Byla 1A-55-785/2015
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. ir M. D. pripažinti kaltais ir nuteisti terminuota laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistiesiems T. D. ir M. D., jų gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, nukentėjusiojo S. D. atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei-Šimkūnienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D., atstovaujamos gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, ir T. D., atstovaujamo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, apeliacinius skundus bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D., atstovaujamo advokatės Aurelijos Vingrienės-Šimkūnienė, apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. ir M. D. pripažinti kaltais ir nuteisti terminuota laisvės atėmimo bausme,

3T. D., a.k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

4Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 5 metams terminuoto laisvės atėmimo,

5BK 214 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams terminuoto laisvės atėmimo,

6BK 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams terminuoto laisvės atėmimo,

7BK 182 str. 2 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 4 metams terminuoto laisvės atėmimo,

8BK 214 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams terminuoto laisvės atėmimo,

9BK 215 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams terminuoto laisvės atėmimo,

10Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrintą 5 (penkių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

11M. D., ( - ) pripažinta kalta ir nuteista pagal:

12BK182 str. 2 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 2 metams terminuoto laisvės atėmimo,

13BK 214 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom arešto,

14BK 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom arešto,

15BK 182 str. 2 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 1 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo,

16BK 214 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom arešto,

17BK 215 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom arešto.

18Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrintą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

19Priteista S. D. solidariai iš T. D. ir M. D. 137636,78 Lt (vienas šimtas trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt šeši litai ir 78 cnt) (39862,36 EUR).

20Priteistos 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (137636,78 Lt) (39862,36 EUR) nuo bylos gavimo teisme dienos (2014-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Priteista S. D. iš T. D. 2394,11 Lt (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt keturi litai ir 11 cnt) (693,38 EUR).

22Priteistos 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metinės palūkanas už priteistą sumą (2394,11 Lt) (693,38 EUR) nuo bylos gavimo teisme dienos (2014-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Pripažintos proceso išlaidomis 5072 Lt (penki tūkstančiai septyniasdešimt du litai) (1468,95 EUR) išlaidos, susijusios su S. D. atstovavimu teisme ir priteistos S. D. solidariai iš T. D. ir M. D..

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

25T. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir M. D. naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013-03-28, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su motina M. D., savo namuose, esančiuose ( - ), Vilkaviškio r. sav., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, M. D. įtikinus S. D. raštu susitarti su T. D., jog T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 litų, kuriuos grąžins 2013 m. rugsėjo mėnesį, 2013-04-02 T. D. nuvežus S. D. į SEB banką, esantį Vytauto g. 24A, Vilkaviškyje, kur S. D. įsigijo SEB banko mokėjimo kortelę, į kurią pervedė savo terminuotą 80 000 litų indėlį, T. D. banko kortelę su PIN kodu paėmus iš S. D., ir laikotarpyje nuo 2013-04-02 iki 2013-05-30 neteisėtai panaudojant S. D. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą atlikus finansines operacijas: SEB banko bankomate, esančiame Basanavičiaus g. 1, Vilkaviškyje, per 5 kartus išgryninus 7000 litų, DNB banko bankomate, esančiame S. Nėries g. 1, Vilkaviškyje, per 11 kartų išgryninus 38 000 litų, SEB banko bankomate, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, išgryninus 2000 litų, ir įgijus prekių ir paslaugų už 726,24 litų, bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. SEB banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 87726,24 litus ir padarė nukentėjusiajam S. D. 87726,24 litų turtinę žalą t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d.

26Be to, T. D. nuteistas, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir M. D. naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose ( - ), Vilkaviškio r. sav., veikdamas bendrai su motina M. D., kuri apgaule (M. D. įtikinus S. D., kad paima S. D. vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę saugojimui) iš S. D. įgijo jo vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą, juos perdavė T. D., kuris laikotarpyje nuo 2013-01-28 iki 2013-05-29 neteisėtai panaudodamas S. D. vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai atliko finansines operacijas: Swedbank bankomate, esančiame Juozapavičiaus g. 84A, Kaune, išgrynino 3000 litų, Swedbank bankomate, esančiame J. Basanavičiaus g. 9, Vilkaviškyje, per 16 kartų išgrynino 32 100 litų, Swedbank bankomate, esančiame Nepriklausomybės g. 61, Vilkaviškyje, per 3 kartus išgrynino 6000 litų, Swedbank bankomate, esančiame Kudirkos g. 61, Šakiuose, išgrynino 200 litų, Swedbank bankomate, esančiame S. Daukanto g. 31, Vilkaviškyje, per du kartus išgrynino 3500 litų, Swedbank bankomate, esančiame Šiaulių g. 37, Marijampolėje, išgrynino 2000 litų, „Perlo“ terminale, esančiame Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 litų, UAB „Arbavita“ terminale, esančiame Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 litų bei įgijo prekių ir paslaugų už 2910,54 litų, taip bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. Swedbank sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 49910,54 litų ir padarė nukentėjusiajam S. D. 49910,54 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d.

27M. D. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir T. D. naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013-03-28, tiksliau nenustatytu laiku, veikdama bendrai su sūnumi T. D., savo namuose, esančiuose ( - ), Vilkaviškio r. sav., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, įtikino S. D. raštu susitarti su T. D., jog T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 litų, kuriuos grąžins 2013 m. rugsėjo mėnesį, 2013-04-02 T. D. nuvežus S. D. į SEB banką, esantį Vytauto g. 24A, Vilkaviškyje, kur S. D. įsigijo SEB banko mokėjimo kortelę, į kurią pervedė savo terminuotą 80 000 litų indėlį, T. D. banko kortelę su PIN kodu paėmus iš S. D., ir laikotarpyje nuo 2013-04-02 iki 2013-05-30 neteisėtai panaudojant S. D. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, atlikus finansines operacijas: SEB banko bankomate, esančiame Basanavičiaus g. 1, Vilkaviškyje, per 5 kartus išgryninus 7000 litų, DNB banko bankomate, esančiame S. Nėries g. 1, Vilkaviškyje, per 11 kartų išgryninus 38 000 litų, SEB banko bankomate, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, išgryninus 2000 litų, ir įgijus prekių ir paslaugų už 726,24 litų, bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. SEB banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 87 726,24 litų ir padarė nukentėjusiajam S. D. 87726,24 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas numatytas, BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d.

28Be to, M. D. nuteistas, kad neteisėtai įgijo, perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir T. D. naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose ( - ), Vilkaviškio r. sav., veikdama bendrai su sūnumi T. D., apgaule (M. D. įtikinus S. D., kad paima S. D. vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę saugojimui) iš S. D. įgijo jo vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą, juos perdavė T. D., kuris laikotarpyje nuo 2013-01-28 iki 2013-05-29 neteisėtai panaudodamas S. D. vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai atliko finansines operacijas: Swedbank bankomate, esančiame Juozapavičiaus g. 84A, Kaune, išgrynino 3000 litų, Swedbank bankomate, esančiame J. Basanavičiaus g. 9, Vilkaviškyje, per 16 kartų išgrynino 32100 litų, Swedbank bankomate, esančiame Nepriklausomybės g. 61, Vilkaviškyje, per 3 kartus išgrynino 6000 litų, Swedbank bankomate, esančiame Kudirkos g. 61, Šakiuose, išgrynino 200 litų, Swedbank bankomate, esančiame S. Daukanto g. 31, Vilkaviškyje, per du kartus išgrynino 3500 litų, Swedbank bankomate, esančiame Šiaulių g. 37, Marijampolėje, išgrynino 2000 litų, „Perlo“ terminale, esančiame Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 litų, UAB „Arbavita“ terminale, esančiame Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 litų bei įgijo prekių ir paslaugų už 2910,54 litų, taip bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. Swedbank sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 49910,54 litų ir padarė nukentėjusiajam S. D. 49910,54 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d.

29Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D., atstovaujamas gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria T. D. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį T. D.; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista S. D. solidariai iš T. D. ir M. D. 137636,78 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista S. D. iš T. D. 2394,11 Lt ir 5 proc. metinių palūkanos nuo bylos gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista S. D. solidariai iš T. D. ir M. D. 5072 Lt proceso išlaidų.

30Apeliaciniame skundė nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymima, jog sukčiavimo esme – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Visų apgaulės, kaip sukčiavimo nusikalstamos veikos, būdų esmė – padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Taigi civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei įgyjant turtą nebuvo panaudota apgaulė, dėl kurios iš esmės pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė. Sukčiavimo atveju asmuo sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus. Nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Nagrinėjamos bylos atveju nėra esminio sukčiavimo požymio – apgaulės. Parsivežus S. D. į namus slaugyti, jis pats pasiūlė paskolinti savo turimus pinigus. Pats S. D. tvarkė dokumentus, reikalingus sąskaitai atsidaryti, pinigams pervesti į atsidarytą sąskaitą, pats nuėmė 40 000 Lt ir juos perdavė T. D. bei vėliau perdavė savo elektronines korteles, tam, kad T. D. nuimtų likusius pinigus. S. D. neprieštaravo tam ir suprato, kad tarp jo ir T. D. susiklostė paskoliniai santykiai. Netgi pats nukentėjusysis nenurodo, jog jis buvo nuteistųjų apgautas ar suklaidintas, priešingai nurodė, kad kartu važiavo, atsidarė banko sąskaitą į kurią pervedė indėlį. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nesprendė klausimo dėl civilinės bei baudžiamosios atsakomybės atribojimo, nors byloje nėra duomenų, kad prieš S. D. buvo naudota apgaulė. Be to, BK 182 str. numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Byloje nebuvo nustatyta T. D. tyčia apgauti nukentėjusįjį. T. D. iš viso neturėjo tyčios pasisavinti S. D. pinigų. Nuteistasis tiesiog pasiskolino S. D. pinigus, o pastarasis tam neprieštaravo, pats pasiūlė paskolinti. T. D. savanoriškai surašė skolos raštelį ir jį padavė S. D.. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. D. būtų turėjęs sumanymą negrąžinti pasiskolintų pinigų, priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. D. ketino juos grąžinti. Iki šiol pinigai yra negrąžinti vien dėl tos priežasties, jog T. D. jautėsi neteisingai apvagintas. Dalį pinigų T. D. turi ir dabar bei gali bet kuriuo metu grąžinti. Kita dalis pinigų yra investuota į automobilių verslą (tačiau tai pagrindžiantys dokumentai nebuvo išreikalauti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme).

31Skunde taip pat nurodyta, jog BK 214 ir 215 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Šiuo atveju, T. D. buvo nuteistas už teisėtus veiksmus, pritaikant straipsnius, neturinčius nieko bendra su atliktais veiksmais. Teismai nenagrinėjo esminio klausimo – T. D. disponavimo banko sąskaitomis teisėtumo. T. D. santykiai su S. D., kuris specialiai savo vardu atidarė naują banko sąskaitą, kad paskolintų T. D. pinigų yra privatinės teisės dalykas. Tam, kad jo veiksmus, naudojantis šiomis sąskaitomis, būtų galima įvardinti neteisėtais, privalo būti arba įstatyme numatytas draudimas perduoti (priimti) naudojimąsi privačia banko sąskaita kitam asmeniui, arba aiškiai išreikštas sąskaitos savininko draudimas atlikti su jo banko sąskaita kokius nors konkrečius veiksmus. Įstatymas nedraudžia banko sąskaitos savininkui (naudotojui) perduoti naudojimąsi savo sąskaita kitam asmeniui, taigi nedraudžia ir naudotis teisėtai gauta svetima banko sąskaita bei jos valdymo priemonėmis. S. D. pats T. D. atidavė banko kortelės bei pats nurodė nuo jų nuimti pinigus, niekada tam neprieštaravo, nei karto neprašė grąžinti jam kortelių ar nuimtų pinigų. Būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 str. 1 d. požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-389-2013) Pasinaudodamas S. D. banko kortelėmis nuteistasis pinigus paėmė ne tik turėdamas nukentėjusiojo sutikimą, bet ir vykdydamas pastarojo valią, todėl nėra pagrindo traktuoti, kad šie veiksmai buvo neteisėti baudžiamąja prasme. Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad jis pasiskolina pinigus, todėl negalima daryti išvados, kad jis siekė įgyti svetimą turtą ar neteisėtai turėti, laikyti S. D. korteles.

32Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas iš esmės neatliko išsamios bylos duomenų turinio analizės, nenurodė, kokias svarbias faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. taikymo išsprendimui, jie patvirtina. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, privalėdamas atlikti išsamų ir nešališką bylos įrodymų vertinimą, iš esmės apsiribojo pagrindinių bylos įrodymų išvardijimu, neišdėstė kitų įrodymų, išskyrus kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, turinio, nenurodė, kaip kiekvienas įrodymas pagrindžia nuteistojo kaltę, nenurodė, kokias nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepateikė motyvų dėl kaltinimui prieštaraujančių bylos duomenų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog perkėlė kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybės, kurios yra klaidingos, net nesistengdamas nustatyti objektyvios tiesos. Pirmos instancijos teismas, aprašydamas T. D. padarytą veiką, pažodžiui perkėlė kaltinamojo akto formuluotę, neištaisydamas neteisingai nurodytų faktinių aplinkybių.

33Pagal BK 20 str. prasmę kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo parodymai taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio įrodomoji vertė nėra menkesnė už kitus įrodymus. Tam, kad paneigti paminėtus išteisintojo parodymus nepakanka vien jais netikėti. Būtina, kad šiuos parodymus paneigtų kiti patikimi įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79/2007).

34Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išvadą, kad kaltinamųjų duoti parodymai yra tiesiog jų pasirinkta gynybinė pozicija grindė ir tuo, kad kaltinamieji nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu. BPK 21 str. 4 d. nurodyta, kad viena iš įtariamojo teisių – duoti parodymus. Todėl šios procesinės teisės realizavimas ar nerealizavimas jokiu būdu nėra kaltės patvirtinimas. Atsisakančiam duoti parodymus, kaip ir duodančiam melagingus parodymus, įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.

35Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, T. D. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs. Tuo tarpu, S. D. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neišsamūs. Iš S. D. parodymų matyti, kad jis pateikė neteisingus ir nenuoširdžius duomenis, melagingai nurodė, kad nedavė naudotis T. D. jo pinigais, tačiau vėliau nurodė, kad į banką važiavo pervesti terminuoto indėlio, nes T. D. prašė. S. D. teigia, kad banke pinigų nenuėmė, tačiau iš byloje esančių išrašų matyti, kad jis pats nuėmė 40 000 Lt Akivaizdu, kad S. D. yra galimai primokytas ir paveiktas, jam yra įteikta pozicija, kurios jis turi laikytis. Posėdžiu metu paklausus klausimų, kuriems jis buvo nepasiruošęs, nutylėdavo arba išsisukdavo nuo atsakymo.

36Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtina nuostatą, kad visos abejonės, jei jų papavyksta pašalinti, turi būti traktuojamos įtariamojo, kaltinamojo ar išteisintojo naudai. Be to, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimo. Nebuvo apklausta eilė žmonių, kurie žino tyrimui reikšmingas aplinkybes. Taigi akivaizdu, kad teismas nesiėmė ir neišnaudojo visų galimybių, siekdamas pašalinti prieštaravimus byloje siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį ir priimti teisingą sprendimą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą naikinti neteisingą teismo nuosprendį.

37Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, kad S. D. yra senyvo amžiaus, ligotas negali būti pripažinta aplinkybe, sunkinančia kaltininkų atsakomybę BK 60 str. 1 d. 6 p. prasme.

38Pabrėžiama, kad pinigų įgijimas iš S. D. sąskaitų buvusių Swedbank banko ir SEB banko sąskaitose, neturėtų būti traktuojami, kaip atskiri nusikalstamų veikų epizodai ir kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, o turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika, t. y. siekis įgyti S. D. pinigus.

39Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai objektyviai ištyrė byloje esančius duomenis, neapklausė visų liudytojų, kurie žino bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl negalėjo tinkamai gintis, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atnaujinti įrodymų tyrimą.

40Apeliaciniame skunde nuteistoji M. D., atstovaujama gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria M. D. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista S. D. solidariai iš T. D. ir M. D. 137636,78 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista S. D. solidariai iš T. D. ir M. D. 5072 Lt proceso išlaidų; panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

41Skunde nurodoma, jog grindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Skunde taip pat teigiama, kad būtinu bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad M. D. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus S. D. atžvilgiu. Nėra nustatytas M. D. tyčios kryptingumas t. y. nenustatyta, kad ji siekė įgyti savo ar sūnaus naudai S. D. pinigus. Nėra aišku kaip pasireiškė M. D. suvokimas, kad ji dalyvauja nusikalstamose veikose kartu su T. D., juo labiau, kad ji jokių pinigų iš T. D. negavo. M. D. neįkalbinėjo S. D. sudaryti paskolos sutarties su T. D. ir juo labiau nesurašė paskolos sutarties. Paskolos sutartis buvo surašyta T. D. ranka. M. D. ir T. D. nesiejo joks bendras tikslas, nebuvo atliekami jokie bendri veiksmai, todėl jų veiksmų traktavimas kaip padarytų bendrų grupėje yra visiškai nepagrįstas. Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti M. D. baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes bendrininko atlikti veiksmai jai nebegali būti inkriminuojami, tuo tarpu jos pačios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

