Byla e2-1001-798/2020
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ ieškinį atsakovams N. S., M. S., E. M., A. V. ir J. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Bylos esmė

51.

6Ieškovė mažoji bendrija (toliau ir – MB) „Ameriturtas“ ieškinyje prašo: i) priteisti solidariai iš atsakovų N. S., M. S., E. M., A. V. ir J. R. 1 672 097,35 Eur žalos atlyginimą, ii) 5 proc. dydžio metinės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines atsakovų teises, bet ne daugiau kaip 1 672 097,35 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pavesti saugoti atsakovams, leidžiant tuo turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

103.

11Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

124.

13Ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė aplinkybėmis, kad atsakovų nesąžiningumas yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog bendrovės akcininkai ir vadovai (atsakovai) siekė iki tol bendrovės vykdytą prekybos veiklą toliau vykdyti per naujai įsteigtas bendroves, atskiriant šią veiklą nuo bendrovės vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių finansinių įsipareigojimų akcinei bendrovei (toliau ir – AB) bankas SNORAS (reikalavimo teisių perėmėja yra ieškovė), ir nors toks sprendimas buvo palankus kitiems bendrovės kreditoriams, buvo akivaizdžiai nepalankus AB bankas SNORAS, kaip vienam iš bendrovės kreditorių. Ieškovės manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų turimam turtui paslėpti, perleisti.

145.

15Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja ne su tyčinio bankroto faktu, tačiau su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui toje konkrečioje byloje, kurioje paduotas toks prašymas, buvimu. Tokios grėsmės egzistavimą turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis. Vien bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, ieškovei nepateikus jokių kitų duomenų ar įrodymų apie tai, jog atsakovai ketina sumažinti ar jau sumažino savo turimo turto vertę, arba ketina jį įkeisti ar kitaip apsunkinti ar jau įkeitė ar jau apsunkino, turėdami tikslą išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovai sieks išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo ar jį apsunkinti. Taigi ieškovės nurodytų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, nustatytų byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ir nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, nėra pagrindo tapatinti.

166.

17Ieškovės nurodyti atsakovų galimai neteisėti veiksmai, kuriais įrodinėjamas sąlygų taikyti civilinę atsakomybę egzistavimas, siejami su verslo sprendimais, kuriais galimai neteisėtai buvo keičiama turto forma. Ieškovė neįrodinėja, kad tokiais sprendimais buvo mažinama bendra atsakovams priklausančio turto vertė. Be to, ieškovė tvirtina, jog atsakovai galimai neteisėtais veiksmais siekė išvengti prievolės, ją panaikinti pasinaudodami teisės aktuose nustatyta juridinio asmens bankroto procedūra. Nesąžiningumas, kaip sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sietinas ne su siekiu panaikinti prievolę, bet su jos vykdymo vilkinimu, dirbtinių kliūčių sudarymu tam, kad prievolė, nors ir toliau egzistuotų, nebūtų vykdoma. Vien faktas, kad atsakovai praeityje yra priėmę galimai neteisėtą, nesąžiningą verslo sprendimą, pats savaime neleidžia spręsti, kad atsakovai nepalankios jiems bylos baigties atveju gali norėti neribotą laiką turėti pradelstą, priverstinai vykdytiną prievolę ir tuo tikslu neteisėtai slėpti ar perleisti jiems priklausantį turtą. Todėl faktas, kad byloje dėl žalos, kilusios tyčia privedus įmonę prie bankroto, atlyginimo nereikia įrodinėti asmens neteisėtų veiksmų, savaime dar nereiškia, jog prašant laikinųjų apsaugos priemonių nereikia įrodyti atsakovų nesąžiningumo, kaip siekio išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

187.

19Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip neteisėtus įvardija 2010–2012 metais atliktus veiksmus, pateikė duomenis apie 2015–2016 metais priimtus teismų sprendimus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, jog per eilę metų nuo to momento, kai veiksmai buvo pripažinti neteisėtais ir iškilo reali galimybė, kad bus pareikalauta atsakovams taikyti atsakomybę, šie būtų atlikę kokius nors veiksmus, susijusius su turto slėpimu ar dirbtiniu turtinės padėties pabloginimu. Akcentavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju, skirtingai nei panašaus pobūdžio bylose, kuriose reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, ir teismai spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą konstatuoja viešojo intereso kuo greičiau įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą egzistavimą, ieškinį pareiškė privatus juridinis asmuo. Ieškovė yra jau po atsakovų veiksmų atlikimo ir galimo žalos atsiradimo į teisinius santykius reikalavimo teisių perleidimo pagrindu savanoriškai įstojęs asmuo, tokiu verslo sprendimu siekiantis turtinės naudos. Spręsti, kad tokio asmens subjektyvaus siekio kuo greičiau gauti galimos turtinės prievolės įvykdymą pagrindu dar nekonstatavus tokios prievolės fakto turėtų būti suvaržomi galimų prievolės skolininkų turtinės teisės ir interesai, nėra pagrindo. Taip pat ieškovės nurodyta aplinkybė, kad daugelis atsakovų yra ilgametę patirtį turintys verslininkai, vadovaujančias pareigas einantys ar ėję asmenys, kurie neabejotinai turi patirties ir žinių, kaip operatyviai turtą perleisti ar paslėpti, taip pat nėra pagrindas spręsti apie egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

208.

21Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

239.

24Atskirajame skunde ieškovė MB „Ameriturtas“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, nepranešus atsakovams N. S., M. S., E. M., A. V. bei J. R. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines atsakovų teises, bet ne daugiau kaip 1 672 097,35 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pavesti saugoti atsakovams, leidžiant tuo turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti (šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę), areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti antstoliui ieškovės pasirinkimu, kartu įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti atsakovų panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.

2510.

26Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo. Ieškovė šios sąlygos neginčija. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimo: Antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą ieškovė įrodinėja aplinkybe, kad prejudiciniai faktai dėl atsakovų nesąžiningų / neteisėtų veiksmų, privedant BUAB „Naras“ prie tyčinio bankroto yra konstatuoti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016. Didele ieškinio suma ieškovė remiasi tik kaip papildomu argumentu. Kita vertus, nors reiškiamo reikalavimo suma savaime nepasunkina galutinio teismo sprendimo įvykdymo ar nepadaro jo neįmanomu, tačiau ieškinio suma yra labai didelė ir tai gali būti paskata atsakovams imtis veiksmų paslėpti ar perleisti turimą turtą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Užtenka, jog asmens veiksmai yra būtų labiau tikėtini, nei netikėtini. Sprendžiat dėl galimo nesąžiningumo, teismas turi įvertinti bei aptarti buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) asmens elgesį sąžiningumo aspektu. Ir tokiu atveju vertinamas bendrasis sąžiningo elgesio standartas. Ankstesni veiksmai ir / ar neveikimas nebūtinai turi būti susijęs tiesiogiai su ieškove ir gali būti nukreipti į kitus asmenis, tačiau tokie veiksmai ir / ar neveikimas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį vengti savo įsipareigojimų, priimti neteisėtus ir / ar nesąžiningus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino nesąžiningumo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, įrodinėjimo standartą. Tai patvirtina aktuali pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika analogiško ar panašaus pobūdžio bylose: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-20-186/2018; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-140-178/2018; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-772-370/2019; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827/330/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020 ir kt. Teismų praktikoje pažymėta, jog sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, bankroto pripažinimas tyčiniu kitoje civilinėje byloje ir joje nustatyti nesąžiningi / neteisėti atsakingų asmenų veiksmai ir / ar neveikimas yra pakankamas pagrindas abejoti tokių asmenų sąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kadangi nėra jokio išskirtinio poreikio ar objektyvios būtinybės formuoti naują praktiką ar esamos išimtis. Atsakovai atitinkamais laikotarpiais buvo BUAB „Naras“ valdymo organo nariai (vadovai) ir / ar dalyviai (akcininkai), bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovai įvykdė nesąžiningą verslo perkėlimo schemą vadinamą „fenikso sindromu“, bendrovės veiklą organizavo taip, kad jos naudingas turtas būtų iškeltas į naujus juridinius asmenis, o didžioji skolų dalis palikta bendrovėje. Akivaizdu, kad dėl iškelto iš bendrovės turto, turtas negalėjo būti nukreiptas kreditorių reikalavimams tenkinti. Grėsmė sprendimo įvykdymui gali būti bet koks jo vykdymo pasunkėjimas, pavyzdžiui turto įkeitimas, ar kitokie suvaržymai, kurie nors ir savaime šiandien nesumažintų paties turto balanso, tačiau sprendimo vykdymo stadijoje ženkliai apsunkintų galimybes jį vykdyti. Atsakovų galimam nesąžiningumui pakanka įrodyti vien Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 konstatuotų aplinkybių, jog UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“; UAB „Naras“ atsiskaitinėjo su savo pasirinktais kreditoriais, sąmoningai teikdamas jiems pirmenybę; BUAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sąžiningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo; kreditorė AB bankas SNORAS iš kitų kreditorių rato buvo nepagrįstai išskirta.

2711.

28Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai N. S., M. S. ir E. M. prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.

2912.

30Nurodo, jog ieškovė savaip interpretuoja teismų praktikoje suformuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles, jas iškraipo. Jos cituojamos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-140-178/2018 faktinėm aplinkybėm yra nepanašios į nagrinėjamos situacijos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020 teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs fizinio asmens nesąžiningumą pateikiant melagingą informaciją jo nemokumo administratoriui ir apgaudinėjant jo asmeninio bankroto bylą nagrinėjantį teismą, taip pat jo sistemingą nesąžiningą elgesį. Civilinėje byloje Nr. e2-772-370/2019 laikinosios apsaugos priemonės netaikytos. Civilinėse bylose Nr. 2-20-186/2018 ir Nr. e2-827-330/2019 laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos įvertinus aplinkybę, kad bankrutuojančių bendrovių vadovai neišsaugojo (neperdavė administratoriui) nei jos dokumentų, nei turto, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas tapo apskritai visiškai neįmanomas. Civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019 teismai konstatavo pajamų ir pinigų srautų slėpimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, lėšų pervedimo akcininkui bei skubų įmonės likvidavimą, siekiant paslėpti lėšas. Priešingai nei teigia ieškovė, teismų praktikoje yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja ne su tyčinio bankroto faktu, tačiau su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui toje konkrečioje byloje, kurioje paduotas toks prašymas, buvimu. Taigi, vien faktas, kad BUAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu nereiškia ir nepreziumuoja atsakovų nesąžiningumo visuose kituose ginčuose. Ieškovė neįrodinėja aplinkybių, kad atsakovai atliko (atlieka) veiksmus, leidžiančius abejoti jų sąžiningumu dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo. Atsakovai turi pakankamai daug turto ir jokių operacijų, galinčių apsunkinti disponavimą juo, neatlikinėja. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą paneigia šie įrodymai: 1) Valstybės įmonės Registrų centras išrašai apie atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą su istorija (patvirtinančius, jog atsakovai turi pakankamai nekilnojamojo turto ir nuo BUAB „Naras“ bankroto bylos iškėlimo pradžios nėra sudarę nei vieno sandorio, kuris blogintų jų turtinę padėtį, mažintų turto masę ar leistų įtarti juos turto slėpimu); 2) atsakovai dirba, gauna pastovias pajamas, jų darbovietės yra nuolatinės ir nesikeičia eilę metų. BUAB „Naras“ bankroto pagrindinė priežastis buvo verslo nesėkmė ir

312008 m. pasaulinė ekonomikos krizė. Tai konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartyje. Papildomai atsakovai pažymi, kad ieškovė yra naujai įsteigtas ūkio subjektas, tikėtina nevykdantis jokios realios veiklos, kadangi 2019 m. pajamų neturėjo. Įtarimų kelia ir reiškiamų reikalavimų teisėtumas, nes reikalavimo teisė nei kaip gautina suma, nei kaip bet kokis kitas turtas nėra įtrauktas į ieškovės finansinę atskaitomybę. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti proporcingumą tarp ieškovės intereso pasipelnyti ir siekiamo atsakovų teisių suvaržymo. Atsakovai M. S. ir E. M. augina mažamečius vaikus, kurių interesai areštavus jų tėvams priklausantį turtą, pinigines lėšas, galimai ir gaunamus darbo užmokesčius, taip pat nukentėtų.

32Teismas

konstatuoja:

33IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Dėl bylos nagrinėjimo ribų

3513.

36Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas

37Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

3814.

39Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

4015.

41Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

4216.

43Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nekvestionuoja.

4417.

45Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas

46(CPK 144 straipsnio 1 dalis).

4718.

48Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja ne su tyčinio bankroto faktu, tačiau su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui toje konkrečioje byloje, kurioje paduotas toks prašymas, buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020 ir kt.).

4919.

50Ieškovės atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kaip antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016) nustatyti prejudicinę reikšmę nagrinėjami bylai turintys faktai – atsakovai buvo nesąžiningi, atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus, kurias pažeidė bendrovės ir jos kreditorių teises bei interesus ir privedė UAB „Naras“ prie tyčinio bankroto bei kt.) – nereiškia, kad visi šie ieškovės nurodyti (kitose bylos konstatuoti) atsakovų veiksmai, preliminariai teismui vertinat ieškinio pagrįstumą, turi būti įvertinti kaip nesąžiningi. Nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Taigi į atskirajame skunde keliamus klausimus: ar atsakovai (BUAB „Naras“ valdymo organo nariai (vadovai) ir / ar dalyviai (akcininkai) buvo sąžiningi / nesąžiningi, ar siekė / nesiekė išvengti įsipareigojimų BUAB „Naras“ kreditoriams ir pan. bus atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

5120.

52Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo naujausios praktikos, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja ne su tyčinio bankroto faktu, tačiau su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui toje konkrečioje byloje, kurioje paduotas toks prašymas, buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020 ir kt.).

5321.

54Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).

5522.

56Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.).

5723.

58Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė net tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad itin didelė reikalavimo suma (1 672 097,35 Eur) gali būti paskatinimas atsakovams imtis veiksmų paslėpti ar perleisti turimą turtą, per se (pati savaime) nesudaro teismui absoliutaus pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai patvirtina, jog yra pasirengę savo interesus ginti ir savo sąžiningumą įrodyti teisėtomis priemonėmis, o ne slėpdami turtą bei vengdami atsakomybės. Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašus, patvirtinančius, jog atsakovai turi nekilnojamojo turto, o jų turto įsigijimo ir perleidimo sandorių istorija patvirtina, kad nuo BUAB „Naras“ bankroto bylos iškėlimo atsakovai nėra sudarę sandorių, bloginančių (mažinančių) jų turto sudėtį. Atsakovas M. S. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus ( - ), bei ( - ); dvejus turto objektus pardavė 2014 m. sausio 31 d. ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovė E. M. nuosavybės teise valdo aštuonis nekilnojamojo turto objektus; 2007 m. rugpjūčio 14 d. pardavė dalį žemės sklypo ir statinių. Atsakovui N. S. priklauso penkiolika nekilnojamojo turto objektų; paskutinį nekilnojamojo turto pardavimo sandoris įvykdytas 2007 m. rugpjūčio 14 d.; po bankroto bylos iškėlimo N. S. atsakovei (dukrai) E. M. padovanojo žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ) (registro Nr. ( - )ir Nr. ( - ). Taip pat atsakovai pateikė duomenis (Valstybinio socialinio draudimo valdybos informaciją), kad dirba ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas: M. S. nuo 2002 m. iki 2015 m. dirbo ( - ), nuo 2015 m. iki šiol dirba ( - ); E. M. dirba ( - ) ir ( - ); N. S. nuo 2007 m. dirbo ( - ), nuo 2017 m. ( - ).

5924.

60Konstatuotina, jog MB „Ameriturtas“ neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (atsakovų nesąžiningo siekio išvengti įvykdyti galimai palankų ieškovei sprendimą). Atveju, jeigu patenkintiems ieškinio reikalavimams įvykdyti atsakovų turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020).

6125.

62Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009).

6326.

64Byloje nustatyta, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna nuolatines pajamas, o ieškovė yra 2019 m. balandžio 3 d. (neseniai) įsteigta maža įmonė. (CPK

65179 straipsnio 3 dalis). Iš ieškinio nustatyta, kad UAB „Naras“ kreditorių susirinkimas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nusprendė pradėti bendrovei bankroto bylą ne teismo tvarka, o 2020 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. Vadinasi, ieškovė ir atsakovai jokių teisinių santykių neturėjo, BUAB „Naras“ neteisminio bankroto procesas ilgą laiką vyko ieškovei ne tik neperėmus reikalavimo teisų, bet ir esant neįsteigtai. Iš juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto MB „Ameriturtas“ balanso, nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nustatyta, jog bendrijos turtą sudarė 125 902 Eur trumpalaikis turtas (pinigai), o trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 132 642 Eur. Atsakovai teisingai pažymi, kad į MB „Ameriturtas“ 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę apskaitą neįtrauktas 1 672 097,35 Eur vertės turtas kaip iš skolininkės BUAB „Naras“ gautina suma (finansinis reikalavimas, patvirtintas BUAB „Naras“ neteisminio bankroto byloje).

6627.

67Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės interesas atgauti reikalavimo teisės pagrindu perimtą finansinį reikalavimą iš bankrutavusios bendrovės buvusių vadovų ir (arba) narių, nesuteikia MB „Ameriturtas“ pranašumo prieš atsakovus, juo labiau kad ieškovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovės trumpalaikis turtas (dėl savo pobūdžio) nėra pakankamas garantas, užtikrinantis atsakovų ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus nuostolius atveju, jeigu būtų taikytos nepagrįstos (ieškovės neįrodytos) laikinosios apsaugos priemonės.

68Dėl bylos procesinės baigties

6928.

70Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei įrodymų vertinimo taisykles ir vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7129.

72Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

73Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios... 3. Teismas... 4. I. Bylos esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė mažoji bendrija (toliau ir – MB) „Ameriturtas“ ieškinyje... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą... 10. 3.... 11. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio... 12. 4.... 13. Ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė aplinkybėmis, kad... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių... 16. 6.... 17. Ieškovės nurodyti atsakovų galimai neteisėti veiksmai, kuriais... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip neteisėtus įvardija 2010–2012 metais... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų... 22. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 9.... 24. Atskirajame skunde ieškovė MB „Ameriturtas“ prašo Kauno apygardos teismo... 25. 10.... 26. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl... 27. 11.... 28. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai N. S., M. S. ir E. M.... 29. 12.... 30. Nurodo, jog ieškovė savaip interpretuoja teismų praktikoje suformuotas... 31. 2008 m. pasaulinė ekonomikos krizė. Tai konstatavo Lietuvos apeliacinis... 32. Teismas... 33. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 34. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 35. 13.... 36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320... 37. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 38. 14.... 39. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 40. 15.... 41. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie... 42. 16.... 43. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių... 44. 17.... 45. Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra... 46. (CPK 144 straipsnio 1 dalis).... 47. 18.... 48. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja ne su... 49. 19.... 50. Ieškovės atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kaip antroji laikinųjų... 51. 20.... 52. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo... 53. 21.... 54. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog... 55. 22.... 56. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar... 57. 23.... 58. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui... 59. 24.... 60. Konstatuotina, jog MB „Ameriturtas“ neįrodė antrosios privalomosios... 61. 25.... 62. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo... 63. 26.... 64. Byloje nustatyta, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto, yra darbingo... 65. 179 straipsnio 3 dalis). Iš ieškinio nustatyta, kad UAB „Naras“... 66. 27.... 67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės interesas atgauti... 68. Dėl bylos procesinės baigties... 69. 28.... 70. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso teisės normas,... 71. 29.... 72. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 73. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 74. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....