Byla 1-133-954/2019
Dėl ko nukentėjusysis V. J. nuo patirto galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė V. J

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajai V. S., jos atstovei advokatei Reginai Agrbai,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir pagal pakeistą kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą.

4Teismas

Nustatė

5A. T. 2018 m. kovo 17 d. laikotarpiu nuo 6.15 val. iki 11.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. J. metu, tyčia rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, sudavė šiam ne mažiau kaip devyniolika (19) smūgių į galvą, krūtinę bei dešinę plaštaką, dėl ko nukentėjusysis V. J. nuo patirto galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė V. J..

6Kaltinamasis A. T. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pas V. J. negyveno, buvo 6-7 kartus ir nakvojo. V. S. jį matė tame bute, tačiau jis ten negyveno. Dienos metu pas V. neidavo, kad nerastų šio pusseserė, kuri pykdavo kai kas nors būdavo. Naktį prieš įvykį nakvojo pas V., buvo ir D. J., visi vartojo alkoholį. Ryte su J. išėjo ieškoti depozito. D. J. turėjo virš euro, pinigus padavė jam, tai jis nupirko skalavimo skysčio parduotuvėje, esančioje Partizanų g. ir skystį išgėrė. Pas V. grįžo vienas, su J. išsiskyrė. V. grįžus sėdėjo ant lovos. Jis buvo surinkęs depozito ir turėjo apie 2 eurus. V. nusiuntė nupirkti alkoholio į ( - ) namą. Kai V. išėjo, laukė prie laiptinės. Kartu su nukentėjusiuoju nėjo, kadangi netoliese gyveno jo teta, bijojo nuo jos gauti barti. Ilgokai laukė V., belaukiant pamatė link jo ateinantį J., šio paklausė ar nematė V.. J. pasakė, kad V. matė stovintį laiptinėje, kur parduoda alkoholį. Toliau laukė V. kartu su J.. Kai grįžo V. neturėjo pinigų ir neparnešė alkoholio. Konfliktas įvyko tarp virtuvės ir koridoriaus. Jis V. pastūmė, šis griebė už kaklo, todėl V. smogė kumščiu 6-7 kartus į veido sritį, V. rankomis bandė gintis. Po smūgių aprimo ir V. nuvedė į kambarį, nes šis buvo suirzęs. Po jo smūgių pas V. buvo mėlynės. Kai grįžo iš taško, jam atrodė, kad V. buvo sumuštas, kadangi buvo mėlynė po akim. Po jo smūgių, V. kraujas bėgo iš nosies ir jis spjaudėsi krauju. V. po konflikto nuvedė į kambarį ir atrėmė į sieną, negalėjo paguldyti jo į lovą, kadangi trukdė staliukas. Kai pastatė V. prie sienos, šis susmuko, tada patraukė staliuką, kėlė V. už pažastų iš nugaros, V. paleidus šis svirduliavo, todėl spyrė vieną kartą dešine koja iš nugaros į juosmens sritį. Po spyrio V. nukrito ant kelių. Pamatė, kad J. išeina iš buto, tai jis ėjo kartu parduoti maišytuvą. J. juos su V. bandė išskirti virtuvėje. Gali būti, kad V. buvo nukritęs ir virtuvėje. Kai su J. išėjo iš buto priduoti čiaupo, tai V. paliko kambaryje ant grindų. J. nežinojo greitosios pagalbos numerio ir jis nežinojo. Bandė surasti greitąją, blaškėsi, norėjo surasti žmogų, kad galėtų iškviesti greitąją pagalbą. J. vienas nuėjo priduoti kraną, jis užtruko apie valandą, o jis ieškojo pagalbos. Kol trynėsi lauke, atvažiavo greitoji pagalba, prašė pas gydytojus, kad jie apžiūrėtų V., tačiau gydytojai pasakė, kad šiuo metu negali, kadangi atvyko pas kitą pacientą ir liepė skambinti 112. Ieškojo žmonių, kad galėtų paskambinti, per tą laiką grįžo D. J.. Šis pardavė kraną ir nupirko alkoholio. Susitiko netoli V. namų. Jie rakto nuo laiptinės durų neturėjo, tačiau į laiptinę įėjo, kadangi tuo metu išeidinėjo žmonės. Užlipo į 5 aukštą, butas buvo atrakintas. Įėjus pamatė, kad V. guli kambaryje ant grindų, todėl nuėjo į virtuvę. Jie išgėrė po kelis stikliukus, jis šūktelėjo V., tačiau šis neatsiliepė, nuėjo jį pažadinti, tačiau neprikėlė, pamanė, kad miega. Jis V. pajudino už peties, nejautė ar jis šiltas ar šaltas, nes buvo su rūbais. Į jo pabudinimą V. nereagavo, todėl grįžo į virtuvę pas J. ir vėl išgėrė. Pas J. paprašė, kad jis paskambintų 112, pradžioje kalbėjo J., tada paėmė telefoną ir pagalbai pasakė adresą. J. pasiūlė įkelti V. į lovą, kad negulėtų ant žemės kai atvyks greitoji. J. jam liepė išvalyti kraują, kai jau buvo iškvietę greitąją pagalbą, kad medikai galėtų prieiti prie V.. Kai pakėlė V., šis jiems nieko nesakė, nepastebėjo ar jis kvėpuoja, ar ne. V. jis kėlė už kojų, o J. už rankų. Kai atvažiavo greitoji, tai jis greitosios laukė prie ( - ) namo. Medikams parodė kur eiti, žiūrėjo kaip greitoji tikrina V.. Medikai pasakė, kad V. miręs. Medikas liepė užrakinti duris, kad su J. nepabėgtų. Nemano, kad sugebėtų padaryti 19 trauminių poveikių, kadangi buvo sąmoningas ir V. buvo sąmoningas. Jis iš vakaro buvo vartojęs alkoholio ir ryte vartojo, buvo išgėręs apie 120 ml burnos skalavimo skysčio. Ant V. smakro kirstinės žaizdos nepastebėjo, gal jis susižalojo, kai krito. Jis nenorėjo nužudyti V., norėjo tik jį pamokyti, tai netyčia įvyko. Tuo metu kai vyko tarp jų konfliktas V. nebuvo bejėgiškas, chuliganiškų paskatų nebuvo. V. pasisavino jo pinigus, todėl gavosi konfliktas. Jis yra kaltas, gailisi, nesugebėtų išmokėti civilinio ieškinio, nesuras tiek depozito, už laidotuves reikia atlyginti. Atsiprašė nukentėjusiosios (5 t., b. l. 124–128).

7Be kaltinamojo parodymų, A. T. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

8-

9nukentėjusiosios V. S. parodymais, kad V. J. yra jos mirusio mamos brolio sūnus, tai yra žmogus, su kuriuo palaikė labai glaudžius ir artimus santykius kaip giminaičiai. Kai mirė tėtis, V. pradėjo išgėrinėti, nešti visokius daiktus į butą, jis pasikeitė kardinaliai, bet visą laiką su juo palaikė santykius, jį globojo, padėjo kiek galėjo. V. neturėjo kur gyventi, jį apgyvendino savo mamos bendrabučio tipo bute G. gatvėje, lygtais buvo registruotas darbo biržoje, paskui sutvarkė visas socialines paslaugas – maitinimą, labdaros valgyklą, maisto paketus. V. pradėjo bendrauti su tam tikro lygmens asmenimis, todėl jį iškėlė kitur, tačiau jis vėl pradėjo vesti tokį patį gyvenimo būdą, išgėrinėti. V. griežtai kontroliavo, praktiškai į mėnesį kelis kartus atvažiuodavo patikrinti, produktų atveždavo, išplaudavo jo rūbus. Jis buvo susižalojęs ranką, tai pas medikus vežiojo jį su vyru. V. buvo griežtai pasakyta, kad jis į butą nieko nesivestų, kad gyventų vienas. Susipažino su šalia gyvenančia kaimyne, paprašė jos, kad jei ji matytų, jog čia kas nors yra, renkasi ar ateina, kad ji duotų žinią, paliko jai vyro telefoną. Ji kelis kartus buvo skambinusi, kad pas V. ateina kažkoks pilietis. Vieną dieną netikėtai atvyko ir rado kaltinamąjį, paklausus ką jis čia veikia, kas jis toks, jis pasakė, kad jis pas tetą gyvena, grįžo iš A., čia laikinai. Sakė, kad kaltinamasis čia negali būti, kad V. suteiktas gyvenamas plotas. Buvo labai šaltas laikotarpis, pasakė, kad vieną naktį leidžia pernakvoti, bet, kad daugiau jo čia nebūtų. V. nepasakojo, jis buvo labai lėtas ir ramus žmogus. Tame bendrabutyje buvo kodinė įėjimo spyna, paskui buvo nuspręsta pakeisti į tabletę, kad negalėtų bet kas įeiti. Kiek supranta, greičiausiai kaltinamasis iš V. buvo atėmęs raktą, nes kelis kartus V. jai sakė, kad pametė, kad neturi. Žiemą, 2017 metų pabaigoje, gal gruodžio mėnesį, jie netikėtai atvažiavo, užtiko kaltinamąjį T. miegantį ant didelio kampo, nuėmė jo striukę ir išvijo iš to buto. Jie pas V. labai dažnai atvažiuodavo, bet dienos metu, kai jis dar turėjo telefoną paskambindavo. V. laukdavo, kada reikia nueidavo apsipirkti. Niekada kaltinamojo dienos metu nėra užtikusi pas V.. Vieną kartą buvo kaimynė paskambinusi jos vyrui, kad V. atėjo ir pasakė, kad „skambinkit mano pusseserei, nes jis mane užmuš“. Jie atvažiavo, V. klausė kas vyksta, jis pasakė, kad niekas nevyksta, kad viskas čia gerai. Kaltinamasis V. buvo morališkai užspaudęs, nes V. vidurnaktį, tai buvo gal vasario mėnesį, buvo atvažiavęs pas juos autobusu ir prašė pinigų. Pasakė, kad prieš tai buvo gavęs 5 eurus, kad jam dabar pinigų neduos, tuomet V. labai supyko ir iš jų išėjo. V. nesiskųsdavo, kad jį kažkas muša. Sužalojimų pas V. nematydavo. Nepamena kiek kartų prieš įvykį jam skambino, bet dažniausiai telefonas buvo ne ryšio zonoje. Gal 16 val. vyras paskambino, pasakė, kad užmuštas V., kad policija jo neįleidžia į butą. Ji pasakė, kad atvažiuos, tačiau vyras liepė nevažiuoti, nes vaizdas baisus. V. vos atpažino, kadangi buvo žiauriai sumaitotas. Jie V. laidojo, kapą prižiūri. Civiliniame ieškinyje nurodytas 1 800 eurų yra tik laidojimo išlaidos. V. laidojo bendrovė, bendrovei sumokėjo pagal pateiktą sąskaitą, yra pridėti čekiai dėl visko. Iš valstybės buvo gauta 304 eurų, pašalpa, ją išmokėjo Socialinis skyrius. Į 1800 eurų sumą neįskaičiuota pašalpa. Dėl neturtinės žalos, tai ji šiai dienai negali dirbti, susikaupti, bijo žmonių. Visą laiką su juo bendravo, buvo kaip brolis ir sesuo, juo rūpinosi, globojo kiek galėjo. V. niekada už nieką nėra mokėjęs, viskas yra mokėta jų pinigais. V. gaudavo pensiją, bet ji valdė tuos pinigus, nes V. buvo parašęs įgaliojimą viskam valdyti, todėl visur juo rūpinosi pagal įgaliojimą (4 t., b. l. 178–181);

10-

11liudytojo V. S. parodymais, kad V. J. yra jo žmonos pusbrolis, kuris gyveno prie „( - )“, D. rajone, su pirmos grupės invalidu broliu, paskui jį iš ten išvijo po tėvų mirties, tai gal aštuonis metus gyveno ( - ) gatvėje, žmona jį ten prižiūrėjo, paskui perkėlė į dabartinį butą, esantį ( - ). Jie atvažiuodavo pas jį į savaitę porą kartų. Nuo rugsėjo mėnesio buvo pradėjęs gauti pensiją, prieš tai jis apie 10 metų nedirbo, tai maisto, kelis eurus duodavo, nuolatinį nupirkdavo, sąskaitas papildydavo. Už buto paslaugas jis mokėjo. Būdavo, kad V. gerdavo, kaimynai pradėjo skųstis. Prasidėjo draugų vedimas. Kelis kartus žmona rado kaltinamąjį. Rado žiemą, buvo šalta, leido pernakvoti. Kai V. išgerdavo taip pat buvo ramus, konfliktų nebuvo. Kovo mėnesį jam paskambino kaimynė, kad kieme stovi du policijos ekipažai. Pasakė jai, kad pažiūrėtų, gal kažką iškrėtė, tai jai policininkas sakė, kad užeis pas ją kažko paklausti. Atvykus paklausė pareigūnas kas čia gyvena, pasakė, kad jo žmonos pusbrolis. Užėjo pro duris, lovoje V. visas sudaužytas gulėjo, vos atpažino. Paprašė įvykio vietoje atpažinti. Įėjus matė, kad V. gulėjo lovoje, kelnės buvo nutrauktos iki kelių. Jam pasirodė keista, kad visas sudaužytas, o kraujo nebuvo. Virtuvėje buvo pridėta valgyti. Prieš tai J. vieną kartą skundėsi kaimynei, nes tuo momentu jis neturėjo telefono, kad jį mušė, jie atvažiavo, klausė kas atsitiko, rado juos abu miegančius. Kaltinamąjį vieną kartą matė miegantį bute, kitą kartą, kai kaimynė skundėsi, atvažiavo, vėl miegojo, dar kelis kartus 2017 metų žiemą žmona jį išvijo (4 t., b. l. 181–183);

12-

13liudytojo A. Š. parodymais, kad 2018 m. kovo 17 d. dienos metu, valandos nepamena, buvo gautas iškvietimas, kad pacientas nurodytu adresu lygtais kraujuoja, yra kvėpavimo problema. Nuvykus minėtu adresu, lipant į penktą aukštą kraujo nebuvo stebėta laiptinės ribose, koridoriuje. Įėjus į nurodytą butą prieangyje ir kambaryje ant grindų buvo kraujas, buvo matyti, kad prieangyje kraujas buvo valytas. Pagrindiniame kambaryje buvo lova, ant lovos krašto gulėjo pacientas, jis nekvėpavo, buvo kardiomonitoriuje registruota asistolija, vyzdžiai platūs, konstatuotas mirties faktas. Pacientui stebėti veido sumušimai, smakro srityje apie 5 cm kirstinė, pjautinė lygiais kraštais žaizda. Kaltinamasis buvo bute, paklausus kokios įvykio aplinkybės, jis teigė, kad draugą rado sumuštą prie turgaus, padėjo jam pareiti namo, paskui draugas susmukęs ant lovos nustojo kvėpuoti. Kilus įtarimams, kad tai gali būti žmogžudystė, iškvietė policijos pareigūnus. Pas nukentėjusįjį sužalojimai daugiausiai buvo galvos srityje, buvo stebėta žaizda smakro srityje ir daugybiniai sumušimai kaktos, akių srityje. Kaltinamasis buvo neblaivus, nuo jo galimai sklido alkoholio kvapas, buvo koordinacijos sutrikimas, kalbos strigimas. Nebuvo atlikti nukentėjusiojo gaivinimo veiksmai, nes buvo konstatuotas mirties faktas. Ant kaltinamojo krumplių buvo patinimai ir šviežios mėlynės, kraujo pėdsakų nebuvo, gal šiek tiek buvo delnų srityje. Pranešė kaltinamajam, kad asmuo miręs. Iš pradžių jis nepatikėjo, po pasakymo kelis kartus žadino nukentėjusįjį. Klausė kaltinamojo su kokiais rūbais nukentėjusysis parėjo, jis parodė striukę, padėtą kampe šalia lovos, sakė, kad jis ją buvo apsivilkęs, bet striukė buvo švari. Bute buvo dar vienas asmuo, virtuvėje miegojo ant grindų šalia spintelės prie lango. Pagal vyzdžių išsiplėtimą, asistolijos buvimą, mano, kad nukentėjusysis buvo miręs apie 20-30 min. Kaltinamasis buvo su kelnėmis, viršutiniais drabužiais. Bute buvo ne vienas, kartu su juo buvo E. P. ir vairuotojas. Nukentėjusysis gulėjo ne fiziologinėje pozoje, jam toje vietoje padėjo kažkas atsirasti (5 t., b. l. 9–10);

14-

15liudytojos E. P. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį dirbo ir dabar dirba ( - ) pagalbos specialistu. Ji, daktaras ir vairuotojas važiavo į kvietimą, juos pasitiko kažkoks žmogus, nuvedė lygtais į penktą aukštą, palydėjo į kambarį, ten pamatė kraują, sudaužytą žmogų, užsidėjo lipdukus, pasitikrino, buvo fiksuota mirtis ir kvietė policiją. Asmuo gulėjo ant lovos, veidas buvo sudaužytas, kruvinas, lygtais daugiau žymių nesimatė. Drabužiai buvo kruvini. Buvo kraujo ant grindų, truputį ant sienos aptaškyta. Negali pasakyti ar kraujas buvo valytas, ar buvo nutempimo požymių. Be nukentėjusiojo bute buvo žmogus, kuris atsivedė nuo gatvės ir įeinant matė kaip virtuvėje stovėjo kažkoks drebantis juodas siluetas, jis nugarą buvo atsukęs į mumis. Tas asmuo, kuris juos palydėjo sakė, kad nukentėjusįjį rado kažkur ( - ) prie turgaus, padėjo jam pareiti namo. Nukentėjusiojo mirtis turėjo būti įvykusi neseniai, nes kraujas buvo neapkrešėjęs, sužalojimai buvo švieži, nebuvo praėjusi nei diena, nei para. Tas asmuo, kuris juos pasitiko, buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, kvapas sklido. Kai pranešė, kad asmuo miręs, iš jo elgesio buvo galima spręsti, kad jis nesuprato. Nepatikėjo asmens pasakojimu, kad kažkur tą žmogų rado. Kol juos vedėsi į viršų ir pasakojo, lipant laiptais kreipė dėmesį į tai, kad ant laiptų nėra nei lašo kraujo, o atidarius duris, įėjus į vidų, ant grindų buvo kraujas, siena pataškyta krauju ir sudaužytas žmogus. Kai dirbo policija viduje, kažkuris vienas iš jų pasakė, kad tas vyriškis, kuris juos pasitiko, pripažino, kad mušė tą vyrą dėl butelio (5 t., b. l. 10–11);