42Apeliaciniame skundė nurodyta, kad sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Visų apgaulės, kaip sukčiavimo nusikalstamos veikos, būdų esmė – padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Taigi civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei įgyjant turtą nebuvo panaudota apgaulė, dėl kurios iš esmės pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus. Nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šiuo atveju, M. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad tarp šalių susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai. Netgi laikant, kad M. D. įkalbėjo S. D. pasirašyti paskolos raštelį, dėl didesnio pinigų paėmimo ji negalėtų būti atsakinga, kadangi nežinojo, kad T. D. nuims daugiau pinigų. Be to, M. D. net nėra šių civilinių teisinių santykių dalyvė, nes T. D. visą laiką asmeniškai tarėsi su S. D. dėl pinigų paskolinimo ir būtent jie yra civilinių teisinių santykių šalys. M. D. apgaulės nenaudojo, jos žiniomis T. D. apgaulės nenaudojo taip pat. Pinigų iš S. D. banko sąskaitos neėmė ir niekada neketino imti. Teismas nenustatė kuo pasireiškė apgaulė tiek M. D. tiek T. D. veiksmuose. Iš esmės teismas tik formaliai nurodė, kadangi pinigai lyg šiol negrąžinti, tai patvirtina, kad kaltinamieji siekė apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir jį užvaldė. Pastebėtina, kad teismas visiškai netyrė priežasčių dėl kurių skola iki šiol negrąžinta, nesiaiškino ar nuteistieji turėjo išankstinį tikslą negrąžinti S. D. pinigų. Be to, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

43Skunde taip pat nurodyta, jog BK 214 ir 215 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Šiuo atveju byloje nebuvo jokių duomenų, kad M. D. būtų neteisėtai įgijusi ir laikiusi S. D. korteles. S. D. pats padavė kortelę (Swedbank), todėl ji ją savo namuose laikė visiškai teisėtai, tuo labiau, kad tuose pačiuose namuose gyveno ir pats S. D.. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. D. būtų panaudojusi S. D. korteles.

44Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas iš esmės neatliko išsamios bylos duomenų turinio analizės, nenurodė, kokias svarbias faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. taikymo išsprendimui, jie patvirtina. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, privalėdamas atlikti išsamų ir nešališką bylos įrodymų vertinimą, iš esmės apsiribojo pagrindinių bylos įrodymų išvardijimu, neišdėstė kitų įrodymų, išskyrus kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, turinio, nenurodė, kaip kiekvienas įrodymas pagrindžia nuteistojo kaltę, nenurodė, kokias nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepateikė motyvų dėl kaltinimui prieštaraujančių bylos duomenų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog perkėlė kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybės, kurios yra klaidingos, net nesistengdamas nustatyti objektyvios tiesos. Toks kaltinamojo akto dalies su jame esančiomis klaidomis perkėlimas į nuosprendį nėra atsitiktinis, tačiau rodo teismo šališkumą.

45BK 20 str. prasmę kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo parodymai taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio įrodomoji vertė nėra menkesnė už kitus įrodymus. Tam, kad paneigti paminėtus išteisintojo parodymus nepakanka vien jais netikėti. Būtina, kad šiuos parodymus paneigtų kiti patikimi įrodymai (Lietuvos apeliacinio nutartis Nr. 1A-79/2007). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išvadą, kad kaltinamųjų duoti parodymai yra tiesiog jų pasirinkta gynybinė pozicija grindė ir tuo, kad kaltinamieji nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu. BPK 21 str. 4 d. nurodyta, kad viena iš įtariamojo teisių – duoti parodymus. Todėl šios procesinės teisės realizavimas ar nerealizavimas jokiu būdu nėra kaltės patvirtinimas. Atsisakančiam duoti parodymus, kaip ir duodančiam melagingus parodymus, įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-79/2007). Be to, M. D. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs. Tuo tarpu S. D. parodymai yra prieštaringi. Iš jo parodymų matyti, jog jis pateikė neteisingus duomenis, kad juo prastai rūpinosi, suteikė prastas gyvenimo sąlygas. Teismo posėdžio metu S. D. netgi neigė faktą, kad nuteistieji yra jo giminaičiai, nors akivaizdu, kad tai nėra tiesa. Manoma, kad Z. V. nukentėjusiajam apkalbėjo nuteistuosius ir sukiršino su jais.

46Teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais S. D. parodymais ir nepašalino prieštaravimų tarp S. D. parodymų ir kitos bylos medžiagos. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kaltinamųjų kaltei pagrįsti, o nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtina, jog visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, turi būti traktuojamos įtariamojo, kaltinamojo ar išteisintojo naudai. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimo

47Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog S. D. yra senyvo amžiaus, ligotas negali būti pripažinta aplinkybe, sunkinančia nuteistųjų atsakomybę BK 60 str. 1 d. 6 p. prasme.

48Pabrėžiama, kad pinigų įgijimas iš S. D. sąskaitų, buvusių Swedbank banko ir SEB banko sąskaitose, neturėtų būti traktuojami, kaip atskiri nusikalstamų veikų epizodai ir kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, o turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika, t. y. siekis įgyti S. D. pinigus.

49Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai objektyviai ištyrė byloje esančius duomenis, neapklausė visų liudytojų, kurie žino bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, nes buvo įsitikinusi savo nekaltumu ir manė, kad tai galės įrodyti savarankiškai, todėl negalėjo tinkamai gintis, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atnaujinti įrodymų tyrimą.

50Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D., atstovaujamas advokatės Aurelijos Vingrienės – Šimkūnienės, prašo patenkinti civilinio ieškovo S. D. civilinį ieškinį dalyje dėl 20 000 Lt neturtinės žalos iš nuteistųjų T. D. ir M. D. priteisimo; priteisti iš nuteistųjų T. D. ir M. D. nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas.

51Nukentėjusysis S. D. mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos iš nuteistųjų priteisimo, kadangi nukentėjusysis dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus, moralinį diskomfortą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

52Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikos materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pirmos instancijos teismo teigimu civiliniam ieškovui nepateikus, jokių tai patvirtinančių įrodymų, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra netenkinamas, tačiau nukentėjusysis nesutinka su tokia teismo pozicija. Pats teismas pripažino, kad neturtinė žala pasireiškia tame tarpe kaip nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai, itin stiprus dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, gyvenimas nuolatinėje baimėje. Nukentėjusysis pažymi, kad po nusikalstamų veikų padarymo dėl patirto streso ir baimės labai stipriai pablogėjo jo fizinė sveikata. Per pusmetį po nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusysis net penkis kartus buvo hospitalizuotas. Iki nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusysis ligoninėse gydydavosi apie 1-2 kartus per metus, tačiau dėl nuolatinio baimės ir nesaugumo jausmo, praradus visas gyvenimo santaupas, taip pat didelių išgyvenimų dėl to, kad tapo nusikaltimų auka, nukentėjusysis labai daug nervinosi ir tai lėmė itin smarkų sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusysis prašo teismą prijungti prie bylos jo pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi jie patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ir sveikatos būklės pablogėjimą, todėl šie įrodymai yra reikšmingi siekiant teisingai įvertinti nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad dauguma rašytinių įrodymų buvo gauta jau prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 301 str.). CPK 314 str. nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-691/2006).

53Teismo išvada apie tai, kad neturtinė žala tėra tik sveikatos pablogėjimas, yra nepagrįsta ir naikintina. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3 K-3-371/2003). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Vadovaujantis aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat medicininiais dokumentais, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesutinkama su pirmos instancijos nuosprendžio argumentais apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra atmestinas.

54Atsiliepime į M. D. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D., atstovaujamas advokatės Aurelijos Vingrienės-Šimkūnienės, prašo atmesti nuteistosios M. D. skundą ir tenkinti nukentėjusiojo S. D. apeliacinį skundą ir priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

55Atsiliepime teigiama, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji veikė bendrai ir iš anksto buvo sutarę išvilioti iš nukentėjusiojo pinigus, o nuteistosios M. D. bendrininkavimas pasireiškė tuo, jog būtent ji įtikino S. D. pasirašyti skolos raštą, ant kurio jau buvo jos sūnaus T. D. parašas. M. D. bendrininkavimas pasireiškė ir tuo, jog ji, pasinaudodama nukentėjusiojo pasitikėjimu, paėmė saugoti S. D. Swedbank mokėjimo kortelę ir perdavė ją T. D., o šis išgrynino sąskaitoje esančius pinigus. Nukentėjusiojo nuomone, šiuo atveju netgi nėra svarbu, kuris konkrečiai iš nuteistųjų nuiminėjo pinigus nuo kortelių, svarbu šiuo atveju yra tai, jog M. D., veikdama kartu su savo sūnumi T. D., apgaulės būdu išviliojo mokėjimo korteles iš nukentėjusiojo, kuriose esančias lėšas jie bendrai įgijo.

56Nuketėjusiojo nuomone, yra akivaizdu, jog M. D., veikdama kartu sūnumi T. D., siekė apgaule įgyti svetimus pinigus iš anksto turint tikslą juos pasisavinti. Nagrinėjamu atveju, yra akivaizdu, kad nuteistoji piktnaudžiavo nukentėjusiojo S. D. pasitikėjimu. Nors nuteistieji teigia, jog nukentėjusysis pasirašė skolos sutartį laisva valia, tačiau nekyla abejonių, jog nukentėjusysis pasitikėjo žmonėmis ir sudarė sau nenaudingą paskolos sutartį nuoširdžiai manydamas, jog skolinami pinigai yra reikalingi T. D. verslui plėtoti ir, kad paskolinta pinigų suma bus grąžinta žadamu terminu. Apimtas jaudulio, jausdamasis apdujęs ir gerai nesuvokdamas nei savo, nei nuteistojo T. D. atliekamų veiksmų, nukentėjusysis leidosi nuteistojo nuvežamas į banką, atliko T. D. nurodytas operacijas ir galiausiai perdavė gautą mokėjimo kortelę T. D.. Tuo tarpu T. D., gavęs priėjimą prie S. D. banko sąskaitoje esančių pinigų, išgrynino ne 80 000 Lt, kaip buvo sutarta paskolos rašte, tačiau išsiėmė visą sąskaitoje buvusią pinigų sumą – 87 000 Lt ir apie tai S. D. nieko nesakė. Nuteistųjų veiksmai sutapo, jie abu vengė bendravimo su nukentėjusiuoju, siekdami apsunkinti nukentėjusiam galimybes atgauti pinigus.

57Atsiliepime taip pat nurodoma, kad panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą svetimą mokėjimo instrumentą (atsiskaitant už prekes, paimant grynuosius pinigus iš sąskaitos ir pan.) kėsinamasi į nuosavybę ir atsiranda padarinių, kurių BK 214 str. dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (atsiskaitymas už prekes, pinigų išgryninimas ir pan.) kvalifikuotinas pagal BK 214 ir 182 str. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas, kadangi asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“.

58Apylinkės teismas pagrįstai nuteistosios veiksmus įvertino kaip BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistieji, veikdami bendrai, apgaule išviliojo nukentėjusiojo mokėjimo korteles ir be jo leidimo neteisėtai jomis pasinaudojo – išgrynino 137 636,78 Lt ir juos pasisavino.

59Nukentėjusysis pritaria teismo nuomonei, jog nuteistųjų parodymai posėdžiu metu buvo prieštaringi, prieštaravo jų pačių reiškiamai pozicijai bei padarytoms išvadoms, todėl jų pozicija traktuotina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamųjų kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymai. Tai reiškia, jog teismui pakako byloje esančių duomenų objektyviai tiesai nustatyti, suformuoti vidiniam įsitikinimui ir priimti pagrįstam sprendimui. Nukentėjusysis mano, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai, išsamiai bei laikydamasis BPK 20 str. nuostatų ištyrė įrodymus ir nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas nuteistiesiems buvo šališkas.

60Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas pagrįstai S. D. pripažino bejėgiškos būklės ir laikė tai kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nukentėjusiojo bejėgiška būklė pasireiškė ne nuolatine bloga psichine būkle, t.y. negalėjimu suvokti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio, tačiau silpna jo fizine būsena. Nuteistajam paskutinius 10 metų reikalinga ypatinga priežiūra ir slaugymas, paskutinius kelis metus jis apskritai pats savimi negali pasirūpinti, sunkiai vaikšto, jam reikalingas vežimėlis – šia aplinkybes pripažįsta ir patys nuteistieji. Akivaizdu, jog nukentėjusysis pats niekaip būtų negalėjęs pasipriešinti asmenims, kurie apgaulės būdu pasisavino jo pinigus. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistieji veikas padarė prieš asmenį, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės ir laikė tai nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

61Nukentėjusiojo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog pinigų pasisavinimas iš SEB ir Swedbank mokėjimo kortelių, traktuotinas kaip dvi atskiros veikos, o ne viena tęstinė veika. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo Swedbank kortelės nuteistieji nuiminėjo pinigus pasinaudodami nukentėjusiojo pasitikėjimu. Lėšų pasisavinimas iš SEB ir Swedbank kortelių yra dvi atskiros veikos – išvilioti kiekvieną iš kortelių nuteistieji veikė vedami atskiro sumanymo, be to, panaudojo skirtingą apgaulės formą šių kortelių išviliojimui iš nukentėjusiojo.

62Atsiliepime į T. D. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D., atstovaujamas advokatės Aurelijos Vingrienės-Šimkūnienės, prašo atmesti nuteistojo T. D. apeliacinį skundą ir tenkinti nukentėjusiojo S. D. apeliacinį skundą ir priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tapatūs motyvai kaip ir atsiliepime į M. D. apeliacinį skundą. Be viso to pažymima, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis T. D. piktnaudžiavo nukentėjusiojo S. D. pasitikėjimu. Nukentėjusysis pasitikėjo nuteistuoju ir sudarė sau iš esmės nenaudingą paskolos sutartį, manydamas, jog skolinami pinigai yra reikalingi nuteistojo verslui plėtoti ir, kad paskolinta pinigų suma bus grąžinta žadamu terminu. Iš nustatytų aplinkybių yra taip pat akivaizdu, jog nuteistasis iš S. D. gautų pinigų į jokį verslą net neketino investuoti, be to, sudarydamas sandorį neketino ir įgytų pinigų grąžinti. Byloje esančios aplinkybės įrodo, jog nuteistasis apgaule įgijo svetimą turtą, kurio bendra vertė sudaro 137 636,78 Lt, todėl teismas 2014-07-09 priimtu nuosprendžiu pagrįstai pripažino T. D. kaltu padarius veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

63Be to, nepagrįstas nuteistojo argumentas, jog išgrynindamas pinigus nuteistasis vykdė nukentėjusiojo valią. Nukentėjusysis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog nuteistasis, veikdamas kartu su bendrininke, pasisavina jam priklausančias lėšas panaudodami SEB ir Swedbank mokėjimo korteles, kadangi nuoširdžiai pasitikėjo nuteistaisiais ir manė, jog nuteistieji paėmė jam priklausančias korteles saugojimui. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis apie pinigų išgryninimą iš jo vardu išimtų mokėjimų kortelių sužinojo tik grįžęs į Vilnių, todėl nuteistasis T. D. yra neteisus teigdamas, jog pinigai buvo gryninami vykdant nukentėjusiojo valią, juo labiau, jog pats nuteistasis pripažįsta, kad pinigų, kuriuos išgrynino, nukentėjusiajam neperdavė.

64Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji T. D. ir M. D. savo apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistųjų gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašė T. D. ir M. D. apeliacinius skundus tenkinti ir juos išteisinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo S. D. atstovė advokatė Aurelija Vingrienė-Šimkūnienė prašė nukentėjusiojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti, o T. D. ir M. D. apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras Vytautas Nacikūnas prašė nuteistųjų T. D. ir M. D. apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. apeliacinį skundą tenkinti.

65Nuteistosios M. D. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo T. D. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

66Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

67Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

68Dėl T. D. apeliacinio skundo.

69Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D., atstovaujamas gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą. Taip pat nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas savo išvadas grindė prieštaringais, nepatikimais ir dviprasmiškais įrodymais.

70Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

71Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 str. 3 d.), byloje atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu.

72Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo S. D. parodymais, liudytojų Z. V., Č. D. parodymais, SEB banko S. D. sąskaitos Nr. ( - ) išrašu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-30, Swedbank banko S. D. sąskaitos Nr. ( - ) išrašu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-30 ir kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant T. D. parodymus pažymima, jog jie prieštaringi, nenuoseklus bei nėra pagrįsti kitais bylos duomenimis.

73Kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog T. D. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sudėties, o tarp jo ir S. D. susiklostė civiliniai sutartiniai santykiai iš kurių kylančių pareigų nevykdymas nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

74BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012).

75Iš bylos duomenų matyti, kad T. D. apgaulės būdu siekė įgyti S. D. priklausančius pinigus iš anksto turėdamas tikslą juos pasisavinti. T. D. žinojo, kad S. D. SEB banke turi 80 000 litų indėlį, kuriuo T. D. negalėjo pasinaudoti. Todėl siekdamas pasisavinti S. D. pinigus jis įtikino S. D. pasirašyti skolos raštą, kad šis paskolina T. D. 80 000 Lt, kuriuos pažada atiduoti rugsėjį. Nurodė, kad pinigai yra reikalingi verslui plėtoti, todėl pasitikėdamas T. D. S. D. 2013-03-28 pasirašė jam pateiktą skolos raštą. Pasirašius skolos raštą S. D. buvo nuvežtas T. D. į SEB banką, kur T. D. nurodymu savo 80 000 Lt indėlį pervedė į banko sąskaitą ir paprašė išmokėti 40 000 Lt, kuriuos paėmė T. D.. Po to T. D. paėmus S. D. priklausančią banko kortelę su PIN kodu, iš bankomatų išgrynino iš viso 47 000 Lt ir įgijo prekių ir paslaugų už 726,24 litų, tai yra įgijo S. D. SEB banko sąskaitoje buvusius 87 726,24 litus. Be to, T. D., tik atsikėlus S. D. pas juos gyventi, ir nukentėjusiajam nežinant, neteisėtai nuėmė jo turėtas santaupas (49 910,54 Lt), buvusias Swedbank banke. Tokiais savo veiksmais apgaule iš S. D. iš viso įgijo 137636,78 Lt (39862,36 EUR).

76Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iš S. D. paimtus pinigus T. D. būtų investavęs į verslą, ką teigė S. D. skolindamasis pinigus. Nors pats T. D. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirko 6 daužtus automobilius, detales jiems tvarkyti, dažus ir dažų maišyklę, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. M. D. taip pat vienareikšmiškai nepatvirtino, kad pinigai buvo investuoti ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl investavimo nežino ir nesikiša į tokius dalykus. Tokiais T. D. parodymais, kurie nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis, nėra pagrindo tikėti. Be to, T. D. parodymai dėl pinigų investavimo nebuvo nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu T. D. gynėjas advokatas M. Vasiliauskas paprašė prijungti 2013-07-10 paprastąjį vekselį ir 2013-05-13 skolos raštelį. 2013-07-10 paprastajame vekselyje nurodyta, kad T. D. paskolino 40 000 Lt iki 2014-12-28, o iš 2013-05-13 skolos raštelyje nurodyta, kad T. D. paskolino 23 000 Lt iki 2014-04-01. Pats T. D. apygardos teisme posėdžio metu parodė, kad už S. D. pinigus pirko 2 automobilius, automobilių dalis, o dalį pinigų, tačiau neturėdamas S. D. leidimo, perskolino, kad atgautų daugiau. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teisiamajame posėdyje T. D. nurodė, jog pinigus investavo į automobilius, dažus, dažų maišyklę, tačiau nenurodė, kad būtų kažkam juos paskolinęs. Be to, paprastojo vekselio ir skolos raštelio terminas, kuomet T. D. turėjo būti grąžinti pinigai yra suėjęs, ką pripažįsta ir nuteistasis T. D., tačiau duomenų, jog jis būtų kreipęsis dėl pinigų išieškojimo nėra pateikta. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad T. D. parodymai, jog pinigus jis investavo į verslą, nėra nuoseklūs, jie yra prieštaringi ir niekuo nepagrįsti. Taigi šie T. D. parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis, todėl laikoma, kad T. D. pinigus iš S. D. išviliojo neketindamas jų investuoti į verslą, t. y. pasinaudojo S. D. pasitikėjimu ir apgaule jį suklaidino. Pažymima, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika vien pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2014, Nr. 2K-651/2006, 2K-118/2003, 2K-74/2006, 2K-377/2005).

77Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. D. apgavo S. D., nes pasisavino ne tik žymiai didesnę, nei skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą, bet ir neketino jų grąžinti. Jo parodymai dėl pinigų negrąžinimo ne tik nėra nuoseklūs, tačiau ir nelogiški. Pirmos instancijos teisme T. D. parodė, kad suėjus terminui pinigų negrąžino, nes buvo nekaltai apvagintas. Taip pat parodė, kad turi apie 127 000 Lt, tačiau jų negali pervesti į sąskaitą, nes „yra paduotas į teismą ir nespėja vaikščioti į tardymus“. T. D. teigė, kad jam atrodo, jog pinigus pervesti per banką yra nesaugu. Tokia T. D. versija yra akivaizdžiai nelogiška ir vertinama kaip akivaizdus vengimas grąžinti S. D. jo pinigus. T. D. net ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka žadėjo S. D. pinigus grąžinti, tačiau taip to ir nepadarė iki bylos išnagrinėjimo dienos. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme T. D. gynėjas advokatas M. Vasiliauskas teismui pateikė 2015-01-20 nurodymą įnešti grynuosius pinigus, kur T. D. grąžino tik dalį apgaule iš S. D. įgytų pinigų (300 EUR). Tačiau kolegijos vertinimu 300 EUR suma lyginant su iš S. D. įgytais 137 636,78 Lt (39 862,37 EUR) yra laikoma simboline bei siekiu palengvinti savo teisinę padėtį, ir sukčiavimo fakto nepaneigia.

78Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad T. D. iš S. D. apgaule įgijo 137 636,78 Lt dydžio vertės turtą, todėl T. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d.

79Nuteistasis T. D. taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl nusikaltimų, numatytų BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Nurodo, kad S. D. naudojimąsi banko sąskaitomis perdavė gera valia. Jokių draudimų ar ribojimų naudojantis sąskaitomis nebuvo, todėl toks naudojimasis buvo teisėta veika.

80Pagal BK 214 str. 1 d. atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

81Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

82Nors T. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertinais, byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo S. D. parodymais, liudytojų Z. V., A. D., Č. T. D. parodymais, SEB banko S. D. sąskaitos Nr. ( - ) išrašu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-30, Swedbank banko S. D. sąskaitos Nr. ( - ) išrašu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-30, kitais byloje esančiais įrodymais.

83Iš bylos duomenų matyti, kad S. D. būnant pas M. D. namuose atvažiavo T. D. į S. D. butą paimti vaistų ir kitų daiktų. T. D. prašė Z. V. duoti S. D. banko korteles, tačiau kortelių Z. V. nedavė, nes S. D. buvo sakęs nieko neduoti, ir pasakė, kad jas paduos pačiam S. D.. Z. V. 2013-01-26 banko korteles nuvežė į ( - ), kur tuo metu gyveno S. D., ir padėjo M. D. namuose ant stalo. Pasakė, kad kortelėje Swedbank yra 54 000 Lt. M. D. pasakė, kad korteles pasaugos ir grįžtant į Vilnių atiduos. Nukentėjusysis S. D. tik grįžęs į Vilnių sužinojo, jog banko sąskaitose buvę pinigai išgryninti. Nukentėjusysis nebuvo išreiškęs valios išgryninti jam priklausančius pinigus. Pats T. D. pripažįsta, jog išgrynino S. D. banko kortelėse esančius pinigus, ką patvirtina ir bankų sąskaitų išrašai.

84Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog T. D. pinigus nuo kortelių nuiminėjo vykdydamas nukentėjusiojo valią, atmetama. Tai laikoma gynybinio pobūdžio versija, kuria T. D. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra duomenų, jog S. D. būtų išreiškęs sutikimą panaudoti jam priklausančias korteles. Pats S. D. nurodė, jog nežinojo, kad T. D., panaudodamas jam priklausančias korteles, pasisavino jo lėšas. Apie nuimtus pinigus sužinojo tik grįžęs į Vilnių. Tai, kad S. D. pasirašė 2013-03-28 skolos raštą, kuriame nurodyta, kad T. D. paėmė 80 000 Lt, kurios pažada atiduoti rugsėjį, neparodo nukentėjusiojo valios paimti ir negražinti jam priklausančius pinigus. Byloje nustatyta, kad Z. V. korteles atvežė 2013-01-26 ir nuo 2013-01-28 T. D. iš Swedbank kortelės pradėjo nuiminėti pinigus, o skolos raštas buvo pasirašytas tik 2013-03-28. Be to, skolas raštas buvo pasirašytas dėl 80 000 Lt sumos, o iš viso iš S. D. paimti 137 636,78 Lt, su kuo sutinka ir pats T. D., ir dėl šios sumos ginčo nėra. Taigi konstatuotina, kad T. D. neteisėtai, be S. D. žinios ir sutikimo, panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones su elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir apgaule užvaldė S. D. turtą už 137 636,78 Lt.

85Apeliaciniame skunde T. D. taip pat nurodo, kad teismas neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimo ir neapklausė eilės žmonių (banko darbuotojos, T. D. brolio E. D., S. D. buvusios sutuoktinės Č. D., medikės Kochaminskienės, seselės J. P.), kurie žino tyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir į apeliacinio skundo motyvus bei nuteistojo gynėjo prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, apeliacinės instancijos teismas atliko teisminį įrodymų tyrimą. Teismas tenkino nuteistojo T. D. gynėjo advokato M. Vasiliausko prašymą iš dalies ir į teismo posėdį kvietė liudytojus E. D. ir Č. D., be to prie bylos medžiagos buvo prijungta papildoma rašytinė medžiaga, taip pat teisme buvo apklausti liudytojai A. D., Z. V. bei nuteistieji T. D. ir M. D.. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas ėmėsi pakankamai priemonių išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-603/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti (BPK 270 str. 2 d.).

86Kolegija nepritaria apeliacinio skundo motyvui, jog sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 6 p. T. D. inkriminuota nepagrįstai. BK 60 str. 1 d. 6 p. numatyta sunkinanti aplinkybė, kuomet veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka. Akivaizdu, kad S. D. dėl senatvės ir ligos buvo bejėgiškos būklės. Nukentėjusiojo bejėgiška būklė pasireiškė silpna jo fizine būkle. S. D. nesugebėjo pats savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Pati M. D. parodė, jog S. D. buvo labai silpnos fizinės būklės, nevaikščiojo, šlapinosi į lovą, valgydamas springdavo. T. D. parodė, kad S. D. buvo neveiksnus žmogus, nuolat reikėdavo kviesti medikus. Silpną S. D. fizinę būklę taip pat patvirtina byloje esančios S. D. epikrizės iš ligos istorijos.

87Teisėjų kolegija pripažindama T. D. kaltu pritaria jo apeliacinio skundo motyvui, kad pinigų įgijimas iš S. D. sąskaitų, buvusių Swedbank ir SEB bankų sąskaitose, neturėtų būti traktuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos ir kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, o turėtų būti vertinami kaip tęstinė veika.

88Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 63 str. 10 d. nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame kodekse tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-121-693/2015 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008). Pažymėtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

89Šiuo atveju neteisėtas pinigų įgijimas iš SEB ir Swedbank mokėjimo kortelių yra laikomas kaip tęstinė nusikalsta veika. T. D. atlikti veiksmai atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veiksmuose buvo vieninga tyčia pasisavinti S. D. priklausančias lėšas. Tai, kad pinigai nebuvo nuimti visiškai analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, nesuteikia pagrindo T. D. veiksmus traktuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas. Nuimdamas pinigus nuo Swedbank kortelės T. D. turėjo vieningą tyčią pasisavinti ir S. D. lėšas esančias SEB banke. Dar nenuėmęs visų S. D. lėšų, esančių Swedbank banke, T. D. įtikino nukentėjusįjį pasirašyti skolos raštą ir SEB banke turimą indėlį pervesti į paprastą sąskaitą, dalį jo nuimant banke, bei išsiimti mokėjimo kortelę ir perduoti ją T. D.. Taip pat pažymima ir tai, kad T. D. nusikalstamos veikos buvo padarytos to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, nenutolusios viena nuo kitos laiko atžvilgiu ir jungiamos vieningos tyčios, t.y. apgaule neteisėtai įgyti S. D. priklausančias lėšas. Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą apelianto įvykdytus nusikaltimus kvalifikuoti kaip tris tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d.., 215 str. 1 d.

90Vadovaujantis BPK 255, 256 str. nuostatomis, teismas turi teisę savo iniciatyva patikslinti ar pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jeigu tos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte nurodytųjų. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimui. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-P-36/2010, 2K–23/2013 ir kt.).

91Dėl nurodytų priežasčių kaltinimas tikslintinas jį išdėstant taip:

92T. D. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose ( - ), Vilkaviškio r. sav., iš S. D. įgijo jo vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą, laikotarpyje nuo 2013-01-28 iki 2013-05-29 neteisėtai panaudodamas S. D. vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai atliko finansines operacijas: Swedbank bankomate, esančiame Juozapavičiaus g. 84A, Kaune, išgrynino 3000 litų, Swedbank bankomate, esančiame J. Basanavičiaus g. 9, Vilkaviškyje, per 16 kartų išgrynino 32 100 litų, Swedbank bankomate, esančiame Nepriklausomybės g. 61, Vilkaviškyje, per 3 kartus išgrynino 6000 litų, Swedbank bankomate, esančiame Kudirkos g. 61, Šakiuose, išgrynino 200 litų, Swedbank bankomate, esančiame S. Daukanto g. 31, Vilkaviškyje, per du kartus išgrynino 3500 litų, Swedbank bankomate, esančiame Šiaulių g. 37, Marijampolėje, išgrynino 2000 litų, „Perlo“ terminale, esančiame Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 litų, UAB „Arbavita“ terminale, esančiame Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 litų bei įgijo prekių ir paslaugų už 2910,54 litų, taip apgaule įgijo S. D. Swedbank sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 49910,54 litų ir padarė nukentėjusiajam S. D. 49910,54 litų turtinę žalą.

93Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus T. D. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013-03-28, tiksliau nenustatytu laiku savo namuose, esančiuose ( - ), Vilkaviškio r. sav., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, įtikinus S. D. raštu susitarti, jog T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 litų, kuriuos grąžins 2013 m. rugsėjo mėnesį, 2013-04-02 T. D. nuvežus S. D. į „SEB banką“, esantį Vytauto g. 24A, Vilkaviškyje, kur S. D. įsigijo „SEB banko“ mokėjimo kortelę, į kurią pervedė savo terminuotą 80 000 litų indėlį, iš kurio 40 000 Lt buvo S. D. išmokėti banko padalinyje, T. D. paėmus iš S. D. išmokėtus 40 000 Lt ir banko kortelę su PIN kodu, ir laikotarpyje nuo 2013-04-02 iki 2013-05-30 neteisėtai panaudojant S. D. vardu išduotą „SEB banko“ mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą atlikus finansines operacijas: „SEB banko“ bankomate, esančiame Basanavičiaus g. 1, Vilkaviškyje, per 5 kartus išgryninus 7000 litų, „DNB banko“ bankomate, esančiame S. Nėries g. 1, Vilkaviškyje, per 11 kartų išgryninus 38 000 litų, „SEB banko“ bankomate, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, išgryninus 2000 litų, ir įgijus prekių ir paslaugų už 726,24 litų, apgaule įgijo S. D. „SEB banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 87726,24 litus ir padarė nukentėjusiajam S. D. 87726,24 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d.

94Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo T. D. patikslinimas nelaikytinas kaltinimo keitimu ir įtakos jo padarytų veikų kvalifikavimui neturi.

95Apeliaciniame skunde plačiai analizuojami byloje esantys įrodymai, jie atitinkamai vertinami, keliamos įvairios versijos, tačiau nagrinėjamu aspektu aukštesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl T. D. kaltės sutinka, jo kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodomų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodomų vertinimo principų ir taisyklių. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios byloje surinktų įrodymų analizės, nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti teismo padarytas išvadas nepagrįstomis ir neteisėtomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Vien tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kitaip, negu juos vertina pats nuteistasis T. D., nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai.

96Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bausmės, pažymi, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę T. D., pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir T. D. skyrė per griežtą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

97Teisėjų kolegija, skirdama T. D. bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymą, atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas veikų padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala. Padarant šias nusikalstamas veikas nustatyta T. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikos padarytos prieš asmenį, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės (BK 60 str. 1 d. 6 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgia ir į byloje esančius kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis T. D. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas.

98Įvertinusi aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog T. D. pagal BK 182 str. 2 d. skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 214 str. 1 d. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 215 str. 1 d. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

99Teisėjų kolegija T. D. paskirtos bausmės vykdymą atideda. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 str. taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą.

100T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, ir kitos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T. D. padarytą turtinę žalą pripažįsta, kas rodo, jog stengiasi bent iš dalies pašalinti dėl jo veiksmų kilusias pasekmes. Todėl aukščiau paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad BK 75 str. taikymas šiuo atveju yra galimas, o atidėjus T. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisingumo ir proporcingumo principai nebus pažeisti ir bus užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nuosprendžio dalis dėl T. D. paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir jų subendrinimo keistina bei taikytinos BK 75 str. nuostatos.

101Dėl M. D. apeliacinio skundo.

102Apeliaciniame skunde nuteistoji M. D., atstovaujama gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl jos kaltės. Apeliantės įsitikinimu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus.

103Aukštesnysis teismas pažymi, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Priimant nuosprendį dėl kaltės neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos požymių, veika negali būti pripažįstama nusikalstama, o nusikalstamos veikos požymių nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

104Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009,2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).

105Pirmos instancijos teismas M. D. pripažino kalta pagal BK 182 str. 2 d., pagal BK 214 str. 1 d., pagal BK 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas); pagal BK 182 str. 2 d., pagal BK 214 str. 1 d., pagal BK 215 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad M. D. su T. D. tyčia apgaule užvaldė svetimą S. D. turtą už 137 636,78 Lt. Be to, M. D. ir T. D. neteisėtai, be S. D. žinios ir sutikimo, įgijo S. D. elektronines SEB banko ir Swedbank banko mokėjimo priemones ir šių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones su elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis. Teismas M. D. veiksmus kvalifikavo kaip atliktus bendrininkų grupėje.

106Pažymima, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas, tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

107Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad M. D. dėl S. D. būtų atlikusi nusikalstamus veiksmus, kurie jai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taip pat byloje nėra nustatytas M. D. tyčios kryptingumas, jog ji siekė įgyti savo ar T. D. naudai S. D. priklausančius pinigus. Taip pat nėra nustatyta, jog M. D. buvo susitarusi su T. D. atlikti nusikalstamas veikas. Nors nukentėjusysis S. D. nurodė, kad Swedbank kortelę paėmė M. D. ir sakė, jog ją pasaugos, kam jis neprieštaravo, bei vieną rytą atnešė raštelį, kuriame buvo parašyta, kad T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 litų, ko nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti duomenys, tačiau ir vertinant vien nukentėjusiojo parodymus, tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti M. D. bendrininkavimo su T. D. jam atliekant nusikalstamas veikas. Dviejų asmenų bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką gali būti konstatuotas tuomet, kai du ar daugiau asmenų veikia turėdami bendrus nusikalstamus ketinimus daryti nusikalstamą veiką, turi bendrus nusikalstamus tikslus, jų veiksmai nukreipti pažeisti tą patį įstatymo saugomą teisinį gėrį, kiekvienas asmuo suvokia, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir atlieka dalį šių veiksmų siekiant bendro rezultato. Byloje nebuvo nustatyta, kad M. D. ėmė pinigus iš S. D. priklausančių kortelių, kartu su juo į SEB banką pervesti terminuotą indėlį į SEB banko mokėjimo kortelę nevažiavo. Todėl vien tai, kad ji paėmė pasaugoti Swedbank banko kortelę, kam neprieštaravo ir pats nukentėjusysis, kuri vėliau atsidūrė pas T. D., neparodo jos tyčios kryptingumo atlikti neteisėtus veiksmus prieš S. D.. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad M. D. žinojo, kad T. D. ketina neteisėtai nuimti didesnę pinigų sumą, nei nurodė skolos rašte ir jos negrąžinti.

108Skundžiamu nuosprendžiu M. D. buvo nuteista pagal BK 182 str. 2 d. Minėto straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Kaip jau minėta, apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta, kad M. D. žinojo T. D. tyčios kryptingumą apgaule įgyti S. D. priklausančius pinigus. Kaip minėta dėl to, kad T. D. apgaule įgis didesnę, nei skolos rašte nurodyta, sumą M. D. taip pat negalėjo žinoti. Pažymima, jog pati nuteistoji pinigų nenuiminėjo. Byloje nėra nustatyta, kad M. D. būtų naudojusi apgaulę prieš S. D.. Nesant neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų M. D. tyčios kryptingumą, todėl negalima remiantis vien tik prielaidomis ir T. D. atliktais veiksmais konstatuoti, jog ji bendrininkaudama padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

109Pažymima, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

110Skundžiamu nuosprendžiu M. D. taip pat nuteista pagal BK 214 str. 1 d. ir pagal 215 str. 1 d. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde šiuose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, kas reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos iniciavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą.

111Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog M. D. būtų neteisėtai įgijusi ir laikiusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei kurią būtų panaudojusi be savininko sutikimo. Atkreipiamas dėmesys, jog pats nukentėjusysis pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinojo, jog banko kortelės yra pas M. D., ir tam neprieštaravo, nes jas atvežė Z. V. ir padėjo ant stalo, o M. D. jas paėmė pasaugoti. Liudytojas Z. V. parodė T. D. atvažiavo į Vilnių paimti S. D. daiktų ir prašė, kad Z. V. paduotų banko korteles. Tačiau Z. V. kortelių nedavė ir pasakė, kad jas atiduos šeimininkui į rankas. Po kiek laiko Z. V. nuvežė korteles ir jas atidavė S. D., padėjo ant stalo. M. D. pasakė, kad kortelių niekas nekliudys ir jas grąžins S. D. važiuojant namo. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme Z. V. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme A. D. parodė, kad Z. V. banko korteles pristatė M. D.. Tokias aplinkybes jam sakė S. D. ir Z. V.. Pati M. D. tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad S. D. Z. V. paprašė atvežti banko korteles, o jas atvežus padėjo ant spintelės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pats S. D. prašė atvežti banko korteles ir neprieštaravo, kad jas paėmė saugojimui M. D., o kad T. D. jas neteisėtai įgijo, jomis neteisėtai naudojosi ir apgaule įgijo svetimą S. D. priklausantį turtą, ir tai darė su M. D. žinia, teisme įrodyta nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog S. D. būtų prašęs jam atiduoti korteles. Todėl konstatuojama, kad M. D. Z. V. atvežtas banko korteles laikė teisėtai, todėl jos veiksmuose nėra BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Nesant duomenų, kad M. D. panaudojo S. D. banko korteles, laikoma, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 215 str. 1 d.

112Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių dėl M. D. veiksmų, todėl priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį M. D.. Nuteistosios apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistoji M. D. išteisinama, kadangi neįrodyta, kad M. D. dalyvavo darant nusikalstamas veikas.

113Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista solidariai iš M. D. ir T. D. nukentėjusiajam S. D. 137636,78 Lt (39862,36 EUR) turtinės žalos atlyginimo. Kadangi skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. D. naikinama ir šioje dalyje priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, jog ji dalyvavo darant nurodytas nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo M. D. atmetamas, nurodant, kad padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam S. D. turi atlyginti T. D..

114Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. apeliacinio skundo.

115Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D., atstovaujamas advokatės Aurelijos Vingrienės-Šimkūnienės, mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos iš nuteistųjų priteisimo, kadangi nukentėjusysis dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus, moralinį diskomfortą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

116Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

117Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad S. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Tačiau S. D., paduodamas apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, pridėjo dokumentus, kurie pagrindžia jo pablogėjusią sveikatos būklę. Be to, nukentėjusiajam, duodant parodymus pirmos instancijos teisme, buvo skelbiama pertrauka, kadangi prisiminus įvykius S. D. pasidarė bloga ir buvo reikalinga duoti vaistus. Akivaizdu, kad S. D. praradus visas gyvenimo santaupas jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus. Iš bylos duomenų matyti, kad po nusikalstamų veikų padarymo dėl patirto streso ir baimės pablogėjo S. D. fizinė sveikata. Per pusmetį po nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusysis penkis kartus buvo hospitalizuotas, gydėsi kardiologijos skyriuje, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys (t. 2, b. l. 119-133).

118Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

119Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į nukentėjusiojo ieškinyje nurodytus padarinius, tai yra dvasinį sukrėtimą, itin neigiamus išgyvenimus, pablogėjusią sveikatą, kitus besitęsiančius nepatogumus, kurie turi būti atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia, kad nuteistasis T. D. yra jauno, darbingo amžiaus, yra sveikas, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, su jam pareikštais civiliniais ieškiniais, dėl turtinės žalos atlyginimo, sutiko visiškai. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2014, 2K-112-788/2015, 2K-59-139/2015), bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam S. D. iš T. D. priteistina 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

120Kadangi T. D. apeliacinės instancijos teismo proceso metu atlygino dalį padarytos turtinės žalos, tai 300 EUR, todėl byloje išteisinus M. D., likusi neatlyginta turtinė žala priteistina iš T. D. (137 636,78 Lt / 39862,36 EUR – 300 EUR = 39562,36 EUR; iš viso 2394,11 Lt / 693,38 EUR + 39562,36 EUR = 40255,74 EUR), taip pat iš jo priteistinos 5 procentų dydžio procesines metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-480/2014). Dėl to apylinkės teismo nuosprendis taip pat yra keičiamas.

121Dėl proceso išlaidų.

122Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 5072 Lt (1468,95 EUR) išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė, paslaugoms apmokėti, kurias Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priteisė solidariai iš T. D. ir M. D.. Šioje byloje M. D. išteisinus, šios proceso išlaidos priteistinos tik iš nuteistojo T. D.. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patyrė 4840 Lt (1401,76 EUR) išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. atstovė, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgtina į nukentėjusiojo atstovės parengtų procesinių dokumentų byloje skaičių, bei į tai, kad apeliacine tvarka teismo posėdžiai vyko keturis kartus, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. atstovės prašymas, dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tenkinamas iš dalies, ir iš T. D. priteistinos S. D. 1200 EUR atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (BPK 103 str. 6 p.).

123Byloje taip pat gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. D. išlaidas iki 2014-11-19 sudaro 5,79 EUR dydžio advokato užmokestis, o T. D. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-11-19 sudaro 11,58 EUR advokato užmokestis. Tačiau pažymima, kad byloje M. D. ir T. D. gynė advokatas M. Vasiliauskas su kuriuo buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, todėl antrinė teisinė pagalba M. D. ir T. D. faktiškai nebuvo reikalinga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

124Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., 329 str. 1 p.,

Nutarė

125Nuteistosios M. D. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti.

126Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D. nuteista ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

127M. D. pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas); pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

128Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria T. D. nuteistas ir jam buvo paskirta subendrinta bausmė:

129T. D. inkriminuotas pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (dvi veikos), 214 str. 1 d. (dvi veikos) ir 215 str. 1 d. (dvi veikos), perkvalifikuoti į BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d.., 215 str. 1 d. kaip tris tęstines nusikalstamas veikas.

130T. D. pagal BK 182 str. 2 d. nuteisti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 str. 1 d. nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 str. 1 d. nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

131Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. D. skirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

132Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. T. D. paskirtos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

133Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio:

134Priteisti S. D. iš T. D. iš viso 40255,74 EUR (keturiasdešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 74 ct) turtinę žalą.

135Priteisti 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (40255,74 EUR) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

136Priteisti S. D. iš T. D. 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą.

137Pakeisti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų:

138Priteisti S. D. iš T. D. 5072 Lt / 1468,95 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 95 ct) atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme ir 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

139Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į:

1401) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 3999-0011-9011, garažą, unikalus Nr. 3999-0011-9022, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 3999-0011-9033, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 3999-0011-9044, garažą, unikalus Nr. 3999-0011-9055, viralinę, unikalus Nr. 3999-0011-9066, 0,3237 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1125-3040, esančius ( - )., Vilkaviškio r. sav., registruotus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise M. D., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Vilkaviškio r. sav., ir G. D., a.k. ( - ) vardu; 2) 0,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0619-7712, esantį ( - ), Vilkaviškio r. sav.; 3) 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0619-7797, esantį ( - ), Vilkaviškio r. sav., nuosavybės teise priklausančius M. D., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Vilkaviškio r. sav.

141Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. T. D., a.k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:... 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (SEB... 5. BK 214 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams terminuoto... 6. BK 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams terminuoto... 7. BK 182 str. 2 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 4 metams... 8. BK 214 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams... 9. BK 215 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 3 metams... 10. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrintos... 11. M. D., ( - ) pripažinta kalta ir nuteista pagal:... 12. BK182 str. 2 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 2 metams terminuoto... 13. BK 214 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom arešto,... 14. BK 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom arešto,... 15. BK 182 str. 2 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 1 metams 6... 16. BK 214 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom... 17. BK 215 str. 1 d. (Swedbank banke buvusių lėšų įgijimas) – 25 parom... 18. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1... 19. Priteista S. D. solidariai iš T. D. ir M. D. 137636,78 Lt (vienas šimtas... 20. Priteistos 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už... 21. Priteista S. D. iš T. D. 2394,11 Lt (du tūkstančiai trys šimtai... 22. Priteistos 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metinės palūkanas už... 23. Pripažintos proceso išlaidomis 5072 Lt (penki tūkstančiai septyniasdešimt... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 25. T. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo... 26. Be to, T. D. nuteistas, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo... 27. M. D. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo... 28. Be to, M. D. nuteistas, kad neteisėtai įgijo, perdavė svetimą elektroninę... 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D., atstovaujamas gynėjo advokato Mindaugo... 30. Apeliaciniame skundė nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir... 31. Skunde taip pat nurodyta, jog BK 214 ir 215 str. numatytos nusikalstamos veikos... 32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas... 33. Pagal BK 20 str. prasmę kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo parodymai... 34. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išvadą, kad... 35. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, T. D. parodymai yra... 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta neginčijamų... 37. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, kad S. D. yra senyvo amžiaus, ligotas... 38. Pabrėžiama, kad pinigų įgijimas iš S. D. sąskaitų buvusių Swedbank... 39. Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai... 40. Apeliaciniame skunde nuteistoji M. D., atstovaujama gynėjo advokato Mindaugo... 41. Skunde nurodoma, jog grindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už... 42. Apeliaciniame skundė nurodyta, kad sukčiavimo esmė – tai neteisėtos... 43. Skunde taip pat nurodyta, jog BK 214 ir 215 str. numatytos nusikalstamos veikos... 44. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas... 45. BK 20 str. prasmę kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo parodymai taip pat... 46. Teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais S. D. parodymais ir... 47. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog S. D. yra... 48. Pabrėžiama, kad pinigų įgijimas iš S. D. sąskaitų, buvusių Swedbank... 49. Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai... 50. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D.,... 51. Nukentėjusysis S. D. mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį... 52. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra... 53. Teismo išvada apie tai, kad neturtinė žala tėra tik sveikatos... 54. Atsiliepime į M. D. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas... 55. Atsiliepime teigiama, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji veikė bendrai ir... 56. Nuketėjusiojo nuomone, yra akivaizdu, jog M. D., veikdama kartu sūnumi T. D.,... 57. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą... 58. Apylinkės teismas pagrįstai nuteistosios veiksmus įvertino kaip BK 182 str.... 59. Nukentėjusysis pritaria teismo nuomonei, jog nuteistųjų parodymai posėdžiu... 60. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas pagrįstai S. D. pripažino... 61. Nukentėjusiojo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog pinigų... 62. Atsiliepime į T. D. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas... 63. Be to, nepagrįstas nuteistojo argumentas, jog išgrynindamas pinigus... 64. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji T. D. ir M.... 65. Nuteistosios M. D. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo T. D. ir... 66. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 67. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika... 68. Dėl T. D. apeliacinio skundo.... 69. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D., atstovaujamas gynėjo advokato Mindaugo... 70. Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 str. įtvirtintų... 71. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio... 72. Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta... 73. Kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog T. D. veiksmuose nebuvo... 74. BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į... 75. Iš bylos duomenų matyti, kad T. D. apgaulės būdu siekė įgyti S. D.... 76. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iš S. D. paimtus pinigus T. D.... 77. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. D. apgavo S. D., nes pasisavino ne... 78. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad T. D. iš S.... 79. Nuteistasis T. D. taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl nusikaltimų,... 80. Pagal BK 214 str. 1 d. atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų... 81. Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną... 82. Nors T. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d.,... 83. Iš bylos duomenų matyti, kad S. D. būnant pas M. D. namuose atvažiavo T. D.... 84. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog T. D. pinigus nuo kortelių... 85. Apeliaciniame skunde T. D. taip pat nurodo, kad teismas neužtikrino... 86. Kolegija nepritaria apeliacinio skundo motyvui, jog sunkinanti aplinkybė,... 87. Teisėjų kolegija pripažindama T. D. kaltu pritaria jo apeliacinio skundo... 88. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 63 str. 10 d. nustatyta, jog... 89. Šiuo atveju neteisėtas pinigų įgijimas iš SEB ir Swedbank mokėjimo... 90. Vadovaujantis BPK 255, 256 str. nuostatomis, teismas turi teisę savo... 91. Dėl nurodytų priežasčių kaltinimas tikslintinas jį išdėstant taip:... 92. T. D. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę,... 93. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus T. D. neteisėtai įgijo svetimą... 94. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo T. D. patikslinimas nelaikytinas... 95. Apeliaciniame skunde plačiai analizuojami byloje esantys įrodymai, jie... 96. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bausmės, pažymi, kad pirmos instancijos... 97. Teisėjų kolegija, skirdama T. D. bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų... 98. Įvertinusi aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių... 99. Teisėjų kolegija T. D. paskirtos bausmės vykdymą atideda. BK 75 str. 1 d.... 100. T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas... 101. Dėl M. D. apeliacinio skundo.... 102. Apeliaciniame skunde nuteistoji M. D., atstovaujama gynėjo advokato Mindaugo... 103. Aukštesnysis teismas pažymi, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra... 104. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris... 105. Pirmos instancijos teismas M. D. pripažino kalta pagal BK 182 str. 2 d., pagal... 106. Pažymima, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas, tai tyčinės... 107. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad M.... 108. Skundžiamu nuosprendžiu M. D. buvo nuteista pagal BK 182 str. 2 d. Minėto... 109. Pažymima, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą... 110. Skundžiamu nuosprendžiu M. D. taip pat nuteista pagal BK 214 str. 1 d. ir... 111. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų,... 112. Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 113. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista solidariai... 114. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. apeliacinio skundo.... 115. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D.,... 116. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 117. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad S. D.... 118. Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis... 119. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad... 120. Kadangi T. D. apeliacinės instancijos teismo proceso metu atlygino dalį... 121. Dėl proceso išlaidų.... 122. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. apeliaciniame skunde pareiškė... 123. Byloje taip pat gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 124. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 125. Nuteistosios M. D. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. D. apeliacinį... 126. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D. nuteista ir šioje dalyje priimti... 127. M. D. pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. 215 str. 1 d. (SEB banke buvusių... 128. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria T. D. nuteistas ir jam buvo paskirta... 129. T. D. inkriminuotas pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d.... 130. T. D. pagal BK 182 str. 2 d. nuteisti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo... 131. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo... 132. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. T. D. paskirtos 3 (trijų) metų laisvės... 133. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio:... 134. Priteisti S. D. iš T. D. iš viso 40255,74 EUR (keturiasdešimt tūkstančių... 135. Priteisti 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už... 136. Priteisti S. D. iš T. D. 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą.... 137. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų:... 138. Priteisti S. D. iš T. D. 5072 Lt / 1468,95 EUR (vieną tūkstantį keturis... 139. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į:... 140. 1) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 3999-0011-9011, garažą, unikalus Nr.... 141. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....