Byla e2-86-970/2015
Dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovei Kauno apygardos prokuratūros prokurorei L. B., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. K., atsakovei G. K., jos atstovui advokatui P. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. K., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic Petroleum“, tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės I-ojo notarų biuro notarui J. P., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarui E. N., Druskininkų savivaldybės administracijai, Z. J. dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašo: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“; 2) pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo (registro įrašo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-3700); 3) pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3417); 4) taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Baltic Petroleum“ grąžinti valstybei 0,0398 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (registro įrašo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )); 5) taikyti restituciją, įpareigojant G. K. atlyginti UAB „Baltic Petroleum“ patirtas šio turto įsigijimo išlaidas; 6) taikyti restituciją, įpareigojant valstybę atlyginti G. K. patirtas šio turto įsigijimo išlaidas. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2003 m. sausio 9 d. UAB „Panemunės dujos“, atstovaujama direktorės G. K., Druskininkų miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė prašymą dėl detaliojo plano rengimo išplečiant UAB „Panemunės dujos“ nuomos teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Šio žemės sklypo savininkė G. K. 2003 m. sausio 9 d. Druskininkų miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė sutikimą dėl detaliojo plano minėtam žemės sklypui rengimo. Druskininkų savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. V2-7 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ buvo pradėtas rengti detalusis planas dėl G. K. žemės sklypo, esančio ( - ), išplėtimo. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, patikrinęs parengtą minėto žemės sklypo detalųjį planą, nustatė, jog parengto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bendrosioms nuostatoms, todėl 2003 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte Nr. 47 pateikė neigiamą išvadą dėl parengto detaliojo plano. UAB „Panemunės dujos“ 2007 m. liepos 24 d. pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją prašydama patvirtinti detalųjį planą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), išplėtimo. Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 3-1595-(1.26) „Dėl detalaus plano rengimo“ informavo, kad neprieštarauja, jog būtų atnaujinamas minėto žemės sklypo detaliojo plano rengimas. G. K. 2008 m. rugsėjo 29 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti kaip naudojamą 0,0398 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ) Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ nuspręsta kaip įsiterpusį parduoti 0,0398 ha ploto valstybinį žemės sklypą, esantį ( - ). Šis žemės sklypas 2008 m. spalio 20 d., remiantis Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 spalio 14 d. prašymu Nr. 1754-V-3(1.41) „Dėl žemės sklypo (ų) įregistravimo“ bei IĮ „Aginro“ atliktais kadastriniais matavimais, suderintais su Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriumi, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. ( - ). G. K. 2008 m. spalio 27 d. ne aukciono būdu pirkimo – pardavimo sutartimi už 63 866,00 Lt įsigijo minėtą 0,0398 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), kaip laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius 2013 m. spalio 9 d. atliko patikrinimą dėl šio žemės sklypo įsigijimo ir nustatė pažeidimus. Atlikus žemės sklypo įsigijimo patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypas G. K. parduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., nes parduotas nepatvirtinus detaliojo plano. Nesant patvirtino detaliojo plano, minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 p. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 4 d. valstybiniai žemės sklypai parduodami aukciono būdu. Be aukciono valstybiniai žemės sklypai gali būti parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. valstybinį žemės sklypą be aukciono gali įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkas ir tam turi egzistuoti šios sąlygos: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose negalima suformuoti naujų žemės sklypų, 3) šie žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų. G. K. nupirktas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės plotų sąvokos, nes šiame plote galima buvo suformuoti atskirą žemės sklypą, šis valstybinės žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, be to, šio žemės sklypo pardavimo metu G. K. nebuvo gretimo žemės sklypo savininkė. Taigi, Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-3604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ priėmimo dieną, valstybinis 0,0398 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas detaliuoju planu, jis nebuvo ir nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės plotų, o G. K. nebuvo gretimo žemės sklypo savininkė, ir šis valstybinės žemės sklypas nebuvo priskirtas sklypų, parduodamų ne aukciono tvarka, kategorijai. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. G. K. 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi minėtą žemės sklypą pardavė UAB „Baltic Petroleum“, todėl siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, minėto administracinio akto sukeltos materialinės pasekmės, t. y., šio administracinio akto pagrindu sudaryta 2008 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. K. įgijo 0,0398 ha valstybinės žemės sklypą bei 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. K. pardavė minėtą žemės sklypą UAB „Baltic Petroleum“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Pripažinus sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma restitucija ir 0,0398 ha valstybinės žemės plotas grąžinamas valstybei.

4Teismo posėdyje ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis, ieškovė atlikusi patikrinimą bei teisinį vertinimą nustatė, jog valstybės viešojo administravimo subjektas priėmė administracinį aktą – 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ – kuris pažeidžia ieškinyje nurodytus imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl šis administracinis aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pagal teismų praktiką jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę padarinius, vien administracinio akto panaikinimas nesiejant su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu savaime neleistų apginti viešojo intereso. Šiuo atveju ginčijamas administracinis aktas sukėlė materialines teisines pasekmes, nes šio administracinio akto pagrindu ginčo žemės sklypas buvo parduotas atsakovei G. K., kuri šį žemės sklypą pardavė atsakovui UAB „Baltic Petroleum“. Panaikinus administracinį aktą, siekiant apginti viešąjį interesą, turi būti panaikintos ir šio administracinio akto sukeltos materialinės teisinės pasekmės bei taikyta restitucija. Taikant restituciją atsakovė G. K. turi atlyginti atsakovui UAB „Baltic Petroleum“ žemės sklypo įsigijimo išlaidas, t. y., sumokėtą sandorio kainą 70 000,00 Lt, o valstybė turi grąžinti atsakovei G. K. – 63 866,00 Lt. Pažymėjo, kad valstybinio turto perleidimas privačių asmenų nuosavybėn visada yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl siekiant apginti valstybės interesus ieškinį teismui pateikė prokuroras. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovai nurodo, kad ginčo žemės sklype yra benzino kolonėlės rezervuarai, tačiau tai nesuteikė pagrindo ginčo žemės sklypą pirkti be aukciono, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, juolab, kad šis žemės sklypas galėjo būti išnuomotas.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad G. K. 2008 m. rugsėjo 29 d. tuometiniam Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti 0,0398 ha ploto valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su žemės sklypu, esančiu ( - ). Pageidaujamas žemės sklypas 2008 m. spalio 20 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas adresas – ( - ). G. K. 0,0398 ha ploto valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu įsigijo 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už 63 866,00 Lt, kaip laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų. Tačiau 0,0398 ha žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas, kaip įsiterpęs, nepatvirtinus detaliojo plano, kaip to reikalavo Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d 5 p., 6 p. ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatos. Be to, G. K. parduotas žemės sklypas ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, todėl toks žemės sklypas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir jį pardavus kaip įsiterpusį buvo pažeisti Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. reikalavimai, taip pat pažeisti ir Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. reikalavimai, pagal kuriuos įsiterpęs žemės sklypas ne aukciono būdu parduodamas tik besiribojančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privačios žemės sklypo savininkui. Ginčo žemės sklypas G. K. ne aukciono būdu suformuotas ir parduotas pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 15-Ž-2604 ir 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra neteisėti ir naikinti. Žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d. pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba raštais informavo G. K., jog 2008 m. spalio 27 d. valstybinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-3700 sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kvietė ją atvykti aptarti susidariusią situaciją. Atvykusi G. K. susitarimo, kuriuo valstybei būtų grąžintas žemės sklypas, o G. K. – žemės sklypo įsigijimo išlaidos, sudaryti nesutiko. G. K. nesutikus sudaryti susitarimo, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo pardavimo Druskininkų mieste“ ir 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. I-3700 panaikinimo. Tuo tarpu, G. K., žinodama apie padarytus pažeidimus, pardavė ginčo žemės sklypą UAB „Baltic Petroleum“, kas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ir šis sandoris yra niekinis bei negaliojantis.

6Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir jų pagrindu prašė ieškinį tenkinti.

7Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį reikalavimui dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ panaikinimo ir priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų byla buvo pateikta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui, kuris patikrinęs dokumentus, įregistravo žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl teigia, kad minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo parengta tinkamai. Atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įregistravimo pagrindas yra 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. I-3700. Šioje sutartyje nėra aptartas (numatyta prievolė) reikalavimas žemės sklypo įgijėjui (pirkėjui) suformuoti naują žemės sklypą, t. y., perkamą žemės sklypą sujungti su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ), todėl ji neturėjo pareigos nusipirktą žemės sklypą sujungti su pagrindiniu žemės sklypu, esančiu ( - ). Nesutinka, jog 0,0398 ha žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. ir 6 p. reikalavimus, kadangi pagal šio įstatymo normas detalieji planai yra rengiami, inter alia kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas. Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis ( - ), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip atskiras/savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl detalusis žemės sklypo planas neturėjo būti rengiamas. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad parduotas žemės sklypas ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, todėl negalėjo būti laikomas įsiterpusiu, kadangi 0,0398 ha žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu (miško plotu), už kurio yra (duomenys nekelbtini), o šiaurinėje pusėje ribojasi su valstybės žeme (mišku). Be to, 0,0398 ha žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y., kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zona, suskystintųjų dujų fegalinių apsaugos zona, paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, kurorto apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 31 p. kuro tiekimo bazių, kietojo kuro cechų ir skystojo kuro degalinių apsaugos zonoje esančiuose žemės sklypuose draudžiama statyti statinius, pagal 50.1 p. suskystintų dujų degalinės apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus ir kitus statinius. Taigi, nesuformuotame žemės plote nėra galima jokia pastatų ir kitų statinių statyba, tuo tarpu, 0,0398 ha žemės sklypas buvo įsigytas, kad būtų visiškai sutvarkyta degalinės teritorija. Apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2604 suformavus 0,0398 ha žemės sklypą, pastarasis buvo įsiterpęs tarp žemės sklypo, esančio ( - ), ir ( - ). Ta aplinkybė, kad šalia 0,0398 ha žemės sklypo nebuvo ir nėra suformuotas joks žemės sklypas, neturi jokios reikšmės ginčijamo įsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarčių galiojimui. Nesutinka, kad ginčo žemės sklypo pardavimo metu ji nebuvo gretimo sklypo savininkė. Jai nuosavybės teise žemės sklypas, esantis ( - ), priklausė iki 2008 m. balandžio 7 d., kuomet šis turtas buvo parduotas UAB „Hansa lizingas“. UAB „Hansa lizingas“ žemės sklypas parduotas su tikslu jį perduoti išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdyti, naudotis bei įsigyti išperkamosios nuomos būdu UAB „Panemunės dujos“, kas reiškia, jog sklypu galėjo naudotis ir jį valdyti tik nuomininkas. Įvykdžius išperkamosios nuomos sutartį, 2010 m. balandžio 27 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu nuosavybės teisės į šį žemės sklypą perėjo UAB „Panemunės dujos“. UAB „Panemunės dujos“ steigėja ir vienintelė akcininkė yra ji. Taigi, žemės sklypas buvo parduotas tik dėl to, kad UAB „Panemunės dujos“ tuo metu reikėjo papildomų finansinių išteklių veiklos plėtojimui. UAB „Hansa lizingas“ buvo žinomos šios aplinkybės, todėl jis davė sutikimą pirkti 0,0398 ha žemės sklypą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad faktiškai žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė, ginčijamo įsakymo priėmimo metu, buvo ji. Nesutinka, kad pripažinus negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2604 ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti taikoma restitucija ir valstybei grąžinamas 0,0398 ha valstybinės žemės plotas. Atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ įsigydamas 0,0398 ha žemės sklypą buvo sąžiningas, nes 2014 m. balandžio 7 d. sudarydamas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negalėjo ir neturėjo žinoti, ką valstybės įgaliota, kompetentinga, specialių žinių ir kvalifikaciją turinti institucija nustatys po 0,0398 ha žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, t. y., beveik po šešerių metų, o jai taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad po penkerių metų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuspręs, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 15-Ž-2604 yra neteisėtas. Ieškovė neįrodė, kad ji bei atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ žinojo arba turėjo žinoti, jog perleidžiamo 0,0398 ha žemės sklypo jie neturėjo teisės įsigyti. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys perėjo visą teisinę patikrą – buvo suformuota kadastrinių matavimų byla, įregistruoti kadastriniai matavimai, notarai nustatė, kad nėra jokių kliūčių žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartims sudaryti, todėl ji ir atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ buvo sąžiningi 0,0398 ha žemės sklypo įgijėjai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie valstybės nuosavybės perleidimą vykdant nusikalstamą veiką, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išreikalauti jo iš sąžiningo įgijėjo atsakovo UAB „Baltic Petroleum“. Nelaiko, kad ieškinio dalyku yra ginamas viešasis interesas ir mano, kad viešasis interesas bus pažeistas, jei ieškovės ieškinys bus tenkinamas. Akcentavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijai dar iki ginčijamo Alytaus apskrities viršininko įsakymo priėmimo buvo žinomas pagrindas dėl kurio atsakovė prašė suformuoti naują žemės sklypą, todėl jau priėmus ginčijamą įsakymą, ieškovė privalėjo, turėjo ir galėjo kelti reikalavimą dėl šio įsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo, tačiau šis reikalavimas pareikštas tik praėjus beveik šešeriems metams. Be to, nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie nagrinėjamo ginčo aplinkybes dar 2013 m. spalio 9 d., tačiau informaciją Kauno apygardos prokuratūrai perdavė tik 2014 m. balandžio 7 d., t. y., praėjus penkiems mėnesiams po visų aplinkybių, reikalingų ieškiniui parengti ir pateikti teismui, sužinojimo. Taigi Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti administracinį aktą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl praleisto senaties termino.

8Atsakovė G. K. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad iš privačių fizinių asmenų nusipirko 26 arus žemės, esančios ( - ), kurioje pastatė konteinerinę degalinę. 2002 m. pabaigoje buvo priimtas įstatymas, uždraudžiantis konteinerines degalines, todėl turėjo pastatyti stacionarią degalinę. Stacionariai degalinei reikėjo sumontuoti dujų cisternas, rezervuarus, kurioms yra taikomos apsauginės zonos. Žinojo, kad šalia degalinės yra laisvas žemės sklypo plotas, todėl kreipėsi į savivaldybę dėl papildomos žemės įsigijimo. Iš Druskininkų savivaldybės administracijos gavo išvadą išplėsti jai priklausančio žemės sklypo plotą iki 0,0400 ha. Buvo pradėtas rengti detalusis planas, tačiau paėmė paskolą, pardavė UAB „Hansa lizingas“ žemės sklypą, esantį ( - ), todėl detalus planas nebuvo patvirtintas. Esant poreikiui plėstis degalinės teritorijai, žemėtvarkos nurodymu užsakė atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei 2008 m. rugsėjo mėnesį parašė prašymą parduoti 0,0398 ha žemės sklypą. Gavo leidimą nusipirkti ginčo žemės sklypą, dėl ko pasirašė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo nurodytą sumą bei įregistravo nuosavybę. Pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo reikalavimo sujungti nusipirktą ginčo žemės sklypą su žemės sklypu, esančiu ( - ), be to, ji sujungti šių žemės sklypų negalėjo, kadangi žemės sklypą, esantį ( - ), buvo pardavusi UAB „Hansa lizingas“ ir jis jai nepriklausė. Apie tai, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas yra ginčijamas, sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo. Iki tol jokių raštų iš Nacionalinės žemės tarnybos nebuvo gavusi. Buvo nuvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių, tačiau kokiu tikslu buvo kviesta aiškiai nebuvo paaiškinta, jog yra iškilęs ginčas dėl minėto įsakymo, niekas nenurodė. Prieš parduodama ginčo žemės sklypą UAB „Baltic Petroleum“ nežinojo, jog yra iškilęs ginčas dėl minėto įsakymo, nekilnojamojo turto registre jokių įrašų, jog būtų uždrausta parduoti žemės sklypą nebuvo, todėl šį žemės sklypą pardavė ir UAB „Baltic Petroleum“ apie galimą ginčą nenurodė.

9Atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą ieškinio senatį reikalavimui dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ panaikinimo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 priėmimu ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymu nebuvo pažeistas viešasis interesas. Priešingai, nenaudojamas 0,0398 ha žemės sklypas ir buvo įsigytas, kad greta esančiame žemės sklype atsakovo degalinė ir jos teritorija būtų sutvarkyta bei praplėsta. Dėl tokių veiksmų kaip tik ir bus labiausiai užtikrintas viešasis interesas, nes Druskininkų miesto gyventojai ir svečiai galės naudotis ne tik geresnėmis degalinių tinklo tiekiamomis paslaugomis, bet ir teritorija aplink degalinę bus tinkamai sutvarkyta ir nuolat prižiūrima. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad kokiu nors būdu buvo pažeistas viešasis interesas bendrovei įsigyjant ginčo žemės sklypą. Maža to, grąžinus ginčo žemės sklypą valstybei, juo faktiškai niekas negalėtų naudotis, kadangi šis žemės sklypas patenka į kuro tiekiamų bazių, kietojo kuro cechų ir skystojo kuro degalinių apsaugos zoną. Nesant nustatyto viešojo intereso pažeidimo ir panaikinus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį valstybė, tuo pačiu ir visuomenė, negaus jokios naudos. Nesutinka, kad būtų taikoma restitucija, kadangi įsigydamas 0,0398 ha žemės sklypą buvo sąžiningas. Ginčo žemės sklypą įsigijo praėjus beveik šešeriems metams po to, kai šis žemės sklypas buvo įsigytas atsakovės G. K.. G. K. įsigijusi šį žemės sklypą nesulaukė jokių pastabų ar reikalavimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, nebuvo ginčyti jo kadastriniai matavimai, teisinė registracija. Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius visą laiką žinojo, kokiu tikslu šį žemės sklypą įsigijo atsakovė G. K., tačiau jokių veiksmų, kad šis žemės sklypas nepereitų privačiai nuosavybei, nesiėmė. Atsakovas ginčo žemės sklypą įsigijo siekdamas sutvarkyti šalia degalinės teritorijos esančią žemę, tinkamai užtikrinant visuomenės saugumą. Šiuo sklypu naudojasi pagrįstai ir teisėtai, už jį moka žemės mokestį valstybei. Atsakovas įsigydamas žemės sklypą nežinojo ir negalėjo žinoti, ką valstybės įgaliota institucija nustatys po beveik šešerių metų, todėl atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu žemės sklypo įgijėju. Atkreipė dėmesį, kad restitucija šioje byloje gali būti taikoma tik tada, jeigu byloje bus nustatyta, kad 0,0398 ha ginčo žemės sklypas buvo neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn ir tik tuomet, jeigu valstybės perleistas sklypas nebuvo perleistas trečiajam asmeniui (sąžiningam įgijėjui). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie valstybės nuosavybės perleidimą vykdant nusikalstamą veiką, sklypas atlygintinai perleistas atsakovei G. K., vėliau atlygintinai perleistas UAB „Baltic Petroleum“ (sąžiningam įgijėjui), todėl nėra jokio teisinio pagrindo išreikalauti 0,0398 ha žemės sklypą iš sąžiningo įgijėjo. Pažymėjo, kad su nagrinėjamu ieškiniu į teismą buvo visos galimybės kreiptis dar 2013 m. spalio 9 d., kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius parengė pažymą, tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokurorė su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus beveik šešiems mėnesiams po visų būtinų dokumentų kreiptis į teismą gavimo, todėl ieškinys turi būti atmestas dėl praleisto termino kreiptis su ieškiniu į teismą bei dėl to, kad ieškinio tenkinimo atveju bus panaikinti jau nusistovėję teisiniai santykiai.

10Trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimų pagrįstumą vertinti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkinus reikalavimus, restituciją taikyti tik atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu. Nurodė, kad 2003 m. sausio 9 d. raštu UAB „Panemunės dujos“ pateikė prašymą dėl detaliojo plano rengimo, išplečiant UAB „Panemunės dujos“ nuomos teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Panemunės dujos“ pagal 2000 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartį buvo tik žemės sklypo nuomininkas, tą pačią dieną minėto žemės sklypo savininkė atsakovė G. K. pateikė sutikimą, kad būtų rengiamas detalusis planas. Vadovaujantis tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 4 d., Druskininkų savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. V2-7 „Dėl detaliųjų planų rengimo“, buvo pradėta detaliojo plano rengimo procedūra. Priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo, buvo atliktos I ir II teritorijų planavimo etapų procedūros: išduotos sąlygos, uždaviniai, svarstytas detalusis planas su visuomene. Atlikus visas pagal įstatymą būtinas detaliojo plano rengimo procedūras, detalusis planas buvo pateiktas tvirtinti Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentui, kuris 2003 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte Nr. 47 pateikė neigiamą išvadą. Taigi, Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentui pateikus neigiamą išvadą, detaliojo plano organizatorius negalėjo teikti detaliojo plano tvirtinti. Šios išvados detaliojo plano organizatorius neskundė, kas lėmė, jog detalusis planas nebuvo teiktas tvirtinti ir jis nėra patvirtintas iki šiol. Nesutinka, jog taikius restituciją trečiasis asmuo privalėtų padengti dalį pinigų, gautų sudarius valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi nagrinėjamoje byloje restitucija kyla iš žemės pardavimo sutartinių santykių, kuriuose trečiasis asmuo nedalyvavo ir nebuvo sandorio šalis, dėl sąžiningumo ir teisėto lūkesčio, kad už valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį atsakinga institucija veiks išimtinai teisės aktų, reguliuojančių valstybinės žemės pardavimą tvarką, be to, pritaikius bent dalinę restituciją, trečiojo asmens atžvilgiu bus pažeistas viešasis interesas, kuris konkrečiai liestų Druskininkų savivaldybės gyventojus. Aplinkybė, kad už parduotą žemės sklypą gautas lėšas valstybės valdymo institucijos pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos“ 2.9 p. paskirstė ir savivaldybės biudžetui, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirkėjo sumokėtus pinigus turi grąžinti ne juos gavusi sandorio šalis, o po gautų pinigų paskirstymo lėšas įgijusios institucijos. Tenkinus ieškovės reikalavimus ir pritaikius restituciją, trečiasis asmuo, nedalyvavęs sandoryje ir pinigus gavęs ne iš sandorio, o teisės akto pagrindu, neįgyja pareigos grąžinti gautas lėšas. Akcentavo, kad trečiasis asmuo, vadovaujantis minėto nutarimo 2.9 p., turėjo gauti 50 procentų gautos sumos už parduotą valstybinę žemę, tačiau nei minėtas poįstatyminis teisės aktas, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato pareigos nei teisės trečiajam asmeniui, gavus pinigus už parduotą valstybinės žemės sklypą, tikrinti, ar sandoris, kurio pagrindu buvo gauti pinigai, yra teisėtas, ar jis buvo pasirašytas laikantis visų procedūrų. Taigi, trečiasis asmuo gavęs lėšas už parduotą valstybinės žemės sklypą, turėjo teisėtą lūkestį manyti, kad sandoris buvo sudarytas teisėtai ir nėra jokių įstatymo pažeidimų. Sudarius ginčijamą 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pardavimo sandorį, Druskininkų savivaldybė gavo teisės akto pagrindu lėšas, kurios buvo panaudotos savivaldybės gyventojų poreikiams tenkinti, todėl įpareigojus trečiąjį asmenį grąžinti prieš septynis metus gautas lėšas, nukentėtų Druskininkų savivaldybės gyventojų interesai. Druskininkų savivaldybė turėtų priimti naują sprendimą dėl patvirtinto biudžeto paskirstymo ir grąžintinų pinigų suma tūrėtų būti padengta iš jau numatytų, patvirtintų savivaldybės programų, dėl ko būtų pažeistas viešasis interesas. Netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos veikimo pasekmės pažeistų Druskininkų savivaldybės gyventojų interesus, todėl taikyti restitucijos trečiojo asmens atžvilgiu nėra pagrindo.

11Tretieji asmenys Druskininkų savivaldybės I-ojo notarų biuro notaras J. P., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N., Z. J. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Ieškovės, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo, atsakovės G. K. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė G. K. 2000 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), kurį tais pačiais metais išnuomojo UAB „Panemunės dujos“. UAB „Panemunės dujos“ šiame žemės sklype pastatė degalinę. Siekiant sutvarkyti degalinės teritoriją bei plėsti veiklą (degalų konteinerius pakeisti į požemines cisternas bei pastatyti papildomą kolonėlę) buvo reikalingas papildomas privažiavimas prie degalinės, todėl UAB „Panemunės dujos“ 2003 m. sausio 9 d. kreipėsi į Druskininkų miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių prašydama atlikti detalųjį planą išplečiant nuomojamą sklypą ir kartu pateikė nuomojamo žemės sklypo savininkės G. K. sutikimą. Druskininkų savivaldybės valdyba 2003 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. V2-7 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ nusprendė leisti rengti detalųjį planą dėl G. K. žemės sklypo, ( - ), išplėtimo. Tuo pagrindu ir UAB „Panemunės dujos“ užsakymu buvo pradėtas rengti G. K. žemės sklypo ( - ), išplėtimo detalusis planas: sudaryta planavimo užduotis, išduotos planavimo sąlygos, parengtas detalusis planas, kuris viešai svarstytas su visuomene ir parengto detaliojo plano sprendiniai pateikti tvirtinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, patikrinęs detaliojo plano procedūrų atitikimą teritorijų planavimo normatyvinių aktų reikalavimams, nustatė, kad parengto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 652 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatoms, ir 2003 m. balandžio 14 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 47 pateikė neigiamą išvadą bei nutraukė planavimo procesą. UAB „Panemunės dujos“ 2007 m. liepos 24 d. kreipėsi į Alytaus apskrities administraciją prašydama patvirtinti detalųjį planą. Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 3-1595-(1.26) „Dėl detalaus plano rengimo“ informavo Druskininkų savivaldybės administraciją, jog neprieštarauja, kad būtų atnaujintas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas išplečiant žemės sklypo ribas su sąlyga, kad Druskininkų žemėtvarkos skyriui bus pateiktas norimo įsigyti žemės sklypo planas. IĮ „Aginro“ 2008 m. birželio 5 d. atliko 0,0398 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus. Atsakovė G. K. 2008 m. balandžio 7 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pardavė UAB „Hansa lizingas“ ir 2008 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių prašydama parduoti 0,0398 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ nuspręsta įregistruoti 398 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Lietuvos Respublikos vardu, ir jį parduoti, kaip įsiterpusį žemės sklypą be aukciono, atsakovei G. K. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis, nurodant žemės sklypo savininkui sklypą sujungti su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 14 d. prašymu Nr. 1754-V-3 (1.41) žemės sklypas, esantis ( - ), 2008 m. spalio 20 d., remiantis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2604 pagal IĮ „Aginro“ atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. ( - ). Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2008 m. spalio 27 d. tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovės G. K., pagrindu atsakovė G. K. už 63 866,00 Lt įgijo nuosavybės teises į 0,0398 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V35-367 „Dėl pasikartojančių adresų pakeitimo“ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), adresas pakeistas į ( - ). Atsakovė G. K. 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už 70 000,00 Lt žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pardavė atsakovui UAB „Baltic Petroleum“.

14Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl administracinio akto – Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 – panaikinimo ir 0,0398 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį pripažįsta, o atsakovai UAB „Baltic Petroleum“ ir G. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo.

15Dėl administracinio akto teisėtumo

16Ieškovė prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“, įrodinėdama, kad šio įsakymo priėmimo metu 0,0398 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), nebuvo suformuotas detaliuoju planu, jis nebuvo ir nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės plotų, pirkėja G. K. nebuvo gretimo 0,2491 ha žemės sklypo savininkė bei šis valstybinės žemės sklypas nebuvo priskirtas sklypų, parduodamų ne aukciono tvarka, kategorijai, dėl to šis įsakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų – Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. normoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatoms ir yra neteisėtas.

17Pažymėtina, kad valstybinės žemės perleidimo santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejai ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti parduodama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normos nuostatų. Valstybinės žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str., 1.96 str.). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės perleidimo (pardavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2012). Byloje nustatyta, kad atsakovė G. K. 2008 m. rugsėjo mėnesį Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti jai 0,0398 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Gretimo 0,2491 ha žemės sklypo, esančio ( - ), savininkas UAB „Hansa lizingas“ pateikė sutikimą, jog G. K. įsigytų šalia esantį žemės sklypą. Šio sutikimo bei prašymo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 15-Ž12604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste“ nusprendė parduoti atsakovei G. K. 398 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ), valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Šio įsakymo pagrindu 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Alytaus apskrities viršininko įgalioto atstovo, pardavė atsakovei G. K. 0,0398 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Atsakovės G. K. atstovas nesutinka, kad priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. normos, kadangi ginčo žemės sklypas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 priėmimo metu buvo įsiterpęs tarp atsakovei G. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), suformuotas ir įsigytas 0,0398 ha žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,5 ha ploto bei šalia šio žemės sklypo valstybinės žemės plotas nebuvo ir šiuo metu nėra suformuotas kaip žemės sklypas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės atstovo argumentais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 10 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. <...>; 2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams; 3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietose ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis; 4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais (Žemės įstatymo 10 str. 5 d.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. kovo 27 d., toliau – Nutarimas) 2.3. p. nustatyta, kad nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, <...>. <..> Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. <...> (Nutarimo 2.15 p.). Taigi, pagal teisinį reglamentavimą valstybinės žemės sklypai be aukciono be kita ko gali būti parduodami kai šie sklypai yra laisvi, iš jų negalima suformuoti naujų žemės sklypų, jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta. Valstybinės žemės sklypai atitinkantys aukščiau nurodytus kriterijus gali būti parduodami tik besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Išdėstytų teisės normų analizė rodo, kad įstatyme yra įtvirtintas aiškus ir įsakmus draudimas perleisti be aukciono valstybei priklausantį turtą subjektui, neatitinkančiam aukščiau išdėstytų teisės normų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei G. K. buvo parduotas valstybinės 0,0398 ha ploto žemės sklypas. Byloje ginčo, jog parduoto žemės sklypo plotas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra. Ieškovė nurodo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi suformuotas ginčo žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu žemės sklypo plotu ir juose buvo galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Atsakovės G. K. atstovas nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas laisvos valstybinės žemės plote, kuris buvo įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir ( - ), o šalia šio žemės sklypo esantis valstybinės žemės plotas nebuvo ir šiuo metu nėra suformuotas kaip žemės sklypas bei visas šis nesuformuotas žemės plotas patenka į degalinių apsaugos zoną, kurioje iš esmės yra uždrausta bet kokia racionali šio žemės ploto naudojimo galimybė, nevaržanti trečiųjų asmenų teisių ir interesų, todėl šis žemės sklypas patenka į Nutarimo 2.15 p. taikymo sritį. Iš Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT bei žemės sklypo plano matyti, kad ginčo žemės sklypas suformuotas laisvame žemės plote, kuris ginčo žemės sklypo formavimo metu ribojosi iš šiaurės rytų pusės su žemės sklypu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), iš pietryčių pusės su suformuotais žemės sklypais, iš pietvakarių pusės su ( - )ir iš šiaurės vakarų pusės su mišku. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus 2013 m. spalio 9 d. pažymoje Nr. 1KA-(9.4.)-119 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), įsigijimo“ nurodyta, kad laisvos žemės plote buvo galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ginčo žemės sklypas – negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi jis nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat nebuvo įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Bylos medžiaga nustatyta, kad formuojant ginčo žemės sklypą, šis sklypas sudarė laisvą žemės sklypo plotą, esantį tarp privataus žemės sklypo, adresu ( - ), ir ( - ), jame buvo galimybė suformuoti atskirą valstybinį žemės sklypą, taigi, atsakovės G. K. atstovo teiginiai, kad ginčo žemės sklypas buvo tarp privataus žemės sklypo ir ( - ), atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad šiuo atveju įsiterpusiu žemės sklypu buvo galima laikyti visą laisvos nesuformuotos žemės sklypo plotą. Atsakovės G. K. atstovo argumentai, jog ginčo žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y., kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zona, suskystintųjų dujų degalinių apsaugos zona, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 31 p., 33 p. 49 p., ginčo žemės sklype bei šalia esančiame nesuformuotame žemės plote draudžiama statyti statinius, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog visame nesuformuotame žemės sklype (kartu su suformuotu ginčo sklypu) nebuvo galima formuoti atskiro žemės sklypo, o ginčo žemės sklypą laikyti įsiterpusiu. Be to, kaip jau minėta, pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., ir Nutarimo 2.15 p., įsiterpusį žemės sklypą buvo galima parduoti tik besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Atsakovės G. K. atstovas nurodo, kad ginčijamo administracinio akto priėmimo metu G. K. buvo besiribojančio žemės sklypo savininkė. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė G. K. 2000 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). UAB „Panemunės dujos“, atstovaujama vienintelės bendrovės akcininkės G. K., 2008 m. balandžio 1 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT071728 su „Swedbank lizingas“, UAB (tuo metu AB bankas Hansabankas), pagal kurios 3.1 p. šalys susitarė įsigaliojus šiai sutarčiai sudaryti turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) – pirkimo – pardavimo sutartį ir po to perduoti šį turtą UAB „Panemunės dujos“ valdyti ir naudotis verslo tikslais bei įvykdžius įsipareigojimus pagal šią sutartį, įsigyti jį nuosavybės teise. Vykdant Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi, sudarytoje tarp pardavėjų G. K. ir V. K., pirkėjo „Swedbank lizingas“, UAB (tuo metu buvęs UAB „Hansa lizingas“) ir nuomininko UAB „Panemunės dujos“ šis žemės sklypas 2008 m. balandžio 7 d. parduotas „Swedbank lizingas“, UAB. Pagal šios Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. p., 5.3 p. „Swedbank lizingas“, UAB nusipirkęs šį žemės sklypą įgijo privačios nuosavybės teisę į žemės sklypą. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties 7.1 p. numatyta, kad <...> šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į sklypą pereina pirkėjui. Taip pat šia sutartimi pirkėjas perduoda, o nuomininkas priima sklypą valdyti ir juo naudotis Išperkamosios nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šios Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ), nuo 2008 m. liepos 21 d. įregistruotos „Swedbank lizingas“, UAB. UAB „Panemunės dujos“, įvykdžius visas prievoles lizingo davėjui, „Swedbank lizingas“, UAB 2010 m. balandžio 27 d. Nekilnojamųjų daiktų priėmimo – pardavimo aktu perdavė UAB „Panemunės dujos“ žemės sklypą, esantį ( - ), privačios nuosavybės teise. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ buvo priimtas 2008 m. spalio 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenys patvirtina, kad šio įsakymo priėmimo metu žemės sklypo, esančio ( - ), kuris ribojosi su ginčo žemės sklypu, savininkas buvo „Swedbank lizingas“, UAB. Tai, kad pardavus šį žemės sklypą atsakovei priklausanti bendrovė turėjo teisę valdyti ir naudotis šiuo sklypu bei jį įsigyti (išsipirkti) išperkamosios nuomos būdu nereiškia, jog šis žemės sklypas išliko atsakovės G. K. nuosavybėje (CK 6.411 str.). Priešingai, 2008 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi „Swedbank lizingas“, UAB nupirkęs žemės sklypą, esantį ( - ), įgijo nuosavybės teisę į šį žemės sklypą ir jam ši nuosavybės teisė pagal CK 6.411 str. 1 d. išliko tol, kol nuomininkas UAB „Panemunės dujos“ sumokėjo visą Išperkamosios nuomos sutartyje numatytą kainą. Išdėstytų motyvų pagrindu, atsakovės G. K. atstovo argumentas, jog Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 15-Ž-2604 priėmimo metu žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkė faktiškai buvo atsakovė G. K., atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, darytina išvada, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste“ priėmimo metu suformuotas 0,0398 ha valstybinis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), laisvame žemės plote buvo galima suformuoti atskirus žemės sklypus, o atsakovė G. K. nebuvo besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkė. Be to, ginčo žemės sklypas neatitiko ir nei vienos kitos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. – 3 p., 5 p., numatytos sąlygos ir negalėjo būti parduodamas be aukciono, todėl pripažintina, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste“ priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., bei Nutarimo 2.15 p. reikalavimus.

18Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčo žemės sklypas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. turėjo būti suformuotas detaliuoju planu, o kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 522, patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 p. Atsakovės G. K. atstovas ginčija, jog ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla parengta netinkamai ir teigia, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, dėl to detalusis žemės sklypo planas neturėjo būti rengiamas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 522, patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės) 11 p. nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinės žemėje organizavimą, patvirtinus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Byloje pateikta IĮ „Aginro“ sudaryta žemės sklypo Leipalingio g. Nr. 26 kadastrinių matavimų byla, kuri sukomplektuota iš žemės sklypo kadastro duomenų, žemės sklypo plano ir žemės sklypo vertės nustatymo. Atsakovės G. K. atstovas nurodė, kad IĮ „Aginro“ paruošta kadastrinių matavimų byla buvo pateikta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui, kuris, patikrinęs dokumentus, įregistravo šiuos duomenis nekilnojamojo turto registre. Įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys nenuginčyti, todėl laikė, kad ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla parengta tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 4 p. kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimo privalomumas suponuoja registracinę funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis patikrinti, ar kadastro duomenų byla atitinka įstatymo reikalavimus, o kilus abejonių atsisakyti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-804/2001, 2009 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-412/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymo nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruoti kadastriniai matavimai, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-433/2009). Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prašymo „Dėl žemės sklypo (ų) įregistravimo“ matyti, kad Druskininkų žemėtvarkos skyrius pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypą pagal Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 14-Ž-2604, žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo planą ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės paskaičiavimą. Šio prašymo ir pateiktų dokumentų pagrindu ginčo žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė kadastrinių matavimų, kurių pagrindu buvo atlikta ginčo žemės sklypo teisinė registracija viešame registre, neginčijo, o tik formaliai nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Taisyklių 11 p. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų ieškovė neginčijo, reikalavimo pripažinti jais negaliojančiais nepareiškė, sutiktina su atsakovės G. K. atstovu, jog nenuginčijus šių kadastrinių matavimų, pagrindo teigti, jog jie atlikti pažeidžiant Taisyklių 11 p. reikalavimus nėra. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės G. K. argumentu, jog formuojant ginčo žemės sklypą nebuvo reikalingas detalusis planas. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo žemės sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip atskiras žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 22 str. 2 p. detalieji planai privalo būti parengti, kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti. Nutarimo 2.1 p. nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirčiai suplanuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, <...>. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų „Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 5 p. nustatyta, kad parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus. Pagal Nutarimo 2.3. p. parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2009 m. liepos 31 d.) 2.2 p. nustatyta, kad laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų šiuo nutarimu, nuostatų, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 12.4 p. asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą be kita ko pateikia pagal patvirtintą detalųjį planą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemė sklypo planą. Taigi, pagal ginčo žemės sklypo formavimo metu galiojusi teisinį reglamentavimą, formuojant naują valstybinį žemės sklypą buvo privaloma parengti detalųjį planą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Panemunės dujos“ užsakymu buvo pradėtas rengti G. K. žemės sklypo ( - ), išplėtimo detalusis planas, tačiau nustačius, kad parengto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 652 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatoms, detalusis planas nebuvo patvirtintas ir detaliojo plano rengimo procesas buvo nutrauktas. Kitų duomenų, jog detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra. Tuo pagrindu, teismas sprendžia, jog 0,0398 ha valstybinis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), suformuotas neparengus detaliojo plano, kas pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 22 str. 2 p. reikalavimus. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ priimtas nesilaikant imperatyvių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d.) 10 str. 5 d. 4 p., Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d.) 22 str. 1 d. 2 p. bei Nutarimo Nr. 692 (redakcija galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. kovo 26 d.) 2.15 p. nuostatų. Nustatyti įstatymų normų pažeidimai leidžia įsakymą pripažinti neteisėtu CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl jis naikintinas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių išreikštos pozicijos dėl ginčo žemės sklypo sujungimo su pagrindiniu sklypu, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau apie tai nepasisako.

19Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos būdo ir asmenų (ne) sąžiningumo

20Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti panaikinami tokio neteisėto akto pagrindu arba jo pasekmėje sudaryti kiti vėlesni sandoriai ir vykdoma restitucija (CK 6.145 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-20/2000). Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ pagrindu 2008 m. spalio 27 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko įgalioto atstovo Druskininkų žemėtvarkos skyriaus viršininko V. B. ir atsakovės G. K. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovei G. K. parduotas ginčo žemės sklypas. Atsakovė G. K. 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą pardavė atsakovui UAB „Baltic Petroleum“. Ieškovė nurodo, kad panaikinus vien administracinį aktą nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, dėl to, siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, turi būti panaikintos ir šio administracinio akto sukeltos materialinės teisinės pasekmės – abi pirkimo – pardavimo sutartys – ir taikyta restitucija valstybei grąžinant ginčo žemės sklypą. Atsakovė G. K., jos atstovas bei atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ nesutinka, jog pripažinus administracinį aktą bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma restitucija natūra, kadangi atsakovams G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog praėjus penkeriems metams po Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatys, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ yra neteisėtas. Ieškovas ieškinyje neįrodė, kad atsakovai G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ žinojo ar turėjo žinoti, jog perleidžiamo ginčo žemės sklypo jie neturėjo teisės įsigyti. Alytaus apskrities viršininkui priimant ginčijamą įsakymą buvo žinoma, kokio ploto žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo suformavimas, nuosavybės teisės subjektai, įregistravimo pagrindai, specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos buvo įregistruotos ir išviešintos įstatymuose nustatyta tvarka, todėl negalima teigti, kad šie atsakovai buvo nesąžiningi ginčo žemės sklypo įgijėjai. Priešingai, abi ginčijamos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys perėjo visą teisinę patikrą, kas patvirtina, jog minėti atsakovai buvo sąžiningi ginčo žemės sklypo įgijėjai ir jų teisėti interesai bei pagrįsti lūkesčiai privalo būti ginami. Ieškovė atsakovų G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, todėl nėra jokio teisėto pagrindo išreikalauti ginčo žemės sklypą iš jo sąžiningo įgijėjo UAB „Baltic Petroleum“. Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo perleidimas buvo vykdomas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Teritorijų planavimo įstatymo 22 str.1 d. 2 p. nuostatas bei Nutarimo Nr. 692 (redakcija galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. kovo 26 d.) 2.15 p. reikalavimus. Atsakovė G. K. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo pagal neteisėtą ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį administracinį aktą, todėl ji neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto trečiajam asmeniui. Atsakovė G. K. nurodo, kad yra sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja, o ieškovas nepaneigė jos sąžiningumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y., neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ir turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti, pvz., tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tokiu atveju iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Panemunės dujos“, atstovaujama direktorės atsakovės G. K., 2003 m. sausio 9 d. pateikė Druskininkų miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui prašymą atlikti detalųjį planą dėl kolonėlės žemės sklypo išplėtimo. Atsakovė G. K., būdama žemės sklypo savininkė, tą pačios dieną pateikė sutikimą, kad būtų rengiamas detalusis planas. Druskininkų savivaldybės valdyba 2003 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. V2-7 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ nusprendė leisti rengti detalųjį planą G. K. žemės sklypui išplėsti. Šio sprendimo pagrindu bei UAB „Panemunės dujos“ užsakymu buvo pradėtas rengti detalusis planas, tačiau jo planavimo procesas buvo nutrauktas nustačius, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teisės aktų normoms. UAB „Panemunės dujos“ atstovaujama atsakovės G. K. 2007 m. liepos 24 d. pateikė prašymą Alytaus apskrities administracijai dėl detalaus plano patvirtinimo, tačiau detalusis planas patvirtintas nebuvo. Atsakovė G. K. teismo posėdyje nurodė, kad vykdė verslą, ėmė paskolą, įkeitė jai priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), todėl detalusis planas nebuvo patvirtintas. Nepaisant to, atsakovės G. K. užsakymu buvo atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir atsakovė 2008 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jai ginčo žemės sklypą. Iš atsakovės G. K. 2008 m. rugsėjo mėnesio prašymo matyti, kad prie prašymo ji pridėjo detalųjį planą ir savivaldybės sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, bei žemės sklypo planas. Nors teismo posėdyje atsakovė G. K. negalėjo paaiškinti kokie planai buvo pridėti kartu su prašymu, tačiau atsižvelgiant į prieš tai pateiktus prašymus dėl detaliojo plano rengimo, teismas sprendžia, jog atsakovei G. K. kreipiantis į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo buvo žinoma, jog žemės sklypas turėjo būti suformuotas pagal detalųjį planą, kurį neva ji pateikė su prašymu, tačiau tokio detalaus plano patvirtinto nėra. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypą buvo nuspręsta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovė teismo posėdyje neigė žinojusi šią aplinkybę, tačiau tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste“ pardavimo 4 p. matyti, kad ginčo žemės sklypas turėjo būti parduotas Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis, tuo pačiu įsakymu taip pat buvo nurodyta žemės sklypo savininkui sklypą sujungti su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projekto 8 p. numatyta, kad pirkėjas per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos įsipareigoja savo lėšomis atlikti visus veiksmus, reikalingus šiam sklypui sujungti su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą. Šį valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektą pasirašė atsakovė G. K.. Teismo posėdyje atsakovė G. K. patvirtino, kad buvo susipažinusi su minėtu įsakymu bei valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektu, taigi jai buvo žinoma, jog ginčo žemės sklypą nutarta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, įpareigojant pirkėją ginčo žemės sklypą sujungti su pagrindiniu žemės sklypu. Tačiau kaip matyti iš 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, šioje sutartyje nuostatos, jog ginčo žemės sklypą pirkėjas įsipareigoja sujungti su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą, neliko. Teismo posėdyje atsakovė G. K. nurodė, kad nors Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakyme Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste“ buvo nurodyta žemės sklypą sujungti su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą, tačiau ji vadovavosi 2008 m. spalio 27 d. sudaryta valstybine žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta notaro, kurioje nurodymų atlikti žemės sklypų sujungimą nebuvo. Taigi, atsakovei G. K. buvo žinoma ir ta aplinkybė, kad 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste“ sprendimų bei valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekto sąlygų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė G. K. pirkdama valstybinį žemės sklypą nebuvo sąžininga. Šiuo atveju atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog priimto administracinio akto ir jo pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumai gali būti ginčijami bei, kad šiomis sąlygomis ji neturėjo teisės įgyti ginčo žemės sklypą, atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, jog pirkdama ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu atsakovė G. K. galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar žemės sklypas gali būti parduodamas tokiu būdu, kodėl ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje keitėsi valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte bei ginčijamo administracinio akto sąlygos, juo labiau, kad visi įstatymai bei poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą buvo skelbiami viešai. Be to, įvertinant tai, kad atsakovė G. K. pati rašė prašymus dėl detaliojo plano rengimo ir žinojo, jog detalusis planas nėra patvirtintas, ji pardavė šalia ginčo žemės sklypo besiribojantį žemės sklypą, privalėjo žinoti, jog tuo atveju, jeigu žemės sklypo pardavimas bus vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ji valstybinio žemės sklypo ne aukciono tvarka nusipirkti negalės. Valstybinės žemės sklypo pirkimas buvo vykdomas pažeidžiant imperatyvias aukščiau nurodytas įstatymų nuostatas, todėl 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.).

21Pripažinus administracinį aktą bei jo pagrindu sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taikytinos sandorio negaliojimo pasekmės – restitucija. CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorių negaliojimo pasekmių. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009). Sprendžiant restitucijos klausimą, visų pirma turi būti nustatyta, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustačius, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.). Taikant restituciją konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme numatyta galimybė išimtinais atvejai pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti. CK 6.153 str. 1 d. nustatyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Sprendžiant pagal CK 6.145 str. 2 d. įgijėjo sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar ją vykdyti natūra. Byloje nustatyta, kad 0,0398 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio pardavimas atsakovei G. K., pripažįstamas neteisėtu, atsakovė G. K. 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovui UAB „Baltic Petroleum“. Taigi byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Petroleum“ (trečiasis asmuo) nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo atlygintinio sandorio pagrindu, todėl jis CK 6.153 str. 1 d. pagrindu turi teisę gintis savo sąžiningumo aplinkybe prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (šiuo atveju – prieš valstybę, kurios interesus pareikštu ieškiniu gina prokurorė). Ieškovė atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ nesąžiningumo negrindė ir paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Tačiau teismas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog atsakovas UAB „Baltic Petroleum“, sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, buvo nesąžiningas, t. y., žinojo arba turėjo žinoti, jog jis įgyja turtą iš asmens, kuris šį turtą yra įgijęs neteisėtai, yra būtent ieškovės pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str., 178 str.). Atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad siekdamas plėtoti degalinių tinklo veiklą, sutvarkyti šalia degalinės teritorijos esančią žemę, kad galėtų tinkamai užtikrinti visuomenės saugumą, iš atsakovės G. K. nupirko ginčo žemės sklypą. Įsigydamas šį žemės sklypą, nežinojo ir negalėjo žinoti, ką Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatys praėjus beveik šešeriems metams po ginčijamo administracinio akto priėmimo. Jokių duomenų, ribojančių atsakovės G. K. teisę disponuoti ginčo žemės sklypu, niekur nebuvo įregistruota. Atsakovė G. K. nurodė, kad parduodant ginčo žemės sklypą jai nebuvo žinoma apie tai, kad yra iškilęs klausimas dėl ginčijamo administracinio akto bei sudaryto sandorio teisėtumo, todėl ginčo žemės sklypą ir pardavė. Apie šią aplinkybę ji sužinojo tik gavusi iš teismo dokumentus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriui atlikus patikrinimą ir nustačius galimus neteisėtus veiksmus Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2013 m. spalio 30 d. išsiuntė atsakovei G. K. 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. 50SD-(14.50.92)-1360, informuodamas apie nustatytus galimus neteisėtus veiksmus ir kviesdamas atvykti aptarti susidariusią situaciją. Atsakovei G. K. rašte nurodytu laiku neatvykus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2014 m. sausio 24 d. išsiuntė pakartotinį raštą Nr. 50SD-(14.50.92.)-39. Atsakovė G. K. 2014 m. vasario 11 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui atsakymą nurodydama, kad ji nesutinka, jog ginčo žemės sklypas jai buvo parduotas neteisėtai. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovei G. K. sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu UAB „Baltic Petroleum“ buvo žinoma, jog yra iškeltas klausimas dėl ginčijamo administracinio akto bei valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo ir jis nėra išspręstas, todėl atsakovės G. K. argumentai, jog jai šios aplinkybės nebuvo žinomos, atmestinos kaip nepagrįstos. Taigi, atsakovė ginčo žemės sklypą atsakovui UAB „Baltic Petroleum“ pardavė žinodama, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriuje yra nagrinėjamas klausimas dėl ginčijamo administracinio akto bei valstybinio žemės sklypo perleidimo sandorio teisėtumo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė G. K. parduodama ginčo žemės sklypą elgėsi nesąžiningai, tačiau duomenų, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovui UAB „Baltic Petroleum“, byloje nėra (CPK 178 str.). Teismas įvertinęs tai, kad ginčo žemės sklypas atsakovei G. K. parduotas dar 2008 metais, o per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 27 d. (valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) iki 2014 m. balandžio 7 d. (žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo), t. y., daugiau nei penkerius metus, jokie reikalavimai dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo neteisėtumo teismuose nebuvo pareikšti, atlygintinio sandorio tarp atsakovės G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ sudarymo metu jokie apribojimai, susiję su parduodamo turto disponavimu, nebuvo taikomi, žemės sklypas buvo ir yra civilinių teisinių santykių objektu, aplinkybė, jog atsakovui UAB „Baltic Petroleum“ buvo žinoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriuje yra nagrinėjamas klausimas dėl ginčijamo administracinio akto bei valstybinio žemės sklypo perleidimo sandorio teisėtumo, byloje neįrodyta, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ žinojo arba turėjo (galėjo) žinoti, kad parduodamas žemės sklypas buvo įgytas neteisėtai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovų G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ buvo sudaryta laikantis visų įstatymo reikalavimų, patvirtinta notaro, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ nesąžiningumo. Tokiu atveju, žemės sklypas iš sąžiningo jo įgijėjo negali būti išreikalautas (CK 4.93 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nors civilinėje teisėje galioja principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda, tačiau nagrinėjamu atveju nepaneigus atsakovo UAB „Baltic Petroleum“, kuris atlygintinai įgijo nuosavybės teisę į grąžintiną turtą, sąžiningumo, ieškovės reikalavimas pripažinti 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais netenkintinas bei restitucija natūra netaikytina ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (CK 1.5 str., 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d., 6.153 str. 1 d.). Tačiau, kaip jau minėta, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2013 m. liepos 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2013). Tos pačios taisyklės taikomos sandorio panaikinimo atveju. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-532/2009). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str.). Pagal CK 6.146 str. restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tais atvejais, kai panaikinus administracinį aktą, žemės sklypo negalima išreikalauti natūra, restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007). Nagrinėjamoje byloje panaikinus administracinį aktą, ginčo žemės sklypo negalima išreikalauti natūra, todėl restitucija pinigais turi būti vykdoma iš neteisėtu administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens, šiuo atveju atsakovės G. K. (CK 6.146 str.). Pažymėtina, kad nustatant grąžintiną ekvivalentą pinigais, teisiškai reikšmingas yra neteisėto sandorio šalių sąžiningumas ar nesąžiningumas (CK 6.147 str. 2 d.). Pagal CK 6.147 str. 2 d. grąžintino turto sunaikinimo ar perleidimo atveju piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į to turto vertę atitinkamu laiku: jeigu asmuo, privalantis grąžinti turtą, yra sąžiningas, jis privalo atlyginti mažiausią atitinkamu laiku buvusią (esančią) turto vertę, ir priešingai, jeigu šis asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis privalo atlyginti didžiausią atitinkamu laiku buvusią (esančią) turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-346/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-570/2009). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovė tiek sudarydama valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, tiek parduodama ginčo žemės sklypą atsakovui UAB „Baltic Petroleum“ buvo nesąžininga, ji privalo atlyginti valstybei didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.147 str. 2 d., kai grąžintinas turtas perleistas, nesąžiningas asmuo privalo atlyginti didžiausią turto vertę buvusią jo gavimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kurio metu to turto vertė buvo didžiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. 2A-1384/2014). Kaip matyti iš 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu G. K. iš valstybės ginčo žemės sklypą įgijo už 63 866,00 Lt (tai vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, paskaičiuota 2008 m. rugpjūčio 20 d.). 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 70 000,00 Lt. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad atsakovei G. K. parduodant ginčo žemės sklypo vidutinė rinko vertė buvo 36 900,00 Lt. Pagal viešus VĮ Registrų centro duomenis šiuo metu ginčo žemės sklypo vidutinė vertė – 12 000,00 Eur (41 433,60 Lt). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Registrų centro duomenimis nurodyta turto vertė yra nustatyta masinio vertinimo metodu ir nekilnojamojo turto realios kainos neatspindi, sprendžia, jog būtent 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina atspindi tuo metu buvusią žemės sklypo realią rinkos vertę, todėl būtent ši kaina imama, nustatant piniginio ekvivalento, grąžintino valstybei taikant restituciją, dydį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. K. už ginčo žemės sklypą valstybei yra sumokėjusi 63 866,00 Lt, ji valstybei šiuo atveju privalo grąžinti 1 776,53 Eur (6 134,00 Lt (70 000,00 Lt – 63 866,00 Lt)).

22Dėl viešojo intereso gynimo

23Atsakovės atstovas teismo posėdyje, atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad byloje nėra viešo intereso pažeidimo. Pagal Konstitucijos teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuri išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinio teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodo, kad pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinio žemės sklypo pardavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-377/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-279/2009). Teismo vertinimu Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymas bei jo pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis akivaizdžiai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas laisvame žemės plote, kuriame buvo galima suformuoti atskirą kito ploto žemės sklypą bei jį parduoti ar išnuomoti, be to, žemės sklypas parduotas ne aukciono tvarka, pažeidžiant kitų subjektų teisę dalyvauti aukcione dėl minėtos žemės sklypo pirkimo. Ši faktinė ir teisinė situacija pažeidžia viešąjį interesą, kadangi pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis, priimančiomis sprendimus valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Nustatytais pažeidimais galėjo būti pažeisti kitų ūkio subjektų, kurie neturėjo galimybės teisėtai dalyvauti aukcione dėl minėto žemės sklypo pirkimo, savivaldybės, negavusios nustatyta tvarka lėšų iš aukciono, taip pat gyventojų teisėti interesai. Todėl minėtų teisės aktų pažeidimas parduodant be aukciono žemės sklypą laikytinas viešojo intereso pažeidimu, kuris šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų sudarytų sandorių neteisėtumu valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, jog šiuo atveju civilinė byla inicijuota viešajam interesui apginti, todėl atsakovų G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ argumentai dėl byloje nesančio poreikio ginti viešąjį interesą, atmestini kaip nepagrįsti.

24Dėl procesinio termino taikymo

25Atsakovai G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ atsikirsdami į ieškinio reikalavimus teigia, kad ieškinys pareikštas praleidus įstatymo nustatytą procesinį terminą administraciniam aktui ginčyti ir praleisto termino atnaujinti nebuvo prašoma, todėl ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius pažymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Druskininkų m., įsigijimo“ surašė 2013 m. spalio 9 d. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jau 2013 m. spalio 9 d. turėjo pakankamai pagrindo spręsti apie nagrinėjamo ginčo aplinkybes, turėjo visus būtinus dokumentus ieškiniui parengti ir kreiptis į teismą, tačiau visą informaciją Kauno apygardos prokuratūrai perdavė tik 2014 m. balandžio 7 d., t. y., praėjus penkiems mėnesiams po visų aplinkybių, reikalingų ieškiniui parengti ir pateikti teismui, sužinojimo. Toks nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjekto delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, pažeidžia atsakovo UAB „Baltic Petroleum“, kaip sąžiningo ginčo žemės sklypo įgijėjo, interesus. Esant šioms aplinkybėms sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos praleido vieno mėnesio procesinį terminą ginčyti administraciniam aktui. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimai – ginčijamas administracinis aktas ir žemės pirkimo – pardavimo sutartys. Dėl administracinio pobūdžio reikalavimo aktuali Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., kurioje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, pažymėtina, kad yra vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2011, Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. A-261-1502/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė duomenis apie ginčijamą Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ gavo 2014 m. balandžio 7 d., kuomet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl viešojo intereso gynimo su prašymu kreiptis į teismą dėl administracinio akto bei sandorio pripažinimo negaliojančiais. Prokurorė, gindama viešąjį interesą, inicijavo procesą administracinių bylų proceso tvarka, prašymą dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, paduodama 2014 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos administraciniam teismui, t. y., nesuėjus įstatymo nustatytam 30 dienų terminui. Byloje ginčo, jog prokurorė su ieškiniu (prašymu) į teismą kreipėsi nepraleidusi 30 dienų termino, nėra, tačiau atsakovai G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ teigia, jog vieno mėnesio procesinį terminą praleido Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri jau 2013 m. spalio 9 d. žinodama apie nagrinėjamo ginčo aplinkybes, visą informaciją prokuratūrai perdavė tik 2014 m. balandžio 7 d. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jeigu teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y., įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. A-146-335/2008 ir kt.). Teismas sutinka su atsakovų G. K. ir UAB „Baltic Petroluem“ argumentu, jog informaciją apie galimybę kreiptis į prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gavo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriui 2013 m. spalio 9 d. surašius pažymą Nr. 1KA-(9.4.)-119 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Druskininkų m., įsigijimo“, tačiau argumentus, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstai delsė kreiptis į prokuratūrą, atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš šios pažymos, nustačius galimus pažeidimus, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui pirmiausia buvo pasiūlyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d., kreiptis į atsakovę G. K. siūlant jai ne ginčo tvarka panaikinti ginčijamą administracinį aktą bei jos pagrindu sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį ir tik jai nesutikus kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 18 str. 9 d. tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl valstybinės žemės pardavimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nėra ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo ir atsakovės G. K. paaiškinimų, matyti, kad remiantis šia įstatymo norma, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2013 m. spalio 30 d. išsiuntė atsakovei G. K. 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1360 „Dėl žemės sklypo ( - )“, informuojant atsakovę apie nustatytus pažeidimus ir kviečiant ją 2013 m. lapkričio 8 d. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių išsamiau aptarti susidariusią situaciją. Nustatytu laiku atsakovei G. K. neatvykus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2014 m. sausio 24 d. išsiuntė atsakovei G. K. 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. 50SD-(14.50.92.)-39 „Dėl žemės sklypo ( - )“, pakartotinai informuojant atsakovę apie nustatytus pažeidimus ir kviečiant ją 2014 m. vasario 10 d. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių išsamiau aptarti susidariusią situaciją. Atsakovė G. K. 2014 m. vasario 11 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui atsakymą, nurodydama, jog nesutinka su nustatytais pažeidimais ir paprašė išaiškinti sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo neteisėtumo pagrindą bei nurodė, kad dėl sandorio teisėtumo galės svarstyti tik susipažinusi su pateiktais motyvais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2014 m. vasario 21 d. rašte Nr. 50SD-1(14.50.92)-259 „Dėl žemės sklypo ( - )“ atsakovei G. K. išaiškino argumentus dėl administracinio akto ir sandorio neteisėtumo ir pasiūlė iki 2014 m. kovo 14 d. atvykti sudaryti raštišką susitarimą dėl administracinio akto ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, ir nurodė, jog neatvykus iki nurodytos datos spręs klausimą dėl administracinio akto bei sandorio pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo teismine tvarka. Nesudarius susitarimo su atsakove G. K. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1SD-(3.1)-1098 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kuri šį raštą gavo 2014 m. balandžio 7 d. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo spręsti, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo pagrindą prieš kreipiantis į prokurorą, iškilusį ginčą išspręsti taikiu būdu, dėl ko pagrįstai siuntė atsakovei G. K. minėtus raštus ir į prokuratūrą kreipėsi tik neišsprendus šio ginčo bendru sutarimu. Tuo tarpu, atsakovė G. K. žinodama apie iškilusį ginčą, elgdamasi nesąžiningai, ginčo žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui, dėl to teigti, jog atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ interesai gali būti pažeisti dėl valstybės institucijų veiksmų, nėra pagrindo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad laikas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, yra pateisinamas, todėl atsakovų G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ prašymas taikyti įstatymo nustatytą vieno mėnesio procesinį terminą reikalavimui dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 92,25 Eur žyminis mokestis (už tris neturtinio pobūdžio reikalavimus), 240,46 Eur žyminis mokestis (už vieną turtinį reikalavimą) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 85 str. 11 p.), 48,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), bei atsakovų G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ turėtos išlaidos už advokato pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina, kad sprendžiant kokia proporcija buvo patenkinti reikalavimai nagrinėjamoje byloje, teismas vertina ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir kokį teisinį rezultatą gavo ieškovė. Byloje nenustačius atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ nesąžiningumo bei jo atžvilgiu ieškovės reikalavimus atmetus, o ieškovei ir atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 5 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480/2014), bylinėjimosi išlaidos – 332,71 Eur žyminis mokestis ir 48,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 380,86 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės G. K. (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys G. K. atžvilgiu yra tenkintinas ir priimtas iš esmės valstybės naudai, atsakovės G. K. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str.). Tuo tarpu atsakovas UAB „Baltic Petroleum“, kurio atžvilgiu reikalavimai atmesti, prašo priteisti iš ieškovės 834,90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 p. nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį, bei susipažinęs su atsakovo atstovo pateiktu prašymu ir jame nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijų nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Pagal Rekomendacijos 7 p., 8.16 p., 8.19 p., 8.20 p., 9 p., maksimalus apmokėjimas už rengtą procesinį dokumentą (rašytinius paaiškinimus) yra 278,68 Eur suma, už 0,5 val. trukusį kliento konsultavimą, susipažinimą su pateiktais dokumentais, jų analizavimą ir vertinimą (2015 m. sausio 16 d.) – 69,67 Eur, 0,5 val. už bylos dokumentų analizavimą ir baigiamosioms kalboms rengimuisi (2014 m. kovo 26-27 d.) – 69,67 Eur bei 2,5 val. pasiruošimui teismo posėdžiui (2015 m. kovo 31 d.) – 209,01 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ atstovas advokatas P. M., šioje byloje atstovavo taip pat ir atsakovę G. K., išlaidos teismo posėdžio pasiruošimui (2015 m. kovo 31 d.) mažintinos per pusę iki 104,51 Eur. Taigi, pagrįsta išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti yra 522,53 Eur, tuo pagrindu atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ naudai priteistinos 522,53 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 961 str., 98 str.).

28Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas grąžinti ginčo žemės sklypą valstybei atmestinas, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

29Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,

Nutarė

30ieškinį tenkinti iš dalies.

31Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2604 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“.

32Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo (registro įrašo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. I-3700).

33Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas ( - ) valstybei 1 776,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 53 ct), gautus pardavus neteisėtai įgytą valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovės Kauno apygardos prokuratūros, įmonės kodas 191884734, atsakovui UAB „Baltic Petroleum“, įmonės kodas 111703588, 522,53 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų 53 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

36Priteisti valstybei iš atsakovės G. K., asmens kodas ( - ) 380,86 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

37Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „Baltic Petroleum“, įmonės kodas 111703588, buveinės adresas Senasis Ukmergės kel. 4, Užubalių k., Vilniaus r., perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir jame vykdyti bet kokius darbus.

38Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės... 3. ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį... 4. Teismo posėdyje ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 6. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti Lietuvos... 8. Atsakovė G. K. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir papildomai... 9. Atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 10. Trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas į teismo... 11. Tretieji asmenys Druskininkų savivaldybės I-ojo notarų biuro notaras J. P.,... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Ieškovės, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 14. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.... 15. Dėl administracinio akto teisėtumo ... 16. Ieškovė prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d.... 17. Pažymėtina, kad valstybinės žemės perleidimo santykiams būdingas teisinis... 18. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčo žemės sklypas pagal Teritorijų... 19. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos būdo ir asmenų... 20. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, panaikinus administracinį aktą dėl... 21. Pripažinus administracinį aktą bei jo pagrindu sudarytą pirkimo –... 22. Dėl viešojo intereso gynimo... 23. Atsakovės atstovas teismo posėdyje, atsakovas UAB „Baltic Petroleum“... 24. Dėl procesinio termino taikymo... 25. Atsakovai G. K. ir UAB „Baltic Petroleum“ atsikirsdami į ieškinio... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas grąžinti ginčo žemės... 29. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,... 30. ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr.... 32. Pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo... 33. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas ( - )... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovės Kauno apygardos prokuratūros, įmonės kodas... 36. Priteisti valstybei iš atsakovės G. K., asmens kodas ( - ) 380,86 Eur (trijų... 37. Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d.... 38. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...