Byla 2A-338/2013
Dėl susitarimų ir vekselio pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-412-278/2011 pagal ieškovės Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“ ieškinį atsakovui D. Z., tretiesiems asmenims UAB “Statinių projektavimo biuras”, L. M. įmonei, UAB „Baseinų technologija”, UAB „Būstuva”, UAB „Vilniaus rentinys” ir AB „Iglus” dėl susitarimų ir vekselio pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų iš esmės suklydus ir prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms.

5Ieškovė su atsakovu 2004 m. rugpjūčio 16 d. sudarė gyvenamojo namo Statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis). Ieškovė 2007 m. rugsėjo 4 d. su atsakovu pasirašė susitarimą prie Sutarties (toliau – ir 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimas, susitarimas prie sutarties), kurio 5 punkte nustatė, kad statinio darbų trūkumai bus taisomi atsakovo tiesiogiai samdytos AB „Iglus“. Pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 6 punktą, šalys susitarė, kad per 10 dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos, dalyvaujant pastato techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui, AB „Iglus“ atstovui, bus sudaromas defektų aktas, kuriame bus įvardijamas asmuo, kaltas už darbų trūkumus, o 7 punkte – nustatė procedūrą už darbų trūkumus kaltam asmeniui identifikuoti. Galutinio sprendimo teisė nustatyti kaltą asmenį už darbų trūkumus buvo suteikta statinio techniniam prižiūrėtojui V. M.. Šiam asmeniui nepateikus sprendimo, šalys įgyja teisę skirti ekspertizę kaltam asmeniui už darbų trūkumus nustatyti. Ginčo atveju, be kitų trūkumų, buvo nustatyta, kad gyvenamajame name drėksta namo rūsio patalpos.

6Ieškovės teigimu, ji, nežinodama tikrųjų rūsio patalpų drėkimo priežasčių, 2007 m. rugsėjo 6 d. pasirašė gyvenamojo namo statybos pasitarimo protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo įvardinti kalti dėl statinio darbų trūkumo asmenys, t. y. UAB „Baseinų technologijos“ ir UAB „Ekokodas“ (UAB „Būstuva“), bei prisiėmė įsipareigojimus atlyginti darbų ištaisymo išlaidas. Ieškovė 2008 m. gegužės 21 d. pasirašė Susitarimą (toliau – ir 2008 m. gegužės 21 d. Susitarimas), pagal kurį šalys susitarė, kad UAB „Geosintetika“, įvertinus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, įsipareigoja sutartu grafiku sumokėti atsakovui 163 511,72 Lt patirtų išlaidų statybos darbų defektų šalinimui. Prievolių užtikrinimui 2008 m. gegužės 21 d. pasirašė ir pateikė atsakovui neprotestuotiną vekselį 163 511,42 Lt sumai. Atsakovo užsakymu 2008 m. birželio 25 d. atlikus geologinę ekspertizę, ieškovė įsitikino, kad ji, pasirašydama visus susitarimus dėl rūsio remonto išlaidų kompensavimo, suklydo, nes jos kaltės dėl rūsio drėkimo nėra. Ieškovė be pagrindo sutiko kompensuoti užsakovui visas, su rūsio grindų ir sienų remontu susijusias išlaidas, nes ekspertizės išvados patvirtino, kad dėl rūsio patalpų drėkimo yra kalti pastato projektuotojai, kuriuos samdė atsakovas.

7Atsakovo manymu, gyvenamąjį namą ieškovė pastatė nukrypdama nuo projekto vadovo R. P. techninio projekto. Sutartimi prisiėmusi įsipareigojimus atsakovui, ieškovė turėjo pareigą statybos darbus atlikti griežtai pagal sutarties sąlygas, todėl ji yra atsakinga už atliktų darbų trūkumus. Tuo atveju, jeigu ieškovė pastebėjo projekto trūkumus, apie tai privalėjo įspėti atsakovą iki darbų pradžios, tačiau veikė nesilaikydama Sutarties sąlygų, pažeisdama statybos procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl yra atsakinga už statybos darbų kokybės trūkumus bei sukeltus nuostolius. UAB „Geosintetika“ nesinaudojo teise sustabdyti darbų vykdymą, savavališkai pakeitė iš esmės techninį projektą subrangovo UAB „Vilniaus rentinys“ darbo projektu, tuo prisiimdama riziką dėl techninio projekto pakeitimo iš esmės. Techniniam prižiūrėtojui nustačius priežastis, žinodama, kad neįrengta hidroizoliacija, taip pat, jog buvo pakeista drenažo schema, o nustatytos rūsio drėkimo priežastys yra galimai klaidingos, ieškovė nesinaudojo teise samdyti kitus ekspertus, nors tokia teisė nebuvo apribota. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai suklaidino ją sudarant 2007 m. rugsėjo 4 d. sandorį, Protokolą, 2008 m. gegužės 21 d. Susitarimą ir vekselį. Ieškovė yra verslininkė, todėl netinkamai įvykdžiusi prievolę privalo atsakyti, jeigu neįrodo, kad netinkamai prievolę įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Rūsys drėksta dėl netinkamai įrengto drenažo bei hidroizoliacijos, tai patvirtino ir pateikta eksperto L. U. išvada.

8Trečiojo asmens UAB „Statinių projektavimo biuras“ tvirtinimu, pastato pamatai, grindys, rūsio sienos buvo suprojektuoti atsižvelgiant į UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geologija“ 2003 m. atliktus inžinierinius geologinius tyrinėjimus. Įvertinus jų išvadas, techniniame projekte buvo numatyta įrengti drenažą, siekiant pažeminti požeminio vandens lygį bei spūdinį poveikį, o namo požeminės dalies apsaugojimui nuo drėgmės ir vandens, suprojektuota vertikali ir horizontali hidroizoliacija. Drenažo įrengimo ir požeminės pastato dalies hidroizoliavimo detalizavimas turėjo būti atliekamas darbo projekto stadijoje. Darbo projektą atlikusi UAB „Vilniaus rentinys“ pakeitė techninio darbo projekto sprendimus, vietoje surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų buvo pasirinktos monolitinės konstrukcijos, taip pat pakeistos cokolio, grindų detalės, nenumatytas drenažas po namo grindimis bei horizontali hidroizoliacija. Drenažui esant tik apie rūsį, atsirado galimybė vandeniui patekti į rūsį pro rūsio grindis, kurios, priešingai techniniam projektui, nebuvo izoliuotos nuo drėgmės patekimo. R. P. statinių projektavimo biuro paruoštame projekte hidroizoliacija buvo numatyta ir po rūsio grindimis, ir išorės sienose, darbo projekte rūsio dugno hidroizoliacija nebuvo numatyta. Trečiojo asmens atstovo ant UAB „Vilniaus rentinys“ darbinio projekto esantis jo parašas nelaikytinas suderinimu su visu darbiniu projektu, nes nėra pasirašytas kiekvienas brėžinys. Viena iš rūsyje atsirandančios drėgmės priežasčių yra neteisingai įrengtas drenažas, o ieškovė teiginio, kad buvo panaudotas drenažinis žvyro sluoksnis po rūsio grindimis, neįrodė.