16-

17liudytojo K. V. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį dirbo ir dabar dirba ( - ). Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. kovo 17 d. patruliavo kartu su kolegomis ( - ) patruliais E. K. ir V. F. radijo šaukiniu „1904“. Pamena, kad tas butas buvo asocialių žmonių, kad ten buvo nužudytas toks asocialus vyriškis, bute buvo rasti dar du tokie patys asocialūs asmenys. To nužudyto vyriškio vardo ir pavardės, kitų duomenų nežino, jis buvo vidutinio amžiaus, stipriai sumuštas, matėsi kraujosruvos ant viso kūno, bet labiausiai sumuštas buvo veidas. Bute buvo dar du asocialūs asmenys, jų vardų ir pavardžių nepamena, jie buvo sulaikyti šio nusikaltimo padarymu ir pristatyti į policijos komisariatą. Iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog ( - ), bute, kaip jau žino iš savo tarnybinio pranešimo, buto Nr. ( - ), yra lavonas. Kaip žino iš įvykio registracijos, jis su kolegomis į įvykio vietą atvyko 15.18 valandą. Įvykio vietoje jau buvo atvykęs kitas policijos ekipažas. Įėjo į dviejų kambarių butą, kur viename kambaryje buvo lova, ant lovos gulėjo minėto vyriškio lavonas, kurio veidas buvo stipriai sumuštas, tame pačiame kambaryje buvo kitas asocialus asmuo, vyriškis, kurio amžius maždaug 40 metų tai A. T., gimęs ( - ) metais. Taip pat buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pats paklausė to A. T., kas čia buvo. A. T. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, matėsi iš jo koordinacijos, elgsenos. A. T. jam atsakė, kad rado sumuštą ar kažkas tokio. Bet jam bute nepatiko tai, kad matėsi visur kraujo dėmės, jos buvo tokios pailgos, kaip vilkimo žymės. Paklausė A. T., ar dar kas nors bute yra, tai jis parodė į greta esantį kambarį, pasakė, kad dar vienas yra kitame kambaryje. Pats tada nuėjo pažiūrėti į kitą kambarį, kuris buvo įrengtas kaip virtuvės patalpa. Ten ant grindų sėdėjo miegodamas kitas asocialus asmuo, tai vyriškis D. J., gimęs ( - ) m. Bandė tą D. J. prikelti, bet jis buvo taip pat stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sekėsi susikalbėti, bet pavyko jį kažkiek prižadinti. Jo klausė, kas čia buvo, kas nužudė tą vyriškį. Tai jam D. J. ranka parodė link kito kambario, pasakė, kad tai A. T. darbas. D. J. tada rodydamas sudavė kumščiu sau į delną, taip paaiškindamas, kad tas A. T. sumušė kumščiu vyriškį, kurį jie vadino V.. Tada kalbėjosi su A. T., bet jis viską neigė, sakė, kad jis atėjo pas V. į svečius ir rado tokį sumuštą, kad iš vieno kambario nutempė V. į kitą kambarį ir paguldė ant lovos. Daugiau jokių aplinkybių neaiškino. Sunku buvo ir su A. T. susikalbėti, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pamena, kad jis vis negalėjo patikėti, kad V. yra miręs, vis perklausdavo, ar tikrai miręs, matėsi, kad aplinkoje nelabai orientuojasi. Iš D. J. dar pavyko sužinoti, kad A. T. tą vyriškį sumušė už tai, kad V. buvo duoti pinigai parnešti degtinės, bet V. grįžo neparnešęs degtinės ir be pinigų, ir dar visas girtas. Už tai A. T., kaip suprato, supyko ir sumušė V., vilko jį per kambarį pastoviai suduodant po smūgį, tiksliai nežino. Ant A. T. drabužių ir rankų, pamena, matėsi išdžiūvusio kraujo dėmės, o ant D. J. nesimatė kraujo. Bet abu buvo įtartini, abu buvo neblaivūs ir tame pačiame bute, buvo abu sulaikyti šio nusikaltimo padarymu, kad tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes. A. T. sulaikomas dar bandė priešintis, nenorėjo, kad būtų nuvelkama jo striukė, buvo agresyvus, bandė ranka užsimoti kolegai V. F., bet buvo pargriautas ant grindų ir jam uždėti antrankiai. D. J. ir A. T. perdavė kitiems atvykusiems kolegų ekipažams pristatyti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, nes jų tada į įvykio vietą buvo atvykę trys ekipažai, patys transportuoti negalėjo, nes dirbo tada trise viename ekipaže su kitokiu automobiliu. Girdėjo, kad kaimynai buvo išlindę iš smalsumo pažiūrėti, kas čia vyksta, kad kažkas užsiminė GMP darbuotojams, kurie laukė koridoriuje, kad čia pastoviai šiame bute girtaujama. Daugiau kaip ir nieko. Bute buvo tik tie du sulaikyti asmenys, daugiau nieko nebuvo, butas apleistas, nešvarus, matėsi, kad jame buvo vartojamas alkoholis, taip pat, kaip ir sakė, matėsi ant grindų kraujo, kurio buvo abiejuose kambariuose ir koridoriuje. Kas tiksliai bute įvyko, nežino, nieko neturi ką papasakoti, pasakė viską, ką žino (1 t., b. l. 128–130,5 t., b. l. 11–12);

18-

19liudytojo V. F. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį dirbo ir dabar dirba ( - ). Buvo gautas iškvietimas. Jiems atvykus, vietoje buvo medikai, dar kažkas iš patrulių, ant lovos gulėjo sumuštas pilietis. Buvo daug kraujo, matėsi žymių, kad kažkas kraują valė ant grindų. Dirbo su K. ir Va.. Bute buvo du kambariai, kambaryje iš dešinės buvo rastas vienas miegantis pilietis, kaltinamasis buvo kartu bute, nemiegojo, vaikščiojo. Ėjo pažiūrėti ar nėra kraujo koridoriuje, lauke nerado, todėl suprato, kad viskas vyko bute. Miegantis kitame kambaryje asmuo buvo pasakęs, kad tam žmogui, kuris buvo sumuštas, buvo duoti pinigai, kad atneštų alkoholio, bet po kažkiek laiko jis atėjo be pinigų girtas ir jį sumušė kaltinamasis. Į įvykio vietą iškvietė ekspertus. Nenustatinėjo kaltinamojo blaivumo, bet iš išvaizdos jis buvo neblaivus. Pas kaltinamąjį ant rankų buvo kažkiek kraujo, kai atvažiavo ekspertas nuiminėjo mėginį. Pas jį buvo gal ne sužalojimai, o kraujas. Vyriškis, kuris gulėjo lovoje, buvo kruvinas, jo kojos buvo nuleistos, toks pusiau paguldytas. Nepamena ką sakė kaltinamasis, bet su juo bendravo. Kraujo daugiau buvo valyta tame kambaryje, kuriame nukentėjusysis gulėjo (5 t., b. l. 32–33);

20-

21liudytojos J. R. parodymais, kad gyvena ( - ), yra nukentėjusiojo kaimynė. Tris - keturis kartus yra mačiusi kaltinamąjį, jis užeidavo pas nužudytąjį. Vieną kartą nukentėjusysis paprašė padėti išvaryti kaltinamąjį iš buto, pasakė, kad „jis mane užmuš“. Triukšmo prieš tai nebuvo. Nuėjo, prašė, kad kaltinamasis išeitų, bet jis kažką sumurmėjo po nosimi, nelabai suprato ką, taip jis ten ir liko, neišėjo. Paskui tą pačią dieną atvažiavo giminaičiai. Nesiaiškino ar tą dieną buvo grasinimas nukentėjusiojo atžvilgiu iš kaltinamojo pusės, nes matydavo kaip jis su juo ateidavo, maža ką kai būna išgėrę ir susipyksta, per daug to nesureikšmino. Vieną kartą kaltinamojo atėjimas įstrigo. Nukentėjusysis pravėrė duris, kaltinamasis jį paėmė už drabužių ir įstūmė į vidų. Vakarais būdavo triukšmo, ten girdėdavosi bildesiai, balsai, bet ne dažnai. Sunku pasakyti, kad tame bute išgerdavo ir triukšmaudavo, gal į mėnesį būdavo du, trys atvejai. Vieną kartą matė nukentėjusįjį su mėlyne paakyje. Įvykio dieną iki kol policijos nebuvo girdėjo bildesius, triukšmą ryte, gal nuo 7 iki 9.30 val. Nematė kiek asmenų galėjo būti tame bute, bet girdėjosi du balsai. Sužinojo, kad jis nužudytas kai atėjo policija. Kaimynas buvo labai ramus, pavartojęs alkoholio irgi buvo ramus, mandagus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad už sienos, kur gyvena ( - ) bute kaimynas, girdėjo sunkų bildesį kaip kažkas sunkaus kristų, tokių stiprių bildesių gal buvo kokie keturi, tiksliai nežino. Jai tas bildesys buvo panašus į mušimą, nes pamena, kad girdėdama tuos bildesius, suprato, kad ten jau mušasi, tiksliau - kad tas vyriškis jau vėl muša kaimyną, nes bildėjimas, dunksėjimas buvo panašus į nukritimą ant grindų. Pas nukentėjusįjį bute nėra buvusi. Su juo pasisveikindavo ir viskas, jo gyvenimo detalių nežino. Kaimynė nepasakojo apie daiktus iš buto, tik girdėjo, kad kažkokias šiukšles išmetė per langą. Nukentėjusioji rūpinosi nužudytuoju, ateidavo su vyru (5 t., b. l. 33–35);

22-

23liudytojo D. J. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį nepriėjęs V. namų sutiko kaltinamąjį, pasakė, kad turi 70 centų, A. jam pasakė, kad duotų tuos 70 centų, o jis duos du eurus buteliui. Sutiko, davė jam 70 centų, A. išsitraukė krūvą monetų ir jam davė 2 eurus. Sakė, kad jis palauks prie V. laiptinės, kad nueitų paimti, nes jam neparduoda. Nuėjo prie šalia esančio konteinerio, surado tarą ir žalvarinį kraną, susidėjo į maišiuką kraną, tuščią butelį ir nuėjo į „tašką“, ten paėmė butelį. Grįžo pas A., pasakė, kad rado kraną. A. pasakė, kad kraną padėsime kada bus bėda, tada parduosime ir turėsime ant „pachmielo“. A. pasiūlė eiti pas V.. Buvo vėsoka, nuėjo į penktą aukštą pas V.. Jie užėjo į virtuvę, pastatė tą butelį, truputį užkandžių buvo, susėdo gražiai, nesipykdami, neskubėdami išgėrė butelį. Jis paklausė ar gali pernakvoti. V. pasakė, kad gali, A. taip pat pasakė, kad gali, bet turės 6 val. ryto išeiti, nes gali ateiti kažkokia giminaitė. Pasakė, kad gultųsi virtuvėje ant kilimo, o jie nuėjo su V. į kambarį. Ryte atsikėlė, A. jau buvo atsikėlęs, pasakė išeiti, paklausė ar gali laiptinėje pagulėti, nes dar anksti, tai A. sakė, kad gali gulėti, bet ne prie durų, nes gali ateiti giminaitė. Jis išėjo iš buto, pamatė laiptinėje tokius kaip laiptukus į apačią, ten tokios didelės, aukštos, plačios durys, galvojo už tų durų atsiguls ir jo niekas nematys. Už tų durų atsigulė, užmigo, nežino kiek laiko miegojo. Prabudo ir atsiminė, kad pas A. dar liko pinigų, galvojo, kad paprašys ant „pachmielo“. Nuėjo pas V., A. atidarė duris, paklausė ar pastatys „pachmielo“, tai šis atsakė, kad jau V. pasiuntė paimti į „tašką“, pasiūlė užeiti palaukti. Užėjo į virtuvę, A. tvarkėsi, laukė kol V. ateis. Ilgai V. neatėjo, gal kokį pusvalandį užtruko, kaltinamasis jau pradėjo nervuotis ko jis ilgai. Kai užėjo V., matė, kad jau gerai išgėręs. Kaltinamasis liepė duoti butelį, tačiau V. pasakė neturi, tuomet liepė duoti pinigus, kur ant butelio davė, tačiau V. atsakė, kad ir pinigų neturi. V. nebuvo sužalotas, kai grįžo be pinigų ir butelio. Tada kaltinamasis virtuvėje stovinčiam V. trenkė tiesiai į nosį kumščiu, šis priklupo ir pradėjo labai stipriai kraujas bėgti iš nosies. Kaltinamasis šnekėjosi, nervinosi, paskui užpakalyje jo atsisėdo, pradėjo raminti, pasakė, kad kam V. muša, juk čia gyvena, padeda pernakvoti. Truputį apramino, tačiau kaltinamasis vėl V. trenkė iš kumščio ir V. šonu krito. Kai nukentėjusiajam trenkė, nukentėjusysis sėdėjo ant spintelės, jis sukdamasis šonu nukrito ant pilvo ant grindų. Kaip tik tuo metu prisiminė, kad yra kranas koridoriuje, pasakė kam V. muši, priduos kraną pas K., kuris metalą supirkinėja ir atneš butelį, kam už tuos 2 eurus taip stipriai muša. Kaltinamasis sutiko, kad liepė niekur nedingti. Pasiėmė kraną, išeidinėjo pro duris ir pamatė, kaip kaltinamasis iš kojos trenkė į nugarą gulinčiam nukentėjusiajam, jis tuo metu gulėjo ant pilvo. Kaltinamasis trenkė koja iš viršaus. Tada uždarė duris ir nuėjo priduoti kraną, kad nupirkti butelį. Nuėjo pas K., pridavė kraną už 2 eurus, butelis irgi kainuoja 2 eurus. Nuėjęs prie taromato paėmė 0,5 l butelį ir nuėjo į „tašką“. Kol kraną pridavė užtruko apie 2,5 val. Paėmęs butelį ėjo link V. laiptinės, pamatė, kad iš kairės pusės A. eina link V.. Pasakė, kad butelį paėmė. Priėjo prie laiptinės, kaltinamasis pridėjo magnetą nuo V. durų. Nežino iš kur kaltinamasis gavo magnetą, dažnai turėdavo, nes sakė, kad V. jo neįleidžia. A. atidarė duris, užlipo į penktą aukštą, atrakino butą. Kai grįžo su A. pastebėjo kraują koridoriuje, neklausė iš kur tas kraujas, nes žinojo, kad pas V. labai nosis kraujavo kai į nosį gavo. A. pasiūlė eiti į virtuvę išgerti po stikliuką. Virtuvėje išgėrė, jis pasiūlė pakviesti V., jie du kartus šaukė, tačiau V. neatsiliepė. Jis nuėjo į kambarį, V. buvo susirietęs kambario viduryje, bandė V. už kojos pajudinti, bet pamatė, kad V. jau truputį pakrešėjęs, pastingęs, suprato, kad jis negyvas. Jis lavono neperkėlinėjo į kitą vietą. Turėjo mobilų telefoną „Nokia“, jame kreditų nebuvo, bet žino, kad 112 nemokamas. Nuėjo į kambarį, pasakė, kad kviečia policiją, kad V. negyvas. Tuo metu A. sėdėjo virtuvėje ramus. Paskambino 112, pasakė, kad kambaryje yra lavonas, sakė pasakyti adresą, tačiau jis adreso nežinojo, todėl kaltinamajam padavė ragelį, kad pasakytų adresą. A. paėmė ragelį ir išėjo į koridoriuką tarp kambario ir virtuvės, ten vaikščiojo ir kalbėjo su policija, o jis tuo metu buvo įtūžęs, dar buvo to pilstuko, iš tų nervų iš butelio gerai patraukė ir toliau neatsimena (5 t., b. l. 52–56);

24-

252018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute, adresu ( - ), kuris yra penkių aukštų daugiabutyje, penktame aukšte. Atėjus į laiptinę ir nuo pirmo aukšto užlipus į penktą aukštą, nuėjus iki buto durų, dėmių, panašių į kraują, nefiksuojama. Ant buto durų jokių laužimo pėdsakų nefiksuojama. Įėjus į butą, matomas dviejų kambarių bendrabučio tipo butas, kuriame, žiūrint nuo įėjimo, yra prieškambaris, kairėje pusėje matoma sandėliavimo patalpa, tiesiai po kaire puse matomas I kambarys, tiesiai po dešine puse - II kambarys, dešinėje pusėje matomos tualeto ir vonios patalpos durys. Bute - prieškambaryje, I ir II kambariuose ant grindų fiksuojamos dėmės, panašios į kraują. I kambaryje, kuris yra nuo įėjimo tiesiai po kairę pusę, palei kairę sieną matomas „L“ formos sofa - lova, ant kurios matomas vyriškos lyties lavonas, kuris buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu paimta: 1) tamponai su nuoplovomis nuo galimai kraujo dėmių, rastų ant kambario grindų ir sienos bei koridoriaus grindų, 3 vnt.; 2) Tamponas su nuoplova nuo grindų šluotos rankenos, 1 vnt.; 3) Viena daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, 1 vnt.; 4) Raktas su mėlynos spalvos pakabuku ir dvejomis medžiaginėmis juostomis, yra raudonos spalvos dėmių, 1 vnt.; 5) Grindų šluota su raudonos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; 6) Striukė su raudonos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; 7) Megztinis su raudonos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; 8) Džinsinės kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, 1 vnt., kvapo pėdsakas, Raktas nuo buto (1 t., b. l. 25–47);

26-

272018 m. kovo 17 d. persiųsto elektroninio laiško matyti, kad V. S. iš el. pašto adreso ( - ) persiuntė policijos pareigūnei į el. paštą ( - ) asmens, kurį ji rado pas V. J. nuotrauką. Iš tos nuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas A. T. (1 t., b. l. 57–59);

28-

29Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu, kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas D. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 141–143);

30-

312018 m. gegužės 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo liudytojas D. J. patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip A. T. smurtavo prieš V. J. (1 t., b. l. 166–170);

32-

332018 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad atlikus D. J. priklausančio abonentinio numerio ( - ) išklotinių analizę laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 17 d., kurios metu nustatyta, kad per visą laikotarpį užfiksuoti 3 skambučiai. 2018 m. kovo 17 d. 08:52:07 val. užfiksuotas išeinantis skambutis numeriui 711. Skambutis nepavykęs, mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie ryšio bokšto 407A, esančio adresu ( - ). Kitas užfiksuotas skambutis 2018 m. kovo 17 d. 14:44:03 val., skambinta pagalbos numeriui, pokalbis truko 69 sekundes, mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie ryšio bokšto 407A, esančio adresu ( - ). Paskutinis užfiksuotas skambutis 2018 m. kovo 17 d. 14:56:43 val., gautas skambutis iš pagalbos numerio, pokalbis truko 369 sekundes, mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie ryšio bokšto 407A, esančio adresu ( - ) (2 t., b. l. 55);

34-

352017 m. kovo 23 d. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties viršininko raštu Nr. MK-76(6.9), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. kovo 17 d. 14.58 val., buvo užfiksuotas pranešimas dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo adresu: ( - ) (2 t., b. l. 100);

36-

372018 m. kovo 26 d. apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad į Kauno miesto greitosios pagalbos centrą skambino vyriškis iš abonentinio numerio ( - ), operatorei praneša apie bute esantį negyvą apie 65 metų amžiaus vyriškį, nurodo, kad bute yra dar vienas draugas, kuris sako, kad pacientas jau negyvas, vyriškis pasako, kad atvykstančius medikus pasitiks lauke, buto tikslaus adreso nežino, nurodo, kad šalia namo, esančio ( - ) (2 t., b. l. 107–110);

38-

392018 m. kovo 23 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo R. K. pateikė vaizdo kamerų, esančiu adresu ( - ), vaizdo įrašus (2 t., b .l. 117–119);

40-

412018 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriuo nustatyta, kad 14:05:43 val. į taromato, esančio prie „( - )“ parduotuvės, adresu ( - ), vidų užėjo D. J.. Pridavęs butelius ir rankoje laikydamas čekį iš taromato pasišalina 14:08:51 val. Dar kartą į taromatą grįžta 14:16:21 val. ir pridavęs butelį išeina 14:17:44 val. (2 t., b. l. 120–122);

42-

432018 m. kovo 13 d. A. T. asmens apžiūros protokolu, kurio asmens kratos metu iš A. T. buvo paimta – juodos spalvos striukė, žalios spalvos bliuzonas, džinsinės kelnės, rudos spalvos sintetinės kelnės, juodos spalvos kojinės, batai, 2 vnt. konteinerių, kuriuose nuoplovos nuo abiejų rankų, 2 vnt. konteinerių su panagių turiniu (2 t., b. l. 137–142);

44-

452018 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų protokolu, kuriuo K. D. pateikė tyrimui baltos spalvos čiaupą (2 t., b. l. 153);

46-

472018 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 282/2018(02), kuria konstatuota, kad V. J. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. V. J. mirė prieš 3-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, t. y. 2018 m. kovo 17 d. 10.15 val. 2018 m. kovo 17 d. 13:15 val. Tai patvirtina ankstyvųjų lavoninių reiškinių būklė ir lavono vidinė temperatūra. V. J. lavono kraujyje rasta 1,61% (promilės) etilo alkoholio. Esant V. J. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama vidutiniu girtumu. V. J. lavone konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda smakre, apatinio žandikaulio lūžimas, susiliejančios kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva liežuvyje, kraujosruvos kaktos ir dešinio momens minkštuosiuose audiniuose bei dešiniame smilkininiame raumenyse, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ties abiejų galvos smegenų pusrutuliais ir smegenėlių kirmine, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, krūtinės dešinės pusės III-VII ir kairės pusės III-IV bei IV-VIII šonkaulių lūžimai. Išvardinti sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą smakre, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribota paviršių, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir panašiai. Muštinė žaizda smakre padaryta daiktu, turinčiu buką ribotą briauną. Esant V. J. gyvam galvos sužalojimai būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Abipusiai šonkaulių lūžimai esant V. J. gyvam būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje esant V. J. gyvam būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. J. lavone konstatuoti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairiame žaste, padaryti kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta prieš 2-3 paras iki mirties. V. J. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų V. J. lavone nekonstatuota. V. J. lavone konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (3 t., b. l. 14–18);

48-

492018 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM 1-M 282/2018(02), kuria nustatyta, kad V. J. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. V. J. mirė prieš 3-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, t. y. 2018 m. kovo 17 d. 10:15 val. 2018 m. kovo 17 d. 13:15 val. Tai patvirtina ankstyvųjų lavoninių reiškinių būklė ir lavono vidinė temperatūra. V. J. lavono kraujyje rasta 1,61% (promilės) etilo alkoholio. Esant V. J. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama vidutiniu girtumu. V. J. lavono kraujas narkotinių ir toksinių medžiagų paieškai neimtas, nes toks klausimas pirminėje užduotyje (2018 m. kovo 17 d.) nebuvo pateiktas. V. J. lavone konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda smakre, apatinio žandikaulio lūžimas, susiliejančios kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva liežuvyje, kraujosruvos kaktos ir dešinio momens minkštuosiuose audiniuose bei dešiniame smilkininiame raumenyse, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ties abiejų galvos smegenų pusrutuliais ir smegenėlių kirmine, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, poodinė kraujosruva kairiame žaste, apatinio žandikaulio lūžimas, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, krūtinės dešinės pusės III-VII ir kairės pusės III-IV bei IV-VIII šonkaulių lūžimai. Išvardinti sužalojimai, išskyrus muštine žaizdą smakre, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir panašiai. Muštinė žaizda smakre padaryta daiktu, turinčiu buką ribotą briauną. Esant V. J. gyvam galvos sužalojimai būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Abipusiai šonkaulių ir apatinio žandikaulio lūžimai esant V. J. gyvam būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje esant V. J. gyvam būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. J. lavone konstatuoti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairiame žaste, padaryti kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta prieš 2-3 paras iki mirties. Sužalojimai dėl kurių įvyko V. J. mirtis padaryti ne vėliau kaip 2-4 val. prieš mirtį. V. J. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų V. J. lavone nekonstatuota. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo gautis ginantis nuo suduodamų smūgių. Po galvos sužalojimų, lydimų kraujo išsiliejimo galvos smegenų skilveliuose, V. J. turėjo prarasti sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Po kitų padarytų sužalojimų - odos nubrozdinimo dešinėje plaštakoje, apatinio žandikaulio lūžimo bei abipusių šonkaulių lūžimų V. J. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Po padarytų kūno sužalojimų V. J. buvo gyvas kelių valandų laikotarpyje. Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į klausimą, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo jam metu, kokia tuo metu buvo tikėtiniausia užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis, nėra. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais. Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į klausimą, ar sužalojimų vietose yra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydį, nėra. Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į klausimą, kokia jėga buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra. Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į klausimą, kokia kūno sužalojimų padarymo seka, nėra. Medicininių duomenų, kad V. J. lavono poza po mirties būtų keista, nėra. V. J. sirgo šiomis ligomis: širdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze, kepenų riebaline distrofija ir antinksčių adenomatoze (3 t., b. l. 19–21);

50-

51teismo medicinos specialisto L. Gogelio paaiškinimais, kuriais nustatyta, kad sužalojimai V. J. padaryti ne mažiau kaip devyniolikos (19) trauminių poveikių pasėkoje. V. J. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, ištisinė poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose – dešiniame skruoste, poodinė kraujosruva dešiniame žande, poodinė kraujosruva nosyje, ištisinė poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ir kairiame žande, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva smakre, muštinė žaizda smakre, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva liežuvyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, krūtinės dešinės pusės III-VII šonkaulių lūžimai, krūtinės kairėje pusėje III-IV šonkaulių lūžimai, krūtinės kairės pusės IV-VII šonkaulių lūžimai, kraujosruva dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai, dėl kurių įvyko V. J. mirtis, padaryti ne mažiau kaip penkiolikos (15) trauminių poveikių pasėkoje, tai yra, visi suduoti smūgiai į galvos, veido sritis. Nustatyti konkretų sužalojimą, dėl kurio įvyko V. J. mirtis, nėra galimybės. V. J. mirtį lėmė smūgių, suduotų į galvos sritį, visuma (3 t., b. l. 23–24);

52-

532018 m. kovo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G891/2018(02), kuria nustatyta, kad A. T. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas nugaroje, padaryti kietais bukais daiktais, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 4-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui, gynybai ar pačiam smūgiuojant rankomis, nebūdingi. A. T. kojose sužalojimų nekonstatuota (3 t., b. l. 29);

54-

552018 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvada Nr. 140-(1767)-IS1-4180, kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. l, padaryta 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 2-4, padarytomis 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000000l proc. Ant tirti pateikto rakto, paimto 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti. Ant rakto mėg. Nr. 9 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateiktos grindų šluotos, paimtos 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 11), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13-15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateikto megztinio, paimto 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 17, Nr. 18), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 16), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų kelnių, paimtų 2018 m. kovo 17 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 19), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu; rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 20), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto maišytuvo su čiaupu, pateikto 2018 m. kovo 22 d. liudytojo K. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų V. J. marškinių, kelnių ir dešiniojo bato (pažymėta mėg. Nr. 21-24, Nr. 27), paimtų 2018 m. kovo 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateiktų V. J. glaudžių ir kairiojo bato (pažymėta mėg. Nr. 25, Nr. 26), paimtų 2018 m. kovo 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant glaudžių ir kairio bato rastas žmogaus kraujas. Ant kairiojo bato ir glaudžių rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateiktų V. J. kojinių, paimtų 2018 m. kovo 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta imėg. Nr. 28), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 29), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų V. J. nagų nuokarpų su panagių turiniu (pažymėta mėg. Nr. 32, Nr. 33), paimtų 2018 m. kovo 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo V. J. kairės rankos (pažymėta mėg. Nr. 30), paimto 2018 m. kovo 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamo vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėg. Nr. 30 rastas žmogaus kraujas. Ant tampono su nuoplova nuo V. J. kairės rankos rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso V. J., A. T., D. J.. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo V. J. dešinės rankos (pažymėta mėg. Nr. 31), paimto 2018 m. kovo 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos A. T. striukės, paimtos 2017 m. kovo 17 d. atliekant asmens apžiūrą, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 34), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant striukės mėg. Nr. 34 rastas žmogaus kraujas. Ant striukės mėg. Nr. 34 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000l proc. Ant striukės rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 35), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant striukės žmogaus kraujo nerasta (pažymėta mėg. Nr. 36), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto A. T. bluzono, paimto 2017 m. kovo 17 d. atliekant asmens apžiūrą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 37), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu. Ant tirti pateiktų A. T. kelnių, tiriant pažymėtų Nr. 1, paimtų 2018 m. kovo 17 d. atliekant asmens apžiūrą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 38), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu; rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 39), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų A. T. kelnių, tiriant pažymėtų Nr. 2, paimtų 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 40), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 41), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėg. Nr. 41 rastas žmogaus kraujas. Ant A. T. kelnių mėg. Nr. 41 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateiktų A. T. kojinių, paimtų 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą kraujo nerasta. Ant tirti pateikto A. T. dešiniojo bato, paimto 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 43), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto A. T. kairiojo bato, paimto 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 42), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis nuo A. T. panagių, padarytomis 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūra, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 46, Nr. 47), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis nuo A. T. rankų, padarytomis 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 44, Nr. 45), tinkamų abiejų asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant tamponų su nuoplovomis nuo A. T. rankų rastas žmogaus kraujas. Ant tamponų su nuoplovomis nuo A. T. rankų rastų vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. T. genotipu, kito vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su A. T. genotipu sudarytų mėg. Nr. 44, Nr. 45 nustatytą dalelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000l proc. Ant tirti pateiktos D. J. striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 48, Nr. 49), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu. Ant tirti pateiktos D. J. striukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 50), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. J. genotipu; rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 51), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000005 proc. Ant tirti pateikto D. J. bluzono, paimto 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 52), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant D. J. bluzono rastas žmogaus kraujas. Ant D. J. bluzono rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. J. genotipu. Ant tirti pateiktų D. J. marškinėlių ilgomis rankovėmis, paimtų 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų D. J. marškinėlių be rankovių, paimtų 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 53), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. J. genotipu. Ant tirti pateiktų D. J. kelnių, paimtų 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujas (pažymėta mėg. Nr. 54), tinkamų abiejų vyrų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant D. J. kelnių mėg. Nr. 54 rastas žmogaus kraujas. Ant D. J. kelnių mėg. Nr. 54 rastų dviejų vyrų biologinių pėdsakų vieno vyro genotipas sutampa su V. J. genotipu, kito vyro genotipas sutampa su D. J. genotipu. Ant D. J. kelnių rasta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 55), iš jų ir kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų D. J. keturių kojinių, paimtų 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, kraujo nerasta. Ant tirti pateikto D. J. kairiojo bato, paimto 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 56), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto D. J. dešiniojo bato, paimto 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, žmogaus kraujo nerasta (pažymėta mėg. Nr. 57), rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis nuo D. J. rankų, padarytomis 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 58), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 59), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. J. genotipų. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis nuo D. J. panagių, padarytomis 2017 m. kovo 17 d atliekant asmens apžiūrą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 60), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. J. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 61), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant tampono mėg. Nr. 61 rastas žmogaus kraujas. Ant tampono mėg. Nr. 61 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. J. genotipu (3 t., b. l. 44–56);

56-

572018 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-694 (18), 11-794 (18), 11-1058 (18), 11-1112 (18), kuria nustatyta, kad ant tirti pateiktų D. J. sportinių batų viršaus ir A. T. batų viršaus rasta žalsvai rudos spalvos vilnos pluoštų, kurie yra vienodi su V. J. megztinio pluoštais. Ant tirti pateiktų A. T. ir D. J. batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų V. J. striukės ir džinsinių kelnių, paimtų 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir nėra pluoštų iš drabužių pateiktų 2018 m. kovo 20 d. iš VTMT Kauno skyriaus. Ant D. J. sportinių batų ir A. T. batų nėra mikrodalelių (plastiko ir pluoštų) iš V. J. guminių batų, pateiktų 2018 m. kovo 20 d. iš VTMT Kauno skyriaus. Ant tirti pateiktos V. J. striukės rasta žalsvai rudos spalvos odos mikrodalelė, kuri yra vienoda su A. T. batų padų oda. Ant tirti pateiktų V. J. džinsinių kelnių rasta juodos spalvos odos mikrodalelė, kuri yra viena su A. T. batų užkulnių oda. Ant tirti pateiktos V. J. striukės rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su D. J. sportinių batų noselių juodos spalvos dirbtinės odos plastiku. Ant tirti pateiktų V. J. striukės, megztinio, marškinių, apatinių kelnių, guminių batų rasta pašalinių (nepriklausančių tiriamųjų objektų pluoštiniai sudėčiai) šviesiai žalios spalvos vilnos pluoštų, kurie yra vienodi su pašaliniu šviesiai žalios spalvos vilnos pluoštu, rastu ant D. J. sportinių batų. Ant tirti pateiktų V. J. striukės, džinsinių kelnių, megztinio, marškinių, apatinių kelnių, kojinių, guminių batų, rasta pašalinių šviesiai gelsvai žalios spalvos vilnos pluoštų kurie yra vienodi su pašaliniu šviesiai gelsvai žalios spalvos vilnos pluoštu, rastu ant A. T. batų. Ant tirti pateiktų V. J. striukės, džinsinių kelnių, megztinio, apatinių kelnių, glaudžių, kojinių, guminių batų, rasta pašalinių šviesiai pilkšvos spalvos viskozės pluoštų, kurie yra vienodi su pašaliniais šviesiai pilkšvai rudos spalvos viskozės pluoštais, rastais ant D. J. sportinių batų ir ant A. T. batų. Ant tirti pateiktų V. J. striukės, apatinių kelnių, glaudžių, kojinių, rasta pašalinių pilkos spalvos pluoštų gumulėlių, sudarytų iš šviesiai pilkos spalvos poliesterinių ir blankiai pilkos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su pašaliniais pilkos spalvos pluoštų gumulėliais, sudarytais iš šviesiai pilkos spalvos pliesterinių ir blankiai pilkos spalvos medvilnės pluoštų, rastais ant tirti pateiktų A. T. batų. Tirti pateikti A. T. batai kontaktavo su tirti pateiktais V. J. viršutiniais drabužiais (striuke, megztiniu, džinsinėmis kelnėmis). Didelė tikimybė, kad tirti pateikti D. J. sportiniai batai kontaktavo su tirti pateiktais V. J. viršutiniais drabužiais (striuke, megztiniu) (3 t., b. l. 63–76);

58-

592018 m. spalio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-695 (18), kuria nustatyta, kad ant tirti pateiktų A. T. rudos spalvos audeklo džinsinių kelnių, dešinės klešnės priekiniame paviršiuje, apatinėje dalyje yra nukentėjusiojo V. J. kraujo pėdsakai - dėmės, susidariusios užtiškus kraujo lašeliams ant kelnių paviršiaus, ir dėmė, kurioje kraujo pėdsakai yra antriniai, pasikeitę po pirminių kraujo pėdsakų susidarymo. Nustatyti, koks pirminis kraujo pėdsakų susidarymo būdas šioje dėmėje, negalima dėl tiriamojoje išvados dalyje nurodytų priežasčių. Ant tirti pateiktų A. T. juodos spalvos batų kairės kojos bato yra kraujo, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu, pėdsakai - dėmės, susidariusios užtiškus kraujo lašeliams ant bato paviršiaus. Ant tirti pateiktos D. J. juodos spalvos dirbtinės odos striukės, dešinės rankovės apatinėje dalyje ir striukės priekyje, dešinėje pusėje, yra įtariamojo A. T. kraujo dėmės. Šios dėmės susidarė kontaktuojant(liečiant ir braukiant) striukei su kraujuotu paviršiumi. Ant tirti pateiktų D. J. drabužių - tamsiai raudonos ir juodos spalvos audeklo striukės, bliuzono, berankovių marškinėlių, kelnių, batų poros yra tik jo paties kraujas ar kraujo pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti. Ant tirti pateiktų D. J. marškinėlių ilgomis rankovėmis ir keturių kojinių kraujo pėdsakų nėra. Ant tirti pateiktų nukentėjusiojo V. J. drabužių: striukės, megztinio, džinsinių kelnių, marškinių, apatinių kelnių, glaudžių, dviejų kojinių, batų poros yra tik jo paties kraujas ar kraujo pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti (3 t., b. l. 79–89);

60-

612018 m. kovo 17 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9193, kuriuo 2018 m. kovo 17 d. 16.15 val. A. T. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas (3 t., b. l. 134);

62-

632018 m. balandžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo A. T. įvykio vietoje parodė kokius veiksmus atliko V. J. atžvilgiu (4 t., b. l. 30–35);

64-

652018 m. kovo 18 d. asmens kratos protokolu, kuriuo asmens kratos metu iš A. T. buvo paima: du telefonai, socialinio draudimo pažymėjimas, piniginė, 51 centas, prožektorius, 2 žiebtuvėliai, asmens tapatybės kortelė (4 t., b. l. 38–40);

66-

67nukentėjusioji V. S. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1800 € turtinės žalos, 20 000 € neturtinės žalos ir 200 € už advokato paslaugas (4 t., b. l. 159–172, 5 t., b. l. 1, 2);

68-

69A. T. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 17 d. 15.30 (4 t., b. l. 36). Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi A. T. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams. Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomoji priemonė buvo tęsiama, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi – trims mėnesiams (5 t., b. l. 135-137).

70BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.).

71Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiosios V. S., liudytojų V. S., A. Š., E. P., V. F., K. V., J. R., D. J. parodymus, specialistų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis tarpusavio konflikto su V. J. metu, tyčia rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, sudavė šiam ne mažiau kaip devyniolika smūgių į galvą, krūtinę bei dešinę plaštaką, dėl ko nukentėjusysis V. J. nuo patirto galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė V. J.. Kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino, nurodė, kad V. J. grįžus be pinigų ir alkoholio, tarp jų kilo konfliktas, jis smogė 6-7 kartus V. J. į veidą, dėl ko V. J. iš nosies bėgo kraujas. V. J. pastatė prie sienos, tačiau šis susmuko, bandė jį kelti, tačiau V. J. susvirduliavus, spyrė jam iš kojos į juosmens sritį, dėl ko V. J. nukrito ant kelių. V. J. palikę gulintį ant grindų išėjo. Grįžę, bandė V. J. kelti, tačiau jam nereaguojant, iškvietė greitąją pagalbą bei perkėlė V. J. ant lovos. Nors kaltinamasis pripažino sudavęs smūgius V. J. ir spyręs, tačiau kaltinamasis nurodė ne visas aplinkybes, jo nurodytos aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo liudytojo D. J. parodymų, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kadangi jie buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. Liudytojas D. J. nurodė, kad V. J. grįžus ir neparnešus butelio bei negrąžinus kaltinamajam pinigų, kaltinamasis trenkė V. J. į nosį kumščiu, dėl ko V. J. priklupo ir šiam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis ramino kaltinamąjį, tačiau šis V. J., sėdinčiam ant spintelės, trenkė, dėl ko V. J. nukrito ant pilvo ant grindų. Nusprendęs eiti priduoti krano, pamatė kaip kaltinamasis iš kojos spyrė V. J. į nugarą. Kai grįžo ir išgėrė, ėjo pakviesti V. J., jį pajudinęs suprato, kad šis negyvas. Šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Aplinkybes, kad kaltinamasis lankydavosi pas V. J. bei galimai jį iki įvykio mušdavo patvirtino liudytoja J. R., kuri parodė, kad ne kartą yra mačiusi kaltinamąjį pas V. J. namuose, šis jai yra skundęsis, kad kaltinamasis smurtauja. Įvykio dieną girdėjo bildėjimą, suprato, kad kaltinamasis vėl muša V. J., bei girdėjo ir sunkų dunksėjimą panašų į nukritimą ant grindų. Aplinkybes, kad kaltinamasis nuo įvykio pradžios bandė išvengti savo atsakomybės patvirtino liudytojai A. Š. ir E. P., kurie atvykę į įvykio vietą, laiptinėje kraujo nematė, pagal kraują bute suprato, kad nukentėjusysis buvo mušamas bute, tuo nepatikėdami A. T. nurodyta versija, kad V. J. buvo sumuštas kitur. Liudytojai K. V. ir V. F., patvirtino liudytojų A. Š. ir E. P. parodymus, kad įvykio vietoje kaltinamasis sakė, jog V. J. rado sumuštą, nutempė ir paguldė ant lovos. Liudytojo D. J. nurodytas aplinkybes dėl V. J. sumušimo, patvirtino liudytojas K. V. pažadinęs miegantį D. J., šio paklausė apie įvykio aplinkybes ir D. J. pasakė, kad tai A. T. kumščiu sumušė V. J.. 2018 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 282/2018(02) patvirtina, kad V. J. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. V. J. mirė prieš 3-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, t. y. 2018 m. kovo 17 d. 10.15 val. 2018 m. kovo 17 d. 13:15 val. Specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai atitinka tiek liudytojo D. J., tiek ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes į kurias kūno vietas buvo mušamas V. J.. Specialistas L. Gogelis paaiškinimu patikslino specialisto išvadą, kad V. J. padaryti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių, iš kurių ne mažiau kaip 15 yra suduoti į galvos ir veido sritis. Nors kaltinamasis neigė sudavęs tiek smūgių, tačiau specialisto išvada neginčytinai nustatytas trauminių poveikių skaičius, ir kaltinamojo šių aplinkybių neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvada Nr. 140-(1767)-IS1-4180 patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu ir kojomis mušė V. J., kad V. J. kraujo rasta ant A. T. kairiojo bato bei ant kelnių, taip pat ši išvada patvirtina, kad A. T. rankomis mušė V. J., kadangi ant tamponų su nuoplovomis nuo A. T. rankų rasta V. J. biologinių pėdsakų. 2018 m. spalio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-695 (18) patvirtina, kad tiek ant A. T. kelnių, tiek ant batų yra užtiškusio V. J. kraujo.

