Byla 1A-4-396/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Sauliui Juzukoniui, Jolantai Teresei Litvinskienei, nuteistiesiems A. K., A. S., V. Č., fonoskopijos ekspertei Žavintai Pikutienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio, nuteistųjų A. K. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

4- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams;

5- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.

7Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi ir V. Č. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

8Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi ištaisyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje padaryta rašybos klaida dėl V. Č. paskirtos subendrintos galutinės bausmės dydžio ir nurodyta, kad V. Č. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta galutinė bausmė – laivės atėmimas penkiolikai metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

9A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams.

10Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi ir A. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams dviem mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

11A. S. pripažinta kalta ir nuteista:

12- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

13- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

15Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti A. K. priklausantis automobilis „A“, valst. Nr. XXXX, VIN kodas XXXXXX ir 242,23 Eur, kaip nusikalstamų veikų padarymo rezultatai.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

17I.

18Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

191. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

20Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

211.1. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą (t. y. jam mirus), iki 2016 m. gegužės mėnesio susitarė pardavinėti narkotines medžiagas. Pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č., kuris buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, turėjo ieškoti narkotinių medžiagų tiekėjų, organizuoti narkotinių medžiagų perdavimą asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris turėjo šias narkotines medžiagas įgyti ir jas pardavinėti kitiems asmenims.

221.2. Veikdamas pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č. surado narkotinės medžiagos – heroino tiekėją, ir suorganizavo, kad asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, būtų paliktas nedidelis kiekis heroino, kaip mėginys kokybei pabandyti. Jei heroino kokybė būtų tikusi, V. Č. iš šio tiekėjo būtų suorganizavęs didesnio kiekio heroino perdavimą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o šis būtų turėjęs šį heroiną pardavinėti kitiems asmenims. V. Č. suorganizavus, 2016 m. gegužės 5 d. automagistralėje V–K, prie ženklo, žyminčio 300-ąjį kilometrą, buvo palikta 0,679 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,061 g narkotinės medžiagos – heroino, o šią paliktą medžiagą turėjo paimti asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau V. Č. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suplanuota, parengta ir tiesiogiai pradėta daryti nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2016 m. gegužės 6 d. apie 14 val. 35 min., paliktą medžiagą su heroinu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

231.3. V. Č. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei jas platino, bei veikdamas organizuota grupe, pasikėsino neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas.

24Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

251.3.1. V. Č., veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m. liepos mėnesio, su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė pardavinėti ir psichotropines medžiagas. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas papildomai susitarė, kad jie abu ieškos narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėjų, taip pat asmenų, kurie platintų jų tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, bei asmenų, kurių gyvenamosiose vietose būtų galima laikyti narkotines, psichotropines medžiagas ir pinigus, gautus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą.

261.3.2. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, asmuo, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė su A. K., kad jo (A. K.) gyvenamojoje vietoje bus laikomos asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgyjamos ir platinamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, taip pat pinigai, gauti už šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą.

271.3.3. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, V. Č. susitarė su A. S., kad jai bus perduota narkotinių medžiagų, kurias A. S. turės išgabenti iš Lietuvos ir platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. V. Č. suorganizavus, iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo ne mažiau kaip 50,436 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 8,094 g narkotinės medžiagos – heroino, taip pat asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., įgijo ne mažiau kaip 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurio dalį šių medžiagų, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) rajone, o kitą dalį – A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ).

281.3.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 10 d., asmuo, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikdamas pagal V. Č. nurodymus, iš savo ir A. K. gyvenamųjų vietų, paėmė dalį narkotinių medžiagų, tačiau savo gyvenamojoje vietoje paliko 1,463 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,289 g heroino, o A. K. gyvenamojoje vietoje – 5 polietileninius paketėlius su 38,871 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 6,8 g heroino. Tą pačią dieną asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nugabeno į K. ir apie 15 val. 50 min. ( - ), A. S. perdavė polietileninį paketėlį su 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g kokaino, ir polietileninį paketėlį su 10,102 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1,005 g heroino, kuri šias narkotines medžiagas tolimesniam platinimui turėjo išgabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tą pačią dieną, apie 15 val. 55 min. A. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

292. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei jas platino.

30Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

312.1. Iki 2016 m. gegužės mėnesio, V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė pardavinėti narkotines medžiagas. Pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č., kuris buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, turėjo ieškoti narkotinių medžiagų tiekėjų, organizuoti narkotinių medžiagų perdavimą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o šis turėjo įgyti šias narkotines medžiagas ir jas pardavinėti kitiems asmenims.

322.2. Iki 2016 m. liepos mėnesio, V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė pardavinėti taip pat ir psichotropines medžiagas. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai susitarė, kad jie abu ieškos narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėjų, taip pat asmenų, kurie platintų jų tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, bei asmenų, kurių gyvenamosiose vietose būtų galima laikyti narkotines, psichotropines medžiagas ir pinigus, gautus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą.

332.3. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė su A. K., kad jo (A. K.) gyvenamojoje vietoje bus laikomos asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgyjamos ir platinamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, taip pat pinigai, gauti už šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą.

342.3.1. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, V. Č. susitarė su A. S., kad jai bus perduota narkotinių medžiagų, kurias A. S. turės išgabenti iš Lietuvos ir platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. V. Č. suorganizavus, iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo ne mažiau kaip 50,436 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 8,094 g narkotinės medžiagos – heroino, taip pat asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. įgijo ne mažiau kaip 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g narkotinės medžiagos – kokaino, dalį šių medžiagų asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) rajone, o kitą dalį – A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ).

352.3.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 10 d. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikdamas pagal V. Č. nurodymus, iš savo ir A. K. gyvenamųjų vietų paėmė dalį narkotinių medžiagų, savo gyvenamojoje vietoje paliko 1,463 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,289 g heroino, o A. K. gyvenamojoje vietoje – 5 polietileninius paketėlius su 38,871 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 6,8 g heroino. Tą pačią dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nugabeno į Kauną, ir apie 15 val. 50 min. ( - ), A. S. perdavė polietileninį paketėlį su 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g kokaino ir polietileninį paketėlį su 10,102 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1,005 g heroino, kuri šias narkotines medžiagas tolimesniam platinimui turėjo išgabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tą pačią dieną apie 15 val. 55 min., A. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

363. A. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat veikdama organizuota grupe, pasikėsino, neturėdama leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas.

37Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

383.1. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą (t. y. jam mirus), iki 2016 m. gegužės mėnesio, susitarė pardavinėti narkotines medžiagas. Pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č., kuris buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, turėjo ieškoti narkotinių medžiagų tiekėjų, organizuoti narkotinių medžiagų perdavimą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o šis turėjo įgyti šias narkotines medžiagas ir jas pardavinėti kitiems asmenims.

393.2. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas iki 2016 m. liepos mėnesio, susitarė pardavinėti taip pat ir psichotropines medžiagas. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai susitarė, kad jie abu ieškos narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėjų, taip pat asmenų, kurie platintų jų tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, bei asmenų, kurių gyvenamosiose vietose būtų galima laikyti narkotines, psichotropines medžiagas ir pinigus, gautus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą.

403.3. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, susitarė su A. K., kad jo (A. K.) gyvenamojoje vietoje bus laikomos asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgyjamos ir platinamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, taip pat pinigai, gauti už šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą.

413.4. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio susitarė su A. S., kad jai bus perduota narkotinių medžiagų, kurias A. S. turės išgabenti iš Lietuvos ir platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. V. Č. suorganizavus, iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo ne mažiau kaip 50,436 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 8,094 g narkotinės medžiagos – heroino, taip pat asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. įgijo ne mažiau kaip 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g narkotinės medžiagos – kokaino, dalį šių medžiagų asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) rajone, o kitą dalį – A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ).

423.4.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 10 d., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikdamas pagal V. Č. nurodymus, iš savo ir A. K. gyvenamųjų vietų paėmė dalį narkotinių medžiagų, o savo gyvenamojoje vietoje paliko 1,463 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,289 g heroino, A. K. gyvenamojoje vietoje – 5 polietileninius paketėlius su 38,871 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 6,8 g heroino. Tą pačią dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nugabeno į K. ir apie 15 val. 50 min. G. g., A. S. perdavė polietileninį paketėlį su 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g kokaino ir polietileninį paketėlį su 10,102 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1,005 g heroino, kuri šias narkotines medžiagas tolimesniam platinimui turėjo išgabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tą pačią dieną, apie 15 val. 55 min., A. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

43II.

44Apeliacinių skundų argumentai

454. Nuteistojo V. Č. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį panaikinti ir V. Č. išteisinti, neįrodžius jo kaltės. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo pažeistos BPK normos.

464.1. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. telefoninius pokalbius, SMS pranešimus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nuteistiesiems kalintiems pataisos namuose draudžia su savimi turėti telefonus. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis V. Č. kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną bei nebuvo už tai Marijampolės pataisos namų administracijos nubaustas. Be to, Marijampolės pataisos namuose yra įrengti mobilaus ryšio telefonų blokatoriai.

474.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, turėjo paskirti nuteistojo balso fonoskopinę ekspertizę, siekiant taip pašalinti abejonės dėl telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotų balso priklausomumo. Be to, kaltininkas savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, todėl visos abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009; Nr. 2K-205/2012).

485. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

495.1. Apeliantas skunde pripažįsta, kad 2016 m. liepos 16 d. apie 20 val. 39 min. ir 21 val. 30 min. telefonu kalbėjo su M. S., kuris pasiūlė susitikti. Tačiau, tai nepatvirtina, kad vykusio susitikimo metu jis (apeliantas) perdavė M. S. narkotines medžiagas ar pinigus jiems įsigyti.

505.2. Taip pat apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. jis (apeliantas) nurodė M. S. iš kurios vietos jo (apelianto) namuose pasiimti pinigų, kurie buvo skirti narkotikams įsigyti arba gauti už jų pardavimą (perpardavimą). Nuteistasis pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis (nuteistasis) platino narkotines medžiagas.

515.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pas jį (apeliantą) namuose rasti narkotikai priklausė M. S., nes ant pakelių buvo rasti jo (M. S.) pirštų atspaudai ir DNR. Tačiau, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad jis (apeliantas) šiuos narkotikus platino. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis kalbėjosi su nenustatyta mergina ir aptarinėjo aplinkybes dėl jų gabenimo į Vokietiją.

525.3.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors buvo nustatyta, jog pas A. S. buvo rastos narkotinės medžiagos tokiose pat pakuotėse, kurios buvo rastos pas jį (apeliantą) namuose su M. S. pirštų atspaudais ir DNR. Tačiau A. K. nuomone, šias narkotines medžiagas M. S. galėjo perduoti A. S. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta kada, kam ir kokiu būdu jis (apeliantas) platino narkotikus.

535.4. Nuteistojo A. K. vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40, 3.1.5 ir 3.1.8 punktų reikalavimus, nes jis (apeliantas) jokiai organizuotai grupei nepriklausė ir narkotinių medžiagų neplatino. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad mergina, vardu S., nėra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu, o automobilį jis (A. K.) įsigijo savo reikmėms, tačiau juo nesinaudojo, platindamas narkotikus.

546. Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu, nuosprendžio dalį, kuria pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir šią inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį, paskiriant švelnesnę bausmę.

556.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, šališkai ir netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

566.1.1. Pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir neprofesionaliai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ji (apeliantė) prašė paskirti fonoskopinę ekspertizę, siekiant nustatyti telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoto balso autentiškumą, tačiau prokuroras šį prašymą atmetė.

576.1.2. Nuteistosios vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi vienintelio liudytojo J. K. parodymais, kurie yra akivaizdžiai abejotini bei pagrįsti prielaidomis ir spėjimais. Pažymi, kad ji (apeliantė) iš Vokietijos į Lietuvą vykdavo dažnai, taip pat keisdavo išvykimo laiką, tačiau apygardos teismas šios informacijos netikrino.

586.2. Apeliantės nuomone, jai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai, nes skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir abejotinais liudytojo J. K. parodymais, kuris šioje byloje ir atliko ikiteisminį tyrimą.

596.3. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neperkvalifikavo į BK 259 straipsnį. Pasak nuteistosios, pirmiausia turi būti atsižvelgta į rastos narkotinės medžiagos kokybę, o ne kiekį. Tvirtina, kad sulaikymo metu pas ją buvo rasta 1,005 g heroino ir 2,84 g kokaino, kurio kiekis nėra didelis. Be to, šias narkotines medžiagas būtų vartojusiu pati, nes yra narkomanė.

606.3.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas iš kaltinimo pašalino jai inkriminuotą aplinkybę, t. y. narkotinių medžiagų platinimą. Tačiau nepagrįstai konstatavo, kad šias narkotines medžiagas pasikėsino gabenti, nors šių narkotinių medžiagų gabenti kontrabandos būdu nesiruošė.

616.4. Nuteistoji skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo siūloma bendradarbiauti su pareigūnais ir duoti parodymus prieš V. Č. Tačiau atsisakius apkalbėti jai nepažįstamą žmogų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateikė jai kaltinimą dėl narkotinių medžiagų disponavimo ir kontrabandos. Atkreipia dėmesį ir tai, kad policijos pareigūnai nepagrįstai bandė įrodyti, jog ji (apeliantė) telefonu bendravo su V. Č. būdama Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nors faktiškai tuo metu ji buvo K. areštinėje.

627. Apeliacinio proceso metu V. Č., A. K., A. S. ir jų ginėjai prašo nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų ir gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus atmesti.

63III.

64Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

658. Nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio, nuteistųjų A. K. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

669. A. K., A. S. ir V. Č. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuteistieji inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

679.1. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009; Nr. 2K-205/2012; Nr. 2K-532/2012; Nr. 2K-619/2012; Nr. 2K-232/2014).

689.2. Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netinkamai vertino įrodymus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012; Nr. 2K-243/2009). Be to, nešališkumo principo įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kokių norėtų proceso dalyvis.

699.3. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, taip pat ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

709.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų V. Č., A. K. ir A. S. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, kad V. Č. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį; iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, o A. S. – iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

7110. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas netyrė kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis ir nevertino faktinio pagrindo jiems atlikti pagrįstumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; 2) ar šie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015; Nr. 2K-7-85-696/2016; Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.).

7210.1. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų ar prokurorų motyvuoti teikimai apylinkių ar apygardų teismų pirmininkams ar jų įgaliotiems teisėjams, kurie turi priimti motyvuotas nutartis; arba 2) kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų, vadovaujančių prokurorų nutarimai, tačiau dėl šių nutarimų turi būti kreipiamasi į šiame įstatyme nurodytus teisėjus per 24 valandas su teikimu dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo, kuris patvirtinamas motyvuota nutartimi (KŽĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme nurodytus apysunkius nusikaltimus; pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; dingsta be žinios asmuo; vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pagal suformuotą teismų praktiką, faktinis pagrindas – informacija apie ne bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas).

7310.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 6 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. 2016 m. gegužės 6 d. apie 14 val. 35 min., autostrados V–K prie ženklo žyminčio 300 kilometrą buvo rastas ir paimtas plastmasinis buteliukas, kurio viduje buvo į folijos lankstinuką suvyniotas polietileninis maišelis su gelsvos spalvos kieta medžiaga, kuri specialisto išvada pripažinta narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,061 g (t. 1, b. l. 1–12, 47–48). Apeliacinio proceso metu papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai (arba žvalgybos tyrimo byla) buvo pradėti 2015 m. rugsėjo 18 d., nes buvo gauta informacija apie tai, jog M. S., V. Č. ir kiti asmenys disponuoja narkotinėmis medžiagomis, t. y. galimai daro nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (t. 11, b. l. 47–68). Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. S1-2 RM, vadovaudamasis KŽĮ 10, 15 straipsniais, sankcionavo M. S., D. S. sekimą ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų, slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. (t. 11, b. l. 69). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi Nr. S1-193 RM, vadovaudamasis KŽĮ 10, 15 straipsniais, sankcionavo M. S. sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka pratęsimą nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. liepos 6 d. (t. 1, b. l. 38). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 154 straipsniu, BPK 173 straipsnio 1 dalimi, sankcionavo M. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. (t. 1, b. l. 68–69). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. S., V. Č., A. K. bei A. S. tarpusavyje bendrauja elektroninių priemonių (mobilaus ryšio) pagalba apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 70–137). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 160 straipsniu, BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sankcionavo M. S. ir jo galimų bendrininkų slaptą sekimą, naudojant technines priemones nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. (t. 1, b. l. 138–139). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 160 straipsniu, BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sankcionavo V. Č. ir E. M. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, nustatyti telefonų abonentų buvimo vietą nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. (t. 2, b. l. 160–161).

7410.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta išslaptinta medžiaga dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta medžiaga ir Klaipėdos apygardos teismo išslaptintų nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. visais atvejais nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinis pagrindas. Teisėjų kolegijos pažymi ir tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo stadijoje, nėra įmanomas tikslus galbūt daromos nusikalstamos veikos, kurios požymiai dar nenustatyti, kvalifikavimas, atitinkantis galutinį jos kvalifikavimą baudžiamajame procese. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui, t. y. informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdoma tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, iš esmės nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimo skaičiaus. Todėl neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką, t. y. jie turi tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis, jog būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Be to, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo pareigūnai surinko pakankamai faktinių duomenų, ir nustatę nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 2016 m. gegužės 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21312-16 (t. 1, b. l. 2–6).

7510.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. gegužės 6 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, visi procesiniai veiksmai buvo sankcionuoti vadovaujantis BPK normomis. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į pirmiau nustatytas aplinkybes bei į V. Č., A. K., A. S. ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų konspiraciją, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nuteistiesiems slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, duomenų fiksavimą ir sekimą, kratas ir atlikti kitus veiksmus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kai kuriuose išslaptintuose kriminalinės žvalgybos dokumentuose nurodyta, jog V. Č. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose (t. 11, b. l. 51–54), nors faktiškai organizacinio pobūdžio ir organizuotos grupės narių nusikalstamų veiksmų kontrolę vykdė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau tai nenulėmė šių surinktų duomenų neteisėtumo bei vertinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros teikimuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyse dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo, nenurodyti mobilaus ryšio telefonų numeriai ar kitos ryšio priemonės, kurias norima kontroliuoti, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu (t. 1, b. l. 38; t. 11, b. l. 69). Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmenys, kuriuos buvo norima kontroliuoti, naudojo skirtingus mobilaus ryšio telefonus ir SIM korteles, kurie buvo nurodyti prašymuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (t. 1, b. l. 19–23) bei tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 58–66, 67–67, 70–87). Bylos duomenys patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir toliau atliekant slaptą elektroninių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, duomenų fiksavimą ir įtariamųjų sekimą, buvo nustatyta, kad V. Č. yra organizuotos grupės lyderis, kuris iš Marijampolės pataisos namų duoda nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir platinimo bei kontroliuoja jų veiksmus. Po to kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Klaipėdos apygardos teismo nutartyse dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo V. Č., M. S. ir A. S. mobilaus ryšio telefonų numeriai, kuriuos buvo norima kontroliuoti, nurodyti (t. 1, b. l. 68–69; t. 3, b. l. 36–37, 44–45, 71–72, 101–102; t. 11, b. l. 68–69). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šis ilgesnis neviešo procesinių veiksmų atlikimas nagrinėjamojoje byloje, leido nustatyti neatsitiktines, bet sistemines nusikalstamas veikas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą šias narkotines medžiagas kontrabandos būdu išgabenti į užsienį. Todėl bylos medžiagoje surinkti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje, atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

76Dėl V. Č. padarytos nuskalstamos veikos 2016 m. gegužės 5 d.

7711. Nuteistojo V. Č. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Č. narkotinių medžiagų platinimo neorganizavo, su M. S. dėl jų platinimo nesitarė ir jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu V. Č. atlikinėjo bausmę Marijampolės, o ne Alytaus pataisos namuose, kaip nurodyta kriminalinės žvalgybos išslaptintuose dokumentuose, todėl naudoti technines priemones (mobilaus ryšio telefonus) negalėjo.

7811.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. Č. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu buvo nustatyta, kad asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus

79(t. 6, b. l. 179), t. y. M. S. naudojasi mobilaus ryšio telefonais, kurių Nr. XXXX ir Nr. XXXX, o V. Č. – mobilaus ryšio telefonais, kurių Nr. XXXX ir XXXX (t. 1, b. l. 22–23). Iš byloje esančios kriminalinės žvalgybos metu gautos medžiagos matyti, kad M. S. nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 7 d., mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. XXXX aktyviai bendrauja su V. Č., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, dėl galimybės įsigyti narkotinių medžiagų ir jas platinti. Iš užslėptų pokalbių turinio ir SMS pranešimų matyti, kad užslėptomis frazėmis buvo tariamasi dėl heroino įsigijimo pabandymui, kainos, sudėties ir pan. Iš byloje esančių SMS žinučių turinio matyti, kad užslėptomis frazėmis: „reiks badežint (maišyti) nors 100 ar 150“, „atomas ir gana stiprus“, „skiedžia per pusę“, „suderinti, kad duotu probą“ „galim net per pusę maišyti“, „px geras jis ar blogas ne sau jamam“, „imam 350 darom pusę kg“, „miltų juk nepaduosi“ ir kt. kalbama apie narkotines medžiagas. Be to, iš šių SMS žinučių turinio matyti, kad asmuo, su kuriuo M. S. bendrauja, yra įkalinimo įstaigoje („aš žinau ką dėt nepergyvenk. Gal lageryje lenda, čia laisvė nepamiršk“, „ryt paduos paragauti“ ir pan.), kuriam reikia gauti heroino pabandymui („aš radau..., paderinsiu kažkaip probą...rytoj paduos probą... prakišim sako, gana neblogas..., ryt paduos paragauti“). Taip pat, SMS pranešimų turinys patvirtina, kad bus imami dideli kiekiai narkotinių medžiagų, t. y. 150 g, 200 g, 250 g, 350 g, kurie bus maišomi ir parduodami. Šią aplinkybę patvirtina M. S. SMS pranešimo turinys: „<...> mums juk px geras jis ten ar blogas ne sau jamam <...>“ (t. 1, b. l. 25; SMS pranešimas Nr. 250), bei V. Č. atrašytas SMS pranešimas „<...> imam 350 darom pusę kg, ir gausis ir jiems geras ir mums kaina tampa ant kiek pigiau <...>“ (t. 1, b. l. 25; SMS pranešimas Nr. 258, 259).

8011.2. Iš byloje esančių SMS pranešimų taip pat matyti, kad 2016 m. gegužės 5 d. V. Č. parašė SMS žinutę M. S., informuodamas, jog mėginys paliktas autostradoje V–K prie stulpo, žyminčio 300-ąjį kilometrą, buteliuke nuo vitaminų, kuriuos jis (M. S.) turi paimti, kad kas nors kitas „nenukabintų“ (t. 1, b. l. 28–29; SMS pranešimas Nr. 537). Po to V. Č. domisi M. S., ar pasiėmė mėginį, tačiau šis atsakė, kad 2016 m. gegužės 7 d. buvo nuvykęs nurodytu adresu, tačiau nieko nerado (t. 1, b. l. 29–32; SMS pranešimas Nr. 608).

8111.3. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d. 14 val. 35 min. policijos pareigūnai autostradoje V–K ties kelio ženklu 300 km, rado ir paėmė plastmasinį buteliuką, kuriame buvo polietileninis maišelis su gelsvos spalvos kieta medžiaga (t. 1, b. l. 39–42). Specialisto išvada nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,061 g (t. 1, b. l. 47–49). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. gegužės 7 d. 12 val. 33 min., M. S. paskambino V. Č. ir informavo, jog sutartoje vietoje nieko nerado, o vakar (t. y. 2016 m. gegužės 6 d.) nuvykti ir paimti narkotikų negalėjo, nes buvo išvažiavęs. V. Č. dėl to buvo labai nepatenkintas, ir M. S. išvadino „durniumi“, iškeikė ir liepė dar kartą gerai pažiūrėti, tačiau šis (M. S.) nieko nerado (t. 1, b. l.

8233–34; SMS pranešimas Nr. 608; t. 1, b. l. 29). Be to, apeliacinio proceso metu buvo paskirta ir atlikta teismo fonoskopijos ekspertizė, kuria nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. 12 val. 33 min. užfiksuotame garso įraše yra V. Č. balsas (t. 10, b. l. 155–186). Akivaizdu, kad tarp V. Č. ir M. S. vykusio susirašinėjimo SMS žinučių turinys visiškai atitinka minėto telefoninio pokalbio esmę, o kiekvieno iš jų veiksmai patvirtina bendrą tikslą – patikrinti narkotinių medžiagų kokybę ir juos platinti.

8311.4. Tai, kad SMS pranešimo turinys ir minėtas telefoninis pokalbis atitinka tikrovę, patvirtina liudytojo J. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuris klausėsi telefoninių pokalbių tarp M. S. ir V. Č. (t. 9, b. l. 85–90). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo J. K. parodymais, nes juos objektyviai patvirtina užfiksuoti SMS pranešimai ir telefoniniai pokalbiai tarp V. Č. ir M. S., apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei fonoskopijos ekspertizės išvados. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 26 d.) nustatyta, kad disponavimas ne daugiau kaip 0,02 g heroino, bet ne daugiau 2 g heroino, yra laikomas nedideliu kiekiu.

8411.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas savo išvadas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, grindė patikimų ir leistinumo reikalavimus atitinkančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kuri visiškai patvirtina, kad V. Č. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

85Dėl V. Č., A. K. ir A. S. padarytos nusikalstamos veikos 2016 m. rugpjūčio 10 d.

8612. Apeliaciniuose skunduose nuteistojo V. Č. gynėjas, nuteistieji A. K. ir A. S. nurodo, kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, BK 199 straipsnio 3 dalį, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniu matyti, kad nuteistiesiems nepriimtinos pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvados dėl įrodymų vertinimo.

8712.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistiesiems V. Č. ir A. S. kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, o A. K. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, grindžiami iš dalies nuteistojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 68–70), liudytojo J. K. parodymais (t. 9, b. l. 85–90), telefoninių pokalbių suvestinėmis, SMS pranešimais ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais (t. 1, b. l. 108–118, 119–136; t. 2, b. l. 167–200; t. 3, b. l. 1–32, 75–85), slapto sekimo, kratos ir daiktų apžiūros protokolais (t. 3, b. l. 88–91; t. 5, b. l. 91–95, 198–200; t. 6, b. l. 41–43, 55–57,72–73, 113–116, 133–143, 146–148), specialistų išvadomis (t. 1, b. l. 142–147; t. 5, 100–104; t. 6, b. l. 8–12, 50–52, 121–122).

8812.2. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8912.3. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2016 m. gegužės 6 d. šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog V. Č. naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, kurių Nr. XXXX, XXXX, XXXX ir kitais, kuriuos keisdavo; asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, t. y. M. S. – mobilaus ryšio telefonais, kurių Nr. XXXX, Nr. XXXX, XXXX, Nr. XXXX, Nr. XXXX, Nr. XXXX ir kitais, kuriuos nuolat keisdavo (t. t. 1, b. l. 70–86); A. K. – mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. XXXX (t. 5, b. l. 74); A. S. mobilaus ryšio telefonais, kurių Nr. XXXX, Nr. XXXX (t. 6, b. l. 63, 66, 67). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. Č. 2016 m. birželio mėnesį, mobilaus ryšio telefonų pagalba dėl narkotinių medžiagų disponavimo (įgijimo, pardavimo ar kitokio platinimo) užslėptai toliau bendrauja ne tik su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, t. y. M. S., bet nuo 2016 m. liepos mėnesio – ir su moterimi, kaip vėliau buvo nustatyta – A. S. Iš V. Č., M. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus) ir A. S. susirašinėjimo SMS pranešimų turinio matyti, kad kalbama apie narkotinių medžiagų kontrabandos organizavimą į Vokietiją, tačiau tam reikalingi narkotinių medžiagų pavyzdžiai, kurie įvardijami kaip „probos“ (t. 1, b. l. 95; SMS pranešimai Nr. 207, 210, 212, 213). Iš SMS pranešimų turinio taip pat matyti, kad V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, t. y. M. S. aptaria narkotinių medžiagų rūšis, kiekius, kainas, galimą uždarbį iš narkotinių medžiagų kontrabandos, būdus, t. y. kaip ir kokiomis priemonėmis tai padaryti ir pan. Iš SMS pranešimų turinio tarp V. Č. ir M. S. matyti, kad kokainas sutartinai nurodomas raide „K“, heroinas – „H“ (kai kur nurodoma „G“), amfetaminas – „A“, o jų kiekiai – sutartinai „10 g, 20 g 50 g 100“ (t. 1, b. l. 88–98; SMS pranešimai Nr. 183, 188, 190, 224, 228, 232).

9012.4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. S. naudojo mobilaus ryšio telefonus „Landvo“ ir „Samsung GT-E1200I“ su SIM kortele 4915213122241, kurių Nr. XXXX (t. 6, b. l. 63, 66, 67). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. šį telefono numerį nurodė 2016 m. liepos 5 d. 8 val. 59 min. siųstame pranešime V. Č.: „<...> S. A. XXX.XX.XX atrodo daugiau nieko nereikia <...>“ (t. 2, b. l. 191; SMS pranešimas Nr. 12450). Iš 2016 m. liepos 7 d. 14 val. 01 min., 14 val. 13 min., 2016 m. liepos 9 d. 10 val. 48 min. SMS pranešimų tarp A. S. ir V. Č. matyti, kad užslėptai kalbama apie tai, jog ji (A. S.) pasidomės dėl galimybės platinti narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 191; SMS pranešimai Nr. 12931, 12936, 13202). Netrukus po to, t. y. 2016 m. liepos 9 d. 14 val. 37 min. V. Č. SMS pranešimu pranešė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, t. y. M. S., nurodydamas, kad Vokietijoje surado narkotinių medžiagų gavėją: „<...> į savaitę po 200 imtų, reikia tik žmogų neteistą ...už tai neblogai gautus kapeikų jai pastatytume viska <...>“ (t. 2, b. l. 171; SMS pranešimai Nr. 171, 172, 177). Po to M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, SMS pranešimais aktyviai bendrauja su V. Č. apie narkotinių medžiagų kiekius, kainas, gabenimo į Vokietiją būdus (t. 2, b. l. 171–181). Iš SMS pranešimų turinio taip pat matyti, kad V. Č. kontroliuoja M. S. veiksmus dėl narkotinių medžiagų įgijimo, pats derina išsiuntimo laiką: 2016 m. rugpjūčio 1 d. 21 val. 15 min. V. Č. SMS pranešime klausia M. S.: „<...> vaikas dėl K nieko naujo? Ne, tada nieko nedėk aplamai kolkas bet reikia išsiųst kuo skubiau jai tuos kvepalus <...>“; M. S. SMS žinute atsakė: „<...> dėl K nieko pakol kas tik rytoj ar poryt susitiksiu. Tai db tik kvepalus siųst?“; V. Č. SMS pranešime atsakė: „<...> jo vaikas, nes jai reikia atiduot iki kelionės į LT, o 8 d ji bus čia per tą laiką gal K gausim ir ji nuveš pati iki ten“, „tą g palaikyk pas save, A aš turiu jau paruošęs 20, žiūrim ką gausis su K, reikia rast 20, ir reiks visus tris jai paduot kada ji išvažinės, o ji čia tik porą dienų pabus Lietuvoj <...> aš jau seniai sakiau, kad abejoju ar kur geresnio atrasi, tik nepavesk vėl manęs <...>nes ateičiai ten ims po 100 pastoviai jei jiems patiks. Tai gerai, kad pamaišei, nes maišysim pastoviai pamatysi čia gerai kris mums, vien už A ten taip pat gerai gaunas, da ir už K, tik reikės kažką mastyt, reikės žmogų ieškot, o gal net nereiks, jau kaip ir yra <...>“ (t. 1, b. l. 114–115). Iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. 15 val. 18 min., 17 val. 12 min., 2016 m. rugpjūčio 3 d. 12 val. 33 min., V. Č. mobilaus ryšio telefonu aktyviai bendrauja ir su A. S., o pokalbių metu užslėptai kalba apie narkotinių medžiagų įgijimą, jų siuntimą kartu su kvepalais ir pan. (t. 3, b. l. 13–14; garso įrašas Nr. 21836; t. 3, b. l. 14–15; garso įrašas Nr., 21866; t. 3, b. l. 17–18; garso įrašas Nr. 22066). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad šiuose pokalbiuose atitinkamas frazes pasakė arba tikėtina pasakė V. Č. ir A. S. (t. 9, b. l. 155–186).

9112.5. Iš 2016 m. liepos 11 d. ir 13 d. SMS pranešimų turinio matyti, kad V. Č. paprašė A. S. atsiųsti adresą, kuriuo būtų galima jai siųsti laišką, o A. S. SMS pranešime nurodė: <...> M. M., ( - ) <...> (t. 2, b. l. 197; SMS pranešimai Nr. 13993, 14667, 14668). Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. Č. SMS pranešimais užslėptai bendrauja su A. S. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, derina A. S. atvykimo laiką į Lietuvą, apgyvendinimą viešbutyje, narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybes, kas ir kada jas perduos, grįžimo į Vokietiją laiką, bilietus ir pan. (t. 3, b. l. 12–22; SMS pranešimai Nr. 21763, 21766, 21800, 22079, 22447, 22870, 23212, 23363; t. 3, b. l. 21-22; SMS pranešimai Nr. 22868, 23204). 2016 m. rugpjūčio 8 d. 12 val. 15 min. V. Č. gavo iš A. S. SMS pranešimą, kad ji jau Lietuvoje (t. 3, b. l. 21; SMS pranešimas Nr. 23051). V. Č. SMS pranešimais užslėptai informuoja A. S. apie naują telefoną ir numerį (t. 3, b. l. 21–22; SMS pranešimas Nr. 23172). 2016 m. rugpjūčio 9 d. 00 val. 13 min. V. Č. iš A. S. gavo SMS pranešimą apie naują jos telefono Nr. XXXX (t. 2, b. l. 181; SMS pranešimas Nr. 990). 2016 m. rugpjūčio 9 d. 00 val. 27 min. V. Č. SMS pranešimu informuoja A. S., kad iš šio telefono rašytų tik SMS, tačiau jokiu būdu neskambintų ir nekalbėtų (t. 2, b. l. 181–182; SMS pranešimas Nr. 991). 2016 m. rugpjūčio 9 d. 8 val. 43 min. V. Č. mobilaus ryšio telefonu paskambino A. S. ir paklausė apie kelionę, o A. S. atsakė, kad jau atvyko ir sutaria susisiekti vėliau (t. 3, b. l. 79; garso įrašas Nr. 356). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad šiuose pokalbiuose užfiksuoti balsai tikėtinai yra V. Č. ir A. S. (t. 9, b. l. 155–186).

9212.6. Pažymėtina ir tai, kad slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. narkotines medžiagas ir kvepalus, kurie buvo supakuoti dėžėje, paėmė M. S. ir A. K. Po to M. S. ir S. S. autobusu P–K 2016 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 43 min., atvažiavo į K. miesto autobusų stotį, esančią K. M. pr. 49, K. (t. 1, b. l. 140–147).

9312.7. Iš A. S. ir M. S. SMS pranešimų matyti, kad jie suderina susitikimo vietą, t. y. prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę „M“ (t. 1, b. l. 136; SMS pranešimas Nr. 1308; t. 3, b. l. 83; SMS pranešimas Nr. 518). 2016 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. 25 min. ir 15 val. 13 min. A. S. telefoninių pokalbių metu aptaria susitikimo vietą prie „A“ su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris tuo metu autobusu važiavo iš K. į K. (t. 3, b. l. 82, 83). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad tikėtina, jog A. S. pasakė jai priskiriamas frazes (t. 9, b. l. 155–186). Iš slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad apie 15 val. 50 min. M. S. kartu su kartonine dėže kažką perdavė A. S., kuri po to nuėjo į stotelę ( - ) prospekte (t. 3, b. l. 88–91). Po to M. S. SMS pranešimu informavo V. Č., kad „<...> viskas ok <...> (t. 3, b. l. 2; SMS pranešimas Nr. 23444). 2016 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 50 min. V. Č. paskambino M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir aptaria „kvepalų“ perdavimo aplinkybes ir susitaria vakare susiskambinti (t. 3, b. l. 24; pokalbio įrašas Nr. 23445). Iš karto po to, t. y. 15 val. 51 min. V. Č. paskambino A. S. ir pasidžiaugė sėkminga pabaiga (t. 3, b. l. 24–25; pokalbio įrašas Nr. 23446). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad šiuose pokalbiuose užfiksuoti balsai tikėtinai yra V. Č. ir A. S. (t. 9, b. l. 155–186). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pas A. K. kratos metu rastos rusvos spalvos medžiagos, kurios buvo popierinėje dėžutėje ir dvejuose plastikiniuose maišuose, yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 6,8 g (t. 5, b. l. 91–95, 100–103). Tuo tarpu, A. S. asmens kratos metu rastuose dvejuose paketuose buvo kokaino, kurio masė yra 2,840 g ir 1,005 g heroino (t. 6, b. l. 41–43, 50–51, 113–116, 121–122).

94Dėl V. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį,

95BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį.

96Dėl V. Č., A. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, A. K. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį

9713. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą ir pašalinti keliamas abejones, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, jog būtų pašalintos gynybos keliamos abejonės dėl byloje esančių duomenų patikimumo, ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi apeliacinės instancijos teisme ištirtais įrodymais kaip visuma, konstatuoja, kad iš naujo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti.

9813.1. Pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Kita vertus, vien tik kaltinamojo manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje priimtas pažeidžiant įrodinėjimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).

9913.2. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Č. atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, veikdamas organizuota grupe ir naudodamasis įvairiais mobilaus ryšio telefonais, organizavo narkotinių medžiagų įgijimą, jų perdavimą A. S., kuri kontrabandos būdu jas turėjo išgabenti į Vokietiją. Nuteistasis V. Č. neigia organizavęs šių nusikalstamų veiksmų atlikimą, taip pat neigia turėjęs ir naudojęsis mobilaus ryšio telefonais, nes inkriminuojamu laikotarpiu atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kur juos turėti uždrausta. Nuteistieji V. Č., A. K. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat neigia, kad garso įrašuose yra užfiksuoti jų balsai arba teigia, jog neprisimena tokių pokalbių. Be to, nuteistojo V. Č. gynėjas ir nuteistoji A. S. apeliaciniuose skunduose atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi telefoniniais pokalbiais, SMS pranešimais, kurie besąlygiškai patvirtina jų kaltę, nes jų neištyrė fonoskopijos specialistas. Tvirtina ir tai, kad liudytojo J. K. parodymai negali būti pripažinti objektyviais, nes jis šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir nėra garso įrašų tyrimų specialistas.

10013.3. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų skundų argumentais iš dalies sutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, ir naudojosi keliais mobilaus ryšio telefonais, tačiau kratos metu, Marijampolės pataisos namuose, nebuvo rasti (t. 6, b. l. 187–190). Mobiliojo ryšio telefonai, kuriais naudojosi V. Č., buvo nustatyti įstatymo nustatyta tvarka, kontroliuojant nuteistųjų A. S., A. K. bei M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, elektroninių tinklais perduodamą informaciją. Tuo tarpu, garso įrašų, padarytų taikant BPK 158 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas V. Č., A. K. ir A. S. ir kuriais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi apygardos teismas, specialus tyrimas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atliekamas. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad remiasi telefoniniais pokalbiais, kuriuose užfiksuoti nuteistųjų V. Č., A. K. ir A. S. balsai, o jų autentiškumą patvirtina liudytojas J. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tvarka vykdė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Tačiau pažymėtina, kad liudytojo J. K. parodymai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautos informacijos yra reikšmingi tik vertinant juos su kitais įrodymais. Todėl apeliacinio proceso metu buvo paskirta nagrinėjamoje byloje esančių dalies garso įrašų fonoskopijos ekspertizė (t. 10, b. l. 144–152).

10113.4. Iš fonoskopijos ekspertizės akto Nr. 11–378(18) matyti, kad tyrimui pateiktuose elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautuose garso įrašuose užfiksuoti V. Č., A. K. ir A. S., o kai kuriuose – tikėtina, kad nuteistųjų balsai (t. 10, b. l. 155–186). Iš ekspertizės akto turinio ir ekspertės Žavintos Pikutienės paaiškinimų, duotų apeliacinio proceso metu, matyti, kad tikėtina išvada dėl balsų priklausomumo nuteistiesiems duota todėl, jog nebuvo gautas pakankamai tinkamas kalbos signalas, norint tiksliai identifikuoti asmenį (t. 11, b. l. 25–27). Pažymėtina ir tai, kad specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Be to, visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma, turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Todėl akivaizdu, kad minėti įrodymai turi būti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių išvadų pagrįstumą, nes įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryšys.

10213.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo fonoskopijos ekspertizės Nr. 11–378(18) išvados dėl nuteistųjų V. Č., A. K. ir A. S. pasakytų frazių tyrimui pateiktuose garso įrašuose yra tinkamas įrodymas šioje byloje. Nors dalis minėtos fonoskopijos ekspertizės išvadų yra tikėtino pobūdžio, tačiau tyrimui pateiktuose graso įrašuose nuteistųjų išsakytų frazių autentiškumą patvirtina liudytojo J. K. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo (t. 9, b. l. 85–90). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2016 m. rugpjūčio 3 d. 12 val. 22 min. ir 12 val. 27 min., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais garso įrašais Nr. 654 ir Nr. 22060, nes fonoskopijos ekspertizės išvada nenustatyta, jog juose užfiksuotas V. Č. balsas (t. 9, b. l. 155–186). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, vien tik liudytojo J. K. parodymų nepakanka spręsti, jog minėtuose garso įrašuose tam tikras frazes pasakė būtent nuteistasis V. Č. Be to, akivaizdžiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip įrodymu, rėmėsi ir byloje esančiais kitais telefoniniais pokalbiais, kurių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, fonoskopijos tyrimas nebuvo atliktas, nes tik liudytojo J. K. parodymų nepakanka spręsti apie telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotų balsų autentiškumą.

10313.6. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė liudytojo J. K. parodymus, kuris atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus ir asmeniškai kontroliavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, bei juos įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste (t. 9, b. l. 85–90). Iš liudytojo J. K. parodymų matyti, kad M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, 2016 m. gegužės mėnesį, kreipėsi į V. Č., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, dėl galimybės gauti geros kokybės narkotinių medžiagų. V. Č. SMS pranešimais pranešė M. S., kad tokia galimybė yra bei aptarė narkotinių medžiagų kiekius ir susitarė juos palikti autostrados V–K prie stulpo 300-jame kilometre. Šiuos J. K. parodymus patvirtina SMS pranešimai Nr. 250, 258, 259, 537 (t. 1, b. l. 25, 28– 29). Tačiau M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, nurodytu laiku į minėtą vietą nenuvyko, o nuvykęs kitą dieną, jokio buteliuko su narkotine medžiaga nerado, nes jį jau buvo paėmę policijos pareigūnai, atlikdami kriminalinės žvalgybos veiksmus. V. Č. dėl tokių M. S. veiksmų supyko. Šiuos liudytojo J. K. parodymus patvirtina SMS pranešimas Nr. 608 (t. 1, b. l. 29–34) bei užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp V. Č. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 29). Fonoskopijos ekspertizės išvada nustatyta, kad garso įraše atitinkamas frazes pasakė būtent nuteistasis V. Č. (t. 10, b. l. 155–186). Be to, specialisto išvada nustatyta, kad surasta ir išimta medžiaga yra heroinas, kurio masė 0,061 g (t. 1, b. l. 47–49).

10413.7. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog jis (V. Č.) surado narkotinės medžiagos – heroino tiekėją, ir suorganizavo, kad asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, būtų paliktas nedidelis kiekis heroino, kaip mėginys kokybei pabandyti. Tuo tarpu, jei heroino kokybė būtų tikusi, V. Č. iš šio tiekėjo būtų suorganizavęs didesnio kiekio heroino perdavimą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o šis būtų turėjęs šį heroiną pardavinėti kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buvo narkotinių medžiagų įgijimo iniciatorius, tačiau heroino įgijimą, tikslu platinti, perdavimą ir padėjimą V–K 300-jame kilometre, organizavo V. Č. Be to, V. Č. pripažintas kaltu, kad šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie asmenis, kurie įgijo narkotines medžiagas ir paliko automagistralės V–K 300-jame kilometre, jų amžių ir pan., todėl V. Č. šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinamas (BK 25 straipsnio 3 dalis).

10513.8. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. Č. mobilaus ryšio telefonų pagalba dėl narkotinių medžiagų disponavimo užslėptai ir toliau bendrauja ne tik su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bet nuo 2016 m. liepos mėnesio ir – su A. S., kuri tuo metu gyveno Vokietijoje. Iš liudytojo J. K. parodymų matyti, kad vykdydamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę sužinojo, jog A. S. yra žinomi asmenys, Vokietijoje, kurie nori įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau didelio kiekio įsigyti bijo, todėl norėtų gauti mėginius („probą“). Tai patvirtina V. Č. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susirašinėjimas SMS pranešimais, kuriuose užslėpta forma aptaria narkotinių medžiagų rūšis, kiekius įgijimo aplinkybes, platinimo galimybes ir pan. (t. 1, b. l. 88–98; t. 9, b. l. 85–90).

10613.9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-650/2010; Nr. 2K-93-139/2016). Be to, tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai būdingai tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą, ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir kaip jis suvokė ir vertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011; Nr. 2K-501/2012; Nr. 2K-202/2014; Nr. 2K-497/2014).

10713.10. Iš apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. Č. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dar iki 2016 m. gegužės 5 d. susitarė, kad, jeigu heroino mėginys („proba“) bus tinkamos kokybės, V. Č. organizuos didesnio kiekio heroino perdavimą M. S., o šis (M. S.) būtų turėjęs jį pardavinėti kitiems asmenims. Tačiau 2016 m. gegužės 6 d. M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodytoje vietoje heroino mėginio nerado, nes policijos pareigūnai jį jau buvo paėmę. Akivaizdu, kad po to V. Č. ieškojo naujų būdų kaip realizuoti narkotines medžiagas, todėl toliau bendravo su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kol surado A. S., kuri kontrabandos būdu narkotinių medžiagų mėginius („proba“) turėjo išgabenti į Vokietiją. Tai patvirtina liudytojo J. K. parodymai, iš kurių matyti, kad buvo planuojama išgabenti į Vokietiją nuo 100 g iki 200 g narkotinių medžiagų (t. 9, b. l. 90–95). Akivaizdu, kad V. Č. nusikalstami veiksmai 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. organizuojant disponavimą narkotinėmis medžiagomis sekė vienas po kito, esant nedideliam laiko tarpui, todėl turi būti vertinami kaip tęstinio pobūdžio, turint vieningą tyčią (sumanymą) įgyti narkotines medžiagas, tikslu jas platinti ir iš to pelnytis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas atskirai pagal BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 1 dalį, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10814. Remiantis A. S. apeliacinio skundo argumentais matyti, kad nuteistoji pripažįsta įgijusi narkotines medžiagas – heroiną ir kokainą, tačiau tvirtina, jog šias narkotines medžiagas būtų pati suvartojusi, ir jokio tikslo kontrabandos būdu išgabenti į Vokietiją, neturėjo. Apeliantės vertinimu, inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, išteisinti.

10914.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistosios A. S. skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš V. Č., M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir A. S. susirašinėjimo SMS pranešimais matyti, kad tarpusavyje kalbama apie narkotinių medžiagų kontrabandos organizavimą į Vokietiją, tačiau tam reikalingi narkotinių medžiagų pavyzdžiai, kurie įvardijami kaip „probos“ (t. 1, b. l. 88–98, 114–115). Iš 2016 m. liepos 7 d. 14 val. 01 min., 14 val. 13 min., 2016 m. liepos 9 d. 10 val. 48 min. SMS pranešimų turinio tarp A. S. ir V. Č. matyti, kad užslėpta forma kalbama apie tai, jog ji (A. S.) pasidomės dėl galimybės platinti narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 191; SMS pranešimai Nr. 12931, 12936, 13202). Iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. 15 val. 18 min., 17 val. 12 min., 2016 m. rugpjūčio 3 d. 12 val. 33 min. V. Č. mobilaus ryšio telefonu aktyviai bendrauja su A. S., o pokalbių metu užslėptai kalba apie narkotinių medžiagų įgijimą, jų siuntimą kartu su kvepalais ir pan. (t. 3, b. l. 13–14; garso įrašas Nr. 21836; t. 3, b. l. 14–15; garso įrašas Nr., 21866; t. 3, b. l. 17–18; garso įrašas Nr. 22066). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopijos ekspertizę nustatyta, kad šiuose pokalbiuose atitinkamas frazes pasakė arba tikėtina, jog pasakė V. Č. ir A. S. (t. 9, b. l. 155–186). Be to, tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina tai, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. 12 val. 15 min. V. Č. iš A. S. gavo SMS pranešimą, kuriuo informavo apie savo atvykimą į Lietuvą (t. 3, b. l. 21; SMS pranešimas Nr. 23051). Tuo tarpu, V. Č. SMS pranešimais užslėpta forma informuoja A. S. apie būtinumą pasikeisti telefono numerį, nors A. S. iš karto ir nesuprato tokio nurodymo esmės (t. 3, b. l. 21–22; SMS pranešimas Nr. 23172). 2016 m. rugpjūčio 9 d. 00 val. 13 min. V. Č. iš A. S. gavo SMS pranešimą, kuriuo informuoja apie naujo telefono numerį 8-644-463-05 (t. 2, b. l. 181; SMS pranešimas Nr. 990). 2016 m. rugpjūčio 9 d. 00 val. 27 min. V. Č. SMS pranešimu nurodo A. S., kad iš šio telefono rašytų tik SMS, tačiau jokiu būdu neskambintų ir nekalbėtų (t. 2, b. l. 181–182; SMS pranešimas Nr. 991). 2016 m. rugpjūčio 9 d. 8 val. 43 min. V. Č. mobilaus ryšio telefonu paskambino A. S. ir paklausė apie kelionę, o A. S. atsakė, kad jau atvyko ir abu sutarė susisiekti vėliau (t. 3, b. l. 79; garso įrašas Nr. 356). Iš A. S. ir M. S. SMS pranešimų turinio matyti, kad jie suderina susitikimo vietą prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę „M“ (t. 1, b. l. 136; SMS pranešimas Nr. 1308; t. 3, b. l. 83; SMS pranešimas Nr. 518). 2016 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. 25 min. ir 15 val. 13 min. A. S. telefoninių pokalbių metu aptaria susitikimo vietą prie „A“ su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 3, b. l. 82, 83). Iš slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad apie 15 val. 50 min. M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kartu su kartonine dėže kažką perdavė A. S., kuri po to nuėjo į stotelę ( - ) prospekte, kurioje netrukus ją sulaikė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 88–91). 2016 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 51 min. V. Č. paskambino A. S. ir pasidžiaugė sėkmingai pasibaigusiu sandėriu (t. 3, b. l. 24–25; pokalbio įrašas Nr. 23446). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopijos ekspertizę nustatyta, kad šiuose pokalbiuose užfiksuoti balsai tikėtinai yra V. Č. ir A. S. (t. 9, b. l. 155–186).

11014.2. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. S. įgijo narkotines medžiagas („mėginius“), turėdama tikslą jas kontrabandos būdu išgabenti į Vokietiją. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. S. būtų pati vartojusi narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po to kai 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 15 val. 50 min., A. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir asmens kratos metu iš jos buvo išimti bei padėti ant stalo du paketai su narkotinėmis medžiagomis, nuteistoji pagriebė vieną iš jų, ir prarijo (t. 6, b. l. 41–43). Tačiau, vėliau medicinos darbuotojų pagalba šis paketėlis iš A. S. organizmo buvo išimtas, o specialisto išvada buvo nustatyta, kad A. S. prarijo paketėlį, kuriame buvo 1,005 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 6, b. l. 109–116, 121–122). Šie A. S. veiksmai įrodo, kad prarydama vieną iš paketėlių su narkotine medžiaga – heroinu, ji siekė sunaikinti daiktinius įrodymus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. atsisakė duoti parodymus ir nenurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo sau (t. 7, b. l. 19–193, 196–198). Tačiau šių aplinkybių visuma patvirtina, kad įgytos narkotinės medžiagos – heroinas ir kokainas buvo skirti, akivaizdžiai, neasmeniniam vartojimui, o platinimui.

11114.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 26 d.) nustatyta, kad disponavimas ne daugiau kaip 0,02 g heroino ar kokaino (bet ne daugiau 2 g heroino ir 20 g kokaino) yra laikomas nedideliu kiekiu. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. buvo sulaikyta disponuojant 8,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,84 g kokaino ir 10,102 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,005 g heroino. Akivaizdu, kad A. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis kokainu ir heroinu, kurių kiekiai nedideli, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, A. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

11214.4. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, narkotines medžiagas – heroiną ir kokainą perdavė A. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 15 val. 50 min. (t. 3, b. l. 90–91). Iš A. S. sulaikymo protokolo matyti, kad ji buvo sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 50 min. (t. 7, b. l. 153). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 15 val. 51 min. V. Č. paskambino A. S. ir abu pasidžiaugė sėkmingai pasibaigusia narkotinių medžiagų perdavimo operacija, perduoto siuntinio svorį, kvepalus ir pan. (t. 3, b. l. 24–25; pokalbio įrašas Nr. 23446). Teisėjų kolegijos vertinimu, po to kai M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perdavė dėžę su padirbtais kvepalais ir narkotines medžiagas A. S., akivaizdžiai, jomis (narkotinėmis medžiagomis) disponavo, todėl nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad A. S. sulaikymo protokole netiksliai nurodytas jos sulaikymo laikas, t. y. 15 val. 50 min., nes bylos medžiaga nustatyta, jog 15 val. 51 min. A. S. mobilaus ryšio telefonu kalbėjosi su V. Č. (t. 3, b. l. 24–25). Teisėjų kolegija pastebi šį netikslumą, tačiau tai laiko kaip rašymo klaidą, kuri neturi jokios įtakos nuosprendžio teisėtumui.

11314.5. Pirmosios instancijos teismas A. S. nusikalstamus veiksmus dėl narkotinių medžiagų išvežimo į užsienį kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. S. įgytas narkotines medžiagas iš tikro ketino vežti į Vokietiją.

11414.5.1. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, už kontrabandą atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas. Apygardos teismas veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio atitinkamą dalį, kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti kontrabandą ir motyvavo savo sprendimą tuo, kad A. S. su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikyta iki atvykimo į pasienio zoną. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, t. y. gabenimas per Lietuvos valstybės sieną ir daiktų nepateikimas muitinės kontrolei. Akivaizdu, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis pradedama realizuoti ne tada, kai asmuo sulaikomas įgijęs draudžiamas medžiagas ar gabena kontrabandos dalyką valstybės sienos link, o gabena jį per valstybės sieną, t. y. jis privažiavo valstybės sieną ir įvažiavo į muitinės teritoriją. Nusikaltimas yra baigtas nuo pervežamų daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

11514.5.2. Pažymėtina, kad BK 21 straipsnio 1 dalis numato, jog rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Taigi rengimasis padaryti nusikaltimą yra veiksmai, kuriais palengvinamas nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas. Šioje byloje nustatyta, kad A. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų tik įgijusi narkotines medžiagas – heroiną ir kokainą, tačiau nebuvo privažiavusi Lietuvos valstybės sienos ir turėjo pakankamai laiko persigalvoti ar savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą. Todėl tokie veiksmai neatitiko kontrabandos objektyviojo veikos požymio – gabenimo per valstybės sieną, nes A. S. neteisėtai įgydama narkotines medžiagas, tik rengėsi jas gabenti per valstybės sieną. Akivaizdu, kad A. S. veiksmai atitinka ne pasikėsinimo, o rengimosi padaryti kontrabandą požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kadangi BK 199 straipsnio 3 dalis numato laisvės atėmimą iki dešimties metų, kontrabanda laikoma sunkiu nusikaltimu. Todėl A. S. turi atsakyti už rengimąsi padaryti kontrabandą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį.

11615. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį.

11715.1. BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Be to, asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009). Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, V. Č. nusikalstami veiksmai taip pat turi būti kvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, t. y. V. Č. turi atsakyti ne už veiksmus, kuriuos organizavo, o už tai, ką padarė vykdytojas. Akivaizdu, kad A. S. nusikalstami veiksmai nutrūko rengimosi stadijoje, todėl šio nusikaltimo organizatorius V. Č. taip pat atsako tik už organizuotą rengimąsi padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį.

11816. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Č. nepažįsta ir su juo niekada nekalbėjo apie narkotines medžiagas. Pažymi, kad narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos jo namuose, priklauso M. S., kuris ir perdavė jas A. S., todėl jokio nusikaltimo nepadarė ir prašo išteisinti.

11916.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš nuteistųjų V. Č. ir A. K. parodymų, duotų apygardos teisme, matyti, kad jie vienas kito nepažįsta (t. 9, b. l. 101–102). Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d. 21 val. 22 min. V. Č. paskambino A. K., kuris į V. Č. kreipėsi kaip į draugą („draugelį“) ir kalbėjosi apie jo (A. K.) lygtinio paleidimo sąlygas, užslėptomis frazėmis tik jiems žinomus praleistus telefonų skambučius ir pan. (t. 2, b. l. 190). Be to, apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad šiame pokalbyje užfiksuoti balsai yra V. Č. ir A. K. (t. 9, b. l. 155–186). Tai patvirtina, kad A. K. net tik naudojasi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokole nurodytu mobilaus ryšio telefonu Nr. XXXX, bet taip pat yra gerai pažįstamas su V. Č. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokoluose nurodytuose SMS pranešimuose užfiksuoti A. K. ir M. S., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tolimesni veiksmai patvirtina, kad užslėptomis frazėmis buvo kalbama apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis, apie tai patvirtina ir slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 99–107, 108–136, 140–147). Nuteistasis A. K. taip pat pripažįsta, kad 2016 m. liepos 16 d. 20 val. 39 min. ir 21 val. 30 min. telefonu galėjo kalbėtis su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apie galimą jų susitikimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina, jog jis perdavė M. S. narkotines medžiagas ar pinigus jiems įsigyti (t. 1, b. l. 101). Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. 15 val. 26 min. telefoninio pokalbio tarp A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, matyti, kad kalbama apie pinigų paėmimą iš A. K. gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 125 – 126; pokalbis Nr. 552). Tačiau 2016 m. liepos 16 d. 20 val. 39 min., 21 val. 30 min., 2016 m. rugpjūčio 1 d. 15 val. 26 min. telefoniniai pokalbiai tarp A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suvestinių matyti, kad pokalbiai yra neinformatyvus, todėl spręsti apie tai, jog A. K. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. disponavo pinigais, skirtais narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimui, negalima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme dėl šių pokalbių fonoskopinis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl kategoriškai teigti, jog juose užfiksuoti A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, balsai, negalima. Bylos medžiagoje nėra jokių kitų objektyvių ir įtikinamų duomenų, kad A. K. su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė laikyti pinigus, gautus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą, A. K. gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog A. K. su M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė laikyti pinigus, gautus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą, A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ).

12016.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rasta piniginė ir 242,23 Eur (t. 5, b. l. 91–95, 116–118). Iš A. K. parodymų matyti, kad išėjęs iš Marijampolės pataisos namų gavo vienkartinę pašalpą, o dalį pinigų buvo susitaupęs (t. 9, b. l. 102–104). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pinigai (242,23 Eur), kurie buvo rasti ir išimti kratos metu, gauti iš nusikalstamos veikos, t. y. disponuojant narkotinėmis medžiagomis, todėl jie turi būti grąžinti A. K.

12116.3. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta ir tai, kad 2016 m. liepos 22 d. A. K. už 100 Eur nusipirko automobilį „A“ (t. 7, b. l. 22). Apie tai, kad M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kartu su A. K. ketina įsigyti automobilį, SMS pranešimais buvo informuotas ir V. Č. (t. 1, b. l. 94–95; SMS pranešimai Nr. 192, 193, 194, 197). Iš liudytojo J. K. parodymų matyti, kad M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir A. K. anksčiau minėtą automobilį įsigijo tam, kad nereikėtų ieškoti kitų žmonių, kurie juos vežiotų (t. 9, b. l. 90–95). Iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. slapto sekimo protokolo Nr. 30-1L-11940 matyti, kad nuo 2016 m. liepos 26 d. A. K. vairuodavo šį automobilį, Klaipėdoje, o kartu su juo visur važiuodavo ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 140–147).

12216.4. Slapto sekimo metu taip pat buvo nustatyta, kad A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, du kartus buvo A. K. namuose, esančiuose ( - ), t. y. 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. Iš to paties slapto sekimo protokolo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. 12 val. 10 min. M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, grįžo iš namo, esančio ( - ), ir padavė rusvos spalvos dėžę A. K., kuris ją (dėžę) įdėjo į automobilio „A“ bagažinę. Po to apie 12 val. 45 min., A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kartu su S. S. atvyko į K. miesto autobusų stotį, kurioje A. K. iš automobilio „A“ bagažinės išėmė rusvos spalvos dėžę, ir perdavė M. S. Po to M. S. ir S. S. autobusu P–K išvyko į K. (t. 1, b. l. 140–147).

12316.5. Iš A. S. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, SMS pranešimų turinio matyti, kad derina susitikimo vietą prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę „M“, esančią K. (t. 1, b. l. 136; SMS pranešimas Nr. 1308; t. 3, b. l. 83; SMS pranešimas Nr. 518). 2016 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. 25 min. ir 15 val. 13 min., kai M. S. dar autobusu važiavo į K., A. S. su M. S. telefoninių pokalbių metu aptaria susitikimo vietą prie „A“ (t. 3, b. l. 82, 83). Apeliacinio proceso metu atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad tikėtina, jog šio pokalbio metu A. S. pasakė jai priskiriamas frazes (t. 9, b. l. 155–186). Be to, iš slapto sekimo protokolo matyti, kad apie 15 val. 50 min. M. S. kartu su kartonine dėže dar kažką perdavė A. S., kuri po to nuėjo į stotelę G. g., esančią V. prospekte, kur neužilgo ją sulaikė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 88–91).

12416.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikė kartu ir žinojo apie V. Č. organizuotą narkotinių medžiagų įgijimą bei jų platinimą. Tai patvirtina ir kratos protokole užfiksuoti duomenys, kai A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), buvo rastos rusvos spalvos medžiagos iš plastikinių pakuočių, kurios buvo popierinėje dėžutėje bei du plastikiniai maišai, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 6,8 g (t. 5, b. l. 91–95, 100–103). Kratos metu, M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ) rajone, taip pat buvo rasta narkotinės medžiagos – heroino (viso 0,289 g), o ant elektroninių svarstyklių paviršiaus rasti narkotinių medžiagų – kokaino ir heroino pėdsakai (t. 6, b. l. 8–12). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. S. asmens kratos metu rastuose dvejuose plastikiniuose paketuose yra narkotinės medžiagos – kokainas, kurio masė yra 2,840 g ir 1,005 g heroino (t. 6, b. l. 113–116, 118–122). Pažymėtina, kad iš A. S. išimtas maišelis su heroinu buvo tokios pats rausvos spalvos, kurie buvo rasti ir kratos metu A. K. namuose. Šios aplinkybės patvirtina liudytojo J. K. parodymus, t. y. kad A. K. savo namuose laikė dalį narkotinių medžiagų, kurių dalį pasiėmė 2016 m. rugpjūčio 10 d., o M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perdavė A. S. (t. 9, b. l. 90–95). Tai patvirtina pirmiau minėto slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys. Vien tik tai, kad ant vieno iš maišelių, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), buvo nustatyti M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, DNR pėdsakai, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Priešingai, tai patvirtina, kad A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė narkotines medžiagas laikyti skirtingose vietose, t. y. abiejų gyvenamosiose vietose ir jas platino, kai M. S. jas perdavė A. S.

12516.7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. parodymai dėl narkotinių medžiagų laikymo yra nenuoseklūs. Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad narkotines medžiagas – heroiną įsigijo savo vartojimui, tačiau jų neplatino (t. 7, b. l. 68–70). Klaipėdos apygardos teisme A. K. pakeitė parodymus ir teigė, kad narkotines medžiagas paliko M. S. Tuo tarpu, A. K. parodymus apie tai, kad jis nepažįsta V. Č., paneigia fonoskopijos ekspertizės išvada, kurios metu nustatyta, jog 2016 m. birželio 15 d. 21 val. 22 min. telefoninio pokalbio metu yra užfiksuoti tiek V. Č., tiek A. K. balsai (t. 9, b. l. 155–186). Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad A. K. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl jais galima vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, A. K. pakeitė parodymus dėl narkotinių medžiagų – heroino įgijimo, nes ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su bylos medžiaga, sužinojo, jog M. S. XXXX m. XXX X d. mirė (t. 6, b. l. 179). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. parodymus paneigia bylos medžiagoje surinkti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai, t. y. liudytojo J. K. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, slapto sekimo protokoluose užfiksuota informacija, narkotinių medžiagų tyrimo bei fonoskopijos ekspertizės išvados.

126Dėl veikimo organizuota grupe

12717. Iš Klaipėdos apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. Č., A. K. ir A. S. nuskalstami veiksmai dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. padarytų nusikalstamų veikų, t. y. disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip padaryti organizuota grupe.

12817.1. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Be to, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012; Nr. 2K-453/2012; Nr. 2K-35/2013; Nr. 2K-103-976/2016). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, jog asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013; Nr. 2K-7-29-942/2016; Nr. 2K-103-976/2016).

12917.2. Šioje byloje nustatyta, kad V. Č. buvo nusikalstamų veikų organizatorius ir koordinatorius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji V. Č., A. S., A. K. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vadovaujami V. Č., susitarė daryti ir bendrais veiksmais padarė sunkius nusikaltimus. Skundžiamajame nuosprendyje motyvuotai išdėstyta, kuo pasireiškė nustatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – požymiai, nurodant kiekvieno grupės nario vaidmenį bei atliktas užduotis, pagrindžiant susitarimo daryti sunkius nusikaltimus tarp šios grupės narių buvimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gegužės mėnesį V. Č., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, susitarė su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgyti ir platinti narkotines medžiagas. Šios organizuotos grupės veikloje dalyvavo ir A. K., o nuo 2016 m. liepos mėnesio prie organizuotos grupės prisijungė ir A. S. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad organizuotos grupės nariai pažinojo vienas kitą.

13017.3. Liudytojo J. K. parodymai taip pat patvirtina, kad nuteistieji veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis ir nusikalstamų veikų padarymo metu atliko jiems paskirtas užduotis, t. y. V. Č. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis bendrininkams, tačiau pats mobilaus ryšio telefonais surasdavo narkotinių medžiagų pardavėjus (tiekėjus), kurie narkotines medžiagas perduodavo asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas; koordinavo organizuotos grupės narių veiksmus, nes pats negalėjo dalyvauti nusikaltimų daryme, kadangi atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose; A. K. Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų ir jam nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu bei nevartoti narkotinių medžiagų (t. 7, b. l. 94); jis, kaip ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikė narkotines medžiagas savo gyvenamosiose vietose, o kai V. Č. surasdavo narkotinių medžiagų pirkėją, jas (narkotines medžiagas) nuveždavo į nurodytą vietą; tuo tikslu A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigijo automobilį „A“ (t. 7, b. l. 24); A. S. užduotis buvo įgytas narkotines medžiagas kontrabandos būdu nuvežti į Vokietiją, kur jos turėjo būti platinamos. Akivaizdu, kad vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas palengvino nusikalstamų veikų padarymą bei sustiprino organizuotos grupės narių ketinimą elgtis nusikalstamai.

13117.4. Pažymėtina ir tai, kad organizuotos grupės narių daromiems nusikaltimams buvo kruopščiai rengiamasi. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. turėjo kelis mobilaus ryšio telefonus, kuriuos naudojo bendraudamas su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. K. ir A. S., tačiau juos nuolatos keisdavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad organizuotos grupės nariai tarpusavyje bendraudavo užslėptomis frazėmis, o narkotinės medžiagos buvo įvardijamos tik jiems suprantamasis ženklais. Be to, V. Č. duodavo nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams, kokius veiksmus atlikti, kur nuvažiuoti ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nusikalstamų veiksmų atlikimui įsigijo automobilį „A“ ir apie šį pirkinį informavo V. Č. Tuo tarpu, V. Č. į Lietuvą atvykusiai A. S., nurodė į telefoną įsidėti naują kortelę su nauju numeriu. Visi šios organizuotos grupės nariai, akivaizdžiai, siekė vieningo nusikalstamo rezultato, t. y. narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo, todėl veikė tiesiogine tyčia: suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, konspiracija rengiantis veikų padarymui, taip pat jų susietumas (ryšys), patvirtina jų susitarimą bendrai daryti sunkius nusikaltimus ir šių nusikaltimų darymą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji suprato, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai. Byloje nustatyta nuteistųjų grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Nors A. S. nepažinojo A. K., tačiau tai nėra lemiama aplinkybė, paneigianti organizuotos grupės buvimą. Pažymėtina, kad nustatant veikimą organizuota grupe, nebūtina, jog kiekvienas organizuotos grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuotos grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, tačiau esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Č. nusikalstamus veiksmus dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo kruopščiai planavo, o visų organizuotos grupės narių tikslas buvo pelnytis iš narkotinių medžiagų platinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. organizavo narkotinių medžiagų perdavimą A. S. tokiu būdu, kai ši (A. S.) užsisakė Lietuvoje padirbtų kvepalų, kuriuos būtų pardavinėjusi Vokietijoje. Akivaizdu, kad telefoninių pokalbių metu ir SMS žinutėse užfiksuotos frazės apie kvepalus yra kaip priedanga organizuotos grupės nariams realizuoti sumanymą dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo kontrabandos būdu į Vokietiją, tikslu platinti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti mobilaus ryšio telefonai, kuriais naudojosi V. Č. atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, įrodo aukštą organizuotumo lygį ir aplaidų šios įkalinimo įstaigos administracijos darbo organizavimą.

132Dėl bausmių skyrimo

13318. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

13418.1. Nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 260 straipsnio 1, 2 dalys, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, o šių straipsnių sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmės, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pagal BK 58 straipsnio nuostatas, bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Pirmosios instancijos teismas A. K. ir A. S. skirdamas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgė į jų asmenybes (ankstesnius teistumus, nuobaudas už administracinių nusižengimų padarymą, charakterizuojančią medžiagą), padaryto nusikaltimo pavojingumą ir tyčios kryptingumą, baigtumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas A. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, o A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, paskyrė laisvės atėmimo bausmes įstatymo sankcijos vidurkio ribose, kurios nėra ginčijamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bausmės yra adekvačios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

13518.2. V. Č. nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį (tęstinę veiką); BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikavus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, o A. S. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikavus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, jiems skiriamos naujos bausmės, kurios kiekvienam individualizuojamos: V. Č. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, skiriama laisvės atėmimo bausmė įstatymo sankcijos vidurkio ribose; V. Č. ir A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, skiriamos laisvės atėmimo bausmės arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo, nes nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. Č. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, todėl jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, skiriama griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, nei A. S. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokių bausmių paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

13618.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu V. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Būtent šio nuosprendžio pagrindu V. Č. buvo palikta galioti kardomieji priemonė – suėmimas. Tačiau Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendis buvo panaikintas, ir V. Č. išteisintas, neįrodžius, jo dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (t. 1, b. l. 115). Todėl šioje nagrinėjamoje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi V. Č. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė suėmimo terminą iki 2019 m. vasario 14 d. (t. 11, 125–127). Akivaizdu, kad V. Č. į bausmės laiką turi būti įskaitytas suėmimo laikas nuo Klaipėdos apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2017 m. spalio 17 d., o bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 14 d.

137Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

138Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

139V. Č. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, iš nuosprendžio pašalinti organizuotos grupės požymį.

140V. Č. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.

141V. Č. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 3 dalies, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. VIII-1674 redakcija), ir jam paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

142Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.

143Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, ir V. Č. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

144V. Č. į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2017 m. spalio 17 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 14 d.

145A. S. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 3 dalies, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. VIII-1674 redakcija), ir jai paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

146Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, ir A. S. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

147Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad A. K. su M. S., kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė laikyti pinigus, gautus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą, A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ).

148Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, buvo konfiskuoti A. K. priklausantys 242,23 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje ir juos grąžinti A. K.

149Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio... 4. - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės... 5. - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 7. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi ištaisyta... 9. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260... 10. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo... 11. A. S. pripažinta kalta ir nuteista:... 12. - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės... 13. - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos... 15. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti A. K. priklausantis... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 17. I.... 18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 19. 1. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota... 20. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:... 21. 1.1. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos... 22. 1.2. Veikdamas pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č. surado... 23. 1.3. V. Č. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas... 24. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:... 25. 1.3.1. V. Č., veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m.... 26. 1.3.2. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m.... 27. 1.3.3. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m.... 28. 1.3.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 10 d., asmuo, prieš... 29. 2. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota... 30. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:... 31. 2.1. Iki 2016 m. gegužės mėnesio, V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis... 32. 2.2. Iki 2016 m. liepos mėnesio, V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas... 33. 2.3. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m.... 34. 2.3.1. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m.... 35. 2.3.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 10 d. asmuo, kuriam... 36. 3. A. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe,... 37. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:... 38. 3.1. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BPK 3... 39. 3.2. V. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas iki 2016 m. liepos... 40. 3.3. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, asmuo, kuriam... 41. 3.4. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, V. Č. iki 2016 m.... 42. 3.4.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 10 d., asmuo, kuriam... 43. II.... 44. Apeliacinių skundų argumentai... 45. 4. Nuteistojo V. Č. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis apeliaciniame skunde... 46. 4.1. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 47. 4.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti... 48. 5. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo... 49. 5.1. Apeliantas skunde pripažįsta, kad 2016 m. liepos 16 d. apie 20 val. 39... 50. 5.2. Taip pat apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė... 51. 5.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pas jį... 52. 5.3.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors buvo nustatyta, jog pas A. S. buvo... 53. 5.4. Nuteistojo A. K. vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė... 54. 6. Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo... 55. 6.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 56. 6.1.1. Pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo... 57. 6.1.2. Nuteistosios vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai... 58. 6.2. Apeliantės nuomone, jai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22... 59. 6.3. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai... 60. 6.3.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas iš kaltinimo... 61. 6.4. Nuteistoji skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo siūloma... 62. 7. Apeliacinio proceso metu V. Č., A. K., A. S. ir jų ginėjai prašo... 63. III.... 64. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 65. 8. Nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio, nuteistųjų A. K. ir... 66. 9. A. K., A. S. ir V. Č. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad... 67. 9.1. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės... 68. 9.2. Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 69. 9.3. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina... 70. 9.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo... 71. 10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos... 72. 10.1. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra:... 73. 10.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje... 74. 10.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta... 75. 10.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. gegužės 6 d. pradėjus... 76. Dėl V. Č. padarytos nuskalstamos veikos 2016 m. gegužės 5 d. ... 77. 11. Nuteistojo V. Č. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Č.... 78. 11.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 79. (t. 6, b. l. 179), t. y. M. S. naudojasi mobilaus ryšio telefonais, kurių Nr.... 80. 11.2. Iš byloje esančių SMS pranešimų taip pat matyti, kad 2016 m.... 81. 11.3. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m.... 82. 33–34; SMS pranešimas Nr. 608; t. 1, b. l. 29). Be to, apeliacinio proceso... 83. 11.4. Tai, kad SMS pranešimo turinys ir minėtas telefoninis pokalbis atitinka... 84. 11.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas savo išvadas,... 85. Dėl V. Č., A. K. ir A. S. padarytos nusikalstamos veikos 2016 m. rugpjūčio... 86. 12. Apeliaciniuose skunduose nuteistojo V. Č. gynėjas, nuteistieji A. K. ir... 87. 12.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistiesiems V. Č. ir A. S.... 88. 12.2. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įrodymai baudžiamajame... 89. 12.3. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2016 m. gegužės 6 d. šioje... 90. 12.4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. S. naudojo mobilaus... 91. 12.5. Iš 2016 m. liepos 11 d. ir 13 d. SMS pranešimų turinio matyti, kad V.... 92. 12.6. Pažymėtina ir tai, kad slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys... 93. 12.7. Iš A. S. ir M. S. SMS pranešimų matyti, kad jie suderina susitikimo... 94. Dėl V. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį,... 95. BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį.... 96. Dėl V. Č., A. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3... 97. 13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai... 98. 13.1. Pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais... 99. 13.2. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 100. 13.3. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų skundų argumentais iš... 101. 13.4. Iš fonoskopijos ekspertizės akto Nr. 11–378(18) matyti, kad tyrimui... 102. 13.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo fonoskopijos ekspertizės Nr.... 103. 13.6. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė... 104. 13.7. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad V. Č. pripažintas kaltu ir... 105. 13.8. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. Č. mobilaus ryšio... 106. 13.9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą... 107. 13.10. Iš apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio nustatytų bylos... 108. 14. Remiantis A. S. apeliacinio skundo argumentais matyti, kad nuteistoji... 109. 14.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistosios A. S. skundo argumentai... 110. 14.2. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A.... 111. 14.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio... 112. 14.4. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas... 113. 14.5. Pirmosios instancijos teismas A. S. nusikalstamus veiksmus dėl... 114. 14.5.1. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, už kontrabandą atsako tas, kas... 115. 14.5.2. Pažymėtina, kad BK 21 straipsnio 1 dalis numato, jog rengimasis... 116. 15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti... 117. 15.1. BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius – tai asmuo,... 118. 16. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Č. nepažįsta ir su... 119. 16.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. apeliacinio skundo argumentai... 120. 16.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. gyvenamojoje vietoje kratos metu... 121. 16.3. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta ir tai, kad 2016 m. liepos 22 d.... 122. 16.4. Slapto sekimo metu taip pat buvo nustatyta, kad A. K. ir M. S., kuriam... 123. 16.5. Iš A. S. ir M. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, SMS... 124. 16.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. ir M. S., kuriam ikiteisminis... 125. 16.7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. parodymai dėl... 126. Dėl veikimo organizuota grupe... 127. 17. Iš Klaipėdos apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V.... 128. 17.1. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra... 129. 17.2. Šioje byloje nustatyta, kad V. Č. buvo nusikalstamų veikų... 130. 17.3. Liudytojo J. K. parodymai taip pat patvirtina, kad nuteistieji veikė... 131. 17.4. Pažymėtina ir tai, kad organizuotos grupės narių daromiems... 132. Dėl bausmių skyrimo... 133. 18. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę... 134. 18.1. Nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m.... 135. 18.2. V. Č. nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260... 136. 18.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. bausmės atlikimo pradžia... 137. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 138. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:... 139. V. Č. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22... 140. V. Č. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 1... 141. V. Č. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1... 142. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes... 143. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo... 144. V. Č. į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo laiką... 145. A. S. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1... 146. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę... 147. Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad A. K. su M. S., kuriam mirus... 148. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi,... 149. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....