Byla 1A-18-177/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant: Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui, gynėjui Anatolijui Svilai, nuteistajam R. T., specialistei Viktorijai Litvinienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš R. T. konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas 1 209 325 Lt (350 244 Eur). Tuo pačiu nuosprendžiu N. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

2R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

3jis 2002 m. rugsėjo 11 d. vykusiame visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ visuotiniame narių susirinkime išrinktas automobilių sporto klubo „xxx“, registruoto Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje 2001 m. balandžio 10 d. adresu: ( - ), prezidentu ir kasininku, pagal užimamas pareigas bei visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ įstatus turėdamas teisę disponuoti šios visuomeninės organizacijos piniginėmis lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje banke ir kasoje, bei pareigą pagal paskirtį naudoti visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ lėšas, tvarkyti sąskaitybą ir atlikti kitas su šiais įstatais bei užimamomis pareigomis susijusias funkcijas, turėdamas tikslą pasisavinti sporto klubo pinigines lėšas, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2008 m. liepos 23 d. iš visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, per 44 kartus išėmė grynuosius pinigus, t. y.: 2006 m. sausio 3 d. 24 850 Lt, 2006 m. sausio 16 d.

429 800 Lt, 2006 m. vasario 21 d. 29 000 Lt, 2006 m. liepos 12 d. 20 000 Lt, 2006 m. liepos 13 d. 29 100 Lt, 2006 m. liepos 18 d. 24 350 Lt, 2006 m. rugpjūčio 21 d. 24 200 Lt, 2006 m. rugpjūčio 30 d. 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 21 d. 24 400 Lt, 2006 m. spalio 12 d. 24 300 Lt, 2006 m. lapkričio 15 d. 14 900 Lt, 2006 m. lapkričio 16 d. 20 000 Lt, 2006 m. lapkričio 23 d. 19 000 Lt, 2006 m. lapkričio 24 d. 25 000 Lt, 2006 m. lapkričio 30 d. 24 000 Lt, 2006 m. gruodžio 4 d. 29 000 Lt, 2006 m. gruodžio 5 d. 15 000 Lt, 2006 m. gruodžio 11 d. 20 000 Lt, 2006 m. gruodžio 13 d.

528 000 Lt, 2006 m. gruodžio 15 d. 20 000 Lt, 2006 m. gruodžio 19 d. 25 000 Lt, 2006 m. gruodžio 21 d. 27 000 Lt, 2006 m. gruodžio 28 d. 28 000 Lt, 2007 m. sausio 2 d. 29 000 Lt, 2007 m. sausio 4 d. 25 000 Lt, 2007 m. sausio 8 d. 28 000 Lt, 2007 m. sausio 10 d. 30 000 Lt, 2007 m. sausio 22 d. 29 800 Lt, 2007 m. birželio 11 d. 24 750 Lt, 2007 m. rugpjūčio 14 d. 19 800 Lt, 2007 m. rugsėjo 10 d. 29 690 Lt, 2007 m. lapkričio 10 d. 9 500 Lt, 2007 m. gruodžio 29 d. 30 000 Lt, 2008 m. sausio 2 d. 40 000 Lt, 2008 m. sausio 14 d. 45 000 Lt, 2008 m. sausio 22 d. 30 000 Lt, 2008 m. vasario 6 d. 13 500 Lt, 2008 m. gegužės 9 d. 48 000 Lt, 2008 m. gegužės 14 d. 10 900 Lt, 2008 m. gegužės 26 d. 24 000 Lt, 2008 m. birželio 2 d. 47 700 Lt, 2008 m. birželio 10 d. 20 400 Lt, 2008 m. liepos 21 d. 30 000 Lt, 2008 m. liepos 23 d. 17 700 Lt, iš viso 1 112 640 Lt, kurių į visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ kasą ir banko sąskaitą neįnešė bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai panaudoti visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ naudai, taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. balandžio 16 d. pasirašydamas kasos pajamų orderius, t. y.: pagal 2006 m. gruodžio 21 d. kasos pajamų orderį serija LAC

6Nr. 0218189 iš UAB „xxx“ priėmė 9 000 Lt paramą; pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį serija LAC Nr. 0218191 iš UAB „xxx“ priėmė 30 000 Lt paramą; pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį serija LAC Nr. 0218190 iš UAB „xxx“ priėmė 30 000 Lt paramą ir pagal 2007 m. balandžio 16 d. kasos pajamų orderį serija LAC Nr. 0218192 iš UAB „xxx“ priėmė

730 000 Lt paramą, iš viso 99 000 Lt sumą, iš kurių laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2008 m. spalio 9 d. įnešė bendrai 2 315 Lt į automobilių sporto klubo „xxx“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, kuriuos panaudojo ryšio paslaugoms apmokėti, tačiau likusiems pinigams – 96 685 Lt nepateikė grynųjų pinigų apskaitą, kasos operacijų atlikimą patvirtinančių dokumentų, kad šie pinigai panaudoti visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ naudai, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo ,,xxx“ turtą – 1 209 325 Lt grynųjų pinigų, tuo visuomeninei organizacijai automobilių sporto klubui „xxx“ padarydamas turtinės žalos.

8Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

92002 m. rugsėjo 11 d. vykusiame visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ visuotiniame narių susirinkime išrinktas automobilių sporto klubo „xxx“, registruoto Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje 2001 m. balandžio 10 d. adresu: ( - ), prezidentu ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2008 m. spalio 10 d. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius, <...>, kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas, nenustatydamas dokumentų saugojimo tvarkos, turinčios užtikrinti jų saugumą, siekdamas sutrukdyti nustatyti visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, jis už 20 Lt atlygį nurodė N. M. pagaminti netikrus dokumentus – 2008 m. spalio 10 d. visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ protokolą su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad N. M. neva paskiriamas visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ prezidentu, 2008 m. spalio 18 d. priėmimo–perdavimo aktą su įrašytais melagingais duomenimis apie tai, kad N. M. neva priima visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ materialų turtą, 2008 m. spalio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą su įrašytais žinomai netikrais duomenimis apie tai, kad N. M. neva priima visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentaciją ir registrus, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tačiau realiai N. M. visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo „xxx“ materialaus turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos sudaryti automobilių sporto klubo „xxx“ apskaitos registrai, suvestinis registras – Didžioji knyga, 2006–2008 metų finansinių ataskaitų rinkiniai, neperdavė, o juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė, dėl to iš dalies negalima nustatyti prezidento R. T. vadovavimo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2008 m. spalio 10 d. automobilių sporto klubo „xxx“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

11Teismas, atsisakydamas iškviesti ir apklausti specialistę bei atmesdamas prašymą išreikalauti duomenis iš ,,Regitros“, pažeidė jo teisę į gynybą.

12Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos automobilių sporto federacijos (toliau – ir LASF) išduota pažyma, jog klubas ,,xxx“ nebuvo jos narys ir varžybose nedalyvavo. Pažyma išduota VMI atliekamo tyrimo metu. Teismas turėjo apklausti LASF atstovus ir išsiaiškinti, ar sportininkas

13A. G., dalyvavęs varžybose, dalyvavo kito klubo vardu; kam priklausančiu automobiliu jis važiavo; ar narystė LASF veikloje yra privaloma. Nustatyta, kad A. G. dalyvavo varžybose, tačiau nebuvo aiškintasi, kokiam klubui atstovavo. Tai nėra svarbu, vertinant klubo lėšų pasisavinimo klausimą, tačiau tada nėra pagrindo remtis LASF pažyma, nes ja pinigų pasisavinimas neįrodomas. Tai, kad teismas netyrė byloje surinktų įrodymų, o perrašė kaltinamąjį aktą, įrodo net tai, jog nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje dėstomi kaltę patvirtinantys įrodymai, yra nukopijuota dalis kaltinamojo akto, net vizualiai nepakeitus skiriamųjų ženklų. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina teismą buvus šališką. Be to, teismo šališkumą rodo ir tai, kad apeliantui nebuvo leista pasakyti baigiamojo žodžio.

14Teismas visai nevertino liudytojo A. G. teisme duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė nieko apie klubo veiklą nežinantis, tačiau teisme paaiškino, kodėl buvo davęs tokius parodymus, bei patvirtino, kad ir pats kreipdavosi dėl paramos gavimo, gaudavo iš apelianto grynuosius pinigus bei leisdavo juos klubo veiklai. Liudytojai R. J., L. B., R. D., S. V., R. Š. ir S. K. patvirtino, kad dėl paramos kreipėsi būtent A. G..

15Be to, teismas neteisingai įvertino nuteistojo N. M. parodymus. Priešingai, nei teigė N. M., bylos duomenys patvirtina, kad jis negalėjo visų dokumentų, kuriuos tyrė teismas, pasirašyti vienu metu už 20 Lt. Be nuosprendyje nurodytų dokumentų yra ir kiti dokumentai, kurie negalėjo būti surašyti visi tuo pačiu metu, o būtent – įrašas pas notarę R. J., VĮ Registrų centro išduoti dokumentai, AB SEB banke vadovo parašo patvirtinimas. Beje, pats N. M. patvirtino, kad banko dokumente yra būtent jo parašas, vadinasi, jis buvo banke. Kita vertus, liudytoja V. S. paaiškino, kad iš pateiktų dokumentų ji gali patvirtinti, jog būtent N. M. buvo VĮ Registrų centre teikiant dokumentus, tą patį patvirtino notarė R. J.. Šie duomenys paneigia N. M. versiją, kad jis visus dokumentus pasirašė vienu metu.

16Teismas privalėjo atsižvelgti, jog N. M. byloje apklaustas tris kartus. Pirmą kartą jis paneigė ką nors žinantis apie sporto klubą ir apeliantą. Tik jam pateikus kažkokius dokumentus, jis „prisiminė“ viską pasirašęs už 20 Lt vienu kartu. Teismų praktika draudžia remtis bendrininkų parodymais, jeigu jų negalima patikrinti jokiomis kitomis priemonėmis.

17Specialisto išvadoje Nr. 85 aiškiai nurodyta, kad, nesant pateiktų pirminės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti, kaip buvo išleista gauta parama. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atliktas patikrinimas iš viso tas sumas pripažino pajamomis ir apskaičiavo mokėtinus mokesčius. Teismas rėmėsi aprašomąja, o ne rezoliucine išvados dalimi.

18Apeliantas neprivalo teismui įrodinėti, kur išleido klubo ,,xxx“ pinigus, o privalo gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaltinimas privalėjo nurodyti įrodymus, kuriais remiantis daroma išvada, jog pinigai pasisavinti. Jei teismas pripažino, kad apskaitos dokumentai netirti, neaišku, kodėl apeliantas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir daroma išvada, jog jis pasisavino pinigus, kodėl jo pasirinkimas neduoti parodymų vertinamas kaip nuostata apie įrodinėjimo pareigos perkėlimą.

19Teismas konstatavo, kad apelianto tyčia pasireiškė pinigų neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, tačiau byloje nėra jokių tokią teismo išvadą patvirtinančių duomenų. Taip pat teismas nenurodė jokių duomenų, kuo remdamasis padarė išvadą apie sporto klubui padarytą žalą. Nesuprantamas teismo motyvas, jog žala padaryta ir valstybei, nes tokio argumento nėra kaltinime. Nenustačius žalos, negalima inkriminuoti turto pasisavinimo.

20Byloje nustatyta, kad N. M. laisva valia perėmė klubo valdymą ir dokumentus. Jam buvo aišku ir suprantama, kokius dokumentus pasirašė. Nors jis neigė vaikščiojęs į kokias nors institucijas dėl klubo ,,xxx“, tačiau neginčijamais įrodymais nustatyta, kad jis ne tik pasirašė dokumentus dėl jo įstojimo į klubą, bet ir buvo pas notarę dėl įstatų keitimo, parašo patvirtinimo, VĮ Registrų centre bei banke. Tai paneigia jo versiją, kad dokumentus pasirašė vienu metu, būdamas abstinencijos būklės. Teismas šių aplinkybių absoliučiai netyrė ir net nenurodė nuosprendyje. Byloje nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu N. M. turėjo net penkias sąskaitas skirtinguose bankuose. Tai leidžia abejoti versija jį esant visišką benamį ir nieko nesuprantantį.

21Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

22Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

23Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

24Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. T. kaltė apgaulingai tvarkius apskaitą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Dėl šios veikos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

25Tačiau kitą R. T. inkriminuotą veiką teismas nepagrįstai vertino kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Byloje nėra duomenų teigti, kad iš automobilių sporto klubo „xxx“ sąskaitos nuimtus pinigus bei grynaisiais pinigais gautą paramą R. T. pasisavino, t. y. buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to ta nuosprendžio dalis naikinama ir toje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, o nuosprendžio dalis dėl už apgaulingą apskaitos tvarkymą paskirtos bausmės, bausmių subendrinimo bei turto konfiskavimo keičiama.

26Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

27Dėl įrodymų vertinimo

28Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

29Nuteistasis iš dalies teisus dėl įrodymų vertinimo. Jam inkriminuota veika dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo iš tiesų įvertinta netinkamai, todėl dėl šios veikos priimtas neteisingas sprendimas. Teisėjų kolegijos argumentai dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies bus išdėstyti vėliau, analizuojant, ar R. T. padarė tokią nusikalstamą veiką.

30Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas ir vertindamas įrodymus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, pirmosios instancijos teismas nepadarė esminiais pripažintinų procesinių pažeidimų. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog nuteistojo kaltė dėl paminėtos veikos pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Konkretūs įrodymai taip pat bus aptarti vėliau šiai veikai skirtoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje, o čia aptariamos tik bendrosios įrodymų vertinimo nuostatos.

31Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

32Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti surinkta, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog yra nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

33Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, ją palyginus su iš kitų šaltinių gauta informacija. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar jie turi būti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti.

34Pirmosios instancijos teismas, aptardamas apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas su šia veika susijusias bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus dėl aptariamos veikos kaip visumą.

35Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo dėl to, jog apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus. Ši veika įrodyta, o dėl už ją paskirtos bausmės bus pasisakyta tolesnėje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje.

36Dėl teisės į gynybą pažeidimo ir teismo šališkumo

37Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes atsisakė iškviesti ir apklausti specialisto išvadą surašiusią specialistę, atmetė prašymą išreikalauti duomenis iš ,,Regitros“.

38Apeliantas nurodė teismą buvus šališką, nes nepagrįstai rėmėsi LASF pažyma, jog klubas ,,xxx“ nebuvo jos narys ir nedalyvavo varžybose, nesiaiškino dėl narystės LASF privalomumo, A. G. sportinės veiklos, netyrė byloje surinktų įrodymų, o tik perrašė kaltinamąjį aktą, neleido pasakyti baigiamojo žodžio.

39Su tokiais skundo argumentais negalima sutikti.

40Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas, teismo nešališkumo reikalavimas yra asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinės dalys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucijos

416 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą.

42Šios teisės taip pat numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

436 straipsnio 1 ir 3 dalyse, BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 5, 7 dalyse.

44Teisėjų kolegija nenustatė teismą pažeidus nuteistojo R. T. teisę į gynybą.

45Apeliantas šią savo teisę apeliaciniame skunde neteisingai interpretavo teigdamas, kad jis neprivalo teismui įrodinėti, kur išleido klubo ,,xxx“ pinigus, o privalo gintis nuo pareikšto kaltinimo.

46BPK 21, 22 straipsniuose iš tiesų įtvirtinta, kad duoti parodymus, teikti įrodymus, tyrimui reikšmingus dokumentus ir pan. yra įtariamojo ar kaltinamojo teisė, bet ne pareiga.

47Kita vertus, pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, jog įmonės lėšos panaudotos įmonės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012 ir kt.).

48Šia nuostata vadovavosi pirmosios instancijos teismas, R. T. pripažinęs kaltu dėl automobilių sporto klubo ,,xxx“ turto pasisavinimo. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Pagal teismų praktiką tokia nuostata nereiškia, jog įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pinigų panaudojimą automobilių sporto klubo ,,xxx“ įstatuose numatytoms klubo veiklos sritims ir tikslams (t. 4, b. l. 165–170) iš esmės įrodo ne konkretūs išlaidas patvirtinantys dokumentai, bet liudytojų parodymai (jie bus aptarti vėliau), kurie yra tinkamas ir šiuo konkrečiu atveju patikimas įrodymų šaltinis. Būtent dėl tokios priežasties, t. y. esant kitų patikimų įrodymų, neužfiksuotų buhalterinėje apskaitoje, šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

49Teisės į gynybą pažeidimą apeliantas įžvelgė ir dėl kito dalyko, kuris glaudžiai susijęs su teismo nešališkumu. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, jog asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pvz. nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta), t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir pirmiausia bylos šalims (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007 ir kt.). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkrečiam teisėjui trūksta nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; V. F.-Huidobro c. Espagne, no. 74181/01, arr?t du

506 janvier 2010). Atitinkamos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-446/2009, 2K-195/2010 ir kt.

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą nurodė, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-491/2014).

52Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso dalyvių teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės ar ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apelianto argumentų akivaizdžiai nepakanka pripažinti, jog teismas bent vienu ar abiem iš minėtų – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektų buvo šališkas.

53Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyvių, taip pat ir apelianto, pateikti prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai, liudytojas A. G. apklaustas, proceso dalyviai turėjo teisę jam užduoti klausimus ir apeliantas šia teise pasinaudojo, todėl tai, jog nebuvo patenkinti visi apelianto bei gynėjo prašymai arba ne taip, kaip tikėtasi, įvertinti įrodymai, dar nereiškia teismą buvus šališką ar buvus pažeistą baudžiamojo proceso įstatymą.

54Kita vertus, apelianto prašymas kviesti specialistę V. L. ir išreikalauti duomenis iš VĮ ,,Regitra“ patenkintas apeliacinės instancijos teisme, kuriame atliktas įrodymų tyrimas, apklausti kai kurie liudytojai, iš jų dar kartą A. G., papildomai aiškintasi dėl aplinkybių, reikšmingų teisingam sprendimui priimti.

55Tiesa, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, kad kaltinamasis ir teismas nesusikalbėjo, R. T. suteikus paskutinį žodį (t. 7, b. l. 160–162), tačiau galiausiai kaltinamasis paskutinį žodį pasakė, jo raštu išdėstyta kalba pridėta byloje ir yra protokolo sudedamoji dalis.

56Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pavertimas savo turtu (užvaldymas), taip padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-499/2012,

572K-148/2013, 2K-138/2014 ir kt.). Esminis šio nusikaltimo sudėties požymis – kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas pavertimas savo nuosavybe. Apie nuteistojo R. T. veikos atitiktį BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatoms pirmosios instancijos teismas sprendė pagal objektyvųjį veikos požymį – išgrynintų pinigų paėmimą iš automobilių sporto klubo ,,xxx“ banko sąskaitos bei iš rėmėjų gautų grynųjų pinigų neįnešimą į klubo kasą ir banko sąskaitą, tačiau dėl jo tyčios padarius šį nusikaltimą konkrečių argumentų teismas nepateikė nurodęs, kad R. T. atsisakė duoti parodymus, neatskleidė savo poelgio tikslų ir motyvų, siekė nuslėpti realų paramos panaudojimą, neįtraukęs pinigų į buhalterinę apskaitą, disponavo šiomis lėšomis savo nuožiūra, niekur už jas neatsiskaitydamas, ir nuo šio momento jam patikėto svetimo turto pasisavinimas buvo baigtas. Tokia formuluotė rodo, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas realiai netyrė nuteistojo kaltės, t. y. jo psichinio santykio su BK 183 straipsnyje nurodytais alternatyviais objektyviaisiais požymiais, būtent, ar pinigų paėmimas buvo jo tiesioginės tyčios paversti juos savo nuosavybe išraiška. Tik nustačius tokią aplinkybę būtų galima teigti, kad tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu neturi reikšmės veikai kvalifikuoti kaip nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-831/2006, 2K-575/2010, 2K-92/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar įgalinimus turintis asmuo, disponuodamas bendrovės turtu, padarė

58BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Turto pasisavinimas galimas, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-93/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo R. T., disponuodamas jo žinioje buvusiu sporto klubo turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti klubo interesams. Apie tokio sumanymo buvimą kaltininko veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to klubui padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl sporto klubo vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo

59BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo sporto klubo reikmėms faktą.

60Pirmosios instancijos teisme (ir ikiteisminio tyrimo metu) R. T. nedavė parodymų paaiškinęs, kad nesupranta pateikto kaltinimo (t. 7, b. l. 114). Dėl to skundžiamame nuosprendyje teismas savo išvadas dėl jo kaltės pasisavinus automobilių sporto klubo ,,xxx“ pinigus pagrindė rašytiniais įrodymais: specialisto išvada Nr. 85, VMI pateiktais dokumentais (R. T. prašymais paremti sporto klubą, rėmimo sutartimis, mokėjimo dokumentais, patikrinimo aktu ir kt.), LASF raštu ir t. t.

61Teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal

62BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

63Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, teisingai nurodęs teisės normą, ja tik iš dalies rėmėsi ir, apklausęs daugybę liudytojų, jų parodymus išdėstė nuosprendyje, tačiau jais nesivadovavo, jų nevertino. Tuo teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Liudytojų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, todėl, juos atmesdamas, teismas privalėjo tai motyvuoti.

64Teisėjų kolegija neginčija Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akte Nr. (4.65)-77-26 nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamu laikotarpiu 15 paramą suteikusių įmonių pervedė į automobilių sporto klubo ,,xxx“ sąskaitą banke 1 137 000 Lt, iš kurių 1 112 640 Lt išimti grynaisiais pinigais, o dar 3 įmonės paramą suteikė 99 000 Lt grynaisiais pinigais, iš kurių į klubo sąskaitą įnešta tik 2 315 Lt ryšio paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 153–163). Šiuos duomenis objektyviai patvirtina specialisto išvados Nr. 85 turinys (t. 5, b. l. 36–43).

65Tačiau tai nereiškia, kad šitas pinigų sumas R. T. pasisavino.

66Byloje iš tiesų beveik nėra išlaidas pateisinančių dokumentų. Iš jau minėtų įrodymų šaltinių nustatyta, kad mokėjimo pavedimais 31 535,50 Lt pervesta už padangas, o 3 238,39 Lt už sportinį inventorių.

67Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, R. T. surado ir pateikė dar 2 272,59 Lt (658,19 Eur) išlaidų automobilių sporto klubo ,,xxx“ vardu pateisinančių dokumentų. Tų išlaidų pagrįstumą patvirtino specialisto išvados Nr. 124 duomenys (t. 8, b. l. 121–124). Dėl šios priežasties sporto klubui padarytą žalą valstybinis kaltintojas sumažino iki 1 207 052,41 Lt (349 586,54 Eur).

68Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš R. T. kaltės įrodymų nurodė tai, kad jis neteikė rėmėjams ataskaitų apie paramos panaudojimą. Tipinėse rėmimo sutartyse (t. 1, b. l. 52, 54, 56 ir kt.) numatytas paramos gavėjo įsipareigojimas teikti ataskaitas paramos teikėjui apie gautos paramos panaudojimą, paramos gavėjo veiklą.

69Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sutartiniai santykiai yra civilinės teisės dalykas ir ataskaitų nepateikimas paramos teikėjui nėra reikšmingas šiems santykiams peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Be to, sutartyse nenumatyta, kokia forma (žodžiu ar raštu) ataskaitos turi būti pateiktos. Aplinkybė, ar rėmėjai žinojo, ar nežinojo apie suteiktos paramos panaudojimą, matyti iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų.

70Liudytojas V. K., UAB ,,xxx“ direktorius, parodė gavęs ataskaitą raštu apie paramos panaudojimą.

71Dalis liudytojų parodė neprašę minėtų ataskaitų, nes nebuvo tokios praktikos, buvo pasitikėjimas. Tokius parodymus davė liudytojai: UAB ,,xxx“ direktorius V. K. (V. K.), UAB ,,xxx“ direktorius R. P., UAB ,,xxx“ direktorius A. V., UAB ,,xxx“ direktorius J. D., UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ kazino direktorius S. K., UAB ,,xxx“ direktorius S. V., UAB ,,xxx“ direktorius S. B..

72Šių liudytojų parodymai negali būti laikomi R. T. kaltės pasisavinus rėmėjų lėšas įrodymu, nes tai, kad jie nesidomėjo ir nežinojo, kur pinigai buvo leidžiami, neįrodo R. T. juos pasisavinus.

73Liudytojui R. D., UAB ,,A. B.“ generaliniam direktoriui ir Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentui, nereikėjo ataskaitų, nes jis labai glaudžiai susijęs su automobilių sportu, tiesiogiai bendravo su sportininkais, pats viską matė varžybose ir žinojo, kas kiek kainuoja, ko reikia, kur leidžiami pinigai. Šis liudytojas, užimdamas visuomenines pareigas, tiesiogiai susijusias su automobilių sportu, kaip niekas kitas žino šios sporto šakos kaštus.

74Liudytojas R. P. asmeniškai pažinojo A. G. kaip lenktynininką ir neabejojo paramos panaudojimo tikslingumu. Liudytojas J. D. žinojo sportininkus R. T., A. G. ir taip pat neabejojo, kad jie lėšas naudos savo treniruotėms bei dalyvauti varžybose, matė juos varžantis. Liudytojas R. J., UAB ,,xxx“, ,,xxx“ ir ,,xxx“ bendrasavininkis, rėmė A. G. per UAB ,,xxx“, matė jį dalyvaujantį varžybose, po kai kurių ralių susitikdavo ir kalbėdavosi, kaip sekasi sportuoti. Liudytojas R. Š., UAB ,,xxx“ direktorius, matė savo įmonės logotipus ant automobilių, kuriais važiavo A. G. ir kiti. Liudytojas S. K. irgi matė savo įmonių logotipus ant automobilių, varžybose dalyvaujantį A. G. Liudytojas S. V. bendravo su aktyviai sportuojančiu A. G. ir realiai matė, kad suteikta parama pasiteisino, davė naudos, buvo ,,ištransliuotas“ įmonės vardas, išaugo apyvarta. Liudytojas R. D. rėmė automobilių sporto klubą ,,xxx“, nepraleisdavo nė vienerių varžybų, jo įmonė buvo reklamuojama. Liudytojas S. B. patvirtino, kad paramos prašė A. G., matė įmonės reklamą ant automobilio.

75Šie liudytojai teisme patvirtino pažinoję A. G. kaip lenktynininką ir dažniausiai jį prašius paramos, o sutartys būdavo sudaromos su automobilių sporto klubo ,,xxx“ prezidentu, jų įmonės buvo reklamuojamos. Taigi dalis paramos lėšų neabejotinai buvo skirtos reklamai pagal sporto klubo ir rėmėjų sudarytas paramos sutartis, nors, nesant dokumentų, negalima nustatyti rėmėjų reklamai išleistos konkrečios pinigų sumos.

76Teisėjų kolegijai nekelia abejonių aplinkybė, jog automobilių sporto klubo ,,xxx“ vienas iš steigėjų A. G. dalyvavo įvairiose varžybose, o tam reikalingos didelės piniginės lėšos. Tiesa, jis atstovavo ne šiam, bet kitiems klubams, nes nacionalinėse ar tarptautinėse automobilių sporto varžybose gali dalyvauti tik LASF nariais arba LASF asocijuotais nariais esantys juridiniai asmenys, o ,,xxx“ toks nebuvo.

77Skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi LASF raštu, kad automobilių sporto klubas ,,xxx“ nebuvo LASF narys ir sporto federacija neturi informacijos apie šio sporto klubo dalyvavimą nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose (t. 1, b. l. 12), tačiau visiškai nesirėmė šio klubo aktyviausio nario A. G. teisme kaip liudytojo duotais parodymais, jog norint sportuoti nebuvo būtina priklausyti Lietuvos automobilių sporto federacijai. Apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas detaliai paaiškino skirtumą tarp sportininkų priklausymo konkrečiam klubui ir atstovavimo varžybose kitam klubui.

78Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. patvirtino, kad automobilių sportui reikalingi dideli pinigai.

79Jau minėtas liudytojas R. D. ten pat parodė, kad vienam ekipažui pasiruošimas vienerioms varžyboms, priklausomai nuo technikos, gali kainuoti nuo keliasdešimties tūkstančių litų. Net jeigu nepatiriama avarijų, ralio čempionatui, kurį sudaro 5–6 etapai, sezonui reikia 120–150 tūkstančių litų, o minimaliai – daugiau nei 100 tūkstančių litų. Įvykus avarijai, norint atstatyti automobilį į pradinę padėtį, reikia šimtų tūkstančių litų. Vienam etapui reikia turėti kelis padangų komplektus, o viena padanga kainuoja 200 eurų. Jeigu automobilis ruošiamas tik vienam greičio ruožui (per vieną etapą nuvažiuojama daugiau kaip 100 km), po etapo reikia automobilį perrinkti, kad vėl stabiliai važiuotų kitame etape.

80Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. G. davė parodymus apie sporto klubo ,,Ralis“ veiklą, lėšų naudojimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje tų parodymų nėra. Ten pateikti ikiteisminio tyrimo metu duoti labai neinformatyvūs liudytojo parodymai, kad apie klubo veiklą jis nieko nežino, visiškai nevertinant, kodėl teisiamajame posėdyje duodami parodymai esmingai skiriasi nuo ankstesnių, nors liudytojas tai paaiškino.

81Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. G. paaiškino skirtingų parodymų davimo priežastį: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nesuprato, apie kokį laikotarpį klausinėjo (iki R. T. tampant prezidentu ar jo vadovavimo metu), kadangi pirmuoju atveju sportavo ne ,,xxx“ ir apie paramą klubui nieko nežinojo, o vėliau pats ieškojo paramos; prieš tai jo namuose 6.30 val. darė kratą, ir jis nežinojo priežasties kodėl, buvo pasimetęs; paaiškėjus, jog yra baudžiamoji byla, norėjo viską išsamiai paaiškinti, tačiau jo daugiau nekvietė. Liudytojas teisme parodė, kad labai aktyviai ieškojo rėmėjų, kurie paremtų jo ekipažo dalyvavimą varžybose. Visi rėmėjai su juo susiję giminystės ryšiais. Automobilių sporto klubas ,,xxx“ nepriklausė Lietuvos automobilių sporto federacijai, tačiau turėjo paramos gavėjo statusą. Norint sportuoti, nebuvo būtina priklausyti minėtai federacijai, tik, dalyvaujant varžybose, reikėjo sumokėti 1 200 litų mokestį. Aptariamu laikotarpiu daugiausia viskas buvo perkama grynaisiais pinigais, kitaip beveik nieko nebuvo įmanoma gauti. R. T. duodavo grynuosius pinigus, o A. G. pirkdavo padangas, degalus, detales ir dokumentus pristatydavo R. T. Liudytojo ekipažas buvo brangiausias klube. Jis gaudavo paramą iš įmonių ,,xxx“ kazino, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“. Į įmones eidavo liudytojas, tačiau prašymus paramai gauti pasirašydavo R. T., jis duodavo visus reikalingus dokumentus. Klube sportavo apie penkis ekipažus, ir kiti ieškojo sau rėmėjų. Liudytojo ekipažui vienas sportavimo sezonas galėjo kainuoti apie 200 tūkstančių litų. Prekes ir paslaugas dažniausiai pirkdavo iš asmenų, dirbusių su verslo liudijimais, taip pat pirkdavo Suomijoje, Anglijoje.

82Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. G. detalizavo sportuojant patiriamas išlaidas. Apie tai davė parodymus anksčiau aktyviai automobilių sportu užsiiminėjęs liudytojas A. S., nuteistasis R. T.

83Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. G. detaliai paaiškino, kodėl, priklausant vienam klubui, galima atstovauti kitam ar kitiems klubams. Liudytojas A. G., aptariamu laikotarpiu varžybose atstovavęs keletui sporto klubų (,,xxx“, ,,xxx“), priklausė automobilių sporto klubui ,,xxx“ ir aktyviai pats ieškojo rėmėjų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymą galima remti ne sportininką, bet tik sporto klubą, o automobilių sportas yra labai brangus. Dėl to atstovaudamas kitiems klubams, kuriems šis žinomas sportininkas ,,rinko taškus“, jis paramą gaudavo per sporto klubą ,,xxx“. Pats sporto klubas kaip komanda varžybose nedalyvaudavo, jis ,,augino“ sportininkus, buvo jų rėmimo šaltinis. Užsienyje sportavimui reikalingas prekes pirkdavo R. T., nes liudytojas nekalba angliškai, tačiau liudytojas internete surasdavo reikalingas detales, kurios automobilių sporte labai brangios: ratas kainuoja 300 eurų, pavarų dėžė gali kainuoti 20–35 tūkstančius svarų. Padangas atsiveždavo iš Slovakijos, nes ten jos buvo pigesnės, kainavo 200 eurų. Į varžybas reikia vežtis penkis komplektus padangų skirtingos dangos keliams, skirtingoms oro sąlygoms. Automobiliui apsivertus, pavarų dėžė sulūždavo ir vėl tekdavo prašyti rėmėjų paramos artimiausioms varžyboms. Liudytojas važiavo keturiais automobiliais. Vienas iš jų, labai retos markės automobilis ,,xxx“, priklausė sporto klubui ,,xxx“, kitus išnuomoti surado pats liudytojas, du iš jų Latvijoje. Dalyvaujant varžybose, reikėdavo nuvažiuoti 100 km, už 1 km tekdavo mokėti po 100 eurų. Sportinis kuras kainavo 4,15 euro už 1 litrą, o 1 km sunaudodavo 1 litrą. Už automobilių nuomą, degalus, detales mokėjo klubas ,,xxx“. Automobilius, kuriais važiavo liudytojas A. G., varžyboms rengdavo Lietuvoje fiziniai asmenys, taip pat klubas ,,xxx“ (mechanikai ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“). Už tai taip pat atsiskaitydavo klubas ,,xxx“.

84Liudytojas A. S., Kauno įmonės ,,xxx“ prezidentas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad aptariamu laikotarpiu varžybose dalyvavo ir A. G., ir R. T. ,,xxx“ tuo metu Lietuvoje turėjo didžiausią įdirbį, sporto klubui ,,xxx“ tiekė detales, remontavo automobilių variklius. Detales gaudavo tiesiogiai iš Anglijos, ,,xxx“ kompanijos atstovybės. Atsiskaitymas su klubais vyko ir grynaisiais pinigais, ir barteriu (pvz. A. G. iš užsienio atveždavo žymiai pigiau padangų ir jas atiduodavo, o ,,xxx“ už tai ,,xxx“ suremontuodavo automobilio variklį). Klubas ,,xxx“ ruošdavo automobilius ralio varžyboms. Pirminis paruošimas reiškia, kad išardydavo standartinį automobilį, jo kėbulą, atlikdavo lengvinimo, suvirinimo darbus, tvirtindavo lankus ir t. t. Klubas ,,xxx“ turėjo A grupės automobilių, t. y. sportinių automobilių su išimtiniais mazgais. A. G. važiavo tokiu automobiliu. Šios grupės automobilio pirminio paruošimo minimali suma tais laikais buvo apie 100 tūkstančių dolerių. Automobilio paruošimas kiekvienoms varžyboms reiškia, kad po varžybų reikia visą automobilį išrinkti, keliančias įtarimą detales pakeisti ir vėl automobilį surinkti. A grupės automobiliui paruošti varžyboms 1 km reikėjo 100 dolerių. Įmonė ,,xxx“ ruošdavo ne tik varžybų, bet ir treniruočių automobilius. Per metus ,,xxx“ tai darydavo ne vieną ir ne tris kartus, su klubu buvo nuolatiniai kontaktai.

85Nuteistasis R. T. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad sporto klubas ,,xxx“ turėjo du ,,kovinius“ brangius automobilius, kurie buvo perdirbti, sportininkai jais dalyvavo varžybose. Dar du automobiliai skirti treniruotėms, buvo mikroautobusas ,,xxx“, priekaba ,,xxx“. Automobilių, jų dalyvavimo renginiuose nuotraukos buvo įrašytos į diskelį, tačiau tyrėja jo nepridėjo prie bylos, jis dingo. Šią aplinkybę patvirtina R. T. paaiškinimas (t. 5, b. l. 199–200). Priimdamas nutarimą iš dalies atmesti prašymą, prokuroras dėl to nepasisakė (t. 5, b. l. 197). Klubas lėšas leido pagal įstatus ,,xxx“ funkcionuoti, sportui propaguoti, sportuoti, dalyvauti sporto varžybose. Klubas negalėjo veikti be pinigų, nes sportininkai važiuodavo į varžybas. Pagrindinės lėšos buvo skirtos A. G. Sportininkas labiausiai suinteresuotas ieškoti rėmėjų, kadangi jo tinkamas pasiruošimas, technikos paruošimas priklauso nuo to, kiek jis gaus lėšų. Visi rėmėjai matė A. G. rezultatus, jo veiklą, to užteko ir nereikalavo jokių ataskaitų. Automobiliai buvo perdirbami, agregatai brangūs. Jeigu įvyksta avarija, automobilio atstatymui mokamos žymiai didesnės pinigų sumos. Į varžybų sąmatą įskaičiuojamas ne tik automobilio paruošimas, bet ir jo transportavimas, nes jis brangus ir į varžybų vietą vežamas, treniruočių ciklas, viešbučiai, specialus kuras. Be to, būtina išlaikyti mechanikus. Sportininkai dalyvauja ne tik Lietuvos automobilių sporto federacijos organizuojamose varžybose. Beveik kiekvieną savaitgalį vyksta treniruotės, slalomas jaunimui. Sporto klubo veikla skirta ne tik konkrečiam sportininkui važiuoti ir dalyvauti varžybose. Tai yra ir sporto propagavimas, jaunimo auklėjimas.

86Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. Š., R. D., abiejų instancijų teismuose apklausto liudytojo A. G., apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo A. S., nuteistojo R. T. parodymais apie automobilių sporto kaštus ir rėmėjų lėšų panaudojimą. Liudytojų parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis, kuriuo remiasi teisėjų kolegija, darydama išvadas dėl R. T. kaltės, padarius aptariamą nusikaltimą. Nors R. T. beveik nepateikė išlaidas įrodančių buhalterinių dokumentų, tačiau pagal minėtų liudytojų parodymus išlaidos buvo didelės, nes nėra abejonių vien dėl A. G. dalyvavimo daugelyje automobilių ralio varžybų. Šio sportininko aktyvi sportinė veikla žinoma ne tik sporto pasaulyje, ji buvo plačiai nušviečiama žiniasklaidoje ir nereikalauja atskiro įrodinėjimo, o šiame nuosprendyje jau aptarta, kad sportininkas buvo remiamas ne tiesiogiai, bet per automobilių sporto klubą ,,xxx“. Tuo paaiškinama, jog rėmėjų pervesti į klubo atsiskaitomąją sąskaitą pinigai būdavo netrukus išgryninami, nes jų reikėdavo rengtis varžyboms.

87Kita vertus, net nieko nežinant apie šio sportininko pasiekimus, būtų nelogiška galvoti, kad A. G., kaip labiausiai rėmėjų parama rūpinęsis sporto klubui ,,xxx“ priklausęs sportininkas, būtų nuolat tai daręs, ieškojęs naujų rėmėjų, jeigu nebūtų galėjęs naudoti rėmėjų pinigų automobilių sporto varžyboms rengtis ir jose dalyvauti, kadangi pinigus pasisavintų R. T.

88Negalima neatkreipti dėmesio ir į aplinkybę, jog sporto klubas ,,xxx“ turėjo savo automobilių (t. 8, b. l. 26–29), iš kurių du buvo naudojami varžyboms, du treniruotėms, kitos technikos. Visu tuo naudojosi ne vien A. G. Jų išlaikymas taip pat reikalavo lėšų, nors nuteistasis to negali pagrįsti dokumentais. Automobilių sporto klubo veiklos sritys, kelti tikslai matyti ne tik iš nuteistojo R. T. parodymų, bet ir iš klubo įstatų, veiklos programos (t. 4, b. l. 165–170; t. 3, b. l. 157–158). Klubas realiai veikė. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akto Nr. (4.65)-77-26 ir specialisto išvados Nr. 124 duomenys (t. 1, b. l. 153–160; t. 8, b. l. 121–124) patvirtina kai kurias, nors ir nedideles išlaidas, padarytas sporto klubo ,,xxx“ vardu.

89Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra turtinė žala, padaroma turto savininkui. Būtina įsitikinti tokio turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė arba kitas turto savininkas patyrė realios žalos dėl vadovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-P-95/2012 ir kt.).

90Nagrinėjamoje byloje buhalterinės apskaitos dokumentų yra labai mažai.

91Nustatydamas sporto klubui padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi jau minėtu Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. (4.65)-77-26, kuriame nurodyta, kad ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatytą paramos paskirtį panaudota gauta parama apmokestinama pelno mokesčiu, taikant 15 procentų mokesčio tarifą, ir socialiniu mokesčiu.

92Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gauta parama panaudota pagal jos paskirtį, t. y. automobilių sportui remti. Dėl to nėra pagrindo šią paramą apmokestinti ir teigti, jog R. T. veiksmais sporto klubui ,,xxx“ padaryta žalos.

93Išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad R. T. nepadarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

94Jo veiksmuose nėra ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes gauta iš rėmėjų parama ne iššvaistyta, bet panaudota pagal tikslinę paskirtį. Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir dėl aptariamos veikos priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

95Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015,

962K-508-976/2015 ir kt.), o galutinę išvadą esant ar nesant nusikalstamus padarinius daro teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje atlikus visuomeninės organizacijos automobilių sporto klubo ,,xxx“ 2006-01-03 – 2008-10-10 laikotarpio dokumentų tyrimą, nustatyta: dėl to, kad ši visuomeninė organizacija nepateikė tirti buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, jų pagrindu sudarytų apskaitos registrų, suvestinio registro – Didžiosios knygos, 2006–2008 metų finansinių ataskaitų rinkinių ir kt.), nėra galimybės įvertinti, ar jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų; iš dalies negalima nustatyti prezidento R. T. aptariamo vadovavimo laikotarpiu automobilių sporto klubo ,,xxx“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; nėra galimybės įvertinti grynųjų pinigų apskaitos ir 1 211 640 Lt sumos panaudojimo. Šios išvados surašytos Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus tyrimų grupės specialisto išvadoje Nr. 85 (t. 5, b. l. 36–43). Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam R. T. pateikus keletą rastų buhalterinės apskaitos dokumentų ir atlikus jų tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 124 nurodyta, kad pateikti dokumentai patvirtina 2 272,59 Lt (658,19 Eur) panaudojimą automobilių sporto klubo ,,xxx“ vardu, tačiau ši specialisto išvada nepakeitė ankstesnės specialisto išvados Nr. 85 rezultatų, jog iš dalies negalima nustatyti automobilių sporto klubo ,,xxx“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 8, b. l. 121–124). Aptarti duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Jie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami. Apeliantas savo skunde neteisingai vertino specialisto išvados Nr. 85 duomenis. Aplinkybė, kad, nepateikus pirminės apskaitos bei kitų buhalterinių dokumentų, negalima nustatyti, kaip išleista parama, šiuo konkrečiu atveju būtent ir sąlygoja, jog dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti sporto klubo veiklos, jo turto ir kt. Tai reiškia, kad tokia veika sukėlė padarinius, kuriems esant atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Nuteistasis ginčijo savo kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo argumentuodamas, jog visus dokumentus jis perdavė naujai paskirtam automobilių sporto klubo prezidentui N. M., todėl nėra atsakingas dėl dokumentų nepateikimo tyrimui, o N. M. parodymai neperėmus dokumentų yra neteisingi, teismas jais nepagrįstai patikėjo. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip neatitinkantys tikrųjų aplinkybių. N. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl netikrų dokumentų pagaminimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, N. M. parodė, kad už 20 Lt užmokestį pasirašė R. T. paduotus dokumentus, tačiau tarp jų nebuvo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Jo parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami. Nustatyta, jog N. M. pasirašė prašymą jį priimti į automobilių sporto klubo ,,xxx“ narius, klubo materialaus turto priėmimo–perdavimo aktą, buhalterinės apskaitos dokumentacijos ir registrų priėmimo–perdavimo aktą, kitus dokumentus (t. 4, b. l. 29–34). Įvertinus N. M. asmenybę (iki įvykio 9 kartus teistas), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kodėl R. T. jį pasirinko naujuoju sporto klubo ,,prezidentu“. Akivaizdu, kad net nežinant šio žmogaus praeities, parduotuvėje neblaiviam asmeniui duodant pasirašyti teisines pasekmes sukeliančius dokumentus, siekiama konkrečių tikslų. Šiuo atveju VMI nustatė, kad automobilių sporto klubas ,,xxx“ 2005–2008 m. mokesčių administratoriui neteikė ataskaitų apie paramos gavimą, ir tikrino gautos paramos panaudojimą. Būdamas sporto klubo ,,xxx“ prezidentas bei kasininkas ir žinodamas, jog klube buhalterinė apskaita vesta netvarkingai arba iš viso nevesta, R. T. tikslingai siekė perkelti atsakomybę už tai atsitiktiniam žmogui. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad N. M., priešingai nei parodė, buvo nuvykęs pas notarę, į Registrų centrą ar SEB banką, nes tai patvirtina skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojų R. J., V. S. parodymai, specialisto išvados Nr. 11-742 (13), 11-1003 (13) duomenys (t. 4, b. l. 29–34), tačiau tai neįrodo N. M. sąmoningai davus neteisingus parodymus. Dėl savo paties pripažinto neblaivaus gyvenimo būdo jis galėjo neprisiminti visų su aptariamu nusikaltimu susijusių aplinkybių arba jas supainioti. Įrodymų visetas paneigia galimybę N. M. galėjus realiai tapti automobilių sporto klubo ,,xxx“ prezidentu su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl jo parodymais remiamasi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus. Skundo argumentas, jog tiriamu laikotarpiu N. M. turėjo net penkias sąskaitas skirtinguose bankuose, ir tai leidžia abejoti jo versija buvus visišką benamį bei nieko nesupratus, atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys įrodo, kad N. M. byloje aktualiu laikotarpiu iš tiesų turėjo keturias (ne penkias, kaip nurodyta apeliaciniame skunde) sąskaitas dviejuose bankuose (t. 4, b. l. 36). Į vieno banko sąskaitą 2008 m. liepos 4 d. pervestas vieno mėnesio darbo užmokestis, kuris jau trečią dieną po pervedimo per septynis kartus visas paimtas (t. 4, b. l. 91). Kitose trijose sąskaitose nei lėšų, nei operacijų nebuvo (t. 4, b. l. 92, 93). Be to, N. M. vardu vėliau atidarytos dar penkios banko sąskaitos, tačiau jose taip pat nebuvo nei lėšų, nei operacijų (t. 4, b. l. 91 antra pusė, 95, 97, 98, 99). Šie duomenys patvirtina paties N. M. nurodytą gyvenimo būdą, o atidarytų nenaudojamų sąskaitų kiekis rodo galimybę už užmokestį teikti įvairaus pobūdžio paslaugas jų pageidaujantiems nesąžiningiems asmenims. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. T. pasinaudojus N. M. pažeidžiamumu dėl jo gyvenimo būdo, siekiant išvengti mokesčių administratoriaus (VMI) patikrinimo dėl automobilių sporto klubo ,,xxx“ gautos paramos panaudojimo, o tiksliau, jos apskaitos, kuri akivaizdžiai buvo nevedama arba netinkamai vedama. Nors byloje yra automobilių sporto klubo ,,xxx“ 2008 m. spalio 10 d. formalus visuotinio susirinkimo protokolas, kad N. M. buvo paskirtas sporto klubo prezidentu ir kasininku (t. 4, b. l. 195), tačiau realiai jais netapo ir jokių sporto klubo dokumentų neperėmė, todėl, nepriklausomai nuo jo pagamintų (t. y. užpildytų, pasirašytų ir pan.) netikrų dokumentų, visa atsakomybė už klubo veiklą ir jo buhalterinės apskaitos tvarkymą tenka R. T., nors formaliai dar 2008 m. rugsėjo 5 d. automobilių sporto klubo ,,xxx“ visuotiniame susirinkime jis buvo atšauktas iš klubo prezidento ir kasininko pareigų (t. 4, b. l. 16). Tokią išvadą pagrindžia įstatymų nuostatos. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Šio straipsnio 2 dalis, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, numatė, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Tuo metu galiojusiame Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nurodyta, kad apskaitos ir kiti nustatyti dokumentai privalomai saugomi

9710 metų. Jeigu ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte jos iš viso nėra, tai už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jis ir atsako. Dėl skundžiamame bei šiame nuosprendžiuose išdėstytų argumentų nagrinėjamu laikotarpiu automobilių sporto klubo ,,xxx“ tikrasis prezidentas, t. y. vadovas, buvo R. T. Taigi jis ir buvo atsakingas už sporto klubo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. 85 nurodyta, kad R. T. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, turinčios užtikrinti jų saugumą, ir neišsaugojo automobilių sporto klubo ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų. R. T. nenurodė, kur yra dokumentai, jie nebuvo pasiekiami tyrėjams. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tokie duomenys išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami. Jau minėta, kad aptariama neteisėta veika sukėlė padarinius, t. y. negalėjimą iš dalies nustatyti automobilių sporto klubo ,,xxx“ veiklos, jo turto ir kt., todėl R. T. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis bei jo gynėjas teigė, kad dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos reikia taikyti senatį ir bylą nutraukti. Toks proceso dalyvių svarstymas niekuo nepagrįstas. BK 222 straipsnio 1 dalyje įvardyta tyčinė nusikalstama veika, už kurią numatyta didžiausia bausmė laisvės atėmimas iki 4 metų ir kuri nagrinėjamoje byloje baigta daryti 2008 m. spalio 10 d., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunkčio nuostatos numato, kad už apysunkį tyčinį nusikaltimą negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo jo padarymo praėjo aštuoneri metai. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2015 m. vasario 20 d., t. y. nepraėjus aštuoneriems metams nuo nusikaltimo padarymo. Atkreipiamas apelianto ir jo gynėjo dėmesys, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (šiuo atveju pirmosios instancijos teisme), o ne iki jo įsiteisėjimo, t. y. apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo ir jo gynėjo išsakytas argumentas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms.

98Dėl bausmės Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, skirdamas bausmę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyse numatytomis nuostatomis ir bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė – paskirta įstatymo sankcijoje ir jos ribose numatyta bausmė, todėl nėra pagrindo keisti jos dydžio. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad, R. T. išteisinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą šiuo konkrečiu atveju nėra teisinga. Svarstydama dėl nuteistajam už pastarąją veiką paskirtos bausmės teisingumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, taip pat vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei kitomis Baudžiamojo kodekso normomis, kurių visuma išreiškia įstatymų leidėjo principinę nuostatą, jog reali laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai dėl padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės ypatingo pavojingumo kitaip nebūtų pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei pačiai bausmės paskirčiai keliami reikalavimai. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra tinkamiausia priemonė realizuoti kriminalinės bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, kitas šiame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus ir daro išvadą, jog, baudžiant už įrodytą nusikalstamą veiką, šiuo atveju bausmės paskirtis gali būti pasiekta, nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės paskirčiai pasiekti; antrą kartą – nustatęs

99BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą spręsdamas, ar bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės paskirtis kaltininkui bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. T. paskirtos bausmės teisingumo, vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, įvertinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, kad R. T. tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo nusikaltęs ir teistas. Priešingų duomenų byloje nėra ir apie vėlesnį laikotarpį. Veika, kurią padaręs jis pripažintas kaltu, padaryta daugiau nei prieš aštuonerius metus. R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai leidžia paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis keičiamas:

100R. T. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Be to, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokia priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Priimant naują išteisinamąjį nuosprendį R. T. nepadarius veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė.

101Dėl turto konfiskavimo Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. T. kaltu dėl automobilių sporto klubo ,,xxx“ turto pasisavinimo, taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskavo 1 209 325 Lt (350 244 Eur). Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš tokios veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui R. T. dėl šios veikos išteisinant, nėra teisinio pagrindo taikyti turto konfiskavimą, todėl keičiama ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis.

102Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies

1042 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

105Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

106R. T. dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

107Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmės ir turto konfiskavimo pakeisti:

108R. T., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį ir paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL dydžio (753,2 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti įmokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 1 209 325 Lt (350 244 Eur).

109Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad... 3. jis 2002 m. rugsėjo 11 d. vykusiame visuomeninės organizacijos automobilių... 4. 29 800 Lt, 2006 m. vasario 21 d. 29 000 Lt, 2006 m. liepos 12 d. 20 000 Lt,... 5. 28 000 Lt, 2006 m. gruodžio 15 d. 20 000 Lt, 2006 m. gruodžio 19 d. 25 000... 6. Nr. 0218189 iš UAB „xxx“ priėmė 9 000 Lt paramą; pagal 2006 m.... 7. 30 000 Lt paramą, iš viso 99 000 Lt sumą, iš kurių laikotarpiu nuo 2007 m.... 8. Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad... 9. 2002 m. rugsėjo 11 d. vykusiame visuomeninės organizacijos automobilių... 10. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad... 11. Teismas, atsisakydamas iškviesti ir apklausti specialistę bei atmesdamas... 12. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos automobilių sporto federacijos (toliau... 13. A. G., dalyvavęs varžybose, dalyvavo kito klubo vardu;... 14. Teismas visai nevertino liudytojo A. G. teisme duotų... 15. Be to, teismas neteisingai įvertino nuteistojo N. M.... 16. Teismas privalėjo atsižvelgti, jog N. M. byloje... 17. Specialisto išvadoje Nr. 85 aiškiai nurodyta, kad, nesant pateiktų pirminės... 18. Apeliantas neprivalo teismui įrodinėti, kur išleido klubo ,,xxx“ pinigus,... 19. Teismas konstatavo, kad apelianto tyčia pasireiškė pinigų neįtraukimu į... 20. Byloje nustatyta, kad N. M. laisva valia perėmė klubo... 21. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde prašė... 22. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį... 23. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. T. kaltė... 25. Tačiau kitą R. T. inkriminuotą veiką teismas... 26. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų... 27. Dėl įrodymų vertinimo... 28. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad... 29. Nuteistasis iš dalies teisus dėl įrodymų vertinimo. Jam inkriminuota veika... 30. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja,... 31. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, kad teismas... 32. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų... 33. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai išnagrinėjus ir... 34. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas apgaulingo apskaitos tvarkymo... 35. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti ar... 36. Dėl teisės į gynybą pažeidimo ir teismo šališkumo... 37. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad... 38. Apeliantas nurodė teismą buvus šališką, nes nepagrįstai rėmėsi LASF... 39. Su tokiais skundo argumentais negalima sutikti.... 40. Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas, teismo nešališkumo reikalavimas... 41. 6 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir... 42. Šios teisės taip pat numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 43. 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse, BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 5, 7... 44. Teisėjų kolegija nenustatė teismą pažeidus nuteistojo 45. Apeliantas šią savo teisę apeliaciniame skunde neteisingai interpretavo... 46. BPK 21, 22 straipsniuose iš tiesų įtvirtinta, kad duoti parodymus, teikti... 47. Kita vertus, pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, jog įmonės... 48. Šia nuostata vadovavosi pirmosios instancijos teismas, R.... 49. Teisės į gynybą pažeidimą apeliantas įžvelgė ir dėl kito dalyko, kuris... 50. 6 janvier 2010). Atitinkamos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse 52. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso dalyvių... 53. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 54. Kita vertus, apelianto prašymas kviesti specialistę V.... 55. Tiesa, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys... 56. Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo Pagal BK 183 straipsnio 2... 57. 2K-148/2013, 2K-138/2014 ir kt.). Esminis šio nusikaltimo sudėties požymis... 58. BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios... 59. BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi... 60. Pirmosios instancijos teisme (ir ikiteisminio tyrimo metu) 61. Teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog... 62. BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima... 63. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, teisingai... 64. Teisėjų kolegija neginčija Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akte Nr.... 65. Tačiau tai nereiškia, kad šitas pinigų sumas R. T.... 66. Byloje iš tiesų beveik nėra išlaidas pateisinančių dokumentų. Iš jau... 67. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, R. T.... 68. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš R. T.... 69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog... 70. Liudytojas V. K., UAB ,,xxx“ direktorius, parodė... 71. Dalis liudytojų parodė neprašę minėtų ataskaitų, nes nebuvo tokios... 72. Šių liudytojų parodymai negali būti laikomi R. T.... 73. Liudytojui R. D., UAB ,,A. B.“... 74. Liudytojas R. P. asmeniškai pažinojo 75. Šie liudytojai teisme patvirtino pažinoję A. G. kaip... 76. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių aplinkybė, jog automobilių sporto klubo... 77. Skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi LASF raštu, kad automobilių... 78. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. patvirtino,... 79. Jau minėtas liudytojas R. D. ten pat parodė, kad vienam... 80. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. G. davė... 81. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. G. paaiškino... 82. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. G.... 83. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. G. detaliai... 84. Liudytojas A. S., Kauno įmonės ,,xxx“ prezidentas,... 85. Nuteistasis R. T. apeliacinės instancijos teisme... 86. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmosios instancijos teisme... 87. Kita vertus, net nieko nežinant apie šio sportininko pasiekimus, būtų... 88. Negalima neatkreipti dėmesio ir į aplinkybę, jog sporto klubas ,,xxx“... 89. Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, todėl, inkriminuojant šią... 90. Nagrinėjamoje byloje buhalterinės apskaitos dokumentų yra labai mažai.... 91. Nustatydamas sporto klubui padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas... 92. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gauta parama panaudota pagal jos... 93. Išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad 94. Jo veiksmuose nėra ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo... 95. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas,... 96. 2K-508-976/2015 ir kt.), o galutinę išvadą esant ar nesant nusikalstamus... 97. 10 metų. Jeigu ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą arba... 98. Dėl bausmės Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog,... 99. BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar... 100. R. T. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas vieneriems... 101. Dėl turto konfiskavimo Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 102. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 104. 2 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,... 105. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl 106. R. T. dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje... 107. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl 108. R. T., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 222... 109. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....