Byla 2-1783/2013
Dėl įtraukimo į akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (civilinė byla Nr. B2-1924-259/2013)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, atstovo advokato V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl įtraukimo į akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (civilinė byla Nr. B2-1924-259/2013).

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo AB „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl įtraukimo į AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, teisėtumo klausimas.

5Kauno apygardos teismas, gavęs ieškovės AB „Kauno tiekimas“ direktorės R. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui AB „Kauno tiekimas“ 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą ir paskyrė administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Kauno apygardos teisme 2013 m. gegužės 30 d. buvo gautas AB „Ūkio bankas“ prašymas įtraukti AB „Ūkio bankas“ į bankroto bylos AB „Kauno tiekimas“ iškėlimo procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, iškelti AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą ir AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Projektų vertinimo biuras“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo AB „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl įtraukimo į AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo AB „Ūkio bankas“ prašymą bylą nagrinėjantis teisėjas gavo likus 20 minučių iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas AB „Ūkio bankas“ žinojo apie AB „Kauno tiekimas“ finansines problemas, sunkią turtinę padėtį bei nagrinėjamą ieškinį teisme dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, o taip pat turėjo pagrindą pats inicijuoti bankroto procedūrą atsakovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas AB „Ūkio bankas“ galėjo anksčiau operatyviai ginti savo subjektines teises, tiek savarankiškai kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos AB „Kauno tiekimas“ iškėlimo, tiek savalaikiai įstodamas į jau prasidėjusį procesą.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Kauno apygardos teismas, gavęs AB „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą, 2013 birželio 10 d. nutartimi nutarė šį skundą priimti dalyje dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti AB „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Kitą AB „Ūkio bankas“ atskirojo skundo dalį – dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalies, kuria AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ Kauno apygardos teismas atsisakė priimti ir nurodė, kad 2013 birželio 10 d. nutartis šioje dalyje (kuria atsisakyta priimti dalį atskirojo skundo) gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

10Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „Ūkio bankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti AB Ūkio bankas pareiškimą ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti AB „Ūkio bankas“ į bankroto bylos AB „Kauno tiekimas“ iškėlimo procesą trečiuoju asmeniu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. AB „Ūkio bankas“ prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu teismui pateikė 2013 m. gegužės 29 d., t. y. iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, todėl teismas turėjo pareigą spręsti dėl pateikto pareiškimo. Teismas tik išimtiniais atvejais, kai tokio pareiškimo pateikimas gali užvilkinti bankroto procedūras ir pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, turi teisę atsisakyti priimti tokį pareiškimą.

122. Aplinkybė, jog pradėtas išieškojimas iš AB „Ūkio bankas“ įkeisto AB „Kauno tiekimas“ turto, neįrodo, jog AB „Ūkio bankas“ buvo žinoma apie Kauno apygardos teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Kauno tiekimas“.

133. 2013 m. gegužės 28 d. internetinėje svetainėje www.liteko.teismai.lt nebuvo informacijos apie numatytą teismo posėdį.

144. Pareiškimas dėl bankroto bylos AB „Kauno tiekimas“ iškėlimo buvo priimtas 2013 m. gegužės 20 d., o nutartis iškelti bankroto bylą priimta 2013 m. gegužės 30 d. Teismas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė per neįprastai trumpą laiką, todėl objektyviai AB „Ūkio bankas“ nespėjo tinkamai pasiruošti procesui.

155. Teismui priėmus AB „Ūkio bankas“ pareiškimą ir atidėjus bylos nagrinėjimą kelioms dienoms, nebūtų pažeistas Įmonių bankroto įstatymas ir bankroto bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo principai.

16Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

17III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

18Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto AB „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.

19Įmonių bankroto procesas vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), o kiek šis specialus įstatymas nereglamentuoja – pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisės normas. Bankroto procesas turi tam tikrų ypatumų, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų procesine padėtimi. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, kartu su prašymu pateikdami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinančius įrodymus (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Ši ĮBĮ nuostata turi būti suprantama ne tik kaip suteikianti kreditoriams teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, bet ir kaip įpareigojanti teismą gavus tokį prašymą išnagrinėti jį iš esmės ir patenkinti arba atmesti, t. y. įtraukti tokį asmenį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, arba neįtraukti. Aptariama ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įmonės kreditoriaus teisė įstatymų leidėjo nėra susieta su konkrečia civilinės bylos dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nagrinėjimo stadija, todėl galima spręsti, jog kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, teismas tokį prašymą turi priimti ir nagrinėti iš esmės nepriklausomai nuo to, ar prašymas paduotas iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo, ar po tokios nutarties priėmimo.

20Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto procesas, tikėtinas kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo gali įstoti į bylą ir prašyti teismo iškelti atsakovui bankroto bylą, kartu pasiūlant bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tokio kreditoriaus procesinė padėtis yra bendraieškis, kadangi jo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir bankroto procedūrų pradėjimo atitinka pradinio ieškovo interesus. Įtraukti į bylą tokį kreditorių kaip trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, nėra pagrindo, nes jo ir pradinio ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi visuomet yra skirtingas (CPK 46 str.). Teismas, iki bankroto bylos iškėlimo gavęs įstatymų reikalavimus atitinkantį kreditoriaus pareiškimą dėl įstojimo į bylą bendraieškiu, turi leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio. Tuomet šis kreditorius laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgyja visas jo procesinę padėtį (šalies) atitinkančias procesines teises ir pareigas (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 2 str., 3 str. 1 d., 5, 6, 17, 37, 41, 42, 334, 338, 305 str.). Toks bendraieškiu į bylą įtrauktas asmuo turi teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį tiek nemokumo, tiek ir bankroto administratoriaus paskyrimo klausimais (CPK 305 str.). Kiti įmonės kreditoriai, t. y. neinicijavę bankroto proceso ir neprisidėję prie ieškovo (ieškovų) reikalavimo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento, nelaikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis šiame bankroto proceso etape (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1156/2009). Tokie kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Šiuos kreditorius įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jie įgyja byloje dalyvaujančio asmens statusą ir procesines teises, tame tarpe ir teisę į apeliaciją (CPK 47 str.). Jeigu kreditoriaus prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, gaunamas ir teismo patenkinamas iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo, toks asmuo neturi apeliacijos teisės dėl nutarties iškelti bankroto bylą dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, kartu teikiant savo siūlomą administratoriaus kandidatūrą, jeigu šis kreditorius administratoriaus kandidatūros iki bankroto bylos iškėlimo nesiūlė. Nors nei CPK nei ĮBĮ nenumato tokio byloje dalyvaujančio asmens apeliacijos teisės ribojimo, tačiau priešingas aiškinimas pažeistų bankroto proceso operatyvumo principą, sudarytų sąlygas nesąžiningiems kreditoriams vilkinti bankroto procesą, o tai prieštarautų viešajam interesui, kadangi asmenų teisė siūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą turi būti įgyvendinama iki bankroto bylos iškėlimo.

21Teisė įstoti į bylą bendraieškiu bankroto bylos iškėlimo stadijoje įmonės tikėtinam kreditoriui pagal teismų praktiką suteikta tik iki teismo nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) bankroto bylą priėmimo. Todėl kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įtraukimo bendraieškiu klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-991/2009; 2011 m. spalio 6 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-2060/2011). Jeigu įmonės kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo (prašymas įtraukti bendraieškiu, kartu suformuluojant savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo) teisme gautas iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, teismas turėtų spręsti jo priėmimo ir nagrinėjimo kartu su anksčiau gautais ieškinio reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimą. Tokio ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (CPK 137 str. 3 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus kai pareiškėjas prašymą dėl jo įtraukimo į procesą bendraieškiu paduoda prieš pat teismo posėdį ir prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir teismo jau priimtas ieškinys, ir nėra duomenų, kad pareiškėjas tokio prašymo negalėjo pateikti anksčiau. Tokiu atveju teismas turi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal anksčiau priimtą ieškinį (ieškinius), nors kitų asmenų pateikto ieškinio dėl to paties dalyko priėmimo klausimas dar neišspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–1772/2012).

22Toks kreditorių procesinės padėties aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminę reikšmę turi nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik nurodė, jog tokio kreditoriaus statusas bankroto byloje turi atitikti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-3-274/2012). Pažymėtina, jog savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusio kreditoriaus procesinė padėtis – bendraieškis ar trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – neturi reikšmės jo procesinių teisių ir pareigų apimčiai, kadangi pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį šių byloje dalyvaujančių asmenų procesinis statusas yra lygiavertis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1557/2013).

23Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas, iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo gavęs įmonės kreditoriaus prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kartu prašant iškelti atsakovui bankroto bylą ir siūlant bankroto administratoriaus kandidatūrą, visų pirma turi identifikuoti šį procesinį dokumentą. Apie procesinį dokumentą sprendžiama pagal jo turinį, o ne pagal pavadinimą (CPK 115 str. 4 d.), todėl kreditoriaus prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuriame išdėstytas ir reikalavimas iškelti atsakovui bankroto bylą ir siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, laikytinas prašymu įtraukti į bylą bendraieškiu, kuris gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai yra paduotas iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo ir yra pakankamai laiko siūlomo administratoriaus kandidatūros suderinimui su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Kai teismas gauna tokį prašymą likus keletui valandų iki paskirto teismo posėdžio, kuriame numatyta spręsti įmonės nemokumo, bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus skyrimo klausimą, ir nėra duomenų, pagrindžiančių kad asmuo tokio prašymo negalėjo pateikti anksčiau, teismas, siekdamas viešąjį interesą atitinkančio operatyvumo principo įgyvendinimo bankroto procese, turi teisę tokio prašymo netenkinti ir nesvarstyti tokio asmens siūlomos kandidatūros. Tačiau tokiu atveju teismas, nepažeisdamas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos su bylos nagrinėjimo stadija nesusietos kreditoriaus teisės, turi svarstyti klausimą dėl tokį prašymą pateikusio kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

24Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas AB „Ūkio bankas“ pateikė teismui prašymą, pavadintą „dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir bankroto administratoriaus skyrimo“, kuriame išdėstė reikalavimus įtraukti AB „Ūkio bankas“ į bankroto bylos atsakovui AB „Kauno tiekimas“ iškėlimo procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, iškelti atsakovui AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Projektų vertinimo biuras“. Šis prašymas bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo perduotas 2013 m. gegužės 30 d. 8.25 val., t. y. iki teismo posėdžio likus 20 min. Apie teismo 2013 m. gegužės 30 d. 8.45 val. paskirtą teismo posėdį interneto svetainėje www.teismai.lt buvo paskelbta 2013 m. gegužės 23 d. (b. l. 11). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra duomenų, kad apeliantas neturėjo galimybės tokį prašymą pateikti anksčiau ir atsisakė šį prašymą priimti motyvuodamas tuo, kad jis paduotas likus nepakankamai laiko iki paskirto teismo posėdžio, kuriame numatyta spręsti įmonės nemokumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie prašymo padavimo laiką yra prieštaringi: apelianto prašymas Kauno apygardos teisme užregistruotas 2013 m. gegužės 29 d. 17.00 val. (b. l. 24), o tokio paties turinio faksu gautas dokumentas užregistruotas 2013 m. gegužės 30 d. (b. l. 18). Ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad prašymo gavimo teisme laikas objektyviai negali sutapti su jo perdavimo teisėjui laiku. Teismas pagrįstai nesvarstė pareiškėjo AB „Ūkio bankas“ įtraukimo bendraieškiu ir jo pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros klausimo, nes šie prašymai buvo pateikti pavėluotai. Tačiau spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė tapti byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra susieta su konkrečia bylos nagrinėjimo stadija, todėl, nepriklausomai nuo prašymo pateikimo laiko, prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų turėjo būti priimtas ir sprendžiamas iš esmės. Esant tokiai situacijai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti AB „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl įtraukimo į AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, naikintina.

25Iš atskirojo skundo turinio ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų galima spręsti, kad apeliantas AB „Ūkio bankas“ suinteresuotas ir bankroto administratoriaus kandidatūra AB „Kauno tiekimas“ bankroto byloje. Tačiau, kadangi apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui savo siūlomos administratoriaus kandidatūros likus pakankamai laiko iki paskirto teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, teismas pagrįstai nesvarstė jo pasiūlytos kandidatūros, o 2013 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dalyje dėl bankroto administratoriaus AB „Kauno tiekimas“ bankroto byloje. Šios 2013 m. birželio 10 d. nutarties dalies apeliantas atskiruoju skundu neskundė ir ji įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų peržiūrėti įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 301 str. 4 d.).

26Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27Pažymima, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, bankroto proceso eigoje turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo), jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl bankroto administratoriaus veiklos tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p., 23 str. 13 p.). Nustačius, kad paskirtasis administratorius netinkamai atlieka pareigas, jis gali būti atstatydintas ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo ir (arba) jo padėjėjo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: priimti AB „Ūkio bankas“ prašymą dėl įtraukimo į AB „Kauno tiekimas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti... 5. Kauno apygardos teismas, gavęs ieškovės AB „Kauno tiekimas“ direktorės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo AB... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Kauno apygardos teismas, gavęs AB „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą, 2013... 10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „Ūkio bankas“ prašo panaikinti... 11. 1. AB „Ūkio bankas“ prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu... 12. 2. Aplinkybė, jog pradėtas išieškojimas iš AB „Ūkio bankas“ įkeisto... 13. 3. 2013 m. gegužės 28 d. internetinėje svetainėje www.liteko.teismai.lt... 14. 4. Pareiškimas dėl bankroto bylos AB „Kauno tiekimas“ iškėlimo buvo... 15. 5. Teismui priėmus AB „Ūkio bankas“ pareiškimą ir atidėjus bylos... 16. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 17. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 18. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas pirmosios instancijos teismo... 19. Įmonių bankroto procesas vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau... 20. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įmonės,... 21. Teisė įstoti į bylą bendraieškiu bankroto bylos iškėlimo stadijoje... 22. Toks kreditorių procesinės padėties aiškinimas atitinka Lietuvos... 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą ir teismų praktiką,... 24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas AB „Ūkio... 25. Iš atskirojo skundo turinio ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų... 26. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės... 27. Pažymima, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas arba... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1... 29. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą...