Byla 2K-603/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendis dėl V. S. pakeistas ir jo nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1, 2 dalių į 260 straipsnio 2 dalį paskiriant jam laisvės atėmimą aštuoneriems metams devyniems mėnesiams.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63, 64 straipsnių taikymo nuteistajam V. S. panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu V. S. paskirtas bausmes apėmus, o, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėjus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. bei 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi, galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų.

4Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistojo V. S. palikta galioti nepakeista.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį penkeriems metams, 260 straipsnio 2 dalį – aštuoneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė V. S. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. bei 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi, subendrinta bausmė V. S. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę visiškai sudėjus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.

6Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. L. (L.), D. B., A. E., V. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,

Nustatė

8V. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 3,034 g heroino – ir ją pardavė. V. S. iki 2009 m. lapkričio 20 d., nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,093 g narkotinės medžiagos heroino. V. S. šį maišelį su heroinu 2009 m. lapkričio 20 d. atgabeno į Žvejybos uosto rajono turgavietę, esančią Klaipėdoje, Minijos g. prie namo Nr. 137, ir laikė su savimi iki maždaug 21.00 val., kai jį už 800 Lt pardavė V. L. V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2009 m. lapkričio 22 d., nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis narkotinės medžiagos – 2,941 g heroino. V. S. šį maišelį su heroinu 2009 m. lapkričio 22 d. atgabeno prie „Statoil“ degalinės, esančios Klaipėdoje, Taikos pr. 112a, ir laikė su savimi iki maždaug 20.00 val., kai jį už 600 Lt pardavė V. L.

9Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. S. kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad teismas nuteistojo nusikalstamas veikas neteisingai kvalifikavo pagal du atskirus BK straipsnius, nes jo veiksmai 2009 m. lapkričio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 22 d. parduodant heroiną V. L. buvo tęstiniai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nuteistojo V. S. veiksmai 2009 m. lapkričio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 22 d. parduodant heroiną V. L. turi būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, o ne kaip du atskiri nusikaltimai, pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. S. pakeitė ir jo nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1, 2 dalių į 260 straipsnio 2 dalį.

10Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir jį pripažinti kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir atitinkamai paskirti švelnesnę bausmę.

11Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 332 straipsnio nuostatas, neatsakė į visus jo apeliacinio skundo argumentus, dalį jų išnagrinėjo paviršutiniškai ir todėl jo nusikalstamą veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pasak kasatoriaus, jis apeliaciniame skunde nurodė, kad heroiną, įsigytą iš S. D., V. L. jis pardavė po 1 g per du kartus – 2009 m. lapkričio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 22 d. V. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad per du kartus iš jo (kasatoriaus) įgijo tokį kiekį heroino ir jį suvartojo savo reikmėms.

12Kasatorius taip pat teigia, kad byloje nenustatyta, už kokią pinigų sumą jis V. L. pardavė maišelius su heroinu, taip pat tikslus 2009 m. lapkričio 20 d., 2009 m. lapkričio 22 d. parduoto heroino kiekis. Kasatoriaus tvirtinimu, V. L. parodė, kad didelį kiekį heroino dieną iki sulaikymo jis įgijo iš S. D.. Kasatorius pabrėžia, kad šie V. L. parodymai buvo duoti jį apklausus įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, juos turėjo vertinti kaip įrodymus, tačiau taip nepadarė ir dėl to neteisingai nustatė, kad jis įgijo, gabeno bei laikė didelį kiekį heroino. Kasatoriaus nuomone, V. L. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dėl abstinencijos suklydo, todėl šie jo parodymai, laikantis BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų, negali būti pripažinti įrodymu. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo atlikti įrodymų tyrimą dėl V. L. didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo iš S. D., tačiau taip nepadarė ir nepašalino prieštaravimų bei, nesilaikydamas BPK 20 staripsnio 3 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nevertino įrodymų viseto – vertino tik V. L. parodymus apie iš jo (kasatoriaus) įgytą heroiną.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

14Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesutiko su V. S. veiksmų kvalifikavimu pagal du BK straipsnius ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė perkvalifikuodamas jo veiksmus iš BK 260 straipsnio 1, 2 dalių į 260 straipsnio 2 dalį.

15Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatydamas bylos faktines aplinkybes, priešingai nei tvirtina kasatorius, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų. Pasak prokurorės, nuteistojo V. S. kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą pagrįsta byloje esančių, ištirtų įrodymų visuma, įvertinus paties nuteistojo V. S. parodymus, nuteistojo V. L. parodymus, duotus tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą bei kitus nuosprendyje išdėstytus bei išanalizuotus įrodymus.

16Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

18Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio nuostatas, neatsakė į visus jo apeliacinio skundo argumentus, dalį jų išnagrinėjo paviršutiniškai. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad nagrinėjant jo baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

19Pirmiausia nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl nuteistojo V. S. priėmė nuosprendį. Tuo tarpu kasatoriaus nurodomame BPK 332 straipsnyje yra išdėstyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nuteistojo V. S. baudžiamojoje byloje, nesivadovavo BPK 332 straipsnio nuostatomis ir todėl jų nepažeidė (ir negalėjo pažeisti).

20Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-4/2011, 2K-457/2011, 2K-26/2012). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

21Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. S. esminių skundo argumentų, pateikė motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dalis pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio keičiama, o kita šio nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta ir paliekama galioti nepakeista, taip pat, laikydamasis BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nurodė išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo bei bausmės skyrimo.

22Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. S. baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

23Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi

24Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo atlikti įrodymų tyrimą dėl V. L. didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo iš S. D., tačiau taip nepadarė ir nepašalino prieštaravimų bei, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 3 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nevertino įrodymų viseto – vertino tik V. L. parodymus apie iš jo (kasatoriaus) įgytą heroiną.

25Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012).

26Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei pats nuteistasis V. S., nei jo gynėja advokatė T. B. neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme prašė tik nuteistojo V. L. gynėja advokatė J. U. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo, nurodė, kad „visi reikalingi asmenys buvo apklausti ir belieka tik patikrinti jų parodymų vertinimą“. Taigi apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nutarė neatlikti įrodymų tyrimo ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundą ir patikrinęs baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, išsamiai, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, išanalizavo bei įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, tarp jų ir nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. S. kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą pagrįstos ištirtų įrodymų visuma, t. y. įvertinus paties nuteistojo parodymus, nuteistojo V. L. parodymus, duotus tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą bei kitus nuosprendyje išdėstytus ir išanalizuotus įrodymus.

27Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo V. S. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų.

28Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

29Kasatorius, nesutikdamas su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausme, skunde teigia, kad: V. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog per du kartus iš jo (kasatoriaus) įgijo po maždaug 1 g heroino ir jį suvartojo savo reikmėms; byloje nenustatyta, už kokią pinigų sumą jis V. L. pardavė maišelius su heroinu, taip pat tikslus 2009 m. lapkričio 20 d., 2009 m. lapkričio 22 d. parduoto heroino kiekis; V. L. parodė, kad didelį kiekį heroino dieną iki sulaikymo jis įgijo iš S. D.; šie V. L. parodymai buvo duoti jį apklausus įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, juos turėjo vertinti kaip įrodymus, tačiau taip nepadarė ir dėl to neteisingai nustatė, kad jis įgijo, gabeno bei laikė didelį kiekį heroino; V. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, dėl abstinencijos suklydo, todėl šie jo parodymai, laikantis BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų, negali būti pripažinti įrodymu ir pan. Taigi kasatorius šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, o BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas nurodo tik formaliai.

30Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismui nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė. Dėl to šie kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

31Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendis dėl V. S.... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis... 4. Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendžio... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 7 d. nuosprendžiu V. S.... 6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. L. (L.), D. B.,... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,... 8. V. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti,... 9. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje sutiko su pirmosios instancijos... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti apeliacinės instancijos... 11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos... 12. Kasatorius taip pat teigia, kad byloje nenustatyta, už kokią pinigų sumą... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 14. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės... 15. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje... 16. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi... 18. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332... 19. Pirmiausia nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliacinės... 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 21. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2012 m.... 22. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi... 24. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo atlikti... 25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali... 26. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 27. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 29. Kasatorius, nesutikdamas su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260... 30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 31. Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 33. Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti....