Byla 1-795-859/2018
Dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei (2018 m. kovo 13 d. – Markui Dobrovolskiui), dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei, kaltinamajam S. S., a. k. ( - ), jo gynėjui advokatui Voitechui Mečkovskiui, vertėjai Ritai Daškevičienei (2018 m. kovo 13 d. – Erikai Vencevičienei), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. A., a. k. ( - ), bei jo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S. ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

3Teismas

Nustatė

4I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

51. Kaltinamasis S. S. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą:

61.1. Jis, 2017-05-02, apie 15.21 val., viešoje vietoje, prie Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžos, Vilniuje, tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „Toyota Aygo“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), ir pribėgęs prie priešais jo automobilį sankryžoje sustojusį automobilį „Opel Zafira“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), vairuojamą nukentėjusiojo E. A., atidarė automobilio vairuotojo dureles ir liudytojos I. B., sėdėjusios minėtame automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, bei liudytojo G. G., vairavusio automobilį „Lexus“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) ir liudytojo R. M., vairavusio automobilį „VW Transporter“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) ir vėliau atėjusių į įvykio vietą, akivaizdoje, tempė E. A. iš automobilio, o E. A. jį atstūmus ir uždarius dureles, jis (S. S.) mėgino kumščiu suduoti E. A. pro pravirą durelių langą, bet E. A. atsitraukus ir išvengus smūgių, jis (S. S.) vėl atidarė vairuotojo dureles ir vėl tempė E. A. iš automobilio, o E. A. kojomis stumiant jį nuo savęs, jis (S. S.) iš kišenės išsitraukė peilį ir dešine ranka juo sudavė vieną smūgį E. A. į dešinę koją, sugadindamas 80 eurų vertės kelnes, po ko savo automobiliu „Toyota Aygo“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

71.2. Jis, 2017-05-02, apie 15.21 val., viešoje vietoje, prie Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžos, Vilniuje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, iš kišenės išsitraukęs peilį, dešine ranka juo sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. A. į dešinę koją. Tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė E. A. sveikatą, kas pasireiškė durtine - pjautine dešinės blauzdos žaizda, kurios gijimas užtruko ir kojos funkcija bei sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą.

82. Kaltinamasis 2018-03-13 teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis neturėjo jokių ketinimų kažką įžeisti. 2017 m. gegužės 2 d., 15:00-16:00 valandą po pietų jis buvo dirbtuvėse, Savanorių pr., Vilniuje, kadangi jo automobilis skleidė garsus kai būdavo didelis važiavimo greitis. Nustatė, kad buvo sudaužytas duslintuvas. Dėl to neįmanoma buvo važiuoti net 50 km/val. greičiu. Jis važiavo nuo Savanorių pr. iki Toyotos oficialaus atstovo Žalgirio g., už degalinės Statoil (teisėjo pastaba – dabar „CircleK“), priešais parduotuvę RIMI. Važiavo Geležinio Vilko gatve. Važiavo pirma juosta iš kairės pirma ar antra iš dešinės. Iš paskos jo važiavo taksi automobilis Opel Zafira, kuris ilgosiomis šviesomis švietė, nuolat signalizavo garsu. Taip privertė jį važiuoti greičiau, tačiau, dėl duslintuvo jis to daryti negalėjo. Dėl to, pavažiavus 200 metrų jis pasijuto netvirtai, jam pradėjo drebėti rankos. Mano, kad taksi vairuotojas matė problemą su duslintuvu ir galėjo jį ramiai apvažiuoti, nors jo pačio greitis buvo normalus. Toje vietoje buvo ribojamas greitis iki 60 km/ val., buvo radaras. Dėl to, kad vairuotojas nuolat signalizavo garsiniu signalu ir jį skubino, jis supyko. Jei dvi juostos laisvos, kodėl verčia su sudaužytu automobiliu važiuoti greičiau. Atsargumo priemonių nesiėmė dėl sugedusio duslintuvo, nes netoli reikėjo važiuoti, apie 100 m. Sustoti negalėjo, nes nebuvo šalikelės. Supykęs susinervavo, norėjo paklausti taksi vairuotojo, kodėl jis signalizuoja jam. Važiavo iš paskos taksi vairuotojo ir kai šis pravažiavo estakadą ir sustojo prie žiedinės sankryžos netoli minėtos degalinės, kelyje link Toyota atstovybės, jis sustojo iš taksi automobilio galo, antroje juostoje ir išlipęs pribėgo prie taksi automobilio vairuotojo durelių, kurias atidarė ir klausė vairuotojo, kodėl jis naudojo automobilio signalą, jei galėjo ramiai apvažiuoti ir nesukelti jam tokio streso. Taksi vairuotojas (teisėjo pastaba – rodo į nukentėjusįjį) jam pradėjo smūgiuoti kojomis, iki 10 kartų per 30 sekundžių. Tai jam sukėlė skausmą. Jis bandė sulaikyti jo koją, tačiau sugriebė už bato, kuris liko jo rankoje. Pas jį kišenėje buvo mažas sulankstomas peilis, kurį ištraukęs jis juo sudavė taksi vairuotojui į koją. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį taksi vairuotoją. Pastarasis jam kėlė didelį stresą. Jis norėjo sustabdyti jo spardymą. Jei jam nesukeltų skausmo, taksi vairuotojas jam suduotų dar 10 kartų. Po to, kai sukėlė jam skausmą, jis jam nebesudavė smūgių. Suduodamas kojomis taksi vairuotojas jį atstūmė. Išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo automobilio sudavė apie 10 kartų per variklio dangtį, pasakė kitam žmogui, kad reikia kviesti policiją. Dar šalia stovėjo trys žmonės, vienas jų su kamera. Viską matė pašaliniai asmenys. Jie jam kažką sakė, išvadino ožiu, kitais žodžiais. Nežino kodėl jie taip darė, mano, kad jis davė tam priežastį. Jam nereikėjo kitų pagalbos. Jis puolė tuos žmonės, nes jie jį įžeidė pasisakę prieš jį negražiais žodžiais ir prieš jo tautybę. Po taksi vairuotojo sužalojimo vėl vijosi jį, kaip matyti iš vaizdo įrašo, dėl ankstesnių jo veiksmų, signalizuojant jam kelyje. Pažymėjo, kad pripažįsta kaltinimą, kad padarė nusikalstamą veiką, kad sudavė peiliu ir dėl to nukentėjusysis buvo sužalotas, kad tai darė viešoje vietoje matant kitiems, dėl to buvo sutrikdytas ir eismas, sukeltas pavojus. Supranta, kad jis turi valdyti emocijas. Pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinime. Atsiprašo, sutinka atlyginti žalą. Tiksliai neatsimena visko. Galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, o galėjo ir nebūti. Sutinka, kad esant kelių eismo taisyklių pažeidimui iš taksi vairuotojo pusės apie tai turėjo pranešti policijai ir nebūtų viso to, kas nutiko. Kai jis nuvažiavo iš įvykio vietos, jį policija sulaikė prie Alaušos degalinės, Verkių g. Važiavo link Baltupių. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, žalą atlyginti sutinka. Pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, kad viešoje vietoje matant kitiems, užsidegus šviesoforo raudonam signalui, jis pribėgęs prie nukentėjusiojo vairuoto automobilio Opel Zafira, atidaręs vairuotojo dureles tempė nukentėjusįjį iš automobilio matant jo keleivei (teisėjo pastaba - liudytojai I. B.), galėjo suduoti per langą, susinervino. Kai sugriebęs tempė nukentėjusįjį iš automobilio, jo rankose liko nukentėjusiojo batas. Nukentėjusįjį po to sužalojo peiliu. Pripažįsta, kad dėl jo elgesio buvo sutrikdytas eismas, sukeltas pavojus. Jis turi valdyti emocijas. Mano, kad eismo kultūra Lietuvoje nėra tokia, kaip Vokietijoje, kur jis 4 metus dirbo. Neprisimena, ar tempė nukentėjusįjį iš automobilio, norėjo paklausti kodėl jis signalizavo jam. Jis laikė nukentėjusįjį už kojų, kad šis jam nesuduotų smūgių į pilvą. Atsitraukė ir vėl traukė jį iš automobilio. Gali būti taip, kaip parašyta kaltinime. Tiksliau neprisimena, nežino.

92.1. Ikiteisminiame tyrime būdamas įtariamuoju kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui ir vertėjui, kaltu neprisipažino ir parodė, kad Vokietjoje darbdavys jam nebepriėmė jį darbui tolimųjų reisų vairuotoju ir jis grįžo į Lietuvą 2017-04-25, o nuo 2017-04-26 jis buvo Vilniuje, kur taisė savo automobilį Toyota Aygo. 2017-05-02 jis buvo autoservise, tačiau palikti automobilio nepavyko, todėl jis, apie 15:00 val. važiavo Geležinio Vilko g., iš Savanorių pr., kuria pravažiavo greičio matuoklį. Iš paskos privažiavo taksi automobilis ir daug bei ilgai spaudė garso signalą, dėl ko jis suprato, kad jis raginamas važiuoti greičiau, nors greitis buvo ribojamas iki 60 km/h, t. y. kokiu jis ir važiavo. Persirikiuoti jis nematė reikalo. Manė, kad jeigu taksi nori važiuoti greičiau, tegul jį pats ir aplenkia. Tuo metu jis pradėjo labai jaudintis, nervintis. Taksi vairuotojas jį aplenkė iš kairės pusės. Abu sustojom prie šviesoforo ir jis priėjo prie taksi. Kas atidarė duris nežino, tačiau taksi vairuotojas, neleidęs jam nei žodžio pasakyti, pradėjo jį spardyti kojomis. Spyrė apie 8-10 kartų. Jam pavyk0o sulaikyti jo koją, o jis bandė ją ištraukti iš jo rankų ir jam nusimovė batas. Norėdamas apraminti vairuotoją, viena ranka laikė jo koją, o kita iš megztuko ištraukė manikiūrines reples ir su dilde ar peiliuku , tiksliau negali pasakyti, ir juo įbrėžė taksi vairuotojui kojos blauzdos apatinę dalį. Taksi vairuotojas pradėjo jį vytis, o jis nuo jo bėgo šaligatviu. Nepasivijęs, taksi vairuotojas pradėjo daužyti jo automobilio variklio dangtį. Pamatė, kad prie jo automobilio stovi du vyrai, vienas jaunesnis, kitas vyresnis, ir filmuoja viską. Jis paprašė nutraukti filmavimą, pastūmė, ar sudavė vienam vyrui, tiksliai neatsimena. Kai jis įsėdo į savo automobilį, vyresnis vyras jam pro pravirą langą sudavė per veidą. Jis išvažiavo iš įvykio vietos. Buvo susijaudinęs, streso būsenoje. Neužilgo jį sulaikė policija. Mano, kad konfliktą išprovokavo taksi vairuotojas savo įžūliais veiksmais. Pažymėjo, kad buvo pastebėjęs šalia taksi vairuotojo klientę (b. l. 98, 101).

103. Kaltinamasis ir jo gynėjas, užbaigus įrodymų tyrimą, pateikė teismui prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Pateikė susitaikymo su nukentėjusiuoju pasirašytą dokumentą, įvardinta „Susitaikymas“.

11II. Teismo išvados ir motyvai

124. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, t. y. viešosios tvarkos sutrikdymą ir nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, išnagrinėtais byloje įrodymais kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Tiek nukentėjusysis, tiek apklausti byloje liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino, kad konfliktą viešoje vietoje sukėlė būtent kaltinamasis, kuris peiliu sužalojo nukentėjusįjį:

134.1. Nukentėjusysis E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. apie 3 val. gavo iškvietimą, Vilkpėdės g., stotelėje stovėjo moteris, važiavo ji į Santariškes. Nuo Vilkpėdės g. jie važiavo link Geležinio vilko g., kur prieš įvažiavimą į tunelį jis važiavo trečia juosta, kurią važiavo ir kaltinamasis. Jis tikrai važiavo ne pirma, juosta. Jo važiavimo trečia eismo juosta greitis buvo labai lietas, apie 30 km/val. Jis nepasitraukė, todėl lenkdamas jį iš dešinės jam pyptelėjo ir važiavo toliau. Jis pradėjo vytis, mirksėjo lempomis, pypino. Visą laiką jis važiavo iš galo. Keleivė prašė jo, kad jis nesustotų, gal išgėręs. Pateko ant raudonos šviesos būtent toje sankryžoje, kur viskas įvyko. Jo automobilis prie šviesoforo stovėjo pirmas. Besivejančio automobilio vairuotojas, kaltinamasis, išlipęs padėjo lupti jo automobilio dureles, jį traukti iš mašinos. Keleivė išsigando. Jis gynėsi nuo kaltinamojo kojomis. Kai kaltinamasis traukė jį iš mašinos, pagavo jo koją, kai jis gynėsi ir kažką padarė kojai. Keleivė sakė atsargiai, peilis. Kaltinamasis tuo metu kišo ranką, jam tikriausiai iš pirmo karto nepavyko peilio paimti. Jis dūrė. Nepajuto skausmo iš susijaudinimo. Ištraukė tą dešinę koją kažkaip.. Išlipo iš mašinos, buvo susijaudinęs. Kaltinamasis buvo įsiutęs. Kai jį padūrė, atrodė, kad jis nematė, kad jis padūrė jį. Nieko nesakė, toliau puolė. Kaltinamasis sakė rusiškai ir angliškai, pusės žodžių jis nesuprato. Jis lakstė, rėkė, nesuprato ką sakė. Kaltinamasis, kaip suprato, norėjo jam kažką daryti, kad jis mirksėjo lempomis, pypino. Tarp tų žodžių buvo gal keletas keiksmažodžių, ne visi keiksmai. Žmonės, kurie sustojo gatvėje, puolė ginti jį nuo kaltinamojo, o šis lupo jį iš mašinos. Žmonės pradėjo kaltinamąjį pulti – „ką tu darai?“. Kaltinamasis pirmas sudavė į veidą žmogui, kuris jį gynė. Tas žmogus nukrito, dar kiti žmonės išlipo sudrausminti kaltinamąjį. Tarp liudytojų yra tas žmogus, kuris kalbėjo įraše. Kiti matė irgi, kaip jam buvo suduota. Po to kaltinamasis bandė pasišalinti, bet negalėjo, jį užstatė, buvo kamščiai. Todėl jis nuvažiavo per bortus, nors jis bandė neleisti, sakė, kad atvažiuos policija. Bet kaltinamasis važiavo į jį, todėl jis pasitraukė ir kaltinamasis išvažiavo. Peilio nebematė po to, taip ir nesuprato. Jis kažkur pasidėjo peilį. Keleivė matė. Jam padaryta dėl įvykio 80 EUR turtinė žala, už džinsus. Policijoje juos paliko, nes jie jau buvo sugadinti. Pirko naujus, čekių nėra. Neturtinė žala - 3000 eurų, nes stresas, 2 mėn. buvo be darbo, negalėjo net vaikščioti dėl kojos skausmų. Jautė skausmą, nepatogumus, nes net iki tualeto vienas negalėjo nueiti. Pirmą dieną susiuvo tą koją, nedavė nuskausminamųjų, turėjo į policiją važiuoti su ta koja, 2 val. turėjo duoti parodymus, kuriuos nutraukė dėl skausmų. Po to kasdien su taksi turėjo važinėti į polikliniką. Čekių neišsaugojo.

144.1.1. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis davė analogiškus parodymus (b. l. 30, 33).

154.2. Liudytoja I. B. patvirtino nukentėjusiojo E. A. parodymus bei parodė, kad apie 14:00 - 15:00 val., 2017-05-02, važiavo nukentėjusiojo vairuotu taksi automobiliu į Santariškes. Važiuojant Geležinio Vilko g., prieš tunelį, prieš juos važiavo raudona mašina. Dėl jos taksi vairuotojas stabdė, tiksliau nepasakys, pyptelėjo. Apvažiavo tą automobilį po ko ji pamatė, kad tas automobilis juos vejasi, apvažiavo iš jos pusės jos vairuotojas nuleidęs langą barasi. Jis prisispaudė prie kėdės. Vairuotojas turėjo ją matyt, buvo jos pusės. Keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis pyktelėjo, kad jį aplenkė. Paklausė taksi vairuotojo, ar neturės problemų. Kaltinamojo mašina toliau juos sekė. Kai sustojo, ji pamatė, kad vairuotojas atsisega diržą. Tuomet pamatė kaltinamojo raudoną veidą lange ir jis pro atidarytą taksi vairuotojo langą bandė ištraukti, ranka stvėrė už drabužių ties kaklu. Po to pradėjo jos vairuotoją tempti už kojos iš jau atidarytų durų, kas atidarė-nepamena. Buvo chaosas. Vairuotojas kaltinamojo nemušė, nebuvo kur apsisukti. Kaltinamasis mėgino vairuotoją už kojų ištraukti. Vairuotojas atsispyrinėjo, o kaltinamasis bandė jį ištraukti Ji padėjo vairuotojui, laikė jį, mėgino rėkti. Ar jis uždarė duris, ar po to atidarė – nepasakys. . Vaikinukas be bato liko, tada pamatė pas kaltinamąjį rankoje, dešinėje, kažką nedidelio. Vaikinukas aiktelėjo - „ką tu darai?“. Buvo chaosas. Kaltinamasis bėgiojo. Vaikinas pradėjo nuo jo bėgioti, kaltinamasis barėsi keiksmažodžiais, bėgiojo, kažkas pypsėjo, kiti žmonės atsirado. Visi aplink pradėjo vaikščioti. Stengėsi šonu apeiti. Kaltinamasis stengėsi pagauti nukentėjusįjį, bėgiojo, kiti vyrukai padėjo atitraukti kaltinamojo dėmesį. Taksi vairuotojas sakė, kad kažkas su koja, lyg tirpsta, kraujuota. Ji tuo metu dar labiau išsigando. Vienas liudytojas pradėjo fotografuoti su telefonu. O kaltinamasis visai įsiuto, vėl pradėjo prie vairuotojo pulti. Sudavė ir kitam liudytojui į žandą, dėl ko tas atsisėdo. Kitas liudytojas buvo atsargesnis. Žodžiais stengėsi atitraukti kaltinamojo dėmesį. Kaltinamasis liudytojus puolė, nes jam nepatiko, kad fotografavo jo mašiną. Tada jis visai pasiuto: prie vieno, tai prie kito bardamasis puolė. Buvo įsiutęs. Mano, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo dėl to, kad jam nepatiko, kad pyptelėjo. Jos taksi vairuotojas tik pyptelėjo – „praleisk“. Nebuvo to agresyvaus parodymo, kad traukis iš kelio. To, ką matė, nebuvo priežastimi, kad būtų kažkas agresyvaus. Ji tą dieną skubėjo pas mamą į Santariškes. Dėl to, kas įvyko, atvažiavo vėliau. Mano, kad mama jos nebematė jau. Jos mama mirė tą pačią dieną, 22:00 val. Gal jei būtų anksčiau atvykusi, gal mama būtų ją atpažinusi.

164.2.1. Ikiteisminiame tyrime liudytoja davė analogiškus parodymus (b. l. 86-87).

174.3. Liudytojas R. M. parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d., važiavo Geležinio vilko g., stovėjo taksi automobilis, jo vairuotojo durelės buvo atidarytos ir kaltinamasis naudojo prievartą prieš nukentėjusįjį. Sunku buvo vertinti, ar jis stengiasi ištraukti, ar jis tik smūgiuoja, bet buvo agresija iš kaltinamojo pusės. Jis išlipo pasiaiškinti, kas vyksta. Artėdamas įsijungė telefono video kamerą, pradėjo filmuoti. Tuo metu nukentėjusįjį sutikau šalikelėje susiėmusį už kojos. Klausė jo – „kas atsitiko“. Nukentėjusysis pasakė, kad jam dūrė peiliu kaltinamasis. Jis bandė sulaikyti kaltinamąjį, kad nieko nepadarytų, filmavo. Šalia atsirado kitas asmuo, kuris yra liudytojas, jis irgi bandė nuraminti agresyviai besielgiantį kaltinamąjį. Vienintelis asmuo iš visų dalyvavusių, kuris ten agresyviai elgėsi, buvo kaltinamasis. Jis turėjo visiškai suvokti, kad niekas nesiruošia jo pulti. Iš jo pusės buvo agresija. Jis dar vijosi nukentėjusįjį, kuris bėgo šlubuodamas, jam spyrė – jis atšoko, nepuolė jo nes jis turėjo peilį megztuko kišenėje. Tai suprato iš dviejų dalykų. Nukentėjęs pasakė, kad jam dūrė, o kaltinamasis laikė lyg dešinę ranką kišenėje, kas nenatūralu. Kaltinamasis sudavė smūgį kitam liudytojui, kuris laukia koridoriuje, o jam bandė įspirti. Liudytojas, kuriam kaltinamasis sudavė į veidą, nugriuvo. Tas liudytojas atsikėlęs kviesti policiją, o jis nusprendė užblokuoti savo automobiliu kaltinamojo automobilį, kad nepabėgtų iš įvykio vietos. Kaltinamasis tada surado tarpelį ir per bordiūrą pervažiavo ir pradėjo bėgti. Vėliau sužinojo, kad jis sulaikytas. Byloje esantis vaizdo įrašas padaryta jo telefonu.

184.3.1. Ikiteisminiame tyrime liudytojas davė analogiškus parodymus (b. l. 70-71).

194.4. Liudytojas K. G. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje visuomeninė taryba turėjo posėdį, po kurio jis važiavo, o jį agresyviai lenkė nedidele mašina, mačiau. Matė, kad ji vejasi taksi. Buvo posūkis, matė, kad dega žalia šviesa, maža mašina pranėrė pro jį tarp dviejų eilių, sustojo prie šviesoforo. Taksi sustojo, o ta mašina aplenkė dar dvi mašinas. Matė, kaip iš tos mašinos iššoko stambokas vyras, pradėjo draskyti taksi dureles, jas atplėšė. Jis jam pradėjo signalizuoti, stovėjo per dvi ar tris mašinas nuo jų, antroje eilėje. Į signalą nereaguoja, kiti žmonės užsidegus žaliai šviesai, pradėjo išvažinėti, tik vienas vyras stambus bandė padėti ar kalbinti. Jis privažiavo dar arčiau, atsistojo kairėje pusėje, matė, kad kažkas sublizgėjo metalinio rankoje, kaip pagal dureles smogė tam taksi vairuotojui su blizgančiu daiktu. Tada iššoko iš mašinos, matė, kad griebia kaltinamasis už kojos ir taksistą tempia lauk. Jis bandė už rankovės kaltinamąjį tempti ir kalbino – „ką tu darai?“. Kaltinamasis nekreipė dėmesio, buvo kaip apsvaigęs, atsisukęs smogė jam į veidą. Jis nuo smūgio bandė išsisukti bet nepavyko visiškai ir nuo jo atsijungė, po to atsikėlė. Iš to streso nejuto ir nereagavo, bet spėjo jo nuotrauką padaryti, numerius. Paskambino policijai po smūgio, kai grįžo į mašiną. Kaltinamasis pasuko į Žalgirio g. ir nuvažiavo. Strese buvo moteris, vyras, taksi vairuotojas, irgi buvo labai įsitempęs, pasimetęs. Matėsi, kad jo koja kruvina. Jis paklausė tos moters, kur ją veža. Ji pasakė, kad skuba į ligoninę, pas sunkios būklės mamą, kad jai gresia mirtis. Jis pasisiūlė ją nuvežti į Santariškes, policija leido. Nuvažiavo į Santariškes, tą moterį išleido, ir grįžus, policija jam pasakė kur važiuoti. Komisariate pralaukė apie 1,5 valandos. Dėl jam suduoto smūgio jam pradėjo tinti veidas, akis. Namuose irgi jautė skausmą kur sudavė. Nesenai turėjo vėžio operaciją, galvojo kiti dalykai. Dėl viso, kas įvyko, jam teko atidėti bilietus į Briuselį. Negalėjo pas dukrą išskristi, mėnesį negalėjo žmonėms pasirodyti, vaidas visas mėlynas buvo. Tinimas pamažu atslūgo. Po to padarė nuotrauką, kaulo ar skilimo nesimatė. Jautė visi, kad išgelbėjo žmogų nuo mirties. Nesijautė, kad reiktų eiti bylinėtis. Kaltinamąjį pagavo, jam pasakė, kad jis izoliatoriuje uždarytas. Galvoja, kad tas žmogus įspėtas, arba gaus pagal nuopelnus ir daugiau tie dalykai nesikartos. Jo tikslas nebuvo ieškoti žalos ar kažko. Dabar nesiruošia kreiptis į teismą, palieka ant to žmogaus sąžinės, kad jis suprastų, kad esam žmonės, o ne gyvuliai. Parodė, kad suprato jam teismo išaiškintas teises, kad gali kreiptis į teismą dėl žalos. Jis buvo Sirijos kare ir mano, kad dėl žmogaus psichologinių dalykų jam iš to reikia naudos ir pinigų. To neprašo.

204.4.1. Ikiteisminiame tyrime liudytojas davė analogiškus parodymus, nurodydamas, kad dėl sužalojimo pas medikus nesikreipė ir teismo medicinos ekspertai jo neapžiūrėjo, pas juos važiuoti nepageidauja (b. l. 78-79, 80-81).

215. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad 2017 m. gegužės 2 d., apie 15:21 į BPC fizinio asmens buvo pranešta apie tai, kad konflikto metu sumuštas ir sužalotas peiliu į koją automobilio Opel Zafira, valstybinės registracijos Nr. ( - ), taksi vairuotojas, o įtariamasis pasišalino automobiliu Toyota Aygo, valstybinės registracijos Nr. ( - ) (b. l. 11-12). 2017 m. gegužės 2 d., apie 15:25 val. policijos patrulių rinktinės patruliai gavo pranešimą apie paskelbtą automobilio Toyota Aygo, valstybinės registracijos Nr. ( - ), paiešką, kuriuo vairuotojas įtarimas sužalojęs peiliu asmenį Geležinio Vilko g. – Žalgirio g. sankryžoje. Apie 15:30 val. išgirdo per eterį, kad ieškomas automobilis juda Olandų žiedo link, o apie 15:50 išgirdo, kad automobilis juda Kareivių g. link Kalvarijų g. Prie Kalvarijų g. – Žvalgų. G. sankryžos sulaikė minėtą automobilį ir jo vairuotoją SUREN SAHAKYAN, a. k. ( - ). Pastarasis į klausimą kur peilis atsakė, kad nežino, grumtinių metu galėjo pamesti. Sulaikytąjį ir automobilį pristatė į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą (b. l. 15). Analogiški tarnybiniai pranešimai apibūdina kaltinamojo sulaikymo aplinkybes ir kiti tarnybiniai pranešimai (b. l. 13-14).

226. Įvykio vietoje, esančioje Geležinio Vilko g. 39, Vilniuje, automobilio Opel Zafira, valstybinės registracijos Nr. ( - ), stovėjusio prie šviesoforo, apžiūros metu paimta viena nuoplova su galimai kraujo pėdsakais, paimtais nuo vairuotojo pusės durelių slenksčio, pažymėto ir fiksuoto fotonuotraukose (b. l. 17-20).

237. Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, apžiūrėtas sulaikytas automobilis Toyota Aygo, valstybinės registracijos Nr. ( - ), kuriame esančioje kurpinėje buvo rastas sulankstomas peilis su rudos spalvos rankena (toliau nuosprendyje - Peilis), kuris buvo paimtas (b. l. 22-26).

248. Paskyrus užduotis specialistams (b. l. 37 ir 38), kuriems pateikti ir nukentėjusiojo DNR pavyzdžiai, paimti iš jo lyginamajam tyrimui (b. l. 36), peilis, paimtas apžiūrint automobilį Toyota Aygo, valstybinės registracijos Nr. ( - ) (nuosprendžio 9 pastraipa) ir nukentėjusiojo pateikti džinsai (b. l. 34-35), specialistų nustatyta:

258.1. Specialisto 2017-07-27 išvada Nr. 11-1096 (17), 11-1097 (17), kad – „ant tirti pateikto peilio geležtės, prie pakotės, rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilninės pluoštai, dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais, įeina į E. A. džinsinių kelnių audeklo pluoštinę sudėtį. Dėl didelio tokių pluoštų paplitimo ir mažo informatyvumo nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš E. A. džinsinių kelnių, ar iš kito džinsinio gaminio, kurio sudėtyje yra tokie pluoštai, negalima“. Apžiūros metu specialistai nustatė, kad Peilis yra sulankstomas su automatiškai atsilenkiančia geležte, metalinis su rankena medinėmis briaunomis ir rankenoje įmontuotu geležtės atlenkimo ir fiksavimo atlenktoje padėtyje mechanizmu. Atlenkus geležte bendras peilio ilgis ~ 300 mm. Peilio geležtė metalinė, ~ 140 mm ilgio, pilkos spalvos metalo. Ašmenys ~ 11 mm pločio, nežymiai išlenkti, link viršūnės užsiriečiantys į viršų, aštrūs. Geležtės smaigalys trikampio formos, aštrus. Nustatytas kelnių durtinis-pjautinis pažeidimas (b. l. 42-46).

268.2. Specialisto išvada Nr. S 25/2017 (01), kad ant Peilio žmogaus kraujo nerasta (b. l. 48).

279. Specialistas, apžiūrėjęs medicininius dokumentus davė išvadą, kad E. A. nustatyta durtinė-pjautinė dešinės blauzdos žaizda, padaryta duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis, neužilgo prieš kreipimąsi medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žaizdos gijimas užtrūko ir kojos funkcija bei sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 61-62, 65-68).

2810. Iš liudytojo R. M. pateikto byloje vaizdo įrašo (b. l. 72-73), apžiūrėto ikiteisminiame tyrime (b. l. 74-76) ir teisiamajame posėdyje nustatyta, kad vaizdo įrašė girdimi kitų asmenų klausiamas – „kas atsitiko“. Matomas sužalotas nukentėjusysis, matomos sužalotos kelnės su galimai kraujo dėmes dešinėje blauzdos vietoje. Nukentėjusysis sako, kad – „Subadė koją“. Į liudytojo klausimą „Su peiliu?“, nukentėjusysis atsako – „Nu“. Kaltinamasis eina link įvykio liudytojų agresyviai nusiteikęs. Vėliau kaltinamasis vėl puola nukentėjusįjį, tačiau šis nubėga nuo kaltinamojo link kelio važiuojamosios dalies pirmos juostos.

2911. Iš liudytojo K. G. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo nufotografuotas kaltinamasis ir jo automobilis (b. l. 80-84).

3012. Šioje byloje, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kai kaltinamajam buvo pranešta apie ikiteisminį tyrimą, pastarasis prašė patraukti nukentėjusįjį už administracinio nusižengimo padarymą dėl įvykio provokavimą (b. l. 140). Kaltinamojo prašymas prokuroro nutarimu buvo atmestas, nenustačius, kad nukentėjusysis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nutarimas įsiteisėjo (b. l. 142).

3113. Šio nuosprendžio 4-12 pastraipose aptarti duomenys yra surinkti iš skirtingų šaltinių, duomenys neprieštaringi ir patvirtina tas pačias aplinkybes, susijusias su kaltinamojo atliktais veiksmais bei paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Duomenys surinkti įstatymo nustatyta tvarka, jie ištirti teisiamajame posėdyje, todėl teismas sprendžia, kad jie laikytini byloje įrodymais (BK 20 straipsnis).

3213.1. Nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai patvirtina, kad kaltinamasis važiavo Geležinio Vilko g. kaire kraštine eismo juosta, važiavo lėtai. Tai patvirtino byloje apklausta liudytoja I. B. (nuosprendžio 4.2 pastraipa). Kaltinamasis šias aplinkybes dėl važiavimo juostos teisiamajame posėdyje aiškino prieštaringai. Vienu metu parodė, kad važiavo pirma ar antra juosta iš dešinės, o tos pačios apklausos metu vėliau pareiškė, kad važiavo pirma juosta iš kairės (nuosprendžio 2 pastraipa). Todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo aplinkybių vertinimu. Tačiau, šioje byloje nėra sprendžiamas kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimas. Aptartas aplinkybes teismas vertina tik tiek, kiek tai svarbu nustatyti kaltinamojo padarytų nusikaltimų motyvus ir priežastys. Nepagrįsti ir kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusysis pastoviais šviesos ir garso signalais ragino jį persirikiuoti. Šias aplinkybes paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek taksi automobilyje važiavusios liudytojos I. B. parodymais, kurie patvirtino, kad tik trumpu šviesos signalu, o lenkiant kaltinamojo vairuotą automobilį iš dešinės ir trumpu garso signalu buvo atkreiptas kaltinamojo dėmesys dėl važiavimo juostos ir greičio. Būtent po tokio nukentėjusiojo manevro, pasak jo ir liudytojos I. B., kaltinamasis pradėjo juos persekioti. Tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas K. G., apibūdindamas kaltinamojo vairavimą iki sustojant prie įvykio vietos prie šviesoforo, t. y., kad kaltinamojo vairuotas raudonos spalvos automobilis jį agresyviai lenkė, vijosi taksi, kuris sustojo prie šviesoforo, o kaltinamojo mašina aplenkė dar dvi mašinas (nuosprendžio 4.4. pastraipa).

3313.2. Kaltinamojo parodymus, kad neva jis norėjo tik pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir neva paklausti, kodėl jis jam signalino, neatitinka tikrovės. Ir, nors kaltinamasis vėliau teisiamajame posėdyje keitė parodymus ir sakė prisipažįstąs traukęs nukentėjusįjį iš automobilio, tačiau tai pasakė tik užduodant nuolat papildomus klausimus ir detaliai aiškinantis konkretų kaltinamojo veiksmą po prieš tai atlikto. Pažymėtina, kad kaltinamasis, nors ir parodė, jog prisipažįsta traukęs nukentėjusįjį iš automobilio, teisiamajame posėdyje ir vėl pakeitė parodymus aiškindamas, kad nukentėjusysis jam smūgiavo iki dešimt smūgių kojomis į krūtinės sritį, todėl jis laikė jo kojas. Dėl to teismas pažymi, kad tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra tik jo subjektyvus įvykio vertinimas, kuris prieštarauja tiek nukentėjusiojo, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymams, kurie aiškiai patvirtino, kad būtent kaltinamasis puolė nukentėjusįjį ir atidaręs nukentėjusiojo vairuoto automobilio dureles tempė nukentėjusįjį už kojų iš automobilio, buvo agresyviai nusiteikęs, o nukentėjusiajam besipriešinant ir atstūmus kaltinamąjį bei uždarius automobilio dureles, jis (kaltinamasis) mėgino suduoti nukentėjusiajam kumščiu pro pravirą durelių langą. Nukentėjusiajam išvengus smūgių, kaltinamasis vėl atidaręs automobilio dureles tempė nukentėjusįjį iš automobilio, o pastarajam stumiant jį kojomis nuo savęs, kaltinamasis, išsitraukęs iš kišenės sulankstomą Peilį, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė juo nukentėjusiajam į dešinę koją.

3413.3. Kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė nukentėjusiajam neva mažu peiliuku paneigia pas kaltinamąjį automobilio kuprinėje rasto Peilio apžiūra, kuria nustatyta, kad peilis nėra mažas. Bendras Peilio ilgis ~ 300 mm, geležtė metalinė, ~ 140 mm ilgio, pilkos spalvos metalo, ašmenys ~ 11 mm pločio (nuosprendžio 8.1. pastraipa). Tai paneigia ir kaltinamojo ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes, kad sužalojo nukentėjusįjį manikiūrinėmis replėmis ar peiliuku.

3513.4. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai paneigia kaltinamojo ikiteisminiame tyrime nurodytą aplinkybę, kad jis tik įbrėžė taksi vairuotojui kojos blauzdos apatinę dalį. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sužalojimas (nuosprendžio 9 pastraipa). Kaltinamasis teisme pripažino, kad pas jį automobilio kuprinėje rastu peiliu jis smogė nukentėjusiajam. Tai patvirtina ir specialisto išvada, dėl ant peilio rastų vienarūšių medžiagos pluoštų su nukentėjusiojo džinsų pluoštais (nuosprendžio 6-8 pastraipos).

3613.5. Nepasitvirtino ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad kiti asmenys, kurie filmavo įvykį ir jo automobilį, jį įžeidė dėl jo tautybės, nepasitvirtino. Iš apžiūrėto vaizdo įrašo nustatyta, kad pradžioje byloje apklausti liudytojai K. G. ir R. M. klausė kaltinamąjį, kas atsitiko. Tačiau kaltinamojo agresyvus elgesys tiek liudytojų, tiek ir vėl nukentėjusiojo atžvilgiu, neleido gražiuoju išspręsti kaltinamojo sukelto itin agresyvaus konflikto (nuosprendžio 10 pastraipa).

37Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3814. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl pačio kaltinamojo netinkamos reakcijos į nukentėjusiojo vairavimo ypatumą, kai nukentėjusysis, automobiliu Opel Zafira, valstybinės registracijos Nr. ( - ), važiuodamas Geležinio Vilko g. kelio atkarpoje, prieš tunelį po Gedimino pr., Vilniuje, kaire kraštine juosta priartėjo prie ta pačia kryptimi ir toje pačioje eismo juostoje važiavusio kaltinamojo vairuoto automobilio Toyota Aygo, valstybinės registracijos Nr. ( - ). Šiam nedavus nukentėjusiajam kelio, pastarasis paragino kaltinamąjį duodi jam kelią ilgaisiais žibintais, tačiau ir toliau neduodant jam kelio, nukentėjusysis kaltinamojo vairuotą automobilį aplenkė iš dešinės. Lenkimo metu vieną kartą trumpam spustelėjo garso signalą ir tęsė judėjimo savo kryptimi iki sustojo Geležinio Vilko g. prie raudono šviesoforo signalo, esančio netoli Geležinio Vilko g. ir Žalgirio g. sankirtos, pravažiavus degalinę „CircleK“ Vilniuje. Sustojęs už nukentėjusiojo automobilio, kaltinamasis išlipęs iš savo vairuoto automobilio, šioje viešoje vietoje, matant kitiems eismo dalyviams ir nukentėjusiojo automobilyje buvusiai keleivei (liudytojai I. B.), atidarė nukentėjusiojo vairuoto automobilio dureles ir tempė nukentėjusįjį už kojų iš automobilio, o šiam besipriešinant ir atstūmus kaltinamąjį bei uždarius automobilio dureles, jis (kaltinamasis) mėgino suduoti nukentėjusiajam kumščiu pro pravirą durelių langą. Nukentėjusiajam išvengus smūgių, kaltinamasis vėl atidaręs automobilio dureles tempė nukentėjusįjį iš automobilio, o pastarajam stumiant jį kojomis nuo savęs, kaltinamasis, išsitraukęs iš kišenės sulankstomą Peilį, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė juo nukentėjusiajam į dešinę koją. Šį įvykį matė ir kiti eismo dalyviai – liudytojai G. G. ir R. M., kurie bandė apginti nukentėjusįjį ir prie6 kuriuos kaltinamasis taip pat kėsinosi panaudoti smurtą.

3915. Baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą numato BK 284 straipsnis, kuris nustato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Numatyta didžiausia bausmė iki dviejų metų laisvės atėmimo. Tai yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

4016. Baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą numato BK 138 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kvalifikuojantys nusikaltimo požymiai. Antros dalies 8 punktas reglamentuoja atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo. Tai yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis).

4117. Nuosprendžio 14 pastraipoje aptartos nustatytos įvykio aplinkybės ir įrodymai, aptarti šio nuosprendžio 2-14 pastraipose, patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tiek byloje apklaustiems liudytojams, tiek kitiems eismo dalyviams, tyčia, suprasdamas, kad jo veiksmus mato pašaliniai asmenys, elgėsi įžūliai, vandališkai, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - smurtiniais tyčiniais veiksmais kėsinosi suduoti nukentėjusiajam ranka per pravirą automobilio langą, o vėliau, atidaręs dureles ir tempdamas nukentėjusįjį už kojų iš automobilio, ir šiam besipriešinant, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam Peiliu, taip jį nesunkiai juo sužalodamas. Tokios kaltinamojo veikos padarytos tyčia, norint, kad visi matytų ir siekiant įžūliais ir vandališkais veiksmais sutrikdyti viešąją tvarką, bei sukelti aplinkiniams nesaugumo jausmą. Tai, kad kaltinamasis nešiojosi Peilį, vertinant jo konstrukcija ir panaudojimo aplinkybes, patvirtina, kad kaltinamasis jį panaudojo tyčia, siekdamas nukentėjusįjį sužaloti. Peilio panaudojimo faktas matant pašaliniams asmenims, kai puolančiam kaltinamajam negrėsė joks puolimas ar kitokia grėsmė, patvirtina kaltinamojo neteisėtų, pavojingų veiksmų įžūlumą ir tyčios kryptingumą, t. y. „pamokyti“ kitą vairuotoją už kaltinamojo manymu jo sutrikdymą kelyje bei pasirodyti prieš aplinkinius demonstruojant savo „pranašumą“ ir „jėgą“. Aptarti kaltinamojo padaryti veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, atsakomybė už kurių padarymą numatyta BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, kai vieno nusikaltimo padarymo metu padarytos dvi pavojingos veikos – nusikaltimai.

4218. Tokia kaltinamojo veikų kvalifikacija atitinka ir teismų praktiką:

4318.1. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje, analizuojant minėtus alternatyvius požymius, laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009).

4418.2. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą neprieštarauja ir teismų praktikai, kai ši nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, t. y. kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010, 2K-32-511/2017).

4518.3. Kai viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009). Kasacinis teismas išaiškino, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).

46Dėl pateikto prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

4719. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1dalies 1-4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, 2K-32-511/2017).

4820. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o vėliau, pateikęs susitaikymą ir įrodymus dėl dalies žalos nukentėjusiajam atlyginimo ir susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo (b. l. 187- 188), atnaujinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis ir vėl tik iš dalies pripažino padaręs viešosios tvarkos pažeidimą ir nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nors nuolat raginamas savojo gynėjo nenoriai atsakydavo į bendrą klausimą dėl prisipažinimo, kad pripažįsta visas veikas. Gi uždavus konkretų klausimą ką būtent kaltinamasis pripažįsta, dažnas atsakymas būdavo tik po ilgo aiškinimosi, o galiausiai kaltinamasis ir vėl grįždavo prie pradinio atsakymo, kad nukentėjusysis sukėlė jam didelį stresą signalindamas jam, kad automobilio sugedęs duslintuvas taip pat buvo jo susierzinimo priežastimi. Nepripažino ir tempimo nukentėjusiojo iš automobilio už kojų nurodęs ir vėl, kad gynėsi nuo neva nukentėjusiojo jam kojomis suduotų smūgių.

4921. Dėl to, kas aptarta nuosprendžio 20 pastraipoje teismas sprendžia, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimus, todėl nėra įvykdyta viena pagrindinių sąlygų, kai gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko institutas, nepaisant to, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susitaikė ir atlygino žalą. Todėl kaltinamojo ir jo gynėjo bei nukentėjusiojo prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

50Bausmės skyrimo motyvai.

5122. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę S. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus (BK 284 straipsnis) ir apysunkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimai. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – viešosios tvarkos sutrikdymo metu kaltinamasis elgesį itin įžūliai ir agresyviai, pašalinių žmonių akivaizdoje naudojo prieš nukentėjusįjį ir kitus liudytojus smurtą, sukėlė aplinkiniams nesaugumo jausmą ir pavojų, kai Peiliu sužalojo nukentėjusįjį ir savo elgesiu davė suprasti aplinkiniams, kad Peiliu gali sužaloti ir šiuos. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas (b. l. 125), baustas administracinius pažeidimus (iki 2017-01-01) ir už administracinius nusižengimus kelių eismo srityje (b. l. 127-130). Kaltinamasis nedirbo nuo 2017-11-09 iki 2017-12-22, buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 131). Iki tol dirbo nuo 2017-05-23 UAB ( - ), tolimųjų reisų vairuotoju (b. l. 116, 117-120). UAB „( - )“, kurioje nurodoma, kad kaltinamasis bendrovėje dirbo nuo 2016-06-06 tolimųjų reisų vairuotoju, charakterizuojamas teigiamas (b. l. 114-115, 118). Darbą šioje bendrovėje patvirtina Sodros išrašas (b. l. 126). Civilinio ieškovo TLK 46,34 EUR ieškinį atlygino (b. l. 114-116, 117). Iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. S. bausmę – terminuotą laisvės atėmimą (BK 48 straipsnis), tačiau taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 straipsnis), kuris leis kontroliuoti nuteisto kaltinamojo elgesį, o kaltinamasis savo elgesiu privalės įrodyti, kad sugeba gyventi visuomenėje bei ugdyti savo emocinį intelektą.

52Civiliniai ieškiniai.

5323. Civilinis ieškovas, nukentėjusysis, pareiškė byloje 3080 EUR civilinį ieškinį, dėl padarytos 80 EUR turtinės, ir 3000 EUR neturtinės žalos (b. l. 166-168). Nukentėjusysis pateikė džinsines kelnes, kurias mūvėjo įvykio metu (b. l. 34, 35).

5424. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui 2017 m. kovo 15 d. susitaikymą su nukentėjusiuoju prašymą ir įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiajam likusią 1000 EUR žalą iki 2018 m. balandžio 15 d. (b. l. 187). Tai, kad nukentėjusiajam iki 2018 m. kovo 15 d. buvo atlyginta dalis, t .y 2000 EUR žala, patvirtina pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo Vilniaus miesto apylinkės teisme pasirašytas raštas (b. l. 188). Todėl laikytina, kad nukentėjusio civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas jam neatlygintos žalos dalyje pagal susitarimą su kaltinamuoju dėl likusios 1000 EUR žalos atlyginimo ir byloje esančios 80 EUR turtinės žalos atlyginimo, viso 1080 EUR.

5525. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 46,34 EUR civilinis ieškinys kaltinamojo atlygintas, civilinis ieškovas ieškinio atsisakė. Nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį (b. l. 53-59, 138). Todėl šis civilinio ieškovo ieškinio atsisakymas priimtinas.

56Daiktai.

5726. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusio pareigūno 2017-12-12 nutarimu peilis ir nukentėjusiojo pateiktos džinsinės kelnės saugomos Vilniaus m. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, kuriai daiktai perduoti 2017-12-14 kvitu, serija BBB Nr. 1PK002260 (b. l. 49, 50).

5827. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, o nukentėjusiojo džinsinės kelnės (b. l. 34, 35) jam grąžintinos. Pas kaltinamąjį automobilio kuprinėje rastas nusikalstamos veikos įrankis – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59Kardomosios priemonės.

6028. Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – Armėnijos Respublikos pasą, išduotą 2012-11-21, ir leidimą gyventi Lietuvoje, Nr. ( - ), paėmimas (b. l. 103-104, 105). Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, panaikinta 2017-05-26 (b. l. 106, 107). Todėl kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

6129. Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime buvo laikinai sulaikytas 2017-05-02, 16:00 val., ir paleistas į laisvę 2017-05-03, 17:14 val. (b. l. 102).

62Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

Nutarė

63S. S., a. k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

64S. S., a. k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

65Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-02, 16:00 val. iki 2017-05-03, 17:14 val., t. y. dvi dienas.

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir S. S., a. k. ( - ), skirti galutinę subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

67Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu S. S., a. k. ( - ), dviem metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

68Įpareigoti S. S., a. k. ( - ), per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir viešuose vietose neturėti, nenaudoti, neįsigyti peilio ar kitus duriančias/pjaunančias savybes turinčius daiktus.

69Taikyti S. S., a. k. ( - ), baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį iki 2018 m. balandžio 15 d. atlyginti nukentėjusiajam šiuo nuosprendžiu priteistą žalą ir iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 25 MGL sumą, t. y. 941,50 EUR (25 X 37,66 eurų) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

70Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo E. A., a. k. ( - ), civilinį ieškinį ir iš S. S., a. k. ( - ), priteisti 1080 EUR (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt eurų) nukentėjusiajam E. A., a. k. ( - ).

71Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. S., a. k. ( - ), paskirtą kardomąją priemonę - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

72Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, o nukentėjusiojo džinsines kelnes (b. l. 34, 35) jam grąžinti. Pas kaltinamąjį automobilio kuprinėje rastą nusikalstamos veikos įrankį – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Nusikalstamos veikos aplinkybės... 5. 1. Kaltinamasis S. S. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų... 6. 1.1. Jis, 2017-05-02, apie 15.21 val., viešoje vietoje, prie Geležinio Vilko... 7. 1.2. Jis, 2017-05-02, apie 15.21 val., viešoje vietoje, prie Geležinio Vilko... 8. 2. Kaltinamasis 2018-03-13 teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies... 9. 2.1. Ikiteisminiame tyrime būdamas įtariamuoju kaltinamasis, dalyvaujant... 10. 3. Kaltinamasis ir jo gynėjas, užbaigus įrodymų tyrimą, pateikė teismui... 11. II. Teismo išvados ir motyvai... 12. 4. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje tik iš dalies prisipažino... 13. 4.1. Nukentėjusysis E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m.... 14. 4.1.1. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis davė analogiškus parodymus (b.... 15. 4.2. Liudytoja I. B. patvirtino nukentėjusiojo E. A. parodymus bei parodė,... 16. 4.2.1. Ikiteisminiame tyrime liudytoja davė analogiškus parodymus (b. l.... 17. 4.3. Liudytojas R. M. parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d., važiavo Geležinio... 18. 4.3.1. Ikiteisminiame tyrime liudytojas davė analogiškus parodymus (b. l.... 19. 4.4. Liudytojas K. G. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje... 20. 4.4.1. Ikiteisminiame tyrime liudytojas davė analogiškus parodymus,... 21. 5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad 2017 m. gegužės 2 d.,... 22. 6. Įvykio vietoje, esančioje Geležinio Vilko g. 39, Vilniuje, automobilio... 23. 7. Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, apžiūrėtas sulaikytas automobilis Toyota... 24. 8. Paskyrus užduotis specialistams (b. l. 37 ir 38), kuriems pateikti ir... 25. 8.1. Specialisto 2017-07-27 išvada Nr. 11-1096 (17), 11-1097 (17), kad –... 26. 8.2. Specialisto išvada Nr. S 25/2017 (01), kad ant Peilio žmogaus kraujo... 27. 9. Specialistas, apžiūrėjęs medicininius dokumentus davė išvadą, kad E.... 28. 10. Iš liudytojo R. M. pateikto byloje vaizdo įrašo (b. l. 72-73),... 29. 11. Iš liudytojo K. G. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo... 30. 12. Šioje byloje, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kai... 31. 13. Šio nuosprendžio 4-12 pastraipose aptarti duomenys yra surinkti iš... 32. 13.1. Nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai patvirtina, kad kaltinamasis... 33. 13.2. Kaltinamojo parodymus, kad neva jis norėjo tik pasikalbėti su... 34. 13.3. Kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė nukentėjusiajam neva mažu... 35. 13.4. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai paneigia kaltinamojo... 36. 13.5. Nepasitvirtino ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad kiti asmenys,... 37. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.... 38. 14. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl pačio... 39. 15. Baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą numato BK 284... 40. 16. Baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą numato BK 138... 41. 17. Nuosprendžio 14 pastraipoje aptartos nustatytos įvykio aplinkybės ir... 42. 18. Tokia kaltinamojo veikų kvalifikacija atitinka ir teismų praktiką:... 43. 18.1. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284... 44. 18.2. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą neprieštarauja ir teismų... 45. 18.3. Kai viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų... 46. Dėl pateikto prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės... 47. 19. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį... 48. 20. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis tik iš dalies... 49. 21. Dėl to, kas aptarta nuosprendžio 20 pastraipoje teismas sprendžia, kad... 50. Bausmės skyrimo motyvai.... 51. 22. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas... 52. Civiliniai ieškiniai.... 53. 23. Civilinis ieškovas, nukentėjusysis, pareiškė byloje 3080 EUR civilinį... 54. 24. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui 2017 m. kovo 15 d. susitaikymą su... 55. 25. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 46,34 EUR civilinis... 56. Daiktai.... 57. 26. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusio pareigūno 2017-12-12 nutarimu... 58. 27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 59. Kardomosios priemonės.... 60. 28. Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 61. 29. Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime buvo laikinai sulaikytas 2017-05-02,... 62. Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -... 63. S. S., a. k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 64. S. S., a. k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 65. Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 67. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu S. S., a.... 68. Įpareigoti S. S., a. k. ( - ), per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be... 69. Taikyti S. S., a. k. ( - ), baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį... 70. Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo E. A., a. k. ( - ), civilinį ieškinį ir... 71. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. S., a. k. ( - ), paskirtą... 72. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 73. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus...