Byla 2A-791-464/2018
Dėl atlyginimo už išradimo naudojimą, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. B. (M. B.), M. B. (M. B.), B. B. (B. B.), A. G., P. R. (P. R.), S. S. (S. S.), B. V. ir atsakovės akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. B., M. B., B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl atlyginimo už išradimo naudojimą, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai 2011-01-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-13), kurį 2012-01-18 patikslinę (t. 5, b. l. 115-133) prašė: 1) priteisti iš atsakovės AB „Orlen Lietuva“ autorinį atlyginimą už patentus pagal šalių sutartinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2010 m., atitinkamai, ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur (3 283 731,37 Lt); ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur (3 573 955,95 Lt); ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 1 050 837,98 Eur (3 628 333,37 Lt); 2) priteisti iš atsakovės palūkanas, atitinkamai, ieškovui M. B. – 430 608,52 Eur (1 486 805,10 Lt); ieškovui M. B. – 468 666,80 Eur (1 618 212,74 Lt); ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 475 797,53 Eur (1 642 833,70 Lt); 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Bylos dalis dėl ieškovų reikalavimų priteisti atlyginimą už patentu apsaugoto išradimo naudojimą laikotarpiais nuo 1996 m. iki 2000-06-22 bei nuo 2004-04-21 iki 2010-12-31 jau yra išspręsta visų instancijų teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartimi bylos (ginčo) dalis dėl reikalavimo priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 bei palūkanas buvo perduota iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-04 nutartis, kuria pakartotinai buvo išnagrinėta ši ginčo dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartimi buvo panaikinta ir bylos dalys pagal ieškovų reikalavimus dėl pinigų sumų už išradimo naudojimą už laikotarpį nuo patento panaikinimo dienos (2000-06-23) iki išradimo išmontavimo dienos (2004-04-20), kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo perduotos apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  4. Taigi toliau šioje nutartyje vertinami tik tie skundžiamo teismo sprendimo motyvai bei šalių argumentai, kurie susiję su ieškovų reikalavimais priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 bei iš jų kylančiais išvestiniais reikalavimais dėl palūkanų priteisimo.
  5. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad yra išradimo, apsaugoto Lietuvos Respublikos 1996-04-29 patentu Nr. 3884 (patentinės paraiškos padavimo data – 1994-06-22) (toliau – ir patentas, patentas LT), bendraautoriai. Su atsakove 1994-09-05 jie sudarė sutartį Nr. 2 dėl išradimo Terminio krekingo reaktorius naudojimo (toliau – ir sutartis). Toks pat išradimas buvo patentuotas ir Rusijos Federacijos patentu (toliau – ir patentas RU). Sutartyje buvo nurodyta, kad išradimo valdytojais bus laikomi ieškovas M. B. ir atsakovė (buvęs pavadinimas – AB „Mažeikių nafta“), o išradimo bendraautoriais – ieškovai, kuriems pareikalavus atsakovė privalės išmokėti lygiomis dalimis autorinį atlyginimą, lygų 25 proc. nuo pelno, gauto panaudojus išradimą per visą patento galiojimo laiką. Išradimas buvo įdiegtas 1994 m. rudenį–žiemą, tačiau atsakovė gera valia autorinį atlyginimą už patentu apsaugoto išradimo naudojimą išmokėjo tik už 1995 metus, o vėliau mokėti atsisakė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2015-08-06 sprendimu (t. 18, b. l. 211-244) patenkino ieškinio dalį dėl atlyginimo už laikotarpį nuo 1996 metų iki 2000-06-22 priteisimo ir priteisė M. B. 771 433,91 Eur, M. B. 858 180,41 Eur, B. B., A. G., P, R., S. S., B. V. – po 871 237,55 Eur (ši sprendimo dalis įsiteisėjo); atmetė ieškinio dalį dėl atlyginimo už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 priteisimo; atmetė ieškinio dalį dėl atlyginimo už laikotarpį nuo 2004-04-21 iki 2010-12-31 priteisimo (už pastarąjį laikotarpį sprendimo dalis taip pat įsiteisėjo); iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir priteisė M. B. iš atsakovės 99 834,24 Eur, M. B. 110 716,69 Eur, o B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 112 401,24 Eur palūkanų; priteisė ieškovams iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidų šalims ir valstybei klausimą, išsprendė dalies užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti grąžinimo klausimą.
  2. Teismo vertinimu, atsakovės prievolė mokėti ieškovams atlyginimą už patentuoto išradimo naudojimą galiojo tik patento galiojimo laikotarpiu. Patento galiojimas pasibaigė 2000-06-23, todėl ieškovai neturi teisės gauti atlyginimo už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20.
  3. Teismas pripažino, kad ieškovai turi teisę reikalauti palūkanų už atsakovės naudojimąsi jiems priklausančiais pinigais, tačiau, atsižvelgdamas į pagrindinių reikalavimų (dėl atlyginimo priteisimo) dydį, įvertinęs tą aplinkybę, jog patys ieškovai ilgai delsė kreiptis į teismą teisminės gynybos, priėjo prie išvados, kad egzistuoja pagrindas 80 proc. sumažinti ieškovų reikalaujamas priteisti palūkanas.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovai M. B., M. B., B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. apeliaciniame skunde (t. 19, b. l. 23-48) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-08-06 sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas Lietuvos apeliacinio teismo iš naujo nagrinėjamoje ginčo dalyje yra grindžiamas tokiais argumentais:

    5

    1. Tinkamas sutarties Nr. 2 aiškinimas suponuoja patentinio honoraro priteisimą ir už laikotarpį po 2000 m., kadangi išradimas neabejotinai atsakovės buvo naudojamas iki 2004-04-20. Po rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų (po 2004-04-20) atsakovės naudotas techninis sprendimas yra ekvivalentiškas išradėjų sukurtam išradimui.
    2. Nusprendęs, kad sutartis Nr. 2 nebegalioja nuo 2000-06-22, teismas patentinį honorarą turėjo priteisti kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, nes egzistuoja visos šio instituto taikymo sąlygos: (i) nebegaliojant sutarčiai Nr. 2, ieškovų ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai; (ii) nepaisant to, atsakovė dėl nesąžiningo santykių nutraukimo ir toliau naudojosi ieškovų sukurtu techniniu sprendimu, kurio pagrindu buvo sukurtas 66 829 398,92 Eur ekonominis efektas; (iii) egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovų negauto honoraro (turto sumažėjimo) ir atsakovės nepagrįsto praturtėjimo; (iv) nepagrįstas atsakovės praturtėjimas egzistavo pateikiant ieškinį ir viso bylos nagrinėjimo metu; (v) ieškovai niekada neatsisakė savo teisės į patentinį honorarą ir neprisiėmė patentinio honoraro negavimo rizikos; (vi) nėra kito būdo apginti pažeistas ieškovų teises.
    3. Atsisakęs taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismas skundžiamame sprendime turėjo ne tik nurodyti, kad honoraras išradėjams galėtų būti priteistas žalos forma, tačiau šią žalą ir priteisti. Ieškovai tinkamai nurodė ieškinio pagrindą ir jo dalyką bei savo teisių gynimo būdą pasirinko tinkamai. Tiek nepagrįsto praturėjimo, tiek žalos atlyginimo priteisimas patenka į CK 1.138 straipsnio 6 punkte nurodytą teisių gynybos būdą – nuostolių / žalos priteisimą. Savo esme šie teisių gynimo būdai yra tapatūs.
    4. CK 6.210 straipsnio pagrindu priteistinos palūkanos buvo teismo sumažintos nepagrįstai, nes įstatyminės palūkanos, kurios laikomos minimaliais nuostoliais dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, apskritai negali būti mažinamos. Įstatyminių palūkanų instituto taikymas siejamas išimtinai su pradelstu prievolės įvykdymo terminu, o ne kreipimosi į teismą diena. Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos sumokėti palūkanas, kadangi ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino.
    5. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kadangi apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-28 sprendimui prejudicinėje byloje. Anksčiau apie pažeidimą ieškovai negalėjo žinoti. Atsakovė nuo ginčo pradžios slėpė įrodymus, kurie būtų patvirtinę ieškovų reikalavimo teisę. Be kita ko, atsakovė, 2001-03-26 pripažindama prievolę, nutraukė ieškinio senaties terminą.
    6. Atsakovės elgesys proceso metu sudaro pagrindą visiškai nepriteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ji nepagrįstais prašymais nuosekliai veikė prieš greitą ir operatyvų procesą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš mokesčių administravimo institucijų PVM nesusigrąžino. Be to, pats PVM klaidingai apskaičiuotas nuo visos atsakovės prašytos, o ne teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismas nevertino ir to, kad atsakovės atstovai su byla yra susipažinę dar nuo atstovavimo prejudicinėje byloje.
  1. Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ apeliaciniame skunde (t. 19, b. l. 2-21) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-08-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    6

    1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (CK 1.127 str. 1 d.) ir senaties termino atnaujinimą (CK 1.131 str. 2 d. ) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ieškinio senaties ir jos termino atnaujinimo taikymo bei aiškinimo praktikos. Ieškovai apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) 1996 m., bet ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-28 sprendimo, priimto kitoje byloje, nes atsakovė atsisakė mokėti autorinį honorarą nuo 1996 m.
    2. Nėra nei vieno precedento, kad ieškinio senatis būtų atstatyta praėjus daugiau kaip 15 m. po ieškinio senaties termino pasibaigimo. Faktas, kad ieškovai „aktyviai gynė savo teises kitais būdais“ tik patvirtina, jog jie suvokė savo tariamą teisių pažeidimą nuo pat pradžių ir jiems nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą.
    3. Teismas įrodymus tyrė ir vertino išimtinai vienpusiškai: pasisakė ir analizavo išimtinai tik ieškovų pateiktus dokumentus ir argumentus, dar daugiau – tik tas dokumentų dalis, kurios naudingos ieškovams, kitas dalis paprasčiausiai nutylėdamas, o atsakovės įrodymų bei argumentų arba visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė, arba pasisakė tik iš dalies, iš esmės tik atkartodamas (nukopijuodamas) vienpusišką ieškovų nuomonę apie juos. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai šališkas išvadas.
    4. Teismas, nustatydamas protingo dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą, neatsižvelgė į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo proporcingos ir neviršijančios to, kas buvo būtina siekiant apginti atsakovo teisėtus interesus, todėl reikalavimas priteisti iki skundžiamo sprendimo priėmimo sąžiningai patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti tenkintinas visiškai.
  1. Ieškovai M. B., M. B., B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. atsiliepime į atsakovės AB ,,Oreln Lietuva“ apeliacinį skundą (t. 19, b. l. 69-99) prašo jį atmesti, palikti skundžiamo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
    1. Teismo sprendimu pagrįstai nustatyta, jog atsakovė sistemingai neigė būtinas ieškovų teisės į patentinį honorarą egzistavimo sąlygas: išradimo naudojimą, išradimo ekonominį efektą ir jo dydį.
    2. Teismas turėjo diskrecijos teisę konstatuoti faktus dėl ieškinio senaties nepraleidimo ir dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
  1. Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (t. 19, b. l. 52-61) prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su ieškovų apeliaciniu skundu motyvus:
    1. Ieškovų pozicija dėl patentinio atlyginimo priteisimo po patento galiojimo pabaigos yra nepagrįsta. Sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovams atlyginimą patento negaliojimo laikotarpiu. Taip pat joje nėra nurodyta, kiek laiko atsakovė privalo mokėti rinkliavą už patento galiojimą Lietuvos Respublikoje, t. y. atsakovė galėjo pati spręsti, kiek laiko ji nori mokėti.
    2. Apie tariamą ieškovų teisių pažeidimą jiems turėjo būti žinoma nuo 1996 m., o ieškovų pateikta interpretacija, kad atsakovė 2001-03-26 raštu pripažino įsipareigojimus, todėl nutraukė ieškinio senaties terminą, yra visiškai nepagrįsta.
    3. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo pilnai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų.
  1. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepime į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus (t. 19, b. l. 62-67) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Ekonominės naudos buvimo faktas galėtų lemti tik konkrečios honoraro sumos dydį, o ne teisę į ieškinį.
    2. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių trukdymą ieškovams ieškinį pareikšti anksčiau.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir joje spręstinų klausimų

  1. Kaip nurodyta pirmiau, bylos (ginčo) dalis dėl ieškovų reikalavimų priteisti iš atsakovės autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 ir priteisti palūkanas, apeliacine tvarka peržiūrimas nebe pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tikrindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-04 nutarties, kuria Šiaulių apygardos teismo 2015-08-06 sprendimo dalis buvo pakeista ir reikalavimas dėl atlyginimo priteisimo už minėtą laikotarpį buvo patenkintas iš dalies, teisėtumą bei pagrįstumą, savo 2018-04-13 nutartyje visų pirma pasisakė dėl netinkamo teisinių santykių, iš kurių ieškovai kildina šiuos savo reikalavimus, kvalifikavimo. Kasacinis teismas nurodė, kad šie reikalavimai, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, negali būti kvalifikuojami kaip reikalavimai priteisti atlyginimą pagal 1994-09-05 šalių sudarytą sutartį dėl išradimo naudojimo, t. y. kaip reikalavimai vykdyti sutartį natūra (CK 6.213 str. 1 d.).
  2. Įvertinęs sutarties nuostatas (3 p., 6 p., 7 p.) ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, kasacinis teismas pripažino, kad vienašališkas atsakovės sprendimas nemokėti metų mokesčio, skirto patento galiojimui užtikrinti, būtent ir nulėmė išradimo patentinės apsaugos pabaigą (2000-06-22), o tuo pačiu atsakovės sutartinės prievolės mokėti ieškovėms atlyginimą pabaigą. Kita vertus, atsakovė išradimą naudojo ir panaikinus patentą, iki jis buvo išmontuotas 2004-04-20, išradimo naudojimas davė pelną, o visa tai teikia pagrindą spręsti dėl atsakovės sutartinės atsakomybės už prievolės mokėti metų mokestį pažeidimą
  3. Taigi, šalių teisiniai santykiai jau yra kvalifikuoti kaip reikalavimas taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, todėl teisėjų kolegija šios ginčo dalies teisinės kvalifikacijos iš naujo neatlieka ir vadovaujasi privalomais kasacinio teismo išaiškinimais (CPK 362 str. 2 d.). Taip pat kasacinis teismas jau yra nustatęs ir vieną iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – jos veiksmų neteisėtumą ir sutarties pažeidimą (atsakovės neveikimą), nevykdant pareigos sumokėti metų mokestį, pavedęs bylą nagrinėjančiam iš naujo apeliacinės instancijos teismui įvertinti, ar yra kitos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti.
  4. Be to, iš naujo, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus ir nurodymus, bus vertinamas išvestinių reikalavimų dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, be kita ko, ir ieškinio senaties kontekste, pagrįstumas, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumas.

9Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Atsakovė AB ,,Orlen Lietuva“ apeliaciniame skunde prašė šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Byloje sprendžiami specifiniai klausimai, susiję su patentų, technikos ir ekonomikos sritimis, todėl tik išklausius šalių paaiškinimus galės būti priimtas teisingas sprendimas.
  2. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.).
  3. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
  4. Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija atsakovės prašymo motyvų, t. y. kad tik išklausius šalis galėtų būti atskleista bylos esmė, nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tek bylos esmė, tiek visa specialių žinių reikalaujanti informacija buvo surinkta ir atskleista bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad šalių pozicijos išsamiai išdėstytos tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose, juolab kad šie procesai vyko ne po vieną kartą. Be to, galimybė raštu išdėstyti savo poziciją šalims buvo sudaryta dar kartą ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutarties priėmimo (t. 22, b. l. 199-201), teisėjų kolegija šalių rašytinius paaiškinimus (t. 22, b. l. 149-172, 180-196, 205-212, 214-218) priima ir į juos nagrinėdama bylą atsižvelgia

10Dėl ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo pradžios

  1. Atsakovė ginasi nuo ieškinio, be kita ko, ir praleistos ieškinio senaties argumentais. Tokiu atveju sprendžiant dėl sąlygų civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma taikyti už laikotarpį nuo patento panaikinimo (2000-06-23) iki išradimo išmontavimo dienos (2004-04-20), atsakovei neatlygintinai naudojantis išradimu, visų pirma turi būti įvertinta, ar ieškovai nepraleido įstatyme numatyto termino tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio senaties institutas įstatyme nustatytas abiejų šalių interesais.
  2. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą).
  3. Todėl ir šiuo konkrečiu atveju siekiant patikrinti, ar terminas, per kurį ieškovai galėjo pareikšti tokį reikalavimą, nepraleistas būtina identifikuoti momentą, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2016-12-02 priimtoje nutartyje, nurodęs, kad senaties termino eiga skaičiuotina ne nuo tada, kada asmens teisė buvo pažeista, bet nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes teisę apginti pažeistus interesus toks asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas apie atitinkamos teisės pažeidimą.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šalių kasacinį skundą bei įvertindamas teismų išvadas dėl momento, kuomet ieškovai turėjo ir galėjo sužinoti apie tai, kad jiems pagal sutartį atsirado teisė į atlyginimą, o atsakovė neketina šios savo sutartinės pareigos įvykdyti, nurodė, kad ieškovų sužinojimas sietinas su aplinkybe, kada jiems tapo žinoma apie atsakovės gautą ekonominę naudą, naudojant išradimą savo veikloje. Taip pat nurodė, kad 2001-03-26 raštu, kuriuo atsakovė prašė atlygintinio atleidimo nuo sutarties, atsakovė iš esmės pripažino savo prievolę ieškovams ir iš šio rašto turinio ieškovai jau turėjo suprasti, kad jie turi teisę į tam tikrą autorinio atlyginimo dalį, tačiau atsakovė gera valia jos nevykdo.
  5. Vadinasi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra nustatytas tas momentas, kada ieškovai sužinojo / turėjo sužinoti apie jų teisę į atlyginimą bei atsakovės atsisakymą jį mokėti. Kita vertus, šios bylos dalies nagrinėjimo dalykas yra nuostolių, patirtų dėl sutarties pažeidimo, atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sužinojimo apie teisių pažeidimus, kuriais grindžiami skirtingi byloje reiškiami reikalavimai, momentas gali nesutapti, o apie ieškinio senaties termino pradžią (sužinojimą apie pažeistas teises) spręstina būtent ginčo šalis siejančių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-26 nutarties byloje Nr. 3K-3-118-248/2016, 41 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir susiklostė būtent tokia faktinė situacija, kai ieškovų sužinojimas apie teisės į atlyginimą pagal sutartį ir teisės į žalos, patirtos netinkamai vykdant sutartį, atlyginimą momentai nesutampa.
  6. Kasacinis teismas savo 2018-04-13 nutartyje pripažino, kad patentas, o kartu ir reikalavimas sutartį vykdyti natūra, buvo panaikintas (nustojo galioti) 2000-06-22, nes atsakovė neįvykdė sutarties 7 punkte numatytos prievolės mokėti metų mokestį, skirtą patento galiojimui užtikrinti. Šalys neginčija fakto, kad šiuo atveju sprendimas nutraukti patento palaikymą buvo priimtas ne šalių bendru sutarimu, kaip to reikalavo sutartis, o atsakovei vienašališkai nusprendus nevykdyti sutartinio įsipareigojimo mokėti mokestį. Todėl svarbu nustatyti, kada tokia aplinkybė tapo žinoma ieškovams (subjektyvusis momentas).
  7. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, vykusio 2000-10-20 (t. 1, b. l. 43-44), t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po patento panaikinimo, matyti, kad ieškovai kėlė klausimą dėl sutarties vykdymo, siekdami gauti informaciją, susijusią su patento naudojimu. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovams būtų nedelsiant pateikti konkretūs atsakovės atsakymai į šiuos užklausimus ar jiems iš karto būtų suteikta informacija, susijusi su patentų negaliojimu. Priešingai nei tvirtina 2018-05-08 pateiktuose naujuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė, iš susirašinėjimo turinio negalima padaryti išvados, jog ieškovams buvo žinoma apie ginčo patento panaikinimą. Pranešime ieškovai tik įvardijo savo nuogąstavimus, kad, jų žiniomis, atsakovė nustojo remti kai kuriuos patentus, tačiau konkrečios informacijos, susijusios su ginčo patento negaliojimu, jame nėra.
  8. Nagrinėjamoje byloje pirmiau priimtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose jau yra nustatyta ir tokia aplinkybė, kad atsakovė su ieškovais nebendradarbiavo, informacijos, susijusios su patentų naudojimų įmonės veikloje ir pelno gavimu, jiems neteikė. Todėl ir informacijos apie patento negaliojimą, kai atsakovė apskritai neigė patento naudojimą savo veikloje, gavimas iš jos buvo mažai tikėtinas. Faktą, kad tokio pobūdžio informacija disponavo išimtinai atsakovė, papildomai patvirtina ir byloje esantys Patentų biuro duomenys, susiję su ginčo patentu (t. 2, b. l. 44-72), iš kurių matyti, kad visa informacija, susijusi su patentų apmokėjimu, jų galiojimu, buvo siunčiama atsakovei. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2002-03-22 sprendime, priimtame išnagrinėjus M. B. ieškinį Patentų biurui, be kita ko, yra pripažinta, kad nei Patentų įstatymas, nei jo įgyvendinimą detalizuojančios taisyklės neįpareigoja biuro informuoti patento savininko apie metų mokesčio sumokėjimo terminus ir šios pareigos nesilaikymo pasekmes (t. 1, b. l. 26-29).
  9. Vadinasi, tik 2001-03-26 pranešimu ieškovai buvo informuoti apie tai, kad patentas nebegalioja, tačiau šiame pranešime nenurodytos patento negaliojimo priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš tokio pobūdžio informacijos ieškovai jau galėjo suprasti, kad patentas panaikintas, ir nors iš jo nesužinojo panaikinimo priežasties, vis tik, gavę atitinkamą informaciją apie patento nebegaliojimą, ir patys privalėjo domėtis kas lėmė tokį Patentų biuro sprendimą. Nurodyto 2002-03-22 teismo sprendimo dėl patento galiojimo atstatymo turinys leidžia įsitikinti ir tuo, kad šio ieškinio pateikimo metu ieškovui M. B. buvo žinomos patento panaikinimo priežastys, t. y. netinkamas atsakovės sutartinių prievolių vykdymas. Tačiau nei nagrinėjamoje byloje, nei prie jos prijungtoje civilinės bylos Nr. 2(44)-938/2002 dalyje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra užfiksuota duomenų, kada ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su minėtu ieškiniu. Todėl vien ir iš šių duomenų negalima patikimai nustatyti, kada ieškovui M. B. (ar, juo labiau, kitiems ieškovams) tapo žinoma apie jų teisių pažeidimą.
  10. Antra vertus, ieškovai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, siekdami savo teisių tinkamo įgyvendinimo ir reaguodami į atsakovės 2001-03-26 pranešimą, neabejotinai galėjo kreiptis į Patentų biurą dėl papildomos informacijos, susijusios su minėtais patentais, jiems suteikimo. Pagal ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 1999-07-09 iki 2002-12-24) 28 straipsnį suinteresuoto asmens prašymas išnagrinėjamas per 30 dienų, jei įstatymų nenumatyta kitaip. Taigi faktiškai visa informacija, susijusi su patento panaikinimo priežastimis, ieškovams galėjo būti suteikta per 30 dienų. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad ieškovų (juos atstovaujančio M. B.) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl faktiškai tokio atsakymo įteikimas galėjo užtrukti ilgiau nei įprastai. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tokias faktines aplinkybes (atitinkamo prašymo suteikti papildomos informacijos nagrinėjimo terminus, korespondencijos įteikimo terminus), daro išvadą, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovai galėjo sužinoti ne vėliau, nei praėjus dviem mėnesiams nuo 2001-03-26 pranešimo gavimo dienos, t. y. 2001-05-26. Šis momentas ir laikytinas eigos senačiai skaičiuoti pradžia.
  11. Nustačius momentą, kada ieškovai galėjo ir turėjo sužinoti apie atsakovės sutartinių prievolių pažeidimą, toliau pasisakytina dėl šalių tiek apeliaciniuose skunduose, tiek rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų dėl termino, per kurį galėjo ir turėjo būti pareikštas reikalavimas.
  12. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Viena iš bendrojo termino išimčių numatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos/nuostolių atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2001-05-26, nuo kurios skaičiuotina senatis, dar galiojo 1964 m. CK, kurio 84 straipsnio 1 dalyje taip pat buvo nustatytas 3 metų bendras ieškinio senaties terminas (išlygos žalos atlyginimo reikalavimams jame nebuvo nustatytos). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK įtvirtinti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu yra nepasibaigę pagal anksčiau galiojusius įstatymus pradėti skaičiuoti terminai, taigi nagrinėjamos bylos situacija atitinka šias nuostatas.

    11

  13. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius ieškovų 2018-05-07 rašytinių paaiškinimų argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, nes atsakovės prievolė išmokėti autorinį atlyginimą pagal sutartį natūra baigėsi 2003-06-24, kai ir Rusijos Federacijoje buvo panaikintas patentas, arba bendrasis terminas turi būti taikomas tenkinant jų reikalavimą taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.
  14. Sutiktina, kad ieškinio senaties terminas priklauso nuo to, kokios rūšies reikalavimas yra pareikštas. Tačiau nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovai, galutine ir neskundžiama kasacinio teismo 2017-04-13 nutartimi, kuri yra privaloma tiek šalims, tiek teismui, ginčo reikalavimas jau yra kvalifikuotas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo, netinkamai ją vykdant. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo dalis yra reikalavimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, kai ieškinio senatis yra 3 metai. Be to, kasacinis teismas aiškiai identifikavo konkretų momentą, nuo kada pasibaigė atsakovės sutartinė prievolė mokėti atlyginimą, t. y. 2000-06-22, kai buvo panaikintas patentas (žr. 2017-04-13 nutarties 28 p.), todėl atsakovės pareigos mokėti autorinį atlyginimą pabaigą sieti su ta data, kuria įvardija ieškovai (2003-06-24) pagrindo nėra.
  15. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jau yra pasisakę ir dėl reikalavimo ieškinyje nurodytas sumas priteisti iš atsakovės kaip gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237-6.242 str.) patenkinimo negalimumo (t. 18, b. l. 241-242, t. 19, b. l. 158). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutikdamas su šiomis teismų išvadomis, 2016-12-02 nutartyje nurodė, kad ieškovų teiginiai dėl atsakovės nesąžiningumo, nutraukiant patento palaikymo mokesčio mokėjimą, ir iš šių jo veiksmų kilęs patento apsaugos galiojimo pasibaigimas nepatenka į nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo apimtį, todėl šiuo aspektu neturi teisinės reikšmės (t. 20, b. l. 164-165).
  16. Tokiu atveju ginčas dėl reikalavimų, nagrinėjamų šioje bylos dalyje, teisinio kvalifikavimo jau yra išspręstas. Prašymas priteisti atitinkamo dydžio sumas ieškovams už jų ieškinyje nurodytus atsakovės atitinkamus veiksmus, kuriuos kasacinis teismas taip pat jau yra įvertinęs kaip neteisėtą neveikimą ir sutarties pažeidimą, yra reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškinio senaties terminas nustatytinas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-05-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, išaiškinimus, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla.
  17. Pirmiau nustačius, kad ieškovų reikalavimo priteisti žalą, patirtą už sutartinių prievolių pažeidimą, subjektyvusis senaties terminas prasidėjo 2001-05-26 ir baigėsi 2004-05-26 (3 m.), o ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2011-01-24, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

12Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

  1. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
  2. Kasacinis teismas tiek nagrinėdamas šios bylos šalių kasacinius skundus, tiek ir kitose bylose nuosekliai formuoja taisyklę, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015-03-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2012). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje 3K-7-38/2008). Todėl teismai, spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo.
  3. Todėl jei antroji ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas nėra praleistas, o jeigu praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs teismo diskreciją pačiam išspręsti aplinkybių pripažinimo svarbiomis priežastimis klausimą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, 2012-08-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-393/2012).
  4. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
  5. Nagrinėjamoje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo reikalavimams dėl autorių atlyginimo už 1996-1999 m. Tuomet pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nuo 2001 m. iš viso nebendravo su ieškovais, neteikė jokios informacijos, susijusios su ekonomine nauda, gauta naudojant išradimą. Be to, ieškovai aktyviai gynė savo pažeistas teises kitais būdais, siekė konsensuso su atsakove, taikaus ginčo išsprendimo būdo. Teismas sprendė, kad paminėtos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti (t. 18, b. l. 235-238), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su šiais teismo argumentais visiškai sutiko (t. 20, b. l. 157-160).
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų pirmiau šioje byloje jau nustatytos ir svarbiomis pripažintos aplinkybės taip pat yra reikšmingos ir sprendžiant praleistos ieškinio senaties atnaujinimo klausimą nagrinėjamu atveju. Abiejų reikalavimų (tiek ir dėl atlyginimo autoriams priteisimo pagal sutartį, tiek ir dėl tos pačios sutarties pažeidimo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius negautų pajamų forma) kilmė yra ta pati – šalių 1994-09-05 sudaryta ir netinkamai vykdyta / nevykdyta sutartis. Be to, šiuo, kaip ir anksčiau vertintu atveju, termino praleidimo priežastys yra visiškai identiškos, t. y. susijusios su atsakovės vengimu bendradarbiauti bei teikti informaciją tiek dėl sutarties vykdymo, tiek ir dėl patento palaikymo mokesčio mokėjimo. Ieškovai visus reikalavimus grindė tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis – naudojimusi jų išradimu be atlygio. Abiem lyginamais atvejais byloje buvo analizuotos tokios pačios sutarties (ne)vykdymo aplinkybės.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje ginčo dalyje tapačios aplinkybės turi būti vertinamos vienodai, kaip ir teismų pirmiau jau išnagrinėtos ginčo dalies atveju, kurioje išspręstas ieškovų reikalavimas dėl atlyginimo už ankstesnį naudojimosi išradimu laikotarpį. Todėl praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovams atnaujina. Kitoks iš esmės tapačios situacijos aiškinimas reikštų, kad pažeistoji teisė nebūtų ginama vien todėl, kad ji kitaip teisiškai kvalifikuojama, o atsakovė turėtų galimybę dėl senaties išvengti prievolės už jos padarytą sutarties pažeidimą, kurios dėl senaties nepavyko išvengti dėl tos pačios sutarties, jai tebegaliojant (t. y. sutarties dar nepažeidus), nevykdymo. Tai nebūtų suderinama su protingumu, teisingumu ir sąžiningumu.

    13

14Dėl neteisėtų veiksmų

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-04-13 grąžindamas dalį ginčo pagal ieškovų reikalavimą dėl piniginių sumų už išradimo panaudojimą laikotarpiu nuo patento panaikinimo dienos iki išradimo išmontavimo dienos priteisimo, nagrinėti iš naujo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi atlikti papildomą faktinių aplinkybių tyrimą ir privalo išsiaiškinti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma kilti.
  2. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, o kitai šaliai kyla atitinkama pareiga atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis – ji įvykdoma tik iš dalies, praleidžiamas jos įvykdymo terminas ar pažeidžiamos kitos sutarties įvykdymo sąlygos. Tokiu atveju asmuo, nesilaikęs savo sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.).
  3. Viena iš būtinųjų sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai, kurie šiuo atveju sietini su sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymu / netinkamu vykdymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-04-13 nutartyje pripažino šią atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą įrodyta. Kasacinis teismas nurodė, kad atsakovė: 1) nesumokėjo rinkliavos už patento palaikymą; 2) sprendimą nemokėti šios rinkliavos priėmė vienasmeniškai. Tokiu savo neveikimu ji pažeidė sutarties 6, 7 punktus (t. 1, b. l. 16), kuriais, atitinkamai, buvo sulygta, kad sutartį dėl išskirtinės licencijos naudotis išradimu perdavimo arba sprendimą nutraukti patento palaikymą patvirtina abu patento turėtojai, rinkliavą už patento palaikymą Lietuvoje sumoka Mažeikių VNPĮ ,,Nafta“. Taigi šių sutartinių prievolių pažeidimo faktas (atsakovės neteisėti veiksmai) nustatytas galutine ir neskundžiama teismo nutartimi ir yra akivaizdus.
  4. Atsakovė naujai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad, priešingai nei sprendė kasacinis teismas, ji nepažeidė pareigos mokėti patento palaikymo mokesčio, kadangi pats ieškovas M. B. konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą, jog patento metinis mokestis toliau nebūtų mokamas. Kiti ieškovai visas teises, kylančias iš tariamo išradimo, perleido atsakovei, tuo tarpu ieškovas M. B., būdamas patento bendrasavininku, negali iš savęs reikalauti jokio atlyginimo. Teisinio pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais nėra.
  5. Visų instancijų teismai, įvertinę bylos medžiagą, sutarčių nuostatas, konstatavo ne tik tai, kad atsakovė prisiėmė pareigą mokėti patento palaikymo mokestį, bet ir tai, kad ji vienašališkai, t. y. pažeisdama sutartines prievoles, nusprendė jo nemokėti. Todėl pirmiau paminėti deklaratyvūs, jokiais naujais įrodymais nepagrįsti ir įsitiesėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotoms aplinkybėms priešingi teiginiai nesuponuoja kitokios išvados dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo.

15Dėl žalos kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos

  1. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2012-03-29 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016-11-25 nutarties byloje Nr. 3K-3-480-687/2016 21 p.).
  2. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008).
  3. Spręsdama, ar yra pagrindas konstatuoti ir šios būtinosios sąlygos egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi tai, kad aplinkybės, jog patentu apsaugotas išradimas buvo įdiegtas, naudojamas atsakovės veikloje ir davė ekonominį efektą, nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006. Šie faktai pagal kasacinio teismo 2016-12-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus laikytini prejudiciniais šioje byloje ir iš naujo nenustatinėjami. Tai, kad patento apsaugotas išradimas davė ekonominį efektą, patvirtina ir teismo ekspertizę atlikusio prof. Ch. Bojadžijevo ekspertizės aktas (t. 13, b. l. 101-143). Dėl ekspertizės teisinės reikšmės eksperto Ch. Bojadžijevo tinkamumo ir atliktos ekspertizės patikimumo taip pat pasisakyta minėtoje 2016-12-02 nutartyje (kasacinio teismo nutarties 55-56, 62-63 p.). Faktas, kad išradimas buvo naudojamas ir panaikinus patentą bei davė pelną, konstatuota ir vėlesnėje, 2018-04-13, kasacinio teismo nutartyje (29 p.).
  4. Taigi, iš to kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė ir po 2000-06-22 naudodamasi ieškovų išradimu gavo ekonominę naudą, bet ieškovai, atsakovei pažeidus sutartį, prarado galimybę gauti sutarties 3 punkte numatytą išmokėti autoriams 25 proc. pelno dalį, t. y. patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Tokiu būdu susiklostė situacija, kuomet ieškovų lūkesčiai gauti minėtą atlyginimą nebuvo pateisinti ir jie negavo pajamų, kurias planavo gauti. Taigi ir ši sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga yra nustatyta.

16Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

  1. Nesutiktina su atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais teiginiais, kad ieškovai neįrodė ir neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų atsakovės veiksmų ir tariamų ieškovų nuostolių. Ieškovai laikėsi ir laikosi pozicijos, kad tik jeigu atsakovė pati nebūtų gavusi ekonominės naudos arba būtų išmokėjusi autorinį atlyginimą pagal sutartį, jie nebūtų patyrę nuostolių, nes jų teisė gauti atlyginimą priklausė nuo patento galiojimo. Taigi tokias faktines aplinkybes, kad jie negavo atitinkamos dalies jiems priklausančio autorinio atlyginimo būtent dėl atsakovės neveikimo, jie įrodinėjo ir pirmiau, tik teismas, turintis diskreciją teisiškai kvalifikuoti santykius, šias faktines aplinkybes kvalifikavo kaip sutarties sąlygų pažeidimu padarytus nuostolius, o ne ginčą dėl įpareigojimo vykdyti sutartį.
  2. Atsakovė, neigdama priežastinio ryšio egzistavimą, tvirtina, kad galimai neteisėtas veiksmas – rinkliavos už patentą nesumokėjimas, lėmė tik patento galiojimo pasibaigimą, bet ne nuostolių ieškovams atsiradimą, juolab kad nepaneigta ir buvusi galimybė šalims priimti bendrą sprendimo nebetęsti patento palaikymo, be to, net ir sumokėjusi patento palaikymo mokestį atsakovė galėjo bet kuriuo metu šį išradimą išmontuoti.
  3. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-531/2013).
  4. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  5. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
  6. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 str. 4 d.). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  7. Taigi, ir šiuo atveju, siekiant nustatyti neteisėtų veiksmų – prievolės mokėti metų mokestį pažeidimo, ir atsiradusių padarinių – ieškovų negauto užmokesčio už išradimo naudojimo per patento galiojimo laikotarpį, ryšį, toliau vertintinos visos bylos aplinkybės ir žalos atsiradimo priežastys.
  8. Nagrinėjamo ginčo dalyje sprendžiant, ar atsakovės neveikimas (prievolės mokėti metų mokestį už patentą pažeidimas) lėmė minėtos ieškovų žalos atsiradimą (jų negautas pajamas, kurias jie tikėjosi gauti sudarę 1994-09-05 sutartį), svarbus šalis siejusių sutartinių santykių pobūdis ir tikslas. Minėtos sutarties šalių interesas, sudarant ginčo sutartį, iš esmės buvo tas pats – gauti ekonominę naudą. Ieškovai siekė realizuoti išradimą ir iš jo naudojimo gauti naudą, kuri šiuo atveju apibrėžta kaip dalis atsakovės pelno, gauto jį naudojant jos veikloje. Atsakovės – įdiegus šį išradimą, pagerinti naftos perdirbimo procesus gamykloje ir tokiu būdu taip pat gauti ekonominę naudą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, kad įrenginys nuo 1994 m. pabaigos iki 2004-04-20 buvo įdiegtas ir naudojamas atsakovės veikloje bei davė pelną, patvirtina, kad atsakovės siekiami tikslai ir teisėti lūkesčiai, sudarant minėtą sutartį, buvo įgyvendinti. Tuo tarpu ieškovams atlyginimas už šio išradimo naudojimą buvo sumokėtas tik už 1997-1998 m. (t. 1, b. l. 30-54). Daugiau mokėjimų, pagal bylos duomenis, ieškovams nebuvo atlikta – ieškovų teisėti interesai pagal sutartį neįgyvendinti.
  9. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad pagal sutartį, ką konstatavo ir kasacinis teismas, atlyginimas už išradimo naudojimą mokamas patento galiojimo laikotarpiu (2018-04-13 nutarties 29 p.). Taigi tik egzistuojant minėtai sąlygai – galiojat patentui, ieškovai pagal sutartį turėjo teisę į nustatyto dydžio atlyginimą. Sutarties 6 punkte šalys sutarė, kad sprendimą nutraukti patento palaikymą turi patvirtinti abu patento turėtojai. Šiuo atveju, sprendimą nemokėti metų mokesčio vienašališkai priėmė atsakovė, ši aplinkybė konstruota galutine ir neskundžiama kasacinio teismo nutartimi (2018-04-13 nutarties 29 p.). Viena vertus, atsakovė neginčija fakto, kad šios prievolės neįvykdamas lėmė tai, jog buvo panaikintas išradimo patentas. Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakove, jog šis pažeidimas negali būti sietinas su ieškovų patirtų nuostolių (negautų pajamų pavidalu) atsiradimu. Tuo atveju, jei atsakovė būtų įvykdžiusi minėtą pareigą ir toliau mokėjusi patento palaikymo mokestį, jai, vadovaujantis sutarties 3 punktu, neabejotinai kiltų prievolinė pareiga mokėti ieškovams sutarto dydžio atlyginimą, ir labiau tikėtina, kad tokią jos pareigą būtų pripažinę ir teismai, ieškovų reikalavimą dėl negauto pagal sutartį atlyginimo už patentu apsaugoto išradimo naudojimą, kol patentas dar buvo nepanaikintas, pripažinę pagrįstu ir tenkintinu. Mokesčio nesumokėjimas lėmė tai, jog ieškovai parado teisę reikalauti atlyginimo pagal šią sutartį, t. y. pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti.
  10. Taigi pagal bylos aplinkybes atsakovė žinojo, turėjo ir galėjo žinoti, kokias teisinius padarinius sukels jos vienašalis sprendimas nebemokėti patento palaikymo mokesčio. Turėjo žinoti ir suprasti, kad nesumokėjus patento palaikymo mokesčio, jis bus panaikintas ir tokiu būdu išnyks sutarties 3 punkte numatytas pagrindas autoriams mokėti atlyginimą. Atsakovė, būdama apdairus ir rūpestingas verslininkas, galėjo suprasti, kad toks vienašalis sprendimas lems nuostolių atsiradimą. Be to, tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė galėjo numatyti nuostolių atsiradimą.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, kad net ir tuo atveju, jei būtų tinkamai vykdžiusi minėtą sutartinę prievolę, ji galėjo bet kada šį įrenginį išmontuoti arba priimti bendrą sprendimą nebetęsti sutarties, nesudaro pagrindo išvadai, jog jos neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su negautomis pajamomis (žala). Kaip buvo minėta, net ir po patento panaikinimo atsakovė ir toliau savo veikloje naudojo minėtą įrenginį.
  12. Prieš tai išdėstyti byloje nustatyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp atsakovės netinkamo prievolės vykdymo ir ieškovų patirtos žalos yra priežastinis ryšys ir neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, t. y. egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, atitinkantis teisėjų kolegijos aptartą priežastinio ryšio sampratą ir kriterijus.

17Dėl kaltės ir pagrindų atleisti atsakovę nuo atsakomybės

  1. Dar viena būtinoji sąlyga, kurią nustačius galima taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę, yra jo kaltė (CK 6.248 str.). Nagrinėjamoje byloje priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau yra konstatuotas faktas, kad atsakovė su ieškovais nebendradarbiavo, neteikė informacijos, susijusios su išradimo naudojimu ir gaunamu pelnu jį naudojant. Be to, kasacinis teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį, taip pat pripažino, jog net ir nustojusi mokėti patento palaikymo mokestį atsakovė toliau naudojosi išradimu ir gavo pelną. Atsakovė nenurodė jokių jos sutartinės pareigos mokėti patento palaikymo mokestį šalinančių ar tokį jos neveikimą pateisinančių aplinkybių, juolab kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti ir tokie atsakovės atsikirtimai, kad ginčo išradimas faktiškai nebuvo naudojamas ar kad nebuvo gauta materialinė nauda.
  2. Atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat tvirtina apie pačių ieškovų elgėsi nesąžiningą ir neapdairų elgesį, nesiėmus veiksmų, kad tariamos žalos būtų išvengta. Atsakovės teigimu, ieškovams jau 2000-10-20 buvo žinoma apie nesumokėtą patento mokestį (t. 1, b. l. 43-44), todėl jie turėjo visas galimybes šį mokestį sumokėti patys ir tokiu būdu užtikrinti tolimesnį patento galiojimą.
  3. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus ir šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad, viena vertus, patento mokesčio kaštai pagal sutartį teko pačiai atsakovei, o ne ieškovams, be to, atsakovė sutartyje sulygto atlyginimo jiems nemokėjo ir galiojant išradimo patentinei apsaugai, iki jis buvo priteistas nagrinėjamoje byloje priimtais pirmesniais teismų sprendimais. Todėl šie teiginiai, kad patys ieškovai galimai kalti dėl atsiradusių nuostolių, aiškiai deklaratyvūs ir atsakovės kaltės neeliminuoja.
  4. Antra vertus, šioje nutartyje jau aptartas šalių susirašinėjimas leidžia sutarties šalių bendradarbiavimo pareigas vertinti priešingai, nei tą daro atsakovė, nes pati atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovais, atsisakydama pateikti aktualią ir svarbią informaciją. Taip pat, kitaip nei teigiama rašytiniuose atsakovės paaiškinimuose, iš ieškovų siųsto atsakovei rašto turinio matyti tik tiek, kad jie išreiškė abejones dėl sutarties tinkamo vykdymo bei teigė sužinoję apie atsakovės ketinimus neremti kai kurių patentų. Šiame rašte nėra pripažinimo, kad ieškovams tapo žinoma būtent apie ginčo patento apsaugos pabaigą, o tokių patentų buvo ne vienas. Ir tik 2001-03-26 atsakovė raštu informavo ieškovus apie patento apsaugos pabaigą.
  1. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė nevykdė sutartyje numatytos savo pareigos mokėti patento palaikymo mokestį, nors faktiškai šiuo išradimu ir toliau naudojosi savo veikloje, o įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę dėl tokio neveikimo, nepateikė. Todėl ir atsakovės kaltė kaip būtinoji sąlyga jos civilinei atsakomybei kilti yra įrodyta.

18Dėl žalos dydžio

  1. Nustačiusi sąlygų atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti visumą, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl atlygintinos žalos (nuostolių) dydžio. Teisėjų kolegija, spręsdama žalos dydžio klausimą, vadovaujasi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
  2. Kaip minėta, ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ginčo sumą kaip atlyginimą pagal sutartį, o kasacinis teismas šį reikalavimą perkvalifikavo į reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, žalą padariusio asmens nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta jo nuostoliais. Atsakovės nauda iš jos neteisėtų veiksmų yra jos sutaupyta atitinkama procentinė dalis pelno, jos nesumokant autoriams. Todėl bet kuriuo atveju faktai nesikeičia, t. y. tiek nustatant atlyginimo pagal sutartį dydį, tiek ieškovų patirtų nuostolių (negautų pajamų forma) dėl nemokėto atlyginimo dydį aktualus yra į nagrinėjamą bylą pateiktas už ginčo laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 prof. Ch. Bojadžijevo ekspertizės akte nustatytas bendras ekonominis efektyvumas panaudojant patentą (ieškovų išradimą). Tokiu atveju nustatant nuostolių, kurie galėtų būti kompensuojami ieškovams, dydį teisėjų kolegija vadovaujasi minėtame akte pateiktais eksperto skaičiavimais. Šio akto, kaip tinkamos ir leistinos įrodinėjimo priemonės, reikšmė jau yra pripažinta šioje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais
  3. Taigi, ekspertizės akte nurodoma, kad bendras ekonominis efektas panaudojus patentą sudarė: už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2000-12-31 – 5 814 046,80 Lt (t. 13, b. l. 114), 2001 m. – 28 857 894,80 Lt (t. 13, b. l. 116), 2002 m. – 21 471 417,90 Lt (t. 13, b. l. 118), 2003 m. – 12 052 985,80 Lt (t. 13, b. l. 120), nuo 2004-01-01 iki 2004-04-20 – 7 521 269,10 Lt (t. 13, b. l. 122). Bendra suma už šį laikotarpį sudaro 21 929 336,89 Eur (75 717 614,40 Lt) (5 814 046,80 Lt + 28 857 894,80 Lt + 21 471 417,90 Lt + 12 052 985,80 Lt + 7 521 269,10 Lt).
  4. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties, pagal jos 3 punktą autoriams būtų išmokama 25 proc. pelno, gauto iš išradimo naudojimo per patento galiojimo laikotarpį. Pagal prof. Ch. Bojadžijevo atliktos ekspertizės akte nurodytus paskaičiavimus, ieškovams priklausanti dalis sudarytų 5 482 334,22 Eur (18 929 403,60 Lt): už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2000-12-31 – 1 453 511,70 Lt (5 814 046,80 Lt x 25 proc.); už 2001 m. – 7 214 473,70 Lt (28 857 894,80 Lt x 25 proc.), už 2002 m. – 5 367 854,48 Lt (21 471 417,90 Lt x 25 proc.), už 2003 m. – 3 013 246,45 Lt (12 052 985,80 Lt x 25 proc.), už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-04-20 – 1 880 317,28 Lt (7 521 269,10 Lt x 25 proc.). Šią sumą ieškovams padalijus vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006 naudota apskaičiavimo metodika (ir šioje byloje įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendime taikyta gauto pelno apskaičiavimo metodika), visiems ieškovams, išskyrus M. B., būtų išmokama 13,345 proc. nuo paskaičiuotos sumos, t. y. po 731 617,50 Eur (2 526 128,92 Lt): už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2000-12-31 – 193 971,14 Lt (1 453 511,70 Lt x 13,345 proc.), už 2001 m. – 962 771,52 Lt (7 214 473,70 Lt x 13,345 proc.), už 2002 m. – 716 340,18 Lt (5 367 854,48 Lt x 13,345 proc.), už 2003 m.– 402 117,74 Lt (3 013 246,45 Lt x 13,345 proc.), už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-04-20 – 250 928,34 Lt (1 880 317,28 Lt x 13,345 proc.). Ieškovui M. B. – 13,145 proc. nuo sumos, t. y. 720 652,83 Eur (2 488 270,11 Lt): už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2000-12-31 – 191 064,11 Lt (1 453 511,70 Lt x 13,145 proc.), už 2001 m. – 948 342,57 Lt (7 214 437,70 Lt x 13,145 proc.), už 2002 m. – 705 604,47 Eur (5 367 854,48 lt x 13,145 proc.), už 2003 m. – 396 091,25 Lt (3 013 246,45 Lt x 13,145 proc.), už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-04-20 – 247 167,71 Lt (1 880 317,28 Lt x 13,145 proc.).
  5. Tačiau ieškovams priteistinas ne atlyginimas pagal sutartį, o kompensuotini nuostoliai negautų pajamų pavidalu. Negautomis pajamomis laikomas tik grynasis pelnas. Todėl, siekiant teisingai nustatyti žalos dydį, iš minėtos sumos išskaičiuotinas ieškovų mokėtinas pajamų mokestis.
  6. Pagal nuo 2000-05-01 iki 2002-12-31 galiojusį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 16 straipsnį autoriams ir jų įpėdiniams išmokamas autorinis atlyginimas už mokslo, literatūros, meno kūrinius, atradimus, išradimus bei kitus autorinius darbus apmokestinamas taikant 13 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tokiu atveju, atskaičius minėtą pajamų mokesčio tarifą, už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2002-12-31 gautą autorinį atlyginimą M. B. grynasis pelnas sudarytų – 464 886,38 Eur (1 605 159,70 Lt) (191 064,11 Lt + 948 342,57 Lt + 705 604,47 Lt x 87 proc.), kitų ieškovų – 471 959,59 Eur (1 629 582,07 Lt) (193 971,14 Lt + 962 771,52 Lt + 716 340,18 Lt x 87 proc.). Pagal nuo 2003-01-01 įsigaliojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tokio pobūdžio pajamos apmokestintos 15 proc. tarifu, atitinkamai, atskaičius šį mokestį, M. B. grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-04-20 sudarytų – 158 355,57 Eur (546 770,12 Lt) (396 091,25 Lt + 247 167,71 Lt x 85 proc.), kitų ieškovų – 86 911,83 Eur (300 089,17 Lt) (102 117,74 Lt + 250 928,34 Lt x 85 proc.). Taigi iš viso M. B. patirtų nuostolių dydis, atskaičius pajamų mokestį, ginčo laikotarpiu yra 623 241,95 Eur (464 886,38 Eur + 158 355,57 Eur), kitų ieškovų po – 558 871,42 Eur (471 959,59 Eur + 86 911,83 Eur).
  7. Pažymėtina, kad toks apskaičiuotas žalos atlyginimas (kartu su įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi) jau viršytų pareikšto patikslinto ieškinio, pagal kurį buvo nagrinėjama byla, reikalavimus. Kaip matyti iš bylos, patikslintame ieškinyje (t. 5, b. l. 115-133) ieškovai už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2010 m. iš viso prašė priteisti šias autorinio atlyginimo sumas: ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur (3 283 731,37 Lt), ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur (3 573 955,95 Lt), ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 1 050 837,98 Eur (3 628 333,37 Lt). Patikslintame ieškinyje prašomą priteisti autorinio atlyginimo dydį ieškovai grindė V. Č. turto vertinimo įmonės išradimo ekonominio efekto 1996–2010 m. dydžio skaičiavimo duomenimis, Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-185-44/2006 dokumentais bei minėtoje byloje priimtais aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Prof. Ch. Bojadžijevui atlikus teismo ekspertizę, pagal kurią ekonominis efektas panaudojus patentą nustatytas didesnis nei pagal ieškovų pateiktus paskaičiavimus, ieškovai ieškinio reikalavimų netikslino, o apeliaciniame skunde taip pat prašė tenkinti patikslintą ieškinį, priteisiant skirtumą tarp patikslintu ieškiniu reikalautos ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos sumos.
  8. Teismui 2018-05-07 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai jau nurodė, kad, vadovaujantis ekspertizės akte pateiktais išradimo ekonominės naudos skaičiavimais, papildomai kiekvienam ieškovui, išskyrus M. B., turėtų būti priteisiama po 731 617,40 Eur, M. B. – 720 652,74 Eur. Ir nors rašytiniai paaiškinimai yra priimti bei vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tai nereiškia, kad buvo priimtas ir patikslintas reikalavimas priteisti didesnę sumą, nei buvo prašoma ieškovų patikslintame ieškinyje.
  9. Ieškinio pagrindą ir jo dalyką nurodo ieškovas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui ieškinį raštu, o šis teismas išsprendžia jo priėmimo klausimą (CPK 135 str.). Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo klausimai taip pat išsprendžiami pirmosios instancijos teisme pagal CPK 141 straipsnio taisykles. CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui sprendime peržengti ieškinyje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus, ribas. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (nagrinėjamu atveju – prašytą priteisti sumą), kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Kitoks aiškinimas neatitiktų procesinių dispozityvumo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12 str., 13 str., 17 str.).
  10. Apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi negu nustatyta ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Tokie draudimai tiesiogiai įtvirtinti ir teisės normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą. Antai CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnis draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadinasi, apeliacinės instancijos teisme negali būti padidintas ieškinio dalykas.
  11. Ieškovai viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jų patikslintame ieškinyje nurodytos sumos už 1996-2010 m. priteistinos kaip atlyginimas pagal sutartį, todėl tiek teikdami įrodymus dėl išradimo duoto ekonominio efekto, tiek apskaičiuodami jiems pagal sutartį mokėtiną atlyginimo dalį ieškovai konkrečiai neišskyrė ir nedetalizavo, už kokį laikotarpį turėtų būti priteistina atitinkama atlyginimo dalis (žr. patikslinto ieškinio 98 p.). Tačiau byloje jų reikalavimus kvalifikavus kitaip ir, atitinkamai, pagal tai išskaidžius į tris etapus (1996 m.–2010-06-21; 2000-06-22–2004-04-20; 2004-04-21–2010 m.) susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet nei iš patikslinto ieškinio turinio, nei iš bylos medžiagos neįmanoma identifikuoti, kokius konkretaus dydžio nuotolius ieškovai sieja su ginčo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2000-06-22 iki 2004-04-20. Aišku tik tai, kad, ieškovų manymu, už 2000-2010 m. visiems jiems, išskyrus M. B., turėjo būti sumokėta po 758 813 Eur (2 620 029,49 Lt) ([78 532 169,10 Lt x 25 proc.] x 13,345 proc.), o ieškovui M. B. – 747 440,74 Eur (2 580 763,40 Lt) ([78 532 169,10 Lt x 25 proc.] x 13,145 proc.), iš viso – 5 300 318,74 Eur.
  12. CPK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau šiuo atveju nuostolių dydis ginčo laikotarpiu (2000-06-22–2004-04-20) yra įrodytas ir konstatuotas, bet dėl bylos proceso išskirtinumo (priteisimo klausimas sprendžiamas keliais etapais, ieškovams nepatikslinus savo ieškinio ir nepadidinus reikalavimų pagal eksperto paskaičiavimus) apskaičiuotas žalos atlyginimas kartu su įsiteisėjusia teismo sprendimu priteista atlyginimo dalimi jau viršytų pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus.
  13. Nustačiusi tokias aplinkybes bei siekdama užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principo tinkamą įgyvendinimą ir, tuo pačiu, neperžengti pareikšto ieškinio ribų, teisėjų kolegija ieškovų nuostoliais pripažįsta ieškovų pareikštų ir įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi patenkintų reikalavimų skirtumą.
  14. Kaip minėta, patikslintame ieškinyje (t. 5, b. l. 115-133) ieškovai už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2010 m. prašė priteisti šias autorinio atlyginimo sumas: ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur, ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur, ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 1 050 837,98 Eur. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2015-08-06 sprendimo dalimi (už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000-06-22) priteista: ieškovui M. B. – 771 433,91 Eur; ieškovui M. B. – 858 180,41 Eur; ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 871 237,55 Eur autorinio atlyginimo.
  15. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimo dydį bei vadovaujantis ekspertizės duomenimis, iš atsakovės už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 ieškovui M. B. priteisiama 179 600,43 Eur (951 034,34 Eur - 771 433,91 Eur), ieškovui M. B. – 176 908,78 Eur (1 035 089,19 Eur - 858 180,41 Eur), ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 179 600,43 Eur (1 050 837,98 Eur - 871 237,55 Eur) nuostolių atlyginimo.
  16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta reikalavimo dalis priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 panaikinama (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir ši ieškinio dalis tenkinama, priteisiant ieškovams iš atsakovės nutarties 85 punkte nurodytas atitinkamas sumas kaip jų nuostolių atlyginimą.

19Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir jų mažinimo

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą nagrinėdamas šalių kasacinius skundus išsamiai pasisakė dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį, nuo 1996 m. iki 2000-06-22. Kasacinis teismas 2018-04-13 nutartyje (37 p.) pažymėjo, kad atsakovė nevykdė prievolių sumokėti ieškovams atlyginimą už išradimo naudojimą tiek galiojant 1964 m. CK, tiek įsigaliojus 2000 m. CK, todėl už besitęsiančios pinginės prievolės, atsiradusios dar iki CK įsigaliojimo, pažeidimus ieškovai turi teisę reikalauti CK 6.210 straipsnyje nustatytų 5 proc. metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas. Šiuo aspektu kasacinis teismas sutiko su pakartotinai bylos dalį nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad ieškovai turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą sutrumpintą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti ir jo skaičiavimo specifiką (38 p.).
  2. Tačiau, grąžindamas iš naujo nagrinėti ginčo dalį dėl laikotarpiu nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20 priteistinų ieškovams kaip nuostolių atlyginimas sumų, kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad jeigu iš naujo nagrinėjant ginčą būtų nustatyta, jog šiam ieškovų reikalavimui taikytina ieškinio senatis, tai ieškinio senatis turėtų būti taikoma ir išvestiniam reikalavimui priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Teisėjų kolegija pripažinusi, kad ieškinio senatis reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo buvo praleista, kartu nustatė pagrindą ieškovams šį terminą atnaujinti. Vadinasi, ieškovai turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas taip pat ir už priteistą kaip nuostolių atlyginimas kiekvienam jų sumą. Iš to, kas pasakyta, spręstina, jog ieškovų turi teisę reikalauti 5 proc. dydžio kompensuojamųjų metinių palūkanų už visas (tiek ankstesniais procesiniais teismų sprendimais jau priteistas, tiek ir šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteisiamas) sumas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
  3. Tokiu atveju teisėjų kolegija už laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2000-06-22 priteistą autorinį atlyginimą ieškovams apskaičiuoja tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas: M. B. – 192 858,48 Eur (771 433,91 Eur x 5 proc. x 5 m.); M. B. – 214 545,10 Eur (858 180,41 Eur x 5 proc. x 5 m.); B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 217 809,39 Eur (871 237,55 Eur x 5 proc. x 5 m.). Už priteistą žalos atlyginimą (nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20) apskaičiuotinos tokio dydžio kompensuojamosios palūkanos: M. B. – 44 900,11 Eur (179 600,43 Eur x 5 proc. x 5 m.); M. B. – 44 227,20 Eur (176 908,78 Eur x 5 proc. x 5 m.); B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 44 900,11 Eur (179 600,43 Eur x 5 proc. x 5 m.).
  4. Iš viso ieškovams iš atsakovės tiek už įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, tiek šia nutartimi priteistas sumas apskaičiuotinos tokio dydžio kompensuojamosios palūkanos: M. B. – 237 758,59 Eur (192 858,48 Eur + 44 900,11 Eur); M. B. – 258 772,30 Eur (214 545,10 Eur + 44 227,20 Eur); B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 262 709,50 Eur (217 809,39 Eur + 44 900,11 Eur).
  5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi privalomais kasacinio teismo nurodymais (2018-04-13 nutarties 43 p.), įvertina ir tai, ar ieškovams apskaičiuotos palūkanos nėra neprotingai didelės ir ar dėl šios priežasties nėra pagrindo palūkanų mažinimui.
  6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pavyzdžiui, CK 6.37 str. 1 d. ar 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pavyzdžiui, CK 6.210 str. ir 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
  7. Taigi, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str. , 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210 str., 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str.), be to, palūkanos už skolininko piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įskaičiuotinos į netesybų sumą, jeigu yra reiškiami ir tokie reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Vadinasi, kompensuojamųjų palūkanų paskirtis yra panaši į netesybų paskirtį, kurios taip pat yra skirtos kreditoriaus nuostoliams kompensuoti
  8. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios būtent kompensuojamosios, netesybų funkciją atliekančios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame palūkanų dydžius, bei CK 6.261 straipsnio nuostatos, įtvirtinančio minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas.
  9. Kasacinio teismo praktikoje teikiami išaiškinimai, kad jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kai kyla ginčas dėl priteistinų netesybų dydžio, vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2015-06-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2015).
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, sudariusi su ieškovais atlygintinę sutartį dėl naudojimosi išradimu, jos iš esmės nevykdė, nuo 1996 m. lapkričio mėn. pradėjo neigti bet kokį išradimo duodamą efektą, o vėliau ir jo naudojimą, vengė vykdyti savo prievolę pagal sutartį, t. y. mokėti ieškovams autorinį honorarą, iki ši prievolė buvo nustatyta teismo sprendimu, leidžia padaryti išvadą, kad ieškovams itin ilgą laiką buvo suvaržyta teisė naudotis pagal šią sutartį priklausančiomis, įskaitytinai ir dėl šios sutarties pažeidimo, piniginėmis lėšomis. Kita vertus, ir patys ieškovai dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei 10 m. nuo sutarties pažeidimo, kas turėjo įtakos palūkanų sumos dydžiui. Ir nors ieškovams yra pripažinta teisė į teisminę gynybą, atnaujinus dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių praleistą ieškinio senatį, ši įvardinta aplinkybė neabejotinai taip pat yra svarbi, sprendžiant, ar apskaičiuotos jiems palūkanos nėra neprotingai didelės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekdama abiejų ginčo šalių – tiek ieškovų, tiek atsakovės interesų balanso, šios nutarties 91 punkte apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų dydį sumažina per pusę (CK 6.251 str. 2 d., 6.261 str.).
  11. Apibendrinus tai, kas paminėta, ieškovams iš atsakovės priteistinos tokio dydžio kompensuojamosios palūkanos: M. B. – 118 879,30 Eur (237 758,59 Eur / 2); M. B. – 129 386,15 Eur (258 772,30 Eur / 2), B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 131 354,75 Eur (262 709,50 Eur / 2).

20Dėl procesinių palūkanų

  1. Ieškovų teisė reikalauti iš atsakovės ir procesinių palūkanų bei jų dydžio klausimas už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000-06-22 yra išspręstas kasacinio teismo tiek 2016-12-02 (73 p.), tiek 2018-04-13 nutartyse (44-47 p.). Kadangi patenkinamas ir ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2000-06-23 iki 2004-04-20, ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už visas priteistas sumas (autorinį atlyginimą, žalos atlyginimą bei kompensuojamąsias palūkanas) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovai ieškinyje buvo pareiškę 10 518 576,38 Eur (36 318 540,54 Lt) dydžio reikalavimą. Pakeitus teismo sprendimą, iš viso ieškovams iš atsakovės yra priteista 8 145 352,63 Eur suma (5 985 802,07 Eur autorinio atlyginimo, 1 254 511,36 Eur žalos atlyginimo ir 905 039,20 Eur palūkanų). Ieškinį patenkinus 77 proc. (8 145 352,63 Eur / 10 518 576,38 Eur x 100 proc.), pagal šią proporciją paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
  2. Ieškovai už pareikštą ieškinį sumokėjo 84 167,34 Eur (290 613 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 217, t. 3, b. l. 64-71). Kasacinis teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, pažymėjo ne tik tai, kad teismas neteisingai nustatė už ieškinį sumokėtą žyminio mokesčio dydį, bet ir tai, jog kiekvienas iš ieškovų už savo pareikštą reikalavimą turėjo mokėti maksimalius žyminius mokesčius, tačiau ieškovai sumokėjo netgi daugiau žyminio mokesčio nei numatyta įstatyme, kadangi jis nepagrįstai buvo indeksuojamas (49 p., 52 p.).
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinusi ieškinio pateikimo metu galiojusio CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi nuo 2011-01-01), pagal kurį maksimali žyminio mokesčio suma turtiniuose ginčuose buvo 8 688,60 Eur (30 000 Lt), sprendžia, kad kiekvienas iš ieškovų turėjo sumokėti minėto dydžio žyminį mokestį, iš viso – 60 820,20 Eur (210 000 Lt), faktiškai sumokėta – 84 167,34 Eur (290 613 Lt), t. y. 23 347,14 Eur daugiau nei turėjo būti sumokėta.
  4. Vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija permokėtas žyminio mokesčio dalis grąžina ieškovams: ieškovui M. B. – 2 884,61 Eur (9 960 Lt) (39 960 Lt – 30 000 Lt); M. B. – 3 476,30 Eur (12 003 Lt) (42 003 Lt – 30 000 Lt), B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 3 397,24 Eur (11 730 Lt) (41 730 Lt – 30 000 Lt). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 3 d.).
  5. Pagrįstomis ir teisėtomis pripažįstamos ieškovų tokios turėtos išlaidos: už pareikštus ieškinio reikalavimus pagal įstatymą sumokėtas žyminis mokestis – 60 820,20 Eur (210 000 Lt) ir už ekspertizę sumokėti 4 000 Eur (13 811,20 Lt) (t. 12, b. l. 6; t. 16, b. l. 126), iš viso – 64 820,20 Eur. Ieškovai teisinės pagalbos išlaidų detalizacijos pirmosios instancijos teismui nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į proceso trukmę, jo eigą, rengtų dokumentų skaičių ir atliktų procesinių veiksmų kiekį, visos šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Ieškinį patenkinus 77 proc., ieškovams iš atsakovės priteistina 49 911,55 Eur (64 820,20 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
  6. Valstybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,57 Eur. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš ieškovų priteistina po 1,53 Eur (46,57 Eur x 23 proc. / 7), iš atsakovės – 35,86 Eur (46,57 Eur x 77 proc.) šių išlaidų. Iš ieškovų priteistos išlaidos valstybės naudai įskaičiuotinos į grąžintinas jiems iš valstybės biudžeto žyminio mokesčio permokos sumas, įvardintas nutarties 103 punkte, sumažinant kiekvienam jų grąžintiną sumą 1,53 Eur suma.
  7. Apeliaciniame skunde ieškovai ginčijo 3 760 217,18 Eur sumą. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovams papildomai priteista 1 254 511,36 Eur žalos atlyginimo ir 905 039,20 Eur palūkanų, t. y. iš viso 2 159 550,56 Eur (1 254 511,36 Eur + 905 039,20 Eur). Tai reiškia, kad ieškovų apeliacinis skundas patenkintas 58 proc. (2 159 550,56 Eur / 3 760 217,18 Eur x 100 proc.). Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovai sumokėjo 9 416,26 Eur žyminio mokesčio (t. 19, b. l. 49). Apeliacinį skundą tenkinus 58 proc., ieškovams proporcingai priteistina iš atsakovės 5 461,43 Eur (9 416,26 Eur x 58 proc.) žyminio mokesčio suma. Už pirmąjį kasacinį skundą ieškovai sumokėjo 9 416,26 Eur žyminio mokesčio (t. 20, b. l. 122), už antrąjį – 1 005 Eur (t. 22, b. l. 63). Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 bei 2018-04-13 nutartys iš esmės yra palankios ieškovams, 10 421,26 Eur žyminis mokestis (9 416,26 Eur + 1 005 Eur), sumokėtas už kasacinius skundus, priteistinas ieškovams iš atsakovės pagal principą “pralaimėjęs moka“ . Iš viso ieškovams iš atsakovės priteistina 65 794,24 Eur (49 911,55 Eur + 5 461,43 Eur + 10 421,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų visų instancijų teismuose.
  8. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 76 650,34 Eur bylinėjimosi išlaidų – 75 072,60 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 577,74 Eur eksperto iškvietimo išlaidų. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinas iki 20 000 Eur (CPK 98 str.). Kadangi ieškinys tenkintas 77 proc., proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (23 proc.), atsakovei priteistina 4 600 Eur atstovavimo išlaidų (20 000 Eur x 23 proc.) ir 362,88 Eur eksperto iškvietimo išlaidų (1 577,74 Eur x 23 proc.), iš viso – 4 962,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (4 600 Eur + 362,88 Eur).
  9. Atsakovė taip pat prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas –9 416,25 Eur žyminio mokesčio (t. 19, b. l. 22), 2 870,14 Eur atstovavimo išlaidų (t. 22, b. l. 174-179). Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmestas, jos turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti neatlyginamos. Tačiau atstovavimo išlaidų dalis (pusė jų) buvo patirta ne tik rengiat pačios atsakovės apeliacinį skundą ir/ar su tuo susijusius dokumentus, bet ir teikiant atsiliepimus į ieškovių apeliacinį skundą ir su tuo susijusius rašytinius paaiškinimus. Ieškovų daugiau nei pusė apeliacinio skundo buvo patenkinta. Vadinasi, pagal atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją (CPK 93 str., 98 str.), atsakovės naudai yra išspręsta 25 proc. buvusio šio apeliacinio nagrinėjimo metu ginčo. Tokiu atveju atsakovei kompensuotina 25 proc. su atstovavimu susijusių išlaidų – 717,54 Eur.
  10. Kadangi atsakovės kasaciniai skundai iš esmės atmesti, už juos sumokėtas žyminis mokestis bei atstovavimo išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme, jai neatlygintinos.
  11. Be to, iš atsakovės valstybei priteistinos 15,74 Eur dokumentų įteikimo išlaidos (t. 20, b. l. 168), patirtos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
  12. Įskaičius šalių viena kitoms priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovams priteisiama 60 113,82 Eur (65 794,24 Eur – [4 962,88 Eur + 717,54 Eur]) bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui iš atsakovės lygiomis dalimis priteisiant po 8 587,69 Eur (60 113,82 Eur / 7) bylinėjimosi išlaidų.
  13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš Šiaulių apygardos teismo depozitinės sąskaitos atsakovei grąžino jos įmokėtų lėšų likutį – 2 422,26 Eur. Ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta patikslinto ieškinio reikalavimo dalis priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d., iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir priteista iš atsakovės M. B. 99 834,24 Eur, M. B. 110 716,69 Eur, B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 112 401,24 Eur palūkanų, iš atsakovės ieškovams priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, atitinkamai, M. B. – 871 268,15 Eur, M. B. – 968 897,10 Eur, B. V., A. G., B. B., S. S., P. R. – 983 638,79 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti.

24Ieškinį šioje ginčo dalyje patenkinti iš dalies.

25Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (j. a. k. 166451720) ieškovui M. B. (a. k. ( - ) 176 908,78 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus aštuonis eurus ir 78 centus), ieškovui M. B. (paso serija ( - )), B. B. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) P. R. (a. k. ( - ) S. S. (S.) (a. k. ( - )) ir B. V. (a. k. ( - ) po 179 600,43 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus eurų ir 43 centus) žalos atlyginimą.

26Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k. 166451720) ieškovui M. B. (a. k. ( - ) 129 386,15 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 15 centų), ieškovui M. B. (paso serija ( - )) 118 879,30 Eur (viena šimtą aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 30 centų), ieškovams B. B. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) P. R. (a. k. ( - ) S. S. (S.) (a. k. ( - )) ir B. V. (a. k. ( - ) po 131 354,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 75 centus) palūkanų.

27Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k. 166451720) ieškovams M. B. (a. k. ( - ) M. B. (paso serija ( - )) B. B. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) P. R. (a. k. ( - ) S. S. (S.) (a. k. ( - )) ir B. V. (a. k. ( - ) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visų priteistų šia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu sumų, nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k. 166451720) ieškovams M. B. (a. k. ( - ) M. B. (paso serija ( - )) B. B. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) P. R. (a. k. ( - ) S. S. (a. k. ( - )) ir B. V. (a. k. ( - ) po 8 587,69 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 69 centus) bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k. 166451720) valstybei 51,60 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 60 centų) dokumentų įteikimo išlaidų.

30Grąžinti ieškovui M. B. (a. k. ( - ) 3 474,77 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 77 centus), ieškovui M. B. (paso serija ( - )) 2 883,08 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 08 centus), ieškovams B. B. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) P. R. (a. k. ( - ) S. S. (S.) (a. k. ( - )) ir B. V. (a. k. ( - ) po 3 395,71 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 71 centą) žyminio mokesčio.

31Gražinti atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ (į. k. 166451720) Šiaulių apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esantį 2 422,26 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 26 centų) likutį lėšų, panaudotų užtikrinant užsienio šalies eksperto atvykimą į teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai... 5.
    1. Tinkamas sutarties Nr. 2 aiškinimas suponuoja... 6.
      1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas,... 7. Teisėjų kolegija... 8. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir joje spręstinų klausimų
          9. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
          1. Atsakovė AB... 10. Dėl ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo pradžios
              11.
            1. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius ieškovų... 12. Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
                13.
              ... 14. Dėl neteisėtų veiksmų
              1. Lietuvos... 15. Dėl žalos kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos
                  16. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos
                    17. Dėl kaltės ir pagrindų atleisti atsakovę nuo atsakomybės
                      18. Dėl žalos dydžio
                      1. Nustačiusi sąlygų... 19. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir jų mažinimo
                          20. Dėl procesinių palūkanų
                          1. Ieškovų teisė... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                            1. ... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo... 24. Ieškinį šioje ginčo dalyje patenkinti iš dalies.... 25. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (j. a. k.... 26. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k.... 27. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k.... 28. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k.... 29. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Orlen Lietuva“ (į. k.... 30. Grąžinti ieškovui M. B. (a. k. ( - ) 3 474,77 Eur (tris tūkstančius... 31. Gražinti atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ (į. k. 166451720)...