Byla 1-43-1028/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant Editai Petrevičienei,

3dalyvaujant prokurorui G. G.,

4kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui A. M.,

5nukentėjusiajai S. B., jos atstovui advokatui S. A.,

6nukentėjusiajai O. B., jos atstovui advokatui M. Š.,

7civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui R. D.,

8nedalyvaujant nukentėjusiesiems A. B. ir A. B.,

9civilinio atsakovo ADB „( - )“ atstovui,

10viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, viduriniojo išsilavinimo, dirba UAB „( - )“ vairuotoju, neteistas,

11kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

12Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

13A. B. 2016-04-23, apie 15.22 val., ( - ), nelygiareikšmių ( - ) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - krovininį automobilį VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) su priekaba KUMLIN ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo (KET 127 p.), neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančiam automobiliui VW POLLO, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo S. B. (KET 154), ir dėl to automobiliai susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio VW POLLO keleivis R. B. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną, 18.50 val., mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

14Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-04-23 važiuodamas nuo ( - )link ( - ), važiavo vieškeliu. Turėjo kirsti pagrindinį kelią. Artėdamas link pagrindinio kelio, apsižvalgė į abi puses. Pastebėjo mašinas iš kairės ir iš dešinės pusės. Įvertino situaciją, kad jis joms netrukdė. Prieš pat sankryžą dar kartą apsižvalgė, bet neįvertino, kad sunkvežimiui yra vadinama „juodoji zona“, per vadinamas „stoikes“ nepamatė kitos mašinos. Jis buvo nepakankamai apdairus. Paskutinę sekundę pamatė, kad iš kairės pusės yra lengvoji mašina. Puolė stabdyti, bet buvo per vėlu, įvyko avariją. Patraukęs mašiną nuo važiuojamosios dalies, jis sustojo, skambino pagalbai, ėjo prie nukentėjusiųjų. Iš dešinės pusės sustojo kitos mašinos, kurios taip pat kvietė pagalbą. Labai gailisi dėl įvykio. Įvykis buvo darbo metu. Jis važiavo su pakrauta mašina, vežė žemes. Buvo kontaktas tarp mašinų. Lengvoji mašina buvo nublokšta į šoną, jis patraukė savo mašiną į šoną, kad nesudaryti avarinės situacijos ir puolė skambinti pagalbai. Tuo metu važiavo apie 40 km/h, nes buvo duobėtas vieškelis. Prieš sankryžą buvo sustabdęs. Vairuotojo vietoje yra veidrodis ir durų statramstis. Iš dešinės pusės yra tam tikra vieta, kur 10-15 metrų nieko nesimato. Iš dešinės pusės, po mašinos dešiniu ratu yra „nematoma vieta“. Kitas mašinas pamatė iš toliau, o nukentėjusiojo mašina tikriausiai sutapo su veidrodžio vieta, todėl jos nepastebėjo. Pastebėjo paskutinę sekundę. Prieš sankryžą jis pristabdė. Lengvojo automobilio nepastebėjo dėl sunkvežimio specifikos. Lengvasis automobilis buvo apie 50 metrų atstumu nuo jo sunkvežimio, tiksliai nežino. Automobilį vairuoja nuo 1995 m., o sunkvežimį nuo 1996 m. Darbovietė jį palaiko, kiek jam žinoma, nesiruošia atleisti iš darbo. Lengvajį automobilį pamatė likus kelioms sekundėms iki kontakto. Puolė stabdyti, bet nesuspėjo. Kiek įmanoma stengiasi atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Po įvykio bendravo su nukentėjusiaisiais, atsiprašė, buvo žuvusiojo laidotuvėse. Kiek jam yra žinoma, įmonės vadovas taip pat siūlė pagalbą nukentėjusiesiems. Po įvykio padarė išvadas. Jam reikėjo įsitikinti, kad tikrai nėra kliūčių. Žino, kad prieš pagrindinį kelią vairuotojas turi sustoti. Tą dieną matomumas buvo geras, matė mašinas iš abiejų pusių. Dalį žalos atlygino. Žuvusiojo mamai sumokėjo 500 eurų, S. B. sumokėjo 300 eurų už advokato paslaugas. Tikslių sumų neprisimena. Negali pasisakyti dėl civilinio ieškinio dydžio, tai nuspręs teismas. 80000 eurų jam būtų gana didelė suma, net nežino, kada sugebėtų atlyginti. Jis turi sveikatos problemų. Ankščiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagrindinį kelią pradėjo stebėti 200-300 metrų iki sankryžos. Žvalgėsi, vertino situaciją. Negali įvertinti patirtos neturtinės žalos, nes žmogaus gyvybė neįkainojama. Važiavo nuo ( - )link ( - ). UAB „( - )“ dirba pusantrų metų. Nelabai žino apie įmonės turtinę padėtį. Įmonė atlyginimus moka laiku. Įmonėje dirba 10 žmonių. Kaip vairuotojas, mano, kad jei jis būtų pilnai sustojęs sankryžoje, būtų išvengęs nelaimės. Pripažįsta, kad buvo nepakankamai atidus. Kiekvienas sunkvežimio vairuotojas žino, kad dėl statramsčių yra tam tikra vieta, kur nieko nesimato. Jei įmonė jį atleistų iš darbo, jis netektų pajamų, negalėtų atlyginti žalos. Jo šeima pergyvena dėl nelaimės. Jaučia savo atsakomybę dėl įvykio. Prašys teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įmonės direktorius žadėjo, kad jo iš darbo neatleis. Gali būti, kad ateityje jis turės įmonei atlyginti žalą. Dabar įmonei atidirbinėja už draudimo frančizę už sugadintą sunkvežimį. Laiduotoja būtų jo mama O. B.. Su mama gyvena atskirai, bet dažnai bendrauja. Klauso mamos nuomonės. Jei jį atleistų pagal laidavimą, klausytų mamos. Ji jam pavyzdys gyvenime. Jei iš jo bus atimta teisė vairuoti transporto priemonę, jis neteks darbo, neteks pajamų, negalės atlyginti žalos nukentėjusiesiems.

15Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (BPK 273 str. 1 d.).

16Byloje S. B. iniciatyva buvo papildomai apklausta specialistė bei paskirta ekspertizė S. B. sveikatos sutrikdymo masto abejonėms pašalinti. Surinkus minėtus įrodymus S. B. sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė, jokių naujų aplinkybių, dėl ko keistųsi nusikalstamos veikos kvalifikavimas, neatsirado. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad teismas bylos nagrinėjimo eigoje tik surinko papildomus įrodymus, tačiau nevykdė įrodymų tyrimo iš esmės, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas yra galimas, kadangi priešingu atveju tai reikštų nepagrįstą kaltinamojo teisių ir interesų pažeidimą.

17Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 290-291 straipsniais, buvo paskelbti įrodymai juos išvardinant, proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų turinio pagarsinimo neteikta.

18Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

19A. B., apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirba UAB ( - ) vairuotoju. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1995 metų. 2016-04-23 dirbo, tai yra vairavo krovininį automobilį VOLVO FM su priekaba. Automobilio valstybinis Nr. ( - ) Važiavo Šiaulių rajone link ( - ), ketindamas kirsti Šiaulių aplinkkelį. Buvo po 15 valandos, važiavo nuo ( - ). Tas kelias, kuriuo važiavo, yra ne asfaltuotas žvyrkelis. Jam važiuojant reikėjo kirsti pagrindinį kelią link ( - ), jis yra asfaltuotas. Tuo keliu, kuriuo važiavo, žvyrkeliu, greitis pagal Kelių eismo taisykles yra 70, bet važiavo apie 40 km/h. Kada privažiavo prie sankryžos, dar pristabdė, apsidairė, matė, kad iš kairės kelio pusės ir dešinės kelio pusės toli važiuoja mašinos. Bet jos buvo tikrai toli, sankryžą pravažiuoti galėjo ir būtų pravažiavęs ir važiavo per sankryžą - ji nėra reguliuojama šviesoforu tik kelio ženklais. Ir tuo metu, milisekundžių dalimis pamatė mėlynos spalvos automobilį, kokia markė, tuo metu nematė, bandė stabdyti, bet jau buvo per vėlu bei įvyko avarija. Mašina važiavo iš kairės pusės. Tos mašinos, su kuria susidūrė, nematė. Ji matyt papuolė į vairuotojų vadinamą "juodą" tašką, kada nematai važiuojančios mašinos nei per langus, nei per veidrodėlį. Kada jau pamatė mašiną, buvo vėlu. Po susidūrimo sunkvežimį patraukė nuo asfalto į kelkraštį tam, kad neuždaryti kelio ir iš karto sustojo, skambino pagalbos telefonu 112. Tada pamatė, kad susidūrė su VW POLO. Avarijos vietoje sustojo iš dešinės pusės važiuojantis vairuotojas, jis taip pat kvietė pagalbą. Pribėgęs prie automobilio VW POLO pasižiūrėjo kiek yra žmonių, nes klausinėjo 112. Matė mašinoje du žmones, moterį ir vyrą. Moteris buvo už vairo, vyras sėdėjo šalia. Jis kalbėjosi su moterimi, ji klausė, kas kaltas. Sakė, kad jis kaltas. Vyras nekalbėjo, tik dejavo. Dar išjungė tos mašinos VW POLO degimą, nes matė, kad degė lemputės. Tai padarė tam, kad išvengti sunkesnių padarinių. Moteriai dar atleido šiek tiek saugos diržą, nes matė, kad jis spaudžia, bet liepė nejudėti ir laukti pagalbos. Vyras, matė, taip pat segėjo saugos diržą. Labai greitai į avarijos vietą atvyko medikai ir policija. Tuo metu, kada įvyko avarija, buvo tokia dulksna, kelias ir žvyras, ir asfaltas šlapoki. Matomumas normalus buvo, buvo tik po lietaus. Avarijos metu buvo blaivus. Jis avarijos metu jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau buvo ištiktas šoko-streso, tai medikai ir suteikė pagalbą. Į ligoninę nevyko nereikėjo. Girtumui nustatyti tik su policija važiavo į ligoninę, kur buvo paimtas kraujas. Atvykusi greitoji iš įvykio vietos VW POLO vairuotoją ir keleivį išsivežė sąmoningus. Kitą dieną policijoje, kada tvarkėsi avarijos dokumentus sužinojo, kad avarijoje žuvo vyriškis. Apsilankė žuvusiojo vyro pašarvojimo vietoje, kitą dieną sudalyvavo išlydint į kapines (į kapines nevyko). Lankėsi pas moterį, kuri guli ligoninėje, kalbėjo su ja, atsiprašė jos. Jis ir šeima sukrėsti dėl įvykusios avarijos. Norėtų su nukentėjusiųjų šeima susitaikyti, žuvusiojo vyro artimųjų atsiprašė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, pilnai pripažįsta savo kaltę. Bendraujant su nukentėjusiųjų šeima paklausė, ar reikalinga kokia pagalba, buvo pasakyta, kad šiuo metu jokios pagalbos nereikia. Papildo, kad važiavo prieš sankryžą labai atsargiai, kelis sykius apsižvalgė. Įsitikino, kad tikrai niekam nesukels pavojaus, tačiau buvo pakankamai neatidus ir įvyko ši avarija. Greitis buvo nedidelis, jeigu būtų matęs laiku, tikrai būtų sustojęs (2 t., b. l. 59-60).

20Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiaulių r., kelyje ( - ) „Šiaulių aplinkkelis“, požymiai. Apžiūros metu apsiniaukę, lyja, lygus šlapias asfaltas, nurodytos automobilių vietos, išmatuoti reikiami atstumai (1 t., b. l. 7-42, 43-46).

21Apžiūros protokole nurodyti krovininio automobilio VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 47-56).

22Apžiūros protokole nurodyta iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 61-67).

23Apžiūros protokole nurodyti lengvojo automobilio WP POLO, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 68).

24Specialisto išvadoje Nr. M 218/2016(04) nurodoma, kad R. B. mirtis įvyko dėl dauginių šonkaulių lūžių su plaučių sužalojimu, į tai nurodo kiniškai diagnozuoti ir autopsijos metu nustatyti daugybiniai II-XI šonkaulių abiejose krūtinės ląstos pusėse lūžiai su krūtinplėvės ertmėse. Tai komplikavosi trauminiu - hemoraliniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamu. R. B. mirtis įvyko ( - ), 18 val. 50 min. Etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 107-109).

25Specialisto išvadoje Nr. T-A 3078/16(01) nurodyta, kad S. B. kraujyje alkoholio nerasta (1 t., b. l. 112).

26Specialisto išvadoje Nr. G 723/2016(04) nurodoma, kad S. B. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio peties, dešinio kelio sąnario srityje, krūtinės ląstos dešinėje; galvos smegenų sukrėtimas; dešiniųjų VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai; kraujas krūtinplėvės dešinėje; kepenų sumušimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar galimai, paviršiais. Galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2016-04-23. Sužalojimai, nustatyti S. B. visumoje kvalifikuojame nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių ir kepenų sumušimo (gydomo konservatyviai) sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nėra galimybės pasakyti, ar ji buvo prisisegusi saugos diržus (1 t., b. l. 119-120).

27Specialistės paaiškinime nurodyta, kad S. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl gydymosi trukmės ateityje nesikeis. Nedarbingumo lapelis nekeičia sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b. l. 80-82).

28Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2016-04-23 buvo šeštadienis, kažkur po 14 valandos su savo vyru R. B., važiavo automobiliu VW POLO iš ( - ), kurios yra Šiaulių rajone. Važiavo į namus. Važiuojant iš kapinių nutarė užvažiuoti į parduotuvę ( - ), tai važiavo per Šiaulių aplinkkelį. Automobilį vairavo ji, vyras sėdėjo šalia ant priekinės keleivio sėdynės. Važiavo leistinu greičiu. Vairavo blaivi. Oras buvo geras, šiek tiek švietė saulutė, bet ji tikrai vairavimui įtakos neturėjo. Kelio danga buvo sausa, nors prieš tai kada buvo ( - ), kapinėse stipriai lijo. Važiuojant kelias nebuvo apkrautas, daug automobilių nebuvo. Atsimena, kad važiavo, kalbėjosi su vyru, viskas buvo gerai. Ir negali paaiškinti kaip ir kas nutiko. Bet vairuojamas automobilis susidūrė su krovininiu automobiliu ir įvyko avarija. Ji pati to krovininio automobilio nematė ir pačios avarijos neatsimena. Sąmonę atgavo tik būdama ligoninėje. Būnant ligonėje iš artimųjų sužinojo, kad avarija įvyko sankryžoje tarp pagrindinio kelio ir šalutinio. Kelias kuris yra šalutinis - žvyrkelis. Ji važiavo pagrindiniu keliu. Jai būnant ligoninėje medikai nesakė, tik grįžę vaikai iš užsienio pasakė, kad avarijos metu žuvo vyras R. Važiuojant automobiliu ji ir vyras segėjo saugos diržus. Automobilis, kuriuo važiavo, yra registruotas jos vardus, techninė būklė automobilio gera, visi dokumentai galiojo ir buvo tvarkingi. Dėl ko įvyko avarija ir kaip - nežino ir to momento paaiškinti negali. Ji pati avarijos metu patyrė sužalojimus iki šiol dar tęsia gydymąsi. Po avarijos gulėjo Šiaulių ligoninėje, po to vyko į Palangos reabilitacijos kliniką. Šiuo metu lankosi pas šeimos gydytoją ( - ) klinikoje, gydytoja Lankauskienė (1 t., b. l. 129-130, 133-134).

29Nukentėjusysis A. B. parodė, kad yra S. B. ir R. B. sūnus. Tėvai gyveno Šiauliuose, o jis keletą metų gyvena Anglijoje, taip pat ten gyvena ir sesuo A. B.. 2016-04-23 būdamas Anglijoje iš giminių sužinojo, kad įvyko avarija ir avarijos metu buvo sužalota mama S. ir jos metu žuvo tėtis R.. Kas ir kaip nutiko - tikrai nežino ir negali pasakyti, nes avarijos nematė. Kada sužinojo apie šeimą ištikusią nelaimę, kartu su seserimi grįžo į Lietuvą, kur rūpinosi bendrai tėvelio laidotuvėmis ir taip pat rūpinosi mama, nes ji guli ligoninėje. Dėl tėčio žūties pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 1-2).

30Nukentėjusioji A. B. parodė, kad yra S. B. ir R. B. duktė. Tėvai gyvena Šiauliuose, o ji keletą metų gyvena bei dirba Anglijoje. Brolis A. B. taip pat gyvena užsienyje. 2016-04-23 būdama Anglijoje iš giminių sužinojo, kad įvyko avarija ir avarijos metu buvo sužalota mama S. ir jos metu žuvo tėtis R. B.. Kas ir kaip nutiko - nežino ir negali pasakyti, nes avarijos nematė. Kada sužinojo apie šeimą ištikusią nelaimę, kartu su broliu grįžo į Lietuvą, kur bendrai rūpinosi tėvelio laidotuvėmis ir mama. Jai išaiškinta teisė, kad gali kreiptis dėl civilinio ieškinio patirtai turtinei bei neturtinei žalai. Dėl tėčio žūties pageidauja būti pripažinta nukentėjusiaja (2 t., b. l. 7-8).

31Nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2016 balandžio 23 d. po pietų paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad nutiko nelaimė sūnui R. B., jis su žmona S. papuolė į avariją. Tada ji atvyko į Šiaulių ligoninę, kur sužinojo, kad avarijos metu žuvo sūnus R., o S. buvo stipriai sužeista, ji buvo paguldyta į ligoninę. Dėl ko įvyko avarija ir kaip - nežino, nes nebuvo su vaikais kartu. Kadangi avarijos metu žuvo sūnus, tai nori baudžiamojoje byloje būti pripažinta nukentėjusiąja dėl sūnaus mirties. Rymantas buvo vienintelis sūnus, daugiau vaikų neturi (2 t., b. l. 14).

32Liudytojas D. A. parodė, kad 2016-04-23, apie 15 val., tikslaus laiko neprisimena, važiavo įmonės automobiliu mikroautobusu "Mercedes", aplinkkeliu ( - ), nuo ( - ) link ( - )pusės, nuo ( - ) pusės priešais ta pačia pagrindine važiuojamąją kelio dalimi važiavo lengvasis automobilis "VW Polo". Jam iš kairės pusės iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią važiavo kitas automobilis - sunkvežimis VOLVO FM ir nestabdydamas išvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį. Tuo metu sunkvežimis VOLVO FM trenkėsi į pagrindiniu keliu priešais važiavusį automobilį "VW Polo". Nuo jo tai buvo apie 100 metrų, tiksliai negali pasakyti, nes tai įvyko labai greitai. Smūgis buvo labai stiprus, matė, kaip automobilį "VW Polo" nubloškė, kuris slysdamas atsitrenkė į kelio atitvarus. Po smūgio sunkvežimis pravažiavo pagrindiniu keliu ir sustojo šalutiniame kelyje. Jis privažiavęs prie automobilio "VW Polo", neišlipęs iš savo automobilio, iš karto paskambino į BPC 112 ir pranešė apie įvykį, nes suprato, kad įvyko nelaimė ir nukentėjo žmonės. Atsakinėjo iš BPC į užduodamus klausimus, priėjo prie "VW Polo" automobilio pamatė keleivio pusėje sėdintį vyriškį, vairuotojo pusėje sėdinčią moterį. Vyriškis buvo sužalotas, tačiau sąmoningas, moteris buvo be sąmonės, nuleista galva ant vairo ir užspaudusi garso signalą. Jo dar paklausė tikslaus adreso, paėjęs į šoną pamatė ženklinimą Pailiai ir pranešė BPC. Iš sunkvežimio išlipo vyriškis, jis kalbėjosi telefonu, baigęs pokalbį priėjo prie "VW Polo" automobilio iš keleivio pusės, kur sėdėjo sužalotas vyriškis, nuo vairo pakėlė moters galvą ir išjungė garsinį signalą. Prie vairuotojo durelių nebuvo įmanoma prieiti, nes jos buvo prispaustos prie kelio atitvarų. Jam pasiūlė atjungti akumuliatorių, tačiau sunkvežimio vairuotojas pasakė nereikia, nes atjungė užvedimo spynelę. Paskui jis nuėjęs nuo kelio pakėlė nukritusį valstybinį numerį nuo savo sunkvežimio ir nunešė į savo automobilį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, iš pradžių vienas ekipažas, paskui antras, PAGT pareigūnai trys ekipažai, GMP darbuotojai trys ekipažai. Jis paklausė sunkvežimio vairuotojo, kaip taip įvyko, jis atsakė, kad jo atvažiuojantį automobilį jis matė, tačiau "VW Polo" automobilio nepastebėjo ir kaip tai įvyko nežino. Jis atrodė šiek tiek šoko būsenoje, elgėsi ramiai. Kol atvyko medikai, policijos pareigūnai pasiėmę vaistinėlę suteikė pagalbą sužeistam vyriškiui, nes jam iš kojos stipriai bėgo kraujas. Kai atvyko medikai ir gelbėtojai, jie kartu laisvino ir suteikė pagalbą sužeistiems žmonėms iš "VW Polo" automobilio, o sunkvežimio vairuotojas bendravo su policijos pareigūnais. Pirma medikai išvežė vyriškį, paskui moterį, nes negalėjo prie jos prieiti kol gelbėtojai neatlaisvino automobilio. Aplinkui nemažai sustojo pravažiuojančių automobilių, iš jų išlipę žmonės filmavo, fotografavo įvykio vietą, tačiau gelbėjimo darbams netrukdė. Papildomos apklausos metu nurodė, važiavo leistinu greičiui, tai yra iki 70 km/h. Prieš jį važiavo lengvasis automobilis "VW Polo", jis taip pat važiavo panašiu greičiu kaip ir jis, leistino greičio neviršijo. Krovininis automobilis, kuris važiavo iš šalutinio kelio, irgi nemano, kad viršijo leistiną greitį, tačiau, koks jo greitis galėjo būti, negali pasakyti (2 t., b. l. 18-19).

33Liudytojas E. J. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.28 val., dirbant viename ekipaže kartu su patrule M. P. iš Šiaulių AVPK OVS gavo pranešimą, kad Šiaulių r. kelyje ( - ) Šiaulių aplinkkelis, yra eismo įvykis su sužalotais žmonėmis. Atvykę į eismo įvykį rado apgadintą sunkvežimį VOLVO FM su priekaba KUMLIN ( - )ir sunkvežimio vairuotoją A. B., kuris vaikštinėjo po įvykio vietą. A. B. atrodė ramus, bet pasimetęs ir labai susijaudinęs, jis nieko nekalbėjo ir nieko neaiškino. Jo blaivumas jau buvo patikrintas, tai pasakė kolegos atvykę ankščiau į įvykio vietą. Automobilio "VW Polo" keleivės nematė, o keleiviui tuo metu buvo suteikiama med. pagalba ir netrukus jis buvo išvežtas į ligoninę. Jis su kolege M. P. sudarė eismo įvykio planą, nufotografavo abidvi transporto priemones, eismo įvykio vietą. Tuo metu atvyko tyrėjas ir ekspertas. Sunkvežimio vairuotoją A. B. nuvežė ir pristatė į VšĮ Respublikinės ligoninės filialą Psichiatrijos ligoninę, kur iš jo buvo paimtas kraujas blaivumui nustatyti. Kai atvyko į įvykio vietą, buvo sunkvežimio vairuotojas A. B., abidvi apgadintos transporto priemonės, policijos ekipažas, du ar trys greitosios pagalbos automobiliai, du ar trys priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai, šalikelėse nemažai sustoje pašalinių automobilių išlipę jų keleiviai iš tolo stebėjo patį eismo įvykį. Po to, kai nuvežė A. B. į ligoninę, vėliau jį nuvežė pas tyrėją apklausai. Po to į įvykio vietą negrįžo (2 t., b. l. 21).

34Liudytoja M. P. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.28 val., dirbant kartu su vyr. patruliu E. J. iš Šiaulių AVPK OVS gavo pranešimą, kad Šiaulių r. kelyje ( - ) Šiaulių aplinkkelis, yra eismo įvykis su sužalotais asmenimis. Atvykę į eismo vietą rado apgadintą automobilį VOLVO FM su priekaba KULMIN ( - ) ir jo vairuotoją A. B. bei kitą apgadintą lengvąjį automobilį VW POLO. Sunkvežimio vairuotojas vaikščiojo po įvykio vietą, buvo labai pasimetęs, jis nieko nekalbėjo, išsigandęs, panašu, kad šoko būsenoje. Paprašė jo, kad eitų prie automobilio ir lauktų. Buvo kitas patrulių ekipažas, jie alkotesteriu buvo patikrinę A. B. girtumą ir saugojo įvykio vietą. Baigus darbą A. B. nuvežė į ligoninę paimti kraują girtumui nustatyti, po to jį nuvežė į Šiaulių m. ir rajono PK pas tyrėjus. Įvykio vietoje matė, kaip priešgaisrinės apsaugos tarnybos gelbėtojai iš automobilio VW POLO traukė sužeistą keleivį ar tai vairuotoją. Ji dirbo savo darbą, įvykio vietoje formino sunkvežimį VOLVO FM, vėliau, kai iš automobilio VW POLO išvežė sužeistuosius, formino šitą automobilį, tuo metu kolega E. J. braižė įvykio vietą. Matė, kad buvo du ar trys greitosios pagalbos automobiliai, keli priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai. Aplinkui buvo sustoję keli pašaliniai pravažiuojantys automobiliai, iš jų išlipę keleiviai stebėjo įvykio vietą, tačiau jie netrukdė ir nesimaišė, po įvykio vietą niekas iš pašalinių nevaikščiojo (2 t., b. l. 23).

35Liudytojas G. S. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.24 val., dirbant kartu su vyr. patruliu E. A. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ( - ) ant aplinkkelio yra eismo įvykis, ir sužaloti žmonės. Atvykus į nurodytą vietą, rado apgadintą automobilį "VW Polo", kuriame buvo du asmenys, vairuotojo pusėje moteris, o keleivio pusėje vyras. Vyras nebuvo prispaustas, moters pusėje durelės buvo stipriai apgadintos, matė, kaip PAGT pareigūnai bandė jas atidaryti ir išlaisvinti moterį. Netoliese stovėjo kitas apgadintas automobilis sunkvežimis VOLVO FM, jo vairuotojas A. B. stovėjo netoliese. Jo paprašius, jis priėjo prie tarnybinio automobilio, alkotesteriu patikrino jo girtumą, surašė - suformino reikalingus tam dokumentus. Toliau stebėjo A. B., kad nepasišalintų iš įvykio vietos, stebėjo ir saugojo pačią įvykio vietą, kas įėjo į jo funkcijas. Matė, kaip dirbo PAGT pareigūnai, matė, kaip GMP darbuotojai išvežė sužeistuosius žmones iš "VW Polo" automobilio. Atvyko kitas kelių policijos ekipažas, kurie pasiliko forminti įvykį, jie kartu su kolega E. A. paliko įvykio vietą ir nuvyko į Šiaulių m. ir rajono PK rašyti tarnybinį pranešimą. Aplinkui buvo nemažai sustojusių pravažiuojančių automobilių, iš jų išlipę žmonės stebėjo įvykio vietą, tačiau nesimaišė ir netrukdė. Sunkvežimio VOLVO FM vairuotojas elgėsi ramiai, pasakė tiek, kad išvažiavo, nepastebėjo, dar kažką panašaus (2 t., b. l. 25).

36Liudytojas E. A. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.24 val., dirbant kartu su vyr. patruliu G. S. iš Šiaulių AVPK OVS gavo budėtojo pranešimą, kad Šiaulių r., ( - )., ant aplinkkelio ( - )yra eismo įvykis, sužaloti žmonės vienas jų be sąmonės. Apie 15.27 val. nuvykus į įvykio vietą rado automobilį stipriai apgadintą VW Polo, kuriame buvo du asmenys, vyriškis ir moteris. Moteris buvo vairuotojo pusėje, keleivio pusėje vyriškis. Moteris buvo šoko būsenoje, klausė kas čia įvyko, nesiorientavo aplinkoje, vyriškis buvo be sąmonės, jam labai kraujavo koja ir kaklo sritis. "VW Polo" automobilis buvo nublokštas į kelio kraštą, vairuotojo pusė prispausta prie kelio atitvarų. Toliau šalutiniame kelyje stovėjo apgadintas sunkvežimis VOLVO FM, ant kelio stovėjo jo vairuotojas A. B. kažkoks vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo įvykio liudininkas D. A.. Pamatęs, kad automobilio "VW Polo" keleivis sunkiai sužeistas, jis pasiėmė vaistinėlę ir bandė jam suteikti pirmąją med. pagalbą, tvarstė, stabdė kraują. Netrukus atvyko keli GMP automobiliai, kelių policijos pareigūnai ir keli PAGT automobiliai. G. S. nustatinėjo girtumą automobilio VOLVO FM vairuotojui A. B., o jis padėjo gelbėtojams nuo atitvarų patraukti prispaustą automobilį "VW Polo" ir iškelti iš jo žmones. Netrukus juos abudu išvežė GMP darbuotojai. Su sunkvežimio VOLVO FM vairuotoju nebendravo, aplinkui buvo sustoję nemažai pravažiuojančių automobilių, iš jų išlipę žmonės stebėjo įvykio vietą, tačiau netrukdė. Pasiliko kelių policijos pareigūnai, o jis su G. S. savo darbą įvykio vietoje baigė 2 t., b. l. 27).

37Alkotesterio parodymuose ir medicininės apžiūros akte Nr. 105 nurodyta, kad po eismo įvykio A. B. buvo blaivus (2 t., b. l. 49-52).

38Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad A. B. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1995-03-24 (2 t., b. l. 61-62).

39Specialistė K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažino su teismui pateiktais naujais medicininiais dokumentais. Yra nustatyta, kad yra išvaržos (protrūzijos) kaklinės dalies 3-4,5-6,6-7 slankstelių srityje. Tačiau, remiantis atliktu magnetiniu rezonansu, atliktu 2016-08-31, taip pat yra nustatytos išvaržos juosmeninių slankstelių 4-5 ir juosmeninio 5, bei kryžmeninio 1 srityse. Susiejimo faktą su patirta traumą apsunkina tai, kad tų visų slankstelių zonos yra apimtos degeneracinių pokyčių. Magnetinio rezonanso tyrime rašoma, kad nuo juosmeninio 3 iki kryžmeninio 1 slankstelio yra deformuojanti spondiliozė. Tai reiškia, kad yra degeneracinis, dėl kažkokios tai patologijos pakitimas. Osteochondrozės juosmeninio 5, kryžmeninio 1 srityje. Gydytojas radiologas, vertinęs kaklines stuburo dalies kompiuterinę tomografiją, atliktą 2016-04-23, aprašo degeneracinius pakitimus kaklinio 3,7 slankstelių srityje. Susiejimą su įvykiu reikėtų derinti atliekant kompleksinę ekspertizę, kartu su gydytoju neurologu arba neurochirurgu. Dabar tai vertinti sudėtinga. Remiantis magnetinio rezonanso tyrimu, nustatyta krūtininio 10, krūtininio 10 iki juosmeninio 2 slankstelių šmorlio išvaržos. Tai dažniausiai atsiranda jaunystės periodu, pvz. keliant sunkesnį daiktą. Tos išvaržos dažniausiai nesukelia kažkokių skausminių simptomatikų, jos nepastebimos. Iš kitų dokumentų matoma, kad nukentėjusioji S. B. skundėsi kaklo, krūtinės, juosmens skausmu. Ji remiasi Senojo bokšto klinikos medicinos dokumento išrašu 2016.10.07 d. Tas skausmas, kuris plinta į koją, kirkšnį ir tai, kad parašyta, kad nukentėjusioji šiuo metu gydosi medikamentiškai, jai yra taikomos reabilitacinės procedūros, todėl patį sužalojimų vertinimą reikėtų daryti tuomet, kai bus pabaigtos visos reabilitacinės procedūros ir medikamentinis gydymas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto knygeles, apie liekamųjų reiškinių vertinimą galima atlikti nuo traumos praėjus 120 dienų. Turėjo praeiti 4 mėnesiai nuo balandžio mėnesio. Taip pat reikėtų vertinti, ar yra išlikusi ta simptomatika, kai bus atliktos reabilitacinės procedūros. Dėl sveikatos sutrikdymo mąsto, tai labai didelė tikimybė, kad vien remiantis išvaržomis, jis gali likti nesunkus. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, jei yra pripažįstamas kaklo, arba peties rezginio nervų pažeidimas, arba juosmens, arba kryžkaulio rezginio arba nervo pažeidimas, už žymų judesių sutrikimą, už žymų jėgos ir jautrumo sumažėjimą, už raumenų atrofiją kuri vis dar yra išlikusi po gydymo, yra duodami 25 procentai bendro darbingumo netekimo, kas neviršija 30 procentų. Tik nuo 30 procentų sąlygotų sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkus sveikatos sutrikdymas galėtų būti pripažintas, jei tos išvaržos sąlygotų labai žymius judesių jautrumo atrofikos sutrikimus. Tai dažniausiai būna įvairios opos, dubens judesio sutrikimai. Pagal nukentėjusiosios skundus yra skausminis sindromas. Iš pateiktų medicininių dokumentų daktarai neaprašo, kad būtų kokių nors dubens funkcijų sutrikimų, ar opinių sutrikimų. Ekspertizė būtų tikslinga tam, kad nustatyti, ar eismo įvykis lėmė tam tikras išvaržas. Sveikatos sutrikimo mąsto neturėtų keisti. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra nustatomas data, kai sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ilgesnis laikotarpis kartais labai išsiplečia. Kaip pavyzdžiui, nustačius šonkaulių lūžius tai gali užsitęsti ir pusmetį, ir metus. Sunkiam sveikatos sutrikdymui yra numatyti punktai, kas gali sąlygoti. Kol kas nei vienas iš tų sužalojimų, nelemia sunkaus sveikatos sutrikdymo. Gydymo trukmė sveikatos sutrikdymo masto nelemia. Pati gydymosi trukmė labiau įtakos turi kai yra nustatomi nežymūs sveikatos sužalojimai. Jei jų gydymas išsitęsia ilgesniam nei 10 dienų, jie tampa nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jei yra sužalojimų visuma, visada yra imamas pats sunkiausias sužalojimas ir jis nusprendžia kokio pobūdžio yra sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nesunkų sveikatos sutrikdymą sąlygoja šonkaulių lūžiai ir kepenų sumušimas, kuris buvo gydytas konservatyviai. t.y. neoperuojant. Išvaržos apimtų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išvaržas reikia susieti su pačiu eismo įvykiu. Pagal pirminius dokumentus, pateiktus jai atliekant pirminę ekspertizę 2016 m. gegužės mėnesį, stuburo sužalojimų nebuvo nustatyta. Visas išvaržas reikėtų susieti su pačiu eismo įvykiu. Esmė yra ta, kad yra degeneraciniai pakitimai toje zonoje, kurioje yra išvaržos. Pačias išvaržas gali sąlygoti labai daug veiksnių: traumos, slankstelinė patologija, genetinės ligos. Reikėtų kompleksinės ekspertizės. Pagal dabartinius skundus, kuriuos pavyko rasti pateiktoje medicininėje dokumentacijoje, pagrindinis skundas yra skausminis. Daktarai neaprašo kokių kitokių sutrikimų. Didelė tikimybė, kad po kompleksinės ekspertizės sužalojimo mastas nesikeistų. Ar reikėtų atlikti kompleksinę ekspertizę, reikėtų spręsti teismo nuožiūra. Jei būtų nukentėjusiajai nustatytas neįgalumas, tuomet klausimą dėl sužalojimo laipsnio nustatymo reikėtų spręsti gavus dokumentus dėl nustatytos negalios. Reikėtų kompleksinės ekspertizės ir gydytojo neurochirurgo, arba neurologo vertinimo, nes praėjo ilgas laiko tarpas po traumos. Iš karto buvo atliktas magnetinis rezonansas kaklinės stuburo dalies. Juosmeninės stuburo dalies magnetinis rezonansas atliktas rugpjūčio mėnesį, o ne iš karto po įvykio. Jai pateiktoje ligos istorijoje rašoma, kad iš karto po traumos buvo atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomograma Nr. 864ST, 2016-04-25 d. Gydytojas radiologas aprašė dešiniųjų 7,8,9 šonkaulių lūžius su dislokacija ir t.t. Iš šios kompiuterinės tomografijos gydytojas nevertino stuburo patologijos. Dėl tyrimų atlikimo sprendžia gydytojas. Kartais skirtingi tyrimai būna atliekami ne tą pačią dieną. Kartais būna, kad keli tyrimai vertinami kaip vienas tyrimas. Šiuo atveju buvo krūtinės ląstos kompiuterinė tomograma. Dėl stuburo išvaržos susiejimo su įvykiu turėtų spręsti tos srities specialistas. Vertinant naujai pateiktus duomenis, labiausiai įtarimą kelią tai, kad yra degeneraciniai pakitimai. Panašu į tai, kad nukentėjusiosios stuburas iki įvykio nebuvo visiškai sveikas. Stuburo pakitimai galėjo atsirasti dėl patologijos, dėl genetikos, dėl susidėvėjimo, dėl buvusių mikro traumų.

402017-08-30 ekspertizės akte Nr. PEKG 44/2017 (01) nurodyta, kad S. B. po 2016-04-23 eismo įvykio padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl šonkaulių lūžių bei kepenų sumušimo, gydymosi trukmė ar NDNT nustatytas darbingumo lygis neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui (3 t., b. l. 119-123).

41Galima laiduotoja O. B. teismui parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos sūnus. Ji turi dar du sūnus. A. yra vyriausias sūnus, jis gyvena netoli jos. Sūnus yra sąžiningas žmogus, neturi žalingų įpročių. Dažnai susitinka, sūnus padeda ūkio darbuose. Jų santykiai labai artimi. Ji gali jam daryti teigiamą įtaką. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba mokytoja. Sūnus jos klauso. Palaiko savo prašymą atleisti sūnų A. B. nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą. Nori padėti savo sūnui morališkai. Gali laiduoti už savo sūnų, kad ateityje jis nebenusikals. Sūnus jai sakė, kad atsitiko nelaimingas atsitikimas, kad jis nepastebėjo automobilio.

42Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesupranta, kodėl ekspertai nenustatė neurologinių sutrikimų dėl galvos skausmų. „Gjensidige‘ atmetė galimybę atlyginti už ligonlapius, nes tuo metu sirgo jos šeimos gydytoja, jai reikėjo nutraukti ligonlapį. Ji patyrė daug nuostolių, nes nedirbo. Patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą. Iki šiol nesusitaikė su vyro mirtimi, iki šiol lankosi pas psichologą. Vyras buvo geras tėvas jų vaikams. Buvo glaudus ryšys. Vyras remdavo vaikus finansiškai. Ji kenčia ir fizinį, ir dvasinį skausmą. Įvykio metu jų dukra laukėsi vaikelio, tačiau to dar nežinojo. Vaikai į metus porą kartų parvažiuodavo į Lietuvą, ir ji su vyru porą kartų per metus važiuodavo aplankyti vaikų. Ji dirba „( - )“. Vyras dirbo elektromontuotoju, iki kol 2015 m. jį ištiko infarktas. Po to vyras turėjo neįgalumą, bet jo sveikata gerėjo, ateityje jis būtų vėl dirbęs. Savo patirtą žalą vertina 20000 dėl savo patirtų išgyvenimų, nes ji patyrė didelius skausmus. Ją slaugė sūnus, ji dėl to patyrė pažeminimą. Jai teko nuolat gerti vaistus, buvo sunku fiziškai ir psichologiškai. Dabar nebepasitiki savimi. Jei visa jos prašoma priteisti suma būtų priteista iš kaltinamojo, supranta, kad tai jam būtų nepakeliama našta, tačiau jai padaryta žala labai didelė. Tuomet ji prašytų priteisti 60000, bet ne mažiau. Ji nedirbo 7 mėnesius. Dabar dirba žemesnėse pareigose, neatmeta galimybės, kad bus atleista iš darbo. Ji negalės dirbti fizinio darbo dėl savo sveikatos būklės. Kalbant apie 60000 sumą, ji turi omenyje ir vaikų prašomas priteisti sumas. Kaltinamasis pervedė 150, nes „Gjensidige“ ne viską apmokėjo. Kaltinamasis jai pervedė ir 453 Eurus. Tai buvo atlygis už patirtą turtinę žalą. Kaltinamasis sumokėjo 100 Eurų ir už advokato paslaugas. Jai buvo diagnozuota depresija jau po reabilitacijos. Iki autoįvykio dėl psichologinių problemų pas gydytojus nesikreipė. Sutinka, kad „Gjensidige“ atlygino dalį jos negautų pajamų. Sutinka mažinti 453 Eur turtinę žalą „Gjensidigei“. Galutinis sumažintas ieškinys „Gjensidigei“ yra 1353,63 Eur. Kai jai buvo pratęstas nedarbingumas, juto skausmus. Gegužės mėnesį jau juto stuburo ir kojos skausmus. 2 mėnesius laukė eilėje magnetiniam rezonansui atlikti. Juto nuolatinius galvos skausmus, tirpo kaklas, juto stuburo skausmus. Pirko vaistus, kurie buvo skirti depresijai gydyti. Prie patikslinto ieškinio yra pridėti nauji kvitai, už kuriuos draudimo įmonė jai neatlygino. Vaistus nuo skausmo gėrė dėl galvos ir stuburo skausmų. Su vyru niekada neturėjo problemų šeimoje. Vyro ir vaikų tarpusavio ryšys buvo labai glaudus. Vyras su vaikais bendraudavo ir telefonu, ir per „Skype“. Su vyru mėgo keliauti. Vyro ir jo mamos santykiai buvo šilti, nes vyras buvo jos vienintelis sūnus. Sūnus pirkdavo jai maistą, kitus produktus. Jai neturtinė žala sudaro 40000, nes draudimo bendrovė atlygino 5000. Tai buvo vienkartinė neturtinė žala už vyro žūtį. Jai neturtinė žala nėra atlyginta. Prašo 20000 Eur. 649,15 Eur turtinė žala už tai, kad „Skausmo klinikoje“ visos procedūros buvo mokamos, nes buvo gydyta netradiciniais metodais. Ji turėjo siuntimą iš gydytojos, tačiau į klinikas atvažiuodavo gydytojas iš Vilniaus, kuriam tas siuntimas netiko. Magnetinis rezonansas buvo mokamas, nes nesulaukė eilės atlikti nemokamą magnetinį rezonansą. Draudimo bendrovei pateikė duomenis apie mokestį už magnetinį rezonansą, tačiau nežino, kodėl ji atsisakė už jį apmokėti. Prašo priteisti turtinę žalą iš UAB „( - )“, nes jos ligonlapis nebuvo apmokėtas šimtu procentu. Turtinės žalos atlyginimas turi būti nukreiptas į draudimo bendrovę. Nežino, kiek galima prašyti priteisti neturtinės žalos. Jos nuomone 20000 suma yra reali. Neturtinė žala nukreipta į UAB „( - )“. Ankščiau B. pervedė 600, šiais metais 150, o 2016 m. spalio mėn. 303 Eur. Ir 2016.09.21 - 100 Eur. Turėjo advokatę I. P., kaltinamasis jai sumokėjo 150 Eur už jos paslaugas. „Gjensidige“ nesumokėjo už keturnedėlį ir už giedorių paslaugas. Taip pat buvo problemų su vaikų bilietais. 100 Eur kaltinamasis sumokėjo turtinei žalai atlyginti. Taip pat mano, kad ir 150 Eur jis sumokėjo už turtinę žalą už metines. Ji suprato, kad metinių ir keturnedėlių išlaidų nėra privaloma atlyginti. Tie 600 Eur, kurie buvo pervesti pernai metais, mano, kad 500 už tai ką neapmokėjo „Gjensidige“ už giedorius ir keturnedėlį, o 100 Eur už advokatą. Mano, kad tie pervesti 600 Eur buvo turtinei žalai atlyginti. Iš 1303 Eurų, kurie jai buvo sumokėti bankiniais pavedimais ir grynais, 1200 buvo sumokėta jai, o 100 vaikams. Tie 600 Eurų buvo skirti turtinei žalai atlyginti. Jai sunku atsakyti. Tai buvo ir kvitai už vaistus. 2016-09-21, kai gavo 600 Eur, nežino, ar ji turėjo proceso išlaidų. Turtinis reikalavimas nukreiptas tik į draudimo bendrovę. Manė, kad tie 600 Eur buvo pervesti iš draudimo bendrovės.

43Nukentėjusioji O. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo priteisti 20000, nes sūnus buvo jos vienturtis. Dabar jokių giminių nebeturi, tik marčią. Jai reikia galvoti apie savo ateitį. Gauna 300 Eur pensiją. Turi daug sveikatos problemų, „demensija, geltoną dėmę“. Yra problemos su akimis, su ausimis, stuburu, kepenimis. Sūnus dažnai ją lankydavo. Praėjus 4 mėnesiams po sūnaus laidotuvių mirė jos vyras. Kaltinamasis jai pervedė 500 Eurų iš karto, vėliau 150 eurų. Iš viso pervedė 650 Eur. Kaltinamasis jai atlygino 650 Eurų.

44Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji O. B. prašo jai priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 140-143).

45ADB „( - ) pateikė rašytinius paaiškinimus dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 146-158).

46Nukentėjusieji A. B. ir A. B. ieškiniu prašo jiems priteisti po 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 161, 200).

47ADB „( - ) pateikė atsiliepimus į ieškinius dėl žalos atlyginimo (2 t., 182-199, 3 t. 182-196).

48Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji S. B. prašo jai priteisti 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat turtinę žalą (3 t., b. l. 2-3, 98-118, 144-167).

49O. B. pateikė teismui prašymą perduoti A. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir su prašymu susijusius dokumentus (3 t, b. l. 4-11).

50Byloje pateikti charakterizuojantys duomenys apie kaltinamąjį A. B. ir jo šeimą, mokėjimo pavedimai žalai atlyginti (3 t., b. l. 12-37, 168-169, 4 t., b. l. 10-11, 13).

51Byloje pateikti duomenys apie civilinio atsakovo UAB „( - )“ finansinę būklę (3 t., b. l. 57).

52Nukentėjusioji S. B. pateikė duomenis apie neįgalumo nustatytą (3 t., b. l. 80-81).

53Dėl nusikalstamos veikos

54BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nagrinėjamu atveju vienas asmuo žuvo, kitam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Esant tokioms situacijoms nusikalstama veika kvalifikuojama pagal sunkiausias pasekmes, t. y. dėl žmogaus žūties, tokiu būdu apimant ir sveikatos sutrikdymą.

55BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

56Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.). Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 p.). Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 154 p.).

57Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, specialistų išvados, pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, alkotesterio parodymai ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti.

58Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinamasis A. B. 2016-04-23, apie 15.22 val., Šiaulių rajone, ( - ), nelygiareikšmių ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - krovininį automobilį VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) su priekaba KUMLIN ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo (KET 127 p.), neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančiam automobiliui VW POLLO, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo S. B. (KET 154), ir dėl to automobiliai susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio VW POLLO keleivis R. B. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną, 18.50 val., mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

59Tarp nurodytų kaltinamojo veiksmų ir R. B. žūties bei S. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys: kaltinamojo automobilio išvažiavimas iš šalutinio kelio, neskyrus reikiamo dėmesio įsitikinti, kad prieš pat sunkvežimį pagrindiniu keliu važiuoja lengvasis automobilis lėmė tai, kad įvyko stiprus šių transporto priemonių susidūrimas, dėl ko ir kilo pasekmės – vienas asmuo žuvo, kitas buvo sužalotas.

60Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011). Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje asmuo nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų (LAT 2011-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

61Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, kadangi jam nepažeidus kelių eismo taisyklių, t. y. praleidus pagrindiniu keliu važiavusį lengvąjį automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

62Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jis artėdamas link pagrindinio kelio, apsižvalgė į abi puses, pastebėjo mašinas iš kairės ir iš dešinės pusės, įvertino situaciją, kad jis joms netrukdė, prieš pat sankryžą dar kartą apsižvalgė, bet neįvertino, kad sunkvežimiui yra vadinama „juodoji zona“, per vadinamas „stoikes“ nepamatė kitos mašinos, buvo nepakankamai apdairus, paskutinę sekundę pamatė, kad iš kairės pusės yra lengvoji mašina, puolė stabdyti, bet buvo per vėlu, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio ir nesustojo pakankamą laiko tarpą, kad įsitikintų, jog į sankryžą įvažiuoti tikrai saugu, įsitikintų, jog nematomoje zonoje taip pat nėra transporto priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio kitai transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (vairuotojo ilgametę patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti.

63Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai.

64Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

65Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 38), veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 39-44), padaryti pažeidimai nėra grubūs, sunkūs, tikėtina, susiję su dirbamo darbo (vairuotoju) specifika. Kaltinamasis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbdavys tarpininkauja byloje ir palaiko kaltinamąjį, kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai atlygins žalą. Kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atlygino nukentėjusiesiems dalį turtinės ir neturtinės žalos, turtinę žalą savo nuožiūra nustatyta apimtimi atlygino draudimo įmonė, neturtinei žalai atlyginti byloje civiliniu atsakovu įtraukta kaltinamojo darbovietė, kurios turtinė padėtis iš esmės nėra bloga, todėl yra pagrindo manyti, kad iš atsakingų asmenų priteista turtinė ir neturtinė žala bus realiai atlyginta.

66Byloje yra laiduotojos O. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

67Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 d.). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 str. 4 d.).

68Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog O. B. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra kaltinamojo mama, gyvena tame pačiame rajone, nuolat bendrauja, darbovietės charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka, jos sveikatos būklė yra tinkama, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Nukentėjusieji ir jų atstovai teismo posėdžio metu neišreiškė prieštaravimų laidavimo instituto taikymui. Kaltinamasis pateikė duomenų apie save, savo šeimą, vaikų pasiekimus, vaikų ateities planus, iš kurių darytina išvada, kad kaltinamasis yra padorus žmogus, rūpestingas tėvas, vertas to, kad jam ir jo šeimai būtų suteikta galimybė su lengvesnėmis teisinėmis pasekmėmis toliau gyventi, dirbti, atlyginti padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje – kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad padaryta žala bus visiškai atlyginta atitinkamų atsakingų asmenų (įmonių), kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dvejiems metams, o baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

69Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). A. B. padarė KET pažeidimus, dėl kurių kilo skaudūs padariniai, šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas gali, bet neprivalo skirti paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant šį klausimą įvertintina tiek kaltinamojo asmenybė, tiek tai, kad jis dirba darbą, tiesiogiai susijusį su transporto priemonės vairavimu. Nors tai savaime neeliminuoja galimybės uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamos bylos kontekste tai nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga. Kaltinamajam teisė vairuoti reikalinga visų pirma kaip pajamų šaltinis, o ne patogesniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Kaltinamasis dirba vairuotoju UAB „( - )“, kuri turės atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems. UAB „( - )“ tarpininkaudama prašo neuždrausti kaltinamajam naudotis specialia vairavimo teise, kadangi įmonei tektų atleisti kaltinamąjį iš darbo, nors kaltinamasis yra geras darbuotojas, be to, kaltinamasis, dirbdamas įmonėje, prisidėtų prie žalų atlyginimo. Kaltinamasis iš darbo užmokesčio išlaiko šeimą, pateikė duomenis, kad turi problemų su sveikata (konstatuota stuburo osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų išvaržos (3 t., b. l. 14), dėl kurių negalėtų dirbti kitokio darbo. Uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju esmingai nieko nepakeis, kadangi naudotis teise gali būti uždraudžiama tik ribotą laiko tarpą, o ne visam gyvenimui. Tuo tarpu uždraudus jam vairuoti, kaltinamasis netektų darbo ir atitinkamai savo pajamų, o tai atsilieptų ne tik jo paties tinkamo pragyvenimo galimybėms, bet ir galimybei atlyginti žalą įmonei UAB „( - )“, jei to būtų pareikalauta. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga.

70Tačiau kaltinamajam gali būti skiriama kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.). Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 str.). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų. Atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, atlygintą žalą nukentėjusiesiems, į UAB „( - )“ ketinimą reikalauti prisidėti prie įmonės nukentėjusiesiems atlygintos žalos atlyginimo, kaltinamajam skirtina 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

71Automobilis WP POLO, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis S. B., saugomas UAB "( - )" aikštelėje, grąžintinas S. B. jos neribotam disponavimui.

72Automobilis VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis UAB „( - )“, grąžintas saugoti savininko atstovui, paliktinas neribotam savininko disponavimui.

73Darbo režimo kvitas, laikomas pakete Nr. 1, CD diskas, laikomas pakete Nr. 1, paliktini saugoti prie bylos.

74Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

752016-07-20 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „( - )“ (įm. k. ( - )) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - dviem žemės sklypams paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nukentėjusiesiems.

76Dėl neturtinės žalos atlyginimo

77Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė kaltinamajam civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji O. B. prašo jai priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusieji A. B. ir A. B. ieškiniu prašo jiems priteisti po 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji S. B. prašo jai priteisti 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 1807,21 Eur turtinės žalos (bylos nagrinėjimo pabaigoje posėdžio metu buvo patikslintas žalos dydis - 1353,63 Eur).

78Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

79Nukentėjusioji S. B. nurodo, kad jai dėl jos sveikatos sužalojimo buvo padaryta 20000 Eur neturtinė žala. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad po auto įvykio gydėsi VšĮ Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, vėliau reabilitacijos „( - )“ sanatorijoje, dar vėliau (viso 7 mėn.) gydėsi pas šeimos gydytoją, 2016-11-29 jai nustatytas neįgalumas (50 procentų darbingumas). Dėl sužalojimų teko daug kentėti, patyrė didelį fizinį skausmą (lūžę 4 šonkauliai) ir kančias (pažeistos kepenys, plaučiai). Neatstatomai pažeistas stuburas (nustatytos stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių diskų išvaržos), iki šiol neišnyksta galvos, kaklo ir nugaros skausmai, skausmo malšinimui nuolat geriami vaistai. Laukia ilgas gydymas, medikai neprognozuoja visiško sveikatos atstatymo. Dėl patirtų sužalojimų ir dalies darbingumo praradimo atsirado nevisavertiškumo jausmas, pakito gyvenimo būdas, teko patirti nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, apriboti „karjeros laiptai“.

80Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajai dėl jos sužalojimo padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

81Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

82S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl šonkaulių lūžių bei kepenų sumušimo. Specialiai atlikus ekspertizę, ekspertai pateikė išvadą, kad gydymosi trukmė ar nustatytas darbingumo lygis neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. S. B. nurodo, kad dėl eismo įvykio atsirado problemos su stuburu. Ši argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Teisme apklausta specialistė paaiškino, kad yra degeneraciniai pakitimai, panašu į tai, kad nukentėjusiosios stuburas iki įvykio nebuvo visiškai sveikas, stuburo pakitimai galėjo atsirasti dėl patologijos, dėl genetikos, dėl susidėvėjimo, dėl buvusių mikro traumų. Ekspertai, atlikę ekspertizę taip pat nenustatė jokių kitų su eismo įvykiu susijusių sužalojimų. Kita vertus, sutiktina su nukentėjusiosios atstovo argumentu, kad dėl eismo įvykio tam tikros pasekmės galėjo būti, galbūt suaktyvėjo tam tikri procesai organizme, dėl ko nukentėjusioji ėmė jausti ir kitus sveikatos sutrikimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis buvo blaivus, vykdė darbo funkcijas, žalą atlygina kaltinamojo darbdavys. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintina, kad S. B. padaryta 5000 Eur neturtinė žala.

83Dėl R. B. žūties eismo įvykio metu nukentėjusioji O. B. prašo jai priteisti 20000 Eur, nukentėjusieji A. B. ir A. B. po 10000 Eur, nukentėjusioji S. B. - 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

84Pagrįsdama neturtinės žalos dydį O. B. nurodė, kad R. B. buvo vienintelis jos sūnus. Jų santykiai buvo labai artimi. Kadangi yra garbingo amžiaus, turi įvairių sveikatos problemų, sūnus ja rūpindavosi, tiek buitiniais dalykais, tiek įvairiausia pagalba, tiek nuvežant į gydimo įstaigas, parduotuvę bei vaistinę. Iki šiol sukrėsta dėl įvykusių įvykių. Įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Jai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

85Pagrįsdami neturtinės žalos dydį A. B. ir A. B. nurodė, kad abu labai išgyveno dėl tėvo ankstyvos ir netikėtos mirties, patyrė dvasinį skausmą ir sukrėtimą. Jis buvo pats artimiausias ir brangiausias žmogus, visada palaikydavo, užjausdavo, skatindavo, padėdavo. Turėdami tokį tėvą, jautėsi labai saugūs. Dabar tokio saugumo jausmo nebeturi. Labai išgyvena ir dėl vienos likusios mamos. Patys grįžti į Lietuvą gyventi galimybių neturi.

86Pagrįsdama neturtinės žalos dydį S. B. nurodė, kad dėl vyro netikėtos mirties išgyveno ir dabar dar išgyvena didelį dvasinį skausmą, sielvartą, baimę ir didelį nerimą dėl ateities. Labai slegia vienatvė ir liūdesys. Likusi viena jaučiasi nesaugi. Yra pažeisti jos gyvenimo interesai, liko neįgyvendinti planuoti darbai ir svajonės. Iki šiol negali susitaikyti su artimo ir mylimo žmogaus netektimi (santuokoje išgyveno 35 metus), yra sukrėsta, nuolat graudinasi. Jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas gydymas antidepresantais. Gydymas tęsiasi iki šiol.

87Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo R. B., nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.).Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

88Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).

90Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

91Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys Nr.2K-272/2011, 2K-177-696/2015).

92Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007). Tokiais atvejais už padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).

93Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo darbdavio UAB „AR10“, kadangi eismo įvykį kaltinamasis padarė vykdydamas darbdavio nurodymus – dirbdamas jam pavestą darbą. Šioje vietoje svarbu pastebėti, kad UAB „( - )“ pareiga atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems kyla be kaltės, įmonė atsakinga tampa dėl teisinio reglamentavimo aspektų, taigi, nėra atlikusi tiesioginių veiksmų, dėl kurių kilo žala. Taip pat neturtinė žala nukentėjusiesiems neturėtų būti nustatoma didesnė vien dėl to, kad įmonė turi daugiau galimybių tą žalą atlyginti. Nukentėjusieji dėl R. B. mirties bendrai prašo priteisti iš UAB „( - )“ 80000 Eur. Tačiau S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jei žala būtų priteisiama iš paties kaltinamojo, tiek daug nebūtų prašoma, prašytų 60000 Eur. Taip pat pastebėtina, kad UAB „( - )“ pateikė informaciją, jog turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, susijusių su gautomis paskolomis, kurių dydis 1609416 Eur, tai yra itin dideli įsipareigojimai.

94Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

95Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimai savaime nėra grubūs, nors ir įvyko sunkios pasekmės, kadangi pažeidimai nėra lemti šiurkštaus, chuliganiško KET nesilaikymo, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebėgo iš įvykio vietos, kvietė greitąją pagalbą, savo kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, ėjo į laidotuves, atlygino dalį žalos. Kaltinamasis nėra teistas, nors anksčiau baustas už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai smulkūs, todėl negalima daryti išvadą, kad kaltinamasis būtų nuosekliai ėjęs nelaimės link.

96Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10000 iki 90000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

97Nagrinėjamu atveju yra net keturi nukentėjusieji, todėl nustatant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į nukentėjusiųjų skaičių.

98Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), t. y. nuo 4344 Eur iki 43443 Eur.

99Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Pastaroji 2017-10-03 nutartis priimta byloje, kurioje aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos.

100Nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. ieškinys vertintinas kaip iš esmės pagrįstas, prašomos priteisti sumos yra pakankamai adekvačios, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, į tai, kad nukentėjusieji gyvena užsienyje, todėl nebeturėjo galimybės palaikyti tokių glaudžių santykių su tėvu. Nukentėjusiosios O. B. ieškinys mažintinas, be kitų išdėstytų aplinkybių atsižvelgiant į tai, kad kaip motina, ji neteko jau brandaus amžiaus sūnaus. Nukentėjusiosios S. B. ieškinys mažintinas, be kitų išdėstytų aplinkybių atsižvelgiant į tai, kad pati nukentėjusioji yra dirbanti, gaudavo nemažas pajamas, jai buvo nustatytas nedarbingumas, kuris, tikėtina, gali būti pratęstas, todėl dėl sutuoktinio mirties negali būti vertinama, kad nukentėjusioji neteko šeimos pajamų šaltinio.

101Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, vadovaujantis įvardinta kasacinio teismo praktika, nustatytina, kad O. B. patyrė 15000 Eur (šiek tiek daugiau nei vidurkis), nukentėjusieji A. B. ir A. B. - po 10000 Eur (mažiau nei vidurkis), nukentėjusioji S. B. - 14000 Eur neturtinės žalos. Pažymėtina, kad panašią poziciją išsakė ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas. Nustatant tokio dydžio neturtinę žalą bus išlaikyta nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo interesų pusiasvyra, taip pat tai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o bendra suma atitinka kasacinio teismo įvardintų priteistinų neturtinės žalos sumų vidurkį. Pilna apimtimi tenkinti pareikštus ieškinius nėra pagrindo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės neleidžia vertinti, jog kaltinamojo padaryta veika esmingai išsiskiria nuo kitų tokio pobūdžio veikų, nutinkančių šalies keliuose.

102Dėl turtinės žalos

103Nukentėjusioji S. B. reikalauja iš draudimo įmonės priteisti 1353,63 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 649,15 Eur išlaidos vaistams ir 704,48 Eur negautos pajamos dėl negauto darbo užmokesčio.

104Civilinė atsakovė ADB „( - )“ pateikė išsamų ir motyvuotą atsiliepimą į ieškinį (3 t., b. l. 182-196), kuriame nurodo, kad nesutinka atlyginti nurodytą žalą, kadangi išlaidos vaistams nesusijusios su eismo įvykiu, o negautas darbo užmokestis paskaičiuotas neteisingai.

105Civilinė atsakovė teisingai pastebi, kad byloje net kelis kartus buvo nustatomas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas ir nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiosios stuburo problemos kilo eismo įvykio metu. Kita vertus, nukentėjusiosios atstovas teisingai pastebėjo, kad eismo įvykis stuburo būklei gero irgi nepridėjo. Sprendžiant pagal tai, kad nukentėjusioji po įvykio buvo aptikta galvą atrėmusi į vairą, galima daryti išvadą, kad eismo įvykio metu dėl automobilių kontakto, smūgio pasekoje, nukentėjusiajai galėjo būti padarytas tam tikras fizinis poveikis stuburui, todėl galėjo paaštrėti jau turėtos sveikatos problemos. Tačiau, kaip minėta, ekspertai tokio akivaizdaus ir tiesioginio ryšio nenustatė, todėl negalima teigti, jog ekspertizės akte neįvardintos sveikatos problemos kilo nuo eismo įvykio arba vien tik nuo eismo įvykio. Pažymėtina, kad teismo ekspertai nurodė, jog po eismo įvykio konstatuoti stuburo kaklinės dalies, o taip pat ir juosmeninės dalių degeneraciniai pakitimai neturi priežastinio ryšio su patirtais kūno sužalojimais, kadangi stuburo kaklinės dalies lėtiniai degeneraciniai pokyčiai aprašyti dar 2007 metais, o nukentėjusiosios gydymosi metu Šiaulių ligoninėje kaklo srities trauma nenustatyta, pati nukentėjusioji tuo nesiskundė.

106Civilinė atsakovė pastebi, kad kvituose nukentėjusioji nurodo ir vitaminus, su virškinimo, skrandžio, smegenų kraujotakos sutrikimais susijusius vaistus. Tokie sutrikimai, jei jie yra, yra pakankamai nutolę nuo eismo įvykio pasekmių, jų pagrindu gali būti ir psichologinė nukentėjusiosios savijauta bei požiūris į ateitį po nelaimės. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų, dėl kurių nukentėjusiajai atlygintina neturtinė žala, yra fizinis skausmas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, todėl iš esmės neturtinei žalai atlyginti skirti pinigai gali būti nukreipti ir ilgalaikiams simptomams, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, malšinti. Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, kad reikalavimas dėl išlaidų vaistams atlyginti tenkintinas tik iš dalies, priteisiant 100 Eur.

107Dėl 704,48 Eur negautų pajamų civilinė atsakovė ADB „( - )“ nurodo, kad apskaičiavo negautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-04-25 iki 2016-08-19, minusavo iš gautos sumos VSDF išmokėtas išmokas ir susidariusį skirtumą – 453,58 Eur – išmokėjo nukentėjusiajai, tokiu būdu atlyginant visas negautas dėl eismo įvykio pajamas. Už laikotarpį nuo 2016-08-25 iki 2016-11-29 mokėti išmoką už negautas pajamas atsisakė, motyvuodama tuo, kad nurodytas nedarbingumo periodas nesusijęs su eismo įvykio pasekmėmis. Su šia civilinės atsakovės pozicija sutiktina.

108Kaip nustatyta, S. B. nustatyti sužalojimai buvo odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas; šonkaulių lūžiai; kraujas krūtinplėvės dešinėje; kepenų sumušimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas ekspertizės metu konstatuotas dėl šonkaulių lūžių bei kepenų sumušimo. Teismo vertinimu, nerealu, kad šonkaulių lūžių bei kepenų sumušimui reikalingas net septynių mėnesių periodas, tokio pobūdžio traumos gyja ženkliai greičiau. Tai, kad nukentėjusiajai ilgą laiką buvo tęsiamas nedarbingumas, nereiškia, jog jis susijęs su eismo įvykiu. Nukentėjusioji nurodė, kad į medikus kreipėsi dėl stuburo problemų. Teismo vertinimu, nedarbingumas buvo įtakotas visų pirma bendrų nukentėjusiosios sveikatos būklės veiksnių, apie kuriuos jau pasisakyta sprendžiant klausimą dėl išlaidų vaistams atlyginimo (ką patvirtina ir ekspertų išvada). Pažymėtina, kad draudimo įmonė nukentėjusiesiems jau yra atlyginusi 12151,95 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Esant nustatytoms aplinkybėms, vertintina, kad draudimo įmonė jau atlygino visą pagrįstą sumą dėl negauto darbo užmokesčio, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

109Dėl nukentėjusiesiems priteistinų sumų

110Civilinė atsakovė ADB „( - )“ nurodė, kad atlygino 5000 Eur neturtinę žalą, juos pervesdama į S. B. banko sąskaitą.

111Kaltinamasis ir nukentėjusioji S. B. pateikė duomenis (ir paskutinio teisiamojo posėdžio metu), kad O. B. sumokėjo 650 Eur, A. B. – 100 Eur, S. B. – 1653 Eur, didžioji dalis skirta proceso išlaidoms atlyginti. Iš kaltinamojo pozicijos matyti, kad jis laiko, jog likusi 453 Eur dalis S. B. sumokėta kaip neturtinė žala. Tokiu atveju nėra svarbu, kaip sumokėtus pinigus traktuoja ir kam juos panaudojo nukentėjusioji.

112Teismo vertinimu, O. B. patyrė 15000 Eur, nukentėjusieji A. B. ir A. B. - po 10000 Eur, nukentėjusioji S. B. - 19000 Eur neturtinės žalos (14000+5000).

113Atsižvelgiant į sumas, kurios jau sumokėtos nukentėjusiesiems, O. B. priteistina 14350 Eur, A. B. – 9900 Eur, A. B. – 10000 Eur, S. B. – 13547 Eur.

114Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius dėl S. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patyrė 209,25 Eur išlaidų (3 t., b. l. 207-208), dėl O. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patyrė 262,27 Eur išlaidų (4 t., b. l. 3-4). Atsižvelgiant į tai, kad byla užtruko ir dėl to proceso išlaidos buvo didesnės dėl nukentėjusiosios S. B. prašymo skirti byloje ekspertizę, kuri bylos nagrinėjimo rezultatui įtakos neturėjo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, galimą pareigą atlyginti darbdavio patirtus nuostolius dėl žalos atlyginimo, baudžiamojo poveikio priemonę, patirtas išlaidas S. B. samdytiems atstovams, prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1-2 d., 106 str. 2 d.).

115Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Nutarė

116A. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti jį O. B., a. k. ( - ) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

117A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

118A. B. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones - neskirti.

119A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

120Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinės atsakovės UAB „( - )“ O. B. – 14350 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt), A. B. – 9900 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus), A. B. – 10000 Eur (dešimt tūkstančių), S. B. – 13547 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt septynis) neturtinės žalos atlyginimui.

121S. B. priteisti 100 Eur (vieną šimtą) turtinės žalos atlyginimui iš civilinės atsakovės ADB „( - )“.

122Priteisti iš A. B. 200 Eur (du šimtus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) - AB „Swedbank“ banke, ( - ) - AB „Citadele“ banke, ( - ) - AB DNB banke, ( - ) - AB SEB banke, ( - ) - AB Šiaulių banke, ( - ) - Danske banke, ( - ) - Nordea banke, ( - ) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą teisinę pagalbą.

123Automobilį WP POLO, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį S. B., saugomą UAB „( - )“ aikštelėje, grąžinti S. B. jos neribotam disponavimui.

124Automobilį VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį UAB „( - )“, grąžintą saugoti savininko atstovui, palikti neribotam savininko disponavimui.

125Darbo režimo kvitą, laikomą pakete Nr. 1, CD diską, laikomą pakete Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

1262016-07-20 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „( - )“ (įm. k. ( - )) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - dviems žemės sklypams palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nukentėjusiesiems.

127Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

128Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant Editai Petrevičienei,... 3. dalyvaujant prokurorui G. G.,... 4. kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui A. M.,... 5. nukentėjusiajai S. B., jos atstovui advokatui S. A.,... 6. nukentėjusiajai O. B., jos atstovui advokatui M. Š.,... 7. civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui R. D.,... 8. nedalyvaujant nukentėjusiesiems A. B. ir A. B.,... 9. civilinio atsakovo ADB „( - )“ atstovui,... 10. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B.,... 11. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 12. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 13. A. B. 2016-04-23, apie 15.22 val., ( - ), nelygiareikšmių ( - ) gatvių... 14. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 15. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą,... 16. Byloje S. B. iniciatyva buvo papildomai apklausta specialistė bei paskirta... 17. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 18. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo... 19. A. B., apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai ir... 20. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti eismo įvykio... 21. Apžiūros protokole nurodyti krovininio automobilio VOLVO FM, valstybinis Nr.... 22. Apžiūros protokole nurodyta iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo... 23. Apžiūros protokole nurodyti lengvojo automobilio WP POLO, valstybinis Nr. ( -... 24. Specialisto išvadoje Nr. M 218/2016(04) nurodoma, kad R. B. mirtis įvyko dėl... 25. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3078/16(01) nurodyta, kad S. B. kraujyje... 26. Specialisto išvadoje Nr. G 723/2016(04) nurodoma, kad S. B. nustatyti... 27. Specialistės paaiškinime nurodyta, kad S. B. nustatytas nesunkus sveikatos... 28. Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2016-04-23 buvo šeštadienis, kažkur po 14... 29. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad yra S. B. ir R. B. sūnus. Tėvai gyveno... 30. Nukentėjusioji A. B. parodė, kad yra S. B. ir R. B. duktė. Tėvai gyvena... 31. Nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2016 balandžio 23 d. po pietų paskambino... 32. Liudytojas D. A. parodė, kad 2016-04-23, apie 15 val., tikslaus laiko... 33. Liudytojas E. J. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.28 val., dirbant viename... 34. Liudytoja M. P. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.28 val., dirbant kartu su vyr.... 35. Liudytojas G. S. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.24 val., dirbant kartu su... 36. Liudytojas E. A. parodė, kad 2016-04-23, apie 15.24 val., dirbant kartu su... 37. Alkotesterio parodymuose ir medicininės apžiūros akte Nr. 105 nurodyta, kad... 38. Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad A. B. teisė vairuoti kelių transporto... 39. Specialistė K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažino su... 40. 2017-08-30 ekspertizės akte Nr. PEKG 44/2017 (01) nurodyta, kad S. B. po... 41. Galima laiduotoja O. B. teismui parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos sūnus.... 42. Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesupranta,... 43. Nukentėjusioji O. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo priteisti... 44. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji O. B. prašo jai priteisti 20000 Eur... 45. ADB „( - ) pateikė rašytinius paaiškinimus dėl žalos atlyginimo (2 t.,... 46. Nukentėjusieji A. B. ir A. B. ieškiniu prašo jiems priteisti po 10000 Eur... 47. ADB „( - ) pateikė atsiliepimus į ieškinius dėl žalos atlyginimo (2 t.,... 48. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji S. B. prašo jai priteisti 40000 Eur... 49. O. B. pateikė teismui prašymą perduoti A. B. jos atsakomybėn pagal... 50. Byloje pateikti charakterizuojantys duomenys apie kaltinamąjį A. B. ir jo... 51. Byloje pateikti duomenys apie civilinio atsakovo UAB „( - )“ finansinę... 52. Nukentėjusioji S. B. pateikė duomenis apie neįgalumo nustatytą (3 t., b. l.... 53. Dėl nusikalstamos veikos... 54. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 55. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 56. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti... 57. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties... 58. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių... 59. Tarp nurodytų kaltinamojo veiksmų ir R. B. žūties bei S. B. nesunkaus... 60. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo... 61. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga... 62. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo... 63. Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir... 64. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis... 65. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 38),... 66. Byloje yra laiduotojos O. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn... 67. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar... 68. Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir... 69. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo... 70. Tačiau kaltinamajam gali būti skiriama kita baudžiamojo poveikio priemonė -... 71. Automobilis WP POLO, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis S. B., saugomas UAB "(... 72. Automobilis VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis UAB „( - )“,... 73. Darbo režimo kvitas, laikomas pakete Nr. 1, CD diskas, laikomas pakete Nr. 1,... 74. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 75. 2016-07-20 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „( - )“... 76. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 77. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė... 78. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 79. Nukentėjusioji S. B. nurodo, kad jai dėl jos sveikatos sužalojimo buvo... 80. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos... 81. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo... 82. S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl šonkaulių lūžių... 83. Dėl R. B. žūties eismo įvykio metu nukentėjusioji O. B. prašo jai... 84. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį O. B. nurodė, kad R. B. buvo vienintelis... 85. Pagrįsdami neturtinės žalos dydį A. B. ir A. B. nurodė, kad abu labai... 86. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį S. B. nurodė, kad dėl vyro netikėtos... 87. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos... 88. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas... 90. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas... 91. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 92. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto... 93. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę neturtinė žala priteistina iš... 94. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek... 95. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo,... 96. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių... 97. Nagrinėjamu atveju yra net keturi nukentėjusieji, todėl nustatant patirtos... 98. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties... 99. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių... 100. Nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. ieškinys vertintinas kaip iš esmės... 101. Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, vadovaujantis įvardinta kasacinio... 102. Dėl turtinės žalos... 103. Nukentėjusioji S. B. reikalauja iš draudimo įmonės priteisti 1353,63 Eur... 104. Civilinė atsakovė ADB „( - )“ pateikė išsamų ir motyvuotą... 105. Civilinė atsakovė teisingai pastebi, kad byloje net kelis kartus buvo... 106. Civilinė atsakovė pastebi, kad kvituose nukentėjusioji nurodo ir vitaminus,... 107. Dėl 704,48 Eur negautų pajamų civilinė atsakovė ADB „( - )“ nurodo,... 108. Kaip nustatyta, S. B. nustatyti sužalojimai buvo odos nubrozdinimas, galvos... 109. Dėl nukentėjusiesiems priteistinų sumų... 110. Civilinė atsakovė ADB „( - )“ nurodė, kad atlygino 5000 Eur neturtinę... 111. Kaltinamasis ir nukentėjusioji S. B. pateikė duomenis (ir paskutinio... 112. Teismo vertinimu, O. B. patyrė 15000 Eur, nukentėjusieji A. B. ir A. B. - po... 113. Atsižvelgiant į sumas, kurios jau sumokėtos nukentėjusiesiems, O. B.... 114. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius dėl S.... 115. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 116. A. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 117. A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur,... 118. A. B. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise... 119. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 120. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, priteisti iš... 121. S. B. priteisti 100 Eur (vieną šimtą) turtinės žalos atlyginimui iš... 122. Priteisti iš A. B. 200 Eur (du šimtus) valstybės garantuojamos teisinės... 123. Automobilį WP POLO, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį S. B., saugomą UAB... 124. Automobilį VOLVO FM, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį UAB „( - )“,... 125. Darbo režimo kvitą, laikomą pakete Nr. 1, CD diską, laikomą pakete Nr. 1,... 126. 2016-07-20 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „( - )“... 127. Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 128. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...