72Visos šios ištirtos aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad A. T. rankomis, kojomis bei nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau kaip 19 smūgių nukentėjusiajam V. J. įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam galvos sužalojimus. Kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose dėl priežastinio ryšio sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017). Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgius V. J.. Priešingai nei nurodė kaltinamasis, V. J. į namus grįžo nesumuštas, jokių sužalojimų kartu su kaltinamuoju buvęs liudytojas D. J. nematė. Liudytojas D. J. nurodė, kad kaltinamasis atrakino V. J. buto duris, todėl pagrįstai teigtina, kad kitų asmenų, kurie suduotų nukentėjusiajam smūgius nebuvo. A. T. veikė netiesiogine tyčia, kadangi suduodamas smūgius rankomis, kojomis nukentėjusiajam į galvą, nugarą, suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

73Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veika 2018 m. kovo 17 d. laikotarpiu nuo 6.15 val. iki 11.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu V. Krėvės pr. 51-509, Kaunas, pasireiškė tyčia, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. J. metu, tyčia rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, sudavė šiam ne mažiau kaip devyniolika (19) smūgių į galvą, krūtinę bei dešinę plaštaką, dėl ko nukentėjusysis V. J. nuo patirto galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, suvokė, kad tokiais veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, dėl ko įvykio vietoje V. J. mirė, tokiu būdu nužudė V. J.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

74Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus

75Nukentėjusioji V. S. pateikė prašymą, kuriuo prašo A. T. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

76Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014). Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Byloje nustatyta, kad prieš nužudymą V. J. nebuvo tokios būklės, kad negalėtų gintis. Tiek kaltinamasis, tiek D. J. nurodė, kad V. J. buvo sąmoningas, bandė atremti kaltinamojo smūgius. Pagal bylos duomenis V. J. buvo išgėręs, tačiau jam nustatytas tik vidutinis girtumo laipsnis, dėl kurio negalima teigti, kad jis galėjo nesuprasti su juo atliekamų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, pagrindo konstatuoti, kad A. T. veiksmuose yra BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto požymiai, nėra.

77Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015). Byloje nustatyta, kad pagrindinė konflikto priežastis buvo tai, kad V. J. iš A. T. davęs 1,70 € alkoholiui nupirkti, grįžo be alkoholio ir be pinigų. Šios aplinkybes rodo, kad tarp kaltinamojo ir V. J. kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Nors pinigų suma, dėl kurios kilo konfliktas ir yra nedidelė, tačiau įvertinus kaltinamojo finansinę būklę, tai kad jis nedirbo, pajamas gaudavo tik rinkdamas butelius, ši suma nelaikytina menkaverte priežastimi smurtauti. Šiuo atveju konfliktas vyko neviešoje vietoje, konfliktą matė tik liudytojas D. J., todėl konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmais būtų sutrikdyta viešoje tvarka nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, pagrindo konstatuoti, kad A. T. veiksmuose yra BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymiai, nėra.

78Nors nukentėjusioji prašymo reikalavime neprašė kaltinamojo veikos kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tačiau prašymo tekste buvo nurodytos aplinkybės ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

79Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014). Byloje nustatyta, kad A. T. rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu padarė sužalojimus V. J., dėl ko nukentėjusysis V. J. nuo patirto galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, įvykio vietoje mirė. Kaltinamasis daugiausiai mušė rankomis ir koja, sužalojimai padaryti dėl 19 trauminių poveikių, ypatingų įrankių, kuriais būtų galima sukelti sužalojimus ar kančias nukentėjusiajam nenaudojo, sumušimas truko pakankamai neilgą laiką. Be to byloje nenustatytos jokios aplinkybes, kad kaltinamasis suvokė, kad ketina nukentėjusįjį nužudyti itin žiauriai. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis nors nenorėjo atimti gyvybės V. J., tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, pagrindo konstatuoti, kad A. T. veiksmuose yra BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto požymiai, nėra.

80Dėl bausmės

81BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

82Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

83Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

84Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant asmeninių tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę. A. T. Lietuvos Respublikoje neteistas (3 t., b. l. 121–127), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 128–131). Jis nedirba (3 t., b. l. 132). Respublikinio priklausomybės centro Kauno filiale neregistruotas (3 t., b. l. 136), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. (3 t., b. l. 137). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2018 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr.93TPK-564/2018 nustatyta, kad A. T. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 142, 143). Iš Kauno tardymo izoliatoriaus suimtojo A. T. charakteristikos matyti, kad izoliatoriuje adaptavosi lengvai, sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, suprato tvarką, su kitais suimtaisiais sutaria gerai. Jis ramus, uždaro būdo, vengiantis konfliktinių situacijų, drausmingas. Save vertina adekvačiai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kritikuoja netinkamus praeities sprendimus. Jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, neskatintas (5 t., b. l. 141).

85Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

86Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas mažesnis nei bausmės vidurkis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

87Dėl civilinio ieškinio

88BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusioji kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 159–172, 5 t., b. l. 1, 2), kuriuo prašo priteisti 1800 € turtinės žalos, 20 000 € neturtinės žalos ir 200 € už advokato paslaugas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad su nužudytuoju pusbroliu V. J. ją siejo artimi ryšiai. Dėl savo gyvenimo būdo pusbrolis nebendravo su kitais giminaičiais, o jos klausė. Būtent ji nuolat rūpinosi V. J., pirko jam maistą, drabužius, duodavo pragyvenimui, telefono kortelės papildymui. V. mirus, niekas ir artimųjų laidoti jo nepanoro, todėl visos, su laidotuvėmis susijusios išlaidos, teko jai. Išlaidas sudaro: kapo vietos suteikimas ir duobės kasimas - 239 €; gedulingi pietūs ir maistas šermenų metu - 266 €; šarvojimo salės paslaugos - 930 €; karstas - 170 €; kitos papildomos išlaidos - kunigui, giedoriams, transportui, kurui, nuotraukai - 195 €, viso 1800 €. Įvykis sukėlė jai stiprų stresą, baimę, patyrė dvasinį sukrėtimą, bijojo dėl savo sveikatos ir tebebijo dėl ateities. Be to, nuolat patiria nervinę įtampą, kad panašus tragiškas įvykis vėl nenutiktų jai ar jos artimiesiems. Po šio įvykio baugu lankytis ir tame bute, kur įvyko žmogžudystė. Patirtos traumos neigiamai atsiliepė ir jos darbinei veiklai. Jaučia energijos trūkumą, dažnai būna silpna, greitai pavargsta, sveikatos būklė suprastėjusi. Šio įvykio metu žuvo jai artimas žmogus, patirtas stiprus psichologinis sukrėtimas ir kiti neigiami išgyvenimai, laidotuvės. Tai sukėlė jai ir materialinių, ir moralinių nuostolių. Vadinasi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei jos patirtos žalos egzistuoja tiesioginis (neturtinės žalos atveju - ir netiesioginis) priežastinis ryšys. Tai reiškia, jog atsakovas privalo atlyginti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

89Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis sutiko atlyginti turtinę žalą, dėl neturtinės žalos nurodė, kad neturės galimybės atlyginti tokio dydžio žalos.

90Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 1800 € turtinę žalą, kurią patyrė dėl V. J. laidotuvių bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 168–172). Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo nužudytas V. J.. Nukentėjusioji būdama nužudytojo artima giminaitė rūpinosi nužudytojo palaidojimu ir dėl to patyrė išlaidų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusių nukentėjusiosios išlaidų yra tiesioginis priežastis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl išlaidos, susijusios su V. J. palaidojimu, laikytinos pagrįstomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pervedė 304 € laidojimo pašalpą už mirusį V. J. (5 t., b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pervedė laidojimo pašalpą nukentėjusiajai, taip sumažindama jos patirtas laidojimo išlaidas, todėl šia suma yra mažintina iš kaltinamojo priteistina turtinės žalos suma, nukentėjusiosios civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1496 € turtinės žalos.

91Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo ir 20000 € neturtinę žalą.

92Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

93Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

94Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. T. nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas V. J.. Nukentėjusioji V. S. yra nužudytojo V. J. pusseserė, kuri rūpinosi ir prižiūrėjo V. J.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

95Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. T. tyčinių veiksmų buvo nužudytas V. J.. Nukentėjusioji V. S. buvo šio pusseserė, kuri rūpinosi šio priežiūra, buvo suteikusi gyvenamąją vietą, nuolat jį lankė, rūpinosi jo maitinimu. V. J., nors ir turėjo artimųjų giminaičių, tačiau su jais nebendravo ir nukentėjusioji buvo vienintelis šeimos narys, kuris juo rūpinosi ir nuolat bendravo. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos V. J. atžvilgiu nukentėjusiosios V. S. gyvenimo kokybė pablogėjo, vertinant dvasiniu kriterijumi.

96Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nužudžius asmenį priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai artimiesiems giminaičiams (brolis/sesuo ar teta) svyruoja nuo 2000 € iki 50000 Lt, t. y. 14481 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-282/2014, Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-513-697/2015, Nr. 2K-179-699/2016, Nr. 2K-171-511/2016)

97Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltę pripažino, iki įvykio nedirbo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, šeimos neturi, pajamų negaudavo, gyveno iš atsitiktinai gautų lėšų. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinant kaltinamojo šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 20000 €, ne visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, nukentėjusioji buvo nužudytojo V. J. pusseserė, nors ir rūpinosi juo, prižiūrėjo, tačiau nuolat su juo negyveno, todėl įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma mažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 8000 € neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai sukeltų dvasinių išgyvenimų sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

98Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. už teisines paslaugas sumokėjo 200 € (4 t., b. l. 166, 167). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, negauna pajamų, tačiau bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, todėl pagrįstai laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę gauti turėtų išlaidų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atlyginimą, todėl nukentėjusiajai V. S. iš kaltinamojo priteistinos 200 € išlaidos už teisines paslaugas.

99Lietuvos teismo ekspertizių centras nurodė, kad pluoštinių medžiagų tyrimo vertė 4569,33 € (3 t., b. l. 62), trasologinio tyrimo vertė 539,20 € (3 t., b. l. 78). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centras nurodė, kad biologinio (DNR) tyrimo vertė 1879,70 € (3 t., b. l. 43). BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus, už kurių atlikimą prašoma priteisti nurodytą sumą specialistai pateikė atlikdami tarnybines užduotis, todėl šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

100Atsižvelgiant į kaltinamojo netvirtus socialinius bei šeiminius saitus, šiuo nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista (pratęstina) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

101Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

102Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daiktai, paimti 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 25–47) – tamponai su nuoplovomis, tamponas su nuoplova nuo grindų šluotos rankenos, viena daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, raktas su mėlynos spalvos pakabuku ir dvejomis medžiaginėmis juostomis, grindų šluota su raudonos spalvos dėmėmis, striukė su raudonos spalvos dėmėmis, megztinis, džinsinės kelnės – saugomi UAB „( - )“ adresu ( - ) (3 t., b. l. 107–109) – sunaikintini; patalpos foninis kvapas ir kvapo pėdsakas nuo grindų šluotos plastikinės rankenos, 2 stiklainiai – saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje, adresu ( - ) (3 t., b. l. 103) – sunaikintini; avalynės pėdsakas – sunaikintinas; vokas, kuriame po Lietuvos teismo ekspertizių centro atlikto pluoštinių medžiagų tyrimo likusios lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo V. J. drabužių, batų, D. J. sportinių batų, A. T. batų - saugomi UAB „( - )“ adresu ( - ) (3 t., b. l. 107–109) – sunaikintini; V. J. drabužiai – batai, kojinės, marškiniai, glaudės, apatinės kelnės (3 t., b. l. 2–4), saugomi UAB „( - )“ adresu ( - ) (3 t., b. l. 107-109) – sunaikintini; A. T. daiktai – striukė, bliuzonas, kelnės, sintetinės kelnės, kojinės, batai (2 t., b. l. 137-142) – grąžintini A. T.; 2 vnt. konteinerių, kuriuose nuoplovos nuo A. T. rankų, 2 vnt. konteinerių su panagių turiniu - saugomi UAB „( - )“ adresu ( - ) (3 t., b. l. 107–109) – sunaikintini; D. J. daiktai, paimti D. J. asmens apžiūros metu (2 t., b. l. 143–146) – striukė, striukė, bliuzonas, marškinėliai, marškinėliai, kelnės, puskojinės, sportiniai bateliai, liudytojui D. J. nepageidavus šių daiktų atsiimti bei 2 vnt. konteinerių, kuriuose nuoplovos nuo abiejų rankų, 2 vnt. konteinerių su panagių turiniu – saugomi UAB „( - )“ adresu ( - ) (3 t., b. l. 107–109) – sunaikintini; kompaktiniai diskai - su kamerų įrašais adresu ( - ) (2 t., b. l. 117–119), su GMP iškvietimo garso įrašu (2 t., b. l. 100), su 2018 m. gegužės 9 d. D. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, su 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, su A. T. apklausa, parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (priedas prie bylos) – paliktini prie bylos; kompaktiniai diskai su kamerų įrašais adresu ( - ) (2 t., b. l. 111–113), kamerų įrašais adresu ( - ) (2 t., b. l. 123–125), su liudytojo D. J. naudoto abonentinio numerio pokalbių išklotinėmis – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktai).

103Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

104A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

105Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

106Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

107Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

108Nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai V. S. iš A. T. 1496 € (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) turtinę žalą, 8000 € (aštuonių tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 200 € (du šimtus eurų) už teisines paslaugas. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

109Proceso išlaidų iš A. T. nepriteisti.

110Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

111-

112daiktus, paimtus 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros metu - tamponus su nuoplovomis, tamponą su nuoplova nuo grindų šluotos rankenos, vieną daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku, raktą su mėlynos spalvos pakabuku ir dvejomis medžiaginėmis juostomis, grindų šluotą su raudonos spalvos dėmėmis, striukę su raudonos spalvos dėmėmis, megztinį, džinsines kelnes – sunaikinti;

113-

114patalpos foninį kvapą ir kvapo pėdsaką nuo grindų šluotos plastikinės rankenos, 2 stiklainius, avalynės pėdsaką – sunaikinti;

115-

116voką, kuriame po Lietuvos teismo ekspertizių centro atlikto pluoštinių medžiagų tyrimo likusios lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo V. J. drabužių, batų, D. J. sportinių batų, A. T. batų – sunaikinti;

117-

118V. J. drabužius – batus, kojines, marškinius, glaudes, apatinės kelnes – sunaikinti;

119-

120A. T. daiktus – striukę, bliuzoną, kelnes, sintetines kelnes, kojines, batus – grąžinti A. T.;

121-

1222 vnt. konteinerių, kuriuose nuoplovos nuo A. T. rankų, 2 vnt. konteinerių su panagių turiniu – sunaikinti;

123-

124D. J. daiktus, paimtus D. J. asmens apžiūros metu – striukę, striukę, bliuzoną, marškinėlius, marškinėlius, kelnes, puskojines, sportinius batelius, 2 vnt. konteinerių, kuriuose nuoplovos nuo abiejų rankų, 2 vnt. konteinerių su panagių turiniu – sunaikinti;

125-

126kompaktinius diskus – su kamerų įrašais adresu ( - ), su GMP iškvietimo garso įrašu, su 2018 m. gegužės 9 d. D. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, su 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, su A. T. apklausa, parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu – palikti prie bylos;

127-

128kompaktinius diskus su kamerų įrašais adresu ( - ), kamerų įrašais adresu ( - ), su liudytojo D. J. naudoto abonentinio numerio pokalbių išklotinėmis – sunaikinti.

129Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. Teismas... 5. A. T. 2018 m. kovo 17 d. laikotarpiu nuo 6.15 val. iki 11.15 val., tiksliai... 6. Kaltinamasis A. T. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pas V.... 7. Be kaltinamojo parodymų, A. T. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK... 8. -... 9. nukentėjusiosios V. S. parodymais, kad V. J. yra jos mirusio mamos brolio... 10. -... 11. liudytojo V. S. parodymais, kad V. J. yra jo žmonos pusbrolis, kuris gyveno... 12. -... 13. liudytojo A. Š. parodymais, kad 2018 m. kovo 17 d. dienos metu, valandos... 14. -... 15. liudytojos E. P. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį dirbo ir dabar dirba... 16. -... 17. liudytojo K. V. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį dirbo ir dabar dirba (... 18. -... 19. liudytojo V. F. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį dirbo ir dabar dirba (... 20. -... 21. liudytojos J. R. parodymais, kad gyvena ( - ), yra nukentėjusiojo kaimynė.... 22. -... 23. liudytojo D. J. parodymais, kad 2018 metų kovo mėnesį nepriėjęs V. namų... 24. -... 25. 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta... 26. -... 27. 2018 m. kovo 17 d. persiųsto elektroninio laiško matyti, kad V. S. iš el.... 28. -... 29. Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu, kurio... 30. -... 31. 2018 m. gegužės 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo... 32. -... 33. 2018 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 34. -... 35. 2017 m. kovo 23 d. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties... 36. -... 37. 2018 m. kovo 26 d. apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad į Kauno miesto... 38. -... 39. 2018 m. kovo 23 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo R. K.... 40. -... 41. 2018 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo... 42. -... 43. 2018 m. kovo 13 d. A. T. asmens apžiūros protokolu, kurio asmens kratos metu... 44. -... 45. 2018 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų protokolu, kuriuo K. D. pateikė... 46. -... 47. 2018 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus... 48. -... 49. 2018 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus... 50. -... 51. teismo medicinos specialisto L. Gogelio paaiškinimais, kuriais nustatyta, kad... 52. -... 53. 2018 m. kovo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo... 54. -... 55. 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro DNR... 56. -... 57. 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada... 58. -... 59. 2018 m. spalio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.... 60. -... 61. 2018 m. kovo 17 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9193,... 62. -... 63. 2018 m. balandžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo A. T.... 64. -... 65. 2018 m. kovo 18 d. asmens kratos protokolu, kuriuo asmens kratos metu iš A. T.... 66. -... 67. nukentėjusioji V. S. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1800 €... 68. -... 69. A. T. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 17 d.... 70. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės... 71. Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiosios V. S., liudytojų V. S., A. Š., E.... 72. Visos šios ištirtos aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad A. T. rankomis,... 73. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada,... 74. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus... 75. Nukentėjusioji V. S. pateikė prašymą, kuriuo prašo A. T. veiką... 76. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė... 77. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 78. Nors nukentėjusioji prašymo reikalavime neprašė kaltinamojo veikos... 79. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 80. Dėl bausmės... 81. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 82. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu... 83. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo... 84. Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį... 85. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis... 86. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės... 87. Dėl civilinio ieškinio... 88. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs... 89. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir... 90. Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 1800 € turtinę žalą,... 91. Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo ir 20000 € neturtinę... 92. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.250... 93. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 94. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais,... 95. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 96. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą... 97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui... 98. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti visas turėtas... 99. Lietuvos teismo ekspertizių centras nurodė, kad pluoštinių medžiagų... 100. Atsižvelgiant į kaltinamojo netvirtus socialinius bei šeiminius saitus,... 101. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 102. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 103. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 104. A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129... 105. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką... 106. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.... 107. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus... 108. Nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 109. Proceso išlaidų iš A. T. nepriteisti.... 110. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:... 111. -... 112. daiktus, paimtus 2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros metu - tamponus... 113. -... 114. patalpos foninį kvapą ir kvapo pėdsaką nuo grindų šluotos plastikinės... 115. -... 116. voką, kuriame po Lietuvos teismo ekspertizių centro atlikto pluoštinių... 117. -... 118. V. J. drabužius – batus, kojines, marškinius, glaudes, apatinės kelnes –... 119. -... 120. A. T. daiktus – striukę, bliuzoną, kelnes, sintetines kelnes, kojines,... 121. -... 122. 2 vnt. konteinerių, kuriuose nuoplovos nuo A. T. rankų, 2 vnt. konteinerių... 123. -... 124. D. J. daiktus, paimtus D. J. asmens apžiūros metu – striukę, striukę,... 125. -... 126. kompaktinius diskus – su kamerų įrašais adresu ( - ), su GMP iškvietimo... 127. -... 128. kompaktinius diskus su kamerų įrašais adresu ( - ), kamerų įrašais adresu... 129. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam...