Byla 2K-196-788/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo P. J. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu:

4P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 184 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, paskirtos bausmės, taip pat bausmė, paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

6Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį P. J. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

7A. Š. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

9Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį A. Š. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

10Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, iš A. Š. konfiskuotas iš nusikalstamos veikos gautas turtas – automobilis „Volvo S60“ (valst. Nr. ( - ) automobilių kilimėliai ir varžtų komplektas, be to, iš A. Š. konfiskuoti nusikalstamai veikai padaryti panaudoti pinigai – V. R. perduoti 8000 Lt.

11Šiuo nuosprendžiu V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius jo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla jam nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

12Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendis pakeistas:

13P. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad jis suklastojo netikrą dokumentą – AB ,,K“ valdybos 2006 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio protokolą.

14Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas P. J. atidėtas dvejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (753 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

15Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. Š. atidėtas dvejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio (941,25 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

16Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

17Teisėjų kolegija

Nustatė

181. Šioje baudžiamojoje byloje A. Š. ir P. J. nuteisti už šias nusikalstamas veikas (detalesnis jų aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

191.1. A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi ir būdamas Viešųjų pirkimų komisijos narys, už veikimą AB „K“ ir UAB „Kh“ naudai 2006 m. sausio mėn. pradžioje iš AB „K“ generalinio direktoriaus J. R. pareikalavo, o 2006 m. liepos 21 d. iš J. R. ir P. J. priėmė didelės – 117 900,38 Lt (34 146, 31 Eur) – vertės kyšį: AB „K“ įgytus 117 284 Lt (33 967,79 Eur) vertės automobilį „Volvo S60 D5“, 351,99 Lt (101,94 Eur) vertės guminius kilimėlius ir 264,39 Lt (76,57 Eur) vertės ratlankių varžtus.

201.2. A. Š. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 30 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties tarp jo ir V. R. pagrindu neteisėtai įteisino nusikalstamu būdu (kaip kyšį) gautą 117 284 Lt (33 967,79 Eur) vertės automobilį „Volvo S60 D5“ kaip savo nuosavybę.

211.3. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. pagamino netikrą dokumentą – AB „K“ valdybos posėdžio protokolą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias žinias, jog visi AB „K“ valdybos nariai (K. Z., A. B. ir P. J.) 2006 m. rugpjūčio 25 d. dalyvavo AB „K“ valdybos posėdyje, svarstė klausimą dėl automobilio pardavimo už 53 000 Lt (15 349,86 Eur) ir pritarė jo pardavimui. Po to P. J. pateikė šį dokumentą pasirašyti A. B., o vėliau pateikė AB „K“ ir taip šį netikrą dokumentą panaudojo.

221.4. P. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad per J. R. perdavė A. Š. kaip kyšį AB „K“ įgytą 117 284 Lt (33 967,79 Eur) vertės automobilį, 351,99 Lt (101,94 Eur) vertės guminius kilimėlius ir 264,39 Lt (76,57 Eur) vertės ratlankių varžtus ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės 117 900,38 Lt (34 146,31 Eur) vertės AB „K“ turtą.

232. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo teismų nuosprendžius pakeisti – A. Š. veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies ir 225 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 225 straipsnio 3 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

242.1. Kasatorius nurodo, kad dėl A. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į penkias atskiras baudžiamąsias bylas. Lietuvos apeliacinis teismas trijose bylose už analogiškas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje, esant tai pačiai nuteistojo A. Š. sveikatos būklei ir kitoms analogiškoms nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms, paskyrė visiškai skirtingas bausmes. Šioje byloje paskirtas laisvės atėmimas atidedant bausmės vykdymą, kitoje byloje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirtas laisvės apribojimas, dar vienoje byloje – realus laisvės atėmimas. Taigi tos pačios grandies teismas skirtingai taikė BK 41, 42, 48, 50, 54, 75 straipsnių nuostatas ir dėl to A. Š. po daugiau nei 10 metų baudžiamojo persekiojimo privalės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamoje byloje skirdamas A. Š. bausmę, teismas buvo nenuoseklus kitose bylose paskirtų bausmių atžvilgiu, neatsižvelgė į inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiką, pobūdį, sunkumą, A. Š. sveikatos būklę, ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo veikų padarymo, bylos iškėlimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Dėl pernelyg ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo A. Š. yra faktiškai sugniuždytas ir palaužtas, tai patvirtina ir jo bandymas nusižudyti. Atsižvelgiant į tai, taip pat į A. Š. sveikatos būklę (vėžys, pašalinta blužnis, vienas inkstas, nustatyti širdies veiklos sutrikimai ir kt.), yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Taip pat kasatorius nurodo, kad nors 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiais paskirtos galutinės bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, bet, šias bausmes subendrinus, galutinė bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir apsisprendęs, kad A. Š. neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, privalėjo žinoti apie 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir būsimą šių nuosprendžių bendrinimą, dėl kurio paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas. Byloje yra akivaizdus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į gynybą pažeidimas, pasireiškęs pernelyg ilgu baudžiamuoju persekiojimu (operatyvinis tyrimas pradėtas 2006 m., baudžiamoji byla iškelta ir pirminis įtarimas pareikštas 2008 m.), tai laikytina papildomu pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

252.2. Be to, kasatorius nurodo, kad A. Š. kaip kyšio gauto automobilio legalizavimas buvo kito nusikaltimo – kyšio priėmimo – sudėtinė dalis, nes kyšis buvo gautas kaip daiktas, kuris yra privalomai registruojamas ir negali būti laikomas nuosavu, kol nebus įregistruotas kaip asmeninis turtas. Todėl kaip kyšį gavus privalomai registruotiną daiktą susiduriama su normų konkurencijos taisyklėmis pagal apimtį, kai bendroji norma apima specialiąją, todėl papildomai kvalifikuoti A. Š. veikos pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nereikia, atitinkamai mažintina ir bausmė. Kyšis šiuo atveju yra daiktas, o ne turtinė teisė neatlygintinai naudotis svetimu automobiliu. Neįregistravus automobilio savo vardu ir juo naudojantis patikėjimo teise, nusikaltimo dalykas būtų ne pats daiktas, o patikėjimo (naudojimosi) teisė. Galiausiai ir kyšio sąvoka suponuoja naudos gavimą, o A. Š. buvo inkriminuotas daikto kaip nuosavybės gavimas.

263. Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą jam nutraukti.

273.1. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, suvaržiusių jo teisę į teisingą procesą ir sukliudžiusių išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai pagrindiniu bylos įrodymu laikė ir besąlygiškai vadovavosi tų pačių nusikalstamų veikų padarymu įtarto ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleisto bei bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo J. R. parodymais, tuo pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus įvertinti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teismai neįvertino, kad, be J. R. parodymų, daugiau jokie kiti įrodymai nepatvirtina, jog jis (P. J.) organizavo ir pritarė nusikalstamiems J. R. veiksmams, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad visos J. R. veikos buvo įvykdytos P. J. nurodymu ir pritarimu. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, remdamasis vien tik prielaidomis, padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonei faktiškai vadovavo P. J., o ne J. R.. Taip pat teismai nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad teismai turėtų skirti didesnį dėmesį vertindami atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymų savarankiškumą ir objektyvumą; toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, tik jei jį patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl įtarimų pareiškimo tiek P. J., tiek J. R. aplinkybių, įvykių chronologijos dėl J. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių, nesugretino jų su kitų J. R. atžvilgiu nagrinėtų baudžiamųjų bylų chronologija ir baigtimi, o visa tai, kasatoriaus manymu, yra pagrindas abejoti J. R. parodymų savarankiškumu, objektyvumu ir patikimumu. Kasatorius nurodo, kad įtarimai veikus organizuota grupe su J. R. jam pareikšti tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir tik po to, kai J. R., siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, pakeitė savo parodymus ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (beje, prieš tai, 2011 m. vasario 2 d., J. R. leista susipažinti su visa bylos medžiaga įteikiant bylos dokumentų kopijas, taip neteisėtai atskleidžiant jam ikiteisminio tyrimo duomenis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad organizuotos grupės nebuvo, taigi, kasatoriaus įsitikinimu, visa tai buvo padaryta tik tam, kad būtų sudarytos sąlygos atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisme J. R. negalėjo duoti objektyvių parodymų, kad apie jo galimai neteisėtus veiksmus jis (P. J.) nieko nežinojo, nes tai lemtų prokuroro nutarimo nutraukti bylą panaikinimą (BPK 217 straipsnio 6 dalis).

283.2. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo apklausti J. R., buvo pažeista jo (P. J.) teisė į teisingą teismo procesą. Taip pat teismai nepasisakė, kad kitoje baudžiamojoje byloje dėl analogiškų veikų, įvykdytų 2008 metais, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjęs nuosprendis priimtas tik dėl A. Š. ir J. R.. Kasatoriaus manymu, nelogiška, kad apie tuo pačiu laikotarpiu buvusius vienus J. R. susitarimus su A. Š. jis (P. J.) žinojo ir netgi juos organizavo, o apie kitus nieko nežinojo. Be to, nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu J. R. buvo išteisintas, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal prokuroro skundą jis staiga prisipažino kaltu ir dėl to, kasatoriaus manymu, 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad tariamas J. R. prisipažinimas 2011 m. kovo–balandžio mėnesiais nagrinėjamoje byloje sutapo su prokuroro apeliacinio skundo padavimu Klaipėdos apygardos teismui minėtoje kitoje byloje.

293.3. Kasatorius nurodo, kad teismai, vadovaudamiesi išimtinai J. R. parodymais, nepagrįstai nesivadovavo jo (P. J.) parodymais, kurie sutapo su liudytojų S. P., Z. J., E. Ž., V. S., K. A., V. B., J. A. parodymais, AB ,,K“ buhalterine ir naudojamo ilgalaikio turto apskaita, operatyvinių veiksmų duomenimis, taip pat nevertino įrodymų visumos ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad automobilį išsirinko A. Š. ir kad faktiškai, be kelių asmenų, niekas automobilio nematė. Automobilio įsigijimo aplinkybes teismai nepagrįstai vertino kaip gana ilgą ir sudėtingą procesą, nes neįvertino, kad automobilis buvo įsigytas finansinio lizingo būdu, kai buvo išpirktas, automobilis tapo įmonės nuosavybe, o dar vėliau buvo sudarytas automobilio pardavimo sandoris. Be to, anot kasatoriaus, kyšio dalyku negali būti turtas, priklausantis lizingo bendrovei (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), todėl teismo išvada, kad automobilis buvo išrinktas ir užsakytas kaip kyšis, nepagrįsta.

303.4. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino įrodymų, susijusių su automobilio pardavimo aplinkybėmis, t. y. pirmiausia jo paties parodymų, o nepagrįstai patikėjo J. R. parodymais, kad jo (P. J.) reikalavimas ,,sutvarkyti tą reikalą“ reiškė neteisėtų veikų vykdymą, nes iš tikrųjų jis turėjo omenyje teisėtomis priemonėmis išreikalauti įsiskolinimą. Tai ir buvo padaryta – įmonė už automobilį gavo 53 000 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs prie pažymos apie automobilio sugadinimus gavimo ar bent apie tai žinojęs. Kadangi nebuvo atliktas automobilio rinkos kainos vertinimas, teismų išvada, kad jo rinkos vertė pardavimo metu atitiko įsigijimo kainą, nepagrįsta.

313.5. Teismai neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad J. R., kaip generalinis direktorius, veikė savarankiškai, priimamų sprendimų nederino su valdyba ar jos pirmininku P. J.. Nei buhalterė D. V., nei finansų direktorė J. V. ir kiti liudytojai nenurodė, kad būtų gavę tiesioginių ar netiesioginių nurodymų iš P. J.. Iš operatyvinių veiksmų protokolų matyti, kad jis su J. R. bendravo minimaliai, kad J. R. sprendimus priiminėjo savarankiškai. Taigi, pasak kasatoriaus, teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikė J. R. parodymams, o jo kaltę paneigiančius įrodymus nepagrįstai atmetė arba dėl jų nepasisakė, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 10 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės pažeidė jo teises į gynybą, nes netenkino prašymų tiesiogiai ištirti įrodymus: 1) apklausti J. R., AB ,,K“ darbuotojus, rengusius dokumentus viešųjų pirkimų konkursams (Č. P.); 2) paskirti ekspertizę automobilio vertei nustatyti; 3) išreikalauti iš savivaldybės duomenis apie AB ,,K“ 2005–2008 metais laimėtus viešųjų pirkimų konkursus, atsiskaitymo terminus ir faktines atsiskaitymų datas; 4) išreikalauti duomenis apie 2005–2008 metais AB ,,K“ įsigytus naujus automobilius ir jų priskyrimą naudotis.

323.6. Teismai netinkamai taikė BK 227 straipsnio 2 dalį, nes nenurodė, kokie konkrečiai teisės aktai ir kokių A. Š. veiksmų atlikimo ar neatlikimo reikalavo ir kokių teisės normų pažeidimus jis padarė ar pažadėjo padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387-677/2015), kokių ir kokiuose teisės aktuose numatytų neteisėtų veiksmų iš A. Š. buvo siekiama, kad tokių veiksmų siekė būtent jis (P. J.), o ne savarankiškai veikiantis įmonės vadovas J. R.. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kad: byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuosprendyje nurodytą informaciją A. Š. P. J. ar J. R. suteikė ar pažadėjo suteikti; nuosprendyje nedetalizuota, kokie teisės aktai tokiu tariamai neteisėtu A. Š. veikimu yra pažeidžiami; koks teisės aktas draudžia viešojo konkurso dalyviui sužinoti apie kitus konkurso dalyvius, nevertino, kad Č. P., J. R. ir A. Š. parodė, jog visi pretendentai yra registruojami ir sužino apie kitus ketinančius dalyvauti konkurse subjektus; kad nėra įrodymų, jog A. Š. P. J. būtų suteikęs ar pažadėjęs suteikti informaciją apie kitų konkursų dalyvių pateiktus konkursinius pasiūlymus ir paraiškų turinį; kad A. Š. net negalėjo tokios informacijos suteikti, nes vokai, kuriuose yra dalyvių pasiūlymai, atplėšiami viešai, dalyvaujant konkursų dalyviams; nepasisakė apie A. Š. tariamą įsipareigojimą neteisėtai nuolat pateikinėti duomenis apie pirkimų verčių preliminarius skaičiavimus, kad minima skaičiuojamoji kaina neturi jokio konfidencialumo ir yra lengvai apskaičiuojama kiekvieno dalyvio; kad nėra įrodymų, jog konkrečios konkurso skaičiuojamosios kainos galimas atskleidimas teigiamai ir galimai neteisėtai paveikė konkurso rezultatus šios informacijos turėtojui; nepagrįsta kaltinimo dalis, kad A. Š. įsipareigojo neteisėtai nuolat teikti konsultacijas, kaip laimėti konkursą, nes pagrindinis kriterijus norint laimėti viešąjį konkursą yra mažiausia kaina; kaltinimo dalis, kad A. Š. įsipareigojo neteisėtai nuolat rūpintis, kad į viešųjų pirkimų konkursų sąlygas būtų įrašyti tik AB ,,K“ naudingi kvalifikaciniai reikalavimai, kurių neturės kiti konkursų dalyviai, pagrįsta vien tik prielaidomis; nepagrįstas kaltinimas, kad A. Š. įsipareigojo atlikti teisėtus veiksmus.

333.7. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai taikė ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3 punktą valdybos sprendimas dėl automobilio perleidimo apskritai nebuvo reikalingas, todėl valdybos posėdžio protokolas neturi jokios teisinės reikšmės, jis nesukėlė jokių žalingų padarinių, nes nebuvo būtinoji automobilio perleidimo sąlyga, todėl net ir konstatavus, kad jis (P. J.) šį netikrą dokumentą pagamino, veika nėra pavojinga, todėl negali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukianti baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

343.8. Kasatoriaus teigimu, jo veikoje nėra ir turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) požymių. Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-451/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-411/2012, 2K-373/2013), konkrečiai į tai, jog automobilis buvo perleistas teisėtai – pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nenuginčyta, ir atlygintinai, žala įmonei nepadaryta, turtas parduotas už realią kainą. Teismo išvada, kad automobilis nenuvertėjo nė vienu litu ir kad jis (P. J.) tariamai iššvaistė 117 284 Lt vertės turtą, grįsta prielaida, nes automobilio rinkos kaina nebuvo nustatoma. Pažymėtina, kad būtinas turto iššvaistymo požymis – reali turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011). Tačiau teismai automobilio ir kito turto vertę nustatė formaliai pagal įsigijimo kainą, netyrė, kokio dydžio reali žala tariamai buvo padaryta AB ,,K“. Be to, pagal teismų praktiką nelaikytina įmonės turto iššvaistymu asmens veika, kai perleidžiamas įmonės, kurios naudai veikiama, turtas. Teismai nevertino, kad tariamai iššvaistytas turtas buvo perleistas valstybės tarnautojui A. Š. tenkinant ne kokius nors asmeninius jo (P. J.) interesus, o būtent AB ,,K“ interesus, t. y. už tai, kad, kaip konstatavo teismai, būtent šios įmonės naudai A. Š. neteisėtai ir teisėtai veiktų teikdamas informaciją apie savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus, padėsiančią laimėti konkursus ir taip gauti bendrovei finansinę naudą. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, teismai, pripažinę jį kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, turėjo konstatuoti, jog AB ,,K“ turtu – automobiliu – buvo disponuojama šios bendrovės naudai (interesais), todėl turtinė žala bendrovei nepadaryta, o jo veiksmuose nėra turto iššvaistymo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Be to, šiuo atveju įmonei neužkirstas kelias ginčyti sandorį civilinio proceso tvarka, reikalauti įmonės valdymo organų ar jų narių civilinės atsakomybės. Tokiu atveju civiliniai santykiai neperauga į baudžiamuosius teisinius santykius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Teismai nenustatė, kad sandoris nesutapo su įmonės interesais, trukdė pelningai įmonės veiklai ar kitaip šiai įmonei pakenkė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Taip pat nenustatyta jo tyčia iššvaistyti įmonės turtą, neatskleistas jos turinys. Kasatorius nurodo, kad jis, perduodamas automobilį A. Š., iš įmonės vadovo J. R. žinojo, jog automobilis perduodamas atlygintinai pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nesuvokė, kad automobilis perleidžiamas neteisėtai ir priešingai įmonės interesams, nenumatė, kad įmonė gali patirti žalos, juolab žalos nenorėjo ir nesiekė. Priešingai, teismui nustačius, kad automobilis buvo perduotas kaip kyšis už valstybės tarnautojo neteisėtą ir teisėtą veikimą įmonės naudai (su kuo jis nesutinka), galima buvo konstatuoti, kad jo tyčia buvo nukreipta siekiant finansinės naudos įmonei, o ne siekiant iššvaistyti jos turtą.

354. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinius skundus siūlo juos atmesti.

364.1. Atsiliepime nurodoma, kad apkaltinamieji nuosprendžiai nuteistiesiems A. Š. ir P. J. priimti pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ir pateikiant išsamiai motyvuotas išvadas dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

374.2. Nuteistojo P. J. kasacinio skundo argumentai, jog teismai rėmėsi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. parodymais ir nesivadovavo kitų liudytojų parodymais, netenkino gynėjo prašymų tirti įrodymus, susiję su įrodymų vertinimu, todėl nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai, kad teismas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė P. J. neteisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus BK 227 straipsnio 2 dalies prasme, ir nenustatė BK 300 straipsnio 1 dalies pavojingumo požymio bei netinkamai taikė BK 184 straipsnio 2 dalį, nes P. J. veikoje nėra visų būtinųjų šios veikos požymių, nepagrįsti. Teismai išvadas dėl P. J. neteisėtų nusikalstamų veikų atitikties atitinkamiems BK straipsniams padarė įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą ir bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl P. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis nėra.

384.3. Nuteistojo A. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad netinkamai pritaikytos BK nuostatos skiriant bausmę, nepagrįsti. Tai, kad kitose baudžiamosiose bylose A. Š. buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai taikant skirtingas bausmes, nerodo teismo nenuoseklumo ar neobjektyvumo. Prokuroras pažymi, kad kasatorius teismo nenuoseklumą iš esmės sieja su įrodymų vertinimu ir nepalankaus sprendimo jam priėmimu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Nusikalstamos veikos sunkumas, kaip ir kitos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, skiriant bausmę įvertintas. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi visų bausmių skyrimo nuostatų, atsižvelgė į galimybes taikyti BK 75 straipsnį ir, nurodydamas motyvus, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį atidėdamas paskirtos subendrintos galutinės ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Nėra pagrindo teigti, kad šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste paskirta bausmė yra per griežta ar prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Kasacinio skundo argumentas dėl A. Š. veikos perkvalifikavimo iš BK 216 straipsnio 1 dalies ir 225 straipsnio 3 dalies į 225 straipsnio 3 dalį taip pat nepagrįstas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kyšio dalykas, kyšio paėmimo faktas atitinka BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytos kyšininkavimo sudėties požymius, o siekimas įteisinti turtą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, ir jį įgyjant, atlikus su tuo turtu finansines operacijas ir sandorius, sudaro atskirą BK 216 straipsnio 1 dalies sudėtį.

395. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinis skundas ir nuteistojo P. J. kasacinis skundas tenkintini iš dalies.

40Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo

416. Kasatorius P. J. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą argumentuoja tuo, kad teismai nepagrįstai pagrindiniu bylos įrodymu laikė ir besąlygiškai vadovavosi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį atleisto ir bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo J. R. parodymais, o jo paties parodymus, kurie sutapo su kai kurių liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, atmetė, taip pat nevertino įrodymų visumos ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

427. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

438. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neišsamiai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. tiek kaltinamųjų A. Š., V. R., P. J., tiek liudytojų V. Ž., J. R., A. Ž., M. H., G. B., V. J., D. V., E. Ž., V. S., S. N., K. K., J. A., J. V., K. A., V. B., N. J., Č. P., A. B., D. J., M. J., K. Z., S. P., Z. J., V. S., J. D., J. R. parodymus, be to, ištirti rašytiniai bylos duomenys, peržiūrėta filmuota medžiaga, išklausyti telefoniniai pokalbiai, operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoti pokalbiai. Liudytojo J. R. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino labai įdėmiai, atsižvelgdamas į tai, kad šis liudytojas gali ir apkalbėti kaltinamuosius A. Š. ir P. J., nes jam prokuroro 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu byla buvo nutraukta, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kai įtariamasis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinęs liudytojo J. R. parodymus, sugretinęs juos su kitais byloje surinktais įrodymais, įvykių seka, teismas pripažino, jog liudytojo J. R. parodymai atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs viso proceso metu duotus J. R. parodymus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio asmens parodymais, be to, nurodė, kad šie parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Kasatorius P. J. taip pat nurodo, kad įtarimai veikus organizuota grupe su J. R. jam pareikšti tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir tik po to, kai J. R., siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, pakeitė savo parodymus ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad organizuotos grupės nebuvo, taigi, kasatoriaus įsitikinimu, visa tai buvo padaryta tik tam, kad būtų sudarytos sąlygos atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokie kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, pagrįsti tik kasatoriaus P. J. nuomone. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, išsamiai įvertinus surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismo išvados išsamiai motyvuotos.

449. Anot kasatoriaus P. J., apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė jo teises į gynybą ir teisingą procesą, nes netenkino prašymų tiesiogiai ištirti įrodymus (BPK 10 straipsnio 2 dalis, 323 straipsnio 3 dalis). Šis argumentas nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas P. J. kasaciniame skunde nurodytus prašymus apsvarstė ir motyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Taigi konstatuotina, kad, motyvuotai atmetus P. J. kasaciniame skunde nurodytus prašymus, jo teisė į gynybą ir teisingą procesą nepažeista.

45Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo ir nustatytos turto vertės

4610. P. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad per J. R. perduodamas A. Š. kaip kyšį iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės 117 900,38 Lt (34 146, 31 Eur) vertės AB „K“ turtą: automobilį, guminių kilimėlių ir varžtų komplektus. Kasatoriaus argumentai, kad jo veiksmai nelaikytini turto iššvaistymu, atmestini.

4711. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai, kad įmonei priklausantis automobilis buvo perleistas pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir tai buvo padaryta siekiant paperkamo asmens veikimo įmonės interesais, nepaneigia įmonės turto iššvaistymo požymių. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Kalbant apie įmonių vadovų ar sprendimus priimančių akcininkų veiksmų vertinimą, nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai šie asmenys sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-26-788/2017). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

4812. Kasaciniame skunde bandoma pagrįsti atlygintinį automobilio pirkimo–pardavimo pobūdį, teigiama, kad dėl to įmonė nepatyrė realios žalos, argumentuojamas civilinis teisinis padarytos veikos pobūdis. Šie teiginiai nepagrįsti.

4913. Įmonės turto perdavimas kitiems asmenims kaip kyšį negali būti laikomas nei teisėtu, nei ekonomiškai pagrįstu sandoriu. Toks disponavimo įmonės turtu aktas neatitinka ir civilinių teisinių santykių prasmės. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai apie atlygintinį automobilio perleidimo pobūdį ir realios žalos įmonei nebuvimą. Pagal byloje esančius įrodymus teismų nustatyta tokia automobilio „Volvo S60 D5“ įsigijimo–perleidimo chronologija:

501) 2006 m. birželio 7 d. AB „K“ lizingo būdu, o 2006 m. rugpjūčio 19 d. – nuosavybėn įsigijo 117 284 Lt (33 967,79 Eur) vertės automobilį „Volvo S60 D5“.

512) 2006 m. rugpjūčio 30 d. šis automobilis už 53 000 Lt (15 349, 86 Eur) buvo fiktyviai parduotas V. R..

523) Už nupirktą automobilį V. R. per tris kartus grynaisiais sumokėjo AB „K“ 53 000 Lt (15 349, 86 Eur): 2006 m. lapkričio 16 d. buvo sumokėta 8000 Lt (2316,96 Eur), 2006 m. lapkričio 24 d. – 5000 Lt (1448,10 Eur), 2007 m. balandžio 25 d. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur).

534) 2007 m. gegužės 30 d. V. R. už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) automobilį fiktyviai pardavė A. Š..

545) Teismų nustatyta, kad dalį pinigų, t. y. 8000 Lt (2316,96 Eur), už automobilį sumokėti V. R. davė A. Š., o kitą dalį, t. y. 45 000 Lt (13 032,90 Eur), jis gavo iš AB „K“ direktoriaus J. R.. Nustatyta ir tai, kad J. R. perdavė V. R. nuosavus pinigus.

5514. Visi šie teismų nustatyti faktai rodo, kad pagal taikytą schemą AB „K“ buvo atlyginta tik dalis neteisėtai kaip kyšį perleisto turto vertės, t. y. 53 000 Lt (15 349,86 Eur). Tai paneigia kasacinio skundo argumentus apie atlygintinį automobilio perleidimo pobūdį. Kita turto dalis, kurią sudaro likusi automobilio vertė (64 284 Lt), guminių kilimėlių (351,99 Lt) ir varžtų (264,39 Lt) komplektai, buvo perleista neatlygintinai. Būtent tokios vertės, t. y. 64 900,38 Lt (18 796,45 Eur), turtinė žala buvo padaryta AB „K“.

5615. Kita vertus, teismai įmonei sumokėtų pinigų neišskaičiavo iš bendros iššvaistyto turto vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų pateikti argumentai dėl to nėra įtikinami. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas argumentą dėl neteisingai nustatytos iššvaistyto turto vertės, nurodė, kad generalinio direktoriaus J. R. patirtos finansinės išlaidos apmokant fiktyvų automobilio pardavimą, t. y. 45 000 Lt (13 032,90 Eur), turėjo būti kažkokiu būdu kompensuotos AB „K“ sąskaita. Tačiau toks teiginys pagrįstas ne faktais, bet prielaida, be to, prieštarauja kitam šios instancijos teismo konstatuotam faktui, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrovė J. R. paskyrė kokias nors tikslines priemokas šiam tikslui. Dėl to ši klaida nustatant nusikalstamos veikos dalyko vertę taisytina, P. J. inkriminuoto svetimo turto iššvaistymo vertė mažintina iki 64 900,38 Lt (18 796,45 Eur). Pažymėtina, kad šis turto vertės patikslinimas neturi įtakos P. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes ir sumažinta iššvaistyto turto vertė viršija 250 MGL, taigi laikytina didele.

57Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymo

5816. Kasatoriaus P. J. argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, realiai neįvykusio bendrovės valdybos posėdžio protokolo surašymas, melagingos informacijos jame įtvirtinimas apie posėdyje dalyvavusius asmenis ir nurodyto klausimo svarstymą nebuvo išskirtinai formalaus pobūdžio, nes įteisino valstybės tarnautojui papirkti skirto įmonei priklausančio automobilio pardavimą už žymiai mažesnę kainą nei jo reali vertė, buvo sudedamoji papirkimo užmaskavimo schemos dalis ir visų bylos aplinkybių kontekste pasižymėjo pakankamu pavojingumu, būdingu nusikalstamai veikai. Konstatuotina, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes P. J. veiksmai surašant bendrovės valdybos posėdžio protokolą ir įrašant į jį melagingą informaciją bei tokį dokumentą panaudojant teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

5917. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta ir detalizuota, kokių neteisėtų veiksmų iš A. Š. buvo siekiama jį paperkant: pagalbos laimėti Klaipėdos m. savivaldybės viešųjų pirkimų organizuojamus konkursus AB „K“, UAB „Kh“, konfidencialios informacijos apie organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus ir jų dalyvius, pateiktus konkursinius pasiūlymus ir paraiškas, pirkimų verčių preliminarius skaičiavimus, konsultacijų, kaip laimėti konkursą, rūpinimosi, kad į organizuojamų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas būtų įrašyti tik AB „K“, UAB „Kh“ naudingi kvalifikaciniai reikalavimai, kad būtų laiku atsiskaityta už minėtų bendrovių atliktus darbus. Nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad jokie teisės aktai nedraudžia valstybės tarnautojui ir savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariui teikti tokias „paslaugas“ konkurso dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad didelės vertės papirkimas laikomas nusikalstamu net ir tuo atveju, kai siekiama teisėtų paperkamo asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados dėl netinkamo papirkimo normos taikymo P. J..

60Dėl BK 216 straipsnio taikymo

6118. Nuteistojo A. Š. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas BK 216 straipsnio taikymas, argumentuojama pozicija, kad nusikalstamu būdu gauto automobilio įteisinimas buvo sudedamoji kyšininkavimo dalis, todėl atskirai nekvalifikuotina. Pateikti argumentai atmestini.

6219. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 216 straipsnio redakciją (2004 m. sausio 29 d.) už šią nusikalstamą veiką atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Kriminalizavus nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. BK 216 straipsnyje (2004 m. sausio 29 d. redakcija) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-384-648/2016).

6320. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama A. Š. gauto turto kilmė (automobilis gautas kaip kyšis) nustatyta, ši aplinkybė kasaciniame skunde neginčijama. Nustatyta ir tai, kad nusikalstamu būdu gautas automobilis buvo įteisintas kaip A. Š. nuosavybė fiktyvia pirkimo–pardavimo sutartimi su V. R.. Prieš tai buvo įforminta kita fiktyvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią V. R. nusipirko automobilį iš AB „K“. Šiais sandoriais buvo siekiama ne tik įforminti nusikalstamu būdu gautą automobilį kaip A. Š. nuosavybę, bet ir nuslėpti A. Š. ryšį su AB „K“, taip pat įtvirtinti gerokai mažesnę (nei reali) automobilio įsigijimo kainą, t. y. nuo 117 284 Lt (33 967,79 Eur) iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Pagal teismų nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad A. Š. visa tai suvokė ir būtent to siekė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis kaip kyšis A. Š. fiziškai buvo priimtas 2006 m. liepos 21 d., o įteisintas kaip jo nuosavybė tik 2007 m. gegužės 30 d. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, kvalifikavę minėtus sandorius kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6421. Priešingai nei teigiama kasaciniame nuteistojo A. Š. gynėjo skunde, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kyšininkavimo normos nesudaro bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos ir, nustačius visus būtinus šių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, gali būti taikomos kaip reali ar ideali sutaptis.

65Dėl nusikalstamų veikų sutapties ir paskirtos bausmės

6622. Nagrinėjamoje byloje teismas subendrino A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nors dėl to nuosprendyje nepasisakyta, tačiau tai reiškia, kad teismas pripažino, jog šios nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pritaikytas bausmių bendrinimo būdo klausimas taip pat neaptartas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamų veikų sutapties rūšis nustatyta neteisingai. Detalesnė nustatytų aplinkybių analizė rodo, kad šių nusikalstamų veikų sutaptis vertintina kaip ideali.

6723. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realios ir idealios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

6824. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Galima ir kelių daugepizodinių tęstinių nusikalstamų veikų ideali sutaptis. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 pasisakyta apie pagrįstą galimybę įžvelgti idealią sutaptį situacijoje, kai, vykdant tęstinę sukčiavimo PVM srityje veiką, kartu padaromos ir tokios nusikalstamos veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas. Yra pavyzdžių konstatuojant idealią tęstinio kyšininkavimo ir tęstinio dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).

6925. Pagal teismų nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje nuo pat kyšininkavimo veikos pradžios buvo susitarta, kad automobilis bus įformintas kaip A. Š. nuosavybė. Būtent tokį P. J. nurodymą vykdė J. R., šiuo tikslu buvo klastojami dokumentai ir sudaromi fiktyvūs sandoriai. Taigi 2007 m. gegužės 30 d. sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. Š. ir V. R. buvo sudedamoji tęstinio kyšininkavimo dalis – jo baigiamasis etapas. Vadinasi, tiek kyšininkavimas, tiek nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas padaryti viena tęstine veika ir įgyvendinus bendrą sumanymą, o skirtingų nusikalstamų veikų statusą įgavo vien dėl teisinio reguliavimo specifikos. Visa tai rodo, kad teismas, bendrindamas A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, turėjo taikyti jų apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši teisinė klaida taisytina keičiant teismų nuosprendžius.

7026. Kasatoriaus prašymas taikyti A. Š. BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, netenkintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga A. Š. padarytų nusikalstamų veikų (stambaus kyšininkavimo ir kyšio legalizavimo) pavojingumui ir prieštarauja teisingumo principui. Skiriant šią bausmę tinkamai atsižvelgta į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo kriterijus. Į kasatoriaus nurodytus argumentus dėl pernelyg ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo ir A. Š. sveikatos būklės šioje byloje atsižvelgta atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasaciniame skunde esančios nuorodos į A. Š. paskirtas bausmes kitose bylose ir jų bendrinimo rezultatą nepagrindžia išvados, kad šioje byloje teismai turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

72Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį:

73Nuteistajam A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, paliekant galioti teismų nuosprendžių dalis, kuriomis A. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas.

74Sumažinti P. J. inkriminuoto iššvaistyto AB „K“ turto vertę iki 64 900,38 Lt (18 796,45 Eur).

75Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu:... 4. P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9... 6. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį P. J. išteisintas,... 7. A. Š. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 9. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį A. Š. išteisintas... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, iš A. Š. konfiskuotas... 11. Šiuo nuosprendžiu V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 13. P. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, iš... 14. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu,... 15. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu,... 16. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 17. Teisėjų kolegija... 18. 1. Šioje baudžiamojoje byloje A. Š. ir P. J. nuteisti už šias... 19. 1.1. A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas... 20. 1.2. A. Š. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m.... 21. 1.3. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m.... 22. 1.4. P. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas... 23. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo... 24. 2.1. Kasatorius nurodo, kad dėl A. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo... 25. 2.2. Be to, kasatorius nurodo, kad A. Š. kaip kyšio gauto automobilio... 26. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo teismų nuosprendžius panaikinti... 27. 3.1. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos... 28. 3.2. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo... 29. 3.3. Kasatorius nurodo, kad teismai, vadovaudamiesi išimtinai J. R.... 30. 3.4. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino įrodymų,... 31. 3.5. Teismai neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad J. R., kaip... 32. 3.6. Teismai netinkamai taikė BK 227 straipsnio 2 dalį, nes nenurodė, kokie... 33. 3.7. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai taikė ir BK 300 straipsnio 1 dalį.... 34. 3.8. Kasatoriaus teigimu, jo veikoje nėra ir turto iššvaistymo (BK 184... 35. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 36. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apkaltinamieji nuosprendžiai nuteistiesiems A.... 37. 4.2. Nuteistojo P. J. kasacinio skundo argumentai, jog teismai rėmėsi... 38. 4.3. Nuteistojo A. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad netinkamai... 39. 5. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinis skundas ir... 40. Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo... 41. 6. Kasatorius P. J. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą argumentuoja tuo,... 42. 7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl... 43. 8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės... 44. 9. Anot kasatoriaus P. J., apeliacinės instancijos teismas iš esmės... 45. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo ir nustatytos turto vertės... 46. 10. P. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad per J. R.... 47. 11. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai, kad įmonei priklausantis... 48. 12. Kasaciniame skunde bandoma pagrįsti atlygintinį automobilio... 49. 13. Įmonės turto perdavimas kitiems asmenims kaip kyšį negali būti... 50. 1) 2006 m. birželio 7 d. AB „K“ lizingo būdu, o 2006 m. rugpjūčio 19 d.... 51. 2) 2006 m. rugpjūčio 30 d. šis automobilis už 53 000 Lt (15 349, 86 Eur)... 52. 3) Už nupirktą automobilį V. R. per tris kartus grynaisiais sumokėjo AB... 53. 4) 2007 m. gegužės 30 d. V. R. už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) automobilį... 54. 5) Teismų nustatyta, kad dalį pinigų, t. y. 8000 Lt (2316,96 Eur), už... 55. 14. Visi šie teismų nustatyti faktai rodo, kad pagal taikytą schemą AB... 56. 15. Kita vertus, teismai įmonei sumokėtų pinigų neišskaičiavo iš bendros... 57. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymo ... 58. 16. Kasatoriaus P. J. argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies ir... 59. 17. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta ir... 60. Dėl BK 216 straipsnio taikymo... 61. 18. Nuteistojo A. Š. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas BK 216 straipsnio... 62. 19. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 216 straipsnio... 63. 20. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama A. Š. gauto turto kilmė (automobilis... 64. 21. Priešingai nei teigiama kasaciniame nuteistojo A. Š. gynėjo skunde,... 65. Dėl nusikalstamų veikų sutapties ir paskirtos bausmės... 66. 22. Nagrinėjamoje byloje teismas subendrino A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3... 67. 23. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį,... 68. 24. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais... 69. 25. Pagal teismų nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje nuo pat... 70. 26. Kasatoriaus prašymas taikyti A. Š. BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Lietuvos... 73. Nuteistajam A. Š. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtą trejų metų... 74. Sumažinti P. J. inkriminuoto iššvaistyto AB „K“ turto vertę iki 64... 75. Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....