pažeidėjo“ veikimo laisvė įgyvendinant savo teises ar, kaip nagrinėjamu atveju, – pareigos, viešojo intereso siekimas – kurios buvo teismų konstatuotos, atsakovo kaltė, ko šioje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino teisę, spręsdami dėl žalos egzistavimo ir konstatuodami, kad savivaldybės administracijos veiksmai atitiko teisėtą bendro intereso tikslą, bei nustatydami teisingą ieškovo asmeninių interesų ir šio bendro intereso pusiausvyrą.

55Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino įrodymus ir nepažeisdami teisės normų reikalavimų padarė išvadą, kad ieškovas, pardavęs turtą už mažiau nei 3 proc. mažesnę kainą nei ekspertų nustatyta turto rinkos vertė, neįrodė, kad patyrė 544 502 Lt (157 698,68 Eur) nuostolių ir egzistuoja pakankamas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų – estakados pastatymo ir pirkimo–pardavimo sandorio vertės sumažėjimo (žr., pvz., Fadeyeva v. Russia, no. 55723/00, § 69, ECHR 2005‑IV, § 190).

56Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, konstatuotina, kad net jeigu ir būtų nustatyti neteisėti savivaldybės administracijos veiksmai, neatsirastų teisinis pagrindas ieškovui priteisti prašomo dydžio žalos atlyginimą dėl to, kad ieškovas neįrodė žalos egzistavimo fakto, jos teisinės prigimties, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Todėl dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

57Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo priešingai išvadai.

58Dėl kitų kasacinių skundų argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes kasacinio nagrinėjimo dalykas nepagrįstas išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškovo kasacinis skundas atmestinas, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Priteisti iš ieškovo UAB „Lik 2“ (juridinio asmens kodas 111751444) 9 (devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Lik 2“ teismo prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus... 6. Iki 2013 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu... 7. Pagal UAB „Resolution valuations“ 2012 m. gruodžio 31 d. turto vertinimo... 8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu... 9. I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas, perleidęs nuosavybės teisę į žemės... 12. Dėl nuostolių atlyginimo teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką... 13. Teismas nurodė, kad detaliojo plano rengimo tikslas nėra aptarti gatvės ar... 14. Dėl žalos ir priežastinio ryšio teismas konstatavo, kad ieškovas jų... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 16. Dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo apeliacinės instancijos... 17. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas... 18. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų apeliacinės instancijos teismas... 19. Dėl žalos ir priežastinio ryšio apeliacinės instancijos teismas nurodė,... 20. Teismas, įvertinęs rekonstrukcijos svarbą Vilniaus miestui (projekto... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Lik 2“ prašo panaikinti bylą... 23. 1. Dėl asmens suinteresuotumo ginčyti leidimą statyti. Teisė ginčyti... 24. 2. Dėl leidimo statyti teisėtumo, techninio projekto atitikties detaliajam... 25. Ieškovo nuomone, teismai, vertindami techninio projekto atitiktį detaliajam... 26. 3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktų nustatymo. Ieškovas remiasi... 27. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 11 dalis estakada yra kelio arba... 28. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika dėl ekspertinio pobūdžio... 29. 4. Dėl įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą ir jos priežastinį ryšį... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 31. 1. Dėl asmens suinteresuotumo ginčyti leidimą statyti. Pagal Statybos... 32. Savivaldybės administracija nurodo, kad ieškovas, būdamas apdairus ir... 33. Gatvės ar estakados sprendinių aptarimas yra ne detaliojo plano, o techninio... 34. 2. Dėl leidimo statyti teisėtumo, techninio projekto atitikties detaliajam... 35. Savivaldybės administracija remiasi Teritorijų planavimo įstatymo,... 36. 3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktų nustatymo. Teismai tyrė ir... 37. 4. Dėl įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą ir jos priežastinį ryšį... 38. Gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos projektas pradėtas įgyvendinti,... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 41. Dėl asmens, perleidusio turėtą nuosavybės teisę, suinteresuotumo ginčyti... 42. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, konstatuodami, jog ieškovas,... 43. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 44. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą... 45. Privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro... 47. Dėl žalos pobūdžio... 48. Kasatorius reikalauja priteisti 544 502 Lt (157 698,68 Eur) nuostolių,... 49. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su teismų... 51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta pareiga bylą dėl žalos... 52. Žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio... 53. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti bylą nagrinėjusių teismų nustatytas... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės administracija, organizuodama... 55. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino įrodymus... 56. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė... 58. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų kasacinis teismas neturi teisinio... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. pažymą apie... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 63. Priteisti iš ieškovo UAB „Lik 2“ (juridinio asmens kodas 111751444) 9... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...