9Trečiojo asmens L. M. įmonės nurodymu, kadangi rūsio darbo brėžinius ieškovė jiems pateikė bei nurodė, jog UAB „Vilniaus rentinys“ atliktas darbo projektas yra suderintas su atsakovu, todėl atliktus rūsio darbus priėmė pagal darbo projektą. Pastebėjus drėgmę rūsyje, kolegialiai nustatė, kad drėgmė atsirado vykdant baseino ir kt. darbus, t. y. darbų metu išsiliejus vandeniui ir jam patekus po grindimis. Kaip drenažas po pamatais buvo pilamas žvyras, nes projekte buvo numatyta, kad ši medžiaga gali būti naudojama. Vykdant darbus, buvo kilę problemų su hidroizoliacija.

10Trečiasis asmuo AB „Iglus“ teigimu, atsakovui priklausančiame gyvenamajame name įmonė atliko rūsio remonto darbus už 141 732,16 Lt.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatė, jog statybos darbai gyvenamajame name būtų buvę atlikti kokybiškai, o už jų trūkumus yra atsakingas rangovas, priėjo prie išvados, kad ieškovės ieškinys netenkintinas. Teismas pažymėjo, kad šalims konstatavus UAB „Geosintetika“ kaltę dėl drėkimo rūsyje, daryti išvadą, jog visos šalys, sudarydamos ginčijamus sutarimus suklydo, nėra pagrindo. Suklydus vienai šaliai, o kitai sandorio šaliai neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų suklaidinę ieškovę, suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, o sandoris pripažintas negaliojančiu (CK 1.90 str. 5 d.). Aplinkybę, kad techninio projekto sprendiniai buvo pakeisti UAB „Vilniaus rentinys“ ruošiant darbo projektą, patvirtina 2009 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės išvada. Neginčijamų įrodymų, kad techninio projekto pakeitimas neturėjo įtakos rūsio drėkimui, byloje nėra (CPK 178 str.). UAB „Geosintetika“ įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą techninį projektą ir kitus dokumentus pastatyti namą, o be užsakovo sutikimo pakeitus techninio projekto sprendimus, būtent jai kyla pareiga atlyginti užsakovo patirtus nuostolius (CK 6.684 str. 1 d.). Ieškovė neįrodė, kad ginčijami susitarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jog ji iš esmės suklydo sudarydama ginčijamus sandorius, todėl be pagrindo prisiėmė pareigą atlyginti nuostolius.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl esminio suklydimo.
  2. Teismas sprendime padarė viena kitai absoliučiai prieštaraujančias išvadas. Viena vertus, pripažino, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad rūsio drėkimo priežastys nėra tos, kurios buvo įvardintos ginčijamame šalių pasirašytame 2007 m. rugsėjo 6 d. defektų akte, t. y. neginčytinai nustatė, kad visos ginčijamo sandorio šalys, pasirašydamos defektų aktą, nustatė klaidingą rūsio patalpų drėkimo priežastį, tačiau, kita vertus, paneigė pirmąją išvadą ir konstatavo, jog ginčijamas susitarimas buvo sudarytas dėl didelio ieškovės neatsargumo, todėl pasirašant defektų aktą kitos sandorio šalys neklydo.
  3. Ieškovė, žinodama tikrąsias rūsio drėkimo priežastis, būtų nepasirašiusi ginčijamų susitarimų ir prisiėmusi atsakomybės už rūsio defektų taisymą. Tai, kad buvo suklysta dėl rūsio drėkimo priežasčių, įrodo visų statybos proceso dalyvių parašai ant defekto akto. Visos ginčijamo susitarimo šalys susitarime fiksavo tikrovės neatitinkančius faktus – rūsio drėkimo priežastimi įvardijo neteisingą realiai neegzistuojančią priežastį.
  4. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad sandorių nėra galimybės pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį, t. y. neva ieškovė prisiėmė suklydimo riziką ir suklydo dėl didelio neatsargumo. Ieškovės didelio neatsargumo nėra, nes defektų akto pasirašymo metu nebuvo aiškios rūsio drėkimo priežastys, tikrosios priežastys paaiškėjo tik vėliau. Geologinės ekspertizės išvados besąlygiškai patvirtino techninio projekto klaidas, nepakankamai įvertintos geologinės sąlygos projektuojant statinį. Išvadų 1 punkte aiškiai nurodyta, kad projektavimo metu nebuvo įvertinta požeminio vandens lygio kitimas ir poveikis pamatams. Taigi ieškovės suklydimas laikytinas esminiu ir visi sandoriai, remiantis CK 1.90 straipsniu, pripažintini negaliojančiais.
  5. Teismas be pagrindo netenkino ieškinio ir dėl pripažinimo negaliojančiais 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 ir 8 punktų, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė buvo priversta be išlygų, paklusdama statinio techninio prižiūrėtojo nuomonei, pasirašyti defektų aktą ir pagal jį apmokėti. Toks susitarimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams rangos teisiniuose santykiuose, viešėjai tvarkai ir gerai moralei. Ieškinys turėjo būti pripažintas ex officio negaliojančiu.

    15

  6. V. M. yra šališkas, jis atsakovo atstovas, be to, kaip teismas pripažino, jo sprendimas dėl rūsio drėkimo priežasčių buvo neteisingas.
  7. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė be užsakovo ir projekto vadovo sutikimo pakeitė statinio techninį projektą, tuo jį pablogindamas, o tai lėmė pastato rūsio drėkimą. Techniniame projekte gyvenamojo namo pamatai buvo suprojektuoti iš surenkamų blokų, o drenažo schema numatyta alternatyvi. Techniniame projekte padarytas įrašas, kad drenažo schema su rangovu derinama atskirai. Projekte su R. P. buvo suderintas perimetrinis drenažas, ant darbo projekto titulinio lapo yra projekto vadovo įrašas „suderinta“, o tai reiškia, kad buvo suderintas visas darbo projektas. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad techniniame projekte buvo numatytos dvi drenažo sistemos. Taip pat absoliučiai nepagrįstas R. P. teiginys, kad turėjo būti jo parašai ant kiekvieno darbo projekto lapo. R. P. buvo paskirtas projekto vadovu ir jam, kaip projekto vadovui, atitinkamai privalėjo būti taikomi visi reikalavimai pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“. Taigi jis, pasirašydamas ant darbo projekto „suderinta“, prisiėmė visišką atsakomybę bei patvirtino, kad darbo projektas visiškai atitinka techninio projekto sprendinius. Projekto pakeitimus projekto vadovas privalėjo derinti su užsakovu. Tai patvirtina ir R. M. atlikta ekspertizė.
  8. Atlikti darbai buvo priimti ir už juos apmokėta, visų darbų proceso metu nei užsakovas, nei techninė priežiūra, nei projekto vadovas nereiškė pretenzijų dėl pagal suderintą projektą atlikto drenažo. Vadovaujantis teismo padarytomis išvadomis, paneigiama projektuotojų ir techninės priežiūros atsakomybė. Pagal Sutarties 5.2 punktą, už pastato projekto rengimą yra atsakingas atsakovas, rangovas neturėjo prievolės rengti darbo projektų, detalizuojančių techninio projekto sprendinius.
  9. Taigi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teismo eksperto K. B. išvadomis, kuris rūsio drėkimo priežastimi įvardijo visai kitą priežastį – netinkamai suprojektuotą techninį projektą – rūsio sienų apdailinę medžiagą. Teismas be jokio pagrindo priėmė iš šalių kitų ekspertų ir specialistų išvadas.
  10. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas.

16Atsakovas su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Ieškovė yra atsakinga už aplinkybes, dėl kurių nurodo neva suklydusi. Tokia atsakomybė yra nustatyta įstatymo. Nepagrįstas yra sandorio ginčijimas, kai dėl aplinkybių, dėl kurių nurodo suklydusi ieškovė, ji yra atsakinga pagal įstatymą (CK 1.90 str. 5 d.). Ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų ar teisinių motyvų, kurie paneigtų jos atsakomybę.
  2. Ieškovė veikė itin nerūpestingai (neatsargiai) tiek viso statybos proceso metu, tiek ir ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ieškovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių neva klydo sudarydama ginčijamus sandorius. Geologiniai matavimai buvo atlikti. Prielaida, kad tariamai netinkama apdailinio tinko medžiaga nulėmė rūsio drėgnumą, yra paneigta.
  3. Apeliantė ignoravo esminius techninio projekto sprendinius, todėl yra visiškai atsakinga už atliktų statybos darbų trūkumus. Būtent ieškovė statybos darbus atliko pagal savavališkai parengtą darbo projektą, atlikti darbai prieštarauja techniniame projekte numatytiems sprendiniams: pakeistas perimetrinio drenažo aukštis, neįrengtas vidinis rūsio drenažas (po grindimis) bei rūsio grindų hidroizoliacija, reikšmingai sumažintas perimetrinio drenažo vamzdžio diametras, neįrengtas skaldos drenažas po rūsio grindų plokšte. Apeliantės iniciatyva į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose visi šie trūkumai ignoruojami. Tačiau būtent darbo projekto trūkumai nulėmė gyvenamojo namo rūsio drėkimą.
  4. V. M. išvada sukelia teisinius padarinius bylos šalims, nes jis tinkamai įvykdė 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimu suformuotą užduotį. Apeliantės ginčijamos drėgmės atsiradimo priežastis jis nurodė atsižvelgdamas į pačios ieškovės reikalavimą. Ieškovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę už statybos darbų trūkumus, tačiau to nepadarė.
  5. Atsakovo veiksmai neturėjo jokios reikšmės menamam apeliantės suklydimui. Ieškovės atsakomybę už statybos darbų trūkumus patvirtina byloje taikytinos vartojimo rangos sutartį reglamentuojančios nuostatos.
  6. Šalys susitarė, kad už trūkumų pašalinimą atsakingą asmenį nustatys bylos šalių paskirtas ekspertas. Pačios ieškovės iniciatyva bylos šalys susitarė, kad už statybos trūkumus atsakingą asmenį nustatys V. M., dėl kurio šališkumo visos prielaidos jai buvo žinomos. Apeliantės teisė reikalauti papildomų ekspertizių atlikimo nėra apribota, šia teise ji pasinaudojo. Ieškovė veikė aplaidžiai nepasinaudodama jai suteikta teise reikalauti ekspertizės paskyrimo (CK 6.662 str. 5 d., 1.90 str. 5 d.), nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.
  7. Apeliantė darbo projektu techninio projekto sprendinius pakeitė neteisėtai, nors išimtinę teisę inicijuoti techninio projekto pakeitimus turi tik atsakovas. Atsakovas techninio projekto pakeitimo nėra inicijavęs, o techninio projekto sprendiniai buvo pakeisti nesant tam būtino teisinio pagrindo. Taigi ieškovė yra visiškai atsakinga už statybos darbų rezultatą, atliktą pagal savavališkai parengtą rūsio darbo projektą. Prielaidos, kad apeliantė techninio projekto pakeitimus suderino su projekto rengėju, nesukelia teisinių pasekmių atsakovui. Pakeitus savavališkai techninio projekto sprendinius, ieškovei kyla pareiga atlyginti tokių pakeitimų nulemtas atsakovo išlaidas.
  8. Ieškovė siekia perkelti ginčijamais sandoriais prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Prof. L. U. pagrįstai pateikė specialisto išvadą, o ieškovės prielaidos dėl teismo šališkumo nepagrįstos. Teismas pagrįstai pridėjo šalių rašytinius įrodymus ir jais vadovavosi.

17Trečiasis asmuo UAB „Statinių projektavimo biuras“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, o už nekokybiškus darbus absoliučiai visais atvejais atsako ieškovas, nebent įrodytų force majeure. Taigi dėl sandorio suklysta nebuvo. Byloje įrodyta, kad techninis projektas buvo parengtas tinkamai įvertinus visas geologines sąlygas, todėl priešingos ieškovės išvados neatitinka byloje surinktos medžiagos. Teismas tinkamai taikė teisę.
  2. CK 1.90 straipsnis taikomas tik dėl esminio suklydimo, o esminis suklydimas yra klaida dėl sandorio esmės. Defektų aktu nustatyta, kad drėgmės rūsyje priežastis yra ieškovės subrangovų netinkamai atlikti darbai, tačiau civilinė atsakomybė už defektus kyla ieškovei kaip generaliniam rangovui, dėl jos pačios neteisėtų veiksmų padarinių, t. y. savavališkai pakeisto techninio projekto ir jo įgyvendinimo.
  3. Abi šalys susitarė dėl eksperto, kuris nustatys, kas kaltas dėl darbų trūkumų. Ieškovė aktyviai bendradarbiavo su ekspertu ir davė ekspertui tiesioginius nurodymus dėl rengiamos išvados turinio, todėl teiginys, kad buvo apribota jos teisė paskirti ekspertą yra nepagrįsta.
  4. Ieškovė remiasi ne tomis teisės normomis, kurios reguliuoja ginčo teisinius santykius. Gyvenamojo namo techninis projektas galėjo ir turėjo būti parengtas tik atsakovo iniciatyva, o ieškovė techninį projektą pakeitė savavališkai, tokiais savo veiksmais pažeisdama ne tik STR reikalavimus, bet ir prisiimdama visą, su tuo susijusią, riziką. Jeigu nėra atsakovo pritarimo, bet kokie techninio projekto pakeitimai yra neteisėti.
  5. Techniniame projekte buvo numatytos dvi alternatyvios drenažo sistemos, kurios viena kitą papildo, jos privalo dirbti kartu. Taigi teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei nustatė visas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtino, kad ieškovė elgėsi neteisėtai ir savavališkai.
  6. Ieškovė techninio projekto sprendinių pakeitimo su UAB „Statinių projektavimo biuras“ nesuderino. Nė ant vieno pakeisto sprendinio nėra techninio projekto rengėjo parašo. Pasirašymas ant darbo projekto viršelio nereiškia suderinimo. Brėžiniai nebuvo pasirašyti. Netinkamą tinko rūšį pasirinko pati ieškovė, nesuderinusi su projektuotoju.
  7. Teismas padarė teisingas išvadas, kad rūsio drenažas įrengtas netinkamai ir nekokybiškai, o už tai atsakinga yra ieškovė. Kadangi joks įrodymas neturi teismui išankstinės galios, todėl teismas pagrįstai K. B. išvados turinį atmetė, nes ją paneigė visos bylos medžiaga. Teismas priėmė, tyrė bei vertino specialistų išvadas todėl, kad tai teismo pareiga (CPK 185 str.).

18Trečiasis asmuo L. M. įmonė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti suklydus (CK 1.90 str.). Tiek pagal Sutartį, tiek pagal įstatymą būtent ieškovė yra atsakinga už statybos darbus, juos privalo atlikti kokybiškai. Ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, negalėjo suklysti, nes būtent ji yra atsakinga už nekokybišku darbu padarytų nuostolių atlyginimą. Ieškovė, savavališkai pakeisdama drenažo sistemos sprendinius, turi prisiimti ir su tuo susijusią riziką. Byloje nebuvo paneigta, kad rūsio drėkimo problema egzistuotų, jeigu ieškovė drenažo sistemos įrengimo darbus būtų vykdžiausi pagal R. P. statinių projektavimo biuras parengtą techninį projektą (CPK 12 str., 178 str.).
  3. Trečiasis asmuo techninę priežiūrą vykdė tinkamai, pagal ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją. Ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius ir pripažindama savo kaltę dėl broko, o ne broko priežastis, nesuklydo. Ieškovė atsakinga už rūsio drėkimą, nes visi darbai buvo atlikti pagal pačios ieškovės užsakymu parengtą projektą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl bylos nagrinėjmo žodinio proceso tvarka.

21CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kurioje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

22Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės ir atsakovo nurodytais argumentais, kad byla yra pakankamai didelės apimties, ji sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais, tačiau šios aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes šalys konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir kodėl negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde, apeliaciniame skunde inter alia nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, tačiau iš esmės kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodė, tik įrodinėja, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl apeliantės ir atsakovo prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkino (CPK 185 str.).

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

25Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, inter alia, pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

26Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

27Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu ir, kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių, nekartoja, prieina prie išvados, kad nėra jokio pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti. Įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio nepatenkino (CPK 263 str. 1 d.).

28Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie, jos nuomone, yra svarbus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl dėl jų ji nepasisakys.

29CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).

30Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 punkto ir 8 punkto dalis, kaip prieštaraujančias CK 1.80 straipsniui ir 6.662 straipsnio 5 daliai; 2) 2007 m. rugsėjo 6 d. Protokolo 5 punktą, kaip prieštaraujantį CK 1.90 straipsniui; 3) 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 1, 2, 4, 5 punktus ir 2008 m. gegužės 21 d. Susitarimą, kaip prieštaraujančius CK 1.90 straipsniui; 4) 2008 m. gegužės 21 d. ieškovės atsakovui išduotą 163 511,72 Lt sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 120 080 Lt, kaip prieštaraujantį CK 1.90 straipsniui.

31Taigi byloje ginčas kilo dėl 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo prie Sutarties, 2007 m. rugsėjo 6 d. Protokolo, 2008 m. gegužės 21 d. Susitarimo ir 2008 m. gegužės 21 d. neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų iš esmės suklydus ir prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 1.80 str. ir 1.90 str.).

32Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“ (ieškovė, apeliantė, rangovė) ir D. Z. (atsakovas, užsakovas) sudarė Sutartį, pagal kurią rangovė, be kita ko, įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą statybos techninį projektą, kitus būtinus statybai dokumentus ir nurodymus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pati arba pasitelkus kitus asmenis savo rizika pastatyti užsakovui sutartyje numatytą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, lauko komunikacijas bei organizuoti papildomus statybos (subrangos) darbus parenkant subrangovus, kurie yra reikalingi statybos darbų rezultatui pasiekti. Atlikus statybos darbus, gyvenamasis namas turi būti tinkamas eksploatuoti; apdaila turi būti kokybiška be vizualių ir užslėptų trūkumų (visiškai atitinkanti projektinę dokumentaciją ir užsakovo tokiems darbams keliamus reikalavimus (Sutarties 1.1 p.). Remiantis Sutarties 4.1 punktu, rangovė užtikrino, kad statybos darbų rezultatas atitiks visus Lietuvos Respublikos normatyviniuose statybos dokumentuose išdėstytus reikalavimus, bendras ir specialias sąlygas, o jeigu darbai bus atlikti ne pagal keliamus reikalavimus, tokiu atveju apeliantė įsipareigojo atlyginti užsakovui visus su tuo susijusius nuostolius. Sutarties 4.6 punkte šalys sulygo, kad rangovė statybos darbų rezultatui suteikia 5 (penkių) metų garantiją, o garantijos galiojimo metu atsiradusius ar išryškėjusius statybos defektus rangovė pašalins savo lėšomis. Paaiškėjus, kad pareiškimai ir/ar garantijos neatitinka tikrovės, rangovė įsipareigojo savo sąskaita ir rizika imtis visų būtinų ar pageidaujamų veiksmų su tuo susijusioms problemoms išspręsti bei atlyginti užsakovui patirtas išlaidas ir nuostolius (Sutarties 4.7 p.). Jeigu užsakovo pateiktos statybinės medžiagos, taip pat kita statybos dokumentacija yra netinkami arba turi trūkumų, rangovė apie tai privalo nedelsiant raštu informuoti užsakovą (Sutarties 4.8 p.). Vadovaujantis Sutarties 4.12 punktu, rangovė, pasirašydama šią Sutartį, patvirtino, kad ji yra susipažinusi su projektine dokumentacija ir jai pretenzijų dėl jos turinio neturi; kad pagal projektinę dokumentaciją, apeliantė patvirtina, jog galėjo tinkamai ir tiksliai nustatyti, kokie statybos darbai ir subrangos darbai turi būti atlikti tam, kad tinkamai ir laiku būtų pasiekti statybos darbų rezultatai. Pagal Sutarties 5.2 punktą, užsakovas įsipareigojo statybos darbų pradžiai pateikti statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją su parašu „vykdymui“. Šią sutartį pasirašiusios šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos (Sutarties 11.1 p.).

33Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp apeliantės ir atsakovo sudarytą Sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, be kita ko, rangovė neginčija, kad tarp jos ir užsakovo kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių.

34Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (atlikti kitus statybos darbus), o kita šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 str. 1 d.). Kadangi, kaip minėta, anksčiau, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl šiam teisiniam santykiui, visų pirma, taikytinos teisės normos, reglamentuojančios vartojimo rangos teisinius santykius (CK 6.672–6.680 str.).

35CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

36Kaip žinoma, vartojimo rangą reguliuojančios teisės normos yra laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. „Vartojimo rangos“ instituto normų taikymo prioritetas prieš „Statybos rangos“ normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir panašūs veiksniai. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti CK6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.). Vartojimo statybos rangos santykiams, kurių Civilinio kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 str. 3 d.). Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-66/2007; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-516/2009; 3K-3-302/2011; 3K-3-330/2012; 3K-3-296/2012).

37Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, kad statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 str.). Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą.

38Pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, tuo tarpu rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 str.).

39Rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus, nes pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 str.). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje, vertinant užsakovo ir rangovo atsakomybės už tinkamą statybos rangos sutarties vykdymą ribas, išaiškinta, kad, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „( - )“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008).

40Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinis teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

41Byloje nustatyta, kad galiojant anksčiau nurodytai Sutartimi rangovės suteiktai statybos darbų rezultato garantijai, buvo nustatyti statybos darbų trūkumai, įskaitant ir drėgmės atsiradimą rūsyje. Atsižvelgdamos į tai, ginčo šalys 2007 m. rugsėjo 4 d. pasirašė Susitarimą, kurio, be kitų įsipareigojimų, 5 punkte nustatė, kad statinio darbų trūkumai bus taisomi atsakovo tiesiogiai samdytos AB „Iglus“, pagal 6 punktą – šalys susitarė, kad per 10 dienų nuo Susitarimo pasirašymo dienos, dalyvaujant pastato techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui, AB „Iglus“ atstovui, bus sudaromas defektavimo aktas, kuriame bus identifikuotas asmuo, kaltas už darbų trūkumus, o 7 punkte detalizavo, kaip bus nustatomas už darbų trūkumus kaltas asmuo. Galutinio sprendimo teisę nustatyti kaltą asmenį už darbų trūkumus šalys suteikė statinio techniniam prižiūrėtojui V. M.. Šiam asmeniui nepateikus sprendimo, šalys įgyja teisę samdyti ekspertizę kaltam asmeniui už darbų trūkumus nustatyti. Kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 6 d. Protokolo 5 punkto, jame konstatuota, kad dėl rūsio patalpų drėgmės yra atsakinga ieškovė, t. y. kad vandens užpylimą rūsyje atliko jos samdyti subrangovai UAB „Baseinų technologijos“ ir UAB „Ekokodas“ (UAB „Būstuva“), ir nuspręsta atstatyti išardytas rūsio grindis bei grindų šildymo sistemą, o visas su rūsio grindų ir sienų remontu susijusias išlaidas padengia generalinis rangovas, t. y. apeliantė. Byloje nustatyta ir tai, kad šalys 2008 m. gegužės 21 d. pasirašė Susitarimą prie Sutarties ir 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo, pagal kurio 6 punktą, savo prievolių įvykdymo užtikrinimui rangovė Susitarimo pasirašymo metu pateikė originalų 163 511,72 Lt neprotestuotiną vekselį.

42Taigi, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, apeliantė įsipareigojo pati ar pasitelkusi kitus asmenis pagal užsakovo pateiktą techninį projektą, kurį atsakovui 2003 m. lapkričio–2004 m. sausio mėn. parengė UAB „Statinių projektavimo biuras“, kitus būtinus statybai dokumentus bei nurodymus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka savo rizika pastatyti gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė, pasirašydama Sutartį, patvirtino, kad ji yra susipažinusi su projektine dokumentacija ir pretenzijų dėl jos neturi (Sutarties 4.12 p.). Ši sutartis yra galiojanti, todėl ji Sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

43Dėl ginčijamų Susitarimų pripažinimo sudarytų iš esmės suklydus.

44Tačiau apeliantė teigia, kad ji, pasirašydama visus Susitarimus dėl rūsio remonto išlaidų kompensavimo, suklydo, nes jos kaltės dėl rūsio drėkimo nėra, dėl rūsio patalpų drėkimo yra kalti pastato projektuotojai, kuriuos samdė atsakovas. Žinodama tikrąsias rūsio drėkimo priežastis, būtų nepasirašiusi ginčijamų Susitarimų ir prisiėmusi atsakomybės už rūsio defektų taisymą. Visos ginčijamo susitarimo šalys susitarime fiksavo tikrovės neatitinkančius faktus – rūsio drėkimo priežastimi įvardijo neteisingą realiai neegzistuojančią priežastį. Apeliantės nuomone, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl esminio suklydimo.

45Su nurodytais apeliantės argumentas apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka ir laiko juos nepagrįstais bei atmestinas.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu pagal šią teisės normą, būtina nustatyti: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; Nr. 3K-3-2013/2013.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl CK 1.90 straipsnio taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“, bylos Nr. 3K-3-548/2011). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

47Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, konstatuoti, kad rangovė, sudarydama ginčo Susitarimus, iš esmės suklydo, o taip pat, kad dėl defektų yra kalti pastato projektuotojai. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti bylos rašytinių įrodymų visuma, kuri paneigia nurodytus apeliantės argumentus, ir patvirtina, kad darbo projekto sprendiniai iš esmės pakeitė techninio projekto sprendinius, o pagal darbo projektą atlikti statybos darbai turėjo lemiamos neigiamos įtakos (CPK 12 str. ir 178 str.). Pagal abiejų šalių laisva valia sulygtą defektų nustatymo tvarką, kuri, teisėjų kolegijos nuomone neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo plačiau ji pasisakys vėliau, aktyviai šiame procese dalyvaujant pačiai rangovei (tai patvirtina byloje esantys susirašinėjimai tarp ginčo šalių), buvo nustatyta, kad drėgmė rūsyje atsirado dėl rangovės subrangovų kaltės, t. y. UAB „Baseinių technologijos“ ir UAB „Ekokodas“ (UAB „Būstuva“) vandens užpylimo montuojant baseino ir šildymo vamzdynus. Tačiau AB „Iglus“ atlikus remonto darbus, rūsys vis tiek drėko. Taigi, nors buvo nustatytos ne tos rūsio drėkimo priežastys, kurios paaiškėjo vėliau, bet ši faktinė aplinkybė negali suponuoti išvados sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus. Kaip nurodyta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Suklydimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

48Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 1.90 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra expressis verbis nustatęs, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad rangovė yra atsakinga už aplinkybes, dėl kurių nurodo neva suklydusi. Rangovės atsakomybė yra nustatyta įstatymo. Apeliantė nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių papildomų įrodymų (CPK 314 str.) ar teisinių motyvų, kurie paneigtų jos atsakomybę ir suteiktų pagrindą padaryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

49Kaip minėta, bylos raštinių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent techninio projekto pakeitimas turėjo įtakos drėgmės atsiradimui rūsio grindyse ir sienose. UAB „Vilniaus rentinys“ pakeitė R. P. statinių projektavimo biuro atlikto projekto projektinius sprendimus, kuriuose buvo suprojektuotas drenažas po grindimis ir aplink pastatą, numatyta hidroizoliacija po rūsio grindimis ir išorės sienose. Ginčo tarp šalių, kad subrangovės UAB „Vilniaus rentinys“ darbo projektu buvo pakeisti techninio projekto sprendiniai, nėra. Tačiau rangovė mano, kad ji darbo projektu esminių techninio projekto sprendinių nepakeitė, o atliktus pakeitimus, suderino su techniniu projektuotoju, todėl dėl atsiradusių defektų jai nekyla sutartinė civilinė atsakomybė. Byloje nustatyta ir tai, kad rūsio statybos darbai buvo vykdomi pagal pakeistą techninį projektą, kuris nebuvo suderintas su atsakovu, nors pagal imperatyvias teisės normas patvirtintas statinio projektas keičiamas, papildomas ar taisomas galėjo būti tik statytojo iniciatyva (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 199 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ 110 p.). Apeliantė privalėjo informuoti atsakovą apie projekto dokumentacijos pakeitimus, o to neatlikusi, prisiėmė riziką dėl techninio projekto pakeitimo. Byloje įrodyta, kad įrengiant rūsį nebuvo laikomasi projektinės dokumentacijos, buvo pakeisti techninio projekto sprendimai ir tai lėmė rūsio darbų trūkumus, todėl už jų pašalinimą ir atsakovo patirtus nuostolius yra atsakinga rangovė (CK 6.695 str. 1 d., 6.697 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netgi darant prielaidą, jog techninio projekto pakeitimas buvo padarytas suderinus su projekto vadovu R. Pilkausku (R. P. neigia šį faktą), tačiau ši aplinkybė neatleidžia rangovės nuo pareigos atlyginti nuostolius. Sutartimi apeliantė prisiėmė atsakomybę už tinkamai be defektų pastatytą gyvenamąjį namą, todėl būdama savo srities specialiste – profesionale statybininke privalėjo pati įvertinti grėsmę ir stabdyti darbus, galinčius turėti neigiamos įtakos darbų kokybei (CK 6.659 str. 1 d. 2–3 p.). Kaip jau nurodyta anksčiau, CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba kitokių kaltų veiksmų, o pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, užsakovas turi įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodė defektų faktą, o rangovė neįrodė jos atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. Vertinant bylos faktines aplinkybes kitaip, būtų pažeisti atsakovo kaip vartotojo teisės ir teisėti interesai, o taip pat ir teisėti jo lūkesčiai. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, kuri yra galiojanti ir ginčo šalims turi įstatymo galią, su statybos srities profesionale, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovo vartojimo reikmėms pastatytas gyvenamasis namas bus pastatytas be defektų, atitiks normatyviniuose statybos dokumentuose keliamus tokiems statybos darbams kokybės reikalavimus. Apeliantė, pasirašydama Sutartį, patvirtino, kad ji yra susipažinusi su projektine dokumentacija ir pretenzijų dėl jos neturi (Sutarties 4.12 p.). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, be to, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Rangovė nagrinėjamu atveju pažeidė kooperavimosi pareigą bei nukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, darbo projekto, kuriuo pakeitė techninio projekto sprendinius, nesuderino su atsakovu, nors tokią pareigą turėjo. Rangovė, vykdydama Sutartį, nesiėmė visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, todėl ji privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.).

50Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos rašytinius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino statybos rangą ir vartojimo rangą reglamentuojančius teisės aktus, todėl pagrįstai sprendė, kad šalims konstatavus rangovės kaltę dėl drėkimo rūsyje, daryti išvadą, kad sudarydamos ginčijamus sutarimus suklydo visos šalys, nėra pagrindo. Suklydus vienai šaliai, o kitai sandorio šaliai neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų suklaidinę rangovę, suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, o sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.90 str. 5 d.). Atsakovo patirtus nuostolius turi atlyginti apeliantė, kuri būdama statybos srities specialiste, pati buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl ir privalo prisiimti atsakomybę už kilusius teisinius padarinius.

51Dėl 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 punkto ir 8 punkto dalies prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. ir 6.662 str. 5 d.).

52Minėtais 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 ir 8 punktais šalys susitarė, kad galutinio sprendimo teisė nustatyti kaltą/-us asmenį/is už darbų trūkumus tenka statinio techniniam prižiūrėtojui V. M., o jeigu šis asmuo per 10 (dešimt) darbo dienų nuo rašytinio prašymo iš bet kurios šalies gavimo dienos nepateikia sprendimo, šalys skiria ekspertizę šiame punkte nustatyta tvarka. Rangovas įsipareigoja apmokėti užsakovui pagal AB „Iglus“ užsakovui pateiktas sąskaitas ir darbų perdavimo – priėmimo aktus tokia apimtimi, kiek bus darbų trūkumų nustatyta dėl rangovės kaltės Susitarimo 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka.

53Apeliantė teigia, kad ji buvo priversta be išlygų, paklusdama statinio techninio prižiūrėtojo nuomonei, pasirašyti defektų aktą ir pagal jį apmokėti. Toks susitarimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams rangos teisiniuose santykiuose, viešėjai tvarkai ir gerai moralei. Ieškinys turėjo būti pripažintas ex officio negaliojančiu.

54Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008), sutartis yra negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Teletower“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011).

55CK 6. 662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.

56Visų pirma, teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau nurodyta teisės norma nėra imperatyvi, o įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, tuo pačiu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamo Susitarimo punktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

57Rangovė Sutartimi įsipareigojo, kad statybos darbų rezultatas atitiks keliamus reikalavimus, o nustačius, jog yra statybos darbų trūkumų, pagrįstai, remdamosi laisva valia susitarė dėl nekokybiškų statybos darbų trūkumų pašalinimo tvarkos, t. y. UAB „Geosintetika“ įsipareigojo atlyginti statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidas, šiuos darbus atlikus AB „Iglus“, nes pareigą pašalinti darbo trūkumus ieškovę įpareigoja ir CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisė pasirinkti kitą ekspertą būtų buvusi apribota, jog drėkimo priežasčių nustatymui ji siūlė kitus ekspertus, ar esant V. M. išvadai kreipėsi į kitus ekspertus (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokio pagrindo minėtus 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 ir 8 punktus pripažinti kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), dėl to niekiniais ir negaliojančiai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad paminėti apeliantės argumentai leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, kad tokie rangovės argumentai negali būti laikomi sąžiningais užsakovo kaip vartotojo, kuris yra silpnesnioji Sutarties šalis, atžvilgiu. Šie argumentai teisėjų kolegijos vertintini kaip apeliantės pasirinkta teisinės gynybos priemonė, siekiant išvengti sutartinės atsakomybės už nekokybiškai atliktus statybos darbus ir/arba perkelti atsakomybę tretiesiems asmenims.

58Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

59Teisėjų kolegija, ad hoc objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visetą, taip pat atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, kaip nepagrįstus atmeta ir kitus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teismo eksperto K. B. išvadomis, kuris rūsio drėkimo priežastimi įvardijo visai kitą priežastį – netinkamai suprojektuotą techninį projektą – rūsio sienų apdailinę medžiagą; kad teismas be jokio pagrindo priėmė iš šalių kitų ekspertų ir specialistų išvadas; kad teismo išvados paneigia projektuotojų ir techninės priežiūros atsakomybę; jog pagal Sutarties 5.2 punktą, už pastato projekto rengimą yra atsakingas atsakovas, rangovas neturėjo prievolės rengti darbo projektų, detalizuojančių techninio projekto sprendinius.

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

61Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau nurodyta ir anksčiau, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, ekspertų ir specialistų išvadų, šalių tarpusavio susirašinėjimų ir kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, todėl teismas ieškovės ieškinio netenkino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.) Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.).

62Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas vertino visų bylos rašytinių įrodymų visuma, kurie patvirtino, kad rangovė nekokybiškai atliko statybos darbus, be atsakovo žinios pakeitė techninio projekto sprendinius, t. y. perimetrinio drenažo aukštį, neįrengė vidinio rūsio drenažo (po grindimis) bei rūsio grindų hidroizoliacijos, reikšmingai sumažino perimetrinio drenažo vamzdžio diametrą, neįrengė skaldos drenažo po rūsio grindų plokšte, ir šie darbo projekto trūkumai nulėmė gyvenamojo namo rūsio drėkimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Kaip jau anksčiau konstatuota, įstatymų leidėjas imperatyviai yra nustatęs, kad jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis, turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pateikti būtiną ir teisingą informaciją apie atliekamus ir būtinus atlikti darbus ir jų naudojimą, šiuos perdavus, yra rangovo pareiga (CK 6.674 str. 1 d., 6.677 str., kt.). Apeliantė, manydama, kad techninis projektas turi trūkumų, apie juos privalėjo pranešti užsakovui ir juos pakeisti tik atsakovui sutikus. Kaip minėta, pagal CK 6.659 straipsnį, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai:1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Minėto straipsnio antrojoje dalyje yra numatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Tačiau, kaip jau konstatuota anksčiau, šios pareigos rangovė nesilaikė, nors privalėjo tiek pagal anksčiau aptartas CK nuotatas, tiek pagal Sutarties 4.8 punktą.

63Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus rangovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados paneigia projektuotojų ir techninės priežiūros atsakomybę, jog pagal Sutarties 5.2 punktą, už pastato projekto rengimą yra atsakingas atsakovas, rangovas neturėjo prievolės rengti darbo projektų, detalizuojančių techninio projekto sprendinius.

64Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 199 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ 14.5 punktu, techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu rengiamas darbo projektas. Darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas vykdomi statybos darbai (15.2 p.). Vadovaujantis šio reglamento 20 punktu, patvirtintas statinio projektas keičiamas, papildomas ar taisomas tik statytojo iniciatyva (110 p). 4.12 punktu rangovė, pasirašydama šią Sutartį, patvirtino, kad ji yra susipažinusi su projektine dokumentacija ir jai pretenzijų dėl jos turinio neturi; kad pagal projektinę dokumentaciją, apeliantė patvirtina, jog galėjo tinkamai ir tiksliai nustatyti, kokie statybos darbai ir subrangos darbai turi būti atlikti tam, kad tinkamai ir laiku būtų pasiekti statybos darbų rezultatai. įstatymų leidėjas nėra imperatyviai įtvirtinęs, kad darbo projekto negali parengti statybos rangovas. Taip įgyvendinamas sutarties laisvės principas. Rangovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė. Be to, vadovaujantis CK 6.701 straipsniu, užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Pagal Sutarties 5.2 punktą, užsakovas įsipareigojo statybos darbų pradžiai pateikti statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją su parašu „vykdymui“. Rangovė Sutartimi patvirtino, kad atsakovas jai perdavė visą reikalingą projektinę dokumentaciją, įskaitant ir parengtą techninį projektą, kurį jam parengė jo pasamdytas projektuotojas, ir kuriame buvo nurodyta, kad darbo projektas bus derinamas atskirai su rangove. Taigi atsakovas įvykdė tiek Sutartimi, tiek ir CK jam nustatytas pareigas. Kaip jau ne kartą nagrinėjamu atveju akcentuota, apeliantė Sutartimi įsipareigojo, kad tlikus statybos darbus, gyvenamasis namas turi būti tinkamas eksploatuoti, jog statybos darbų rezultatas atitiks visus Lietuvos Respublikos normatyviniuose statybos dokumentuose išdėstytus reikalavimus, bendras ir specialias sąlygas, o jeigu darbai bus atlikti ne pagal keliamus reikalavimus, tokiu atveju apeliantė įsipareigojo atlyginti užsakovui visus su tuo susijusius nuostolius. Paaiškėjus, kad pareiškimai ir/ar garantijos neatitinka tikrovės, rangovė įsipareigojo savo sąskaita ir rizika imtis visų būtinų ar pageidaujamų veiksmų su tuo susijusioms problemoms išspręsti bei atlyginti užsakovui patirtas išlaidas ir nuostolius.

65Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

66Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

67Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, įvertinusi šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176–185 str.), bet ir remdamasi logikos dėsniais, savo vidiniu įsitikinimu, nurodytų teisės normų sisteminė analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

69CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga atsakovui. Nors atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

71Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų... 5. Ieškovė su atsakovu 2004 m. rugpjūčio 16 d. sudarė gyvenamojo namo... 6. Ieškovės teigimu, ji, nežinodama tikrųjų rūsio patalpų drėkimo... 7. Atsakovo manymu, gyvenamąjį namą ieškovė pastatė nukrypdama nuo projekto... 8. Trečiojo asmens UAB „Statinių projektavimo biuras“ tvirtinimu, pastato... 9. Trečiojo asmens L. M. įmonės nurodymu, kadangi rūsio darbo brėžinius... 10. Trečiasis asmuo AB „Iglus“ teigimu, atsakovui priklausančiame... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir įvertinęs... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, padavė teismui... 15.
  • V. M. yra šališkas, jis atsakovo atstovas, be to, kaip teismas... 16. Atsakovas su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o... 17. Trečiasis asmuo UAB „Statinių projektavimo biuras“ su paduotu apeliaciniu... 18. Trečiasis asmuo L. M. įmonė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Dėl bylos nagrinėjmo žodinio proceso tvarka.... 21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės ir atsakovo nurodytais argumentais,... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 25. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 27. Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą... 28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų apeliacinio... 29. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 30. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti... 31. Taigi byloje ginčas kilo dėl 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo prie Sutarties,... 32. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d.... 33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 34. Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas)... 35. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį... 36. Kaip žinoma, vartojimo rangą reguliuojančios teisės normos yra laikytinos... 37. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, kad statybos rangos sutartys... 38. Pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus... 39. Rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties... 40. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos... 41. Byloje nustatyta, kad galiojant anksčiau nurodytai Sutartimi rangovės... 42. Taigi, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, apeliantė įsipareigojo pati ar... 43. Dėl ginčijamų Susitarimų pripažinimo sudarytų iš esmės suklydus.... 44. Tačiau apeliantė teigia, kad ji, pasirašydama visus Susitarimus dėl rūsio... 45. Su nurodytais apeliantės argumentas apeliacinės instancijos teismas iš... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningai laisva valia... 47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju nėra jokio nei... 48. Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 1.90 straipsnio 5 dalyje... 49. Kaip minėta, bylos raštinių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent... 50. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados,... 51. Dėl 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 punkto ir 8 punkto dalies... 52. Minėtais 2007 m. rugsėjo 4 d. Susitarimo 7 ir 8 punktais šalys susitarė,... 53. Apeliantė teigia, kad ji buvo priversta be išlygų, paklusdama statinio... 54. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir... 55. CK 6. 662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla... 56. Visų pirma, teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau nurodyta teisės norma... 57. Rangovė Sutartimi įsipareigojo, kad statybos darbų rezultatas atitiks... 58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.... 59. Teisėjų kolegija, ad hoc objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylai... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje... 61. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau nurodyta ir anksčiau, pirmosios... 62. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos... 63. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus rangovės argumentus, kad... 64. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d.... 65. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra... 66. Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį... 67. Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, įvertinusi šių... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 70. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga atsakovui. Nors atsakovas... 71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą...