Byla 1A-124-1121/2020

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. R.:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, nuteistajam J. R. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, nukentėjusiajam N. B. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, vertėjai J. C.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. R.:

3nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistą nusikaltimu padarytą žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

5Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo ( - ) iki ( - ) (1 diena).

6Nuosprendžiu tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir priteista iš J. R. 85,24 Eur žalos atlyginimas Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. N. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. R. 1 600 Eur neturtinės žalos, 3 010,22 Eur turtinės žalos ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas N. B. naudai.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

101.

11J. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 10 d. apie 0.05 val., ( - ) patalpose, prie baro, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 promilių girtumas), be jokios priežasties rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam N. B. vieną smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam N. B. nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu vidiniame vokų kampe ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje (specialisto išvada Nr. ( - )), tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

142.

15Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams.

163.

17Apeliaciniu skundu taip pat prašoma N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukentėjusiojo naudai, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

184.

19Pasak nuteistojo, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. netinkamai pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir nustatytas per ilgas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Teismas neteisingai išsprendė ir su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, priteisdamas iš nuteistojo per dideles turtinės bei neturtinės žalos sumas, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

205.

21Nuteistojo nuomone, dėl netinkamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas dvejiems metams yra per ilgas, nes ilgalaikiai apribojimai mažins jo galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, kadangi nuteistajam neišvengiamai reikalinga kuo greitesnė integracija darbo rinkoje.

226.

23Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu nustatydamas dviejų metų trukmės bausmės vykdymo atidėjimo terminą, jo visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, su kokiomis aplinkybėmis susiejo tokią šio termino trukmę. Po nuosprendžio priėmimo nuteistasis iš dalies atlygino iš apelianto nukentėjusiajam N. B. priteistą turtinę ir neturtinę žalą, pasiskolinęs pinigines lėšas, kurias turės kreditoriui grąžinti per 1 metus ir 6 mėnesius.

247.

25Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais gyvena darbo rinkos pasiūlos požiūriu sudėtingoje bei strategiškai nepatogioje judėjimo prasme ( - ) Lietuvos vietoje. Turėdamas šeimą, kurioje šiuo metu pradėjo dirbti tik sutuoktinė, du mažamečius vaikus (kuriuos reikia išlaikyti), kitų įsipareigojimų kreditoriams, laikinai neturėdamas darbo, nebus pajėgus atlyginti žalą nukentėjusiajam ir grąžinti pinigines lėšas kreditoriui, paskolinusiam piniginių lėšų žalai atlyginti, bei kitiems kreditoriams per sutartimis nustatytus terminus. Didesnes galimybes sumokėti susidariusias skolas turėtų išvykęs dirbti į užsienį.

268.

27Nuteistojo nuomone, jo procesinis elgesys, visiškai pripažįstant kaltę ir sutinkant su visomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, esant išnykusiam ankstesniam teistumui, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti tokį ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepasisakė dėl nuteistojo lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos bausmės atidėjimo termino trukmės paskyrimui.

289.

29Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 2 900 Eur suma turtinei žalai atlyginti nėra pakankamai argumentuota. Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo teismas nepagrįstai vadovavosi bendrojo pobūdžio kainoraščiu, nenustatant operacijos kainos individualiam atvejui. Kaip matyti iš viešoje erdvėje esančių duomenų tokio pobūdžio operacijų, kokia yra reikalinga nukentėjusiajam atlikti, paslaugas galima gauti išsimokėtinai. Teismui pripažinus nukentėjusiajam objektyviai reikalinga konkrečią piniginių lėšų sumą konkrečiai operacijai atlikti, nuteistasis galėtų apmokėti šią paslaugą išsimokėtinai, nes jo materialinė padėtis objektyviai neleidžia iš karto sumokėti nukentėjusiojo prašomą piniginių lėšų sumą. Nėra aišku, ar nukentėjusysis tokią operaciją realiai darys ir jeigu darys, kokiomis sąlygomis.

3010.

31Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, formaliai nurodė, kad nukentėjusysis be sveikatos sužalojimų taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nes jo atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Tokia teismo išvada, priteisiant 1 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nėra pakankamai motyvuota, yra abstraktaus ir formalaus pobūdžio. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą ir nustatydamas jos dydį, privalėjo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į nuteistojo interesus. Turėjo būti siekta protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra, t. y. papildoma bausme.

3211.

33Skunde pabrėžiama, kad ne tik teismo išvados neturtinės žalos priteisimo klausimu, bet ir paties nukentėjusiojo parodymai nebuvo išsamūs bei argumentuoti, neturtinės žalos dydis yra priteistas be objektyvaus pagrindimo ir aiškios, neginčijamos teismo nuosprendžio motyvacijos, todėl turi būti mažinamas nuo 1 600 iki 600 Eur. Nustatant atlygintinos žalos dydį nepakanka formalaus padarinių konstatavimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistojo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga: iki šiol neturi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, privalo išlaikyti du mažamečius vaikus, atlyginti žalą nukentėjusiajam. Teismo priteistas neturtinės ir turtinės žalos dydis yra nepakeliama finansinė našta.

3412.

35Skunde akcentuojama, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies analizės nėra aišku, kokiu pagrindu teismas iš nuteistojo priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam, jeigu pastarasis prašė priteisti patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Šioje dalyje nuosprendis turi būti pakeistas, priteisiant vietoje 700 Eur, faktiškai nukentėjusiojo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3613.

37Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė skundą atmesti, o nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

38III.

39Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

40Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas

4114.

42Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Apeliaciniu skundu ginčijamas baudžiamojo įstatymo taikymas, skiriant apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo terminą, ir keliamas klausimas dėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo dydžio.

43Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

4415.

45Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4616.

47Vadovaujantis teismų praktika, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

4817.

49Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad J. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra nesunkus, o kitas – apysunkis, ankstesnis teistumas yra išnykęs, administracine tvarka baustas, kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat akcentavo, jog nuteistasis yra dirbantis, augina du mažamečius vaikus, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas J. R. bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Anot nuteistojo, bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per griežtas ir turi būti švelninamas iki vienerių metų.

5018.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Motyvuotai apsispręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, kuris neturi viršyti trejų metų, paliekama teismo diskrecijai. Nustatant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, vertinamas inkriminuoto nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės bei kaltininką charakterizuojančios aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 1A-314-150/2016). Aukščiau aptartas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra proporcingas ir adekvatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas nagrinėjimu atveju nėra pakankamas, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. siekiant kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu.

5219.

53Pažymėtina, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgia į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (ar kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visumą baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų į tas, kurias apeliantas akcentuoja savo skunde (dirbamas darbas, gaunamas atlyginimas, kreditoriniai įsipareigojimai, auginami mažamečiai vaikai) ir, padaręs išvadą, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti realiai neatliekant bausmės, atidėjo paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams.

5420.

55Skunde apeliantas teigia, kad dėl nustatyto ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino jis negalės išvykti dirbti į užsienį, gauti geriau apmokamo darbo, grąžinti kreditus ir pan. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme už padarytas nusikalstamas veikas taikomos sankcijos ir priemonės užtikrina jau minėtą specialiąją bei bendrąją prevenciją, kuriomis siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir kartu visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamojo įstatymo pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, teisių ir laisvių suvaržymų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Nusikaltimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas joks prioritetas prieš visuomenės interesus.

5621.

57Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nepasisakė dėl nuteistojo lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos bausmės atidėjimo termino trukmės paskyrimui. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014). Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliantas iš esmės tik formaliai teigė prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nepadėjo teismui nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje – pateikė savas įvykių versijas, nurodė, kad nepamena įvykio aplinkybių siekdamas sušvelninti, minimizuoti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo parodymai negali būti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

5822.

59Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, kad žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimą, savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtą nuosprendį, už kurios nevykdymą gresia kita atsakomybė.

60Dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo

6123.

62Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį 3 055,90 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudarė turėtos išlaidos: išlaidos vaistams 40,39 Eur, tvarstymo ir priežiūros priemonėms 25 Eur, gydymo specialistams: 23 Eur okulistui ir 30 Eur estetinės chirurgijos įmonei, išlaidos transportui 37,44 Eur, 2 900 Eur nusikaltimu padarytų pasekmių šalinimui – operacijai taisant nosies pertvarą ir nosies kuprelę. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo N. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. R. 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3 010,22 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukentėjusiojo N. B. naudai, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

6324.

64Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

6525.

66Nuteistojo J. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nukentėjusiojo naudai priteisdamas 2 900 Eur turtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai vadovavosi bendro pobūdžio kainoraščiu, nenustatant operacijos kainos individualiam atvejui. Patikrinusi ir įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenų ir įrodymų visumą ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo J. R. nukentėjusiojo N. B. naudai 3 010,22 Eur turtinės žalos atlyginimą.

6726.

68Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

6927.

70CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, jog išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinės bylos Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-643/2005).

7128.

72Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Iš nuteistojo neturėtų būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Tai užtikrina tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo interesus, teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimą. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo N. B. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, o šią žalą padaręs asmuo (past. – nuteistasis J. R.) turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

7329.

74Byloje konstatuota, kad J. R. padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu. Dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu vidiniame vokų kampe ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje (1 t., b. l. 60). Šioje byloje taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl N. B. patirto nosies kaulų lūžio, pastarajam yra reikalinga nosies korekcijos ir plastikos operacija, nes nukentėjusiojo nosis yra deformuota, patirta trauma suteikia ne tik diskomfortą dėl išvaizdos prieš kitus asmenis, bet ir sukelia nepatogumų susijusių su sveikata (apsunkintas kvėpavimas, dažnos slogos ir t. t.).

7530.

76Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. B. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos dalyje dėl 2 900 Eur, grindė UAB „( - )“ kainoraščiu, kuriame nurodyta, kad pilna nosies plastika kainuoja nuo 2 200 Eur iki 2 900 Eur, UAB „( - )“ išrašu iš medicininių dokumentų (epikrizė), kuriame nurodoma, kad preliminari nosies pertvaros plastikos kaina 1 600 Eur, pertvaros kartu su nosies forma korekcija – 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pateiktą UAB „( - )“ išrašą iš medicininių dokumentų (epikrizė) (1 t., b. l. 154, 155) laikė tinkamu įrodymu ir pripažino, kad nukentėjusysis žalą patyrė dėl nuteistojo veiksmų, ši žala akivaizdi ir jos pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas. Apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia padaryta apylinkės teismo išvada. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011) yra suformavęs praktiką ir padaręs išvadą, jog susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos (past. – šiuo atveju UAB „( - )“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos J. R. išrašas), kad būtų priteista turtinė žala iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas.

7731.

78Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 2 900 Eur turtinės žalos atlyginimas yra susijęs su N. B. sveikatos sutrikdymo (nosies kaulo lūžio) padarinių šalinimu, ši suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. Prašomą civiliniu ieškiniu 2 900 Eur žalos dydį pagrindžia jau minėtas UAB „( - )“ išrašas, kuriame užfiksuota, jog preliminari nosies pertvaros kartu su nosies formos korekcijos operacijos kaina yra 3 000 Eur. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiojo reikalavimą priteisti būsimas gydymosi išlaidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

7932.

80CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8133.

82Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

8334.

84Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019)

8535.

86Nukentėjusysis dėl tyčinių nuteistojo J. R. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – dėl smūgių į veidą jam buvo padaryti odos nubrozdinimai vidiniame akių voke, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus susijusius su nosies gijimu – suprastėjusi gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas. Nukentėjusiajam dėl traumos reikalinga atlikti medicininę procedūrą – nosies pertvaros operaciją, taip pat dėl lūžio atsirado potrauminė nosies deformacija, pertvaros iškrypimas, reikalinga nosies pertvaros plastika ir nosies formos korekcija.

8736.

88Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam N. B., dėl nuteistojo padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padaryta apylinkės teismo išvada atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmos instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl procesinių išlaidų

8937.

90Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tinkamai pripažino proceso išlaidomis. Iš byloje pateiktų dokumentų – pinigų priėmimo kvitų 500 Eur ir 200 Eur sumai, matyti, kad nukentėjusysis faktiškai turėjo 700 Eur procesinių išlaidų, kurias pagrindė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, todėl teismo nutarties dalis dėl proceso išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

9138.

92Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme gautas nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti iš nuteistojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teisme. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Aleksandras Doroševas pateikė pinigų priėmimo kvitą apie nukentėjusiojo atstovui sumokėtus 200 Eur už atstovavimą.

9339.

94Teismas pažymi, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019)

9540.

96Prašymas tenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo N. B. interesais, jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos atstovaujant teisme, o prašomos priteisti procesinės išlaidos yra proporcingos.

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

99Priteisti iš nuteistojo J. R. nukentėjusiajam N. B. 200 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

100Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.