Byla 1A-585-149/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Artūro Šumsko, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Sergej Pelš, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžio, kuriuo:

2E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (nusikalstamos veikos epizodas prieš nukentėjusiuosius R. S. ir I. T.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimt mėnesių;

4- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (nusikalstamos veikos epizodas prieš nukentėjusįjį R. P.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta E. T. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. P., o R. M. išteisintas, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

7Patenkinus byloje pareikštą civilinį ieškinį, iš kaltinamųjų E. T. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiojo I. T. naudai 70,68 eurų turinei ir neturinei žalai atlyginti.

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9E. T. 2013 m. lapkričio 27 d., apie 5.41 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdaužus automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) stovėjusio Vilniuje, prie Savanorių pr. 124, galinį dešinės pusės stiklą 300 Lt (86,89 Eur) vertės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, į automobilį įsibrovė, o suveikus signalizacijai, ir prie jo pribėgus savininkui R. P., jam pagrasino statybiniu peiliu, taip atėmus galimybę priešintis, ir, R. P. atsitraukus, pabėgo pagrobęs 10 Lt (2,9 Eur). Taip E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

10Be to, E. T. ir A. P. ir 2014 m. lapkričio 2 d., apie 2 val., veikdami kartu su asmeniu, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įsibrovę į patalpą bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam R. S. priklausantį 381 Lt (110,35 Eur) vertės turtą bei nukentėjusiajam I. T. priklausantį 20 Lt (5,79 Eur) vertės turtą. A. P. pasibeldus į kambario adresu Vilniuje, V. P. g. 8-38A, duris, o duris atidariusiam R. S. atsisakius jam paskolinti pinigų, E. T. įstūmė į kambario vidų R. S., ir kartu su A. P. įsibrovė į kambarį, tuomet E. T. ėmė mušti pargriautą ant stalo, kambaryje gyvenantį, I. T., suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam sumušimą pakaušio dešinėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, po to A. P. iš po pagalvės ištraukė ir paėmė R. S. pinigus – 381 Lt (110,35 Eur), taip pat vienas iš bendrininkų iš I. T. striukės, kabėjusios prieškambaryje, kišenės paėmė dujų balionėlį, kurio vertė 20 Lt (5,79 Eur). Taip E. T. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

11R. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, 2014 m. lapkričio 2 d., apie 2 val., veikdamas kartu su A. P., asmeniu, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ir E. T., įsibrovę į patalpą, bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam R. S. priklausantį 381 Lt (110,35 Eur) vertės turtą bei nukentėjusiajam I. T. priklausantį 20 Lt (5,79 Eur) vertės turtą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, jog jis stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino R. M., savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

132015-06-19 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo E. T. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendį – pašalinti iš kaltinimo sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, taip pat, pritaikius BK 641 str., 1/3 sumažinti paskirtą jam bausmę.

14Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažindamas jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką jis (E. T.) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tuo pačiu nepripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, akivaizdžiai jo atžvilgiu buvo šališkas. Apelianto manymu, jokių bendrininkavimo požymių nėra, kadangi nebuvo išankstinio susitarimo ar planavimo daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat mano, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 641 str. nuostatų.

15Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

16Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

18Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

19Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

20Nuteistojo E. T. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai.

21Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

22Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

23Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuomet, kai jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

24Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys Nr. 2K-741/2007, 2K-193/2005). Kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002).

25Faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad prieš nukentėjusiuosius R. S. ir I. T. buvo panaudotas fizinis smurtas, tikslu užvaldyti jiems priklausantį turtą.

26Taip pat neginčijami įrodyta, kad E. T. kartu su A. P. darydami plėšimą, veikė bendrininkų grupėje. E. T. apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jokių bendrininkavimo požymių, kadangi su A. P. nebuvo išankstinio susitarimo ar planavimo daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmestini kaip nepagrįsti.

27Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

28Dėl nuteistojo E. T. argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 641 str. nuostatų, pažymėtina, jog 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-499 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas 641 straipsniu (įsigaliojo nuo 2013-07-13), kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

29Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270 – 319). Tačiau negalima laikyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tais atvejais, kada jis aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada nusikalstama veika jau būna išaiškinta teisėsaugos institucijų. Akivaizdu, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Teismų praktika rodo, kad teismai nepripažįsta, jog kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, jau minėta, kad būtų nustatyta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reikia nustatyti ir dar vieną alternatyvų pagrindą - kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai laikytina tokia situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti ją. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jei kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

30Kadangi teismas nenustatė šioje byloje E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, darytina išvada, jog E. T. neatitinka Lietuvos Respublikos BK 641 str. numatytų būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų.

31Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina apelianto, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

32Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

34nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (nusikalstamos... 4. - pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (nusikalstamos... 5. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes... 6. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. P., o R. M. išteisintas, tačiau... 7. Patenkinus byloje pareikštą civilinį ieškinį, iš kaltinamųjų E. T. ir... 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 9. E. T. 2013 m. lapkričio 27 d., apie 5.41 val., ikiteisminio tyrimo metu... 10. Be to, E. T. ir A. P. ir 2014 m. lapkričio 2 d., apie 2 val., veikdami kartu... 11. R. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 180... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino R. M., savo sprendimą... 13. 2015-06-19 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo E. T. apeliacinis... 14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai... 15. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti,... 16. Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 18. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik... 19. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 20. Nuteistojo E. T. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos 21. Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį... 22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu... 23. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo... 24. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi... 25. Faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad prieš... 26. Taip pat neginčijami įrodyta, kad E. T. kartu su A. P. darydami plėšimą,... 27. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 28. Dėl nuteistojo E. T. argumentų, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59... 30. Kadangi teismas nenustatė šioje byloje E. T. atsakomybę lengvinančių... 31. Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų,... 32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 34. nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti....