Byla 1A-299-875/2019
Dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Nerijaus Masiulio, teisėjų Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui, nuteistajam M. Š., gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų areštu, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta M. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta M. Š. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7Į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. Š. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-04-10 18.08 val. iki 2019-04-11 16.52 val., 1 (viena) para.

8Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

111.

12M. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ( - ) teritorijoje, esančioje ( - ), turėdamas tikslą platinti, nuo nenustatyto asmens už 50 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,256 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ją tuo pačiu tikslu neteisėtai laikė su savimi, savo piniginėje iki 2019 m. balandžio 10 d., apie 17.30 val., kada savo automobilyje „( - )“, valstybinis numeris ( - ) (reg. ( - )), kurį pats ir vairavo, sustojusiame ant kelio prie tvenkinio, esančio ( - ) iš savo piniginės paėmęs dalį amfetamino, juo pavaišino minėtu automobiliu kartu važiavusį S. T., o likusią dalį – 0,256 g psichotropinės medžiagos – amfetamino laikė toje pačioje savo piniginėje, padėtoje ant paminėto automobilio priekinės panelės iki tos pačios dienos, apie 18.08 val., t. y. iki tol, kol ( - ), minėtą jo vairuojamą automobilį sustabdę policijos pareigūnai, šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

132.

14Taip pat M. Š. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo - trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, ir jį laikė savo namuose, adresu: ( - ), kambaryje ant sienos pakabinamos lentynos iki 2019 m. balandžio 10 d., kada laikotarpiu nuo 22.15 val. iki 23.10 val., policijos pareigūnai, atlikdami kratą jo namuose, šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė.

152.

16Apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai

173.

18Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Irmantas Motužis prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos. Taip pat prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog M. Š. padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti jo paties padarytą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. Š. už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią arba mažesnio dydžio, nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumas, bausmę.

191.1.

20Skunde nurodo, kad teismas konstatavo, jog M. Š. nenustatytomis aplinkybėmis (nenustatytu būdu, laiku ir vietoje) įgijo kastetą (priskiriamą nešaunamiesiems ginklams) ir jį laikė savo namuose iki surandant policijai. Pažymi, jog atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą BK nenumatyta, todėl aplinkybė, kad kastetas buvo laikomas, veikos kvalifikavimui pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nėra reikšminga. Nurodo, kad kasteto įgijimo vieta ir laikas nebuvo nustatyti priimant nuosprendį, pasak gynėjo, toks asmens pripažinimas kaltu nėra suderinamas tiek su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, tiek ir su BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatomis, draudžiančiomis priimti apkaltinamąjį nuosprendį už baudžiamąjį nusižengimą, jei yra suėję treji metai po baudžiamojo nusižengimo padarymo. Pagal BK 95 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Teigia, kad teismas nuteisdamas M. Š. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kartu padarė prielaidą, jog tokia veika buvo padaryta vėliau, nei prieš tris metus iki naujos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pažymi, jog BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Gynėjo teigimu, byloje visiškai nenustatytas nešaunamojo ginklo įgijimo laikas, kaip vienas iš būtinų nusikaltimo požymių taikant baudžiamąją atsakomybę, todėl mano, kad nuosprendis dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį naikintinas konstatuojant, jog nebuvo padaryta tokia nusikalstama veika.

211.2.

22Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas abejojo būtinumu M. Š. skirti netgi minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę ir svarstė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo galimybę BK 62 straipsnio kontekste, bei konstatavo, kad sąlygų taikyti šią normą nėra. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat numatančių švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, galimybės. Gynėjo nuomone, kai kurios esminės bylos aplinkybės, įvertinus jas BK 54 straipsnio 2, 3 dalių kontekste, leidžia manyti, kad įstatyme numatytos, nors ir minimalios bausmės skyrimas M. Š., prieštarauja teisingumo principui. Teigia, kad nuosprendžiu visiškai nepagrįstai ir visiškai to nemotyvuojant konstatuota, kad M. Š. visą kiekį psichotropinės medžiagos (ne mažiau kaip 0,256 g amfetamino) įgijo ir juo disponavo (tuo tikslu laikė) būtent turėdamas tikslą šią medžiagą platinti. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis M. Š. nuosekliai tvirtino, jog visą psichotropinę medžiagą jis įgijo savo reikmėms. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina ir teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės, kad M. Š. dalį psichotropinės medžiagos suvartojo kartu su S. T.. Jokie kiti bylos duomenys minėtų M. Š. parodymų nepaneigia, tokių duomenų nuosprendyje nenurodo ir pats teismas, taigi teismo išvados, jog M. Š. amfetaminą įgijo ir laikė būtent turėdamas tikslą jį platinti, yra neatitinkančios bylos aplinkybių ir šalintinos iš nuosprendžio. Nurodo, kad nuosprendyje konstatuota, kad M. Š. iš savo piniginės paėmęs dalį amfetamino juo pavaišino S. T.. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad būtent su šia aplinkybe teismas ir susiejo M. Š. veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Gynėjo nuomone, M. Š. veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrindą sudaro būtent nenustatyto kiekio amfetamino platinimas pavaišinant juo S. T.. Nors amfetamino kiekis, kuriuo M. Š. pavaišino S. T., nenustatytas ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau jis, kaip nusikaltimo dalyką apibūdinantis požymis, kartu apibūdina ir padarytos veikos pavojingumą, taigi yra reikšmingas bausmės individualizavimui BK 54 straipsnio 2 dalies prasme. Iš nuteistojo M. Š. ir liudytojo S. T. parodymų matyti, kad M. Š. S. T. išplatino maždaug 1/5 viso įgyto amfetamino kiekio, kurio maždaug 3/5 dalys sudarė tik 0,256 g. Taigi išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis, gynėjo teigimu, sudarė tik maždaug 0,085 g, kuris daugiau nei dvigubai mažesnis už nedidelį kiekį amfetamino pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“.

231.3.

24Gynėjo teigimu, vertinant M. Š. veikos pavojingumą, reikšminga ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai pasiūlius kartu pavartoti turimą amfetaminą, kartu buvusiam pažįstamam S. T.. Kaip matyti iš 2019-04-10 20.15 val. „VšĮ „( - )“ priėmimo – skubios pagalbos analitinės lentelės, pasak gynėjo, S. T. buvo vartojęs ne tik amfetamino, tačiau ir kokaino, t. y. narkotinės medžiagos gautos ne iš M. Š.. Pažymi, jog M. Š. psichiką veikiančią medžiagą davė vartoti asmeniui, kuris iki to jau vartojo narkotikus, o ne išplatino iki tol nevartojusiam asmeniui, kas, gynėjo nuomone, taip pat rodo kiek mažesnį veikos pavojingumo lygį. Teigia, kad individualizuojant bausmę BK 54 straipsnio prasme, vertinant veikos motyvus, reikšminga ir tai, kad M. Š. pavaišindamas amfetaminu S. T., nesiekė jokios turtinės naudos, tačiau tokiu, kad ir nesuderinamu su įstatymu būdu, išreiškė savo draugiškumą.

251.4.

26Nurodo, kad teismas konstatavo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną lengvinančią (prisipažino padaręs veikas ir nuoširdžiai gailisi), tačiau neatsižvelgė į M. Š. parodymų reikšmę, išaiškinant jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pasak gynėjo, teismas neatsižvelgė į tai, kad M. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, netgi nesant pranešimo apie įtarimą dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, o įtariant jį tik dėl BK 259 straipsnio 1 dalį, davė parodymus apie tai, kad būtent jis pavaišino amfetaminu S. T., t. y. savo noru pranešė padaręs veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tik po to M. Š. buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Šių parodymų M. Š. neatsisakė ir savo kaltę pripažino viso proceso metu. Pažymi, jog kitų duomenų, apart M. Š. ir liudytojo S. T. parodymus, jog būtent M. Š. pavaišino S. T. amfetaminu, nėra. Tai, kad M. Š. padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti jo paties padarytą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

271.5.

28Gynėjo teigimu, M. Š. paskirta, kad ir sumažinta trečdaliu, bausmė yra neteisinga – per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui, o bausmės tikslai ir teisingumo principo užtikrinimas būtų pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

294.

30Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas I. Motužis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – dėl M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nutraukti dėl senaties, o apeliacinio skundo reikalavimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atmesti.

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

32III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

335.

34Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

35Dėl veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje

366.

37Apeliaciniame skunde nuteistojo M. Š. gynėjas nurodo, kad byloje visiškai nenustatytas nešaunamojo ginklo įgijimo laikas, kaip vienas iš būtinų nusikaltimo požymių taikant baudžiamąją atsakomybę, todėl mano, kad nuosprendis dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį naikintinas konstatuojant, jog nebuvo padaryta tokia nusikalstama veika ar dėl šio baudžiamojo nusižengimo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

387.

39Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, ir jį laikė savo namuose, adresu: ( - ), kambaryje ant sienos pakabinamos lentynos iki 2019 m. balandžio 10 d., kada laikotarpiu nuo 22.15 val. iki 23.10 val., policijos pareigūnai, atlikdami kratą jo namuose, šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė.

408.

41BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Taigi M. Š. inkriminuoto kaltinimo dalis dėl neteisėto nešaunamojo ginklo – kasteto laikymo akivaizdžiai neatitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje apibrėžto baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi neteisėtas nešaunamojo ginklo laikymas iš viso nėra numatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, dispozicijoje, todėl M. Š. inkriminuotas neteisėtas nešaunamojo ginklo – kasteto laikymas iš jam pareikšto kaltinimo šalintinas.

429.

43Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju aktuali M. Š. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo. Norint inkriminuoti nusikalstamos veikos požymį – įgijimą ir sprendžiant nuteistojo atsakomybės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį klausimą, būtina įrodyti visus jo sudėties elementus.

4410.

45Kaip jau buvo minėta, M. Š. teismo nuosprendyje pagal BK 258 straipsnio 2 dalį inkriminuotas neteisėtas nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimo aplinkybių, jog teismo išvados dėl nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimo, buvo grindžiamos prielaidomis ir tiesiog preziumuojamos šio ginklo laikymo faktu.

4611.

47Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą apklausė nuteistąjį M. Š. dėl nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimo aplinkybių. Nuteistasis M. Š. nurodė, kad nešaunamąjį ginklą, kuris kratos metu buvo rastas jo namuose, jis įsigijo internetinėje parduotuvėje 2012–2015 metais. Įsigytą kastetą jis laikė namuose spintelėje. Nuo 2015 metų kasteto nebuvo paėmęs. Nežinojo, kad kastetas priskiriamas prie draudžiamų ginklų kategorijos.

4812.

49Nors nuteistasis M. Š. tvirtina, kad nežinojo, jog kastetas priskiriamas prie draudžiamų ginklų, tačiau tokie nuteistojo M. Š. teiginiai vertintini kritiškai. Kastetas kaip įrankis yra gana paplitęs jaunuolių tarpe, dėl to specialių žinių dėl jo paskirties, dėl supratimo, kad tai kastetas, apeliacinės instancijos nuomone, nereikia. Tai akivaizdu ir iš nuteistojo M. Š. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, visuose parodymuose jis įrankį, rastą atliktos kratos metu, vadino kastetu, žinojo jo paskirtį. Kastetas kaip įrankis nėra elementarus buitinis įrankis, jis yra skirtas padaryti kūno sužalojimams, tokia jo paskirtis ir nulemia jo priskyrimą prie nešaunamųjų ginklų, o tai yra plačiai žinoma, ką neabejotinai žinojo ir suprato nuteistasis.

5013.

51Teisėjų kolegija įvertinusi paties nuteistojo M. Š. parodymus, kratos protokole užfiksuotas aplinkybes (1 t., b. l. 46–50), specialisto išvadą Nr. ( - ), kurioje nustatyta, kad tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo-trupinamojo poveikio nešaunamasis ginklas ir priskiriamas prie draudžiamų ginklų kategorijos (1 t., b. l. 62–63), sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. Š. neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, kuris 2019 m. balandžio 10 d. atliktos kratos metu buvo rastas jo namuose.

5214.

53Kaip jau buvo minėta, jog taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, svarbus yra minėto ginklo įgijimo laiko nustatymas. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. Š. tvirtino, jog kastetą įsigijo 2012–2015 metais. Kitų duomenų, kurie paneigtų nuteistojo nurodomas aplinkybes apie nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimą, byloje nėra, todėl netikėti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nustačius, jog nešaunamasis ginklas – kastetas įgytas iki 2015 metrų gruodžio 31 d., ir atsižvelgiant į tai, jog po baudžiamojo nusižengimo padarymo yra praėję treji metai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), senaties terminas suėjo 2018 m. gruodžio 31 d., pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio M. Š. priėmimo senaties terminas. Be to, su šiais apeliacinio skundo argumentais teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu sutiko ir prokuroras.

5415.

55Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

5616.

57Teisėjų kolegijai konstatavus, kad M. Š. pagrįstai buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu, jog jis neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, ir nustačius, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį priėmimo dieną buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ši Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžio dalis naikinama. Baudžiamasis procesas, pradėtas M. Š. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nutraukiamas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 327 straipsnio 2 punktas).

58Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo

5917.

60Kaip matyti iš nuteistojo M. Š. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame nėra neigiama M. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau tuo pačiu teigiama, jog M. Š. psichotropines medžiagas įgijo savo reikmėms, tikslo platinti jų neturėjo, jog tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad M. Š. dalį psichotropinės medžiagos suvartojo kartu su S. T.. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

6118.

62Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Taigi, jei asmuo įgyja ar laiko psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

6319.

64Nors nuteistasis M. Š. neigia turėjęs tikslą platinti psichotropines medžiagas – amfetaminą, jas įsigijo savo reikmėms, tačiau tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme pripažino, kad įsigytomis psichotropinėmis medžiagomis jis vaišino S. T.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. T. taip pat patvirtino, jog M. Š. pasiūlė pavartoti narkotinės medžiagos – „gaidys“. Jis žinojo, kai tai yra amfetaminas ir sutiko pabandyti. Tuomet jie nusuko į aikštelę ( - ) ir ten sustojo. M. Š. iš savo piniginės išsitraukė vieną plastikinį maišelį, kuriame matėsi baltos spalvos milteliai. Jis pasiėmė knygą ar segtuvą nuo automobilio galinės sėdynės ir tada M. Š. iš to maišelio išpylė dalį miltelių, padarydamas du takelius. Kiekvienas iš jų po vieną miltelių takelį įtraukė per nosį.

6520.

66Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti tiek dar prieš įsigyjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiek jau įsigijus šių medžiagų. Taigi, ta aplinkybė, jog M. Š. psichotropines medžiagas įgijo galimai neturėdamas išankstinio sumanymo jomis pasidalinti su kitais asmenimis, kaip nustatyta byloje su S. T., jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturi. Šiuo atveju yra reikšmingas tik tikslas, kurio siekė kaltininkas, realizuodamas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o M. Š. tikslas platinti kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas yra įrodytas.

67Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo

6821.

69Gynėjo teigimu, nebuvo atsižvelgta į M. Š. parodymų reikšmę, jog jis pripažino, kad psichotropines medžiagas vartojo kartu su S. T., t. y. padėjo išsiaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7022.

71BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi turi būti nustatyta, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir vienas iš trijų požymių: asmuo nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti veiką, padėjo išsiaiškinti veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

7223.

73Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme prisipažino įgijęs psichotropines medžiagas – amfetaminą ir tai, kad iš piniginės paėmęs dalį amfetamino, juo pavaišino kartu su juo automobilyje važiavusį S. T.. Pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nustatė M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pažymėjo, kad M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ir nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog M. Š. padėjo išsiaiškinti šią nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog padėjimas ikiteisminiam tyrimui yra vienas iš požymių, būtinų nustatant nuoširdų asmens prisipažinimą, o ne dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyti tai, kad kaltinamasis pats nurodė pavaišinęs S. T. psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, kas papildomai lengvina jo atsakomybę, nėra teisinio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė dar vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

74Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

7524.

76Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėjas prašo M. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, vertinant padarytos veikos pavojingumą, jog nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta spontaniškai pasiūlius pavartoti amfetaminą, kartu buvusiam pažįstamam S. T.. Gynėjo teigimu, M. Š. paskirta, kad ir sumažinta trečdaliu, bausmė yra neteisinga, per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui.

7725.

78Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

7926.

80Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

8127.

82Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nustatyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

8328.

84Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog M. Š. padarė sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Nustatyta viena M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog M. Š. buvo teistas 2006 metais, tačiau teistumas yra išnykęs (1 t., b. l. 102–103), baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 104–109).

8529.

86Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad M. Š. išplatintos medžiagos kiekis daugiau nei dvigubai mažesnis už nedidelį kiekį amfetamino pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, jog M. Š. pavaišindamas amfetaminu S. T., nesiekė jokios naudos, jokio užmokesčio už tai negavo. Iš bylos duomenų matyti, jog M. Š. išplatintos psichotropinės medžiagos faktas buvo vienkartinis pastarojo veiksmas, o ne sisteminga veikla, iš kurios galėjo pelnytis pragyvenimui. Duomenų, jog M. Š. būtų siejamas su bet kokiais nusikaltimais, tame tarpe ir su susijusiais su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, byloje nėra. Šios aptartos aplinkybės, kolegijos nuomone, iš dalies sumažina nuteistojo asmenybės pavojingumą.

8730.

88Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad net M. Š. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei, prieštarautų teisingumo principui ir turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų nuteistojo ryšiai su šeimos nariais, galimybę įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui, kas turėtų neigiamos įtakos nuteistojo resocializacijai. Ilgalaikis M. Š. izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, taigi, kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

8931.

90Esant aptartos aplinkybės, nuteistajam M. Š. už jo padarytą, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant artimą įstatyme numatytam maksimaliam šios bausmės rūšies terminui ir įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kadangi byloje nustatyta, jog M. Š. vartojo psichotropines medžiagas, nuteistajam M. Š. taip pat skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais,

Nutarė

92Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti:

93Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad M. Š. laikė neteisėtai įgytą smogiamojo - trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą.

94Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų areštu, bausmę atliekant pataisos įstaigoje ir šioje dalyje baudžiamąją bylą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį M. Š. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

95Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta M. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

96M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

97Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

98Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, punktais, 7 dalimi įpareigoti M. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

99Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-10 18.08 val. iki 2019-04-11 16.52 val. – 2 (dvi) dienas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir... 4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 7. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. Š. išbūtas laikiname sulaikyme nuo... 8. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.... 9. Teisėjų kolegija... 10. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 11. 1.... 12. M. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario mėnesį, tiksli data ir laikas... 13. 2.... 14. Taip pat M. Š. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu... 15. 2.... 16. Apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai... 17. 3.... 18. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Irmantas Motužis... 19. 1.1.... 20. Skunde nurodo, kad teismas konstatavo, jog M. Š. nenustatytomis aplinkybėmis... 21. 1.2.... 22. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas abejojo būtinumu... 23. 1.3.... 24. Gynėjo teigimu, vertinant M. Š. veikos pavojingumą, reikšminga ir tai, kad... 25. 1.4.... 26. Nurodo, kad teismas konstatavo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą... 27. 1.5.... 28. Gynėjo teigimu, M. Š. paskirta, kad ir sumažinta trečdaliu, bausmė yra... 29. 4.... 30. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 32. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. 5.... 34. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas... 35. Dėl veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje... 36. 6.... 37. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. Š. gynėjas nurodo, kad byloje visiškai... 38. 7.... 39. Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo... 40. 8.... 41. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 42. 9.... 43. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju aktuali M. Š. pareikšto kaltinimo dalis... 44. 10.... 45. Kaip jau buvo minėta, M. Š. teismo nuosprendyje pagal BK 258 straipsnio 2... 46. 11.... 47. Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą apklausė nuteistąjį M. Š.... 48. 12.... 49. Nors nuteistasis M. Š. tvirtina, kad nežinojo, jog kastetas priskiriamas prie... 50. 13.... 51. Teisėjų kolegija įvertinusi paties nuteistojo M. Š. parodymus, kratos... 52. 14.... 53. Kaip jau buvo minėta, jog taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258... 54. 15.... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime... 56. 16.... 57. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad M. Š. pagrįstai buvo kaltinamas... 58. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo... 59. 17.... 60. Kaip matyti iš nuteistojo M. Š. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame... 61. 18.... 62. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo... 63. 19.... 64. Nors nuteistasis M. Š. neigia turėjęs tikslą platinti psichotropines... 65. 20.... 66. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tikslas... 67. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo... 68. 21.... 69. Gynėjo teigimu, nebuvo atsižvelgta į M. Š. parodymų reikšmę, jog jis... 70. 22.... 71. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 72. 23.... 73. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo... 74. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 75. 24.... 76. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėjas prašo M. Š. atžvilgiu taikyti... 77. 25.... 78. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 79. 26.... 80. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad... 81. 27.... 82. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio... 83. 28.... 84. Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog M. Š. padarė... 85. 29.... 86. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. Š. gynėjo apeliacinio skundo... 87. 30.... 88. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti... 89. 31.... 90. Esant aptartos aplinkybės, nuteistajam M. Š. už jo padarytą, BK 260... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 92. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį... 93. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad M. Š. laikė... 94. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos... 95. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 96. M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį... 97. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1... 98. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies... 99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies...