Byla 2-1562-381/2017
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju klausimais panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmesti kreditorių A. B. ir J. S. skundai dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju klausimais panaikinimo.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ iškelta bankroto byla (toliau – BUAB „Archidis“), įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Administravimas ir auditas“ (toliau – UAB „Administravimas ir auditas“ arba bankroto administratorė). Teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi BUAB „Archidis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Kreditorius A. B. 2017 m. gegužės 15 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė:
    1. panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais;
    2. perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo;
    3. įpareigoti bankroto administratorę vykdyti privalomus procedūrinius veiksmus ir pateikti teismui kreditoriaus valstybės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas) finansinių reikalavimų perskaičiavimą bei pagrindimą, mažinant neteisėtai patvirtintą finansinių reikalavimų sumą;
    4. įpareigoti bankroto administratorę nutraukti neteisėtą ūkinę komercinę veiklą – nutraukti įmonei priklausančio turto, esančio ( - ), nuomos sutartis;
    5. nušalinti (atstatydinti) bankroto administratorės įgaliotą asmenį J. L. nuo įmonę administruojančių pareigų.
  3. Kreditorius A. B. nurodė, kad yra BUAB „Archidis“ kreditorius, turintis 1 618 425,58 (26,33 proc.) dydžio finansinį reikalavimą. 2017 m. kovo 28 d. pateikė bankroto administratorės įgaliotam asmeniui J. L. prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą su svarstytinais klausimais dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo ir įmonei priklausančio turto perdavimo kreditoriams, paskirstant šį turtą visiems įmonės kreditoriams proporcingai įmonės bankroto byloje patvirtintoms finansinių reikalavimų sumoms, vadovaujantis atliktu teismo eksperto vertinimu. Dominuojantis kreditorius AB DnB bankas (4 070 775,31 Eur, 66,227 proc.), susipažinęs su jo siūlymu, 2017 m. balandžio 6 d. pasiūlė kreditorių susirinkimui priimti į darbotvarkę papildomai šeštąjį klausimą dėl buto, esančio Šilo g. 34-29, Vilniuje, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Bankas pasiūlė skelbti buto varžytynes, pirmosioms varžytynėms pradinę turto pardavimo kainą nustatyti lygią turto vertinimo nustatytai rinkos vertei, t. y. 66 000 Eur; nepardavus turto, antrosioms varžytynėms pardavimo kainą mažinti 15 proc. nuo pirmųjų varžytynių pradinės kainos, apie pardavimą taip pat skelbti internetiniuose skelbimų portaluose. Kreditorė J. S., susipažinusi su siūloma kreditorių susirinkimo darbotvarke, 2017 m. balandžio 19 d. pateikė papildomą prašymą dėl alternatyvaus pasiūlymo šeštuoju darbotvarkės klausimu. J. S. pasiūlė laisvo pardavimo būdu parduoti butą jai arba jos nurodytam asmeniui, nustatant buto pardavimo kainą, lygią UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinime nustatytai rinkos vertei, t. y. 66 000 Eur, su sąlyga, kad kaina bus sumokėta per penkias darbo dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2017 m. balandžio 27 d. įvyko šešioliktasis įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo du kreditoriai – jis ir J. S. (118 410,79 Eur, 1,926 proc.). Kreditoriai AB DnB bankas (4 070 775,31 Eur, 66,227 proc.), VĮ Turto bankas (135 897,30 Eur, 2,211 proc.), J. E. (4 910,69 Eur , 0,080 proc.), Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV, 563,89 Eur, 0,009 proc.), UAB „Domus servis“ (5 135,49 Eur, 0,084 proc.) balsavo raštu. Kreditorių susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratorės pasiūlyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, pagal kurią šeštuoju klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Archidis“ priklausančio buto, esančio ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Sprendžiant šį klausimą buvo vertinami kreditorių AB DnB banko ir J. S. pasiūlymai. Tokia darbotvarkė, sudaryta iš vienas kitą paneigiančių klausimų, yra iškreipianti tikrąją kreditorių susirinkimo prasmę ir tikslą – sąžiningai ir teisingai patenkinti visų įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, ekonomiškai ir racionaliai panaudoti įmonei priklausantį turtą ir lėšas. Banko siūlymas nesuderinamas pagal savo pobūdį su šaukiamo susirinkimo darbotvarke, pateiktas siekiant blokuoti teisėtus mažųjų kreditorių veiksmus, apsunkinti įmonei priklausančio turto pardavimą.
  4. Kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas kreditoriaus pasiūlytas klausimas dėl įmonei priklausančio turto perdavimo kreditoriams, paskirstant šį turtą visiems įmonės kreditoriams proporcingai įmonės bankroto byloje patvirtintoms finansinių reikalavimų sumoms, vadovaujantis atliktu teismo eksperto vertinimu. Toks siūlymas užtikrintų operatyvų įmonės bankroto proceso užbaigimą naudingiausiu tiek įmonei, tiek jos kreditoriams būdu, patenkinant visų kreditorių finansinius reikalavimus. Tuo tarpu nežinia kokiu pagrindu pasiūlyta kreditoriaus AB DnB banko nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, pagal kurią nekilnojamasis turtas būtų parduodamas kaip kompleksas, o ne kaip atskiri objektai, yra ydinga, nes tokia tvarka pardavus turtą, finansinius reikalavimus patenkintų tik bankas nepilna apimtimi. „Už“ pasiūlytą nutarimą balsavo 1 741 747,06 Eur (28,336 Eur), „prieš“ – 4 212 371,99 Eur (68,531 proc.).
  5. Kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo. „Už“ pasiūlymą išrinkti naują pirmininką iš įmonės mažųjų kreditorių balsavo 1 741 747,06 Eur (28,336 proc.), „prieš“ – 4 212 371,99 Eur (68,531 proc.). Pasiūlytas kandidatas J. E. laikytinas geriausiu, nes yra profesionalus teisininkas, advokatas, eilę metų gynė įmonę ir jos kreditorių interesus. Bankas jau tris kartus keitė savo atstovą, atsisako nuo tiesioginio ir aktyvaus dalyvavimo bankroto procese, kas tiesiogiai žlugdančiai įtakoja šio proceso kokybę ir terminus. Be to, bankas naudojasi dominuojančio kreditoriaus padėtimi ir klausimus blokuoja piktybiškai naudodamasis turima balsų dauguma.
  6. Kaip minėta, kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl buto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos ir kainos. Sprendžiant šį klausimą buvo svarstomi dviejų kreditorių – AB DnB banko ir J. S. – pasiūlymai, nutarta pritarti banko pasiūlymui („už“ – 4 212 371,99 Eur (68,531 proc.), „prieš“ – 1 741 747,06 Eur (28,336 proc.). Toks banko pasiūlymas sudaro prejudicinę situaciją ir pažeidžia bankroto proceso pagrindinį principą, taip pat užkerta kelią operatyviai išspręsti įmonės nekilnojamojo turto klausimą ir užbaigti įmonės bankroto procesą vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalimi, t. y. paskirstant įmonei priklausantį turtą visiems įmonės kreditoriams. Analogiškas banko pasiūlymas kreditorių susirinkimui apskųstas teismo tvarka ir nagrinėjamas apeliacine tvarka.
  7. Kreditorių susirinkimui yra žinomos naujos aplinkybės, kad 135 897,30 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kurį perėmė VĮ Turto bankas, patvirtintas neteisėtai, teismui nagrinėjant bylą ir dar nepriėmus sprendimo dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), priėmimo eksploatuoti akto teisėtumo. Priėmimo aktas valstybinės komisijos patvirtintas tik 2015 m. liepos 14 d., o minėto nekilnojamojo turto mokestis paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 iki 2011. Tai sudaro pagrindą perskaičiuoti šio kreditoriaus patvirtintą finansinį reikalavimą.
  8. BUAB „Archidis“ bankroto administratorė per šešerius metus neapskundė nei vieno kreditorių susirinkimo nutarimo, net ir tais atvejais, kai jie tiesiogiai prieštaravo įmonės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, darė žalą įmonei. Administruodama įmonę, bankroto administratorė siekia pasipelnyti, veikia išimtinai tik dominuojančio kreditoriaus interesais. Bankui vienasmeniškai pritarus, administratorė išnuomojo įmonės gyvenamąsias patalpas įmonėms, kurios šias patalpas pavertė sandėliais ir biurų patalpomis, atliko minėtų patalpų perplanavimą ir kitus statybos darbus. Kreditorių susirinkimui nepatvirtinus įmonės lėšų panaudojimo, išaugo BUAB „Archidis“ komunaliniai mokesčiai ir tokiu būdu atsirado nauji kreditoriai. Bankroto administratorė neteisėtai vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Tai konstatuota Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, kuri atliko bankroto administratorės neplaninį veikos patikrinimą, 2017 m. balandžio 24 d. išvadose. Išvadose nustatyta, kad bankroto administratorė įmonės bankroto proceso metu ir iki šiol nuomoja patalpas, esančias trijuose įmonei priklausančiuose objektuose, esančiuose ( - ). Vykdydama įmonės ūkinę-komercinę veiklą bankroto administratorė nebuvo gavusi jokio kreditorių susirinkimo pritarimo, nesikreipė į teismą dėl tam tikrų sandorių, reikalingų įmonės turto vertei išsaugoti ar nuostoliams sumažinti, sudarymo, tokiais savo veiksmais pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą.
  1. Kreditorė J. S. 2017 m. gegužės 18 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą šeštuoju darbotvarkės klausimu ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
  2. Kreditorė J. S. nurodė, kad kreditoriaus AB DnB banko pasiūlyta ir kreditorių susirinkimo nustatyta buto, esančio ( - ), pardavimo tvarka ir kaina neatitinka įmonės ir visų jos kreditorių interesų. Tokia tvarka nustatyta išimtinai dominuojančio kreditoriaus AB DnB banko balsų rezultatais (66,98 proc.) bei užtikrina tik šio kreditoriaus, o ne visų įmonės kreditorių interesus. Parduodamas butas anksčiau nuosavybės teise priklausė jai, ji kartu su nepilnamečiu vaiku iki šiol gyvena šiame bute, šis butas yra vienintelis jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamasis bustas, ji butą išlaiko, moka komunalinius mokesčius, remontuoja jį ir gerina jo būklę. 2014 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi įsigijo BUAB „Archidis“ akcijų apmokėdama jas nepiniginiu įnašu. 2005 m. birželio 16 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta parduoti jai butą už ne mažesnę kaip 300 000 Lt sumą. Tuo pagrindu 2005 m. birželio 15 d. buvo pasirašyta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo už butą rinkos kainą, t. y. 345 000 Lt, tačiau BUAB „Archidis“ savo įsipareigojimų nevykdė ir iki šiol nesudarė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Šiuo pagrindu ir susidarė jos finansinis reikalavimas BUAB „Archidis“ bankroto byloje. Minėta preliminari sutartis teisėtai sudaryta ir nenutraukta, todėl buto pardavimas varžytynėse iš esmės pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Be to, prieš skelbiant varžytynes, BUAB „Archidis“ privalėtų nutraukti minėtą sutartį ir sumokėti jai dešimties procentų baudą (34 500 Lt), kas pažeistų visų įmonės kreditorių interesus. AB DnB banko pasiūlymas yra ekonomiškai nenaudingas, kadangi skelbiant buto varžytynes ir per pirmąsias varžytynes nepardavus buto, pardavimo kaina antrosioms varžytynėms bus mažinama 15 proc. nuo pirmųjų varžytynių pradinės kainos. Toks nutarimas prieštarauja visų kreditorių interesams siekiant patenkinti kuo didesne apimtimi savo kreditorinius reikalavimus.
  3. Kreditorė J. S. atsiliepime į kreditoriaus A. B. skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimas faktiškai buvo sušauktas dėl kreditoriaus A. B. pasiūlytų klausimų, tačiau įvyko dėl kitų klausimų, t. y. kreditoriaus AB DnB banko įtraukto naujo darbotvarkės klausimo. Papildomo klausimo į darbotvarkę įtraukimas prieš kreditorių susirinkimą suvaržė kreditorių teises tinkamai susipažinti su nagrinėjamais klausimais, išreikšti jais savo poziciją. Dauguma kreditorių balsavo raštu, todėl jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti nagrinėjamais klausimais. Kreditorius A. B. ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pateikė ekonomiškiausią pasiūlymą dėl BUAB „Archidis“ priklausančio turto pardavimo tvarkos. Kreditoriaus A. B. pasiūlymas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nepriimtas vien dėl dominuojančio kreditoriaus AB DnB banko nepritarimo. Šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti kreditoriaus AB DnB banko pasiūlytą įmonei priklausančio buto, esančio ( - ), pardavimo kainą ir tvarką. Nesutikimą su šiuo nutarimu grindžia analogiškais argumentais, kurie jau buvo nurodyti jos skunde. Bankroto administratorė penkis metus nesaugojo ir nesirūpino BUAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančiu daugiabučiu gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais ( - ), kurių būklė dėl tokio atsainaus administratorės elgesio tapo avarinė. Nesuremontuoto daugiabučio gyvenamojo namo parduoti neįmanoma.
  4. BUAB „Archidis“ bankroto administratorė atsiliepime į kreditorių A. B. ir J. S. skundus prašė skundus atmesti. Nurodė, kad už banko pasiūlytą buto, esančio ( - ), pardavimo tvarką balsavo ne tik šį pasiūlymą pateikęs kreditorius AB DnB bankas, tačiau ir kiti kreditoriai – VĮ Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius ir UAB „Domus service“. Dėl kreditorių argumentų, susijusių su sutarties nenutraukimu, baudos pagal sutartį mokėjimo, jau ne kartą pasisakyta teismų sprendimuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10623-871/2015, nuspręsta iškeldinti J. S. iš buto, esančio ( - ), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Kadangi butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso BUAB „Archidis“, J. S. jame gyvena be jokio teisinio pagrindo, todėl įmonė turi teisę į pajamas, kuriomis pastaroji nepagrįstai praturtėjo nemokamai gyvendama bute. Tokį reikalavimą J. S. pareiškė naujai inicijuotoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22853-807/2017. Sprendimas parduoti butą iš varžytynių yra teisėtas, atitinka ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytą turto pardavimo tvarką. A. B. veiksmai, ignoruojant hipotekos kreditoriaus ir kitų kreditorių teisėtus interesus bei bankroto proceso tikslus, nepagrįstai vilkinant turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymą yra nepateisinami bei neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos. Nepagrįsti A. B. skundo argumentai, kad bankroto administratorė vykdo neteisėtą ūkinę komercinę veiklą. Bankrutavusios įmonės turto nuoma neturėtų būti traktuojama kaip ūkinės-komercinės veiklos vykdymas, nes šios įmones veiklos rūšis yra statybų plėtra (41.10), t. y. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos projektų įgyvendinimas, sutelkiant finansines, technines ir fizines priemones, reikalingas statybų projektams įgyvendinti pardavimo tikslais, tačiau ne nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (68.20). Kadangi turto nuomos sutarčių pagrindu gaunamos pajamos ženkliai mažina balanse rodomus nuostolius, kurie susidaro dėl patalpų išlaikymo iki jų pardavimo, todėl bankrutavusiai įmonei nuomoti patalpas yra būtina, nes ji neturi jokių kitų lėšų/pajamų, iš kurių būtų dengiamos visos pastatų priežiūros išlaidos. Įmonės pajamos, gaunamos už trijų objektų nuomą, iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė virš 59 000 Eur, jos taip pat yra panaudojamos išlaikyti įmonei priklausančio daugiabučio gyvenamojo namo (11 butų) vertę. t. y. šaltuoju sezono metu visas 2 063,88 kv. m. namas yra šildomas, taip pat yra naudojama elektros energija ir vanduo, elektros ir dujų ūkio priežiūra, pastatų techninė priežiūra ir administravimas.
  1. Kreditorius AB DnB bankas pateiktame atsiliepime į A. B. skundą prašė skundą atmesti, skirti kreditoriui A. B. maksimalią 5 792,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos skiriant BUAB „Archidis“. Nurodė, kad kreditorius A. B. neįrodė esminių procedūrinių pažeidimų priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos, už juos balsavus kreditoriams, kurių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 68,531 proc. visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už šių nutarimų priėmimą balsavo ne tik didžiausias kreditorius AB DnB bankas, bet ir kiti kreditoriai – VĮ Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Domus service“.
  2. Skundžiamas nutarimas trečiuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu yra išimtinai procedūrinio – organizacinio pobūdžio, t. y. juo patvirtinta šio kreditorių susirinkimo darbotvarkė, todėl šis nutarimas negalėjo niekaip pažeisti nei kreditoriaus A. B., nei kitų kreditorių interesų.
  3. Skundžiamas nutarimas ketvirtuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu teisėtas ir pagrįstas. Dar 2015 m. balandžio 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas kreditoriaus A. B. ir kreditorės J. S. pasiūlymas įmonės turtą, esantį ( - ), perduoti įmonės kreditoriams bendrosios nuosavybės teise proporcingai jų turimiems kreditoriniams reikalavimams ir šiam pasiūlymui dauguma kreditorių nepritarė. Šį kreditorių susirinkimo nutarimą minėti kreditoriai skundė teismui, tačiau jų skundai buvo atmesti tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4890-275/2015, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-46-157/2016. Kreditoriaus A. B. siūlomas nutarimas dėl įmonės nekilnojamojo turto pasidalijimo tarp kreditorių prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms bei iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus AB DnB banko interesus. Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimais negali būti pažeistos hipotekos kreditoriaus įgytos daiktinės teisės į įkeistą turtą ir negali būti paneigta imperatyviomis teisės aktų nuostatomis jam garantuojama pirmumo teisė gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš viso įkeisto turto. Tokiu būdu negali būti pritarta kreditoriaus A. B. siūlomam nutarimui tarp visų kreditorių pasidalinti tris minėtus bankui įkeistus butus, esančius ( - ), nes būtent bankas turi pirmenybės teisę į lėšas, gautas iš šių butų pardavimo. Tokią banko poziciją patvirtina ir įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-46-157/2016.
  4. Kreditorius A. B. neįrodė, kad skundžiamas nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas ar pažeidžia pačios bankrutavusios įmonės ar jos kreditorių interesus. Nepateikta jokių įrodymų, kad dabartinis BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, t. y. didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas AB DnB bankas, netinkamai vykdytų savo, kaip kreditorių susirinkimo pirmininko, pareigas ir savo veiksmais pažeistų kitų kreditorių teises, juo labiau, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas bankroto procese iš esmės neturi daugiau teisių, nei visi kiti kreditoriai.
  5. Skunde neįrodyta, kad kreditorių balsų dauguma priimtas skundžiamas nutarimas dėl BUAB „Archidis“ priklausančio buto, adresu ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo yra neteisėtas. BUAB „Archidis“ turto rinkos vertė yra mažesnė, nei įmonei pareikštų ir teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, todėl bankroto procese turi būti parduotas visas įmonės turtas, įskaitant ir įmonės butą adresu ( - ). Faktinės aplinkybės, kad J. S., kuri yra BUAB „Archidis“ akcininkė ir kartu su kreditoriumi A. B. vadovavo įmonei iki bankroto bylos jai iškėlimo, faktiškai gyvena bute, adresu Šilo g. 34-29, Vilniuje, ir buvo sudariusi preliminarią sutartį dėl minėto buto pirkimo – pardavimo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos. Butas, esantis ( - ), yra BUAB „Archidis“, bet ne J. S. nuosavybė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-343/2011, atmetė J. S. ieškinį dėl preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, t. y. nepripažino buto J. S. nuosavybe, ir konstatavo, kad sudarydami ir vykdydami minėtą sutartį J. S. ir UAB „Archidis“, atstovaujama A. B., buvo nesąžiningi.
  6. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalimi kreditorius A. B. neturi procesinės teisės reikšti reikalavimo dėl įmonės bankroto administratorės ar jos įgalioto asmens atstatydinimo, kadangi šis klausimas nebuvo nagrinėtas įmonės kreditorių susirinkime, kreditoriaus A. B. teismo patvirtintas finansinis reikalavimas vertine išraiška nesudaro daugiau kaip pusės visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Be to, kreditorius nepateikė įrodymų, kad yra pagrindas atstatydinti BUAB „Archidis“ bankroto administratorę ar jos įgaliotą asmenį.
  7. Kreditorius AB DnB bankas pateiktame atsiliepime į J. S. skundą prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad kreditorės J. S. siūloma buto pardavimo tvarka prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms. Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik nepardavus šio turto dvejose varžytynėse, toliau jis gali būti pardavinėjamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Iki kol nebus organizuotos buto varžytynės, butas negali būti parduodamas pareiškėjos siūloma laisvo pardavimo tvarka.
  1. Kreditorius VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į kreditorių A. B. ir J. S. skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad kreditorių skundai prieštarauja materialiosios teisės normoms, neatitinka pagrindinių įmonių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, taip pat prieštarauja bankroto, kaip kolektyvinio proceso, paskirčiai.
  2. Kreditorius A. B. neįrodė kuo geresnė jo pasiūlyta susirinkimo darbotvarkė už bankroto administratorės pateiktą tvirtinti darbotvarkę, kad dirbant pagal jo pasiūlytą darbotvarkę bus sąžiningai ir teisingai patenkinti visų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, ekonomiškiau ir naudingiau būtų panaudotas įmonei priklausantis turtas ir lėšos visų įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Vadovaudamasis ĮBĮ 33 straipsniu, reglamentuojančiu turto pardavimo tvarką, balsavo prieš kreditoriaus A. B. pasiūlytą nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu projektą. Šio kreditoriaus pasiūlytas nekilnojamojo turto realizavimo būdas – patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, sudaro prielaidas vilkinti įmonės turto pardavimo procedūras, pažeidžia kasacinio teismo išaiškinimus dėl siektino tikslo bankroto procedūras užbaigti kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 16/2014). Nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstas ir teisėtas. VĮ Turto bankas ir kiti kreditoriai nepritarė kreditoriaus pasiūlymui šiuo klausimu ir balsavo prieš šio nutarimo projektą. Nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dabartinis susirinkimo pirmininkas piktybiškai blokuoja mažuosius kreditorius priimdamas svarbius klausimus, kad įmonės kreditorių teisės yra grubiai pažeidžiamos, įmonės valdyme vyrauja savivalė ir nebaudžiamumas, mažųjų ir dominuojančio kreditoriaus interesų pusiausvyros pažeidimai. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas šeštuoju darbotvarkės klausimu taip pat pagrįstas ir teisėtas, nes atitinka ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytą turto pardavimo tvarką, t. y. kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūlymas butą, esantį Šilo g. 34- 29, Vilniuje, parduoti J. S. arba jos nurodytam asmeniui pažeidžia ĮBĮ reikalavimus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė kreditorių A. B. ir J. S. skundus.
  2. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad BUAB “Archidis” kreditorių susirinkimo, įvykusio 2017 m. balandžio 27 d., darbotvarkėje trečiuoju klausimu buvo numatyta svarstyti klausimą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo, šeštuoju klausimu – klausimą dėl buto, esančio ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Kreditorius A. B. pateikė prašymą nesvarstyti susirinkime šeštojo darbotvarkės klausimo dėl buto, esančio ( - ), pardavimo, kadangi jis yra pateikęs atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria spręsta dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykusio keturioliktojo kreditorių susirinkimo, kuriame buvo priimtas nutarimas neperduoti įmonei priklausančio buto, esančio ( - ), kreditorei J. S.. Kreditorių balsų dauguma buvo patvirtinta susirinkimo darbotvarkė ir A. B. prašymas tuo pagrindu atmestas.
  3. Teismas atmetė kreditoriaus A. B. argumentus, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkė, atsižvelgiant į tai, kad AB DnB bankas pateikė papildomą pasiūlymą, tapo pažeidžiančia savo teisinį tikslingumą bei kreditorių susirinkimo teisinį statusą ir prasmę. Teismas, remdamasis civilinės bylos Nr. B2-643-275/2017 medžiaga, konstatavo, kad 2017 m. kovo 15 d. teismo nutartimi buvo iš dalies patenkinti skundai dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykusio keturioliktojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, nutarimas neperduoti įmonei priklausančio buto, esančio ( - ), kreditorei J. S. bei įpareigoti administratorę butą įvertinti ir skelbti jo varžytynes, pripažintas teisėtu. Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendė, kad tai, jog teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi buvo išnagrinėtas skundas dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo svarstomas klausimas dėl buto, esančio ( - ), vertinimo ir pardavimo tvarkos, nutarta įpareigoti bankroto administratorę butą įvertinti ir skelbti jo varžytynes, nereiškia, kad šio turto pardavimo klausimai negalėjo būti svarstomi kitame kreditorių susirinkime. Priešingai, kreditoriai turi siekti kuo greitesnio bankrutavusios įmonės turto pardavimo, todėl AB DnB banko pasiūlymas tęsti šio turto pardavimo klausimų svarstymą atitinka ĮBĮ tikslus.
  4. Teismas atmetė kreditoriaus A. B. argumentus ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kad paskirstant turtą proporcingai bankroto byloje patvirtintoms kreditorinių reikalavimų sumoms būtų greitai ir nepažeidžiant šalių lygybės principo užbaigtas įmonės bankroto procesas naudingiausiu tiek įmonės, tiek jos kreditoriams būdu, patenkinant visų kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti nesąžiningu ir neprotingu sprendimu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuris atitinka ĮBĮ nuostatas.
  5. Teismas atmetė kreditoriaus A. B. argumentus dėl penktuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pagrįstumo. Teismas sprendė, kad skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo atsisakyta keisti jau išrinktą kreditorių susirinkimo pirmininką, nes toks pakeitimas galėtų būti pripažintas būtinu, jei būtų nustatyti esamo kreditorių susirinkimo pirmininko pažeidimai, neveiklumas bankroto procese, netinkamas pasiruošimas kreditorių susirinkimams. Nepateikus duomenų apie netinkamai atliekamas kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas, prašymas pakeisti pirmininką buvo atmestas pagrįstai.
  6. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu, pažymėjo, kad bankroto procesas turi būti vykdomas kuo operatyviau, todėl nutarimas bankrutavusios įmonės turtą parduoti kuo skubiau atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismas sprendė, kad tai, jog šiuo butu naudojasi viena iš kreditorių J. S., šio turto realizavimas tikėtinai neatitinka jos interesų, nesuteikia pagrindo prioritetą teikti šios kreditorės, o ne visų įmonės kreditorių interesams. Teismas, remdamasis teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi, kuria buvo atmestas kreditoriaus skundas dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykusio keturioliktojo kreditorių susirinkimo nutarimo įpareigoti bankroto administratorę įvertinti butą, esantį ( - ), ir skelbti jo varžytynes, sprendė, jog pasiūlymas nurodytą butą perduoti kreditorei J. S. prieštarauja ĮBĮ reikalavimams. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ekonomiškai naudingesniu įmonei pripažintinas priimtas susirinkimo nutarimas turtą parduoti varžytynėse, kuriose turto faktinė pardavimo kaina gali būti didesnė, nei nustatyta 66 000 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad kreditorė J. S., pageidaudama įsigyti šį butą, turi teisę dalyvauti turto pardavimo varžytynėse.
  7. Teismas atmetė kreditoriaus A. B. prašymus įpareigoti bankroto administratorę vykdyti privalomus procedūrinius veiksmus ir pateikti teismui kreditoriaus VĮ Turto banko finansinių reikalavimų perskaičiavimą bei pagrindimą, mažinant neteisėtai patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą, taip pat įpareigoti bankroto administratorę nutraukti neteisėtą ūkinę komercinę veiklą, nutraukiant įmonei priklausančio turto, esančio ( - ), nuomos sutartis, nušalinti (atstatydinti) bankroto administratorę nuo įmonę administruojančių pareigų. Teismas pažymėjo, kad vienam iš kreditorių nesutinkant su patvirtinta kito kreditoriaus reikalavimų suma, jis turi teisę apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas konkretaus kreditoriaus reikalavimas. Teismas išaiškino, kad klausimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo, dėl bankroto administratorės atstatydinimo sprendžia kreditorių susirinkimas, todėl prašymai atmestini nesilaikius ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Apeliantas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi.
  2. Apelianto A. B. atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis nemotyvuota, priimta neįvertinus bankroto proceso stadijos, naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais buvo grindžiami skundo reikalavimai. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punkto, Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad hipotekos kreditorius elgiasi nesąžiningai ir piktybiškai, besinaudodamas padėtimi blokuoja sąžiningus ir ekonomiškus jo veiksmus ir siūlymus.
    3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių skundo argumentų: (1) kad jis siūlė kreditorių susirinkimui nutarimą dėl įmonės turto perdavimo kreditoriams paskirstant jį visiems įmonėms kreditoriams, tačiau faktiškai balsavimas vyko dėl banko pasiūlyto klausimo nustatyti įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką. Šie du klausimai nesuderinami ir prieštaraujantys vienas kitam, todėl negalėjo būti sprendžiami tame pačiame susirinkime; (2) kad bankrutuojanti įmonė turi pakankamai piniginių lėšų ir turto, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai, todėl turto paskirstymas visiems kreditoriams nepažeis jų interesų.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo reikalavimus dėl bankroto administratorės įpareigojimo nutraukti neteisėtą ūkinę-komercinę veiklą ir bankroto administratorės nušalinimo (atstatydinimo) nuo įmonę administruojančių pareigų. Šiuos klausimus teismas galėjo išspręsti savarankiškai, nepaisydamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo autonomijos principo. Byloje esančios Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos išvados apie bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, taip pat aplinkybės, kad bankroto proceso metu bankroto administratorė neapskundė nei vieno kreditorių susirinkimo nutarimo, prarado daugumos kreditorių pasitikėjimą, sudaro atskirą pagrindą atstatydinti bankroto administratorę.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes, kad 135 897,30 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kurį perėmė VĮ Turto bankas, patvirtintas neteisėtai, teismui nagrinėjant bylą ir dar nepriėmus sprendimo dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), priėmimo eksploatuoti akto teisėtumo. Priėmimo aktas valstybinės komisijos patvirtintas tik 2015 m. liepos 14 d., o minėto nekilnojamojo turto mokestis paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 iki 2011. Būdamas aktyvus teismas turėjo peržiūrėti klausimą dėl šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
  1. Kreditorius AB DnB bankas atsiliepime į A. B. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti apeliantui maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos skiriant BUAB „Archidis“.
  2. Kreditoriaus AB DnB banko atsiliepimas į A. B. atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atskirojo skundo argumentai dėl hipotekos kreditoriaus (Banko) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir BUAB „Archidis“ bankroto procedūrų vilkinimo yra subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. BUAB „Archidis“ bankroto procedūros, įskaitant ir turto pardavimą, yra ilgai užsitęsę dėl nuolatinių apelianto (įmonės akcininko ir buvusio vadovo), įmonės kreditorės bei akcininkės J. S. ir su jais kartu veikiančio kreditoriaus J. E. (kaip advokato, atstovaujančio ir J. S. interesams) skundų šioje bankroto byloje.
    2. Apelianto skųstas nutarimas trečiuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu yra išimtinai procedūrinio – organizacinio pobūdžio, t. y. juo patvirtinta šio kreditorių susirinkimo darbotvarkė. Šiuo nutarimu nebuvo atsisakyta svarstyti nei vieno kreditorių susirinkimui apelianto ar kitų kreditorių pasiūlyto klausimo, priešingai, į susirinkimo darbotvarkę įtraukti visi kreditorių pasiūlyti klausimai, susiję su įmonės bankroto proceso tolesne eiga. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad išimtinai procedūrinio – organizacinio pobūdžio nutarimas, kuriuo patvirtinta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, negalėjo niekaip pažeisti nei apelianto, nei kitų kreditorių interesų.
    3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo kreditoriai nepritarė apelianto pasiūlymui dėl įmonės nekilnojamojo turto pasidalijimo tarpusavyje. Dar 2015 m. balandžio 29 d. vykusiame įmonės kreditorių susirinkime buvo svarstomas apelianto ir kreditorės J. S. pasiūlymas įmonės turtą, esantį ( - ), perduoti įmonės kreditoriams bendrosios nuosavybės teise proporcingai jų turimiems kreditoriniams reikalavimams ir šiam pasiūlymui dauguma BUAB „Archidis“ kreditorių nepritarė. Šį kreditorių susirinkimo nutarimą apeliantas ir kreditorė J. S. skundė teismui, tačiau jų skundai buvo atmesti. Tai patvirtina, kad nei bankas, nei dauguma kitų įmonės kreditorių nenori perimti nuosavybėn BUAB „Archidis“ nekilnojamojo turto. Be to, apelianto siūlomas nutarimas dėl įmonės nekilnojamojo turto pasidalijimo tarp kreditorių prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms bei iš esmė pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus.
    4. Priešingai nei teigia apeliantas, bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad net ir viso įkeisto turto rinkos vertės, atsižvelgiant ir į tai, kad visų pirma turės būti apmokamos bankroto administravimo išlaidos, neužtenka viso hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo patenkinimui. Todėl banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti turtiniai interesai būtų iš esmės pažeisti, jei įkeistas turtas būtų dalijamas tarp visų įmonės kreditorių, o ne pirmenybės teise iš viso šio turto tenkinami hipotekos kreditoriaus finansiniai reikalavimai.
    5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo kreditoriai nepritarė apelianto pasiūlymui išrinkti naują BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo pirmininką. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dabartinis įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas, t. y. didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas AB DnB bankas, netinkamai vykdytų kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas ir savo veiksmais pažeistų kitų kreditorių teises, juo labiau, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas bankroto procese iš esmės neturi daugiau teisių nei visi kiti kreditoriai.
    6. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nustatyta banko, o ne kreditorės J. S. pasiūlyta bankrutavusios įmonės buto, esančio adresu ( - ), pardavimo tvarka. Iki kol nebus suorganizuotos buto varžytynės, butas negali būti pardavinėjamas kreditorės J. S. siūloma laisvo pardavimo tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Tokiu būdu ne skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, bet kreditorės J. S. siūloma buto pardavimo tvarka yra neteisėta, nes pažeidžia imperatyvias teisės normas.
    7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti apelianto reikalavimus (i) įpareigoti bankroto administratorę pateikti teismui kreditoriaus VĮ Turto banko finansinio reikalavimo perskaičiavimą; (ii) įpareigoti bankroto administratorę nutraukti neteisėtą ūkinę – komercinę veiklą, nutraukiant BUAB „Archidis“ turto nuomos sutartis; (iii) nušalinti ir atstatydinti BUAB „Archidis“ administratorę nuo įmonės administratoriaus pareigų. Apeliantas turi teisę ginčyti teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas. Klausimai dėl bankrutavusios įmonės ūkinės-komercinės veiklos nutraukimo pirmiausia turėtų būti sprendžiami kreditorių susirinkime.
  1. Kreditorė J. S. atsiliepime į A. B. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
  2. Kreditorės J. S. atsiliepimas į A. B. atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nemotyvuota, formali bei tendencinga, padaryta neįvertinus bankroto proceso stadijos, neįvertinus apelianto pasiūlymo padalinti įmonės turtą visiems įmonės kreditoriams, taip pat faktinių aplinkybių, kad įmonės turimo turto ir piniginių lėšų pakaktų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.
    2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstai rėmėsi 2017 m. kovo 15 d. teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas kitoks klausimas, nei nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl pasiūlymo perduoti butą, esantį ( - ), kreditorei ir taip sumažinti ta dalimi jos finansinį reikalavimą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pasiūlymo parduoti butą, esantį ( - ), kreditorei už 66 000 Eur kainą.
    3. Pagrįsti apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos ex officio spręsti klausimus dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtą ūkinę-komercinę veiklą.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Atskirajame skunde keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria atmesti kreditorių A. B. ir J. S. skundai dėl BUAB „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju klausimais panaikinimo, taip pat prašymai dėl vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo patikslinimo, bankroto administratorės įpareigojimo nutraukti neteisėtą ūkinę komercinę veiklą, atstatydinti (nušalinti) bankroto administratorės įgaliotą asmenį, pagrįstumo ir teisėtumo. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).

9Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas, turto pardavimo tvarkos nustatymas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
  3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreditoriai A. B. ir J. S. BUAB „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju klausimais iš esmės ginčijo tik antruoju pagrindu, tvirtindami, kad jie neatitinka įmonės ir jos visų kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Skundžiami nutarimai priimti už juos balsavus 68,531 proc. visų bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis), t. y. už skundžiamus nutarimus balsavus ne tik dominuojančiam kreditoriui AB DnB bankui, tačiau ir kitiems kreditoriams – VĮ Turto bankui (2,211 proc.), VSDFV Vilniaus skyriui (0,009 proc.), UAB „Domus service“ (0,084 proc.). Nors dominuojančio kreditoriaus AB DnB banko finansinis reikalavimas ir sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (66,227 proc.), tačiau nagrinėjamu atveju tai nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, kadangi įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-606/2012).

10Dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu

  1. BUAB „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl darbotvarkės patvirtinimo.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius A. B. (26,33 proc.) pateikė bankroto administratorės įgaliotam asmeniui J. L. prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą su svarstytinais klausimais dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo ir įmonei priklausančio turto perdavimo kreditoriams (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorius AB DnB bankas, susipažinęs su A. B. siūlymu, pasiūlė įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl buto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, pateikė siūlomo klausimo nutarimo projektą. Bankas pasiūlė skelbti buto varžytynes, pirmosioms varžytynėms pradinę turto pardavimo kainą nustatyti lygią J. S. pateiktame turto vertinime nustatytai rinkos vertei, t. y. 66 000 Eur; nepardavus turto, antrosioms varžytynėms pardavimo kainą mažinti 15 proc. nuo pirmųjų varžytynių pradinės kainos, apie pardavimą taip pat skelbti internetiniuose skelbimų portaluose. Bankroto administratorė pasiūlė kreditorių susirinkimo darbotvarkę, į kurią įtraukė tiek kreditoriaus A. B. siūlomus klausimus, tiek kreditoriaus AB DnB banko siūlomą klausimą dėl buto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Kreditorė J. S., susipažinusi su bankroto administratorės siūloma kreditorių susirinkimo darbotvarke, 2017 m. balandžio 19 d. pateikė alternatyvų pasiūlymą šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl buto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. J. S. pasiūlė laisvo pardavimo būdu parduoti butą jai arba jos nurodytam asmeniui, nustatant buto pardavimo kainą, lygią UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinime nustatytai rinkos vertei, t. y. 66 000 Eur, su sąlyga, kad kaina bus sumokėta per penkias darbo dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kreditorius A. B. nesutiko su bankroto administratorės siūloma darbotvarke, prašė banko pasiūlytą klausimą iš darbotvarkės išbraukti. Nesutikimą grindė argumentais, kad banko siūlymas dėl buto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo nesuderinamas pagal savo pobūdį su šaukiamo susirinkimo darbotvarke, pateiktas tikslu blokuoti jo siūlymą paskirstyti įmonės turtą visiems įmonės kreditoriams. Kreditorių susirinkimo metu A. B. pareiškė, kad negali būti svarstomas banko pasiūlytas klausimas dėl buto, esančio ( - ), pardavimo iš varžytynių, kadangi dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria spręsta dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo neperduoti įmonei priklausančio buto, esančio ( - ), kreditorei J. S., jis yra padavęs atskirąjį skundą, byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta. Kreditorių susirinkimo metu buvo pasiūlyta balsuoti už bankroto administratorės iš anksto pateiktą kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Kreditorių balsų dauguma buvo pritarta bankroto administratorės pasiūlytai darbotvarkei (už – 4 212 371,99 Eur, prieš – 1 741 747,06 Eur)
  3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl kreditoriaus A. B. argumentų, kad kreditorių susirinkime buvo svarstomi savo prigimtimi nesuderinami ir prieštaraujantys vienas kitam klausimai dėl įmonės turto paskirstymo kreditoriams ir buto pardavimo kainos bei tvarkos nustatymo, tačiau tai neturėjo įtakos teisingos išvados dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu teisėtumo padarymui. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad ginčijamo nutarimo priėmimo metu apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtas kreditoriaus A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę įvertinti butą ir skelbti jo varžytynes, tai neapribojo kreditorių susirinkimui galimybės spręsti šio turto pardavimo klausimą vėlesniame susirinkime. Tokie kreditorių susirinkimo veiksmai atitinka bankroto proceso tikslus bei įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl negali būti laikomi neteisėtais. Be to, pats kreditorius A. B., žinodamas apie apeliacine tvarka nagrinėjamą jo atskirąjį skundą, pateikė bankroto administratorei siūlymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo klausimui dėl viso įmonės turto (taip pat ir dėl buto, esančio ( - )) perdavimo kreditoriams spręsti, kas patvirtina, jog nurodyto atskirojo skundo pateikimo jis nesiejo su draudimu spręsti klausimą dėl buto realizavimo vėlesniuose kreditorių susirinkimuose.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamo nutarimo teisėtumo nepaneigia apelianto argumentai, kad kreditorių susirinkimo metu buvo nagrinėjami du tarpusavyje nesuderinami klausimai, kad banko siūlomas klausimas buvo pateiktas tikslu blokuoti jo siūlomą klausimą dėl turto perdavimo įmonės kreditoriams.
  5. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, kreditoriaus AB DnB banko finansinis reikalavimas sudaro 66,227 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl remiantis ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalimi jis turėjo teisę pateikti siūlymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir(ar) darbotvarkės sudarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius AB DnB bankas taip pat pateikė siūlomo svarstyti darbotvarkės klausimo nutarimo projektą, kuris buvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį ir pateiktas kreditoriams ne mažiau kaip prieš dešimt dienų iki šaukiamo kreditorių susirinkimo pradžios. Byloje nėra duomenų, kad teikdamas tokį siūlymą bankas būtų pažeidęs 2011 m. rugsėjo 22 d. patvirtintą kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką. Kreditoriai A. B. ir J. S. šiuo aspektu neginčija bankroto administratorės veiksmų dėl banko siūlomo klausimo įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę. Tokiu būdu iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams buvo žinoma ir aiški planuojamo susirinkimo darbotvarkė, jie turėjo galimybę realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kitų klausimų. Nesant procedūrinių pažeidimų, vien apelianto prielaidos, kad banko siūlymas buvo pateiktas tikslu blokuoti jo siūlomą klausimą dėl turto perdavimo įmonės kreditoriams, nesudaro pagrindo abejoti dėl kreditorių balsų dauguma patvirtintos darbotvarkės pagrįstumo. Juo labiau dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo buvo balsuojama atskirai.
  6. Pažymėtina, kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti - neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Taigi, iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kitų klausimų, tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015; 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012).

11Dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu

  1. BUAB „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas kreditoriaus A. B. pasiūlytas klausimas dėl įmonei priklausančio turto perdavimo visiems įmonės kreditoriams, paskirstant turtą proporcingai bankroto byloje patvirtintoms kreditorinių reikalavimų sumoms. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta nepritarti tokiam kreditoriaus A. B. siūlymui (už – 1 741 747 Eur/28,336 proc., prieš – 4 212 371,99 Eur/68,531 proc.). Kreditoriaus A. B. teigimu, jo pasiūlyta turto perdavimo kreditoriams tvarka geriausiai atitiktų įmonės ir visų jos kreditorių interesus, taip pat užtikrintų ekonomišką ir racionalų įmonės lėšų panaudojimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas, kadangi kreditoriaus A. B. pasiūlyta turto perdavimo tvarka prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, pažeidžia hipotekos kreditoriau interesus.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai bei sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde ir kreditorės J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
  4. Pirmiausia pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 29 d. vykusiame BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkime buvo nagrinėjamas kreditorių A. B. ir J. S. pasiūlytas klausimas dėl AB DnB bankui įkeisto įmonės turto, esančio ( - ), perdavimo visiems įmonės kreditoriams, paskirstant turtą proporcingai jų turimų kreditorinių reikalavimų sumai. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta nepritarti tokiam jų siūlymui. Nagrinėjant kreditorių A. B., D. Ž. ir J. S. skundą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi kreditorių skundas buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-46-157/2016). Lietuvos apeliaciniam teismui revizuojant pirmosios instancijos teismo nutartį, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-46-157/2016). Teismai konstatavo, kad pirmenybę perimti įkeistą turtą turi bankas, todėl turto perdavimas visiems įmonės kreditoriams pažeistų jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintuose Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatuose reglamentuotą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką.
  5. Nors 2015 m. balandžio 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime ir buvo sprendžiamas klausimas ne dėl viso, o dėl konkretaus įmonės turto perdavimo kreditoriams klausimas, tačiau sprendžiant šiuo klausimu priimto nutarimo pagrįstumo klausimą, buvo vertinama bendrai, ar bankui įkeisto turto perdavimas kreditoriams atitiks hipotekos kreditoriaus ir įmonės interesus, nepažeis imperatyvių teisės normų. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyse padarytos išvados turi reikšmės ir nagrinėjamam klausimui, kadangi 2017 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimui A. B. pasiūlė svarstyti iš esmės analogišką viso įmonės turto perdavimo kreditoriams būdą. Tokia kreditoriaus A. B. pozicija nėra suderinama su bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, kadangi kreditorių nuomonė dėl tokio įmonės turto realizavimo būdo jau buvo žinoma nuo 2015 m. balandžio 29 d.
  6. Kreditoriaus A. B. pasiūlymas dėl įmonės turto perdavimo visiems įmonės kreditoriams prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms bei iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus. Byloje nėra ginčo, kad bankui yra įkeistas įmonės nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), t. y. daugiabutis gyvenamasis namas su 0,2033 ha žemės sklypu, adresu ( - ), bei butai, esantys adresais ( - ) (išskyrus šiems trims butams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, kurios bankui nebuvo įkeistos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsniu, hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Atitinkamai ir ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimais negali būti pažeistos hipotekos kreditoriaus įgytos daiktinės teisės į įkeistą turtą ir negali būti paneigta imperatyviomis teisės aktų nuostatomis jam garantuojama pirmumo teisė gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš viso įkeisto turto. Tokiu būdu negalėjo būti pritarta kreditoriaus A. B. siūlomam nutarimui tarp visų kreditorių pasidalinti tris minėtus bankui įkeistus butus, esančius ( - ), nes būtent bankas turi pirmenybės teisę į lėšas, gautas iš šių butų pardavimo. Kreditoriaus siūlomo nutarimo priėmimas būtų reiškęs imperatyvių teisės normų dėl hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimą, kas jau buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyse.
  7. Apelianto argumentai, kad viso bankrutuojančios įmonės turto vertė yra didesnė, nei bendra teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, nepaneigia įstatyme numatytos imperatyvios hipotekos kreditoriaus įgytos daiktinės teisės į įkeistą turtą. Juo labiau, aktualių duomenų, patvirtinančių, kad įkeisto bankui turto vertė yra didesnė nei banko patvirtintas finansinis reikalavimas į bylą nėra pateikta.

12Dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu

  1. BUAB „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu penktuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas kreditoriaus A. B. pasiūlytas klausimas išrinkti naują kreditorių susirinkimo pirmininką ir paskirti pirmininku advokatą J. E.. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta nepritarti tokiam kreditoriaus A. B. siūlymui (už – 1 741 747 Eur/28,336 proc., prieš – 4 212 371,99 Eur/68,531 proc.). Kreditoriaus A. B. teigimu, klausimas dėl naujo kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo buvo keliamas siekiant užtikrinti mažųjų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes bankas piktnaudžiauja turimų balsų dauguma, blokuoja mažųjų kreditorių siūlymus, tris kartus keitė savo atstovą, atsisako tiesioginio ir aktyvaus dalyvavimo bankroto procese.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai atsisakė rinkti naują pirmininką, kadangi toks pakeitimas galėtų būti pripažintas būtinu, jei būtų nustatyti esamo kreditorių susirinkimo pirmininko pažeidimai, neveiklumas bankroto procese, netinkamas pasiruošimas kreditorių susirinkimams ar kiti pažeidimai.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. siūlomas išrinkti naujas pirmininkas yra įmonės kreditorius, advokatas, atstovaujantis kitų įmonės kreditorių interesus, kuris galėtų būti renkamas kreditorių susirinkimo pirmininku, jeigu būtų nustatyti šiuo metu einančio pirmininko pažeidimai, dėl kurių jis negalėtų toliau vykdyti šias pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-112/2012).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kad dabartinis BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, t. y. didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas AB DnB bankas, netinkamai vykdo savo, kaip kreditorių susirinkimo pirmininko, pareigas ir savo veiksmais pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, juo labiau, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas bankroto procese iš esmės neturi daugiau teisių, nei visi kiti įmonės kreditoriai. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad banko atstovo keitimas būtų neigiamai atsiliepęs bankui, kaip kreditorių susirinkimo pirmininkui, priskirtų pareigų atlikimui ir būtų pakenkęs įmonės ir jos kreditorių interesams. Kaip jau buvo minėta, banko pateiktas siūlymas dėl buto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo atitiko bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, tuo tarpu kreditoriaus A. B. siūlymas perduoti įkeistą įmonės turtą visiems įmonės kreditoriams neatitiko ne tik ĮBĮ nuostatų, tačiau ir pažeidė imperatyvias teisės normas dėl hipotekos kreditoriaus teisių, todėl tvirtinti, kad tokiu būdu dominuojantis kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas siekė blokuoti mažųjų kreditorių teises ir teisėtus interesus nėra jokio pagrindo.
  5. Esant tokiai situacijai kreditoriaus A. B. siūlymas išrinkti naują kreditorių susirinkimo pirmininką pagrįstai buvo atmestas kreditorių balsų dauguma.

13Dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu

  1. BUAB „Archidis“ 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas kreditoriaus AB DnB banko pasiūlytas klausimas dėl bankui įkeisto buto, esančio ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Kaip minėta, bankas pasiūlė skelbti buto varžytynes, pirmosioms varžytynėms pradinę turto pardavimo kainą nustatyti lygią J. S. pateiktame turto vertinime nustatytai rinkos vertei, t. y. 66 000 Eur; nepardavus turto, antrosioms varžytynėms pardavimo kainą mažinti 15 proc. nuo pirmųjų varžytynių pradinės kainos. Kreditorė J. S. pateikė alternatyvų pasiūlymą šiuo darbotvarkės klausimu – laisvo pardavimo būdu parduoti butą jai arba jos nurodytam asmeniui, nustatant buto pardavimo kainą, lygią 66 000 Eur, su sąlyga, kad kaina bus sumokėta per penkias darbo dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta pritarti kreditoriaus AB DnB banko siūlymui (už – 4 212 371,99 Eur/68,531 proc., prieš – 1 741 747 Eur/28,336 proc.).
  2. Kreditoriai A. B. ir J. S. savo nesutikimus su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu iš esmės grindžia argumentais, kad toks buto realizavimo būdas neatitinka įmonės ir jos kreditorių interesų, ekonomiškai nenaudingas, užvilkins įmonei priklausančio turto realizavimą bei užkirs kelią operatyviai užbaigti įmonės bankroto procesą. Kreditorių teigimu, nurodytas butas ir kitas įmonei priklausantis turtas turi būti paskirstytas visiems įmonės kreditoriams, butą perduodant kreditorei J. S. arba pastarajai (ar jos nurodytam asmeniui) parduodant šį butą laisvo pardavimo būdu.
  3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo metu neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-643-275/2017, kurioje buvo konstatuota, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimas šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl buto, esančio ( - ), įvertinimo ir varžytynių paskelbimo yra pagrįstas ir teisėtas, padarė išvadą, kad perdavus minėtą butą J. S. būtų pažeisti ĮBĮ reikalavimai, vienai iš kreditorių sudaryta pirmenybės teisė gauti bankrutavusios įmonės turtą. Teismas taip pat konstatavo, kad ekonomiškai naudingesniu įmonei pripažintinas priimtas susirinkimo nutarimas turtą parduoti varžytynėse, kuriose turto faktinė pardavimo kaina gali būti didesnė, nei nustatyta 66 000 Eur suma.
  4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms bei sprendžia, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jame nustatyta buto pardavimo tvarka atitinka ĮBĮ reglamentavimą, įmonės ir jos kreditorių interesus. Kreditorių A. B. ir J. S. argumentai, susiję su J. S. gyvenimu nurodytame bute, sudaryta preliminaria šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi, galimai patirtais nuostoliais, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui.
  5. Pirmiausia pažymėtina, kad įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos patvirtinimas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Kadangi įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015 ).
  6. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Archidis“ turto rinkos vertė yra mažesnė, nei įmonei pareikštų ir teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, todėl bankroto procese turi būti parduotas visas įmonei priklausantis turtas, įskaitant ir įmonės butą, esantį ( - ). Skundžiamu nutarimu minėtą butą nutarta parduoti iš varžytynių ĮBĮ ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, turto pardavimo pradinė kaina nustatyta remiantis J. S. pateikto turto vertinimo ataskaita. Kreditoriai A. B. ir J. S. neginčija kreditorių susirinkimo nustatytos kainos, ką patvirtina pačios J. S. pateiktas alternatyvus pasiūlymas parduoti jai butą už tokią pačią kainą ir kreditoriaus A. B. siūlymas perduoti butą kreditorei J. S. mažinant buto verte, kuri lygi nustatytai pardavimo kainai, jos kreditorinį reikalavimą.
  7. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio 15 d. UAB „Archidis“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta butą, esantį ( - ), parduoti J. S. už ne mažesnę kaip 300 000 Lt sumą. 2005 m. birželio 15 d. J. S. ir UAB „Archidis“ pasirašė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. S. įsipareigojo nupirkti UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausantį butą bei per 12 mėnesių sumokėti įmonei turto vertintojų nustatytą buto kainą. J. S. 2009 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti 2005 m. birželio 15 d. preliminariąją buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti (civilinė byla Nr. 2-1971-450/2010), Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti (civilinė byla Nr. 2A-343/2011). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minėta preliminarioji sutartis negali būti pripažinta pagrindine, inter alia galiojančia, nes J. S. iki butui pritaikyto arešto dienos nebuvo įvykdžiusi sandorio (sumokėjusi buto kainos), buto pirkimo-pardavimo sandoris pažeistų UAB „Alvora“, kaip UAB „Archidis“ kreditoriaus, interesus, be to, J. S. ir UAB „Archidis“, atstovaujama A. B., sudarydami ir vykdydami preliminariąją sutartį buvo nesąžiningi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nuspręsta iškeldinti J. S. iš UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (civilinė byla Nr. 2A-950-392/2016). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami klausimą dėl J. S. iškeldinimo iš buto, padarė išvadą, kad J. S. buto nuomos sutarties nebuvo sudariusi, panaudos teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę, todėl faktiškai ji su sūnumi bute gyvena be jokio teisinio pagrindo, po UAB „Archidis“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2011 m. vasario 24 d.) jai kilo pareiga pagal ĮBĮ butą perduoti įmonės bankroto administratorei.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, sprendžia, kad vien faktas, kad kreditorė J. S. kartu su keturiolikos metų nepilnamečiu sūnumi iki šiol be jokio teisinio pagrindo gyvena bankrutuojančios įmonės bute, nesudaro pastarajai jokio teisinio pagrindo pirmenybės teise gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš šio buto realizavimo. Aplinkybės, kad minėtas butas yra vienintelė kreditorės ir jos sūnaus gyvenamoji vieta jau buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime dėl kreditorės iškeldinimo kaip nesudarančios pagrindo pripažinti jai teisę gyventi nurodytame bute. Pažymėtina ir tai, kad pareiga aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu pirmiausia tenka tėvams, o ne valstybei ar tretiesiems asmenims. Kreditorė J. S. nuo 2011 metų, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl atsisakymo pripažinti preliminarią sutartį pagrindine ir gavo pranešimą išsikelti iš buto, žinojo apie tai, kad minėtame bute gyvena nesant tam teisinio pagrindo, todėl turėjo pakankamai laiko, veikdama išimtinai nepilnamečio sūnaus interesais, aprūpinti sūnų kitu gyvenamuoju būstu.
  9. Pažymėtina ir tai, kad kreditorė J. S. ir jos poziciją palaikantis kreditorius A. B. elgiasi nesąžiningai, klaidingai pateikdami teismui aplinkybes, kad kreditorė J. S. tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį, todėl ginčo butas pagrįstai jai buvo perduotas, pastaroji teisėtai jį valdo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendime, priimtame išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, aiškiai konstatuota, kad J. S. atsiskaitymas už butą įskaitymu nebuvo tinkamas, kadangi susitarimas dėl įskaitymo buvo neteisėtas, jo sudarymo metu nei J. S., nei UAB „Archidis“ neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, be to, J. S. ir UAB „Archidis“ paprasta rašytine forma sudarydami susitarimą dėl įskaitymo pakeitė notarine forma sudarytoje žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintą sutartinės piniginės prievolės būdą, o toks žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ab initio negalioja. Tokiu atveju kreditorės J. S. argumentai, susiję su pagrindinės sutarties nesudarymu ir baudos jai sumokėjimu, laikytini visiškai nepagrįstais, sudarančiais pagrindą konstatuoti šios kreditorės nesąžiningumą.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių A. B. ir J. S. argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįsti, klaidinantys bei nesudarantys pagrindo panaikinti kreditorių balsų dauguma priimtą ir ĮBĮ reglamentavimą atitinkantį nutarimą dėl buto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

14Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo vykdyti privalomus procedūrinius veiksmus ir pateikti teismui kreditoriaus VĮ Turto banko finansinių reikalavimų perskaičiavimą bei pagrindimą, nutraukti neteisėtą ūkinę komercinę veiklą; dėl bankroto administratorės įgalioto asmens J. L. nušalinimo (atstatydinimo) nuo įmonės administravimo pareigų.

  1. Kreditorius A. B. pateiktame skunde taip pat prašė: (1) įpareigoti bankroto administratorę vykdyti privalomus procedūrinius veiksmus – pateikti teismui kreditoriaus VĮ Turto banko finansinių reikalavimų perskaičiavimą bei pagrindimą, mažinant neteisėtai patvirtintą finansinių reikalavimų sumą (2) įpareigoti bankroto administratorę nutraukti neteisėtą ūkinę komercinę veiklą, nutraukiant įmonei priklausančio turto, esančio ( - ), nuomos sutartis; (3) nušalinti (atstatydinti) bankroto administratorę nuo įmonės administravimo pareigų.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B., nesutikdamas su vieno iš kreditorių patvirtintu finansiniu reikalavimu, gali skųsti teismo nutartį, kuria toks reikalavimas buvo patvirtintas; klausimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir bankroto administratorės įgalioto asmens atstatydinimo sprendžia kreditorių susirinkimas, todėl nesilaikant tokios tvarkos šie klausimai negali būti nagrinėjami teisme.
  3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus A. B. argumentai dėl teismo aktyvaus vaidmens bankroto byloje nesudaro pagrindo nesilaikyti ĮBĮ nustatytos nurodytų klausimų nagrinėjimo tvarkos.
  4. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą (jo patikslinimą) tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
  5. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad kreditoriaus VĮ Turto banko, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos teisių perėmėjo, 466 968,34 Lt dydžio finansinis reikalavimas, patvirtintas teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi. Kreditoriaus A. B. teigimu, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), priėmimo aktas buvo patvirtintas tik 2015 m. liepos 14 d., kas reiškia, jog minėto nekilnojamojo turto mokestis laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. paskaičiuotas neteisėtai ir turi būti perskaičiuotas. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2014 m. kovo mėnesio, kai paaiškėjo nurodytos aplinkybės, kreditorius A. B. šių aplinkybių pagrindu ĮBĮ nustatyta tvarka būtų kėlęs klausimą dėl VĮ Turto banko patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. Šis klausimas taip pat nebuvo keliamas ir nagrinėjamas 2017 m. balandžio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime. Todėl pačiam kreditoriui tinkamai ir savalaikiai nepasinaudojus ĮBĮ nustatyta galimybe kelti klausimą dėl teismo patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo, šio klausimo nagrinėjimas negali būti perkeltas tiesiogiai teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Juo labiau, tokiu atveju bankroto administratorei ir kreditoriui, su kurio teismo patvirtinto reikalavimo dydžiu kitas kreditorius nesutinka, būtų apribota galimybė įvertinti prašymo patikslinti kreditorinį reikalavimą pagrįstumą bei pateikti savo argumentus ir poziciją šiuo klausimu.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad klausimus dėl likviduojamos įmonės turto nuomos sutarčių nutraukimo, t. y. įmonės ūkinės komercinės veiklos nutraukimo, ir bankroto administratorės atstatydinimo sprendžia išimtinai kreditorių susirinkimas, pažymi, jog pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas), įskaitant teisę kreditorių susirinkimui skųsti administratoriaus veiksmus (ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas). Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų klausimus dėl įmonės ūkinės – komercinės veiklos, t. y. jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, dėl likvidavimo procedūros įmonei taikymo (ĮBĮ 30 straipsnio 1-3 dalys) ir kt., taip pat paveda nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 straipsnio 3, 6 ir 15 punktai). Nurodyti klausimai sprendžiami kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  7. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą kreditoriaus A. B. tiesiogiai teismui pareikštas klausimas dėl bankroto administratorės įpareigojimo nutraukti galimai neteisėtą ūkinę komercinę veiklą (nutraukti įmonei priklausančio turto nuomos sutartis) priskirtinas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 23 straipsnio 3, 6, 15 punktai). Bankroto administratorės atstatydinimo klausimą teisme taip pat gali kelti kreditorių susirinkimas ir kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 13 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). ĮBĮ numatytos kreditorių galimai pažeidžiamų teisių gynimo tvarkos nesilaikymas, teikiant kreditorių susirinkimui priskirtus klausimus nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, neatitinka bankroto procesui keliamo pagrindinio tikslo – siekti patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Teismo patvirtintas A. B. reikalavimas sudaro tik 26,33 proc. visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl jis neturi teisės reikalauti teismo atstatydinti administratorę, tačiau turi teisę šį klausimą kelti kreditorių susirinkime.
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorius A. B., manydamas, kad bankroto administratorės veiksmai, kuriais iki šiol vykdamos likviduojamos įmonės turto nuomos sutartys, yra neteisėti ir pažeidžiantys jo ir(ar) kitų kreditorių interesus, turėjo prašyti šiuos klausimus svarstyti kreditorių susirinkime, o ne teikti šiuos klausimus teismui kartu su skundu dėl kitų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-457-381/2016).

15Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

  1. Kreditorius AB DnB bankas atsiliepime į kreditoriaus A. B. atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui maksimalią 5 792,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos skiriant BUAB „Archidis“. Prašymą grindžia argumentais, kad kreditoriaus A. B. pareikštas skundas dėl 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir atskirasis skundas, yra akivaizdžiai nepagrįsti, teikiant šiuos skundus siekiama vilkinti bankroto proceso procedūras.
  2. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas konstatuoti kreditoriaus A. B. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus ir juose nurodytas teismą klaidinančias faktines aplinkybes. Kaip minėta, kreditoriaus A. B. siūlymas įmonei priklausantį turtą perduoti kreditoriams, paskirstant šį turtą visiems įmonės kreditoriams proporcingai įmonės bankroto byloje patvirtintoms finansinių reikalavimų sumoms, nėra suderinamas su bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, kadangi kreditorių nuomonė dėl tokio įmonės turto realizavimo būdo jau buvo išreikšta 2015 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimuose. Kaip minėta, 2015 m. balandžio 29 d. vykusiame BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkime jau buvo nagrinėjamas kreditorių A. B. ir J. S. pasiūlytas klausimas dėl AB DnB bankui įkeisto įmonės turto, esančio ( - ), perdavimo visiems įmonės kreditoriams, paskirstant turtą proporcingai jų turimų kreditorinių reikalavimų sumai. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta nepritarti tokiam jų siūlymui. Teisme nagrinėjant kreditorių skundus dėl šio nutarimo, buvo konstatuota, kad pirmenybę perimti įkeistą turtą turi bankas, todėl turto perdavimas visiems įmonės kreditoriams pažeistų jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintuose Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatuose reglamentuotą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 2-46-157/2016). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad bankrutuojančios įmonės turto perdavimas kreditoriams pažeidžia įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonei priklausančio turto pardavimo varžytynėse, šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl buto, esančio ( - ), įvertinimo ir varžytynių paskelbimo. Sprendžiant šį klausimą kreditorių balsų dauguma buvo nutarta įvertinti butą ir skelbti varžytynes, atmesti kreditoriaus J. E. siūlymą dėl buto perdavimo J. S.. Nagrinėjant kreditorių J. E. ir VĮ Turto banko bei BUAB „Archidis“ bankroto administratorės skundus dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas buvo pripažintas teisėtu. A. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada 2017 m. kovo 15 d. sprendime šeštuoju darbotvarkės klausimu, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindė analogiškomis kaip ir nagrinėjamoje byloje klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių įvertinimo jau pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kad J. S. įmonei yra sumokėjusi visą buto kainą, todėl butas įmonei priklauso tik de jure. Nesulaukęs atskirojo skundo išnagrinėjimo ir žinodamas įmonės kreditorių nuomonę dėl turto perdavimo kreditoriams, kuriai pritarė ir teismas, kreditorius A. B. 2017 m. kovo 28 d. pateikė bankroto administratorei iš esmės analogišką siūlymą dėl viso įmonei priklausančio turto perdavimo įmonės kreditoriams, kuris negalėjo būti patvirtintas, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės normoms dėl hipotekos kreditoriaus teisių užtikrinimo, pažeidžia ĮBĮ nustatytą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl to paties klausimo. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje remdamasis analogiškais argumentais A. B. vėl pateikė skundą pirmosios instancijos teismui bei atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl 2017 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, įskaitant ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie kreditoriaus A. B. veiksmai (tapataus klausimo kreditorių susirinkimo darbotvarkei siūlymas, analogiško kreditorių susirinkimo nutarimo tuo pačiu klausimu skundimas teismui, kai jau yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl to paties dalyko, atskirojo skundo padavimas byloje) nėra suderinami su bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Kreditorių nuomonė dėl įmonės turto realizavimo būdo perduodant jį kreditoriams jau buvo žinoma nuo 2015 m. balandžio 29 d. Tokiais veiksmai akivaizdžiai ne siekiama įgyvendinti įstatymo garantuotas teises, bet užvilkinti bankroto procesą.
  5. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nutaria iš dalies tenkinti kreditoriaus AB DnB banko prašymą ir paskirti kreditoriui A. B. 2 000 Eur baudą, iš kurios 1 000 Eur skirti BUAB „Archidis“ (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius AB DnB bankas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 484 Eur dydžio išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas –atskirojo skundo analizę ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kreditorius pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
  3. Kreditoriaus prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į byloje keliamų klausimų skaičių ir jų sudėtingumą, byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, yra priteisiamos iš apelianto A. B. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

17Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsnio 2 dalimi

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Paskirti kreditoriui A. B. (asmens kodas ( - ) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, iš kurios 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) skirti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ (juridinio asmens kodas 110897229).

20Priteisti iš A. B. (asmens kodas ( - ) kreditoriui akcinei bendrovei DnB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai