Byla 2A-732-823/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VEVIRA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“, ir I. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MEVEX“ 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimų nutarimų, pagal pareiškėjų BUAB „VEVIRA“ ir I. R. prašymus dėl leidimo pareiškėjų atstovui atlikti BUAB „MEVEX“ dokumentų ir informacijos patikrinimą bei pagal BUAB „MEVEX“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ prašymą dėl įmonės pabaigos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „MEVEX“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi UAB „MEVEX“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi BUAB „MEVEX“ bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat leista BUAB „MEVEX“ kreditoriams BUAB „Vevira“, kurią atstovauja bankroto administratorė UAB „Administratoriai LT“, bei I. R. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka savo lėšomis atlikti B UAB „MEVEX“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą bei pavesta BUAB „MEVEX“ bankroto administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ sudaryti sąlygas kreditorių atstovui atlikti dokumentų ir informacijos patikrinimą.
  3. 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas BUAB „MEVEX“ bankroto administratorės prašymas priimti sprendimą dėl BUAB „MEVEX“ pabaigos. Bankroto administratorė nurodė, kad ji įvykdė visus kreditorių susirinkimo pavedimus, pardavė visą įmonės turtą, o gautos lėšos buvo skirtos administravimo išlaidoms padengti. Įmonė veiklos nebevykdo, mokumas neatkurtas, atliktos visos likvidavimo procedūros, įmonėje jokio turto neliko, liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 1 116 504,17 Eur sumai.
  4. Pareiškėjas I. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimų nutarimus; remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, skirti bankroto administratorei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis BUAB „MEVEX“ bankroto procese, pusę sumos priteisiant pareiškėjo naudai; priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš BUAB „MEVEX“ kreditorių interesus ir žalos padarymo.
  5. Pareiškėjas nurodė, kad apie 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimus jis nebuvo tinkamai informuotas. Elektroninio pašto adresai, kuriais esą išsiunčiami pranešimai, yra neveikiantys, o pranešimas registruotu paštu išsiųstas pavėluotai, kad pareiškėjas apie susirinkimą sužinotų tik po susirinkimo bei jame nebegalėtų dalyvauti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi teismas pripažino BUAB MEVEX“ bankrotą tyčiniu ir nurodė patikrinti įmonės veiklą, tačiau iki šiol įmonės veikla nėra patikrinta, nes bankroto administratorė teismo nutarties nevykdo ir tyčia nepateikia įgaliotam atstovui nei informacijos, nei dokumentų. Bankrutuojančios įmonės veikla negali būti baigta iki nebus baigtas įmonės veiklos patikrinimas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorė, neteisėtai šaukdama susirinkimus, kai tam nėra pagrindo, tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes trukdo greitam ir objektyviam bankroto bylos nagrinėjimui, bei tyčia, pažeisdama kreditorių interesus, nesiekia, kad jų reikalavimai būtų patenkinti, kad būtų surastos įmonės vadovų paslėptos ir pasisavintos lėšos, kurios turėtų būti grąžintos kreditoriams.
  6. Taip pat I. R. kreipėsi į teismą su prašymais: įpareigoti BUAB „MEVEX“ bankroto administratorę ne vėliau kaip per 30 dienų, informuojant apie tai ne vėliau kaip prieš 15 dienų, sušaukti kreditorių susirinkimą daugumos kreditorių buvimo vietoje šiais klausimais: dėl BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojant administratorę su atitinkamu prašymu kreiptis į teismą; dėl 2016 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo „perleisti reikalavimo teisę į UAB „RS Logistic“ įsiskolinimą bankroto administratoriui bankroto administravimo išlaidoms padengti“ panaikinimo; remiantis CPK 95 straipsniu, skirti bankroto administratorei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bankroto procese, pusę sumos priteisiant pareiškėjo naudai; priimti atskirą nutartį – kreiptis į administratorės veiklą prižiūrinčias valstybines institucijas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus. Nurodė, kad su atitinkamu prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą 2017 m. gegužės 2 d. buvo kreiptasis į bankroto administratorę, tačiau ji į prašymą nereagavo, susirinkimo nurodytais klausimais iki šiol nesušaukė. Pažymėjo, kad administratorė, neteisėtai nešaukdama susirinkimo, kai tam yra imperatyvus pagrindas, numatytas ĮBĮ, tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes trukdo greitam ir objektyviam bankroto bylos nagrinėjimui, šiurkščiai pažeidinėja įmonės kreditorių teises.
  7. Pareiškėjai BUAB „VEVIRA“ ir I. R. pateikė kolektyvinį prašymą paskirti naują terminą BUAB „MEVEX“ dokumentų ir informacijos patikrinimui; leisti atlikti patikrinimą pareiškėjų atstovui I. R.. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą BUAB MEVEX“ bankroto administratorė nesudarė galimybes susipažinti su dokumentais.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. R. skundą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimo nutarimų; atmetė pareiškėjo I. R. prašymą dėl įpareigojimo BUAB „MEVEX“ bankroto administratorei sušaukti kreditorių susirinkimą kreditorių iniciatyva; atmetė pareiškėjų BUAB „VEVIRA“ ir I. R. kolektyvinį prašymą dėl leidimo pareiškėjų atstovui atlikti BUAB „MEVEX“ dokumentų ir informacijos patikrinimą; pripažino BUAB „MEVEX“ likviduota dėl bankroto ir leido ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
  2. Teismas nustatė, kad pirmasis BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, pagal kurią pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą ir su tuo susijusi informacija bei dokumentai turi būti pateikiami kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir procentine išraiška viršija 10 proc. ribą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos elektroniniu paštu, arba išsiunčiant registruotu laišku arba pateikiant pasirašytinai, arba išsiunčiant faksu. Pranešime apie susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė, susirinkimo data, laikas ir vieta, bendrovės pavadinimas, susirinkimo sušaukimo iniciatoriai. Kitiems kreditoriams, pateikusiems administratoriui raštišką prašymą, su kreditorių susirinkimu susijusi informacija ir dokumentai gali būti pateikiami faksu arba elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos. Iš bankroto administratorės teismui pateiktų duomenų matyti, kad apie 2017 m. lapkričio 27 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir pakartotinį 2017 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimą BUAB „MEVEX“ kreditoriai buvo informuoti elektroniniu paštu. Kreditoriui I. R. administratorės pranešimas dėl BUAB „MEVEX“ ketvirtojo kreditorių susirinkimo buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 21 d. registruotu paštu pareiškėjo (kreditoriaus) nurodomu adresu: ( - ). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad kreditoriui I. R. apie 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimus buvo pranešta tinkamai, laikantis nustatytos tvarkos ir terminų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo I. R. reikalavimo dėl BUAB „ MEVEX“ 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
  3. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkime už nutarimą dėl bendrovės veiklos pabaigos balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl kreditoriaus I. R., kurio reikalavimas sudaro tik 0,286 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, nedalyvavimas susirinkime neturėjo lemiamos įtakos susirinkimo kvorumui ir sprendimų priėmimui.
  4. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti bankroto administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. įsiteisėjusia nutartimi jau išnagrinėjo klausimą dėl BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl šis klausimas nebegali būti nagrinėjamas pakartotinai. Tuo tarpu sprendimas perleisti reikalavimo teisę į UAB „RS Logistic“ įsiskolinimą bankroto administratorei bankroto administravimo išlaidoms padengti buvo priimtas 2016 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime. Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2016 m. gruodžio 23 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad nėra pagrindo spręsti apie 2016 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu (dėl reikalavimo teisės perleidimo) prieštaravimą teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ar jį vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių interesus. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas I. R. jau yra pasinaudojęs nutarimų, priimtų 2016 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime, apskundimo galimybe, tiek šio susirinkimo, tiek jame priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, todėl nėra jokio pagrindo dar kartą svarstyti klausimą dėl 2016 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  5. Pasisakydamas dėl kolektyvinio BUAB „VEVIRA“ ir I. R. prašymo teismas nurodė, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, jog patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Šiuo atveju nuo teismo nutarties, kuria buvo leista atlikti BUAB „MEVEX“ dokumentų ir informacijos patikrinimą priėmimo (2017 m. liepos 26 d.) iki šio prašymo pateikimo dienos (2018 m. sausio 12 d.) praėjo daugiau nei penki mėnesiai, t. y. įstatyme nustatytas dokumentų ir informacijos patikrinimo terminas yra praėjęs, o galimybės skirti naują terminą dokumentų patikrinimui ĮBĮ nenumato.
  6. Iš bankroto byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad BUAB „MEVEX“ bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ būtų neatlikusi esminių bankroto įstatyme numatytų funkcijų. Teismas konstatavo, kad I. R. nei skunde, nei prašyme nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ tyčinio nesąžiningo elgesio atliekant BUAB „MEVEX“ bankroto administratoriaus pareigas. Skunde ir prašyme nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bei remiasi tik kreditoriaus nuomone. Dėl to teismas kreditoriaus I. R. prašymą dėl baudos skyrimo BUAB „MEVEX“ bankroto administratorei atmetė. Nenustatęs neteisėtų bankroto administratorės veiksmų teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde ir prašyme nurodytą reikalavimą priimti atskirąją nutartį ir ja kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl bankroto administratoriaus tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus ir žalos padarymo.
  7. Teismas nurodė, kad BUAB „MEVEX“ bankroto administratorė pateikė teismui įmonės likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus bei Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad įmonės mokumo atkurti nepavyko, bendrovė įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą neturi, todėl padarė išvadą, jog įmonės likvidavimo procedūra pabaigta ir yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu pareiškėjas I. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti negaliojančiais ir panaikinti visus 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimų nutarimus; 2) tenkinti prašymą leisti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį dėl BUAB „MEVEX“ dokumentų bei kitos informacijos patikrinimo pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį, nustatant papildomą terminą susipažinti su dokumentais ir pavedant atlikti patikrinimą kreditorių atstovui I. R.; 3) netenkinti BUAB „MEVEX“ administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos; 4) remiantis CPK 95 straipsniu skirti administratorei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant apelianto naudai; 5) išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) išvadas dėl atliktų patikrinimų, susijusių su BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimu tyčiniu; 6) priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš bankrutavusios įmonės kreditorius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Administratorė nepateikė kreditoriams ir teismui jokios ataskaitos dėl atliktų veiksmų po atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nuslėpė nuo BUAB „MEVEX“ kreditorių informaciją apie neatliktus veiksmus, todėl kreditoriai, balsuodami dėl ginčijamų nutarimų, buvo suklaidinti (neturėjo teisingos informacijos). Kreditorių susirinkimas yra neteisėtas, nes administratorė pranešimą apie numatomą susirinkimą apeliantui išsiuntė netinkamai (žinojo apie neveikiantį elektroninį paštą) ir ne laiku (pranešimas išsiųstas prieš 3 dienas), t. y. tyčia pasirinko būdą neinformuoti/netinkamai informuoti apeliantą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tam, kad nuslėptų faktą dėl neatlikto įmonės veiklos patikrinimo.
    2. Teismo nutartimi apeliantui buvo pavesta atlikti įmonės veiklos ir informacijos patikrinimą, tačiau dėl administratorės kaltės šių veiksmų atlikti negalėjo. Šiuo metu apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjamas atskirasis skundas dėl apelianto prašymo įpareigoti administratorę pateikti dokumentus ir informaciją. Kadangi galutinai nebuvo išspręstas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismas negalėjo spręsti klausimo dėl įmonės pabaigos.
    3. Skundžiamojo sprendimo dalis, kuria teismas konstatavo, jog nėra nustatyta, kad bankroto administratorė būtų neatlikusi esminių ĮBĮ funkcijų, yra nemotyvuota. Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, veiksmų privalomumas preziumuojamas įstatymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus.
    4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš naujo negali būti nustatytas terminas susipažinimui su BUAB „MEVEX“ dokumentais ir kita informacija. Apelianto nuomone, kol nėra gauti dokumentai iš prokuratūros ir VMI, nėra pagrindo konstatuoti, kad visi administravimo veiksmai yra atlikti.
    5. Administratorė, neteisėtai sušaukusi kreditorių susirinkimus, suklaidinusi kreditorius ir teismą dėl to, kad esą atliko įmonės veiklos patikrinimą bei nustatė, kad nėra priemonių kreditorių reikalavimų patenkinimui, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, trukdo bankroto proceso eigai, pažeidžia kreditorių teises ir interesus. Administratorė neatskleidė tyčinio bankroto priežasčių, neįgyvendino pareigos išieškoti per teismą iš buvusių įmonės vadovų paslėptų ir/ar pasisavintų lėšų, slepia nuo kreditorių dokumentus ir kitą informaciją, nebendradarbiauja su kreditoriais. Buvę BUAB „MEVEX“ vadovai R. S. ir R. S. prie bankroto privedė tris įmones, o šiuo metu veikia per UAB „RS Logistic“, kuriai administratorė perleido įmonės turtą ir reikalavimo teises. R. S. du kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, iš jo yra priteista žala kitoms įmonėms. Visi šie veiksmai sudaro pagrindą teismui priimti atskirąją nutartį.
  2. Apeliaciniu skundu pareiškėja BUAB „VEVIRA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Administratoriai LT“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta leisti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį dėl BUAB „MEVEX“ dokumentų bei kitos informacijos patikrinimo pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį, nustatant papildomą terminą susipažinti su dokumentais ir pavedant atlikti patikrinimą kreditorių atstovui I. R., taip pat sprendimo dalį, kuria BUAB „MEVEX“ veikla pripažinta pasibaigusia ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad bankrutavusios įmonės veikla, jos vadovų sudaryti sandoriai po nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu buvo patikrinti bei kad nebuvo nustatyta, jog bankroto administratorė neatliko esminių ĮBĮ numatytų funkcijų. Administratorė neatliko savo pareigų, nustatytų ĮBĮ, kadangi po BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu privalėjo patikrinti įmonės veiklą per paskutinius penkerius metus. Teismas skundžiamajame sprendime apie šiuos administratorės atliktus veiksmus nepasisakė. Administratorė prieštaravo kreditorių prašymui pripažinti BUAB „MEVEX“ bankrotą tyčiniu, neigė tyčinio bankroto požymius, nesudarė kreditoriams galimybės susipažinti su bankrutavusios įmonės dokumentais, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Administratorė neatliko ĮBĮ nustatytų pareigų, nes neginčijo sandorių, nereiškė ieškinių kreditorių naudai dėl BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nereiškė ieškinių dėl žalos įmonei atlyginimo. Dėl bankroto administratorės neatliktų veiksmų bankrutavusios įmonės pabaiga negalima.
    2. Teismas, vadovaudamasis diskrecijos teise, galėjo iš naujo nustatyti terminą BUAB „MEVEX“ dokumentų ir informacijos patikrinimui, nes administratorė sudarė kliūtis kreditorių įgaliotam atstovui susipažinti su dokumentais ir informacija (nurodė, kad dokumentai yra kitoje vietoje, pas kitą asmenį, tačiau nenurodė nei kur, nei pas ką, nei kada bus galima su dokmentais susipažinti). Dėl trukdymo susipažinti su dokumentais I. R. pateikė teismui atskirąjį skundą, todėl skundžiamajame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad įgaliotam asmeniui buvo suteikta galimybė susipažinti su BUAB „MEVEX“ dokumentais, o administratorės elgesys, susijęs su dokumentų nepateikimu, teisėtas. Kreditoriai negalėjo realizuoti teisės susipažinti su dokumentais bei informacija ir jų patikrinti dėl administratorės kaltės.
    3. Pareiškėjas I. R. skundė kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio skundo atskirai nepasisakė, šis klausimas buvo išspręstas sprendimu dėl įmonės pabaigos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš pradžių turėjo išspręsti klausimą dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, sulaukti kada priimta nutartis įsiteisės ir tik po to spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos. Kol kreditoriai nepatikrino dokumentų, negauta išvada iš prokuratūros ir VMI, negalima konstatuoti, kad administratorė atliko visus veiksmus bei kad nėra galimybės patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
  3. Atsiliepimu į pareiškėjos BUAB „VEVIRA“ apeliacinį skundą atsakovė BUAB „MEVEX“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ketvirtojo BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimo metu atsakovės administratorė pateikė kreditoriams 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimą „Dėl BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir sandorių analizės“. Kadangi UAB „MEVEX“ bankroto byla iškelta 2015 m. sausio 22 d., vadinasi tikrintinas sandorių laikotarpis apima laikotarpį nuo įmonės veiklos pradžios (2009 m. gegužės 13 d.) iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2015 m. sausio 22 d.). BUAB „MEVEX“ administratorės veiklos ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 yra išanalizuoti įmonės sandoriai nuo 2009 m. (ataskaitos 6 psl.). Taigi, minėtą pareigą administratorė įvykdė, todėl dar kartą sandorių neanalizuos. Administratorė, patikrinusi bedrovės veiklos sandorius 5 metų laikotarpiu, nenustatė ginčytinų sandorių ir tai ne kartą akcentavo tiek kreditoriams, tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nepagrįstų ieškinių reiškimas užvilkins BUAB „MEVEX“ bankroto procedūrą. Be to, ketvirtajame BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkime kreditorė BUAB „VEVIRA“ nedalyvavo, savo pastabų/įpareigojimų nepateikė, nors informacija apie šaukiamą kreditorių susirinkimą jai buvo pateikta tinkamai ir laiku; apeliantė savo pastabas galėjo išreikšti dar iki bankroto bylą nagrinėjančio teismo priimto sprendimo, kadangi atsakovės administratorė 2017 m. gruodžio 11 d. supažindino apeliantę su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. pranešimu apie prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos nagrinėjimą.
  4. 2018 m. balandžio 17 d. apeliacinės instancijos teisme gautas UAB „Romiris“ prisidėjimas prie apeliacinio skundo, kuriame nurodoma, kad UAB „Romiris“ perėmė visas pradinės kreditorės BUAB „VEVIRA“ teises, tačiau kreditorių pakeitimo klausimas galimai dar nėra išspręstas, todėl UAB „Romiris“ pareiškia, kad palaiko BUAB „VEVIRA“ apeliacinio skundo argumentus.
  5. 2018 m. balandžio 17 d. apeliacinės instancijos teisme taip pat gautas VĮ Turto banko prisidėjimas prie apeliacinių skundų.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Dėl prisidėjimų prie apeliacinių skundų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 309 straipsnį, asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.
  2. Iš BUAB „MEVEX“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2018 m. kovo 27 d. buvo gautas pareiškėjos UAB „Romiris“ prašymas, kuriuo, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, prašoma pakeisti BUAB „MEVEX“ kreditorių sąrašą, įtraukiant kreditorę UAB „Romiris“, pašalinant iš kreditorių sąrašo BUAB „VEVIRA“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Romiris“ prašymą atmetė. Dėl šios nutarties pateiktas ir apeliacinės instancijos teismui persiųstas atskirasis skundas, kuris šiuo metu dar nėra išnagrinėtas.
  3. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa tik teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Kadangi prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikimo teismui metu UAB „Romiris“ finansinis reikalavimas teismo nebuvo patvirtintas, t. y. UAB „Romiris“ nebuvo BUAB „MEVEX“ bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, UAB „Romiris“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo atsisakytina priimti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jo paduoti.
  4. Pagal CPK 318 straipsnį, atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. Iš BUAB „MEVEX“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinių skundų kopijos pirmosios instancijos teismo buvo išsiųstos 2018 m. vasario 19 d., taigi terminas atsiliepimams į apeliacinius skundus pateikti, o kartu ir terminas rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, pasibaigė 2018 m. kovo 11 d. VĮ Turto banko prisidėjimas prie apeliacinių skundų paduotas 2018 m. balandžio 17 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą. Termino atnaujinti neprašoma, termino praleidimo priežastys teismui nenurodytos. Esant tokioms aplinkybėms VĮ Turto banko prisidėjimą prie apeliacinių skundų atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą šio procesinio dokumento pateikimo terminą.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodytus teisinius ir faktinius argumentus.
Dėl galimybės klausimą dėl įmonės pabaigos ir skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų spręsti tuo pačiu procesiniu dokumentu
  1. Apeliantė BUAB „VEVIRA“ apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl BUAB „MEVEX“ pabaigos prieš tai kitu procesiniu dokumentu neišsprendęs I. R. skundo dėl 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. kreditorių suririnkimo nutarimų ir nesulaukęs šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
  2. Pagal bendrąją taisyklę tarpiniai procesiniai klausimai, kurie gali būti sprendžiami paprastesnės procesinės formos procesiniu dokumentu (nutartimi, rezoliucija) teismo gali būti išsprendžiami ir galutiniu sprendimu. Nors bylos pagal skundą dėl kreditorių susirinkimų nutarimų procesinė baigtis gali būti susijusi su teismo galimybe priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, įstatyme nėra įtvirtinto draudimo teismui, sprendusiam, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo yra nepagrįstas, tuo pačiu procesiniu sprendimu išspręsti ir klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos, nelaukiant pirmojo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Toks teismo procesinis veiksmas nepažeidžia įstatymo nuostatų bei atitinka bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog tiek I. R. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, tiek klausimas dėl įmonės pabaigos, buvo išspręstas tuo pačiu teismo procesiniu dokumentu, niekaip nepribojo byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, įskaitant teisę apeliacine tvarka ginčyti tiek teismo procesinį sprendimą dėl įmonės pabaigos, tiek teismo procesinį sprendimą dėl I. R. skundo, kuria apeliantai pasinaudojo.
Dėl 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo
  1. 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimų nutarimus pareiškėjas I. R. ginčijo remdamasis procedūriniais jų priėmimo pažeidimais, t. y. netinkamu jo informavimu apie kreditorių susirinkimo nutarimus dėl ko, pareiškėjo vertinimu, susirinkime dalyvavę ir už nutarimus balsavę kreditoriai buvo suklaidinti, nes negavo visos nutarimams priimti reikšmingos informacijos.
  2. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis). Kreditorių susirinkimo nustatyta kreditorių informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarka turi užtikrinti kreditorių teisės gauti informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę realų įgyvendinimą kreditorių susirinkimo nustatytais būdais. Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygybės principas įpareigoja bankroto administratorių informuoti kiekvieną kreditorių, kurio finansinį reikalavimą patvirtino teismas įsiteisėjusia nutartimi, apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį tam, kad kreditoriai galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo, priimant nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2012, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-314/2009; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262/2008 ir kt.).
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 27 d. BUAB „MEVEX“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo 5 punktu nutarta, jog pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą ir su tuo susijusi informacija bei dokumentai pateikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir procentine išraiška viršija 10 proc. ribą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos elektroniniu paštu, arba išsiunčiant registruotu laišku, arba pateikiant pasirašytinai, arba išsiunčiant faksu; pranešime apie susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė, susirinkimo data, laikas ir vieta, bendrovės pavadinimas, susirinkimo sušaukimo iniciatoriai; kitiems kreditoriams, pateikusiems administratoriui raštišką prašymą, su kreditorių susirinkimu susijusi informacija ir dokumentai gali būti pateikiami faksu arba elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos. Atsakovės bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimais informavo kreditorius apie 2017 m. lapkričio 27 d. šaukiamą ketvirtąjį kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkės klausimas „Dėl bendrovės veiklos pabaigos“; pranešime nurodė, kad kreditoriai apie pakartotinį kreditorių susirinkimą papildomai nebus informuoti. Šie pranešimai išsiųsti kreditoriams elektroniniu paštu 2017 m. lapkričio 20 d., 16.58 val. Apeliaciniame skunde I. R. patvirtino, kad pranešimas dėl BUAB „MEVEX“ ketvirtojo kreditorių susirinkimo sušaukimo jam buvo išsiųstas registruotu paštu 2017 m. lapkričio 21 d., pašte gautas 2017 m. lapkričio 24 d. (šeštadienį), o įteiktas 2017 m. lapkričio 27 d.
  4. Atsižvelgdama į šias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir šalių neginčijamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo, kadangi pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą apeliantui buvo išsiųstas registruotu paštu likus trims darbo dienoms iki šaukiamo kreditorių susirinkimo. Aplinkybė, kad apeliantas pranešimą apie šaukiamą ketvirtąjį kreditorių susirinkimą realiai gavo 2017 m. lapkričio 27 d., šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi BUAB „MEVEX“ kreditorių patvirtintoje tvarkoje informavimo terminas (3 darbo dienos) siejamas su pranešimo išsiuntimu, o ne jo įteikimu kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BUAB „MEVEX“ kreditorių patvirtintą kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką informacija apie kreditorių susirinkimą apeliantui I. R. turėjo būti siunčiama tik esant jo raštiškam prašymui, kadangi kreditoriaus I. R. reikalavimas procentine išraiška neviršija 10 proc. ribos (sudaro 0,286 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų).
  5. Nagrinėjamu atveju BUAB „MEVEX“ kreditoriai buvo supažindinti su ketvirtajam kreditorių susirinkimui pateiktu darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės veiklos pabaigos“, kuris buvo sprendžiamas ir pakartotino kreditorių susirinkimo metu. Pirmosios instancijos teismas iš 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo ir byloje esančių balsavimo raštu biuletenių nustatė, kad už administratoriaus pateiktą pasiūlymą kreiptis į BUAB „MEVEX“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bendrovės veiklos pabaigos balsavo 75,514 proc. balsų turintys kreditoriai (UAB „Iveco Capital Baltic“ 74,058 proc., UAB „Transmitto“ 1,455 proc., VSDFV Vilniaus skyrius 7,96 proc.), balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog apelianto I. R. informavimo apie kreditorių susirinkimą tvarkos pažeidimas, net jei toks teismo būtų nustatytas, negalėtų būti laikomas esminiu, kadangi apelianto turimas balsų skaičius negalėjo turėti jokios įtakos balsavimo rezultatui. Nors apeliantas teigia, kad dėl jo nedalyvavimo susirinkime kiti kreditoriai galėjo būti suklaidinti, pažymėtina, kad nei vienas iš už balsavusių kreditorių 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų neskundė.
  6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo I. R. reikalavimas dėl 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo buvo atmestas pagrįstai.
Dėl prašymo leisti įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį dėl BUAB „MEVEX“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį, nustatant tam papildomą terminą
  1. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), (toliau šiame straipsnyje – kreditorius) savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos.
  2. Apeliantai neginčija, kad jų kolektyvinio prašymo pateikimo pirmosios instancijos teismui dieną (2018 m. sausio 12 d.) ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas buvo pasibaigęs, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas dėl BUAB „MEVEX“ bankroto administratorės kaltės, todėl teismas turėjo nustatyti papildomą terminą informacijai patikrinti.
  3. Iš BUAB „MEVEX“ bankroto bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo I. R. pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, baudos skyrimo, papildomo termino teismo nutarčiai įvykdyti nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, grindžiamą tuo, kad dėl bankroto administratorės kaltės pareiškėjas per teismo nustatytą terminą negalėjo susipažinti su įmonės dokumentais. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-610-241/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Šį klausimą nagrinėję teismai sprendė, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė, jog administratorė nesudaro galimybės jam susipažinti su įmonės dokumentais. Atsižvelgdama į tai, kad klausimai dėl papildomo termino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarčiai įvykdyti nustatymo bei dėl BUAB „MEVEX“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį jau yra išspręsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo susijusių apeliacinių skundų argumentų iš naujo nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl sprendimo dalies motyvavimo ir viešojo intereso
  1. Apelianto I. R. teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl to, kad nėra nustatyta, jog bankroto administratorė būtų neatlikusi esminių ĮBĮ jai priskirtų funkcijų ir nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus atliko bankroto administratorė po BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tiesėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
  2. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
  3. Antra, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvada dėl tinkamo bankroto administratorės pareigų vykdymo skundžiamame sprendime yra pakankamai motyvuota, t. y. teismas nurodė, jog administratorė rinko informaciją apie BUAB „MEVEX“ turimą turtą, įmonės akcininkus, vadovus ir darbuotojus, kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat nagrinėjo atsakovės sudarytus sandorius nuo 2009 m. iki bankrto bylos iškėlimo, atliko jų analizę; administratorė buvo aktyvi bankroto procese, nes ne kartą teikė tvirtinti arba patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, teikė kreditorių susirinkimo protokolus ir nutarimus bei kitą su bankroto procesu susijusią informaciją.
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  5. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino bankroto administratorės ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2. Bankroto administratorė ataskaitoje Nr. 1, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. liepos 10 d., pateikė duomenis apie atliktą BUAB „MEVEX“ sudarytų sutarčių (nuo 2009 m. iki 2014 m.) pirminę analizę (t. II, b. l. 46–49). Ataskaitoje Nr. 2, laikotarpiu nuo 2015 liepos 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., BUAB „MEVEX“ bankroto administratorė nurodė, kad įvertino sandorius, atsakovės sudarytus su UAB „VEVIRA“, UAB „RS Logistic“, V. P., M. S., I. S. ir nenustatė, jog šie sandoriai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, būtų priešingi įmonės tikslams ir pažeidžiantys kreditorių interesus (t. II, b. l. 51). Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, jog administratorė patikrino įmonės veiklą už penkerių metų laikotarpį (nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. sausio 22 d.) bei pateikė kreditoriams ir teismui veiklos ataskaitas apie minėtus atliktus veiksmus. Tai, kad apelianto netenkina šio patikrinimo rezultatai, savaime neįrodo, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas, ar kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir/ar nemotyvuotas, juolab, kad pats apeliantas konkrečiai nenurodo, kokius BUAB „MEVEX“ sandorius jis laiko pažeidžiančiais kreditorių interesus ir kokių konkrečiai veiksmų bankroto administratorė šiuo klausimu neva nesiėmė.
Dėl įmonės pabaigos
  1. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad paminėtos materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, kt.).
  2. Atsakovės bankroto administratorė pateikė visus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „MEVEX“ mokumo atkurti nepavyko, įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą įmonė neturi. Administratorė, įvertinusi įmonės sandorius per 5 metų laikotarpį, nenustatė ginčytinų sandorių, todėl sprendė savo iniciatyva į teismą su ieškiniais nesikreipti.
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esant aiškiai bankroto administratorės pozicijai, jog ji nereikš teisme ieškinių dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo iš buvusių įmonės valdymo organų, tolimesnis BUAB „MEVEX“ bankroto procedūrų tęsimas yra netikslingas ir neužtikrins BUAB „MEVEX“ ir jos kreditorių interesų apsaugos bei pažeis esminį bankroto proceso tikslą – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro.
  4. 2017 m. lapkričio 20 d. rašte kreditoriams bei atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės bankroto administratorė nuosekliai teigė, kad apeliantai yra teisininkai, todėl gali savo iniciatyva pasinaudoti netiesioginio ieškinio institutu bei reikšti kitus ieškinius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad BUAB „VEVIRA“ ir I. R. nėra pareiškę teismui ieškinių dėl BUAB „MEVEX“ sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo iš asmenų, kurie tyčia privedė atsakovę prie bankroto. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį pastaroji teisė apeliantams išlieka ir likvidavus įmonę dėl bankroto. Jei bankrotas pripažintas tyčiniu, kreditorius gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
  5. Įmonės pasibaigimas taip pat neužkirs kelio BUAB „MEVEX“ kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, kadangi atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012).
Dėl apeliantų procesinių prašymų
  1. Teisėjų kolegija netenkina apelianto I. R. prašymo išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros ir VMI išvadas dėl atliktų patikrinimų, susijusių su BUAB „MEVEX“ bankroto pripažinimu tyčiniu. Minėtos institucijos atiliks tyrimus (ikiteisminį, mokestinį) ir priims savarankiškus sprendimus, kuriuos įgyvendins įstatymų nustatyta tvarka. BUAB „MEVEX“ pabaiga šių institucijų sprendimams įtakos neturės, nes žalą dėl tyčinio bankroto (valstybei arba likviduotos / pasibaigusios įmonės kreditoriams) atlygina neteisėtus veiksmus atlikę asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).
  2. Šioje byloje nenustačius neteisėtų BUAB „MEVEX“ bankroto administratorės veiksmų, nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį apelianto I. R. apeliaciniame skunde dėstomais pagrindais. Tuo tarpu apie buvusių BUAB „MEVEX“ vadovų galimai neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijos yra informuotos išsiunčiant joms teismo nutartį, kuria BUAB „MEVEX“ bankrotas pripažintas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis).
  3. Kadangi byloje nėra nustatytas tyčinis nesąžiningas BUAB „MEVEX“ bankroto administratorės elgesys, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat netenkina apelianto I. R. prašymo skirti atsakovės bankroto administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 1/2 sumos priteisiant apelianto naudai.
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai