Byla 2K-582/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2Sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

4gynėjui Deimantui Radzevičiui,

5juridinio asmens atstovui Alvydui Raguckui,

6teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.

7Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „D“ pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 400 MGL (50000 litų) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) - 100 MGL (12500 litų) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį - 400 MGL (50000 litų) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) - 100 MGL (12500 litų) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį - 200 MGL (25000 litų) bauda.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, galutinė subendrinta bausmė juridiniam asmeniui UAB „D“ paskirta 450 MGL ( 56250litų) bauda.

9Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. A. Ž., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

10Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalis dėl juridinio asmens UAB ,,D“ nuteisimo panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. UAB ,,D“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo bei juridinio asmens atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12Juridinis asmuo UAB „D", įregistruotas ( - ), nuteistas už tai, kad atstovaujamas direktoriaus J. A. Ž., kuris vadovaudamas UAB „D" turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „D" vardu bei kontroliuoti jos veiklą, kuris veikė UAB „D" vardu, jos naudai bei interesais, 2003 m. gegužės - 2004 gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su A. K. Vilniaus ir Alytaus miestuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaule UAB „D" naudai įgijo turtinę teisę į 40 302,63 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o UAB „D“ tokią turtinę teisę įgijo.

13A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „D" PVM sąskaitų - faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „D" parduotas prekes ir paslaugas, tokiu būdu sumažinti UAB „D" Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, J. A. Ž., būdamas UAB „D" direktoriumi, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš A. K. įsigyti ir įtraukti juos į UAB „D" buhalterinę apskaitą. Jis pateikė A. K. UAB „D" rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „D". A. K., į jo paties valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių įmonių vardu įsigytų PVM sąskaitų - faktūrų blankus, 7 UAB „I" PVM sąskaitas faktūras, UAB „L" PVM sąskaitą faktūrą, UAB „T" PVM sąskaitą faktūrą bei į kitus specialios apskaitos dokumentus kompiuterinės technikos pagalba įrašė J. A. Ž. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie UAB „I", UAB „L" ir UAB „T" tariamai UAB „D" parduotas prekes ir paslaugas už 276 714,21 Lt, tame tarpe už 40 302,63 Lt PVM. A. K. visus šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė J. A. Ž.. J. A. Ž. žinodamas, kad pagal A. K. pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „D" finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „D" buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. UAB „D" finansininkai, nežinodami, kad J. A. Ž. pateiktuose UAB „I", UAB „E", UAB „L" ir UAB „T" PVM sąskaitose-faktūrose, kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „D" parduotos nebuvo, kad šios PVM sąskaitos - faktūros ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „D" buhalterinę apskaitą ir UAB „D" PVM deklaracijas už 2003 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesius, tokiu būdu 40 302,63 Lt sumažindami UAB „D" valstybės biudžetui mokėtiną PVM, šias deklaracijas 2003-10-22, 2003-12-29, 2004-01-21, 2004-05-24 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams.

14UAB ,,D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris 2003 metų gegužės - 2004 metų gegužės mėnesių laikotarpiu, veikdamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, ir žinodamas, kad pagal UAB „I" 2003-07-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), 2003-07-15 paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), 2003-09-29 priėmimo perdavimo aktą, atliktų darbų pagal sutartį Nr. ( - ), 2003-12-11 priėmimo perdavimo aktą, atliktų darbų pagal sutartį Nr. ( - ), UAB „L" 2003-11-10 statybos rangos sutartį, 2003-12 atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, UAB „I" PVM sąskaitas faktūras ( - ), UAB „L" PVM sąskaitą faktūrą ( - ), UAB „T" PVM sąskaitą faktūrą ( - )sandoriai tarp UAB „I", UAB „L", UAB „T" ir UAB „D" nėra įvykę, nurodė UAB „D" finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti UAB „D" PVM deklaracijas. UAB „D" finansininkai, nežinodami, kad minėti dokumentai yra suklastoti, J. A. Ž. nurodymu užpildė UAB „D" 2003 m. sausio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas ir jų pirkimo (importo) PVM ataskaitą įrašė 40 302,63 Lt didesnę PVM sumą nei UAB „D" realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. J. A. Ž., kaip UAB „D" direktorius, nurodytus dokumentus pasirašė ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei UAB „D" finansininkams nurodė suklastotas PVM deklaracijas pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams. UAB „D" finansininkams suklastotas 2003 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas 2003-10-22, 2003-12-29, 2004-01-21, 2004-05-24 pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams, J. A. Ž. panaudojo suklastotus dokumentus UAB „D“ naudai.

15Be to, UAB „D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris, 2003 m. gegužės - 2005 m. kovo mėnesių laikotarpiu, veikdamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, apgaule UAB „D" naudai įgijo turtinę teisę į 44 084,70 Lt. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o UAB „D“ tokią turtinę teisę įgijo.

16Jis A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „D" PVM sąskaitų - faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „D" parduotas paslaugas ir prekes, tokiu būdu pasiūlius sumažinti UAB „Dzūkijos statyba" Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš A. K. įsigyti ir įtraukti juos į UAB „D" buhalterinę apskaitą. Tuo tikslu jis pateikė A. K. UAB „D" rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose ir kituose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „D". A. K. į jo paties faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „I", UAB „E", UAB „L" ir UAB „T" dokumentus- UAB „E" 2003-01-02 sutartį Nr. ( - ) priedą Nr. 1 prie 2002-01-02 sutarties Nr. ( - ), UAB „I" 2003-07-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), 2003-07-15 paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), 2003-09-29 priėmimo perdavimo aktą atliktų darbų pagal sutartį Nr. ( - ), 2003-12-11 priėmimo perdavimo aktą atliktų darbų pagal sutartį Nr. ( - ), UAB „L" 2003-11-10 statybos rangos sutartį, 2003-12 atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, UAB „E" PVM sąskaitą faktūrą ( - ), UAB „I" PVM sąskaitas faktūras ( - ), UAB „L" PVM sąskaitą faktūrą ( - ), UAB „T" PVM sąskaitą faktūrą ( - ) įrašė kompiuterinės technikos pagalba J. A. Ž. pateiktus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „D" parduotas paslaugas už 396 359,13 Lt. A. K. minėtus suklastotus dokumentus perdavė J. A. Ž., kuris žinodamas, kad pagal A. K. pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „D" finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „D" buhalterinę apskaitą ir į pelno mokesčio deklaracijas. UAB „D" finansininkai, nežinodami, kad J. A. Ž. pateiktose UAB „I", UAB „L", UAB „E" ir UAB „T" PVM sąskaitose-faktūrose ir kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „D" parduotos nebuvo, o pateiktos PVM sąskaitos - faktūros bei kiti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „D" buhalterinę apskaitą ir į pelno mokesčio deklaracijas už 2003, 2004 metus, tokiu būdu 44 084,70 Lt sumažindami valstybės biudžetui UAB „D" mokėtiną pelno mokestį, šias deklaracijas 2004-09-28, 2005-03-18 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams.

17Be to, UAB „D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris 2003 m. gegužės - 2005 m. kovo mėnesių laikotarpiu, veikdamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, žinodamas, kad pagal paslaugų tekimo sutartis, atliktų darbų pagal sutartis perdavimo – priėmimo aktus, kitus specialios apskaitos dokumentus sandoriai tarp UAB „I", UAB „E", UAB „L", UAB „T" ir UAB „D" nėra įvykę, nurodė UAB „D" finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2003, 2004 metų UAB „D" pelno mokesčio deklaracijas. UAB „D" finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir J. A. Ž. nurodymu užpildžius UAB „D" 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas, J. A. Ž., kaip UAB „D" direktorius, minėtas deklaracijas pasirašė ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Jis UAB „D" finansininkams nurodė pateikti Alytaus apskrities VMI darbuotojams UAB „D" metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003, 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis ir, pastariesiems jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams, J. A. Ž. panaudojo suklastotą dokumentą UAB „D“ naudai.

18Be to, UAB „D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris 2003 metų gegužės mėnesio - 2004 metų gegužės mėnesių laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku veikdamas vieninga tyčia Alytaus mieste, apgaulingai tvarkė 2003-2004 metų laikotarpio UAB „D" buhalterinę apskaitą.

19Jis, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, 2003-2004 metų laikotarpiu žinodamas, kad tarp UAB "I", UAB „E", UAB „L", UAB „T" ir UAB „D" realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „D" buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suklastotus ir pateiktus aukščiau nurodytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „D" pirko paslaugas iš UAB „I", UAB „E", UAB „L", UAB „T" ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „D" 2003-2004 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

20Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad juridiniam asmeniui UAB ,,D“ inkriminuotose veikose nėra visų BK 20 straipsnyje numatytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nes šios bendrovės direktorius J. A. Ž. darydamas nusikalstamą veiką, veikė ne juridinio asmens naudai arba interesais, o siekdamas asmeninės naudos. Iš UAB ,,D“ jis pasisavino 396359,13 Lt, o šios bendrovės nesumokėtas 40302,63 Lt PVM mokestis ir 44084,70 Lt pelno mokestis yra paskaičiuoti būtent nuo J. A. Ž. pasisavintos sumos ir ši suma yra mažesnė už bendrovei padarytą žalą.

21Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo juridinis asmuo UAB „D" buvo išteisintas ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog byloje nenustatytos visos juridinio asmens „D" baudžiamosios atsakomybės būtinos sąlygos, numatytos BK 20 straipsnyje.

22UAB „D" pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Teismai taip pat nustatė ir kitą juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtiną sąlygą - nusikalstamų veikų padarymo metu J. A. Ž. ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, kontroliuoti jo veiklą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad J. A. Ž. pasisavinto UAB „D" turto dydis- 396359,13 Lt., palyginus su UAB „D" įgyta turtine teise į 40 302,63 bei 44 084,70 Lt. valstybės biudžeto lėšų, neduoda pagrindo išvadai, kad J. A. Ž. veikė įmonės naudai ir interesams. Šio teismo išvada, kad nuteistasis veikė išimtinai asmeniniais interesais, ir dėl to UAB „D" negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, atmestina.

23Nors nuteistasis J. A. Ž., pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „D" turtą veikė savanaudiškais tikslais, tačiau jo tyčinė veika vien tuo neapsiribojo, o neteisėtos veikos turinys buvo žymiai platesnis. UAB „D" priklausančias pinigines lėšas J. A. Ž. pasisavino prisidengdamas fiktyviai sandoriais, t.y. suklastotais dokumentais apie tariamai bendrovei suteiktas paslaugas. Įtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus, vėliau jų pagrindu įmonės finansininkams užpildžius PVM bei metines pelno mokesčio deklaracijas, J. A. Ž., jas tikrindamas bei pasirašydamas suvokė, kad jose pateikti duomenys neteisingi: sumažintas į valstybės biudžetą mokėtinas PVM bei pelno mokestis t.y. kad deklaracijos suklastotos bei žinojo, kad pateikus jas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams UAB „D" savo naudai įgis turtinę teisę į 40 302,63 Lt. bei 44 084,70 Lt. valstybės biudžetui priklausančių lėšų. Tokie J. A. Ž. tyčiniai veiksmai lėmė naudos ne tik jam pačiam, bet ir UAB „D" atsiradimą. Vadinasi J. A. Ž., būdamas UAB „D" direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti ir kontroliuoti jos veiklą, klastodamas dokumentus bei juos panaudodamas, ko pasėkoje UAB „D" įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, veikė juridinio asmens naudai ir interesais. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos. Aplinkybė, kad UAB „D" gauta turtinė nauda buvo mažesnė už J. A. Ž. iš įmonės pasisavintą turtą, negali būti įvertinta kaip juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

24Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

26Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens UAB „D" naudai ir dėl to be pagrindo jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Šie kasacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti.

27BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai - tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą. Byloje nustatyta, kad už juridiniam asmeniui UAB ,,D“ inkriminuotas nusikalstamas veikas yra numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė BK specialiosios dalies atitinkamuose straipsniuose, o šias nusikalstamas veikas padaręs J.A. Ž., užėmė generalinio direktoriaus pareigas, t. y. ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Šių sąlygų buvimas konstatuotas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose ir kasaciniame skunde neginčijamas.

28Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas yra tai, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga nustatoma tada, kai iš fizinio asmens, atitinkančio BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius padarytos nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Kartu pažymėtina, kad nors juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė išvestinė - jis atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir darydamas išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat turi analizuoti įrodymus ir išdėstyti motyvus, kuriais remdamasis kitaip negu pirmosios instancijos teismas vertina šiuos įrodymus ir konstatuoja visų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

29Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl UAB ,,D“ išteisinimo priėmė nustatęs, kad bendrovės direktorius J. A. Ž. darydamas nusikalstamas veikas, veikė ne šio juridinio asmens naudai ar interesais, o siekdamas asmeninės naudos. Tokia išvada nuosprendyje motyvuota tuo, kad iš UAB ,,D“ jis pasisavino 396 359,13 Lt, o bendrovės nesumokėtas 40 302,63 Lt PVM mokestis ir 44 084,70 Lt pelno mokestis yra mažesni už bendrovės patirtą žalą.

30Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. A. Ž., pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „D" turtą veikė savanaudiškais tikslais ir dėl šios nusikalstamos veikos bendrovė patyrė žalos. Nuteistasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir įsipareigojo bendrovei atlyginti padarytą žalą. Tačiau turto pasisavinimas, už kurį nuteistas A. J. Ž., UAB ,,D“ nėra inkriminuotas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu juridinis asmuo buvo nuteistas už jo naudai J. A. Ž. padarytą sukčiavimą (BK 182 straipsnio 2 dalis), suklastotų dokumentų panaudojimą (BK 300 straipsnio 2 dalis) ir apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl šių nusikalstamų veikų UAB „D" įgijo turtinę teisę į 40 302,63 Lt. bei 44 084,70 Lt. valstybės biudžetui priklausančių lėšų. J. A. Ž. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, kurių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai turi būti nustatomi bei vertinami atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų sudėtį, numatytą baudžiamajame įstatyme ir faktines bylos aplinkybes. Todėl pagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad J. A. Ž. neteisėtos veikos turinys buvo platesnis ir lėmė naudos ne tik jam pačiam, bet ir UAB „D" atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar nusikalstamos veikos padarytos juridinio asmens naudai nepagrįstai atsižvelgė tik į turto pasisavinimo padarinius ir tik jų pagrindu vertino visų J. A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų priskyrimo juridiniam asmeniui pagrįstumą.

31Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad UAB „D“ nesumokėtas 40302,63 Lt PVM mokestis ir 44084,70 Lt pelno mokestis yra paskaičiuoti būtent nuo J. A. Ž. pasisavintos sumos, lėmusios žalos bendrovei atsiradimą, tuo paneigiant šių nusikalstamų veikų padarymo juridinio asmens naudai požymį, taip pat kelia abejonių. Įstatymuose reglamentuotas PVM ir pelno mokesčio kompensavimo mechanizmas neleidžia tapatinti išvengtų mokestinių prievolių su J. A. Ž. iš bendrovės pasisavintomis lėšomis. Antai PVM įstatymo 57 straipsnio 2 dalis suteikia teisę ūkio subjektams (PVM mokėtojams) su tam tikromis išimtimis sumokėtą pirkimo ir importo PVM įtraukti į atskaitą, t. y. jo dydžiu mažinti apskaitomą ir į biudžetą mokėtiną pardavimo PVM. Be to, šio įstatymo 91 straipsnyje numatyta PVM mokėtojo teisė grąžinti už mokestinį laikotarpį susidariusį neigiamą kompensuotino ir mokėtino PVM skirtumą (permoką) įskaitant ir taip sumažinant kitus į biudžetą mokėtinus mokesčius arba tiesiogiai susigrąžinti iš biudžeto permokėtą PVM sumą (šis būdas dabar galiojančio įstatymo ribojamas). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad minėtos mokestinės prievolės buvo sumažintos atskaitos būdu. Kita vertus, pažymėtina, kad BK 20 straipsnio sąlyga, jog nusikalstama veika būtų padaryta juridinio asmens naudai ar interesais reiškia tokios veikos motyvą ir tikslą, todėl juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar jis realiai gavo naudos, ar ne.

32Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį, kad sprendžiant, ar fizinio asmens nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai svarbią reikšmę turi subjektyviųjų požymių įvertinimas. Tačiau šio teismo išvada, kad J. A. Ž. tyčia buvo nukreipta ne į siekį padėti išvengti PVM ir pelno mokesčių mokėjimo, o į šios bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą nepagrįsta bylos duomenimis. Minėta, kad J. A. Ž. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, o UAB „D" naudos gavimą lėmė J. A. Ž. tyčiniai veiksmai sumažinant mokestines prievoles, t. y. jo padarytas sukčiavimas, suklastoto dokumento panaudojimas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas. J. A. Ž. neteisėtos veikos turinys nepasiribojo vien svetimo turto pasisavinimu, todėl šių veikų tikslo ir motyvo, jų priskyrimo ar nepriskyrimo juridiniam asmeniui negalima nustatyti įvertinus vien turto pasisavinimo subjektyviuosius požymius ir neanalizuojant kitų padarytų nusikalstamų veikų požymių. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad tokie duomenys nebuvo tiriami ir vertinami (J. A. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nebuvo apklausiamas atskirai apie mokestinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo aplinkybes ir šių nusikalstamų veikų darymo priežastis). Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo tyčia darant juridiniam asmeniui inkriminuotus nusikaltimus buvo nukreipta į įmonės lėšų pasisavinimą pagrįsta ne išsamiu visų įrodymų ir visų bylos aplinkybių išanalizavimu, o prielaidomis, kuriomis grįsti nuosprendį draudžiama.

33Pažymėtina, kad svarbus įrodymas byloje, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo teisminio nagrinėjimo metu J. A. Ž. duoti parodymai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė siekdamas asmeninės naudos, o visus iš bendrovės pasisavintus pinigus naudojo savo reikmėms (T. 5 b. l. 180). Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas įtariamuoju J. A. Ž. teigė priešingai, kad visus pasisavintus pinigus naudojo tik įmonės reikmėms – reprezentacijoms, įvairiems darbams objektuose, kai reikėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais ir kategoriškai neigė juos naudojęs asmeninėms reikmėms (T. 4 b. l. 24, 27). Be to, įtariamojo apklausos protokole užfiksuota ir kita nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbi aplinkybė - kad nuteistasis sutiko su A. K. pasiūlymu gauti „juodų“ neapskaitytų buhalterinėje apskaitoje apyvartinių lėšų, nes toks pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingas UAB „D“, kadangi padėtų kelti bendrovės konkurencingumą (T. 4 b. l. 24). Šiuos bylos esmę keičiančius duomenis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ignoravo. BPK 276 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai. Nustačius esminius prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotus parodymus būtina palyginti tarpusavyje, taip pat ir su kitais bylos įrodymais, išsiaiškinti jų keitimo priežastį ir, įrodymus įvertinus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias vienokį ar kitokį sprendimą. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau BPK 301 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi šie įrodymai teisiamajame posėdyje būtų ištirti. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų aiškinęsis minėtų nuteistojo J. A. Ž. parodymų keitimo priežastis, juos lyginęs su kitais bylos duomenimis ir vertinęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, pagrindžiančių juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – nusikalstamos veikos padarymą jo naudai ar interesais ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

34Kaip aplinkybe, paneigiančia UAB „D“ baudžiamąją atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir liudytojais apklausų UAB ,,D“ atstovės, gamybos direktorius A. R. ir vyr. finansininkės M. Ž. parodymais, kad bendrovės akcininkai ir kiti darbuotojai apie nusikalstamus bendrovės direktoriaus veiksmus nieko nežinojo. Pažymėtina, kad BK 20 straipsnyje nėra tiesioginio reikalavimo nustatyti, jog juridinio asmens valdybai, akcininkams ar darbuotojams būtų žinoma apie vadovaujančias pareigas užimančio asmens juridinio asmens naudai daromas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pan. Taigi, bendrovės vadovui įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Perduodamas suklastotus dokumentus pavaldiems darbuotojams - UAB „D" finansininkams ir nurodydamas juos įtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčių deklaracijas bei pateikti šias deklaracijas mokesčių inspekcijai, J. A. Ž. veikė atlikdamas juridinio asmens valdymo funkcijas, todėl bylos duomenys apie tai, kad bendrovės valdyba, akcininkai ar darbuotojai nežinojo apie jo daromas nusikalstamas veikas savaime nereiškia, kad tokios veikos negali būti priskiriamos juridiniam asmeniui. Ši aplinkybė turi būti vertinama platesniame kontekste. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir UAB „D“ įstatus bendrovės valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat atlieka bendrovės valdymo funkcijas ir turi įgaliojimus spręsti su bendrovės veikla susijusius klausimus. Todėl būtina analizuoti duomenis, susijusius su bendrovės veiklos organizavimu ir kontrole, jos veiklos strategija, vadovybės bei darbuotojų kompetencija, kurie leistų nustatyti, ar juridinis asmuo turėjo motyvą pažeisti įstatymą, vengti mokėti mokesčius, neteisėtai sumažinti mokestines prievoles bei kokių priemonių įgyvendindami savo funkcijas ėmėsi nurodyti subjektai, tam kad išvengtų juridiniam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo. Apeliacinės instancijos teismo argumentai šiuo klausimu nėra išsamūs – minėti duomenys apie UAB „D“ veiklą (kartu turintys reikšmės ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės individualizavimui) nuosprendyje iš esmės neaptariami. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad UAB „D“ atstovai bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikęsi pozicijos, kad J. A. Ž., pasisavindamas bendrovės lėšas veikė siekdamas asmeninės naudos ir atskirai nuo juridinio asmens, jį apibūdino išskirtinai teigiamai, kaip gerą vadovą, įnešusi didelį indėlį į UAB „D“ plėtrą (T. 6, b.l. 27). Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais bandoma pagrįsti savanaudiškus ir žalingus bendrovei J. A. Ž. nusikalstamų veikų padarymo tikslus ir šias veikas atriboti nuo juridinio asmens yra aiškiai nepakankami. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, proceso šalys neprašė atlikti įrodymų tyrimo (T. 7, b. l. 35), tačiau UAB „D“ atstovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai negalėjo būti išsamiai išnagrinėti neatlikus tokio tyrimo. To nepadaręs, esmines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo neišsamiai ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

35Šioje byloje pirmosios instancijos teismas PVM ir pelno mokesčio sukčiavimus (BK 182 straipsnio 2 dalis), padarytus panaudojant suklastotą dokumentą (BK 300 straipsnio 2 dalis) kvalifikavo kaip atkirus nusikaltimus, tačiau iš nuosprendžio neaišku kokiais kriterijais remiantis šis teismas nusprendė, kad atskiri šios bylos epizodai turi būti vertinami kaip pakartotinumas. Juridinio asmens UAB „D“ nuteisimo pagrįstumas, kuris buvo ginčijamas apeliaciniame skunde, apima ir veikos kvalifikavimą. Šio klausimo nagrinėjimas, atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju sukčiavimo ir suklastoto dokumento panaudojimo tęstinumo pripažinimas švelnintų tiek UAB „D“, tiek ir nuteistojo J. A. Ž. teisinę padėtį (jiems būtų inkriminuotos ne dvi, bet viena nusikalstama veika), neviršija apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnis).

36Teismų praktikoje tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, išskiriami ir kiti kriterijai: tas pats turto gavimo šaltinis, tas pats nukentėjusysis, analogiški būdai ir aplinkybės, nedidelis laiko tarpas tarp tęstinių veiksmų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-27/2006, 2K-649/2006, 2K-307/2007, Nr. 2K-P-412/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-454/2008).

37Nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos pagal tą pačią schemą (įtraukiant į UAB „D" buhalterinę apskaitą suklastotas PVM sąskaitas faktūras), dalyvaujant tiems patiems asmenimis (fiktyvūs sandoriai buvo sudarinėjami su A. K. realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis UAB „E", UAB „L", UAB „I", UAB „T"), apgaulės veiksmai - suklastotų dokumentų, reikalingų susigražinti tiek PVM, tiek pelno mokestį įtraukimas į UAB „D“ apskaitą ir pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai buvo panašūs, o turtas užvaldomas iš to paties šaltinio (valstybės biudžeto). Įvertinus šias aplinkybes, būtina nustatyti, ar nuteistasis J. A. Ž. savo veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiksmą jau turėjo susiformavusį sumanymą dėl abiejų jam inkriminuotų mokestinių prievolių sumažinimo, ar priešingai - kiekvieną kartą jo tyčia panaudoti suklastotus dokumentus ir sumažinti mokestines prievoles susiformuodavo atskirai, kas leistų konstatuoti tęstinumo nutrūkimą ir kiekvieną epizodą vertinti kaip atskirą nusikalstamą veiką. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, spręstinas ir nuteistųjų veikų kvalifikavimo pagal tęstinumo kriterijų klausimas.

38Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl UAB „D“ išteisinimo nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, o nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šie BPK pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

40Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,... 4. gynėjui Deimantui Radzevičiui,... 5. juridinio asmens atstovui Alvydui Raguckui,... 6. teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 7. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu juridinis asmuo UAB... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 9. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. A. Ž., tačiau dėl jo kasacinis skundas... 10. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Kauno... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro,... 12. Juridinis asmuo UAB „D", įregistruotas ( - ), nuteistas už tai,... 13. A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio... 14. UAB ,,D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris... 15. Be to, UAB „D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž.,... 16. Jis A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio... 17. Be to, UAB „D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž.,... 18. Be to, UAB „D“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž.,... 19. Jis, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo... 20. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos... 21. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo... 22. UAB „D" pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta už... 23. Nors nuteistasis J. A. Ž., pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės... 24. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... 26. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 27. BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta... 28. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK... 29. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl UAB ,,D“... 30. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. A. Ž., pasisavindamas jo žinioje buvusį... 31. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad UAB „D“ nesumokėtas... 32. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį,... 33. Pažymėtina, kad svarbus įrodymas byloje, kuriuo rėmėsi apeliacinės... 34. Kaip aplinkybe, paneigiančia UAB „D“ baudžiamąją atsakomybę,... 35. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas PVM ir pelno mokesčio sukčiavimus... 36. Teismų praktikoje tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš... 37. Nuteistiesiems... 38. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl UAB... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 40. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...