Byla 1A-26-149/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei, nuteistiesiems K. K. ir B. P., nuteistųjų gynėjams advokatams Edmundui Jonušui ir Ričardui Suslavičiui, nukentėjusiosios L. S. atstovui advokatui Raimondui Garlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo bei nuteistojo B. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

2- K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

3- B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir, vadovaujantis LR BK 54 str. 1 d., 3 d., nuteistas 30 MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.

4Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys atmestas.

5Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6K. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2007 m. sausio 19 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su UAB „Inovita“ direktoriumi B. P., būdamas UAB „Inovita“ konsultantu ir aktyviai dalyvaujantis šios įmonės veikloje, turėdamas tikslą apgaule UAB „Inovita“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Kaunas) naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiosios L. S. 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, jis (K. K.) inicijavo fiktyvų UAB „Vric“ akcijų pirkimą – pardavimą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje pateikė UAB „Inovita“ direktoriui B. P. pasirašyti fiktyvią 2006 m. gruodžio 18 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią B. P. ją pasirašius, A. D. neva už 1050700 Lt pardavė UAB „Inovita“ 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Vric“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Vilnius) akcijų, po ko jis, K. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų savininkų sutikimo, dėl ko pradžioje reikia sudaryti mainų sutartį, L. S. priklausančią žemės sklypo dalį išmainant į UAB „Vric“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau išpirkti akcijas, nenurodydamas konkretaus akcijų išpirkimo termino, ir sumokėti L. S. 1050700 Lt, neketindamas savo pažado tesėti, tokiu būdu jis, K. K. tyčia suklaidino L. S. ir inicijavo mainų sutarties sudarymą, pateikdamas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro, Gedimino pr. 3A-2, Vilniuje, notarei D. J. visus reikiamus dokumentus mainų sutarčiai sudaryti bei vienašališkai nustatęs mainomos L. S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 Lt ir mainomų UAB „Vric“ akcijų vertę – 1051000 Lt, ir L. S., paveikta jo, K. K., aukščiau nurodytų melagingų duomenų ir pažado, 2007 m. sausio 19 d. minėtame notaro biure, su UAB „Inovita“, atstovaujama B. P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kurią L. S. išmainė jai priklausančią aukščiau nurodytą 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vric“ akcijų, priklausančių UAB „Inovita“, kurių nominali vertė 10000 Lt, ir šios sutarties pagrindu (Mainų sutarties 3.1 str.) L. S. perdavė žemės sklypo dalį UAB „Inovita“ privačion nuosavybėn, o UAB „Inovita“ priėmė šį turtą šia sutartimi jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną ir įgijo nuosavybės teises į jį, tačiau vėliau jis, K. K., savo pažado L. S. neištesėjo, UAB „Vric“ akcijų iš jos neišpirko ir pažadėtos sumos nesumokėjo, tokiu būdu UAB „Inovita“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. S. priklausančią 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt. Tokiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

7B. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos, iki 2007 m. sausio 19 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su UAB „Inovita“ konsultantu ir aktyviai dalyvaujančiu šios įmonės veikloje K. K., būdamas UAB „Inovita“ direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule UAB „Inovita“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Kaunas) naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiosios L. S. 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, K. K. inicijavus fiktyvų UAB „Vric“ akcijų pirkimą-pardavimą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje pateikus jam, B. P., pasirašyti fiktyvią 2006-12-18 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jam, B. P. ją pasirašius, A. D. neva už 1050700 Lt pardavė UAB „Inovita“ 100 vnt. 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Vric“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Vilnius) akcijų, po ko K. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų savininkų sutikimo, dėl ko pradžioje reikia sudaryti mainų sutartį, L. S. priklausančią žemės sklypo dalį išmainant į UAB „Vric“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau išpirkti akcijas, nenurodydamas konkretaus akcijų išpirkimo termino, ir sumokėti L. S. 1050700 Lt, neketindamas savo pažado tesėti, tokiu būdu K. K. tyčia suklaidino L. S. ir inicijavo mainų sutarties sudarymą, pateikdamas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro, Gedimino pr. 3A-2, Vilniuje, notarei D. J. visus reikiamus dokumentus mainų sutarčiai sudaryti bei vienašališkai nustatęs mainomos L. S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 Lt ir mainomų UAB „Vric“ akcijų vertę – 1051000 Lt, ir L. S., paveikta K. K. aukščiau nurodytų melagingų duomenų ir pažado, 2007 m. sausio 19 d. minėtame notaro biure su UAB „Inovita“, atstovaujama jo, B. P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kurią L. S. išmainė jai priklausančią aukščiau nurodytą 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vric“ akcijų, priklausančių UAB „Inovita“, kurių nominali vertė 10000 Lt, ir šios sutarties pagrindu (Mainų sutarties 3.1 str.) L. S. perdavė žemės sklypo dalį UAB „Inovita“ privačion nuosavybėn, o UAB „Inovita“ priėmė šį turtą šia sutartimi jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną ir įgijo nuosavybės teises į jį, tačiau vėliau K. K. savo pažado L. S. neištesėjo, UAB „Vric“ akcijų ir jo neišpirko ir pažadėtos sumos nesumokėjo, tokiu būdų UAB „Inovita“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. S. priklausančią 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt. Tokiais savo veiksmais B. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

8Apeliaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas E. Jonušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią K. K. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d., ir priimti naują nuosprendį – K. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik išdėstė kaltinamųjų K. K. ir B. P. teisme duotus parodymus, po to visų kitų liudytojų ir L. S. parodymus, nurodė, kad įvertino juos ir padarė išvadą, kad K. K. kaltė visiškai įrodyta. Tačiau, apelianto teigimu, iš nuosprendžio aprašomosios dalies teksto matyti, kad į faktines bylos aplinkybes teismas neįsigilino, iš esmės nevertino nei kaltinamųjų parodymų, nei liudytojų ir L. S. parodymų ir tik formaliai konstatavo, kad K. K. kaltė visiškai įrodyta, o L. S. parodymais netikėti nėra pagrindo. Nė dėl vienų iš teisme apklaustų asmenų duotų parodymų teismas nepasisakė, nepaaiškino, kodėl tiki vienais jų parodymais, o netiki kitais, neatliko jokios parodymų analizės, kokių asmenų ir kurie jų parodymai patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, nesiaiškino ir nuosprendyje neaptarė liudytojų ir L. S. parodymuose esančių akivaizdžių prieštaravimų, atkartojo prokuroro suformuluoto kaltinimo frazes. Tokiu būdu, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 str. 5 d. reikalavimų vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

10Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas K. K. pripažino kaltu nenustatęs būtino sukčiavimo sudėties požymio - apgaulės, neatskleidė jos esmės ir turinio. Nusikalstamos veikos aplinkybės, pripažintos įrodytomis, nuosprendyje nėra aprašytos, įrodymai, kuriais grindžiama teismo išvada, motyvai, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, neišdėstyti, padarytos išvados yra prieštaringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d., net nepasisakė, kokios aplinkybės rodo, kad pastarasis turėjo tyčią panaudodamas apgaulę užvaldyti nukentėjusiosios žemės sklypo dalį, taip pat nepasisakė dėl apgaulės turinio, K. K. bei L. S. parodymų vertinimo, neatskleidė, kuo remdamasis teismas padarė išvadas, kad K. K. kažką žadėjo, ką nors buvo įsipareigojęs, ir ko neištesėjo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl UAB „Vric“ akcijos buvo įsigytos fiktyviai, ir ką reiškia tokia frazė, kokiu būdu ir kieno buvo suklaidinta L. S..

11Apelianto teigimu, Vilniaus apylinkės teismas nepatikrino ir nieko nepasisakė ir dėl galimai išimtinai civilinio teisinio pobūdžio santykių tarp K. K. ir L. S., įteisintų 2007 m. sausio 8 d. sutartyje. Nuteistojo K. K. gynėjo advokato E.Jonušo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad L. S. mainų sutartį pasirašė notaro akivaizdoje, jai buvo išaiškinta sutarties esmė, teisinės pasekmės, jai nebuvo sudaryta kliūčių susipažinti su šia sutartimi, nuo jos nebuvo nuslėptos esminės sutarties sąlygos ir nebuvo nurodyta klaidingų sąlygų. Teisme nenustatyta, kad kokia nors apgaulė buvo naudojama įtraukiant L. S. į jai nenaudingą sandorį, tuo labiau nenustatyta, kad buvo ketinama to sandorio nevykdyti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad po 2007 m. sausio 19 d., kai buvo sudaryta mainų sutartis, iki pat 2007 m. gruodžio 14 d., kada prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teises į šį žemės sklypą, t.y. per beveik metus laiko UAB „Inovita“ įgyto žemės sklypo neperleido tretiesiems asmenims, nedovanojo jo, neišmainė, todėl neabejotina, kad sudarant mainų sutartį notarinėje kontoroje L. S. atžvilgiu jokia apgaulė nebuvo panaudota. Notaras mainų sutarties sudarymo metu L. S. viską paaiškino ir nurodė sandorio sudarymo pasekmes.

12Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis ir kokiu pagrindu nustatė, kad K. K. inicijavo mainų sutarties sudarymą. Nenurodė, kokiais įrodymais paremtas teiginys, kad K. K. notarei D. J. pateikė šiam sandoriui reikalingus dokumentus. Priešingai, pati notarė D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji neprisimena, kas jai tuos dokumentus pateikė. Vilniaus apylinkės teismas šiuo atveju padarė tik niekuo nepagrįstą prielaidą, kad tai padarė K. K. šios aplinkybės nepagrįsdamas jokiais įrodymais.

13Be viso to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta minimo žemės sklypo ir įmonės UAB „Vric“ akcijų verte. Kaltinime teigiama, kad UAB „Vric“ akcijų vertė yra lygi jos įstatiniam kapitalui, t.y. 10 000 Lt, nors byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. balansą ši įmonė valdė 1 980 048 Lt vertės turtą. L. S. žemės sklypo vertė sandorio dienai pagal VĮ „Registrų centro“ 2012 m. kovo 1 d. pažymą buvo 1 999 334 Lt. Tačiau, ši suma yra apskaičiuota pagal viso 8,8440 ha ploto sklypo vertę aritmetiškai paskaičiavus L. S. tenkančios dalies kainą. Byloje nenustatyta, kokia būtų to L. S. priklausiusio žemės sklypo kaina įvertinus jį kaip atskiro sandorio objektą, jo paklausumą, vietą, perspektyvą jį perparduoti, esamus suvaržymus ir kt. Tokiu būdu, tikroji šių abiejų objektų vertė nenustatyta, todėl teigti, kad buvo sudaryta nelygiaverčių mainų sutartis, teismas neturėjo pagrindo. Konkrečių šių objektų tyrimų nebuvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu, o K. K. ir jo gynėjo prašymai dėl tokio tyrimo paskyrimo buvo nemotyvuotai atmesti ir teisme. Teismas tiesiog konstatavo, kad mainų sutartis nelygiavertė remdamasis vidutine žemės sklypo rinkos verte 2007 m. sausio 1 d., kurią pažymoje pateikė VĮ „Registrų centras“. Notarės D. J. parodymai dėl teisingos sandorio vertės pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti. Apelianto teigimu, jeigu Notarė įformino sandorį su akivaizdžiai neteisinga kaina, tai turėtų būti svarstomas ir notarės atsakomybės klausimas, nes notaras atsako už sandorių teisėtumą.

14Be to, teismas pripažinęs, kad K. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su B. P., turėjo atskleisti jų susitarimo daryti nusikalstamą veiką kartu turinį bei nustatyti jų tyčios bendrumą ar bendro intereso buvimą, tačiau to nepadarė.

15Pažymima ir tai, kad L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, dalis iš kurių vertintini kaip melagingi parodymai.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

17Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl B. P. veikos pagrįstos ne įrodymais, bet prielaidomis. Be to, bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipė dėmesį tik į kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgė į nuteistąjį teisinančius, pažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimus, t.y. esmingai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Tuo tarpu kita grupė bylos duomenų (įrodymų) – nepalankių ir prieštaraujančių kaltinimui, vienaip ar kitaip teisinančių B. P. – nuosprendyje iš viso nevertinti. Pažymima, jog šie kaltinimui prieštaraujantys įrodymai byloje nebuvo paneigti kitais, taip pat nuosprendyje nenurodyta, kodėl į juos nėra atsižvelgiama. Dėl šios priežasties, nuteistojo teigimu, nuosprendis surašytas esmingai pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus.

18Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo B. P. veiksmų, savo išvadas grindė iš esmės vieninteliu motyvu – aplinkybe, kad nuteistasis B. P. buvo UAB „Inovita“ direktorius, kuris sudarė iš pradžių UAB „Vric“ akcijų įsigijimo sandorį, vėliau ginčo mainų sutartį. Tačiau, vien šios aplinkybės nustatymas nepatvirtina B. P. veiksmų neteisėtumo, t.y. LR BK 182 str. numatytos veikos padarymo.

19Teigiama, kad B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios valią sudaryti mainų sutartį, t.y. jokia apgaulė nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo panaudota. Nukentėjusioji L. S., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė kad B. P. nepažįsta, ne jis bendravo su nukentėjusiąją, ne su juo buvo derinamos minėtos sutarties vykdymo sąlygos, atsiskaitymo už parduotą sklypą klausimas, ne jis siūlė vykti pas notarą pasirašyti mainų sutartį.

20Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad L. S. perduotų pagal minėtą mainų sutartį akcijų vertė lygi UAB „Vric“ įstatiniam kapitalui. Pasak apelianto, tai, kad ginčo mainų sutarties sudarymo metu akcijų rinkos vertė buvo ne 10000,00 Lt pirmiausia patvirtino liudytoja notarė D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2012 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad prieš pasirašant minėtą sutartį ji užsakė UAB „Vric“ balansą ir įvertino, kad sudaromas lygiavertis sandoris. Tačiau, kodėl šie liudytojo parodymai, teisinantys B. P., nevertinti, pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja. Pažymima, kad liudytoja notarė D. J. nurodė, kad šio balanso buvo paprašyta tam, kad būtų galima įsitikinti, ar tai bus lygiaverčiai mainai. Be to, iš byloje esančio UAB „Vric“ balanso turinio taip pat galima nustatyti tikrąją akcijų vertę, kuriame atsispindi, jog įmonė mainų sutarties sudarymo metu turėjo turto už 1980048,00 Lt, 2006 metų bendrovės veikla buvo pelninga. Tai, kad akcijų vertė ne 10000,00 Lt patvirtino ir liudytoju apklaustas A. D., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2012 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad akcijos buvo vertos daugiau nei 1,3 mln. Be to, remiantis bylos medžiagoje pateiktu Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priedu Nr. 1, sutarties šalys susitarė dėl sutarties kainos – 1050700,00 Lt. Taigi palyginus šiuos duomenis su byloje esančio VĮ „Registrų centro“ duomenimis apie žemės sklypą, žemės sklypų perleidimo sutartimis, akcijų vertė mainų sudarymo metu buvo lygiavertė žemės sklypo vertei.

21Apeliaciniame skunde be viso ko nurodoma, kad byloje netinkamai nustatytas ir įvertintas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltė, dėl ko nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nuosprendyje konstatavo, jog šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodymų vertinimo kontekste leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog B. P. tiesiogine tyčia atliko nurodytus neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju buvo nustatyta, kad B. P. neneigia, jog buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L. S., tačiau ją pasirašinėjo turėdamas visai kitą informaciją, t.y. apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus jis nieko nežinojo. Jis nepažinojo nei L. S. prieš tai, nei kitų liudytojų. B. P. įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus, t.y. jo, kaip UAB „Inovita“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo išmainytos į žemės sklypą, o vėliau visa įmonė su jai visu kitu priklausančiu turtu buvo užvaldyta.

22Pabrėžiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp apelianto B. P. ir nukentėjusiosios L. S. susiklostė išimtinai turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir būdais. Pati nukentėjusioji L. S. 2012 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. P. nesupranta, ką jis byloje veikia. Nukentėjusioji davė tuos pačius parodymus ir 2012 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu.

23Vilniaus apygardos teismo 2014-08-25 nuosprendžiu K. K. bei B. P. buvo išteisinti, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT) 2015-04-25 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino esminių prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, neįvertino bylos įrodymų visumos sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymių kontekste, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikdamas K. K. bei B. P. teisinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšmindamas tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertindamas šiuos įrodymus kitų juos neatitinkančių bylos duomenų kontekste.

25Perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodė, jog, iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti bylos įrodymus ir aplinkybes, pasisakydamas dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, pašalinti esminius prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, įvertinti įrodymų visetą sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių kontekste, akcentuodamas ne tik sukčiavimo objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, ir, remdamasis teismų praktika, pateikti tinkamai motyvuotą B. P. bei K. K. veiksmų teisinį vertinimą.

26Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausė nukentėjusiąją L. S., K. K. ir apeliantą B. P..

27Teismo posėdyje K. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo K. K. gynėjo advokato E.Jonušo apeliacinį skundą tenkinti, dėl B. P. apeliacinio skundo nepasisako, B. P. ir jo gynėjas prašo B. P. apeliacinį skundą tenkinti, o K. K. gynėjo advokato E.Jonušo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos gynėjas gynėjas palaiko B. P. apeliacinio skundo argumentus, o K. K. gynėjo advokato E.Jonušo apeliacinį skundą prašo atmesti, prokurorė prašo nuteistojo K. K. gynėjo advokato E.Jonušo ir B. P. apeliacinius skundus atmesti.

28B. P. apeliacinis skundas tenkintinas, K. K. advokato Edmundo Jonušo apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

30Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

31Dėl K. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

32Kolegijos vertinimu K. K. veika kvalifikuota tinkamai.

33Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

34Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

35Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių.

36Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu ar apskritai nukentėjusiojo asmens įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2A-7-9/2013).

37Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-7-322-2013 nurodyta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esant tokiam pagrindinio sukčiavimo elemento – apgaulės sąvokos aiškinimui, ypatingai svarbu nustatyti ne tik faktines įvykio aplinkybes bet ir panaudotą apgaulės būdą bei tai, ar panaudota apgaulė paveikė nukentėjusįjį ir ar nulėmė jo apsisprendimą veikti kaltininkui palankiu būdu.

38Nors K. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais iš dalies paties K. K. parodymais, bei jo parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje; kito kaltinamojo B. P. parodymais bei jo parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje; nukentėjusiosios L. S. duotais parodymais bei jos parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje; pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais liudytojų: R. S., Z. G., M. U., A. O., V. L., G. V., T. M., S. V. parodymais, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

39Apklaustas pirmosios instancijos, o po to ir apeliacinės instancijos teisme K. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Verslo kontinentai“ dirbo B., kuris asmeniškai užsiėmė nekilnojamuoju turtu. R. B. kreipėsi į jį pagalbos ir pasakė, kad yra problema, po to jis atvažiavo su L. S.. Paaiškėjo, kad pastaroji 2000 m. buvo pasirašiusi sutartį su R. B. dėl teisių į nuosavybės atstatymą į jos senelių turtą perleidimo. Tuo metu buvo duotos išvados, kad ten nuosavybė nebus atstatoma, nes žemė reikalinga visuomenės poreikiams ir yra saugomų teritorijų sąraše. R. B. tvarkė nuosavybės teisių atkūrimą į tą žemę. 2007 m. buvo priimti sprendimai, kad ta žemė yra grąžintina ten gyvenusiems asmenims. Tuomet pas L. S. atvyko advokatai verslininkai, susitarę dėl žemės pirkimo su kitais savininkais. Jų interesas buvo nusipirkti visą sklypą, todėl su L. S. buvo sudarytas susitarimas, kad jie sutvarko tą žemės sklypą L. S. ir jos tėvo vardu, o už tai jie S. V. duoda 2/3 žemės sklypo. S. V. su L. S. pasirašė sutartį, atspindinčią jų susitarimą, t.y., kad 2/3 žemės atitenka jam, o 1/3 – L. S. su tėvu. Nors tą pačią žemę buvo perleidusi R. B., o po to perleido S. V., faktinis savininkas buvo R. B.. Teisinių paslaugų sutartį sudarė su L. S. asmeniškai, kaip „Verslo kontinentai“ vadovas, vykdant pavedimo sutartį R. B. nedalyvavo. Derybas vedė su L. S., dalyvaujant G., L. S. dukrai, R. B., bent jau tuo metu, kai buvo sudaryta pavedimo sutartis, kai UAB „Verslo kontinentai“ turėjo atstovauti L. S. interesus dėl problemų, kilusių su V.. R. B. su L. S. pateikė dokumentus, kur buvo parašyta, kad V. perka 2/3 žemės sklypo, kurį L. S., jos brolis ir tėvas atgaus kai bus atstatytos teisės. Kai buvo pasirašyta sutartis tarp „Verslo kontinentai“ ir L. S., teko eilė kartų su ja susitikti, dažniausiai dalyvaudavo ir Z. G. iš jos pusės. Jis dalyvavo su tais žmonėmis susitikimuose, kurie vykdavo ir pas L. S. namuose. Per visą laiką buvo gal 2-3 susitikimai kavinėje. Iškildavo tam tikrų klausimų, nes buvo daromas spaudimas iš S. V.. Pastarasis pradėjo spausti ir reikalauti sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis, gi, norėjo ginčą išspręsti taikiai, vedė derybas su S. V., su adv. O.Silevičiumi. Advokatas O.Silevičius pradėjo važinėti pas L. S., jai buvo grasinama, jam taip pat buvo grasinama, todėl jis patarė L. S. išsikelti iš savo namų, kol bus aiškinamasi, kol vyks derybos su S. V.. Iš pradžių L. S. gyveno pas Z. G., po to persikėlė į vieno kambario butą. Kas tą butą jai surado, nepamena, jis nei konkretaus buto, nei konkretaus adreso, kur gyventi L. S., nenurodė. Į butą, kur persikėlė L. S., atvažiavęs nebuvo.

40Apie mainų sutartį sužinojo vėliau, kai norėjo gauti atlygį už savo atliktą darbą. L. S. atsisakė bendrauti, nenorėjo mokėti pinigų. Su L. S. turėjo tik tiek reikalų, kiek tai lietė vykdant sutartį. Į jokius kitus reikalus nesikišo ir nieko niekam nežadėjo, šiai dienai žemės sklypo savininkas yra UAB „Inovita“. Dėl minėto žemės sklypo sugrąžinimo ar pinigų priteisimo į jį niekas nesikreipė. UAB „Inovita“ yra skolinga UAB „Vric“, A. D. yra pareiškęs UAB „Inovita“ pretenzijas. L. S. yra UAB „Verslo kontinentai“ skolininkė, bet į balansą neįtraukta, jos skola yra pusė akcijų vertės. Mano, kad L. S. turėtų parduoti akcijas ir sumokėti jam pusę akcijų vertės, o akcijų vertė yra lygi žemės sklypo vertei. Ji turėtų su juo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o, kadangi jis atstovavo ir jos tėvą (buvo žodinis susitarimas, kad gina ne tik jos, bet ir tėvo interesus), turėtų, pardavusi ir tėvo sklypą, sumokėti pusę gautos sumos, arba, manant, kad atstovauta buvo netinkamai ar nepilnai, sėsti ir tartis, kokia dalis turi būti sumokėta jo įmonei už suteiktas paslaugas, o ne reikalauti 2 mln. litų.

41Matė mainų sutartį, viskas buvo teisėta, tačiau buvo keista kodėl mainų sutartyje nurodyti abu objektai įvertinti milijonu litų. Jam paaiškino, kad notarė nesutiko už mažesnę kainą forminti sandorio, nes nuo to priklauso jos honoraras, šiuo atveju honoraras buvo 5 tūkst. litų nuo tos vertės, todėl teko nurodyti tokią kainą, kokią notarė rekomendavo, nes kitu atveju sandoris nebūtų sudarytas. Kas notarei pateikė visus dokumentus, nežino. Kadangi tai buvo mainų sandoris, niekas vertės ir kainų nenustatinėjo.

42Nesiūlė pirkti bendrovės „Vric“ akcijas. Čia buvo bendrovės „Inovita“ vadovų – B. P. ir M. U. – idėja nupirkti tas akcijas. Taip pat jis nesiūlė akcijas išmainyti į sklypą, nors mano, kad tokie mainai galimi – tai sąžiningas sandoris ir jis jam pritartų, jeigu jo būtų tuo metu paklausę.

43R. B. dalyvavo mainų sandoryje, kurį pasirašė UAB „Inovita“ ir jo sandorio šalis L. S., kadangi turėjo sudaręs sandorį su L. S. dėl teisių perėmimo į atstatomą jos senelių žemę. Tokios buvo jo sąsajos UAB „Inovita“. Pati L. S. yra ne kartą pasakiusi, kad R. B. jai žadėjo milijoną. Tik vėliau ėmė tvirtinti, ir K. K. visą laiką visur dalyvavo arba žadėjo. Jis tuo metu UAB „Inovita“ direktoriumi nedirbo neturėjo jokių įgaliojimų, nebuvo tos įmonės darbuotojas, nebuvo akcininkas, prieš tai ten dirbo G. V.. Tik vėliau, po poros metų, jis laikinai atstovavo UAB „Inovita“ – laikinai ėjo direktoriaus pareigas. A. D. nepažinojo ir jokių bendrų reikalų su juo neturėjo.

44Tai, kad UAB „Inovita“ gavo sklypą, o L. S. gavo akcijas, dar reikėtų vertinti, kas iš tikrųjų didesnę naudą gavo – reikia žiūrėti, kokia yra vertė žemės sklypo ir kokia akcijų vertė, ir tada vertinti, kas ir kokią naudą gavo.

45Šiuo metu UAB „Inovita“ yra bankrutavusi. Vienu metu A. D. norėjo atgauti pinigus už akcijas, reikalavo pinigų, o UAB „Inovita“ tuo metu negalėjo sumokėti. UAB „Vric“ neiškeltas bankrotas. Jeigu L. S. turi akcijas, kas draudžia jam jas pirkti.

46Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. S. parodė, kad ji pažįsta K. K., B. P. nepažinojo, matė tik vieną kartą, kai pasirašė mainų sutartį. Prieš 11 metų R. B. sutiko jai padėti susirasti jos senelio B. K. žemę, tačiau dokumentai nebuvo rasti. Vėliau iš žemėtvarkos tarnybos gavo pranešimą, kad yra atkurta jos močiutės V. K. žemė. Nuvykus į žemėtvarkos tarnybą su savo pussesere R., pastaroji supažindino ją su S. V., kuris sutiko nupirkti iš jos žemės sklypą. Tuo metu jau turėjo dokumentą, patvirtinantį, kad jai ir jos tėvui priklauso 24 arų žemės sklypas. Su S. V. jie sudarė sutartį, kad pastarasis nupirks iš jos ir iš tėvo žemę, tai buvo 2006 m. spalio mėn. Po kelių savaičių jos namuose atsirado R. B. su K. K.. R. B. ji nebuvo mačiusi porą metų, o K. K. visai nepažinojo. Su K. K. ją supažindino R. B., kuris atrodė, kaip jo pasiuntinys, nes vykdė visus K. K. nurodymus. Jie pradėjo kalbėti apie žemę, tačiau ji pasakė, kad dėl žemės sklypo pardavimo sudaryta sutartis su S. V.. Supykę jiedu išvažiavo, tačiau po kelių dienų vėl sugrįžo ir pradėjo įkalbinėti nutraukti sutartį su S. V., teigė, kad S. V. ją apgaus, siūlė parduoti namą, viso buvo atvykę apie 3-4 kartus, vežė į kavinę, o 2007 m. sausio 08 d. ją išvežė gyventi į vieno kambario butą Apkasų gatvėje, Vilniuje, kad jos nerastų S. V. ir neduotų pasirašyti jokių dokumentų. Jai buvo paaiškinta, kad sandoris buvo reikalingas, tikslu greičiau atsikratyti S. V. paslaugų, kad jis negalėtų pretenduoti į jai priklausantį žemės sklypą. R. B. ir K. K. teigė, kad žemės sklypo negalima parduoti be bendrasavininkų sutikimo, nes toje vietoje yra dviračių zona ar parkas. Apie mainų sutartį tik užsiminė, jog laikinai nori pakeisti žemės savininką. Ji nesuvokė, kad sandorį sudaro ne su fiziniais asmenimis, o su juridiniu asmeniu. Nelabai suprato, kam reikėjo juos vežti į Vilnių. Jai buvo aiškinama, kad turi būti kuo toliau nuo S. V., kad jis negalėtų jų surasti. Iš tikrųjų 2006 m. sausio mėn. su S. V. buvo pasirašyta sutartis, o 2007 m. sausio mėn. S. V. nuvežė jos tėvą pas antstolį. Kur tėvas pasirašė vekselį 40000 Lt sumai. Iki šiol iš tėvo pensijos kas mėnesį išskaičiuoja po 130 Lt. Skolai padengti iš varžytinių buvo parduotas vienas aras žemės. S. V. jai su tėvu sumokėjo 1500 Lt, kai pasirašinėjo sutartį, daugiau jokių pinigų iš jo nėra gavusi, todėl S. V. iš jos pinigų ir nereikalavo, reikalavo tik iš tėvo, vyko teismai, bet priteista nebuvo, nes notarė nepatvirtino, kad buvo sumokėta tokio dydžio suma. Su S. V. sutartis buvo nutraukta. Pokalbio metu dalyvavo Z. G. R. B., ir K. K.. S. V. supyko, pasakė, kad jam reikia skubiai paskambinti ir išėjo pro duris. Daugiausiai klausimų S. V. užduodavo K. K.. ji apie mėnesį bendradarbiavo su S. V., po to atsisakė bendradarbiauti, kadangi K. K. ir R. B. ją įkalbėjo nutraukti susitarimą su S. V.. Kai ji pasiskundė K. K., kad S. V. už sklypą jai nieko nesumokėjo, K. K. jai pasakė, kad jokių pinigų ji iš S. V. negaus ir tik tuomet, kai jis (K. K.) atgaus sklypą iš S. V. ir jį parduos, ji galės atgauti savo pinigus.

47Notarų kontoroje buvo susitikusi su S. V., K. K. uždavinėjo jam klausimus, S. V. pasiteiravus, ar su juo ji ketina bendradarbiauti, ji atsakė, kad su R. B. ir K. K..

48Vėliau S. V. matė tik teisme. Jo advokatas Oskaras kelis kartus dar buvo pas ją atvažiavęs, įkalbinėjo nesusidėti su R. B. ir K. K.. Kadangi ji jau buvo susitarusi su K. K., todėl atsisakė bendradarbiauti su S. V.. Žemaičių gatvėje, Vilniuje, esančioje K. K. kontoroje ji sudarė pavedimo sutartį be notaro, K. K. atspausdino sutartį ir abu pasirašė. Sutarties esmė buvo ta, kad, jeigu K. K. atsiima iš S. V. jos žemę, tai žemės sklypą ji su K. K. dalinasi per pusę. Praėjus keletui dienų į butą, esantį Apkasų gatvėje, atvažiavo R. B. ir ją nuvežė į notarų kontorą Gedimino prospekte, kur ir buvo pasirašyta mainų sutartis, K. K. paaiškino, kad tai daroma tam, kad niekas neatsitiktų su žemės sklypu. Mainų sutartyje buvo nurodyta, kad po 2-3 metų jai bus sumokėta 1000050 Lt už žemės sklypą, o pusė šios sumos liks pas K. K.. Bute Apkasų gatvėje ji pragyveno tik 3 mėnesius, vėliau atsisakė ten gyventi dėl tėvo sveikatos. Kai gyveno bute Apkasų gatvėje, K. K. su R. B. nuolat pas ją atvažiuodavo. Po to K. K. buvo pas ją kaime, tačiau labai norėjo, kad apie tai nesužinotų jos brolis, todėl susitikimus skyrė toliau nuo namų.

49Sutartį pasirašė pasitikėdama žmonėmis. Buvo pažadėta grąžinti pinigus už žemę. Įtikino, kad mainų sandoris reikalingas tik tam, kad ji galėtų atsikratyti S. V. paslaugų. R. B. ir K. K. įtikino, kad be bendrasavininkių sutikimo neįmanoma parduoti žemės sklypo ir mainų sutartis reikalinga tam, kad pakeisti žemės sklypo savininką. Suprato, kad jai turėjo sumokėti 1000050 Lt, o kitą pusę – K. K.. šią sumą nustatė ne ji, kaina buvo nurodyta mainų sutartyje. Apie žemės kainą nebuvo kalbėta. Notarų kontoroje ji pasirašė dokumentą, kuriame buvo nurodyta ši suma. Suprato, kad tas milijonas atiteks jai. Jos išsilavinimas – vidurinis. Apie akcijas girdėjo iš televizijos. Suprato, kad, jeigu įdės pinigus, tai gaus dividendus, įmonės veikla jai visai nerūpėjo. Pasirašė mainų sutartį su tikslu gauti 1000050 Lt, nes manė, kad tai yra pirkimo-pardavimo sandoris. R. B. ir K. K. pažadėjo žodžiu per 2-3 metus akcijas iš jos išpirkti. Tai buvo tuomet, kai ji gyveno bute Apkasų gatvėje ir kur jie nuolat atvažiuodavo. Po to, kai ją kelis kartus aplankė mokesčių inspektorius, klausinėdamas, kodėl nemoka mokesčių, ji parašė pareiškimą, kad neturi mokėti mokesčių, kadangi nėra įmonės vadovė, apie įmonę nieko nežino, jokio pelno iš įmonės veiklos negauna – tiesiog laukia, kada jai bus grąžinta žemė arba pinigai.

50Po sandorio sudarymo neieškojo UAB „Inovita“, tik skambino Z. G. ir teiravosi apie K. K. ir R. B.. Po kiek laiko jai paskambino Z. G. ir paprašė atvykti į Vilnių susitikti su K. K.. Susitiko su juo Z. G. namuose, Vilniuje. K. K. jai įrodinėjo, kad mainų sutartis buvo sudaryta šiaip sau, viena sklypo dalis priklauso jai, o tėvo dalis – K. K.. tuomet jiedu susiginčijo, nes K. K. su jos tėvu jokių sandorių nėra sudaręs, jis tik kartu su ja buvo nuvykęs pas antstolius, susižinoti apie vieno aro žemės pardavimą, kadangi buvo areštuota visa žemė, o jie manė, kad susidariusiai skolai padengti pakanka parduoti vieną arą. Tuo metu antstolis vykdė išieškojimą pagal 40000 Lt vekselį, nors realiai tėvas iš S. V. nesiskolino, jie įrodinėjo teisme, kad tėvas negalėjo pasiskolinti tokios sumos, tačiau iš tėvo priteisė 10000 Lt sumą, kuri šiuo metu išieškoma iš jo pensijos.

51K. K. kontoroje ji pasirašė atstovavimo sutartį ir įgaliojimą, o notarų kontoroje pasirašė mainų sutartį. Į notarų kontorą ją vežė R. B.. Notarų kontoroje taip pat buvo K. K., kuris trumpam buvo užėjęs į kontorą, po 10-15 minučių jis išėjo, nes automobilyje jo laukė žmona. Pasirašant sutartį jis nedalyvavo, jokių tarpusavio derybų nebuvo, K. K. tik paaiškino, kaip pasirašyti, ir išvažiavo.

52Vasarą pas ją į kaimą kartu su Z. G. ir A. G. atvykusiam K. K. ji pasakė gražinti jai žemę arba pinigus. Po to karto jiedu daugiau nesimatė, dar buvo susitikę, kai per avariją nukentėjo jos dukra, tuomet ji vėl primygtinai siūlė K. K. paimti iš jos akcijas, kurios jai buvo nereikalingos. Pinigus grąžinti žadėjo R. B. kartu su K. K.. Jaučiasi apgauta, nes neturi nei žemės, nei pinigų. Iš B. P. pinigų nereikalauja.

53Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad L. S. yra jos motina. Ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad jos dėdė Z. G. supažindino jos motiną L. S. su R. B., kaip asmeniu, kuris gali greitai sutvarkyti žemės dokumentus. R. B. atvažiuodavo pas juos, tvarkė kažkokius reikalus, vėliau jis kažkur dingo. Motina bandė jo ieškoti, bet netrukus atvažiavo L. ir V. kartu su nepažįstamu vyriškiu, kaip vėliau sužinojo S. V., kuris turėjo padėti sutvarkyti žemės dokumentus. S. V. vežė kažkur jos motiną su seneliu ne mažiau 4-5 kartus. Ji pati buvo kartu tik vieną kartą, kai susitiko mieste. Apie ką jie tarėsi, negirdėjo, tačiau jos motina L. S. atėjusi pasakė, kad S. V. davė jai 200 Lt. Ji žinojo, kad su S. V. jos mama ir senelis sudarė sutartį, pagal kurią sutvarkius žemės dokumentus ir vėliau pardavus žemę, pasidalins per pusę. Jai taip pat žinoma, kad S. V. yra davęs apie 1400 Lt jos motinai po sutarties pasirašymo, taip pat dar 200 Lt. Seneliui K. S. taip pat yra davęs 100 Lt. Senelis sakė, kad pasirašė kažkokį dokumentą, tačiau nežino kokį. 2007-01-07 ryte atvažiavo R. B. su Z. ir A. G., kurie pradėjo priekaištauti dėl sudarytos sutarties su S. V.. R. B. tikino, kad S. V. juos apgaus, todėl pasiūlė pasislėpti nuo S. V., atvežė ir apgyvendino juos Vilniuje, Apkasų gatvėje, bute, kur gyveno apie 3 mėnesius. R. B. duodavo po 10-20 litų pragyvenimui. Pastarasis dažnai būdavo su vyriškiu, vardu K.. Vėliau motina grįžo į kaimą, kur su sugyventiniu nuolat gėrė, o atvažiavus A. O., viską jam papasakojo. Tuomet A. O. ėmėsi padėti jos motinai, sakė, kad pažįsta gerą advokatą, kuris padės, nes visi apgaudinėja. Jis minėjo UAB „Teisingumas“ ir jo pažįstamą vardu T.. Sudarė su jos mama sutartį, pagal kurią A. O. atstovaus jos motiną. Tuomet jau jis veždavo motiną, kad pasirašinėtų dokumentus. Vieną kartą ji taip pat važiavo į UAB „Teisingumas“, kur T. liepė jai pokalbyje nedalyvauti, girdėjo, kad buvo minimas S. V., kas vyko toliau, L. S. nepasakojo (2 t., b.l. 24-26).

54Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. O. parodė, jog L. S. gyvena su jo tėvu. Jam kilo įtarimas, kad įvyko apgaulė, todėl kreipėsi į prokuratūrą. Sužinojo, kad L. S. apsigyveno Vilniuje, apie tai jam pasakė tėvas, nuvažiavo pas L. S. ir paklausė, kodėl ji čia apsigyveno. L. S. atsakė, kad K. K. ir R. B. atvažiuoja ir siūlo kažkokias akcijas. Tuomet, kilus įtarimui, kreipėsi į UAB „Teisingumas“, paprašė T. M. pasidomėti, ar viskas gerai su žeme. Kad į butą Vilniaus m. atvažiuodavo K. K. ir R. B., pasakė L., taip pat pasakė, kad pastarieji ją nuvežė į tą butą gyventi, jis pats asmeniškai matė tame bute ir K. K., ir R. B.. L. už žemę buvo pažadėję apie milijoną. T. M. jo pažįstamas ir už konsultacijas atlygio neprašė. Su K. K. nenorėjo bendrauti, pastarasis pats bandė su juo susisiekti. Apie B. P. jis nieko nežino, jo nematė.

55Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju T. M. parodė, kad jis dirba UAB „Teisingumas“. L. S. kreipėsi į jo pažįstamą A. O. dėl kilusios pas ją problemos – žemės išviliojimo iš jos apgaulės būdu. L. S. su savo tėvu K. S. atvyko pas jį ir paaiškino, kad jiems išnuomavo butą K. K. ir R. B., žemės klausimus tvarkė S. V., B. P. nepažįsta. L. S. aiškino, kad jai perdavė akcijas, buvo žadėta sumokėti milijoną litų už žemę, tačiau ją apgavo, ji neteko savo žemės. Kreipėsi į mokesčių inspekciją, norint sustabdyti viską. Jis padėjo parengti dokumentus Generalinei prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Pareiškimą Generalinei prokuratūrai parašė iš L. S. ir K. S. aiškinimų. L. S. aiškino, kad buvo apgauta. L. S. kaip akcininkė jokių dokumentų išskyrus mainų sutartį neturėjo. Prašė mokesčių inspekcijos, kad jos nebaustų ir procesą sustabdytų.

56Paslaugų sutarties su L. S. nesudarė, tarp jų buvo žodinė sutartis, o teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su A. O., kuris turėjo įgaliojimą, išduotą K. S. ir L. S.. Asmeniškai jis nebuvo susitikęs su K. K. ir R. B.. Tik kartu su advokate S.Naidenko rašė raštą, buvo surengtas susitikimas, bet jis neįvyko, buvo gautas UAB „Verslo kontinentai“ raštas, kad bandoma viską išspręsti taikiai. Dovanojimo sutartis su K. S. buvo sudaryta tik todėl, kad pastarajam buvo grasinama, grasino R. B. ir su K. K. susiję asmenys, K. S., bijodamas ir norėdamas, kad nuo jo atstotų, padovanojo jam priklausantį sklypą. Šis sklypas buvo iškeistas mainų sutartimi į jo motinai priklausančias akcijas.

57Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju Z. G. parodė, kad L. S. jo buvusi kaimynė. Ji turėjo atgauti žemę, reikėjo atstatyti visus dokumentus, kartu važiavo į archyvą, davė pinigų, reikėjo viską sutvarkyti žemėtvarkoje. Savo žemę pardavinėjo paduodamas skelbimą į laikraštį. Jam skambino R. B., tačiau jie nesutarė dėl kainos. Kai savo žemę jau buvo pardavęs, jam vėl paskambino R. B., klausė ar nežino, kas nori parduoti žemę, jis pasakė apie savo kaimynę L. S.. Buvo visi susitikę, kalbėjo, kad būtina sutvarkyti visus dokumentus. Buvo kartu notarinėje kontoroje, vėliau atsirado S. V.. Sudarant mainų sutartį dalyvavo jis su žmona taip pat buvo L. S., K. K., kurį matė kartu su R. B., jiedu kartu dirbo. Važiavo kartu, kaip pažįstami. Mainų sutartį sudarė tam, kad S. V. nepaimtų žemės, – taip sakė L. S.. Kas L. S. pasiūlė žemės sklypą mainyti į akcijas, nežino.

58Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, vyras su pastarąja gyveno kaimynystėje. L. S. kreipėsi į jos vyrą dėl žemės atstatymo, prašė padėti surinkti reikiamus dokumentus, jos vyras vežė į L. S. į archyvą, po to vėliau kartu buvo notarinėje kontoroje. Girdėjo, kad R. B. nupirko teises į nukentėjusiajai priklausančią žemę, apie tai jai pasakė L. S..

59Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas M. U. parodė, kad 2000 m. įkūrė įmonę „Inovita“, jis buvo tik akcininkas, direktoriumi paskyrė B. P., pastarasis jį supažindino su K. K. ir pristatė kaip įmonės konsultantą. Į įmonės valdymo reikalus jis nesikišo. Veiklą vykdė direktorius. Įmonės veikla domėjosi mažai, kartais kaip akcininkas pasirašinėdavo, domėjosi, ar įmonės veikla sėkminga. Buvo pasirašomi akcininko sprendimai įsigyjant ar parduodant įmonės turtą. Dėl žemės sklypo B. P. pasakė, kad K. K. pasiūlė gerą sandorį, po to jis pasirašė sprendimą dėl įmonės „Vric“ akcijų įsigijimo, pats asmeniškai šių akcijų neįsigijo, akcijas įsigijo įmonė, jis tik pasirašė sprendimą, buvo įsitikinęs, kad jos naudingos įmonei. Atsiskaitymo už akcijas terminų nežinojo, sutartį vykdė direktorius, nežinojo kokiu tikslu akcijos buvo įsigytos, pasitikėjo direktoriumi, kuris sakė, kad įmonė užsidirbs pinigų. K. K. buvo konsultantas teisiniais klausimais, padėjo B. P. ir pasiūlė jam šį projektą, dėl mainų sutarties nieko nežino.

60Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba notarinėje kontoroje notare, pilnai tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parduodant turtą reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Prieš pasirašant mainų sutartį buvo užsakytas UAB „Vric“ turto balansas. Įmonė turėjo turto už 1980048 Lt. Šio balanso buvo paprašyta tam, kad įsitikinti ar mainai yra lygiaverčiai, patikrino ar įmonė neturi įsiskolinimų, kliūčių patvirtinti sutartį nebuvo. L. S. turėjo suprasti, ką pasirašo (t.4, b.l. 38).

61Apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad L. S. pažįsta pagal skelbimą, iš jos įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Šeškinėje. Sudarė su pastarąja sutartį ir sumokėjo 5000 litų, pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau iki šiol dokumentų nesutvarkė. Jis įsigijo teisę į žemę, esančią Ozo gatvėje. K. K. pažįsta, tačiau su UAB „Verslo kontinentai“ nieko bendro neturi. Apie UAB „Inovita“ yra girdėjęs, jis juos padavė į teismą. L. S. pažįsta nuo tada, kai pirko teisę į jam priklausančią žemę. Apie mainų sutartį sužinojo tik žemėtvarkos skyriuje. Teisių pirkimo sutartį su L. S. pasirašė notarinėje kontoroje, dėl mainų sandorio su K. K. jokių reikalų netvarkė, apie jokį L. S. butą nieko nežino ir jame nebuvo. Nors dirbo UAB „Verslo kontinentai“ vadybininku, tačiau su šia byla ir sandorio dokumentais nieko bendro neturėjo. A. O. nepažįsta, apie sandorį su juo nekalbėjo. Kai sužinojo apie mainų sutartį, kreipėsi į teismą. Jis L. S. nesiūlė daryti mainų sutarties, dėl teisių perleidimo sutarties L. S. jokių pretenzijų nereiškė. Vieną kartą parduotą žemę ji išmainė dar kartą.

62Apklaustas teismo posėdyje liudytoju S. V. parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją L. S.. Jis sužinojo, kad jos giminės ir tame tarpe ji norėtų parduoti savo būsimą žemės sklypą. Tuo metu jis turėjo neinvestuotų pinigų ir nutarė, kad tai būtų gera investicija. Buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nieko nepavyko. Žemės sklypo jis neįsigijo. Žmonės, su kuriais jis sudarė tą preliminarinę sutartį, atsisakė savo įsipareigojimų ir tą sklypą pardavė ar iškeitė kitiems asmenims. L. S. brolis jam grąžino pinigus, o iš tėvo buvo priteista. Dėl išieškojimo iš K. S. kreipėsi pas antstolius. Tuomet buvo parduotas vienas aras žemės, tokiu būdu dalis skolos buvo padengta. L. S. tėvas K. didžiąją dalį pinigų grąžino per teismo antstolius. Su K. K. buvo susitikęs, kai ketino pirkti žemę. Prie notaro biuro pamatė, kad pas notarą eina tie žmonės, iš kurių jis ketino pirkti žemę, tuomet ir jis užėjo. Biure buvo L. S., K. K. ir dar keletas žmonių. Suprato, kad L. S. nori nutraukti su juo sudarytą sutartį. Neatsimena, ar buvo skolinami L. ir jos giminaičiams pinigai pagal vekselius. Su K. K. buvo susitikę vieną ar du kartus, susitikimai vyko greičiausiai dėl tos žemės, tačiau visų smulkmenų neatsimena.

63Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. L. parodė, kad pažįsta L. S.. Dėl žemės sklypo ji beveik nieko nežino, nors L. S. kažką pasakojo, tačiau ji nelabai gerai atsimena. Gali patvirtinti, kad nukentėjusioji 2007 metais gyveno jų name Apkasų gatvėje apie 3-4 mėn. L. S. į šį butą atkraustė du vyrai – R. ir K.. L. S. šiame bute gyveno labai vargingai. Vyrus, kurie atkraustė nukentėjusiąją, dar matė du ar tris kartus, jie ateidavo pas L. S.. Liudytoja teismo posėdžio metu iš tų vyriškių, kurie lankėsi pas L. S., nurodė K. K.. Paaiškino, kad turi gerą regimąją atmintį. L. S. aiškino, kad butą jai kažkas nuomoja ir ji čia gyvena laikinai.

64Apklausta teismo posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, nukentėjusios nepažįsta. Šiuo metu žemės sklypas priklauso UAB „Inovita“, ji dirba šioje bendrovėje nuo įsteigimo dienos vyriausios buhalterės pareigose, o nuo 2008 m. rugpjūčio pabaigos tapo direktore. Kai UAB „Inovita“ įsigijo žemės sklypą, ji nedirbo, todėl aplinkybių, kaip buvo įsigytas šis žemės sklypas, nežino. K. K. paprašė dirbti UAB „Inovita“ direktorės pareigose, jis jos pusbrolis. Kai šioje įmonėje dirbo buhalterės pareigose, įmonei vadovavo B. P.. UAB „Inovita“ direktore buvo paskirta tuometinio akcininko M. U. sprendimu. Jos žiniomis, UAB „Inovita“ faktiškai vadovavo K. K.. Nuo pat šios bendrovės įkūrimo visi sprendimai buvo priimami jo iniciatyva, nors jis nebuvo UAB „Inovita“ akcininkas. UAB „Inovita“ direktore dirbo iki 2009-04-01. Įmonė turėjo teisinių problemų ir praktiškai nevykdė jokios veiklos. K. K. faktiškai vadovavo minėtai įmonei, patardamas dėl esminių priimamų sprendimų ir pats priimdavo sprendimus. Pradėjus jai dirbti direktore, B. P. jokių dokumentų jai neperdavė.

65Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šioje situacijoje jaučiasi pats apgautas ir nukentėjęs. Su K. K. susipažino 2002-2003 m. per jo pusseserę G. V.. Nuo 2000 m. buvo UAB „Inovita“ direktoriumi. K. K. buvo akcininkas, UAB „Inovita“ niekada nedirbo, o jis užsiėmė įmonės steigimu, nes tai buvo jo įmonė. Įmonė užsiėmė konsultacijomis, nekilnojamuoju turtu. Kadangi įmonė užsiėmė investicijomis, tai prasidėjo pasiūlymai iš K. K.. Neneigia, kad buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L. S., tačiau ją pasirašinėjo turėdamas visai kitą informaciją, kurią pateikė K. K.. Apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus nieko nežinojo. Jis nepažinojo nei L. S., nei kitų liudytojų. Pasirašė sutartį tik todėl, kad K. K. sakė, kad žemė yra vertinga ir ją pardavus galima uždirbti pinigų, apie jokius pažadus nebuvo kalbėta. Sutartį pasirašė notarų biure, ji buvo jau paruošta, kas ruošė dokumentus, jis nežino. K. K. jam paskambino ir pasakė, kokią dieną ir kokiu laiku jis turi būti notarinėje kontoroje. Pasirašant mainų sutartį dalyvavo ir L. S., suprato, kad pastarajai buvo viskas išaiškinta. Jis suprato, kad su L. S. buvo atsiskaitoma. Įsigyti UAB „Vric“ akcijas pasiūlė K. K., A. D. niekada nematė, už akcijas nebuvo atsiskaityta. Sutartis buvo sudaroma su A. D., tačiau tada dėl apmokėjimo nebuvo sutarta. Matė, kad įmonė turi savo vertę, todėl ir sutiko pirkti akcijas. K. K. teikė jam paslaugas, tačiau kur dirbo, nežinojo, tačiau apie UAB „Verslo kontinentai“ buvo girdėjęs. Sudarant mainų sutartį buvo klastojami jo, kaip įmonės direktoriaus, parašai. K. K. su savo artimais žmonėmis klastojo parašus prieš jį, viską darė už akių. Be jo, pasirašant mainų sutartį, notarinėje kontoroje buvo L. S., R. B., vyras ir žmona, kurių pavardžių nežino, taip pat trumpam buvo užėjęs K. K.. Nežino ar L. S. buvo perduoti UAB „Vric“ dokumentai. Tai dienai UAB „Inovita“ 1000000 Lt neturėjo, todėl mokėjimas buvo atidėtas, kas nustatė akcijų vertę, neprisimena. UAB „Inovita“ žemės sklypą įsigijo tam, kad vėliau jį parduoti. Su K. K. buvo kalbama, kad, jei žemės sklypas bus pelningai panaudotas, tai kažkoks atsiskaitymas bus ir su juo, koks konkrečiai – nežino. UAB „Vric“ akcijų pirkimo idėją pasiūlė K. K.. Jis pats UAB „Vric“ dokumentų neperėmė, faktinio perėmimo nebuvo, sandoris registrų centre įregistruotas nebuvo. Dėl vadovo skyrimo buvo suklastoti parašai. Modelį, kad akcijas išmainyti į sklypą, pasiūlė K. K.. Kai buvo pasirašyta sutartis, netrukus apgaule buvo užvaldytos UAB „Inovita“ akcijos. Šiam veiksmui buvo ruoštasi iš anksto. Šiuo metu žemė priklauso UAB „Inovita“. Jo įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus. Jo, kaip UAB „Inovita“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo išmainytos į žemės sklypą, o vėliau visa įmonė su jai priklausančiu turtu buvo užvaldyta, jos savininke tapo K. K. žmona.

66Kai UAB „Inovitai“ reikėjo buhalterio, K. K. pasiūlė, kad buhalterinę apskaitą galėtų vesti jo vadovaujamos įmonės buhalteriai. Kad tai buvo K. K. planas apgauti tiek L. S., tiek jį (B. P.) patvirtina daug byloje išnagrinėtų faktų, kurie tuo pačiu paneigia, kad jiedu veikė kartu. Tai patvirtina ir pats UAB „Vric“ įsigijimas, panaudojant jį (B. P.), kaip „Inovita“ direktorių, nes UAB „Vric“ akcijas parduoti su atidėtu apmokėjimu būtų neįmanoma nepažįstant tų žmonių. Šiai dienai tiek įmonėje UAB „Vric“, tiek UAB „Inovita“ yra padirbtų ir suklastotų parašų. Jeigu būtų veikęs kartu, jo parašų nereikėtų padirbinėti. Šiai dienai jis neturi nei UAB „Vric“, nei UAB „Inovita“, kurią apgaulės būdu įgijo K. K. su savo žmona, nei akcijų, nei sklypo. K. K. paprasčiausiai juo pasinaudojo, kad apgaulės būdu užvaldytų įmonę, o finale ir visą turtą. Informaciją apie UAB „Vric“ išgirdo iš K. K., kuris pasiūlė įgyti įmonę, turinčią daug skolininkų, o kadangi užsiima skolų išieškojimais, tai pažadėjo padėti jam tas skolas išieškoti. Su A. D. dėl UAB „Vric“ pardavimo taip pat tarėsi K. K., nes jis (B. P.) A. D. nepažinojo, nebuvau jo matęs ir nėra su juo bendravęs. Tokio masto sandorio pasirašymas tik pavirtina, kad jis nieko bendro su ta įmone neturėjo. Sandorį buvo suplanavęs ir paruošęs K. K.. O mainų lygiavertiškumą notarinėje kontoroje patvirtino notarė, kai pristatinėjo UAB „Vric“ akcijų vertę, ir duomenis apie disponuojamą turtą, todėl jam nekilo abejonių, kad įmonė buvo vertinga. Žemės sklypo irgi nebuvau matęs, tik pagal K. K. pasakojimus suprato, kad, galbūt, tai yra vertingas sklypas. Didžiąją dalimi tą sandorį atliko pasitikėdamas K. K., kadangi buvo pasitikėjimas iš seno, per giminės, per tam tikrus sandorius, kurie jau buvo įvykę sėkmingai, pasitikėdamas jų bendravimo praeitimi, pasitikėjo ir tuo metu, kad taip ir bus iš tikrųjų. Nei slaptų susitarimų, kurie vyko ilgą laiką, L. S., nei asmenų, kurie čia dalyvavo iki sandorio sudarymo nematė, nebendravo, nebuvo susitikęs, juos asmeniškai pamatė arba išgirdo jų pavardes teisme. Apie jų susitarimus ir bendravimus, pinigų ir pelnų dalybas ir t.t. taip pat išgirdo tik teismo posėdžiuose. Nei vienos nusikalstamos veikos nesa padaręs, pats yra apgautas, netekęs pinigų, turto, laiko, daug metų buvo suvaržytas dėl pareikštų jam kaltinimų.

67Iš 2006-12-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimų Nr. 2.4-01-4670 ir Nr. 2.4-01-4668 matyti, kad buvo atkurtos L. S. ir jos tėvui K. S. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. K. priklausančios žemės dalį, grąžinant po 0,246 ha žemės, esančios 8,8440 ha ploto žemės sklype prie Gelvonų-Ozo gatvių, Vilniuje, buvusio Šeškinska Gura rėžinio kaimo teritorijos (t.1, b.l. 26-29).

68Iš 2007-01-08 tarp L. S. ir UAB „Verslo kontinentai“, kurią atstovavo direktorius K. K., sudarytos pavedimo sutarties matyti, kad pagal šią sutartį L. S. įgaliojo UAB „Verslo kontinentai“ imtis visų priemonių, kad būtų panaikintas 2006-10-30 sandoris, reg. Nr.7526, sudarytas Vilniaus r. 1-ajame notarų biure (t.1, b.l. 38-39).

69Iš 2006-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog UAB „Inovita“, kuriai atstovavo direktorius B. P., įsigijo UAB „Vric“, kuriai atstovavo A. D., 100 vienetų 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų už 1050700 litų (t.4, b.l. 61, 103-104). 2006-12-18 akcijų pirkimo pardavimo sutarties priede nurodyta, kad šalys susitarė dėl 1050700 Lt kainos (t.4, b.l. 105).

70Iš 2006-12-29 UAB „Inovita“ direktoriaus sprendimo matyti, kad laikinai eiti direktoriaus pareigas pavedama V. V. (t.4, b.l. 106), kuriam perduoti UAB „Vric“ dokumentai (t.4, b.l. 109).

71Iš 2007-01-19 Mainų sutarties matyti, jog L. S. išmainė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių 2462/88440 dalių žemės sklypo prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniuje, į UAB „Inovita“, atstovaujamos direktoriaus B. P. privačios nuosavybės teise priklausančias 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vric“ akcijų, kurių nominali vertė 10100 Lt. Šalių susitarimų akcijos įvertintos 105100 litų (t.3, b.l. 36-44).

72Šie viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai įrodo, kad K. K. turėjo iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią užvaldyti svetimą, L. S. priklausantį didelės vertės turtą. Šioje baudžiamojoje byloje K. K. sukčiavimas pasireiškė apgaulės būdu įtraukti nukentėjusiąją L. S. į jai nenaudingą mainų sandorį ir tokiu būdu užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės žemės sklypą, kuris, pavykus šiai apgaulei, tapo UAB „Inovita“ nuosavybe. L. S. sudaryti jai nenaudingą sandorį įtakojo jos atžvilgiu K. K. panaudota apgaulė, iš esmės įtakojusi L. S. valią veikti pagal K. K. sumanymą. K. K. apgaulė pasireiškė tuo, kad L. S. sąmoningai buvo klaidinama sudaryti mainų sutartį, žadant vėliau akcijas iš jos išpirkti už sutartyje nurodytą sumą, nors nebuvo ketinama pažadų tesėti ir su ja atsiskaityti, taip išsakant melagingus ketinimus ir nuslepiant reikšmingas esmines aplinkybes. Pažymėtina, jog raštu nebuvo įteisinti žodiniai pažadai ateityje tas akcijas iš L. S. išpirkti. Tai yra K. K. suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Apie tai, kad K. K. apgaulės būdu siekė užvaldyti L. S. priklausantį didelės vertės turtą, patvirtina ir K. K. sumanymas fiktyviai įsigyti UAB „Vric“ akcijas, kurias, panaudojus jau minėtą apgaulę, išmainyti į L. S. priklausantį žemės sklypą. UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumą patvirtina ir tai, kad liudytojas A. D., buvęs UAB „Vric“ direktorius, apklaustas teisme, negalėjo nurodyti, kas konkrečiai derėjosi su UAB „Inovita“ dėl šio sandorio, tvirtino, jog pagal šį sandorį su juo nėra atsiskaityta, nors pačioje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas (A. D.) pinigus gavo prieš pasirašant sutartį. Apie tai, kad už UAB „Vric“ akcijas A. D. gavo 1050700 Lt grynaisiais iki UAB „Vric“ pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nurodyta ir Vilniaus aps. VMI patikrinimo akte (t.3, b.l. 176-183). Be to, A. D. nurodė, kad yra perleidęs reikalavimo teisę advokatams, tačiau negalėjo nurodyti kam konkrečiai, bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. A. D. negalėjo nurodyti ir kas konkrečiai sudarė sutartyje nurodytą akcijų vertę – 1 050 700 Lt. A. D. parodė, kad šią sutartį pasirašė ir paliko kontoroje, su B. P. jis nesimatė pasirašant šią sutartį, jos sąlygų su juo neaptarinėjo ir dėl akcijų vertės nesiderėjo. Pažymėtina ir tai, jog UAB „Vric“ buvęs direktorius A. D. negalėjo nurodyti kas sudarė parduodamų įmonės akcijų vertę. Teigė, kad sukaupta informacija, turtas (vertybiniai popieriai), kuriuo disponavo UAB „Vric“, iš tiesų buvo verta daugiau nei 1050700 Lt. Dabar pagrįsti akcijų, vertybinių popierių, o ypač sukauptos informacijos vertės dokumentaliai pagrįsti negali, nes visi UAB „Vric“ dokumentai buvo perduoti prisistačiusiam direktoriumi. Taip pat A. D. parodė, kad dėl UAB „Vric“ akcijų pirkimo derėjosi „Inovita“ teisininkas ar advokatas, bet pavardės neatsimena. Šiuo metu, teismo posėdyje to asmens nėra. Tuo pačiu jis parodė, kad pažinojo V. V. (Kuniciną), kurį atsiuntė UAB „Inovita“. Tai buvo žmogus su patirtimi, gerai dirbančia galva, Rusijoje jis užsiminėjo verslu, todėl manė, kad UAB „Vric“ bus puiki galimybė žmogui įsikabinti, įsitvirtinti Lietuvoje, nes Rusijoje verslo sąlygos yra nekokios, jis ten buvo paieškomas, slapstėsi. Kažkas iš jo (A. D.) firmos darbuotojų pasakė, kad reikia įdarbinti V. V., kad jis galėtu susipažinti su firmos reikalais, todėl jis kažkuriam laikui įdarbino V. V. UAB „Vric“ direktoriaus pavaduotoju, o pats buvo direktorius. V. V. reikėjo statuso, kad jis galėtu įeiti į banką, pasižiūrėti sutartis. Nežino, kodėl mokesčių inspekcijos pažymoje nurodyta, kad V. V. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „Vric“ įmonėje. Paskyrus V. V. direktoriumi, A. D. įmonės dokumentus ir spaudą perdavė naujai paskirtam direktoriui (V. V.) (t. 3, b.l. 23-26). A. D. negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „Vric“ direktoriumi buvo paskirtas asocialus asmuo – V. V., kuris nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi išduotas Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui už jos teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką (t.3, b.l. 212). Pažymėtina, kad UAB „Inovita“ nebuvo pajėgi atsiskaityti už perkamas akcijas sandorio sudarymo momentui, nors akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog su pardavėju atsiskaityta prieš pasirašant sutartį. Tai patvirtino ir B. P.. Taipogi A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad iki šiol už akcijas su juo neatsiskaityta, nors Valstybinei mokesčių inspekcijai savo paaiškinime nurodė, kad su juo atsiskaityta. A. D. tvirtino, jog K. K. nepažinojo, juo pradėjo domėtis vėliau, po apklausos policijos komisariate, tačiau B. P. parodė, kad šią sutartį jam pateikė pasirašyti K. K.. Visos paminėtos aplinkybės įrodo 2006-12-18 UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumą ir tai, jog šios sutarties sudarymą inicijavo būtent nuteistasis K. K.. Pažymėtina, kad prokuratūros 2011-07-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu nutrauktas (t.3., b.l. 18-22).

73Tai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje K. K. parodymai yra melagingi, įrodo ir įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2013-06-17 išteisinamajame nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-139-634/2013, teisminio proceso Nr. 1-20-2-00426-2008-7) nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicine galią. Apklaustas teismo posėdyje, K. K. parodė, kad jis buvo vienintelis UAB „Inovita“ steigėjas, akcininkas bei faktinis valdytojas, visus sandorius, sudaromus UAB „Inovita“ vardu sprendė jis, dėl jų derėdavosi, B. P. derybose dėl sandorių sudarymo net nedalyvaudavo. UAB „Inovita“ akcininku ir jų valdytoju buvo jis, o M. U. buvo tik įformintas kaip steigėjas. Teigė, galėjęs ir pats būti steigėju, bet nusprendė būti akcininku, kad išsaugoti konfidencialumą. B. P. ir M. U. pasitikėjo, nes B. P. ketino vesti jo pusseserę G. V., o M. U. draugė buvo artimiausia G. draugė. Apie tai, kad K. K. buvo faktinis UAB „Inovita“ vadovas paliudijo šioje byloje apklausti liudytojai G. V., M. U. bei B. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip parodė nukentėjusioji L. S., jos žemės sklypo dalies vertę nustatė pats K. K. vienasmeniškai, su ja nebuvo jokių derybų dėl mainomo sklypo vertės, o K. K., vienasmeniškai sprendęs dėl sklypo dalies vertės, galėjo nustatyti ir žymiai mažesnę sklypo vertę, bet buvo nustatyta milijono litų vertė. Kad mainai buvo lygiaverčiai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir manų sandorį patvirtinusi notarė D. J., kur ji parodė, kad, prieš pasirašant mainų sutartį, buvo užsakytas UAB „Vric“ turto balansas. Įmonė turėjo turto už 1980048 Lt. Šio balanso buvo paprašyta tam, kad įsitikinti ar mainai yra lygiaverčiai, patikrino ar įmonė neturi įsiskolinimų, kliūčių patvirtinti sutartį nebuvo, todėl nuteistojo ir jo gynėjo argumentai, kad žemės sklypo vertė 2007 m. sausio 19 d., apskaičiuota lyginamuoju metodu lygi 22000 litų, o minėtas žemės sklypas buvo parduotas už 10 tūkst. litų, įrodomosios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, vertinant byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes bei paties K. K. suvokimą apie tuo metu egzistavusią šio įgyjamo sklypo vertę. Pažymėtina, kad pats K. K., 2007-01-08 pavedimo sutarties 1 punkte nurodė, kad parduodamo žemės sklypo kaina yra apie 150000 Lt už arą, bendra sklypo vertė – 3300000 Lt, ši kaina gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų, ir visais atvejais galutinis sprendimas priimamas abiem sutarties šalims sutarus, tai patvirtinant dvišaliai pasirašytu aktu. Nei viena iš sandorio šalių negali nuspręsti be kitos šalies raštiško patvirtinimo. Sklypas gali būti parduodamas ir dalimis (t.1, b.l 38-39). Taigi, atsižvelgiant tiek į K. K., tiek į L. S. išsilavinimą, asmenines savybes, darytina išvada, jog K. K., pasitelkdamas kitus asmenis, siekė inicijuoti ir sudaryti UAB „Inovita“, o tuo pačiu ir sau naudingą sandorį. Tai liudija įvykiai po mainų sutarties sudarymo, kuomet jo žmona tapo UAB „Inovita“ akcininke, o jis direktoriumi. Kolegija nekvestionuoja išteisinamojo nuosprendžio K. K. atžvilgiu motyvų, nes tai nėra Vilniaus apygardos teismui įstatymo priskirta funkcija, tuo pačiu kolegija pripažįsta Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurias pavirtino Kauno apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi ir kurios turi prejudicinę galią. Šių teismų sprendimais nustatyta, kad tikrasis UAB „Inovita“ akcijų savininkas ir veiklos vadovas buvo K. K., kuris taip pat įnešė lėšas, reikalingas įstatiniam šios bendrovės kapitalui.

74Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, jog teisminio nagrinėjimo metu K. K. pateikė nuotraukas, patvirtinančias jo bendravimo faktus su M. U. ir B. P.. Nors datos prie nuotraukų yra nurodytos paties K. K., nei M. U. nei B. P. šių nurodytų datų nenuginčijo, kas leido teismui konstatuoti, kad datos yra nurodytos teisingai ir kad K. K. su M. U. ir B. P. buvo pažįstamas ne vėliau nei nuo 1999-2000 metų. K. K. parodymai apie UAB „Inovita“ veiklą, šios veiklos įvairius aspektus, faktai, kad K. K. turėjo UAB „Inovita“ leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad K. K. dalyvavo UAB „Inovita“ veikloje žymiai didesniu mastu, nei tai nurodė M. U.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, byloje nustatyti faktai pirmoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis ir nustatomas faktas yra reikšmingas abiejose bylose.

75Taigi, visos šios aplinkybės paneigia K. K. ir jo gynėjo argumentus, kad K. K. nekonsultavo UAB „Inovita“ dėl UAB „Vric“ akcijų pirkimo ir dėl žemės sklypo mainų, nesiūlė pirkti bendrovės „Vric“ akcijas, taip pat jis nesiūlė akcijas išmainyti į sklypą, kad tai buvo bendrovės „Inovita“ vadovų – B. P. ir M. U. – idėja nupirkti tas akcijas, kad tuo metu jis (K. K.) neturėjo jokių įgaliojimų, iki mainų sutarties nebuvo nei tos įmonės darbuotojas, nei akcininkas, jie atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir vertintini, kaip K. K. gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat kolegija atmeta K. K. ir jo gynėjo argumentus, kad K. K. neaptarė su L. S. mainų sutarties sąlygų, nenustatė sklypo kainos, nežadėjo jai sumokėti pinigus arba grąžinti žemę, nesurado jai butą Apkasų gatvėje, kad šiame bute jis nėra buvęs, akcijų išpirkti L. S. nežadėjęs. Šiuos argumentus paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

76Pats K. K. patvirtino, kad jis vadovo UAB „Penki kontinentai“, kurioje dirbo jam pavaldus R. B.. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad su S. V. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pastarasis turėjo nupirkti iš jos ir jos tėvo žemę, tai buvo 2006 m. spalio mėn. Po kelių savaičių jos namuose atsirado R. B. su K. K.. R. B. ji nebuvo mačiusi porą metų, o K. K. visai nepažinojo. Su K. K. ją supažindino R. B., kuris atrodė kaip K. K. pasiuntinys, nes vykdė visus jo nurodymus. Jie pradėjo kalbėti apie žemę, tačiau ji pasakė, kad dėl žemės sklypo pardavimo sudarė sutartį su S. V.. Supykę jiedu išvažiavo, tačiau po kelių dienų vėl sugrįžo ir pradėjo įkalbinėti nutraukti sutartį su S. V., teigė, kad S. V. ją apgaus, siūlė parduoti namą, viso buvo atvykę apie 3-4 kartus, vežė į kavinę, o 2007 m. sausio 8 d. ją išvežė gyventi į vieno kambario butą Apkasų gatvėje, Vilniuje, kad jos nerastų S. V. ir neduotų pasirašyti jokių dokumentų. Liudytoja R. S. parodė, kad R. B. pasiūlė jos motinai pasislėpti nuo S. V., atvežė ir apgyvendino juos Vilniuje, Apkasų gatvėje, bute, kur gyveno apie 3 mėnesius. R. B. duodavo po 10-20 litų pragyvenimui. Pastarasis dažnai būdavo su vyriškiu, vardu Kęstas. Liudytojas A. O. parodė, jog L. S. gyvena su jo tėvu. Sužinojo, kad L. S. apsigyveno Vilniuje, apie tai jam pasakė tėvas, nuvažiavo pas L. S. ir paklausė, kodėl ji čia apsigyveno. L. S. atsakė, kad K. K. ir R. B. atvažiuoja ir siūlo kažkokias akcijas, žada sumokėti milijoną, jis pats asmeniškai matė tame bute ir K. K., ir R. B.. Liudytoja V. L. patvirtino, kad nukentėjusioji 2007 metais gyveno jų name Apkasų gatvėje apie 3-4 mėn. L. S. į šį butą atkraustė du vyrai – R. ir K.. L. S. šiame bute gyveno labai vargingai. Vyrus, kurie atkraustė nukentėjusiąją, dar matė du ar tris kartus, jie ateidavo pas L. S.. Paaiškino, kad turi gerą regimąją atmintį ir teismo posėdžio metu vieną iš tų vyriškių, kurie lankėsi pas L. S., nurodė K. K..

77Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. K. negalėjo paaiškinti ir atsisakė komentuoti savo parodymus, duotus Kauno apylinkės teismo posėdyje, patvirtinančius aplinkybę, kad būtent jis buvo realus ir vienintelis UAB „Inovita“ vadovas ir vienasmeniškai priiminėjo visus sprendimus, o nuo 2006 m. iki 2008 m. organizavo ir UAB „Inovita“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

78Taip pat atsisakė komentuoti savo parodymus, patvirtinančius, kad „B. P., kaip įmonės vadovas, vykdė visus kaip įmonės savininko priimtus sprendimus ir nurodymus, tačiau į įmonės veiklą visiškai nesigilino, nes buvo visą laiką labai užimtas arba išvykęs, sandorių derybose nedalyvavo. Pagrindinėse įmonės derybose sudarant įvairius sandorius kaip įmonės savininkas dalyvavo ji pats (K. K.), o B. P., kaip samdomas direktorius, juos vykdydavo tik iš formalios pusės, juos pasirašydamas.“ Taip pat K. K. neneigė, kad 2008-08 akcijos buvo perrašytos jo sutuoktinės vardu, o B. P. atleistas iš UAB „Inovita“ direktoriaus užimamų pareigų.

79Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. B. parodymais, kur jis parodė, kad apie mainų sutartį sužinojo tik žemėtvarkos skyriuje, dėl mainų sandorio su K. K. jokių reikalų netvarkė, apie jokį L. S. butą nieko nežino ir jame nebuvo, materialiai L. S. nerėmė, nors dirbo UAB „Verslo kontinentai“ vadybininku, tačiau su šia byla ir sandorio dokumentais nieko bendro neturėjo, L. S. nesiūlė daryti mainų sutarties, dėl teisių perleidimo sutarties L. S. jokių pretenzijų nereiškė. Su kuo atvažiavo L. S. į notarų kontorą nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. parodymai yra identiški K. K. parodymams, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia viešame teismo posėdyje iš tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

80Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad B. buvo UAB „Verslo kontinentai“, kuriam vadovavo K. K. darbuotoju. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir teismo išreikalautų nuosavybės į žemę atkūrimo bylų seka, kad R. B. nuo 2001 metų viso nuosavybės teisių į L. S. žemę atkūrimo laikotarpiu iki pat nuosavybės teisių atkūrimo ir po to aktyviai sekė ir žinojo proceso eigą.

81Nukentėjusioji L. S. nuosekliai aiškino, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ji pradėjo dar 2001 metų pabaigoje, kuomet buvo supažindinta su R. B. ir šiam notariškai patvirtinta sutartimi pardavė, nors pinigų negavo, nuosavybės teisių į B. K. žemę atkūrimo teises bei žodžiu susitarė, kad, R. B. pardavus atkurtą žemę, juodu gautus pinigus pasidalins (t.7, b.l. 41-49). Išaiškėjus, kad R. B. negali pretenduoti į B. K. žemę, jis, kaip teigė nukentėjusioji L. S., vis dėlto, nenustojo domėtis jos žemės atkūrimo reikalais. 2006 metais būtent R. B. supažindino ją su K. K., jis aktyviai dalyvaudavo jos susitikimuose ir pokalbiuose su K. K., buvo kartu, kai UAB „Verslo kontinentai“ biure buvo pasirašoma pavedimo sutartis, taip pat dalyvavo notarų biure pasirašant mainų sutartį, be to, R. B. ir K. K. mainų sutarties sudarymo laikotarpiu, slėpdami ir saugodami nuo S. V., ją buvo apgyvendinę bute Apkasų g., Vilniuje, teikė išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtina ir ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų A. O., R. S., V. L. parodymai, taip pat ir K. K. parodymai, kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad mainų sutartį pasiūlė sudaryti R. B., klausė kaip įforminti pirkimą-pardavimą. Tuomet jis (K. K.) domėjosi tuo yra įsitikinęs, kad įforminti pirkimą – pardavimą būtų labai sudėtinga, reikėtų gauti visų sutikimus. Mainų sutartį rengė R. B.. Jam (K. K.) suprantama, kodėl R. B. stengėsi viską neigti, kad jis dalyvavo. Jeigu R. B. pasakytų, kad tvarkė reikalus su juo (K. K.) dėl mainų sandorio, turbūt, būtų kaltinamųjų suole. K. K. teigimu, R. B. galimai bijojo ir nenorėjo duoti parodymų prieš save. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu net nebuvo pradėtas, o S. V. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo NVTS prokurorė Rasos Lukaševič 2011-06-05 nutarimu nutrauktas (t.2, b.l. 168-175).

82Taip pat kolegija atmeta, kaip niekuo nepagrįstus K. K. gynėjo argumentus, jog gerus K. K. ketinimus L. S. atžvilgiu patvirtina ta aplinkybė, kad jis įgyto sklypo nepardavė, jo nepadovanojo, neišmainė ir pan., kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo NTVS prokurorės Miglės Mozūraitės 2207-12-07 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą L. S. civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos UAB ‚Inovita“ nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, kurio plotas 8,8440 ha, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste (t.2, b.l. 205), taigi K. K. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo disponuoti šiuo sklypu. Kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus K. K. gynėjo argumentus, kad nukentėjusiosios L. S. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaip pats gynėjas pažymėjo, baudžiamasis procesas šioje byloje tęsiasi jau 9 metus, todėl atskiruose epizoduose menkaverčiai ir neesminiai vidurinį išsilavinimą turinčios L. S. parodymų neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, juo labiau, kad tie neatitikimai nėra reikšmingi nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jie neprieštarauja kitiems viešame teismo posėdyje ištirtiems ir įvertintiems byloje esantiems įrodymams.

83Kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad K. K., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą L. S. priklausantį turtą.

84Dėl B. P. apeliacinio skundo argumentų

85Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apkaltinamasis nuosprendis B. P. atžvilgiu pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių B. P. kaltę, kad jis apgaulės būdu užvaldė L. S. priklausantį didelės vertės turtą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatlikęs įrodymų vertinimo, nenustatęs, kuo šioje byloje pasireiškė B. P. bendrininkavimas, B. P. veiksmus nepagrįstai sutapatino su K. K. veiksmais, nenurodydamas, kuo pasireiškė B. P. apgaulė ir kokiais įrodymais grindžiama jo kaltė.

86Kalbant apie B. P. vaidmenį šioje byloje, pirmosios instancijos jo veiksmuose įžvelgė tyčią, pasireiškusią per vienintelį momentą, kai, B. P. būnant UAB „Inovita“ direktoriumi, buvo sudarytas iš pradžių UAB „Vric“ akcijų įsigijimo sandoris, o vėliau ir mainų sandoris. Šiuo konkrečiu atveju kolegija sutinka su B. P. apeliacinio skundo argumentais, kad vien šios aplinkybės nustatymas nepatvirtina B. P. veiksmų neteisėtumo, t.y. LR BK 182 str. numatytos veikos padarymo. B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios valią sudaryti jai nenaudingą mainų sutartį, t.y. jokios apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu nepanaudojo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nukentėjusioji L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad B. P. nepažįsta, pastarasis jai nieko nežadėjo, su juo nebuvo derinamos minėtos sutarties vykdymo sąlygos bei atsiskaitymo už parduotą sklypą klausimas, ne jis siūlė vykti pas notarą pasirašyti mainų sutartį, ji jokių pretenzijų jam neturi ir jokių reikalavimų jam nereiškia.

87Pats B. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L. S., tačiau ją pasirašinėjo turėdamas visai kitą informaciją, t.y. apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus jis nieko nežinojo. Jis prieš tai nepažinojo nei L. S., nei kitų liudytojų. B. P. įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus, t.y. jo, kaip UAB „Inovita“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo išmainytos į žemės sklypą, o vėliau visa įmonė su jai visu kitu priklausančiu turtu buvo užvaldyta K. K..

88Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad B. P., būdamas vadovu, turėjo gilintis, suvokti sandorio, kuriame dalyvauja esmę ir jo galimus padarinius, būtų svarbūs, jeigu jis realiai valdytų įmonę, priiminėtų savarankiškus sprendimus dėl sandorių sudarymo, asmenų įdarbinimo ar kitais esminiais įmonės valdymo klausimais. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad B. P., formaliai būdamas UAB „Inovita“ vadovu, aklai pasitikėdamas K. K. ir jo paveiktas, pasirašė UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį ir šių akcijų mainų į L. S. nuosavybės teise priklausiusį sklypą sandorį. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-634/2013, teisminio proceso Nr. 1-20-2-00426-2008-7, nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galią, nustatyta, kad K. K. buvo vienintelis UAB „Inovita“akcininkas bei jos faktinis valdytojas, dėl visų sandorių, sudaromų UAB „Inovita“ vardu, sprendė jis, dėl jų derėdavosi, B. P. derybose dėl sandorių sudarymo net nedalyvaudavo. M. U. buvo tik įformintas kaip steigėjas. Galėjęs ir pats būti steigėju, bet nusprendė būti akcininku, kad išsaugoti konfidencialumą. B. P. ir M. U. pasitikėjo, nes Bartas ketino vesti jo pusseserę G. V., o M. U. draugė buvo artimiausia Giedrės draugė. Apie tai, kad K. K. buvo faktinis UAB „Inovita“ vadovas paliudijo šioje byloje apklausti liudytojai G. V., M. U. bei pats nuteistasis B. P.. A. D. parodė, kad UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir paliko kontoroje, su B. P. jis nesimatė pasirašant šią sutartį, jos sąlygų neaptarinėjo, dėl akcijų vertės su juo nesiderėjo. Analogiškus parodymus davė ir B. P.. Be to, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad, priešingai, nei teisme liudijo A. D., V. V. (K.) buvo būtent pastarojo arba asmens, kuris faktiškai kontroliavo įmonę „Vric“, o ne bendrovei „Inovita“ vadovavusio B. P. aplinkos žmogus. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte rašoma, kad V. V. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje byloje yra A. D. pasirašytas dokumentas, kuriame jis nurodo, kad V. V. dirbs bendrovėje „Vric“ darbininku, nors šis asmuo niekada nebuvo oficialiai įdarbintas šioje bendrovėje (t. 3, b.l. 176-190, aktualus b.l. 177 antroji pusė). B. P. teigimu, UAB „Vric“ dokumentų jis neperėmė, asmens V. V. niekada nematė ir nepažįsta, o jo parašas ant sprendimo, kuriuo jis, neva, paskyrė V. V. UAB „Vric“ direktoriumi (t.4, b.l. 106) yra suklastotas. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-634/2013, teisminio proceso Nr. 1-20-2-00426-2008-7, buvo atliktos B. P. ir M. U. parašų ekspertizės, kurios nepaneigė B. P. ir M. U. argumentų kad jų parašai, priimant sprendimus, susijusius su UAB „Inovita“ veikla, buvo klastojami.

89Kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinti B. P. ar kitą mainų sandorio šalį tuo, jog jie patikėjo oficialioje valstybės įstaigoje notarės D. J. suteikta informacija apie tai, kad mainų sutartis yra lygiavertė.

90Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba notarinėje kontoroje notare, pilnai tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parduodant turtą reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Prieš pasirašant mainų sutartį buvo užsakytas UAB „Vric“ turto balansas. Įmonė turėjo turto už 1980048 Lt. Šio balanso buvo paprašyta tam, kad įsitikinti ar mainai yra lygiaverčiai, patikrino ar įmonė neturi įsiskolinimų, kliūčių patvirtinti sutartį nebuvo (t.4, b.l. 38). Tuo pačiu, vertinant tai, kad B. P. pats teisme parodė, jog jis žinojo, kad UAB „Vric“, būdama pelninga, įgyta neapmokėjus už šios įmonės akcijas, ir aiškaus paaiškinimo, kokiu tikslu tai buvo padaryta ir koks tame A. D. suinteresuotumas nei iš K. K., nei iš A. D. negauta, rodo, kad, nors B. P. veiksmuose tiesioginės tyčios nėra, tačiau jo veiksmuose įžvelgiamas nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi įmonės vadovui yra keliami padidinti reikalavimai – jis, sudarydamas sandorius, turi veikti sąžiningai, objektyviai įmonės ir akcininkų naudai. Šiame kontekste, sprendžiant B. P. kaltės klausimą, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tam, kad kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d., turi būti visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nesant bent vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė – negalima.

91Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

92Nesant šioje byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių B. P. kaltę, jis išteisintinas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

93Dėl K. K. skirtinos bausmės

94Išteisinus B. P., šalintina K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d.) ir paskirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė mažintina. Taip pat pažymėtina, jog 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) yra pakeistas Lietuvos Respublikos BK 75 str. (TAR, 2015, Nr. 2015-04087). Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

95Nors K. K. nusikalstama veika padaryta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas iki Lietuvos Respublikos BK 75 str. naujos redakcijos įsigaliojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. 2. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

96Kolegija, įvertinusi nuteistojo K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, vedęs, dirba, taip pat tai, kad, nors jo padarytas nusikaltimas priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, jis nėra smurtinio pobūdžio, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

97Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.; 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.; 329 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

98K. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą atmesti.

99Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį – pašalinti K. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d.) ir sumažinti paskirtą jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų ir 6 mėnesių;

100vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos K. K. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti ilgesniam nei 7 parų laikotarpiui už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

101panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį dalyje dėl B. P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį, kuriuo B. P. išteisinti pagal BK 182 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

102Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. - B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182... 4. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys atmestas.... 5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 6. K. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn.,... 7. B. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn.,... 8. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas E. Jonušas prašo... 9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 10. Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas K. K. pripažino kaltu... 11. Apelianto teigimu, Vilniaus apylinkės teismas nepatikrino ir nieko nepasisakė... 12. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis ir... 13. Be viso to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo... 14. Be to, teismas pripažinęs, kad K. K. nusikalstamą veiką padarė... 15. Pažymima ir tai, kad L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 18. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo... 19. Teigiama, kad B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios... 20. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu,... 21. Apeliaciniame skunde be viso ko nurodoma, kad byloje netinkamai nustatytas ir... 22. Pabrėžiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp apelianto B. P. ir... 23. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-25 nuosprendžiu K. K. bei B. P. buvo... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT) 2015-04-25 nutartimi... 25. Perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodė, jog, iš... 26. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą,... 27. Teismo posėdyje K. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo K. K. gynėjo advokato... 28. B. P. apeliacinis skundas tenkintinas, K. K. advokato Edmundo Jonušo... 29. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 30. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 31. Dėl K. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų ... 32. Kolegijos vertinimu K. K. veika kvalifikuota tinkamai.... 33. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar... 34. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 35. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 36. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai vertinama... 37. Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-7-322-2013 nurodyta, kad... 38. Nors K. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, jo kaltė... 39. Apklaustas pirmosios instancijos, o po to ir apeliacinės instancijos teisme K.... 40. Apie mainų sutartį sužinojo vėliau, kai norėjo gauti atlygį už savo... 41. Matė mainų sutartį, viskas buvo teisėta, tačiau buvo keista kodėl mainų... 42. Nesiūlė pirkti bendrovės „Vric“ akcijas. Čia buvo bendrovės... 43. R. B. dalyvavo mainų sandoryje, kurį pasirašė UAB „Inovita“ ir jo... 44. Tai, kad UAB „Inovita“ gavo sklypą, o L. S. gavo akcijas, dar reikėtų... 45. Šiuo metu UAB „Inovita“ yra bankrutavusi. Vienu metu A. D. norėjo atgauti... 46. Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. S. parodė, kad ji... 47. Notarų kontoroje buvo susitikusi su S. V., K. K. uždavinėjo jam klausimus,... 48. Vėliau S. V. matė tik teisme. Jo advokatas Oskaras kelis kartus dar buvo pas... 49. Sutartį pasirašė pasitikėdama žmonėmis. Buvo pažadėta grąžinti... 50. Po sandorio sudarymo neieškojo UAB „Inovita“, tik skambino Z. G. ir... 51. K. K. kontoroje ji pasirašė atstovavimo sutartį ir įgaliojimą, o notarų... 52. Vasarą pas ją į kaimą kartu su Z. G. ir A. G. atvykusiam K. K. ji pasakė... 53. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad... 54. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. O. parodė, jog... 55. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju T. M. parodė, kad... 56. Paslaugų sutarties su L. S. nesudarė, tarp jų buvo žodinė sutartis, o... 57. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju Z. G. parodė, kad... 58. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad... 59. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas M. U. parodė, kad... 60. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad... 61. Apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad L. S. pažįsta pagal skelbimą, iš... 62. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju S. V. parodė, kad pažįsta... 63. Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. L. parodė, kad pažįsta L. S.. Dėl... 64. Apklausta teismo posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad pažįsta abu... 65. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamajame... 66. Kai UAB „Inovitai“ reikėjo buhalterio, K. K. pasiūlė, kad buhalterinę... 67. Iš 2006-12-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimų Nr. 2.4-01-4670 ir... 68. Iš 2007-01-08 tarp L. S. ir UAB „Verslo kontinentai“, kurią atstovavo... 69. Iš 2006-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog UAB... 70. Iš 2006-12-29 UAB „Inovita“ direktoriaus sprendimo matyti, kad laikinai... 71. Iš 2007-01-19 Mainų sutarties matyti, jog L. S. išmainė jai asmeninės... 72. Šie viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai... 73. Tai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje K. K. parodymai yra melagingi,... 74. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos... 75. Taigi, visos šios aplinkybės paneigia K. K. ir jo gynėjo argumentus, kad K.... 76. Pats K. K. patvirtino, kad jis vadovo UAB „Penki kontinentai“, kurioje... 77. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. K. negalėjo paaiškinti ir... 78. Taip pat atsisakė komentuoti savo parodymus, patvirtinančius, kad „B. P.,... 79. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R.... 80. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad B. buvo UAB „Verslo... 81. Nukentėjusioji L. S. nuosekliai aiškino, jog nuosavybės teisių atkūrimo... 82. Taip pat kolegija atmeta, kaip niekuo nepagrįstus K. K. gynėjo argumentus,... 83. Kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi visus byloje... 84. Dėl B. P. apeliacinio skundo argumentų ... 85. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apkaltinamasis... 86. Kalbant apie B. P. vaidmenį šioje byloje, pirmosios instancijos jo veiksmuose... 87. Pats B. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 88. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad B. P., būdamas vadovu, turėjo... 89. Kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinti B. P. ar kitą mainų... 90. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad... 91. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal... 92. Nesant šioje byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių B. P. kaltę,... 93. Dėl K. K. skirtinos bausmės... 94. Išteisinus B. P., šalintina K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis... 95. Nors K. K. nusikalstama veika padaryta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas... 96. Kolegija, įvertinusi nuteistojo K. K. asmenybę charakterizuojančius... 97. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 98. K. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą atmesti.... 99. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį –... 100. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos K. K. 1 metų ir 6... 101. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį dalyje dėl... 102. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžio dalį palikti...