Byla 1-69-309/2016

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, nukentėjusiajam A. O., jo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei, kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2016 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta 2016-02-14) 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

3kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia pažeidė viešąją tvarką, bei padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

62015 m. gruodžio 11 d., apie 17 valandą 20 minučių, ( - ), kebabinėje „A.“, esančioje adresu ( - ), akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia, dėl menkavertės priežasties, naudojo fizinį smurtą prieš A. O., tai yra jį pastumdamas ir A. O. atsitrenkus į sieną ir pargriuvus ant žemės, po to kumščiu suduodamas jam du smūgius į galvos sritį, A. O. atsistojus bei atsisėdus ant kėdės, kumščiu suduodamas vieną smūgį į dešinį paakį, A. O. padarė dešinio pleištakaulio, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžius, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokus, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, ir tokiu įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7Kaltinamasis A. D. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. iki 17 valandos į kebabinę nebuvo užėjęs. Buvo išgėręs apie tris litrus alaus ir apie 17 valandą 20 minučių užėjo į kebabinę „A.“ pavalgyti. Kebabinėje buvo gal 10 žmonių. Kalbino kebabinėje buvusias merginas, norėjo su jomis susipažinti. Jis neturėjo pinigų, norėjo paskambinti draugui, kad pastarasis atneštų pinigų, savo telefonu paskambinti negalėjo, nes sąskaitoje nebuvo pinigų. Priėjęs prie nukentėjusiojo, prašė telefono paskambinti, tačiau nukentėjusysis jam kažką pasakė, pastūmė. Kadangi buvo neblaivus, supykęs nukentėjusįjį permetė ant žemės ir gulinčiam ranka sudavė du smūgius į galvą. Nukentėjusiajam atsisėdus ant kėdės, sudavė ranka vieną smūgį į skruostikaulį ir norėjo išeiti, bet buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažinojo, tačiau buvo jį anksčiau matęs. Jeigu būtų buvęs blaivus, konflikto nebūtų sukėlęs. Buvo nuvykęs į ligoninę tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. 5 000 eurų, neturtinei žalai atlyginti, jam yra per didelė suma.

8Nukentėjusysis A. O. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. užėjo į kavinę „A.“ pavalgyti. Apie 17.20 val. į kebabinę atėjo kaltinamasis A. D., kuris buvo neblaivus ir tai aiškiai matėsi, prisėdo prie stalelio, prie kurio sėdėjo merginos. Prisėdęs, kaltinamasis ėmė garsiai šaukti, elgėsi neadekvačiai, todėl jis kaltinamajam pasakė „ne tvarte gimęs, prašau nešaukti“. Jis atsistojo, nes norėjo padavėjos paklausti, kada bus paruoštas jo užsakymas. Tuo metu kaltinamasis priėjo prie jo ir pasakė „nori aš tau su galva nosį sulaužysiu“, kaltinamasis telefono neprašė. Jis kaltinamajam atsakė, jog už pasekmes teks atsakyti. Pasirodė, kad kaltinamasis gali smogti galva, todėl jį pastūmė, o kaltinamasis puolė ir jis, atsitrenkęs į sieną, nugriuvo, kaltinamasis jam susmūgiavo du kartus į galvos sritį. Atsisėdus ant kėdės, kaltinamasis jam dar smogė į veidą. Įmonės lankytojai buvo išsigandę, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, kurie kaltinamąjį sulaikė. Jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu, buvo pristatytas į ligoninę, buvo atlikta operacija. Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo atėjęs į ligoninę tartis dėl žalos atlyginimo. Buvo sutarta, jog atlygins tris tūkstančius eurų, tačiau vėliau prasidėjo grasinimai.

9Dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų reikėjo atlikti operaciją, po kurios ant veido liko randas, sužalojimų pasekmes jaučia, nes jaučia veido tirpimą, gydytojai negarantavo, jog tai gali praeiti, pablogėjo sveikata, teko patirti išgyvenimus, kurie ir dabar nėra praėję, todėl prašo iš kaltinamo priteisti 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

10Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba kebabinėje „A.“ barmene. Iki 2015-12-12 su kaltinamuoju tekdavo susitikti kebabinėje. Kaltinamasis retkarčiais užsukdavo pavalgyti, elgdavosi ir normaliai, ir agresyviau, tačiau dėl jo elgesio jai neteko kviesti policijos. 2015 m. gruodžio 11 d. ryte kaltinamasis buvo užsukęs į kebabinę. Atvykęs apie 17 valandą, buvo neblaivus, pradėjo kabinėtis prie kebabinėje buvusių merginų. Nematė, kad kaltinamasis būtų prašęs nukentėjusiojo telefono. Nukentėjusysis kaltinamojo prašė nesikabinėti prie merginų ir tada kaltinamasis puolė ant nukentėjusiojo, naudojo jo atžvilgiu smurtą. Kebabinėje buvę klientai buvo išsiganę, pasitraukę nuo savo stalelių, visi buvo išsigandę, jautėsi nesaugūs. Ji iškvietė apsaugos darbuotojus, policiją, greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas.

11Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. 2015 m. gruodžio 11 d. buvo gautas parnešimas atvykti į kebabinę „A.“. Jis pirmas nuvyko, nuėjus į vidų, barmenas nurodė, kad susimušė du vaikinai. Nukentėjusysis sėdėjo prie staliuko, o kaltinamasis, kuris matėsi esantis neblaivus, buvo išsirengęs, neadekvačiai elgėsi. Jis jam liepė susirinkti daiktus ir eiti į lauką, laukti policijos. Salėje buvo ir daugiau žmonių, kurie stovėjo salės kampe, buvo išsigandę dėl įvykusio incidento. Nukentėjusiajam ant veido matėsi kraujas. Kaltinamasis jam buvo matytas, nes iš kebabinės „A.“ apie keturis kartus jį teko išprašyti, kadangi pastarasis pastoviai prie ko nors priekabiaudavo.

122015-12-11 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 10–12 b. l.) užfiksuota, jog įvykio vieta yra ( - ) esančioje kebabinėje „A.“. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, tinkančių asmens identifikavimui, nerasta ir nepaimta.

13Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (1 t., 105–112 b. l.) užfiksuota, jog įtariamasis A. D. parodė, kur ir kaip prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą.

14Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 69–70 b. l.) konstatuota, kad A. O. padaryti sužalojimai: dešinio pleištakaulio, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokus, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę. Tikėtina, kad jie padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. A. O. dėl dešinio pleištakaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

15Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-12-18 buvo surašomas ekspertizės aktas, kadangi į skyrių kreipėsi nukentėjusysis, kuris buvo apžiūrėtas, apžiūrėti sužalojimai. Buvo išsireikalauti dokumentai iš Respublikinės ligoninės. A. O. dėl dešinio pleištakaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Skruostas buvo sulaužytas. Užteko vieno smūgio, kad padaryti visus sužalojimus atskirai. Smūgiuojant į galvą galvoje esančių sužalojimų galėjo ir nelikti, nes apžiūra buvo atlikta po savaitės. Buvo atlikta skruostikaulio operacija ir buvo padarytas pjūvis. Kad atstatyti žandikaulį buvo pjūvis ir liko randas, tai chirurginės operacijos pasekmė.

16Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų taikymo

17BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015, 2K-117-303/2016). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

18Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu būdu. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

19Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. D. 2015 m. gruodžio 11 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apie 17 valandą 20 minučių, užeina į kebabinę „A.“, kur priekabiauja prie nepažįstamų merginų, elgiasi agresyviai, nukentėjusysis įspėja kaltinamąjį nutraukti netinkamą elgesį, tačiau kaltinamasis grasina panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Atsistojęs kaltinamasis, prieina prie nukentėjusiojo staliuko, provokuoja konfliktą, tarp kaltinamasis ir nukentėjusysis susižodžiuoja ir kaltinamasis panaudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, permeta nukentėjusįjį ant žemės, suduoda į galvą du smūgius, nukentėjusiajam atsisėdus ant kėdės, smogia dar vieną smūgį ranka į veidą, padaro nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kebabinėje buvę klienai išsigąsta, pasitraukia nuo savo stalelių, iškviečiami apsaugos darbuotojai, policija, greitoji pagalba. Iškviesti apsaugos darbuotojai kaltinamąjį sulaiko.

20Kaltinamasis A. D. smurtą naudojo kebabinės darbo metu, esant klientams ir įmonės darbuotojams, todėl nusikalstami veiksmai buvo atliekami viešoje vietoje. Kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais pažeis viešąją tvarką, naudojo smurtą viešoje vietoje ir to norėjo, savo veiksmais provokavo konfliktą dėl menkavertės priežasties – jam nepatiko nukentėjusiojo įspėjimas nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo, suprato, jog dėl jo veiksmų bus sutrikdyta kebabinės veikla. Kaltinamojo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad fizinį smurtą jis naudojo prieš nukentėjusįjį, kurį pažinojo iš matymo, viešoje vietoje, jį sužalojo, tokiu elgesiu šokiravo įmonės lankytojus ir darbuotojus, sukėlė jiems išgąstį, sutrikdė įmonės veiklą. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad konfliktas kebabinėje kilo dėl nukentėjusiojo, kuris su kaltinamuoju elgėsi netinkamai, veiksmų – netinkamų žodžių pasakymu kaltinamojo atžvilgiu, atsisakymu duoti telefoną, kaltinamojo pastūmimu, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo posėdyje tik po nukentėjusiojo parodymų, kurių metu jis parodė, jog kaltinamajam triukšmaujant kebabinėje, jis kaltinamąjį įspėjo „ne tvarte gimęs, netriukšmauk“, kaltinamasis parodė, kad šie žodžiai jį įžeidė, nors ankstesniuose parodymuose kaltinamasis to nenurodė ir tai paneigia paties kaltinamojo parodymus, jog konfliktas kilo nukentėjusiajam atsisakius duoti telefoną, kuriuo norėjo paskambinti draugui, kad pastarasis atneštų pinigų. Pasakymas „ne tvarte gimęs, elkis tinkamai“ negali būti laikomas įžeidžiančiu, nes tai įspėjimas elgtis viešoje vietoje pagal visuotinai priimtinas taisykles.

21Byloje nustatyta, kad A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kebabinėje „A.“, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, dėl mažareikšmės dingsties, t. y. nepatikusio nukentėjusiojo A. O. įspėjimo nutraukti neteisėtus veiksmus, prieš nukentėjusįjį naudoja fizinį smurtą. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (b. l. 69–70) konstatuota, kad A. O. padaryti dešinio pleištakaulio, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokus, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę. Tikėtina, kad jie padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. A. O. dėl dešinio pleištakaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

22Iš bylos duomenų matosi, kad A. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl suduodamas A. O. smūgius į galvą, gyvybiškai svarbų organą, suprato, kad jo veika yra pavojinga ir gali atsirasti pavojingos veikos padariniai, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis siekė griežtai kiekybiškai apibrėžtų BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių lygio.

23Byloje nustatyta, kad A. D. smurtą viešoje vietoje prieš A. O. naudojo dėl mažareikšmės dingsties, nepatikusio nukentėjusiojo atsakymo, o teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl mažareikšmės dingsties, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Todėl kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

24Bausmės skyrimas

25Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

26Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-21-942/2016). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

27Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme A. D. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas, t. y. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. O. į galvą ir veidą, tačiau nepripažino, kad tai padarė be jokios priežasties, nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, jog nukentėjusysis netinkamai jam atsakė, norėjo jį pastumti, nors tai ir prieštarauja faktinėms nustatytoms bylos aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. D. taip pat nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Tačiau šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad A. D. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų kaltinamojo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos proceso metu duotų nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai – aiškino juos kaip atsaką į netinkamą nukentėjusiojo elgesį, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, būdamas girtas ėjo į ligoninę pas nukentėjusįjį, nesutarus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam grasino, padarytos neturtinės žalos neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių tai padaryti, o jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas teisme yra tik formalūs. Nenustačius kaltinamojo A. D. nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skiriant bausmę bus atsižvelgiama į kaltinamojo parodymus.

28Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis atsisakė pasitikrinti girtumą (1 t., 6 b. l.), tačiau jis pats teismo posėdyje prisipažino, jog buvo neblaivus, kad būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, todėl teismas konstatuoja, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

29BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

30BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

31Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves.

32Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šių (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Teismas, atsižvelgdamas į A. D. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nustatyta viena A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamojo asmenybę – A. D. nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau vėliau padarė nusikalstamą veiką, už kurią jau yra nuteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimus (1 t., 157–172 b. l.), nedirba, į VšĮ ( - ) psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (1 t., 175–176 b. l.), psichiatrijos klinikos įskaitoje įrašytas, (1 t., 177 b. l.), konsultuotas VTPT Panevėžio skyriaus ekspertų, gauta specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma, kad A. D. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1). Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, taip pat faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo už šias veikas sankcijos ribose.

33Skiriant bausmę kaltinamajam A. D. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

34Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

35( - ) Teritorinė ligonių kasa pareiškė 1308,67 eurų dydžio civilinį ieškinį A. D. dėl žalos, atsiradusios A. O. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 39–41 b. l.).

362016-03-01 sudaryta sutartis tarp A. D. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus dėl žalos atlyginimo per 9 mėnesius nuo 2016 m. kovo 1 d., pirmą mėnesį sumokant 148,67 eurų ir vėliau kiekvieną mėnesį mokant po 145 eurus (1 t., 50–51 b. l.). Kaltinamasis A. D. nesumokėjo pradinio įnašo ir nepradėjo padarytos žalos atlyginimo.

37Su kaltinamojo A. D. nusikalstamų veikų padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo A. D. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1 308,67 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. O. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos A. D. gydymo išlaidos.

38Tai, kad kaltinamasis A. D. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, ir numatė žalos atlyginimo tvarką, nėra pagrindas civilinį ieškinį atmesti ar palikti nenagrinėtą, nes sutarties nevykdymo atveju nenumatytas priverstinis jos įvykdymas.

39Dėl neturtinės žalos

40Šioje byloje nukentėjusysis A. O. pareiškė A. D. 5 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 34 b. l.).

41Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randų, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis). Pagal galiojančią teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

42Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010).

43Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad gydymas dėl patirtų traumų šiuo metu nevyksta, nors patirto sužalojimo pasekmės jaučiasi, tirpsta viena veido pusė. Atsižvelgiama ir į tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos A. O. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė, t. y. jis socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad A. O. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo. Todėl teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (nevedęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi išlaikytinų asmenų, objektyvių duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas ir turimą turtą byloje nėra) bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kartu visapusiškai įvertindamas ir nukentėjusiojo elgesį nusikaltimo metu, atlygintiną žalą mažina ir iš kaltinamojo priteisia 4 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. O. naudai.

44Dėl proceso išlaidų

45Nukentėjusiajam A. O. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Jurgita Šlapaitienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-04-29 pažymoje Nr. ( - ) nurodoma, kad už nukentėjusiajam A. O. suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato užmokestis sudaro 211 Eur 34 ct. (2 t., 27 b. l.).

46Advokatė Juana Dumbliauskaitė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. D.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-05-02 pažymoje Nr. ( - ) nurodoma, kad už kaltinamajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato užmokestis sudaro 195 Eur 93 ct. (2 t., 24–25 b. l.).

47Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

48Nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų, leidžiančių kaltinamąjį A. D. atleisti nuo proceso išlaidų atlyginimo. Nors A. D. nedirba, tačiau jis yra jauno amžiaus, sveikas.

49Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, iš kaltinamojo A. D. priteistinos išlaidos valstybei už advokatų suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

50Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

51Mobiliojo ryšio telefonas „LG“ su SIM kortele ( - ) ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele „B.“, perduoti saugoti A. D., įsipareigojant juos saugoti kol byloje bus baigtas baudžiamasis procesas, grąžintini A. D..

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

53A. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti:

54pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

55pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

56Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. D. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

58Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

59Bausmės atlikimo pradžia laikyti 2016 m. birželio 28 d.

60Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-11 iki 2015-12-12 ir nuo 2016-02-14 iki 2016-02-15 (b. b. Nr. ( - )).

61Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti (A. D. asmens dokumentus perduodant bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijai) ir paskirti suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

62Priteisti iš A. D. 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti A. O. naudai.

63Priteisti iš A. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 1 308,67 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus aštuonis eurus 67 euro centus) A. O. gydymo išlaidų atlyginimo.

64Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš A. D. 407,27 eurų (keturis šimtus septynis eurus 27 euro centus) proceso išlaidų valstybės naudai.

65Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su SIM kortele ( - ) ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele „B.“, perduotus saugoti A. D., įsipareigojant juos saugoti kol byloje bus baigtas baudžiamasis procesas, grąžinti A. D..

66Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam A. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų... 6. 2015 m. gruodžio 11 d., apie 17 valandą 20 minučių, ( - ), kebabinėje... 7. Kaltinamasis A. D. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė,... 8. Nukentėjusysis A. O. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d.... 9. Dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų reikėjo atlikti operaciją, po kurios... 10. Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba kebabinėje „A.“... 11. Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. 2015... 12. 2015-12-11 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 10–12 b. l.)... 13. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (1 t.,... 14. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 69–70 b. l.) konstatuota, kad A. O.... 15. Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-12-18 buvo... 16. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų... 17. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 18. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai... 19. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. D. 2015 m. gruodžio 11... 20. Kaltinamasis A. D. smurtą naudojo kebabinės darbo metu, esant klientams ir... 21. Byloje nustatyta, kad A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kebabinėje... 22. Iš bylos duomenų matosi, kad A. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia,... 23. Byloje nustatyta, kad A. D. smurtą viešoje vietoje prieš A. O. naudojo dėl... 24. Bausmės skyrimas... 25. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 26. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 28. Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas... 29. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti... 30. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.... 31. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 32. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos... 33. Skiriant bausmę kaltinamajam A. D. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio... 34. Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 35. ( - ) Teritorinė ligonių kasa pareiškė 1308,67 eurų dydžio civilinį... 36. 2016-03-01 sudaryta sutartis tarp A. D. ir Šiaulių teritorinės ligonių... 37. Su kaltinamojo A. D. nusikalstamų veikų padarymu susijusios sveikatos... 38. Tai, kad kaltinamasis A. D. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarė... 39. Dėl neturtinės žalos... 40. Šioje byloje nukentėjusysis A. O. pareiškė A. D. 5 000 eurų civilinį... 41. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir... 42. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant... 43. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad gydymas dėl patirtų traumų... 44. Dėl proceso išlaidų... 45. Nukentėjusiajam A. O. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Jurgita... 46. Advokatė Juana Dumbliauskaitė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam... 47. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 48. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų, leidžiančių kaltinamąjį A. D.... 49. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, iš kaltinamojo A. D.... 50. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir... 51. Mobiliojo ryšio telefonas „LG“ su SIM kortele ( - ) ir mobiliojo ryšio... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 53. A. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2... 54. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems)... 55. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 3... 56. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti... 57. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę... 58. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 59. Bausmės atlikimo pradžia laikyti 2016 m. birželio 28 d.... 60. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-11... 61. Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų... 62. Priteisti iš A. D. 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų... 63. Priteisti iš A. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 1 308,67 eurų (vieną... 64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio... 65. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, mobiliojo ryšio telefoną... 66. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam A. D. nuo...