Byla 2K-350/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Benedikto Stakausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendis dėl nuteistojo M. B. pakeistas. Nuteistojo M. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. B. palikta nepakeista.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejiems metams, pagal 259 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų, pagal 300 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams.

3Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. P. ir L. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

6M. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 metų vasario pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 28,474 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį nuo įgijimo momento parsigabeno ir šią psichotropinę medžiagą, taip pat tuo pačiu metu įsigytą nemažesnį kiekį nei 0,553 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio neturėjo tikslo platinti, taip pat narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 60,528 g kanapių ir jų dalių, iš kurių ne daugiau kaip 8,649 g, turėdamas tikslą platinti, likusio kiekio neturėdamas tikslo platinti, bei ne mažiau kaip 68,585 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, neturėdamas tikslo platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. kovo 2 d. 14.30 val., kai dalį neteisėtai įgytos, parsigabentos ir laikytos psichotropinės medžiagos – 2,835 g amfetamino, iš jų 2,282 g turėdamas tikslą platinti, likusio kiekio – 0,553 g neturėdamas tikslo platinti, paėmęs iš laikymo vietos, kelnių kišenėje gabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, kol neteisėtai įgytą, laikytą bei gabentą psichotropinę medžiagą – 2,835 g amfetamino – sulaikymo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 60,528 g kanapių ir jų dalių, 68,585 g kanapių dervos, 26,192 g amfetamino – 2006 m. kovo 2 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rado bei paėmė policijos pareigūnai.

7M. B. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,717 g metamfetamino ir ne mažiau kaip 1,833 g amfetamino, kurias nuo įgijimo momento parsigabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2006 metų sausio mėnesio, kai nenustatytą dieną ir valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas – 0,717 g metamfetamino ir 1,833 (56,3?) g amfetamino – neteisėtai už 150 Lt pardavė E. P. .

8Be to, M. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2006 m. kovo 2 d., 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė žinomai suklastotą dokumentą – Danijos Karalystės piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. D. vardu, kuriame nuotraukos ir įrašų pakeitimai atlikti atklijavus apsauginę laminavimo plėvelę, ją pašalinus, pakeitus įrašus ir priklijavus L. R. nuotrauką, o vėliau užklijavus kitą laminavimo plėvelę.

9Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendį be pakeitimų. Anot kasatoriaus, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendžio priėmimą. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai išaiškino baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Jis aiškina, kad neketino platinti ar kitaip perduoti narkotinių medžiagų, o namuose kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (supakuotos į maišelius), svarstyklės, nerodo, kad jis turėjo tikslą platinti turimas medžiagas. Kasatorius ginčija sąvokų „gabenimas” ir „turėdamas tikslą“ aiškinimą, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai jas vertino. Jo nuomone, teismas nepagrįstai perkvalifikavo jo nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį, nes neištyrė ginčijamų faktinių bylos aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas. Kasatoriaus manymu, teismas išsamiai jo neapklausė, neanalizavo parodymų, nesiejo jų su kitais byloje esančiais duomenimis ar liudytojų parodymais, o rėmėsi tik fragmentine visų bylos aplinkybių analize. Kasatorius mano, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, bei remiasi teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-145/2003, 2K-47/2004 – apie platinimo tikslą). Kasatoriaus teigimu, teismas neišsamiai ir nevisiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, rėmėsi tik analogija grindžiamomis prielaidomis, jo parodymais ir kratos rezultatais, to, jo nuomone, nepakanka. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo paskirta teismo medicinos ekspertizė dėl jo sveikatos būklės ir galėjimo atlikti bausmę.

10Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo M. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. turėjo tikslą platinti (su savimi turėtas ir namuose laikytas) narkotines ir psichotropines medžiagas. Prokuroras nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme, juos lygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, nes jie labiau atitinka byloje nustatytų aplinkybių visetui, visiškai ištyrė byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Anot prokuroro, kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė jo sveikatos būklės dėl galėjimo atlikti bausmę, nes teismas ištyrė išreikalautus M. B. medicininius dokumentus ir nerado priežasties, kodėl jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo

13

14Baudžiamuoju įstatymu numatyta atsakomybė atsiranda asmeniui, kurio nusikalstama veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu kasatorius M. B., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavimu ar kitokiu platinimu didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismų praktikoje platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę ar įpila į arbatą kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų pradžios. Nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir kuriomis laisvai neprekiaujama. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal šią lentelę amfetamino didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g, kanapių dervos didelis kiekis – daugiau kaip 25 g. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo M. B. veikoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti du BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvūs požymiai: įgijimas ir laikymas didelio kiekio (26,192 g) psichotropinės medžiagos (amfetamino).

15Nuteistasis M. B. neginčija būtino šio nusikaltimo sudėties požymio „didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo“, tačiau nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytais subjektyviaisiais požymiais, būtent tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimą. Kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, taip pat kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009). Nors kasatorius M. B. teigia laikęs, gabenęs narkotines ir psichotropines medžiagas ne platinimo tikslais, o kratos metu namuose rastos narkotinės medžiagos priklausė kitiems asmenims, abiejų teismų tirti įrodymai ir apeliacinėje instancijoje pakartotinai iš naujo įvertintas įrodymų visetas patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Lygindamas visus faktinius duomenis, kurie buvo gauti iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų I. L., R. S., T. M., R. K., D. Ž., kaltinamųjų E. P., L. R., M. B., liudytojo A. N. parodymų, asmens ir buto kratos, daiktų apžiūros protokolų, cheminio ir daktiloskopinio tyrimų, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti, specialistų išvadų ir kitų šaltinių, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atskleidė M. B. padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą apie didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas platinti. Teismo nustatytos aplinkybės (narkotinių ir psichotropinių (amfetamino) medžiagų, supilstytų į 157 plastikinius maišelius (didelis paruoštų vartoti dozių skaičius), elektroninių svarstyklių su narkotinių medžiagų pėdsakais, taip pat 900 vnt. tuščių užspaudžiamų plastikinių maišelių nuteistojo M. B. bute kratos metu suradimo faktas; penkių dozių psichotropinės medžiagos – amfetamino iš minėto šaltinio (buto) gabenimas turint tikslą perduoti kitam asmeniui vartoti (pagal M. B. paaiškinimus, amfetaminą iš anksto sutaręs su E. P. suvartoti); ankstesni (prieš kratos bute atlikimą) nuteistojo M. B. neteisėti veiksmai pardavimo būdu platinant amfetaminą nuteistajam E. P.; ikiteisminio tyrimo teisėjui įtariamojo M. B. duoti parodymai apie platinimą psichotropinių medžiagų, laikomų bute, kuriame vienas gyvena; kaltinamojo (nuteistojo) parodymai apie didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymus į jo butą jam žinomų asmenų ir bendrus veiksmus sveriant minėtas medžiagas bei supilstant į atskirus plastikinius maišelius ir kt.), paneigia kasatoriaus teiginius apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą asmeniniam vartojimui ir rodo, kad M. B. laikė minėtas medžiagas turėdamas tikslą jas platinti. Taigi nuteistojo M. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

16Nuteistojo M. B. paaiškinimuose plačiau aptariamas nuteistojo L. R. vaidmuo disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad šioje byloje kaltinimai dėl narkotinių medžiagų platinimo dideliais kiekiais L. R. nepareikšti ir dėl jo nuosprendis pagal BK 260 straipsnį nepriimtas. Todėl kasacine tvarka negali būti peržiūrėtas nuosprendžio teisėtumas dėl L. R. ir dėl jo kaltės pasisakyti negalima. Be to, jeigu minimas asmuo ir būtų nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą M. B. teisinė padėtis dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nepasikeistų.

17Dėl įrodymų vertinimo

18

19Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), ir nenustatyta, kad būtų pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius M. B. nurodo, kad teismas jo išsamiai neapklausė, neanalizavo jo teismo posėdyje duotų parodymų, jų nesusiejo su kitais įrodymais. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), apklausė nuteistąjį M. B., aiškinosi parodymų pakeitimo priežastis, BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka susipažino su įtariamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 2, b. l. 106), šiuos parodymus analizavo, gretino su kitais parodymais, bylos duomenimis.

20Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių procesinių nuostatų nepažeidė. Nepagrįstai kasatorius teigia, kad jo kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis pagrįsta vien tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių nepatvirtina jo parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas bylos duomenų visumos analize, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu. Teismo išvados pagrįstos kratos M. B. bute duomenimis, kuri atlikta turint informacijos apie psichotropinių medžiagų platinimą, liudytojų I. L., R. S., T. M., R. K., D. Ž., A. N., kaltinamųjų L. R., E. P. parodymais, asmens kratos, daiktų apžiūros protokolų, cheminio ir daktiloskopinio tyrimų, specialistų išvadų, kitų šaltinių duomenimis, paties kaltinamojo M. B. parodymais, kad jam žinomi asmenys atveždavo narkotines ir psichotropines medžiagas į butą, kuriame šias medžiagas kartu rūšiavo, svėrė, pilstė į plastikinius maišelius, dalį šių medžiagų jam palikdavo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo M. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ryšių palaikymą su jam pažįstamais asmenimis, kuriems parduodavęs psichotropines medžiagas, atitinka teisiamosiuose posėdžiuose išnagrinėtus įrodymus. Apeliacine tvarka prokuroro skundas išnagrinėtas laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų (BPK 320, 324, 331 straipsniai). Minėti iš įvairių įrodinėjimo priemonių gauti įrodymai vienas kitą patvirtina ir papildo, leidžia daryti tarpines išvadas apie reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir visus duomenis sistemiškai susiejus spręsti apie galutinę išvadą, kad nuteistasis M. B. turėjo tikslą platinti neteisėtai įgytą ir laikytą didelį kiekį psichotropinių medžiagų (amfetaminą).

21Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė, o kasacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų netiria ir iš naujo nevertina (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

22

23Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo

24

25Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo dėl jų priimti nutartį. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi minėtų taisyklių. Be kitų prašymų, jis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išsprendė ir nuteistojo M. B., jo gynėjo pareiškimus išsiaiškinti, ar pagal sveikatos būklę M. B. gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai matyti 2009 m. sausio 22, kovo 4 d. teismo posėdžio protokole ir protokolinėje nutartyje (T. 5, b. l. 36, 37). Teismas, tenkindamas prašymus, prie bylos pridėjo medicininių dokumentų apie M. B. sveikatos būklę kopijas, į posėdį iškvietė medicinos specialistą R. Arlicką. Specialistas, susipažinęs su M. B. sveikatos istorija, kitais medicinos dokumentais, paaiškino, kad Kalėjimų departamento sudarytų ligų, dėl kurių asmuo negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, sąraše neįtrauktas susirgimas, kuris šiuo metu diagnozuotas nuteistajam M. B. . Jo nuomone, nėra duomenų, kad M. B. dėl ligos negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Taigi teismas, priimdamas nutartį, konstatavo, kad pagal medicininius duomenis negalima daryti išvados, jog M. B. dėl susirgimo negali atlikti bausmės. Pagal paties M. B. paaiškinimus jam nėra nustatyta galutinė ligos diagnozė. Vadinasi, teismas šį klausimą išsprendė motyvuotai ir nebuvo pagrindo vilkinti bylos procesą, tęsti nuteistojo sveikatos tyrimą.

26Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismo procesinis sprendimas, neperžengiant skundo ribų, laikytinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu M. B.... 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. P. ir L. R.,... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 6. M. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2... 7. M. B. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 8. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 10. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 11. Kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo ... 13. ... 14. Baudžiamuoju įstatymu numatyta atsakomybė atsiranda asmeniui, kurio... 15. Nuteistasis M. B. neginčija būtino šio nusikaltimo sudėties požymio... 16. Nuteistojo M. B. paaiškinimuose plačiau aptariamas nuteistojo L. R. vaidmuo... 17. Dėl įrodymų vertinimo... 18. ... 19. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo... 20. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami... 21. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. ... 23. Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo... 24. ... 25. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus... 26. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamam apeliacinės... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti....