Byla 1-1649-951/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam V. A.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), vedęs, dirbantis ( - ) elektriku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4V. A. 2018 m. liepos 12 d. apie 15.35 val. Šiauliuose, ties Statybininkų g. 23 namu vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „T. C.“, valstybinis numeris ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2,21 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

5Be to, V. A. 2018 m. liepos 12 d. apie 15.44 val. Šiauliuose, ties Statybininkų g. 23 namu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo automobilį „T. C.“, valstybinis numeris Nr. ( - ) neblaivus, sėdėdamas Šiaulių apskrities policijos tarnybiniame automobilyje „Š. O.“, valstybinis numeris ( - ) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. N. pasiūlė ir į tarnybinės liemenės kišenę įkišo 40 eurų kyšį.

6Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, tačiau taip išėjo, kad išgėręs sėdo prie automobilio vairo. Buvo pas stomatologą taisyti protinio danties, kurio nesutvarkė, todėl jam ir toliau skaudėjo dantį. Sutiko pažįstamą, su kuriuo išgėrė maždaug 150 g, buvo nevalgęs, nes skaudėjo dantį. Pasielgė neatsakingai, negražiai sėsdamasis prie automobilio vairo būdamas neblaivus. Labai gailisi, ateityje tokių dalykų nekartos. Jam gėda, nes yra pensininkas, garbaus amžiaus, o pasielgė taip netinkamai. Sutinka su bausme, tačiau automobilis, kurį vairavo neblaivus, yra bendra nuosavybė ir juo taip pat naudojasi jo žmona. Pats jis turi 50 procentų nedarbingumą, žmonai taip pat sunku judėti. Dukrą reikės vežioti į mankštas, todėl prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes. Dėl kyšio davimo gali pasakyti, kad yra seno kirpimo žmogus ir taip gavosi automatiškai, buvo susijaudinęs. Jį perspėjo, kad yra filmuojama. Tačiau jis vis tiek davė 40 eurų dydžio kyšį, įkišdamas 40 eurų policijos pareigūnui į liemenę. Kyšį davė, nes pagalvojo, kad bus nutemptas jo vairuotas automobilis, tačiau jis pats nesupranta savo poelgio. Taip elgtis buvo įpratęs nuo seno, duodamas kyšį siekė išvengti atsakomybės. Policijos pareigūnai jį buvo įspėję dėl kyšio davimo. Kai jis sėdėjo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, neatkreipė dėmesio, ar jame yra įspėjamieji užrašai dėl kyšio davimo. Sutinka, jog vairavo neblaivus ir jo kraujyje buvo nustatyta 2,21 promilės alkoholio. Savo veiksmus vertina neigiamai, tiek teismo, tiek žmonos, tiek vaikų, tiek kolektyvo atžvilgiu. Jis vairavo automobilį „T. C.“, kuris registruotas jo vardu. Sutuoktinė taip pat vairuoja šį automobilį, nes tai vienintelis automobilis šeimoje. Tiek sutuoktinė, tiek dukra turi teisę vairuoti automobilį ir visi naudojasi viena transporto priemone. Automobiliu vyksta į Panevėžį pas 87 metų svainį, lanko kapines Zarasuose, nes yra vienintelis gyvas savo giminėje. Žmona vyksta į Žemaitiją. Žmona dirba valytoja toje pačioje įmonėje. Darbas yra nutolęs apie 5 km nuo gyvenamosios vietos. Iki jo važiuoja viešasis transportas, tačiau jis dažnai vyksta pas gydytojus, turi problemų su kojomis, žmonai taip pat problemos su venomis, todėl ir įsigijo būtent tokį automobilį, nes jis aukštesnis, lengviau iš jo išlipti. Jam nustatytas nedarbingumas, buvo patyręs infarktą, tačiau šiuo metu viskas gerai. Turi problemų su sąnariais, vaikystėje sirgo reumatu, turi išvaržą, o dabar senatvėje atsinaujina visos ligos. Jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Jo transporto priemonė nėra kažkaip specialiai pritaikyta, tai įprasta transporto priemonė, tiesiog ji šiek tiek aukštesnė. Jeigu įmanoma, prašo teismo taikyti transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskaciją. Su tokia baudžiamojo poveikio priemone sutiktų. Sutinka, jog automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ yra 2300 eurų, todėl prašo teismo spręsti klausimą dėl transporto priemonę atitinkančios sumos konfiskavimo. Su baudžiamojo poveikio priemone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bei bauda ir jos dydžiu sutinka. Dukra yra išsituokusi, turi vaiką, kuris mokosi Šiauliuose, automobilio neturi. Automobilis yra vienintelė susisiekimo priemonė šeimoje. Jį vairuoja ir žmona, ir dukra. Žmona vairuoja labai seniai ir tai daro dažnai. Į teismo posėdį atvyko su automobilių ir jį vairavo žmona. Jis tikrai gailisi, išgyvena dėl savo netinkamų veiksmų. Jeigu būtų paskirta automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskacija, norėtų ją sumokėti dalimis, nes dar prisidės ir bauda. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo žmoną.

7Galima laiduotoja D. A. teisme parodė, kad žino, kodėl sutuoktiniui iškelta baudžiamoji byla, dėl to, kad važiavo girtas su mašina. Blogai vertina tokius jo veiksmus, tačiau vyras labai gailisi, tai tragedija šeimai. Dukra vežiojama pas daktarus, reikia vykti į reabilitaciją. Kapinės Zarasuose, Skuode, nebus kam jų prižiūrėti. Vyras vertinamas darbe, geras šeimoje, geras žmogus. Tegul būna nubaustas, bet nekonfiskuotas automobilis. Ji turi teises, 40 metų vairuoja, neturi nei vieno nusižengimo. Dabar vairuoja nuolat, o anksčiau vairuodavo pagal poreikį. Dukra turi teisę vairuoti transporto priemonę. Dukra gyvena su sūnumi, neturi kas ją vežiotų pas gydytojus, yra bedarbė, dar dabar nutiko nelaimė. Nori būti laiduotoja. Vyras labai pergyvena, visiškai nebevartoja alkoholio. Turėtų teigiamą įtaką sutuoktiniui, jis jos klauso. Vyras yra geras, gabus, namie padeda, darbe vertinamas. Mano, kad galėtų sumokėti pinigų sumą, atitinkančią transporto priemonės vertę. Automobiliui vyras viską pakeitė, pertvarkė. Nežino, ar už tokią sumą nupirktų analogišką automobilį. Labai prašo nekonfiskuoti automobilio.

8Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

9Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

10Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 12 d. dirbo kartu su E. N., kai buvo gautas pranešimas, jog Statybininkų g. 23, Šiauliuose, pranešėjas sulaikė girtą vairuotoją. Nuvykus minėtu adresu, rado automobilį „T. C.“, kurį vairavo neblaivus vyras, o jį sulaikė vyriškis, vairavęs „Peugeot 307“. Kaip teigė „Peugeot“ vairuotojas, jį, važiuojant Statybininkų gatve, aplenkė „Toyota“ automobilis ir užvažiavo ant šaligatvio. Jis sustojęs nuėjo pažiūrėti prie vairuotojo ir suprato, kad šis yra visiškai girtas. „Peugeot“ vairuotojas teigė atėmęs iš girto vairuotojo raktelius ir iškvietęs policiją. Automobilį „Toyota“ vairavo vyresnio amžiaus žmogus, akivaizdžiai neblaivus, alkotesterio pagalba nustatytas neblaivumas. Pranešė apie įvykį OVS budėtojui. Neblaivų vairuotoją nusivedė į tarnybinį automobilį „Š. O.“, jis atsisėdo ant galinės sėdynės. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jis bus vežamas į gydymo įstaigą paimti kraujo tyrimą. Tada jam būnant prie bagažinės, rašant alkotesterio parodymus į registracijos knygą, jis pamatė, kaip vyriškis iš piniginės traukia kupiūras, jas susuka ir, pasilenkęs link keleivio sėdynėje sėdėjusio kolegos E. N., įkiša jam kupiūras į tarnybinės liemenės kišenę. Liudytojas grįžo iki savo vietos, vairuotojo sėdynės, E. N. pranešė per radijo ryšį apie pareigūno papirkimą. Būnant automobilio viduje, pareigūnai įspėjo, kad automobilio vidus yra filmuojamas, vyriškis prašė išlipti į lauką, susitarti, važiuoti iki namų, jis ten atsilygins. Jam buvo pranešta apie baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą, tačiau vyriškis kartojo tą patį, nesiklausė, kas jam yra aiškinama, ir pakartotinai siūlė važiuoti iki jo namų. Iš automobilio nebuvo išlipama tol, kol neatvyko kitas ekipažas. Vyriškis buvo perduotas kitam ekipažui, tuo tarpu liudytojas su kolega laukė operatyvinės grupės ir saugojo įvykio vietą. Atvykę operatyvinės grupės pareigūnai paėmė iš E. N. kupiūras, tačiau jis nematė, kokios konkrečiai buvo kupiūros, operatyvinei grupei perduoti ir automobilio „Toyota“ rakteliai (b. 1. 72-75).

11Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį (apklausa atlikta 2018-08-27), tikslios datos nepamena, dienos metu buvo gautas iškvietimas, kad Statybininkų gatvėje važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Už keleto minučių gautas pranešimas, kad vairuotoją sulaikė pilietis ir laukia policijos. Nuvykus į Statybininkų gatvę, link Baltų gatvės, pareigūnai pamatė automobilį „T. C.“, šviesios spalvos. Šalia automobilio buvo žilas, pagyvenęs vyriškis ir jaunas vaikinas, kuris sulaikė girtą vyresnio amžiaus vyrą. Jaunas vyras paaiškino, kad važiuodamas pamatė galimai neblaivų vairuotoją, jį aplenkė, užstojo kelią ir sustabdė, priėjęs prie vairuotojo pamatė, kad jis neblaivus, atėmė raktelius ir iškvietė policiją. Jiems atvykus, jaunas vyras surašė paaiškinimą ir išvyko. Tada akivaizdžiai neblaivus vairuotojas pasodintas į tarnybinio automobilio „Š. O.“, valstybinis numeris ( - ) galinę sėdynę. Jis tuo metu sėdėjo keleivio vietoje, pildė dokumentus, kolega G. B. buvo lauke prie automobilio. Jam bepildant dokumentus, neblaivus vyriškis pradėjo raginti susitarti, pavažiuoti iki jo namų, leido suprasti, kad bus duodama dar didesnė suma, atsiskaitys. Jokių konkrečių sumų neįvardijo, tik leido suprasti, kad atsiskaitys. E. N. informavo vyriškį apie atsakomybę už kyšio davimą, tačiau vyras nesiklausė, sunkiai suvokė, kas vyksta. Vyras paėmė iš piniginės kelias kupiūras, įsidėjo į marškinių kišenę, paskui iš jos išėmė, ragino sutarti, kad dabar bus duodama tiek, paskui bus sutarta dėl daugiau. Tada vyriškis dėjo kelias sulenktas kupiūras į tarnybinės liemenės išorinę kišenę, tačiau nevisiškai įkišo, pinigai liko užkišti. Tai buvo 40 eurų - dvi kupiūros po 20 eurų. Pinigus jis padėjo ant daiktadėžės ir pranešė „Judrai“, kad duotas kyšis už tai, kad girtam vairuotojui nebūtų surašomas protokolas. Atvyko operatyvinė grupė, kuri įformino įvykį, jai perduoti 40 eurų. Su neblaiviu vairuotoju nebuvo jokios kalbos apie automobilio nutempimo į aikštelę mokestį, jis pinigus davė kaip kyšį, kad būtų paleistas (b. l. 78-81).

12Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santuokoje su V. A. yra jau 3 metai, tačiau kartu gyvena 14 metų. Automobilis „T. C.“, valstybinis numeris ( - ) yra bendras šeimos turtas, buvo įgytas santuokoje. Automobilis pirktas prieš trejus metus, dabartinė jo vertė apie 1000 eurų. V. A. yra vairavęs automobilį neblaivus, bet tai buvo nedidelis girtumas, baustas administracine bauda. Tikslios datos nepamena, gali pasakyti, kad tai buvo prieš keletą metų. Įvykio dieną vyras išvyko su automobiliu pas dantistą. Tai, kad jis susitiks su kažkuo ir vartos alkoholį, ji nežinojo ir nenujautė. Apie tai, kad vyras sulaikytas sužinojo jam pačiam paskambinus tos dienos vakarą. Sakė, kad policija sulaikė jį vairuojantį neblaivų. Grįžus iš areštinės vyras pasakojo, kad iš po dantisto vizito sutiko draugą ir kartu išgėrė. Išgėręs vairavo namo. Iki to karto vyras elgdavosi labai atsakingai, nevairuodavo išgėręs, jeigu būdavo išgėręs alaus iš vakaro, važiuodavo autobusu. Dabar vyras labai pergyvena, gailisi, šeimai reikalingas automobilis. Jis suvokia, kad daugiau nevairuos automobilio, ji pati turi teises ir vairuoja automobilį. Ji dažnai važinėja pas gydytojus, turi prižiūrimą ligonį, vyras taip pat dažnai lankosi pas gydytojus, todėl jai automobilis būtinas. Liudytoja teigia prižiūrėsianti ir užtikrinsianti, kad vyras automobilio nevairuotų (b. 1. 84-87).

13Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, Statybininkų g. 23, automobilis „T. C.“, valstybinis numeris ( - ) ir 40 eurų suma. Apžiūros metu paimta: 40 eurų suma (viena 20 eurų kupiūra ir dvi 10 eurų kupiūros), automobilis „T. C.“, valstybinis numeris ( - ) pilkos spalvos ir automobilio užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu (b. 1. 10-24).

14Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog V. A. nustatytas 2,21 promilės alkoholio girtumas (b. 1. 29).

152018 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateiktas lengvojo automobilio „T. C.“, valstybinis numeris ( - ), registracijos liudijimas ( - ) ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. A., Nr. ( - ) (b. l. 36-39).

162018-08-22 CD su vaizdo ir garso įrašu apžiūros protokole užfiksuota, kad pirmame iš trylikos failų stebimas policijos automobilio vidus. Du pareigūnai vyksta miesto gatve tarnybiniu automobiliu. Vaizdo kokybė labai gera, garsas prastas, naudojamos ausinės. 15:39 automobilis su pareigūnais privažiuoja stovintį pilkos spalvos automobilį „T. C.“, valstybinis numeris ( - ) Ant šaligatvio stovi jaunas vyras ir vyresnio amžiaus žilų plaukų vyriškis. Pareigūnai paima dokumentus, tikrina. Įrašas baigiasi 15:41. Antrame faile stebimas važiuojantis policijos automobilis iš vidaus, jame sėdi du pareigūnai, po to sustoja, išlipa. Stebimas tuščias automobilio vidus. Trečiame faile matomas pareigūnų ir vyrų pokalbis. 15:44 jaunas vyras nueina, daugiau jis nebestebimas, vyresnį vyrą pareigūnai nusiveda link tarnybinio automobilio. Ketvirtame faile matomas policijos automobilio vidus, į automobilio galą įlipa žilas vyriškis, vilkintis mėlynus, languotus marškinius ir šviesias kelnes. 15:44:04 sėdėdamas ant galinės sėdynės, vyriškis pasilenkia link pareigūno, sėdinčio priekyje keleivio vietoje, ir sako jam: „Vyrai, gal susitarkim, ką? Gyvenu ( - ) gatvėje“, tuo pačiu metu laikydamas rankoje piniginę, ją atidaro, iš jos ima kelis banknotus, kurių vienas stebimas 20 eurų, ir sako: „Jūs manęs nematėt, aš jūsų nemačiau, tiek aš turiu, o paskui...“ Tiesia rankoje pinigus kažkur ties rankiniu stabdžiu. Iš pareigūno žodžių girdisi žodis „Judra“. Penktame faile stebimas vyriškis ant galinės sėdynės, akivaizdžiai neblaivus. Pareigūnas atsako „Neieškokit pinigų čia, nereikia mums“. Vyriškis pasilenkdamas pareigūnui toliau siūlo susitarti, iš išorinės marškinių kišenės išima sulenktas kupiūras ir padeda kažkur ties rankiniu stabdžiu. Sako: „Va, 40, vsio, arba pavažiuojam iki manęs, supranti... Aš tau dadėsiu“. Pareigūnas kalba su kolega, nekreipia dėmesio. Vyriškis kalba toliau ir, kol pildomi dokumentai, toliau bando susitarti su pareigūnais, kad jo atžvilgiu nebūtų įforminamas įvykis. Pareigūnas per radijo ryšį šaukia „Judra“, pasako savo šaukinį, paprašo eksperto, nes duotas 40 eurų kyšis. Po kurio laiko vyriškis teiraujasi kito pareigūno, ar viskas fiksuojama, gauna pareigūno atsakymą, kad „filmuojama, fiksuojama“. Vyriškis keikiasi ir žvalgosi po mašiną. Septintame faile vyriškis toliau bando susitarti su pareigūnais, kad jo pasigailėtų, teiraujasi, ar viduje ir lauke įrašinėjama. Vienuoliktame faile stebima, kaip vyriškis toliau bando prikalbinti pareigūnus, klausia, ar viskas filmuojama, sako, kad eis parūkyti, kol pareigūnas jo nesustabdo pasakydamas, kad vyriškis yra sulaikytas ir negali išlipti. Vyriškis paklausia, koks nustatytas jo girtumas, į ką gauna atsakymą, kad 2,16 promilės. Tryliktame faile pareigūnas paklausia vyriškio, kur jis gyvena ir gauna atsakymą, kad ( - ), po to vyriškis toliau sako „Vyrai, tai davažiuojam iki ( - ) ir viskas bus 0, ane?“ Pareigūnai tyli, toliau rašo, bendrauja per radijo ryšį. Kituose failuose tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. 1. 50-53).

17VšĮ „Emprekis“ rašte nurodyta, kad analogiško automobilio kaip automobilis „T. C.“ kaina be PVM yra 1901 eurų, o kaina su PVM - 2300 eurų (b. 1. 35).

18Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia 2,21 promilių etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę – automobilį „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

19LR BK 227 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

20Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis pripažino, kad prašė, jog pareigūnas neformintų įvykio ir neatliktų savo tiesioginių pareigų, suprato ir tai, kad, jei pareigūnas nebūtų forminęs įvykio, jis būtų daręs nusikaltimą, taip pat pripažino, kad už tokį neveikimą pareigūnui davė 40 eurų kyšį. Aplinkybę, jog kaltinamasis siekė papirkti pareigūną patvirtino ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti E. N. bei G. B., be to, patvirtina ir kompaktinio disko su vaizdo ir garso įrašu, užfiksuotu įvykio metu (tarnybiniame automobilyje naudojama garso ir vaizdo įrašymo įranga), apžiūros protokolas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei (tiesioginei tyčiai) pagrįsti. Teisme neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. A., siekdamas, kad nebūtų įformintas jo vairavimas esant neblaiviam, davė policijos pareigūnui kyšį, kurio suma mažesnė negu 1 MGL, todėl padaryta veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 227 straipsnio 4 dalies, požymius.

21Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl LR BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo nenustatyta, o dėl LR BK 227 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo V. A. atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo baudžiamojo nusižengimo padarymui.

22Kaltinamasis V. A. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės D. A. laidavimą.

23Teisme buvo keliamas klausimas V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko LR BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai, todėl LR BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

24Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia LAT praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (pvz. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti ir laikosi pozicijos, kad konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, LR BK 40 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

25Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją - sudaro V. A. padarytos nusikalstamos veikos, pažymėtina, jog pagal LAT praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose LR BK specialiosios dalies straipsniuose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies LR BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

26Šiuo atveju nors V. A. padarytos veikos laiko atžvilgiu išties sekė viena po kitos, ir jos yra neabejotinai susijusios – tuo atveju, jei V. A. nebūtų buvęs sustabdytas padaręs KET taisyklių pažeidimus, jam apskritai nebūtų kilęs poreikis pareigūnams siūlyti kyšio siekiant išvengti atsakomybės. Visgi šiuo atveju V. A. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas kaltininko sumanymas – pirmuoju nusikaltimu V. A., siekdamas grįžti namo, nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir pažeidė KET bei kėlė pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, o antruoju – jau būdamas sulaikytas kaip galimai padaręs nusikaltimą, ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi pirminiai neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo priežastimi lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį kaltinamojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus – taigi šių veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jų padarymo tikslas buvo visiškai skirtingas, todėl jie nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Šių argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad esant konstatuotai realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, V. A. negali būti laikomas asmeniu, pirmąkart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymą ir tuo pačiu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

27Skirdamas kaltinamajam V. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

28V. A. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 281 str. 7 d.), kita jų priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 227 str. 4 d.). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b. l. 91-92), baustas administracine tvarka (b. l. 94-95), dirbantis (b. l. 93). Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų įvykdymą baudą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

29Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

30Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

31Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-12 15.43 val. iki 2018-07-13 10.53 val. (viena para).

32Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. A. LR BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam V. A. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, V. A. nustatytinas 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas.

34Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

35Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, teismas gali tik esant rimtam ir pagrįstam pagrindui.

36Analizuojamu atveju matyti, kad V. A. vairavo jo vardu registruotą, bendrosios nuosavybės teise jam ir sutuoktinei D. A. priklausančią transporto priemonę „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,21 promilių girtumas. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu V. A. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtų galima konfiskuoti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. A. neteistas, o padaryta veika – nesunkus nusikaltimas, visiškai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas du kartus, automobilis, kurį vairavo, priklauso jam ir sutuoktinei D. A. bendrosios nuosavybės teise, taip pat atsižvelgiant į tai, kad automobiliu „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) naudojasi V. A. sutuoktinė, kuri turi sveikatos problemų, dažnai pati vyksta pas gydytojus, taip pat rūpinasi dukra K. V., kuri sunkiai juda, nes jai taikoma reabilitacija po menisko operacijos, bei atsižvelgiant į paties kaltinamojo V. A. sveikatos būklę, į tai, kad jam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, matyti, kad automobilis „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) kuris šeimoje vienintelis, yra gyvybiškai būtinas šeimai, o jį konfiskavus pasekmes jaustų ne tik kaltinamasis, tačiau ir jo sutuoktinė bei dukra. Esant tokioms aplinkybėms, būtų netikslinga bei neproporcinga konfiskuoti automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veikas, nes jis šeimoje būtina susisiekimo priemonė, o ne prabangos daiktas. Teismas pažymi, kad aukščiau išvardintos aplinkybės pagrindžia faktą, jog norint užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, turi būti konfiskuojamas turtas, o šiuo atveju, kai atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) konfiskavimas yra netikslingas ir neproporcingas, konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2300 eurų (LR BK 72 str. 5 d.).

37V. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

38Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2018-07-23 nutarimu 6 mėnesiams taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. A. priklausantį automobilį „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) kėbulo numeris (VIN) ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant V. A. disponuoti, valdyti automobilį, tačiau paliekant teisę jam juo naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutarė taikyti V. A. vairuotos transporto priemonės „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskaciją, 2018-07-23 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šiuo nuosprendžiu skiriamos 2300 Eur pinigų sumos konfiskacijos įvykdymo.

39Daiktiniai įrodymai - automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu bei registracijos liudijimas, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo gražinti V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai V. A. nuosavybei (b. l. 67-68).

40Daiktinis įrodymas – V. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) (vokas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai.

41Daiktinis įrodymas – 40 eurų pinigų suma, saugoma Šiaulių AVPK, konfiskuotina valstybės naudai (b. l. 27).

42Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (vokas prie bylos viršelio), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Nutarė

44V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

45V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir subendrintą bausmę V. A. skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę V. A. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-12 15.43 val. iki 2018-07-13 10.53 val. (vieną parą) ir laikyti, kad V. A. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą.

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) vertę atitinkančios pinigų sumos - 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) eurų, konfiskaciją.

51V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

52Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2018-07-23 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. A. priklausantį automobilį „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) kėbulo numeris (VIN) ( - ), palikti iki 2300 Eur pinigų sumos konfiskacijos įvykdymo.

53Daiktinius įrodymus - automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu bei registracijos liudijimą, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo gražinti V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai V. A. nuosavybei.

54Daiktinį įrodymą – V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) (vokas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai.

55Daiktinį įrodymą – 40 eurų pinigų sumą, saugomą Šiaulių AVPK, konfiskuoti valstybės naudai.

56Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę (vokas prie bylos viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

57Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A.,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. V. A. 2018 m. liepos 12 d. apie 15.35 val. Šiauliuose, ties Statybininkų g.... 5. Be to, V. A. 2018 m. liepos 12 d. apie 15.44 val. Šiauliuose, ties... 6. Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 7. Galima laiduotoja D. A. teisme parodė, kad žino, kodėl sutuoktiniui iškelta... 8. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 9. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu... 10. Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 12 d.... 11. Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį... 12. Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santuokoje su V. A. yra... 13. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio... 14. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte... 15. 2018 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole... 16. 2018-08-22 CD su vaizdo ir garso įrašu apžiūros protokole užfiksuota, kad... 17. VšĮ „Emprekis“ rašte nurodyta, kad analogiško automobilio kaip... 18. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus,... 19. LR BK 227 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai... 20. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis pripažino, kad prašė, jog... 21. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis... 22. Kaltinamasis V. A. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 23. Teisme buvo keliamas klausimas V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 24. Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo... 25. Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją - sudaro V.... 26. Šiuo atveju nors V. A. padarytos veikos laiko atžvilgiu išties sekė viena... 27. Skirdamas kaltinamajam V. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str.... 28. V. A. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama nesunkių... 29. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės... 30. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina... 31. Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas V.... 32. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. A. LR BK 281 str. 7 d. numatytą... 34. Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo... 35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas... 36. Analizuojamu atveju matyti, kad V. A. vairavo jo vardu registruotą, bendrosios... 37. V. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas bei rašytinis... 38. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro... 39. Daiktiniai įrodymai - automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) užvedimo... 40. Daiktinis įrodymas – V. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) (vokas prie... 41. Daiktinis įrodymas – 40 eurų pinigų suma, saugoma Šiaulių AVPK,... 42. Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (vokas prie bylos viršelio),... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 44. V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 45. V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 51. V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 52. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro... 53. Daiktinius įrodymus - automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. ( - ) užvedimo... 54. Daiktinį įrodymą – V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) (vokas prie... 55. Daiktinį įrodymą – 40 eurų pinigų sumą, saugomą Šiaulių AVPK,... 56. Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę (vokas prie bylos viršelio),... 57. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...