Byla 1A-9-487/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistiesiems A. M., G. A., nuteistųjų gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui, civiliniui ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovams A. B. ir advokatui Artūrui Baužai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir G. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. M. pripažinta kalta ir nuteista:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (263,20 Eur) dydžio bauda;

5- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

6- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

7- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

12Iš nuteistosios A. M. priteista 10 029,84 Eur UAB „( - )“ turtinei žalai atlyginti.

13G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, įpareigojant nuteistąjį šią baudą sumokėti per šešis mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

14Iš nuteistųjų A. M. ir G. A. solidariai priteista 1 037,19 Eur UAB „( - )“ turtinei žalai atlyginti ir 2 300 Eur advokato išlaidoms apmokėti.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

16I. Bylos esmė

171.

18A. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pagal darbo sutartį Nr. 1, dirbdama UAB „( - )“ (įmokos kodas ( - ), registracijos adresas: ( - )), vyr. buhalterės padėjėja, tačiau pagal bendrovės akcininko bei direktoriaus A. B. 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą, jai (A. M.) buvo pavesta vyr. buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju eiti vyr. buhalterės pareigas, todėl turėdama teisę valdyti UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) ir kreditinę sąskaitą Nr. ( - ), esančias banke ( - ), veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. iš bendrovės sąskaitų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią ( - ), ir asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią ( - ), neteisėtai pervedė pinigines lėšas šiomis nustatytomis aplinkybėmis:

191.1.

20A. M. 2015 m. vasario 13 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – darbo užmokestis už sausio mėnesį, ir mokėtiną sumą – 1 200,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. vasario 13 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. vasario 13 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1200,00 Eur;

211.2.

22A. M. 2015 m. vasario 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – darbo užmokestis už sausio mėnesį, ir mokėtiną sumą – 700,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. vasario 27 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. vasario 27 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 700,00 Eur;

231.3.

24A. M. 2015 m. kovo 12 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – darbo užmokestis už vasario mėnesį, ir mokėtiną sumą – 261,51 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 12 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 12 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 261,51 Eur;

251.4.

26A. M. 2015 m. kovo 13 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – grąžinimą, ir mokėtiną sumą – 999,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 13 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 13 d. iš bendrovės kreditinės sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 999,00 Eur;

271.5.

28A. M. 2015 m. kovo 16 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – sąskaitos apmokėjimą, ir mokėtiną sumą – 1 000,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 16 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 16 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 000,00 Eur;

291.6.

30A. M. 2015 m. kovo 24 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – apmokėjimą, ir mokėtiną sumą – 430,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 24 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 430,00 Eur;

311.7.

32A. M. 2015 m. balandžio 7 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – apmokėjimą, ir mokėtiną sumą – 541,95 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. balandžio 7 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. balandžio 7 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 541,95 Eur;

331.8.

34A. M. 2015 m. balandžio 14 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – už, ir mokėtiną sumą – 550,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. balandžio 14 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. balandžio 14 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 550,00 Eur;

351.9.

36A. M. 2015 m. balandžio 15 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – apmokėjimą, ir mokėtiną sumą – 300,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. balandžio 15 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. balandžio 15 d. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 300,00 Eur.

371.10.

38Tokiu būdu, A. M. nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., veikdama vieninga tyčia, suklastodama devynis tikrus dokumentus ir juos panaudodama, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigines lėšas t. y. 5 982,46 Eur, kurias panaudojo asmeniniams poreikiams, dėl ko UAB „( - )“ buvo padaryta didelė turtinė žala už 5 982,46 Eur.

392.

40Taip pat A. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pagal darbo sutartį Nr. 1, dirbdama UAB „( - )“ (įmokos kodas ( - ), registracijos adresas: ( - )), vyr. buhalterės padėjėja, tačiau pagal bendrovės akcininko bei direktoriaus A. B. 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą, jai (A. M.) buvo pavesta vyr. buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju eiti vyr. buhalterės pareigas, todėl, turėdama teisę valdyti UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke ( - ), veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą iššvaistyti bendrovės didelės vertės pinigines lėšas, nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 30 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) neteisėtai pervedė pinigines lėšas į bendrovių „( - )“, „( - )“, „( - )“, „( - )“ sąskaitas, ir kartu veikusio G. A. sąskaitą, kuris pateikė savo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke ( - ), šiomis nustatytomis aplinkybėmis:

412.1.

42A. M. 2015 m. sausio 12 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal 2015 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ( - ), ir mokėtiną sumą – 1 128,93 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. sausio 12 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. sausio 12 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 128,94 Eur;

432.2.

44A. M. 2015 m. sausio 16 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ( - ), ir mokėtiną sumą – 1 103,67 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. sausio 16 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. sausio 16 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 103,67 Eur;

452.3.

46A. M. 2015 m. sausio 19 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ( - ), ir mokėtiną sumą – 3 001,00 Lt (869,45 Eur). Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. sausio 19 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. sausio 19 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 869,45 Eur;

472.4.

48A. M. 2015 m. sausio 20 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ( - ), ir mokėtiną sumą – 3 002,04 Lt (869,15 Eur). Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. sausio 20 d. panaudojo, pateikdama bankui SEB AB, pagal kurį 2015 m. sausio 20 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 869,15 Eur;

492.5.

50A. M. 2015 m. vasario 5 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal sąskaitas faktūras, ir mokėtiną sumą – 1 000,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. vasario 5 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. vasario 5 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 000,00 Eur;

512.6.

52A. M. 2015 m. vasario 13 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė iš UAB „( - )“ įsigijo prekių ar paslaugų už 250,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. vasario 13 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. vasario 13 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 250,00 Eur;

532.7.

54A. M. 2015 m. vasario 17 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal sąskaitas faktūras, ir mokėtiną sumą – 1 000,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. vasario 17 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. vasario 17 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 000,00 Eur;

552.8.

56A. M. 2015 m. kovo 23 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal sąskaitas faktūras, ir mokėtiną sumą – 617,69 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 23 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 23 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 617,69 Eur;

572.9.

58A. M. 2015 m. kovo 25 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal sąskaitas faktūras, ir mokėtiną sumą – 300,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 25 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 25 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 300,00 Eur;

592.10.

60A. M. 2015 m. kovo 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal sąskaitas faktūras, ir mokėtiną sumą – 550,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 27 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 27 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 550,00 Eur;

612.11.

62A. M. 2015 m. kovo 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su G. A., suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – grąžinimą pagal sąskaitą Nr. 0012496, ir mokėtiną sumą – 1 037,19 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 27 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 27 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į G. A. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 037,19 Eur.;

632.12.

64A. M. 2015 m. kovo 30 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „( - )“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal sąskaitas faktūras, ir mokėtiną sumą – 1 000,00 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 30 d. panaudojo, pateikdama bankui ( - ), pagal kurį 2015 m. kovo 30 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 000,00 Eur.

652.13.

66Tokiu būdu, A. M. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 30 d., veikdama vieninga tyčia, suklastodama dvylika tikrų dokumentų ir juos panaudodama, G. A. padėjus iššvaistyti 1 037,19 Eur, iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, t. y. 9 726,09 Eur, dėl ko UAB „( - )“ buvo padaryta didelė turtinė žala už 9 726,09 Eur.

673.

68G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 27 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su A. M., kuri nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pagal darbo sutartį Nr. 1, dirbdama UAB „( - )“ vyr. buhalterės padėjėja, tačiau pagal bendrovės akcininko bei direktoriaus A. B. 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą, A. M. buvo pavesta vyr. buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju eiti vyr. buhalterės pareigas, todėl turėdama teisę valdyti UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), suteikė jai savo sąskaitos Nr. ( - ), esančios ( - ), numerį ir nurodė į ją pervesti jam nepriklausančias pinigines lėšas. A. M. žinodama, kad bendrovė neturi jokių sandorių su G. A., tačiau vykdydama jo nurodymus, 2015 m. kovo 27 d. tyrimo nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – grąžinimą pagal sąskaitą Nr. ( - ), ir mokėtiną sumą – 1 037,19 Eur, ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. kovo 27 d. panaudojusi, t. y. pateikė bankui SEB AB, pagal kurį iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į jo (G. A.) sąskaitą Nr. ( - ) nepagrįstai buvo pervesta 1 037,19 Eur, kuriuos G. A. panaudojo asmeninėms reikmėms.

693.1.

70Tokiu būdu, G. A. padėjo A. M. iššvaistyti UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, t. y. 1 037,19 Eur, taip padarydamas UAB „( - )“ turtinę žalą už 1 037,19 Eur.

71II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

724.

73Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

744.1.

75Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, neišsamiai ir šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

764.2.

77G. A. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, nepadarė, o baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009; Nr. 2K-205/2012; Nr. 2K-232/2014 ir kt.). Jei byloje surinkti abejotini, neišsamūs duomenys, kurie neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2014).

784.3.

79Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoseklius jo (G. A.) ir A. M. parodymus bei jų nevertino.

804.3.1.

81Nuteistasis tvirtina, kad A. M. savo banko sąskaitos numerio nėra davęs bei nėra jai nurodęs svetimas pinigines lėšas pervesti į jo sąskaitą. Pažymi, kad iš UAB „( - )“ norėjo įsigyti su nuolaida du benzininius pjūklus, todėl kreipėsi į bendrovės direktorių A. B.. Tuo metu parduotuvėje norimų pjūklų nebuvo, todėl direktorius informavo, kad reikia užsakyti. Pasak apelianto, jis užsakė pjūklus ir sumokėjo apie 1 000 – 1 100 Eur, kuriuos padavė A. B.. Tai, kad pinigai buvo sumokėti, patvirtina sąskaita faktūra, kuri buvo pateikta tyrimo metu. Nors sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas tik vienas pjūklas, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nes svarbiausia, kad buvo užfiksuota duota pinigų suma. Pažymi, kad pjūklų negavo, todėl kreipėsi į bendrovės direktorių dėl pinigų grąžinimo. A. B. informavo, kad grynųjų pinigų neturi, todėl jis (G. A.) paprašė pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą, esančią banke. Nurodo, kad 1 037,19 Eur buvo pervesti į jo sąskaitą, kurios numerį buvo nurodęs A. B..

824.3.2.

83Apeliantas pažymi, kad A. M. proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, jog nieko nežinojo apie jo (apelianto) benzininių pjūklų pirkimą iš UAB „( - )“ bei pinigų pervedimą į jo sąskaitą. Be to, nuteistoji nurodė ir tai, kad bendrovės parduotuvėje esančiu kompiuteriu nesinaudojo, o kompiuteryje įdiegta programa „Centas“, kuria buvo išrašomos sąskaitos faktūros, net nemokėjo naudotis. Tuo tarpu, kitų duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nagrinėjamojoje byloje nėra.

844.4.

85Skunde apeliantas prašo atsižvelgti ir į liudytojo M. K. parodymus, duotus 2017 m. balandžio 14 d. teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas patvirtino, kad UAB „( - )“ veikloje būdavo atvejų, kai išrašytų sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas. Be to, užsakant prekes, iš klientų imdavo užstatą grynais pinigais. Taip pat pažymėjo ir tai, kad kartais kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi, o kartais ir ne.

864.5.

87Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors A. B. parodymuose neigia, jog pats išrašė sąskaitą faktūrą dėl pjūklų įsigijimo, tačiau, anot apelianto, būtina atsižvelgti į tai, kad šis dokumentas yra iš esmės analogiškas kitoms bendrovės išrašytoms sąskaitoms faktūroms, t. y. nurodyti tie patys rekvizitai, jų išdėstymo tvarka ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir nenurodė, kas šią sąskaitą faktūrą išrašė, kurią jis (apeliantas) pateikė tyrimo metu.

884.6.

89Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kas konkrečiai padarė mokėjimų pavedimus, t. y. nenustatyta pagal kieno IP adresą ir iš kurio kompiuterio jungtasi prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos, nors tokios sistemos, apelianto nuomone, fiksuoja kiekvieną individualų prisijungimą.

904.7.

91Anot nuteistojo G. A., šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis nesiekė neteisėtu būdu gauti iš UAB „( - )“ jam nepriklausančių piniginių lėšų ir akivaizdu – dėl to nesitarė su A. M..

925.

93Nuteistoji A. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį, kuriame pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

945.1.

95Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 10 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, neišsamiai ir šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

965.2.

97Nuteistoji A. M. tvirtina, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, nepadarė. Apeliantės nuomone, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos (apeliantės) kaltę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes tik perrašė iš kaltinamojo akto, neištaisęs jame esančių neatitikimų ir jokių savarankiškų išvadų nepateikė.

985.3.

99Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoseklius jos (A. M.) parodymus ir jų nevertino.

1005.3.1.

101Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje ji pabrėžė, jog UAB „( - )“ darbą pradėjo ne 2012 m. kovo 2 d., o 2012 m. kovo 5 d. Be to, darbo sutartyje atstovas nurodytas A. B., tačiau sutartį pasirašė R. B..

1025.3.2.

103Nurodo, kad bendrovėje jos funkcijos buvo – suvesti pirminius apskaitos dokumentus, juos apdoroti, pateikti direktoriui reikalaujamą informaciją apie skolas, mokėjimus, o metų pabaigoje parengti skolų suderinimo aktus. Taip pat ji A. B. arba R. B. pavedimu darė bendrovės mokėjimų pavedimus, suvesdavo į apskaitos programą duomenis apie darbuotojų nedarbingumą, skaičiuodavo atlyginimo dydžius. Tvirtina, kad UAB „( - )“ buhalterės pareigas visada ėjo R. B., kuri ir vykdė visas bendrovės buhalterio funkcijas. Tuo tarpu, jai (apeliantei) bendrovės pinigai ar turtas nebuvo patikėtas.

1045.3.3.

105Apeliantė pažymi, kad jai buvo pavesta vykdyti bendrovės buhalterės pareigas tik vienu laikotarpiu, t. y. 2014 m. nuo balandžio 14 d. iki gegužės 20 d. Tai patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 8 d. pažyma. Tuo tarpu kitu laikotarpiu bendrovės buhalterės pareigų ji (A. M.) nevykdė ir A. B. pasirašyto 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo, kuriame būtų nurodyta, kad vyr. buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju šias pareigas eiti pavedama jai (A. M.), nematė, supažindinta nebuvo ir jame nepasirašė. Be to, apeliantės nuomone, 2012 m. gegužės 18 d. bendrovės direktoriaus įsakymas galimai buvo pasirašytas ir kitu laiku, nes palyginus A. B. parašą su kitais byloje esančiais dokumentais, kuriuos pasirašė taip pat A. B., jie akivaizdžiai skiriasi.

1065.4.

107Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje remiasi UAB „( - )“ direktoriaus A. B. 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu, kuriuo vyr. buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju šias pareigas eiti pavedama jai (A. M.), tačiau nagrinėjamoje byloje tokios datos įsakymo nėra. Todėl nesuprantama, kokį įsakymą teismas skundžiamajame nuosprendyje aptarė ir rėmėsi, grįsdamas jos kaltę.

1085.5.

109A. M. pažymi, kad iš UAB „( - )“ pateiktų dokumentų matyti, kad jos pareiginiuose nuostatose yra įrašytos buhalterės pareigos ir nurodyta supažindinimo data – 2012 m. kovo 2 d., tačiau į darbą buvo priimta tik 2012 m. kovo 5 d., o darbo sutartyje pareigos nurodytos buhalterės padėjėjos. Be to, pagal pateiktus bendrovės dokumentus matyti ir tai, kad su vyriausiojo buhalterio padėjėjo pareiginiais nuostatais ji net nebuvo supažindinta, tačiau šie neatitikimai pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinami.

1105.6.

111Nuteistoji skunde tvirtina, kad neturėjo tyčios ir jokio tikslo pasisavinti UAB „( - )“ turto. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tikrąjį piniginių lėšų pervedimų pobūdį ir tikslą bei nepateikė argumentų, kurie patvirtintų jos tyčią, t. y. jog ji suvokė savo daromų veiksmų nusikalstamą pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir siekė padaryti turtinę žalą bendrovei.

1125.6.1.

113Atkreipia dėmesį į tai, kad ji, duodama parodymus teisme, neneigė faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų pervedimu, kuriuos atliko su R. B. žinia. Nuteistoji tvirtina, kad paprašė R. B., jog jai būtų mokamas didesnis atlyginimas, t. y. oficialiai būtų rodomos visos pajamos, įskaitant ir tas, kurias gaudavo grynais pinigais.

1145.6.2.

115Pažymi, kad pinigus į jos sąskaitą pervesdavo R. B. arba pastarosios nurodymu ji pati (A. M.). Pasak apeliantės, ji buvo įsitikinusi, kad į jos sąskaitą pervedamos sumos yra atlygis už darbą arba darbdavio skiriamos premijos ir tai yra atliekama teisėtai. Tačiau vėliau R. B. ir bendrovės direktorius A. B. nurodė šias pervestas sumas grąžinti. Nuteistoji teigia, kad ji, sužinojusi apie tai, jog šie pinigai Sodroje neapskaityti, sutiko pinigus grąžinti ir informavo apie savo išėjimą iš darbo.

1165.6.3.

117Apeliantės teigimu, ji pinigus bendrovei grąžino, todėl direktorius A. B. jokių turtinių pretenzijų jai neturėjo. Be to, bendrovė, atleidusi iš darbo, 2015 m. balandžio 30 d. išmokėjo jai 769 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai, t. y. 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. paaiškinimai, kuriuos bendrovės direktorius pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

1185.7.

119Nuteistoji pažymi, kad kvalifikuojant jos nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, šie veiksmai dar buvo kvalifikuojami ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, t. y. suklastojo tikrus dokumentus – elektroninių mokėjimų nurodymus ir juos panaudojo. Tačiau baudžiamosios teisės teorijoje, tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Be to, dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dalių pakeitimas arba iškraipymas.

1205.7.1.

121Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nusikalstamus veiksmus kvalifikavo ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes tam, kad pasisavinti UAB „( - )“ lėšas, jai (apeliantei) nereikėjo atlikti jokių papildomų veiksmų. Bendrovės lėšos buvo patikėtos jai, todėl pavedimų atlikimas iš bendrovės sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą, nėra dokumentų klastojimas.

1225.8.

123A. M. skunde tvirtina, kad nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį.

1245.8.1.

125Apeliantė pažymi, kad UAB „( - )“ turto (piniginių lėšų) neišvaistė, jokių pavedimų kitoms įmonėms ar G. A. savo iniciatyva nedarė. Nurodo, kad visas bendrovės gaunamas pirkimų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitas faktūras priimdavo A. B. ir bendrovės vadybininkai, kurias ji (apeliantė) surūšiuodavo ir suvesdavo į kompiuterinę apskaitos sistemą. Tačiau niekada netikrino ir neturėjo teisės tikrinti, ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo nupirktos, o nurodytos paslaugos – suteiktos. Be to, pasak nuteistosios, pati asmeniškai ji niekada nesprendė, kurias sąskaitas ir kada reikia apmokėti, nes tai sprendė bendrovės direktorius arba R. B.. Taip pat nepildydavo ir deklaracijų.

1265.8.2.

127Nuteistoji skunde tvirtina, kad UAB „( - )“ savo iniciatyva jokio pervedimo neatliko. Be to, apeliantės nuomone, kaip galėjo paimti 250 Eur, jei pinigai buvo pervesti iš vieno juridinio asmens į kito juridinio asmens sąskaitą banke.

1285.8.3.

129Pažymi, kad nieko nežino ir apie UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sąskaitų išrašymą, kurias pateikė šių bendrovių buhalteriai arba atsakingi darbuotojai. G. A. taip pat sąskaitos neišrašė ir pinigų grąžinimo nevykdė. Be to, ji (nuteistoji) net nemokėjo naudotis programa, kuria buvo išrašomos sąskaitos faktūros.

1305.8.4.

131Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors apklausti A. B. ir R. B. tvirtino, jog visiškai pasitikėjo A. M. ir jos darbo nekontroliavo, t. y. iš esmės ji vienašališkai sprendė, kam atlikti bankinius pavedimus, suvesdavo į apskaitas gautas sąskaitas, parengdavo ir pateikdavo ataskaitas, deklaracijas, tačiau, apeliantės nuomone, šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys duomenys. Tai, kad visos PVM deklaracijos buvo pateikiamos būtent A. B. ir R. B. vardu, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės mėnesį pateiktas raštas, pirmosios instancijos teismui. Be to, už UAB „( - )“ visą buhalterinę apskaitą buvo atsakingi direktorius ir vyriausioji buhalterė R. B., kurie viską turėjo tikrinti ir kontroliuoti bei pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11, 14, 21 straipsniai).

1325.9.

133Taip pat, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi priešingais, keliančiais abejones liudytojų A. B., R. B., V. K. parodymais bei neatsižvelgė į visų byloje apklaustų liudytojų (t. y. V. S., L. K., V. Š., T. B., Z. K.) parodymus ir jų nevertino visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, nuteistosios nuomone, A. B. ir R. B. yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes vadovauja UAB „( - )“ ir nagrinėjamojoje byloje yra pateikę civilinį ieškinį.

1345.10.

135A. M. vertinimu, buvo ribojama jos teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis), nes pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad ji (apeliantė) veikė bendrai su G. A.. Tačiau tiek kaltinamajame akte, tiek bylą nagrinėjant teisme, ši aplinkybė nebuvo nustatyta, todėl nebuvo galimybės ir gintis. Todėl apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje akivaizdžiai išėjo iš kaltinamojo akto ribų.

1365.11.

137Nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ją (apeliantę) siejo bendri interesai su bendrovėmis UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ . Šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojais apklausti bendrovės darbuotojai.

1385.12.

139Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad iš G. A. banko sąskaitos numerio nėra gavusi ir pavedimų į jo sąskaitą nėra dariusi. Pažymi, kad G. A. iš UAB „( - )“ norėjo įsigyti su nuolaida prekių, todėl kreipėsi į bendrovės direktorių A. B.. Pinigus perdavė grynaisiais, o vėliau negavus prekių, pinigai buvo grąžinti bankiniu pavedimu į jo banko sąskaitą.

1405.12.1.

141Nors bendrovės direktorius A. B. šias nurodytas aplinkybes neigia, tačiau, apeliantės teigimu, šias aplinkybes patvirtina tiek teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo M. K., tiek G. A. tyrimo metu pateikta bendrovės UAB „( - )“ išrašyta PVM sąskaita faktūra.

1425.12.2.

143Skunde apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso metu ji nuosekliai tvirtino, jog iš anksto nieko nežinojo apie G. A. benzininių pjūklų pirkimą iš UAB „( - )“ bei pinigų pervedimą į jo sąskaitą. Be to, nuteistoji nurodė ir tai, kad bendrovės parduotuvėje esančiu kompiuteriu nesinaudojo, o kompiuteryje įdiegta programa „Centas“, kuria buvo išrašomos sąskaitos faktūros, net nemokėjo naudotis. Tuo tarpu kitų duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nagrinėjamojoje byloje nėra.

1445.12.3.

145Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kas konkrečiai padarė mokėjimų pavedimus, t. y. nenustatyta pagal kieno IP adresą ir iš kurio kompiuterio jungtasi prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos, nors tokios sistemos fiksuoja kiekvieną individualų prisijungimą.

1465.13.

147Apeliantės nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirta, koks pavedimas bendrovei buvo padarytas ir pagal kokias konkrečias sąskaitas faktūras, kurios tuo laikotarpiu sukėlė teisines – mokestines pasekmes. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamojoje byloje UAB „( - )“ ieškinio dydis buvo ne kartą keistas, todėl galutinis ieškinio dydis nėra aiškus.

1485.13.1.

149Pasak nuteistosios, nagrinėjamojoje byloje UAB „( - )“ direktorius A. B. pateikė bendrovės turimas ir saugomas aštuoniolika UAB „( - )“ sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma sudaro 5 043,36 Eur. Tuo tarpu, civiliniame ieškinyje nurodoma dvidešimt UAB „( - )“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Kaltinime nurodoma, kad iš UAB „( - )“ sąskaitos į UAB „( - )“ sąskaitą buvo pervesta 5 571,36 Eur. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtina ir UAB „( - )“ banko sąskaitos išrašas, tačiau tik viename mokėjimo pavedime yra nurodytas konkrečios apmokamos sąskaitos numeris. Kitais atvejais mokėjimo paskirtis yra nurodoma vienodai, t. y. „apmokame sąskaitas“, o kaltinime nurodoma priešingai, t. y. „pagal sąskaitas faktūras“. Iš UAB „( - )“ pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad yra pateikta ir 2015 m. sausio 19 d. sąskaita faktūra ( - ) su grynųjų pinigų (t. y. 238 Eur) priėmimo kvitu Nr. ( - ), kuriame nurodoma apie sąskaitos apmokėjimą grynais pinigais (t. 2, b. l. 125–126). Tuo tarpu, UAB „( - )“ šios sąskaitos faktūros tyrimo metu nepateikė.

1505.13.2.

151Nuteistosios vertinimu, šiuos prieštaravimus būtina pašalinti, nes, skaičiuojant tarp UAB „( - )“ atliktų mokėjimų ir gautų sąskaitų, yra 528 Eur skirtumas.

1525.14.

153Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog UAB „( - )“ iki 2015 m. sausio 12 d. neturėjo jokių sandorių su UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, UAB „( - )“, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad ši aplinkybė buvo tirta. Akivaizdu, kad buvo remtasi tik subjektyviais ir suinteresuotų asmenų parodymais.

1545.15.

155A. M. nuomone, šioje nagrinėjamojoje byloje esantys prieštaravimai, neaiškumai atsirado dėl to, kad nebuvo atliktas UAB „( - )“ ūkinės veiklos tyrimas.

1565.16.

157Skunde apeliantė prašo apeliacinio proceso metu apklausti civilinio ieškovo atstovą A. B., liudytojus R. B., V. K., L. K., V. S., T. B., M. K.. Pasak nuteistosios, šie nurodyti asmenys buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau jų parodymai nebuvo vertinami, o skundžiamame nuosprendyje rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

1586.

159Teismo posėdyje nuteistieji A. M. ir G. A. bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

160III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

161Nuteistosios A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

1627.

163Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pripažinta kalta ir nuteista dėl jai patikėto svetimo turto pasisavinimo ir jai patikėto didelės vertės svetimo turto išvaistymo, klastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, tuo padarant didelę turtinę žalą UAB „( - )“ (BK 183 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis ir BK 184 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis). G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad, veikdamas kartu su A. M., padėjo jai išvaistyti UAB „( - )“ priklausantį turtą – 1037,19 Eur, padarydamas bendrovei turtinę žalą (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 184 straipsnio 1 dalis).

1648.

165Apeliaciniais skundais nuteistųjų nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, išreiškiama kritika byloje atliktam įrodymų vertinimui, kaip netinkamam, neišsamiam bei šališkam, teigiama, kad tiesiogiai neištirti įrodymai ir nepašalinti prieštaravimai, apsiribojus kaltinamojo akto perrašymu, tuo grindžiamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymas, t. y. atitinkamai A. M. – veikiant tiesiogine tyčia, dokumentų klastojimas, jai patikėto svetimo turto neteisėtas pasisavinimas ir didelės vertės svetimo turto išvaistymas; G. A. – tyčinis nepagrįstas disponavimas bendrovei UAB „( - )“ priklausančiu turtu – 1037,19 Eur, veikiant kartu su A. M., šiai padedant šį turtą iššvaistyti, ir kitos aplinkybės, atskleidžiančios nusikalstamų veikų, už kurias apeliantai buvo nuteisti, įvykdymo būdą, padarinius. Teigiama, kad pažeistos BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimą baudžiamajame procese, bei BPK 305 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų surašymo taisykles, nuostatos, argumentuojant, jog poirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoseklius nuteistųjų parodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – A. B. ir R. B. parodymams, nevertino (netyrė) ar netinkamai vertino kitų, jų nuomone, svarbių aplinkybių. Tokiu būdu, aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas padarė netesingas išvadas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą tiek A. M., tiek G. A. atžvilgiu.

1669.

167Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę bei atlikusi byloje įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti bet kokias kilusias abejones, su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Priešingai, nei aiškinama apeliantų, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą tiek dėl A. M., tiek dėl G. A. padarytų neteisėtų veiksmų įrodytumo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių A. M. ir G. A. kaltumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Skundžiamas nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Jame ne tik aprašytos padarytos veikos, išdėstyti bylos įrodymai, bet ir aptartas šioje byloje nustatytų kaltininkų padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų kontekste. Nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuojamas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Visa tai pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Apeliantų pateiktos interpretacijos dėl galimo teismo šališkumo neparemtos konkrečiais teisiniais argumentais, o yra tik apeliantų pozicija, grįsta jų versijų neatitinkančiu įrodymų vertinimu, tačiau tai savaime taip pat nereiškia teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl A. M. ir G. A. kaltumo aptariamų veikų kontekste, ne visoms bylos aplinkybėms pateikė teisingą teisinį vertinimą, todėl nuosprendis dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 4 punktas). Dėl A. M. apeliacinio skundo argumentų

16810.

169Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M., nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., UAB „( - )“ vykdydama vyriausiosios buhalterės padėjėjos pareigas, taip pat vyriausiosios buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju pagal UAB „( - )“ akcininko ir direktoriaus A. B. 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą, vyriausiosios buhalterės pareigas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. iš UAB „( - )“ sąskaitų, suklastotų tikrų devynių mokėjimų nurodymų pagrindu į savo asmeninę banko sąskaitą įvairiomis, nusikalstamos veikos aprašyme nurodytomis pinigų sumomis, bendrai pervedė 5 982,46 Eur (t. 1, b. l. 127–128; 142–147), kurias panaudojo asmeniniams poreikiams (apžiūros protokolu nustatyta, kad pervestos lėšos išgrynintos bankomate, panaudotos įvairiems atsiskaitymams, pervedimams (t. 1, b. l. 148–149)), t. y. tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą.

17011.

171Taip pat, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. M., UAB „( - )“ vykdydama vyriausiosios buhalterės padėjėjos pareigas, taip pat vyriausiosios buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju pagal UAB „( - )“ akcininko ir direktoriaus A. B. 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą, vyriausiosios buhalterės pareigas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 30 d. suklastodama 12 tikrų dokumentų ir juos panaudodama, iš UAB „( - )“ sąskaitos, neteisėtai pervedė pinigines lėšas į veikos aprašyme nurodytų bendrovių ir G. A. bankines sąskaitas (t. 1, b. l. 18–19, 41 44, 45–46, 47–49, 127, 129, 154–161, 162–173, 174–183, 186–187), ir tokiu būdu išvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – 9 726,09 Eur.

17212.

173Nuteistoji A. M., nesutikdama su tokiomis teismo padarytomis išvadomis aptariamų veikų kontekste, akcentuoja netikslumą dėl jos darbinės veiklos bendrovėje pradžios, teigdama, kad dirbti ji pradėjo nuo 2012 m. kovo 5 d. Taip pat nesutinka su jai priskirtų funkcijų vykdymo laikotarpiu, nurodydama, kad vyriausios buhalterės pareigos jai buvo pavestos eiti tik vieną kartą – laikotarpiu nuo 2014 m. nuo balandžio 14 d. iki gegužės 20 d., pagal jos, kaip buhalterės padėjėjos funkcijas, ji suvesdavo pirminius apskaitos dokumentus, juos apdorodavo, pateikdavo direktoriui reikalaujamą informaciją apie skolas, mokėjimus, metų pabaigoje parendavo skolų suderinimo aktus. Taip pat ji vadovo arba vyriausiosios buhalterės nurodymu darydavo pavedimus, suvesdavo duomenis apie darbuotojų nedarbingumą, skaičiuodavo atlyginimo dydžius. Tuo pačiu aiškino, kad pagal jos pareigas bendrovės turtas jai nebuvo patikėtas.

17413.

175Pasisakant dėl šių argumentų pagrįstumo, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2012 m. kovo 5 d. su A. M. sudaryta darbo sutartis, šioje sutartyje nurodant, jog pastaroji priimama buhalterio padėjėjo pareigoms, o jos darbo pradžia laikoma 2012 m. kovo 2 d. (t. 3, b. l. 8–9). Iš darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalo išrašo matyti, kad A. M. pasirašytinai su taisyklėmis supažindinta 2012 m. kovo 2 d., nurodant darbuotojo pareigas – buhalterė (t. 2, b. l. 4–6). Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo išrašu patvirtinta, kad A. M. pasirašytinai su vyriausiojo buhalterio padėjėjo pareiginiais nuostatais supažindinta 2012 m. kovo 2 d., nurodant darbuotojo pareigas – buhalterė. Pagal minėtus nuostatus šiai pareigybei be kitų pareigų, suteikta teisė tvarkyti bankuose esančių įmonės sąskaitas (vietinius ir tarptautinius pavedimus), finansinius įmonės reikalus internetu (t. 2, b. l. 75, 76–80). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo nustatyta, kad A. M. UAB „( - )“ dirbo nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (t. 1, b. l. 59). 2012 m. gegužės 6 d. UAB „( - )“ įgaliojimu A. M. suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovę banke, įnešant grynuosius pinigus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą (t. 1, b. l. 57). 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 2 pagrindu bendrovės direktoriaus pavedimu buhalterei A. M. pavesta eiti vyriausiosios buhalterės pareigas nuo 2012 m. gegužės 18 d. vyriausiosios buhalterės R. B. atostogų ar ligos atveju (t. 1, b. l. 58).

17614.

177Taigi, šių duomenų pagrindu objektyviai nustatyta, kad A. M. nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. bendrovėje UAB „( - )“ dirbo vyriausiosios buhalterės padėjėjos pareigose. Ir nors dokumentuose, patvirtinusiuose nuteistosios darbinę veiklą, jos pradžią, yra tam tikrų netikslumų – nurodant darbo sutarties sudarymo su pastarąja datą, pareigas (buhalterės padėjėja / buhalterė) supažindinant ją su taisyklėmis ir nuostatomis, vis tik šių bylos duomenų visuma rodo, kad A. M. faktinė darbo pradžia yra 2012 m. kovo 2 d. Ši data atitinka tiek bendrovės darbuotojų, supažindinimo su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais datą, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis. Kita vertus, įvardinti netikslumai šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegijos nelaikomi esminiais, nustatant aptariamos veikos faktines aplinkybes.

17815.

179Aptarti duomenys rodo ir tai, kad, vyriausiajai buhalterei R. B. nedirbant jos atostogų ar ligos atveju, A. M. buvo pavesta eiti ir vyriausiosios buhalterės pareigas. Nors apeliantė tvirtina nebuvusi supažindinta su minėtu 2012 m. gegužės 18 d. direktoriaus įsakymu dėl vyriausiosios buhalterės pareigų atlikimo R. B. nebuvimo darbe atostogų ar ligos atveju metu, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ji vykdė tiek darbo sutartimi ir pareiginiais nuostatais, tiek minėtu įsakymu apibrėžtas funkcijas. Tai, kad A. M. buvo susipažinusi su buhalterio funkcijomis ir išmanė specifiką, spręstina, įvertinus tiek pačios nuteistosios A. M., tiek civilinio ieškovo atstovo A. B., liudytojais apklaustų R. B., L. B., S. B., A. K. proceso metu duotus parodymus. Antai, nuteistosios parodymais, ji ne tik suvesdavo į apskaitos programą duomenis apie darbuotojų, tarp jų ir vyriausiosios buhalterės R. B., nedarbingumą, skaičiuodavo atlyginimo dydžius, bet ir darydavo UAB „( - )“ mokėjimų pavedimus, t. y. atlikdavo įvairias bankines operacijas. Iš civilinio ieškovo atstovo A. B. parodymų matyti, kad iš pradžių A. M. dirbo techninį darbą, rūšiuodavo buhalterinius dokumentus, balansų nedarė ir neturėjo priėjimo prie bendrovės sąskaitų; tačiau po kurio laiko, įgijus pasitikėjimą, jai buvo suteikta teisė dirbti su pavedimais iš bendrovės sąskaitos, patikint tam reikalingas priemones, taip pat vykdyti kitas buhalterio funkcijas R. B. nebuvimo darbe metu. Liudytoja R. B. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir A. B., pažymėdama, kad A. M. palaipsniui buvo apmokyta ir po kurio laiko vykdė visas buhalterio funkcijas, o nesant jos (R. B.) – ir vyriausiojo buhalterio funkcijas. Liudytojo L. B. aiškinimu, A. M. darydavo viską tą pati, ką ir R. B.. Liudytojos S. B. parodymais nustatyta, kad ji apmokė A. M. dirbti su buhalterine programa; jai buvo žinoma apie sunkią R. B. ligą ir tuo laiku, kai šios nebūdavo, apskaitą vedė viena A. M. – suvesdavo pirminius dokumentus, skaičiuodavo algas, darydavo ataskaitas, banko apmokėjimus, suvesdavo duomenis, reikalingus balansui padaryti ir kt., t. y. liudytoja nurodė, kad A. M. vaduodavo A. B.. Anot šios liudytojos, nebuvo taip, jog A. M. nieko netvarkytų, sėdėtų ir tik segiotų popierėlius; be to, tokias funkcijas A. M. atlikdavo, ne tik R. B. sergant, bet ir prie šios. Liudytojo M. K. parodymais, A. M. padėdavo R. B. tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Pastaroji iš esmės viena tvarkydavo buhalterinę apskaitą, nes R. B. dažnai nebūdavo darbe dėl ligos ir gydymosi. A. M. dirbo buhalterės darbą, turėjo prieigą prie banko sąskaitų, generatorių, tvarkė buhalteriją (t. 4, b. l. 53–58, 64–66, 67–70, 71–72, 118-120, 153). Nagrinėjamu aspektu reikšmingais laikytini ir liudytojos V. K. parodymai apie tai, kad nuo 2013 m. liepos 16 d., R. B. rekomendavus, A. M. pagal susitarimą įdarbinta bendrovėje UAB „( - )“ buhaltere, t. y. tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jai buvo patikėta atlikti įvairias bankines operacijas (t. 4, b. l. 120–122). Pagal minėtų vyriausiojo buhalterio padėjėjo pareiginių nuostatų turinį akivaizdu, kad A. M. buvo suteikta teisė tvarkyti bankuose esančias įmonės sąskaitas, finansinius įmonės reikalus internetu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „( - )“ pateiktų dokumentų kopijos taip pat patvirtina, kad A. M., priešingai nei tvirtino ji pati, vyriausiosios buhalterės / buhalterės pareigas vykdė ne tik laikotarpiu nuo 2014 m. nuo balandžio 14 d. iki gegužės 20 d. (t. 5, b. l. 80–92). Nors byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad A. M. buvo pasirašytinai supažindinta su minėtu įsakymu, suteikiančiu A. M. teisę vykdyti operacijas su grynaisiais pinigais, pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad su UAB „( - )“ vadovo ir vyriausiosios buhalterės žinia ir sutikimu A. M. vykdė ne tik buhalterės, bet ir vyriausiosios buhalterės pareigas – buvo įgaliota valdyti ir valdė bendrovės sąskaitas, atlikinėjo bankines operacijas su bendrovės pinigais, o šioms operacijoms inicijuoti jai buvo patikėtos banko indentifikavimo kodų nustatymo priemonės. Abejonių nekelia ir tai, kad direktoriaus įsakymo pagrindu jos faktiškai atliekamų pareigų pagrindu bendrovės turtas (sąskaitose buvusios piniginės lėšos) A. M. buvo patikėtas bei ji galėjo disponuoti šiuo turtu ir tai darė. Todėl paminėtais įrodymais nustatytų faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąją A. M. tinkamu nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnyje ir 184 straipsnyje subjektu.

18016.

181Apeliaciname skunde argumentuojama, jog teismas rėmėsi UAB „( - )“ vadovo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu, kurio vyriausios buhalterės pareigas, atostogų ar ligos vyriausiosios buhalterės R. B. metu pavedama eiti A. M., tačiau tokio dokumento byloje nėra. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad tokios datos įsakymas nėra minimas. Priešingai nuteistosios teiginiams, yra įvardintas ne 2015 m. gegužės 18 d., o 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas. Be to, vien aplinkybė, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nebuvo nurodytas šio įsakymo numeris (dokumento kopija – įsakymas 2012 m. gegužės 18 d. Nr. 2 (t. 1, b. l. 58)), nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos argumentus dėl šio dokumento turinio vertinimo, nes, anot apeliantės, neaišku, koks įsakymas byloje buvo aptartas ir kokiu rėmėsi nuosprendyje teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsakymo numerio nenurodymas nelaikytinas esminiu, nes, nuosekliai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei skaitant visą nuosprendžio tekstą, akivaizdu, koks dokumentas teismo buvo analizuotas ir vertintas. Tai traktuotina kaip rašymo apsirikimo klaida. Dėl A. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį

18217.

183Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistoji A. M. iš esmės nurodo, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, kuri yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teigia, jog teismas netinkamai vertino veikos subjektyvųjį požymį – kaltę, kas lėmė neteisingą teismo išvadą, jog ji pasisavino jai patikėtą svetimą bendrovės UAB „( - )“ turtą. Šis apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

18418.

185Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Tokiu būdu, turto pasisavinimo esmė, jog kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Apie tyčios kryptingumą sprendžiama, atsižvelgiant į kaltininko atliktų veiksmų turinį, ar dėl to buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

18619.

187Pačios nuteistosios, civilinio ieškovo atstovo, liudytojų parodymai, kita rašytinė medžiaga patvirtina, kad A. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdė ne tik darbo sutartimi, minėtu įsakymu apibrėžtas funkcijas, bet ir žodinius bendrovės vadovo ar vyriausiosios buhalterės pavedimus ir dėl šių pareigų (funkcijų atlikimo) jai buvo patikėtas bendrovės turtas (piniginės lėšos). Taigi, abejonių, kad A. M. (atsižvelgus į jos darbo pobūdį bendrovėje) atitiko nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) subjekto požymius, nėra.

18820.

189Taip pat byloje objektyviai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. devyniais pavedimais skirtingo dydžio sumomis iš bendrovės UAB „( - )“ sąskaitų į A. M. asmeninę bankinę sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos – bendrai 5 982,46 Eur (t. 1, b. l. 127–128, 142–147). Šias lėšas atskirais mokėjimais (2015 m. balandžio 27 d. – 3 880 Eur, kiek vėliau 261,51 Eur; 2017 m. sausio 17 d. – 841,95 Eur ir 999 Eur) A. M. bendrovei sugrąžino (t. 1, b. l. 14; t. 2, b. l. 7, t. 5, b. l. 72–73). Nuteistoji A. M. šių aplinkybių neginčijo, tačiau paaiškino tokio savo elgesio motyvus, nurodydama, kad pinigai į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesti su vyriausiosios buhalterės žinia, kaip atlygis už jos darbą. Pervesdavo ji pati arba vyriausioji buhalterė, nes šios prašė, jog jai (A. M.) būtų mokamas didesnis atlyginimas, oficialiai būtų rodomos visos pajamos, įskaitant ir tas, kurias gaudavo grynaisiais pinigais. Dėl to buvo įsitikinusi, kad į jos sąskaitą pervedamos sumos buvo jos atlygis už darbą arba darbdavio skiriamos premijos ir tai atliekama teisėtai. Aiškino tikslo pasisavinti UAB „( - )“ turto neturėjusi, o jos veiksmai – A. B. pareikalavus bei pati sužinojusi, kad lėšos nėra apskaitytos, ne tik sutiko pinigus grąžinti, bet juos ir grąžino – rodo tyčios nebuvimą.

19021.

191Pagal bendrąją taisyklę byloje esančius duomenis vertina teismas. Todėl ir išvadą dėl kaltinamojo parodymų jis daro, atsižvelgęs ne tik į jų nuoseklumą, logiškumą ir pan., bet ir sulyginęs juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Taigi, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, išaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, t. y. tiriant ir vertinant atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Galutinę išvadą teismas daro iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia asmens kaltę, visumos.

19222.

193Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu, priešingai nei nurodo A. M., jos parodymai, ginčijant kaltę, paneigti baudžiamojoje byloje surinktų vienas kitą papildančių įrodymų, sujungtų į vientisą loginę įrodymų grandinę, visuma. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. M. kaltės pasisavinus bendrovės turtą, o nuteistosios poziciją leidžia vertinti kaip pasirinktą gynybinę versiją.

19423.

195Byloje civilinio ieškovo atstovo A. B. parodymais nustatyta, kad viso darbo bendrovėje metu A. M. buvo mokamas darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis, jokios kalbos apie atlyginimo pakėlimą su pastarąja nebuvo; nustačius, kad dalis pavedimų padaryti nepagrįstai, A. M. iš pradžių tvirtino nieko apie tai nežinojusi, vėliau – teigė, kad tai yra jos padaryta klaida. Baudžiamojoje byloje aplinkybę, kad A. M. buvo mokamas tik darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, kuris keitėsi tik nuo MMA dydžio pasikeitimo, nurodė ir liudytoja apklausta R. B.. Pastarosios aiškinimu, su A. M. nesitarė, kad būtų mokamas didesnis atlyginamas, juolab, kad ši papildomai gaudavo atlyginimą iš UAB „( - )“ už suteiktas buhalterines paslaugas (Sodros duomenimis, A. M. UAB „( - )“ įdarbinta nuo 2013 m. liepos 16 d. (t. 1, b. l. 106)). Liudytoja R. B. kategoriškai paneigė, kad pavedimai kaltinime nurodytomis pinigų sumomis į A. M. sąskaitą buvo daromi su jos žinia ar jai pačiai pervedant. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti A. B., R. B. parodymais. Vien tai, kad tiek civilinio ieškovo atstovas, tiek liudytoja yra asmenys, susiję su bendrove, kuri patyrė žalą dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų, neduoda pagrindo jų parodymus pripažinti nepatikimais. Šių asmenų parodymai dėl bylos aplinkybių viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs, nenustatyta, kad jie turėtų tikslą apkalbėti apeliantę. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir apeliantė A. M.. Esminių prieštaravimų jų parodymuose taip pat nėra. Šie parodymai pagrįstai buvo vertinami visų duomenų kontekste, be to, jie nebuvo vieninteliai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, grįsdamas nuteistosios A. M. kaltę.

19624.

197Baudžiamojoje byloje iš 2012 m. kovo 5 d. darbo sutarties matyti, kad, priimant A. M. į darbą vyriausiojo buhalterio padėjėjo pareigoms, buvo sutartas 800 litų mėnesinis darbo užmokestis (t. 3, b. l. 8–9). Iš pranešimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. A. M. mokamas atlyginimas iš UAB „( - )“ buvo 300 Eur (t. 1, b. l. 64–68). Taigi, šių rašytinių įrodymų pagrindu matyti, kad A. M. buvo nustatytas konkretus darbo užmokestis, kuris per visą jos darbo laikotarpį bendrovėje nesikeitė. Tuo tarpu pagal pateiktus skirtingų bankų išrašus nustatyta, kad iš UAB „( - )“ sąskaitų į A. M. sąskaitas (tarp jų ir į tą, į kurią nebuvo pervedamas atlyginimas), be darbo užmokesčio buvo pervedamos ir kitos sumos, t. y. 2015 m. balandžio 7 d. buvo pervesta 541,95 Eur, 2015 m. balandžio 15 d. 300 Eur (t. 1, b. l. 127–128), o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo pervesta viso 5 140,51 Eur, atitinkamai: 2015 m. vasario 13 d. – 1 200 Eur, 2015 m. vasario 27 d. – 700 Eur, 2015 m. kovo 12 d. – 261,51 Eur, 2015 m. kovo 13 d. – 999 Eur, 2015 m. kovo 16 d. – 1 000 Eur, 2015 m. kovo 24 d. – 300 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. – 550 Eur (t. 1, b. l. 142–147), atitinkamai nurodant ne tik skirtingas mokėjimo paskirtis („už“, „apmokama sąskaita“, „grąžinimas“ ir pan.), bet ir tokių pervedimų nepagrindžiant. Svarbiu veiksniu, vertinant nuteistosios kaltės turinį sudarančias ir apibūdinančias aplinkybes, pripažintina minėtais pervedimais nustatyti skirtingi pervedamų sumų dydžiai bei tokių pervedimų periodiškumas. Nors aplinkybė, kad darbdavio sutikimu darbuotojui mokamas didesnis darbo užmokestis, premijos, nėra neįprasta, toks susitarimas turi būti atitinkamai apiformintas, o nagrinėjamoje byloje to nėra. Veiksmai, kai per neilgą laiko tarpą atliekama keletas pavedimų (vasario mėnesį du, kovo – keturi, balandžio – trys pavedimai), skirtingo dydžio sumomis, nurodant skirtingas mokėjimo paskirtis, paneigia nuteistosios A. M. aiškinimą dėl darbo užmokesčio ar premijų už atliktas darbo funkcijas mokėjimo, kuris atliktas bendrovės vyriausiosios buhalterės ar su jos žinia. Kaip matyti 2015 m. balandžio 20 d. pasiaiškinimo, A. M. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. neteisingai pervedė 3880 Eur į savo sąskaitą, juos grąžins iki 2015 m. birželio 1 d. (t. 1, b. l. 11). Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 30 d. pareiškimo ir pridėto 2015 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymo, ji grąžino bendrovei 3880 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, kad grąžinami neteisingai jai pervesti pinigai (t. 1, b. l. 14). Iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad vėliau nuteistoji pervedė 261,51 Eur (t. 2, b. l. 7), o bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – 1 840,95 Eur (t. 5, b. l. 72, 73).

19825.

199Visais šiais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitą papildantys faktai, kurie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis patvirtinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad A. M., pervesdama lėšas iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę, tokiems veiksmams leidimo neturėjo ir priešingai nei parodė pati – elgėsi savavališkai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog buvo paneigta nuteistosios pozicija dėl tokio pobūdžio finansinių operacijų – suderintų pinigų pervedimų kaip darbo užmokesčio ar premijos – atlikimo. Asmenys, kurių iniciatyva buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo bendrovės UAB „( - )“ vadovas ir jo sutuoktinė, kurie, išsiaiškinę nepagrįstų pervedimų atvejus, apie tai informavo teisėsaugos instituciją. Todėl nelogiška spręsti, kad asmenys, su kurių žinia ir sutikimu, kaip tvirtina nuteistoji, minėti pervedimai buvo atliekami, inicijuotų ikiteisminį tyrimą, imtųsi priemonių bendrovėms pinigams grąžinti. Taip pat, kaip minėta, didesnio atlyginimo ar premijos mokėjimas niekaip neatsispindėjo bendrovės dokumentacijoje, o A. M. negalėjo išsamiau paaiškinti, nei apie kokį algos padidėjimą buvo kalbama, nei kokia suma buvo sutarta. Todėl nuosprendyje išdėstyti įrodymai, t. y. ne tik civilinio ieškovo atstovo A. B., liudytojos R. B. parodymai, bet ir kiti įrodymai tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtino, kad nebuvo jokio susitarimo dėl tokio pobūdžio pinigų pervedimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl tyčinio A. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti. A. M., neteisėtai pervesdama į savo banko sąskaitą pinigus iš UAB „( - )“, juos panaudodama savo reikmėms, suprato, kad, neturėdama jokio teisėto pagrindo, priešingai bendrovės interesams, paverčia bendrovės turtą savo turtu, kad dėl jos veikos bendrovei bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Nuteistosios veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji aptariamos veikos požymiai. Nuteistosios akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistoji, kaip teigia, supratusi, jog apie jai pervestus pinigus nepranešta Sodrai, o kaip matyti iš bylos medžiagos – A. B. pareikalavus, prašomą sumą grąžino, o bendrovės vadovas nurodė pretenzijų dėl grąžintos sumos neturėsiąs, darbo santykių nutraukimas buvo sklandus ir nekonfliktiškas, jai buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytų išvadų ir nuteistosios baudžiamosios atsakomybės nešalina. Be to, bendrovės vadovo pradinę poziciją dėl tolesnių pretenzijų nebuvimo apsprendė tai, kad tuo metu dar nebuvo nustatyti kiti faktai dėl bendrovei padarytos žalos dydžio.

20026.

201Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, kad iš bendrovės pasisavinti pinigai buvo panaudoti A. M. asmeniniams poreikiams. Iš 2016 m. birželio 13 d. nuteistosios sąskaitų išrašų apžiūros protokolo matyti, kad pervestos lėšos buvo gryninamos bankomatuose, panaudotos įvairiems nuteistosios atsiskaitymams ir pavedimams (t. 1, b. l. 148–149). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Todėl tolesni kaltininko veiksmai su šiuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

20227.

203Apibendrinant darytina išvada, kad nuteistoji jai patikėtą svetimą bendrovės turtą neteisėtai pavertė savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui (bendrovei UAB ,,( - )“). A. M. nusikalstama veika, pasisavinus jai patikėtą svetimą UAB „( - )“ turtą (pinigines lėšas), įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi pasisavintų pinigų suma neviršija 250 MGL dydžio sumos. Pagrindas tenkinti nuteistosios prašymą ir išteisinti ją iš šios nusikalstamos veikos nenustatytas.

20428.

205Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu, papildomai kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Anot A. M., atlikdama finansines operacijas su bendrovės lėšomis pavedimais iš bendrovės sąskaitų į jos asmeninę sąskaitą, ji dokumentų klastojimo nepadarė.

20629.

207BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

30.

208Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.

20931.

210Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., A. M., turėdama tyčią pasisavinti UAB „( - )“ pinigines lėšas, suklastojo 9 tikrus dokumentus – elektroninius mokėjimų nurodymus, juose nurodydama save, savo asmeninių banko sąskaitų numerius, mokėjimo paskirtyje – tikrovės neatitinkančius duomenis apie pervedamą darbo užmokestį už sausio (2) ir vasario (1) mėnesius (3 nurodymai), „apmokėjimą“ (3 nurodymai) ir po vieną – įvardindama kaip „grąžinimą“, „sąskaitos apmokėjimą“ ir „už“, bei mokėtinas sumas. Šiuos suklastotus tikrus dokumentus ji panaudojo, banko paslaugų internetu sistema perduodama jais duomenis bankui. Aptariamos veikos kontekste pažymėtina, kad elektroniniai mokėjimo nurodymai, į juos įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį, buvo suklastoti ir panaudoti, kaip būdas pasisavinti UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigines lėšas. Taigi, A. M. atliktų elektroninių mokėjimų nurodymų turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie šių mokėjimų paskirtį, nurodant už ką mokėjimai atlikti, taip tyčia suklaidinant bankų elektroninės bankininkystės sistemas dėl finansinių operacijų paskirties ir neteisėtai įgyjant UAB „( - )“ priklausantį turtą – 5 982,46 Eur. Toks elektroninių mokėjimų nurodymų suklastojimas ir panaudojimas kartu su A. M. padaryta BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Be to, mokėjimo paskirties nurodymo mokėjimo pavedime neatitiktis pinigų pervedimo tikslui tapo vienu iš A. M. kaltės, padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. svetimo, asmeniui patikėto turto pasisavinimą, įrodymų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas, elektroninėje erdvėje suformuotuose mokėjimo nurodymuose (pavedimuose) įvardinant pinigų pervedimo tikslą ir kitus pervedimui atlikti reikalingus duomenis, ne tik pažeidė juridinio asmens teises, bet ir sukėlė reikšmingus padarinius – neteisėtą piniginių lėšų pervedimą. Bylos duomenys patvirtina, kad šie A. M. veiksmai, kuriais ji siekė, kad kiltų atitinkami padariniai, atitinka BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

21132.

212Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad, kvalifikuojant nuteistosios A. M. veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, jai buvo nepagrįstai inkriminuotas didelės turtinės žalos požymis, o pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo, klaidos neištaisė.

21333.

214Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba disponavo suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, arba suklastojo didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių laikė, panaudojo ar realizavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes. Turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015, 2K-117-697/2017, 2K-201-1073/2018, 2K-175-303/2018). Kitais atvejais žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamais kriterijais.

21534.

216Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog A. M., suklastodama tikrus dokumentus ir juos panaudodama, pasisavino jai patikėtą UAB „( - )“ turtą, t. y. 5 982,46 Eur, dėl to bendrovei buvo padaryta didelė 5 982,46 Eur turtinė žala. A. M. veika buvo kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamos veikos kontekste akivaizdu, kad A. M. pasisavintas jai patikėtas UAB „( - )“ turtas – piniginės lėšos, t. y. 5 982,46 Eur, neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). A. M. veiksmai, pasisavinus bendrovės UAB „( - )“ turtą, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Sprendžiant, ar A. M. veiksmais, klastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, padaryta žala bendrovei gali būti vertinama kaip didelė, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistoji suklastojo devynis elektroninius mokėjimų nurodymus, kurie yra UAB „( - )“ dokumentai, naudojami pagrindžiant bendrovės išlaidas ir pan., bei didesnės teisinės reikšmės už šios bendrovės ribų neturi. Todėl konstatuoti, jog šiais A. M. neteisėtais veiksmais UAB „( - )“ buvo padaryta didelė turtinė žala, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad A. M. veiksmuose, nenustačius kvalifikuojančio požymio didelės turtinės žalos padarymo, nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties. A. M. padaryta veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir A. M. veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į BK 300 straipsnio 1 dalį.

21735.

218BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Ši taisyklė galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.2 punkte nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas, yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-696/2017, 2K-P-1/2014).

21936.

220Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, perkvalifikavus nuteistosios A. M. veiką pagal švelnesnę to paties baudžiamojo įstatymo dalį, nuteistosios teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, nebuvo pažeista. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime, nuteistoji apeliaciniame skunde ginčijo nuosprendžio šioje dalyje pagrįstumą, nenustatyta aplinkybių, kad nuteistosios gynyba galėjo būti kitokia, negu buvo. Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.

221Dėl A. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį

22237.

223Nuteistoji A. M. taip pat prašo ją išteisinti iš jai inkriminuotos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl patikėto didelės vertės svetimo UAB „( - )“ priklausančio turto iššvaistymo, kadangi, anot apeliantės, šioje dalyje nuosprendis nepagrįstas įrodymais, o byloje esantys įrodymai paneigia, jog ji padarė šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

22438.

225Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-38-788/2019, 2K-7-648/2019 ir kt.). Svetimas turtas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.

22639.

227Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 30 d., suklastojant 12 tikrų dokumentų (įrašant į elektroninius mokėjimų nurodymus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis) ir juos panaudojant, iš UAB „( - )“ sąskaitos nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos į veikos aprašyme nurodytų bendrovių, t. y. UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir G. A. bankines sąskaitas (t. 1, b. l. 18–19, 41, 44, 45–46, 47–49, 127, 129, 154–161, 162–173, 174–183, 186–187), taip iššvaistytas bendrovei UAB „( - )“ priklausantis didelės vertės turtas, t. y. 9726,09 Eur, dėl ko bendrovei padaryta didelė turtinė žala. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad, veikdama tyčia, turėdama tikslą išvaistyti patikėtą bendrovės didelės vertės turtą, neteisėtus veiksmus atliko, t. y. nusikalstamą veiką padarė A. M..

22840.

229Nuteistoji A. M. neigia padariusi šią nusikalstamą veiką, nurodo, kad jokių pavedimų kitoms įmonėms ir G. A. savo iniciatyvą nedarė; visas bendrovės PVM sąskaitas faktūras priimdavo A. B. ir bendrovės vadybininkai, o ji jas tik surūšiuodavo ir suvesdavo į kompiuterinę apskaitą; ji neturėjo pareigos ir pati netikrino, ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo įgytos, o paslaugos suteiktos, taip pat nesprendė, kurias sąskaitas ir kada reikia apmokėti; ji atlikdavo tik techninius PVM sąskaitų faktūrų suvedimo į sistemą veiksmus; nurodo, nieko nežinojusi apie sąskaitų UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir G. A. išrašymą, taip pat neigė savo iniciatyva atlikusi pavedimą UAB „( - )“; programa, kuria buvo išrašomos sąskaitos, nesinaudojo, nes nemokėjo to daryti; G. A. pažinojo tik iš matymo, nes sportavo viename klube. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistosios pozicija paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurių turinys papildo vienas kitą, visuma objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikoma pasirinktu gynybos būdu.

23041.

231Kaip minėta anksčiau, tiek pačios apeliantės, civilinio ieškovo atstovo, liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga buvo nustatyta, kad UAB „( - )“ A. M. vykdė ne tik buhalterio padėjėjo funkcijas, tačiau ir kitus bendrovės vadovo ir vyriausiosios buhalterės pavedimus, t. y. veiksmus, atitinkančius buhalterio ir / ar vyriausiojo buhalterio funkcijas, ir dėl šių savo funkcijų atlikimo, jai buvo patikėtas bendrovės turtas – piniginės lėšos.

23242.

233Byloje apklausto civilinio ieškovo atstovo A. B. parodymais, jis nedavė A. M. nurodymų atlikti pavedimus į veikos aprašyme nurodytų bendrovių bankines sąskaitas ir pats šių operacijų neatliko; apie šias atliktas finansines operacijas jis sužinojo po A. M. atleidimo, kai, kilus įtarimui, buvo patikrinti bendrovės dokumentai; su UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ jo vadovaujama bendrovė verslo santykių neturėjo, jokių prekių ir paslaugų neužsakinėjo ir negavo; ant tam tikrų sąskaitų faktūrų jo parašai buvo suklastoti, tuo tarpu vardinis antspaudas buvo laikomas stalčiuje ir prieiga prie jo bendrovės darbuotojams nebuvo suvaržyta. Jis taip pat nurodė, kad, tikrinant sąskaitas, buvo nustatytas ir lėšų grąžinimas G. A., tačiau su šiuo asmeniu bendrovė taip pat nebuvo turėjusi sandorių ar verslo sutarčių, o sąskaita, kuri buvo nurodyta paskirtyje dėl pinigų grąžinimo G. A., priklauso MB „( - )“, išduota dėl prekių iš bendrovės UAB „( - )“ įgijimo. Be to, atstovas pažymėjo, kad be jo ir vyriausiosios buhalterės R. B., prieigą prie sąskaitų turėjo A. M.. Su jo ir vyriausiosios buhalterės žinia, pastarajai buvo suteikta teisė vykdyti bendrovės finansines operacijas bei tam patikėtos banko indentifikavimo kodų nustatymo priemonės. Jis pats mokestinių pavedimų nedarė (t. 4, b. l. 53–58, 64–66; t. 5, b. l. 23–24).

23443.

235Iš esmės tokias pačias aplinkybes, t. y. dėl A. M. suteiktos teisės atlikti finansines operacijas, nepagrįstų sandorių nustatymo ir kt., byloje parodė ir liudytoja apklausta A. B. sutuoktinė R. B., kuri UAB „( - )“ dirbo vyriausiaja buhaltere. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad pirmines sąskaitas faktūras į apskaitą įtraukdavo būtent A. M., kuria pasitikėjo, todėl sąskaitų faktūrų, kurias pastaroji įtraukdavo į apskaitą, netikrindavo. Pildyti ir teikti VMI deklaracijas galėjo ir A. M., kuriai buvo žinomas prisijungimo slaptažodis, tokiu būdu ji (R. B.) sutikrindavo tik galutinius skaičius (t. 4, b. l. 67–70; t. 5, b. l. 76–77).

23644.

237Taigi, tiek A. B., tiek R. B. paneigė ne tik patys atlikę pavedimus į veikos aprašyme nurodytų bendrovių bei G. A. bankines sąskaitas, bet ir nurodę A. M. tai atlikti. Šių asmenų parodymais nustatyta, kad be jų, t. y. A. B. ir R. B., prieigą prie banko sąskaitų bendrovėje turėjo tik A. M., kuriai, turint vadovo ir vyriausiosios buhalterės pasitikėjimą, ne tik buvo suteikta teisė tvarkyti bendrovės buhalterinius dokumentus, bet ir dirbti su pavedimais iš bendrovės sąskaitos, tam patikėtos ir visos reikalingos priemonės. Tokiu būdu, nustatyta, kad operacijas su bendrovės sąskaitose esančiomis lėšomis be jų pačių galėjo vykdyti tik A. M., kuri, kaip aptarta šiame procesiniame sprendime anksčiau, bendrovėje vykdė ne tik darbo sutartimi apibrėžtas funkcijas.

23845.

239Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatant faktines bylos aplinkybes, neturėjo remtis šių asmenų, kaip suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais. Teisėjų kolegija aukščiau procesiniame sprendime pasisakė, kad vien aplinkybė, jog A. B. yra UAB „( - )“ vadovas ir atstovauja bendrovės pateiktą civilinį ieškinį, o R. B. – pastarojo sutuoktinė, bendrovėje dirbusi vyriausiaja buhaltere, savaime neduoda pagrindo atmesti jų parodymus. Jie viso proceso metu davė nuoseklius ir neturinčius esminių prieštaravimų parodymus. Jų nurodytos aplinkybės vienu ar kitu aspektu buvo patvirtintos ir kitais byloje nustatytais duomenimis, gautais iš skirtingų įrodymų šaltinių, t. y. jų parodymais nustatytos aplinkybės nebuvo vienintelės, kuriomis teismas rėmėsi, darydamas išvadas. Duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti, iškraipyti nurodomas faktines aplinkybes, nenustatyta. Tokių apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir apeliantė.

24046.

241Byloje objektyviai nustatyta, kad iš UAB „( - )“ sąskaitos, 2015 m. vasario 13 d. buvo atliktas pavedimas į UAB „( - )“ sąskaitą 250 Eur sumai (t. 1, b. l. 44, 186–187), kuri įmonei buvo grąžinta 2015 m. birželio 11 d. (t. 2, b. l. 101).

24246.1.

243Iš liudytojos V. K. parodymų matyti, kad, tikrinant jos vadovaujamos bendrovės „( - )“ sąskaitos išrašus, nustatyta, jog 2015 m. vasario 13 d. iš UAB „( - )“ buvo gautas pavedimas 250 Eur sumai, įvardinant šią operaciją kaip sąskaitos apmokėjimą, nors tuo metu su šia bendrove jokių sandorių nebuvo. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad su UAB „( - )“ turėjo vienintelį sandorį 2013 m. liepos 29 d., kuomet buvo perkamas kasos aparatas įmonei (PVM sąskaitos faktūros serijos ( - ) kopija pateikta prie liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 102)). Taigi, liudytojos nurodytos aplinkybės atitinka A. B. ir R. B. teiginius dėl sandorio nebuvimo aptariamo įvykio metu.

24446.2.

245Svarbu ir tai, jog pagal bylos medžiagą byloje nagrinėjamu laikotarpiu A. M. dirbo ne tik bendrovėje UAB „( - )“, bet ir buvo įdarbinta buhaltere UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 106).

24646.3.

247Be to, liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad po to, kai A. M. dėl prarasto ja pasitikėjimo buvo atleista iš UAB „( - )“, A. M. prašymu jos susitiko prekybos centre ir A. M. perdavė 250 Eur liudytojai, sakydama juos įnešti į bendrovės sąskaitą pavedimui UAB „( - )“ atlikti ir nurodydama, kad ši dėl to nesigilintų. Po to, susisiekus su bendrovės UAB „( - )“ vyriausiąja buhaltere, minėti pinigai bendrovei pavedimu buvo grąžinti (t. 4, b. l. 120–122). Aplinkybę, kad A. M. jai perdavė 250 Eur, kuriuos prašė įdėti į UAB „( - )“ sąskaitą ir pervesti UAB „( - )“, liudytoja V. K. patvirtino ir akistatos su A. M. metu (t. 3, b. l. 14–15).

24846.4.

249Nors apeliantė teigė, kad minėtu pavedimu buvo iš anksto apmokama už rengiamo R. B. gimtadienio maistą, o ji savo iniciatyva bendrovei UAB „( - )“ pavedimo neatliko ir minimų 250 Eur niekam nedavė, nėra pagrindo netikėti liudytojos V. K. parodymų, kuriuos ji taip pat patvirtino ir akistatos su A. M. metu, objektyvumu ir jais nesivadovauti. Liudytojos parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, viso proceso metu buvo nuoseklūs, duomenų, kad liudytoja turėtų tikslą apkalbėti A. M. ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, nenustatyta. Jas su A. M. siejo tik buvę darbo santykiai, kurie, kaip nustatyta, konfliktiški nebuvo, to nenurodė ir pati apeliantė. Gi pačios nuteistosios versija dėl 250 Eur perdavimo V. K., buvo prieštaringa – tyrimo pradžioje 2016 m. kovo 1 d., apklausta įtariamąja, ji patvirtino perdavusi minėtą sumą liudytojai (t. 3, b. l. 5–7), gi vėliau ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, ji paneigė šiuos savo parodymus.

25046.5.

251Apeliacinio skundo argumentai, jog pinigai buvo pervesti iš vieno juridinio asmens į kito juridinio asmens sąskaitą banke ir šiais, kaip teigia pati A. M., ji nedisponavo, savaime nepaneigia turto iššvaistymo fakto, juolab yra nustatytos kitos šio nusikaltimo sudėties požymius atitinkančios aplinkybės.

25247.

253Dėl iš UAB „( - )“ sąskaitos 2015 m. kovo 27 d atlikto pavedimo 1037,19 Eur sumai į G. A. sąskaitą, jame nurodant – grąžinimas pagal sąskaitą ( - ) (t. 1, b. l. 41, 129) matyti, kad A. M. neigė atlikusi tokį grąžinimą, aiškino, kad nagrinėjamu laikotarpiu su G. A. buvo pažįstama iš matyto, nes sportavo viename sporto klube; jokių asmeninių reikalų, artimesnių santykių neturėjo; G. A. jos teiravosi tik apie galimas nuolaidas, perkant prekes iš UAB „( - )“, tačiau dėl prekių įgijimo pastarasis kreipėsi tiesiogiai į A. B. (t. 5, b. l. 21–22). Taip pat aiškino ir G. A., nurodė, kad su A. M. asmeniniai santykiai nesiejo, bendravo kiek tai buvo susiję su sportu, kartais šią paveždavo iki namų ar darbo. Paaiškino, kad iš bendrovės jam buvo grąžinti pinigai, neįvykdžius užsakymo, t. y. pinigai, kuriuos jis buvo davęs tiesiogiai A. B. dviejų pjūklų užsakymui atlikti (t. 5, b. l. 22–23). Pinigų paėmimo faktui pagrįsti jis proceso metu pateikė išrašytą sąskaitą faktūrą (t. 2, b. l. 145). Tačiau be šių A. M. ir G. A. parodymų bei G. A. pateikto dokumento, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais buvo nustatytos ir kitos reikšmingos, viena kitą papildančios faktinės aplinkybės, leidusios padaryti atitinkamas išvadas dėl tokių nuteistųjų parodymų patikimumo.

25447.1.

255Nustatyta, kad G. A. procese pateikta PVM sąskaita faktūra serijos ( - ), kuri išrašyta jo vardu (t. 2, b. l. 145), bendrovės UAB „( - )“ apskaitoje tokiu pačiu numeriu buvo išrašyta pirkėjui MB „( - )“ 1770 Eur sumai (t. 1, b. l. 42).

25647.2.

257Raštu iš MB „( - )“ nustatyta, kad ši bendrovė pagal 2015 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos ( - ), iš UAB „( - )“ įgijo motorinį purkštuvą, motorinį pjūklą ir skarifikatorių. Šio fakto patvirtinimui prie rašto buvo pridėtas kvitas ir M. K. pasirašytos sąskaitos faktūros kopija (t. 2, b. l. 152–153). Taigi ūkinė operacija pagal pastarąją sąskaitą faktūrą realiai įvyko ir buvo patvirtinta pateiktais dokumentais. Be to, šio sandorio faktą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas M. K..

25847.3.

259Apžiūrėjus tiek G. A., tiek MB „( - )“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras matyti, kad G. A. išduotoji sąskaita faktūra, priešingai nei išrašyta ir perduota MB „( - )“, nebuvo pasirašyta. Matyti ir tai, kad G. A. pateiktoje sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas tik vienas motorinis pjūklas, o kita prekė – motorinis pūtiklis, tačiau dviejų motorinių pjūklų, kaip parodė G. A., užsakymas neužfiksuotas. Be to, G. A. bylos proceso metu skirtingai nurodė pinigų susigrąžinimo priežastis. Iš pradžių jis aiškinęs, kad pinigus paprašė grąžinti, nes vieno iš jo užsakyto motorinio pjūklo nebereikėjo, nes tėvas jau buvo įgijęs kitą, vėliau teigė, kad negavo iš A. B. jokios informacijos dėl užsakymo įvykdymo, t. y. pinigai jam buvo grąžinti, nes jo užsakymas nebuvo įvykdytas. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje G. A. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti jokie jo bankiniai rekvizitai galimam piniginio avanso, kaip jis teigia, grąžinimui užsakymo neįvykdymo atveju.

26047.4.

261Įvertintina ir tai, kad pagal G. A. parodymus, jis A. B. pažinojo tik iš matymo, kaip parodytą A. M.; A. B. buvo pateikęs tik sąskaitos numerį, tačiau savo anketinių duomenų nenurodęs. Gi civilinio ieškovo atstovas A. B. parodė, kad jis G. A. nepažinojo ir jokių jo duomenų nežinojo. Tokiu būdu akivaizdu, kad mokėjimo pavedimui į sąskaitą atlikti vien tik sąskaitos numerio, kaip nurodė G. A., žinojimas be kitų anketinių duomenų nėra pakankamas. Kita vertus, civilinio ieškovo atstovo A. B. buvo paneigta aplinkybė, jog jis su G. A. būtų turėjęs kokį nors sandorį, ar iš jo gavęs sąskaitos numerį ir atlikęs pinigų grąžinimą. Pastebėtina, kad šių savo parodymų A. B. laikėsi ir akistatos su G. A. metu (t. 2, b. l. 146–147). Pagrindų nesivadovauti tokiais jo parodymais byloje nebuvo nustatyta. Svarbu ir tai, kad tokio pervedimo atlikimas sutapo su laikotarpiu, kai A. M., kaip nustatyta bylos medžiaga, atliko neteisėtus piniginių lėšų pervedimus iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Iš bylos duomenų matyti, kad, bendrovei UAB „( - )“ kreipusis pranešimu į G. A. dėl nepagrįstai pervestų lėšų ir jų grąžinimo (t. 1, b. l. 43), šis jokių veiksmų dėl šios situacijos (galimo tokio reikalavimo nepagrįstumo klausimo) išsiaiškinimo, iki kol nepablogėjo jo paties procesinė padėtis, nesiėmė.

26247.5.

263Byloje apklaustų liudytojais L. B. ir M. K. parodymais nustatyta, kad A. M. ir G. A. nagrinėjamo įvykio metu vienas kitą pažinojo pakankamai gerai, G. A. atvykdavo pasiimti A. M. iš darbo, yra užėjęs pas pastarąją į kabinetą. Liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad iš A. M. jis žinojo apie jos draugą vardu G., dirbantį sporto klube, kelis kartus matė, kaip G. A. atvažiuodavo jos pasiimti iš darbo, užeidavo į parduotuvę pasitikti A. M.. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės nuteistųjų nebuvo ginčijamos, jie tik neigė juos siejantį artimesnį ryšį.

26448.

265Taigi šių baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visuma, jas vertinant kartu su kitomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, leido pirmosios instancijos teismui spręsti dėl aptariamo sandorio buvimo realumo, o tuo pačiu daryti išvadas ir dėl A. M. kaltės įrodytumo. Apeliaciniame skunde įvardinti liudytojo M. K. parodymai dėl galimybės koreguoti bendrovės UAB „( - )“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo formuojamos pardavimų kompiuteriu, esančiu prekybos salėje ir A. M. pozicija, kad šiuo kompiuteriu ji nemokėjo ir negalėjo naudotis, pastarosios kaltės dėl bendrovės turto iššvaistymo nepaneigia. Nors liudytojas neparodė, kad salėje esančiu kompiuteriu galėjo naudotis ir naudojosi A. M., tačiau jo parodymais taip pat buvo nustatyta ir tai, kad šiuo kompiuteriu galėjo naudotis iš esmės visi dirbantys įmonėje, nes tam prisijungimo kodų nereikėjo.

26649.

267Taip pat baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad iš UAB „( - )“ sąskaitos, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. kovo 30 d. atlikti 7 pavedimai į UAB „( - )“, sąskaitą 5571,36 Eur sumai (t. 1, b. l. 18–19; 174–183); 2015 m. sausio 19 d. UAB „( - )“ – 1128,94 Eur sumai (už maisto papildus) (t. 1, b. l. 45, 47, 154–161); ir UAB „ ( - )“ atitinkamai 2015 m. sausio 19 d. – 869,45 Eur bei 2015 m. sausio 20 d. – 869,15 Eur sumoms (už pirštines ir marškinėlius) (t. 1, b. l. 47–49, 162–173), t. y. viso 8 438,90 Eur. Apeliantė nurodė, kad ji apie UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą nieko nežinojo ir savo iniciatyva jokių pavedimų šioms įmonėms nebuvo atlikusi. Šie nuteistosios teiginiai atmestini, kaip paneigti šioje byloje surinktų įrodymų visuma ir prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

26850.

269Byloje surinktais įrodymais dėl iš UAB „( - )“ pervestų pinigų bendrovėms UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo nustatytos šios aplinkybės:

27050.1.

271Liudytojo UAB „( - )“ direktoriaus T. B. parodymais, įmonės veikla susijusi su didmenine ir mažmenine prekyba automobilių dalimis, alyva ir autokosmetikos prekėmis. Įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose prekių gavėjo duomenų nėra, jo identifikuoti negalima. Atiduodant prekes, jokio atstovavimo, tapatybės dokumento nebuvo prašoma. Į ofisą ateidavo vaikinas, kuris pradžioje prisistatė iš UAB „( - )“ ir užsakydavo automobilines prekes. Prekes užsakydavo telefonu arba atvykęs. Pastarojo prašymu buvo išrašomos sąskaitos faktūros ir atiduodamos prekės. Įmonės ir PVM mokėtojo kodus taip pat nurodė minėtas asmuo. Iš pastarojo buvo žinoma, kad UAB „( - )“ užsiima žoliapjovių ir kitos sodo technikos prekyba. Aplinkybių, kaip PVM sąskaitų faktūrų grafoje „priėmė“ buvo uždėtas vardinis antspaudas „Vadovas A. B.“ ir padėtas parašas – nepamena. Turėjo pasirašyti ir uždėti vardinį antspaudą jo akivaizdoje, tačiau to neprisimena. Parašų skirtumo nesureikšmino. Nuo 2015 m. sausio mėnesio buvo pradėta naudotis nauja programa. Pagal senąją programą įmonės PVM sąskaitoje faktūroje buvo įdiegta funkcija „vairuotojas“ ir „transporto priemonė“, t. y. kartais buvo įrašomas vairuotojas ir automobilis, išvežiojęs prekes. Kartais tokie įrašai išlikdavo ir dėl išsiblaškymo nebūdavo pašalinami, tačiau, išrašant prekes, jie nieko nereiškė. A. M. jam pažįstama iš matymo, matydavo sporto klube. G. A. pažįsta asmeniškai, šis buvo jo treneris, be to, iš jo pastarasis pirkdavo detalių (t. 2, b. l. 113–114; t. 4, b. l. 124-126, t. 5, b. l. 15–16).

27250.2.

273Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. B. neatpažino L. B. kaip prekių užsakovo ar jas atsiėmusiojo asmens (t. 2, b. l. 115–116). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, T. B. parodė, kad automobilių detales atsiimti atvykdavo asmuo, apie kurį jis davė parodymus, tačiau tai ne A. B. ir ne G. A. (t. 4, b. l. 125).

27450.3.

275Liudytoj apklaustos UAB „( - )“ buhalterės Z. K. parodymais, ji niekada nėra bendravusi su užsakovu UAB „( - )“ ir jos akivaizdoje ant PVM sąskaitų faktūrų nebuvo uždėtas antspaudas ir parašas. UAB „( - )“ per ją niekada nėra užsakiusi prekių, šios bendrovės rekvizitus įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą jai davė T. B.. A. B. matė tik vieną kartą, kai šis buvo atvykęs aiškintis dėl įmonei atliktų pervedimų. Liudytoja, kaip ir liudytojas T. B., parodė, kad pagal senąją programą įmonės PVM sąskaitoje faktūroje buvo įdiegta funkcija „vairuotojas“ ir „transporto priemonė“ (nurodydavo vairuotoją ir automobilį išvežiojusį prekes), kuri kartais buvo įrašoma. Kartais tokie įrašai išlikdavo ir dėl išsiblaškymo nebūdavo pašalinami, tačiau, išrašant prekes, jie nieko nereiškė. Nauja buhalterinė programa tokios funkcijos neturi, ir naujo pavyzdžio PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos nuo 2015 m. pavasario (t. 2, b. l. 118–119; t. 4, b. l. 126–127).

27650.4.

277Dėl iš UAB „( - ) pervestų pinigų UAB „( - )“, liudytoju apklausto V. S. parodymais nustatyta, kad jo įmonė užsiima sporto prekių ir maisto papildų prekyba. PVM sąskaitą faktūrą galėjo išrašyti tiek jis, tiek įmonės darbuotojas, vykdantis prekybą parduotuvėje. Sąskaita buvo apmokėta, todėl dėl šio sandorio nesigilino. Nepamena, ar šiuo atveju užsakovas pats atvyko, ar šios prekės, kurių kiekis yra didelis (apie 100 kg), buvo pristatytos užsakovui. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje kelionių važtaraščių, kuriuose atsispindėtų, kur prekės buvo pristatytos, nėra. Jei sąskaitą faktūra būdavo apmokėta, praktiškai nereikalavo užsakovo parašo, jog prekės buvo atsiimtos. A. M. nepažįsta. G. A. pažįsta. Jis yra buvęs jo grupiokas, sportininkas, dirbo sporto klube treneriu. Pastarasis iš jo buvo pirkęs maisto papildų, drabužių (t. 2, b. l. 110; t. 5, b. l. 16–17).

27850.5.

279Dėl iš UAB „( - ) pervestų pinigų UAB „( - )“, liudytoju apklaustas įmonės direktorius L. K. parodė, kad įmonė buvo susijusi su maisto papildų, sporto aksesuarų ir rūbų prekyba. Sąskaitas faktūras dažniausiai formuodavo buhalterė arba jis pats. Ant sąskaitų faktūrų nebūdavo užsakovo parašų, nes tokios praktikos jie nesilaikė. Pagal savo darbo pobūdį jis turėjo tikrinti sąskaitas faktūras ar jos sumokėtos ir išduoti užsakymus. Pagal turimus duomenis, PVM sąskaitose faktūrose – 2014 m. gruodžio 15 d. ( - ) ir 2014 m. gruodžio 30 d. ( - ) (t. 1, b. l. 48–49) išvardintos prekės nebuvo išvežtos, o atsiimtos ofise, tačiau dėl praėjusio laiko tarpo nepamena, kas šias prekes atsiėmė. Rašytinių įrodymų, kad UAB „( - )“ būtų paėmę prekes pagal jų padarytus pavedimus neturi. Ši bendrovė jam tapo žinoma tik po įvykio. A. M. nepažįsta. G. A. pažįsta kaip įmonės klientą. Jį žino kaip sportininką, sporto klubų trenerį. Pastarasis daugiausiai pirkdavo maisto papildus, vieną kitą gertuvę (t. 2, b. l. 104–106; t. 4, b. l. 122–124). Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl sąskaitų išrašymo parodė ir liudytoja apklausta V. Š., UAB „( - )“ vykdžiusi buhalterės funkcijas. Liudytoja pažymėjo, kad su ja susisiekusi UAB „( - )“ vyriausioji buhalterė informavo apie padarytus iš jų įmonės pavedimus, tačiau įmonė neturėjo PVM sąskaitų faktūrų, kurios ir buvo jų įmonės apmokėtos. Todėl šios prašymu sąskaitas faktūras UAB „( - )“ persiuntė elektroniniu paštu. Šias PVM sąskaitas faktūras išrašė ji pati pagal L. K. jai pateiktą informaciją apie įmonę. Liudytojos pastebėjimu, įmonėje atvejai, kuomet sąskaitos būdavo išrašomos įmonėms, būdavo reti. Įgaliojimas, atsiimant prekes, nėra reikalaujamas. Prekes vietoje išduodavo direktorius arba vadybininkai, tačiau dokumentiškai nesimato, kad prekės atiduotos. G. A. pažįsta, nes ji sportavo sporto klube, kuriame šis buvo treneris (t. 2, b. l. 108; t. 4, b. l. 151–152).

28050.6.

281Civilinio ieškovo atstovo A. B. ir vyriausiosios buhalterės R. B. parodymais, UAB „( - )“ priklausė du automobiliai – VW Multivan ir Toyota RAF 4. UAB „( - )“ paslaugomis bendrovė nesinaudojo, o ant šios įmonės sąskaitų faktūrų esantys A. B. parašai suklastoti. Ši faktinė aplinkybė byloje buvo patvirtinta specialisto išvada Nr. ( - ). Nustatyta, kad ant tirti pateiktų keturių UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų – 2015 m. vasario 18 d. serijos ( - ), 2015 m. balandžio 1 d. serijos ( - ), 2015 m. balandžio 10 d. serijos ( - ) ir 2015 m. balandžio 14 d. serijos ( - ), rankraštinius įrašus „A. B.“ ir jo vardu išpildytą parašą tikriausiai pasirašė ne A. B., o kitas asmuo (t. 3, b. l. 107–115). Taip pat pažymima, kad UAB „( - )“ vykdė prekybą miško, sodo technika ir jokios sportinės veiklos nevykdė. Tokias šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti bendrovės inventorizacijos aktai, iš kurių matyti, kad tokios prekės bendrovėje UAB „( - )“ nebuvo gautos ir apskaitytos (t. 5, b l. 101–167; t. 6, b. l. 1–95).

28250.7.

283Liudytojo M. K. parodymais, jo darbo laikotarpiu UAB „( - )“ nebuvo įgijusi jokio sportinio inventoriaus. Lengvųjų automobilių detales pirkdavo tiek, kiek remontuodavo mašinas. UAB „( - )“ turėjo Volkswagen ir Toyota automobilius. Detales pirkdavo iš artimiausios parduotuvės. Asmeniškai prekių iš UAB „( - )“ jam neteko pirkti (t. 4, b. l. 153).

28451.

285Nurodytais ištirtais įrodymais, t. y. ne tik civilinio ieškovo atstovo A. B., liudytojos R. B. parodymais, tačiau ir liudytojo M. K. parodymais, rašytine medžiaga patvirtinta, kad UAB „( - )“ vertėsi miško, sodo technikos prekyba ir jokios sportinės veiklos nevykdė. Į bylą pateiki dokumentai patvirtina, kad prekės, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, bendrovėje UAB „( - )“ nebuvo gautos ir neapskaitytos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad UAB „( - )“ būtų naudojusis UAB „( - )“ paslaugomis, įsigydama automobilių detales. Su apeliantės teiginiu, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog UAB „( - )“ su minėtomis bendrovėmis iš tiesų nebuvo turėjusi jokių sandorių, o, darant atitinkamą išvadą, nepagrįstai vadovautasi tik subjektyviais suinteresuotų asmenų parodymais, sutikti nėra pagrindo. Bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nustatant reikšmingas šioje byloje aplinkybes, remtasi ne tik UAB „( - )“ vadovo ir vyriausiosios buhalterės parodymais, tačiau ir kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis. Byloje objektyviai nustatyta, kad visose UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose nėra prekių gavėjo duomenų ir parašų, o UAB „( - )“ sąskaitose faktūrose esantis rankraštinis įrašas „A. B.“ ir jo parašas pasirašytas ne A. B.. Nors bendrovių vadovai T. B., V. S. ir L. K. negalėjo identifikuoti asmens, paėmusio prekes pagal jų bendrovei UAB „( - )“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes neprisiminė, o atiduodant prekes jokio atstovavimo, asmens tapatybės dokumento nebuvo prašoma, svarbu ir tai, kad jie visi buvo pažįstami su G. A. – kartu mokėsi, sportavo, pastarasis ne kartą iš jų buvo pirkęs tiek sporto prekes, tiek automobilio detales, t. y. su asmeniu, kuris bylos duomenimis buvo susijęs su pačia A. M.. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, jog šie liudytojai, duodami parodymus, galėjo ir nutylėti atskiras aplinkybes, visgi šių liudytojų parodymais taip pat buvo nustatytos aplinkybės, kurios leido susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, vertinant šioje byloje ištirtų įrodymų visumą.

28652.

287Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliantės teiginį, jog buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, grindžiant jos kaltę dėl iššvaistytų lėšų jos santykiu su G. A., o būtent pastarojo veikla ir abipuse pažintimi su asmenimis, susijusiais su dalimi bendrovių, kurioms iš UAB „( - )“ buvo atlikti pavedimai, nors bendrais veiksmais su G. A. ji buvo kaltinama tik viename veikos epizode; dėl to apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinimo ribų, pažeidė jos teisę žinoti, kuo yra kaltinama, o tuo pačiu ir teisę į tinkamą gynybą. Priešingai nuteistosios argumentams, šios apeliantės akcentuojamos aplinkybės yra labiau susiję su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo metu padarytomis išvadomis, tačiau jokiu būdu ne nusikalstamų veiksmų faktinių aplinkybių nustatymu, o tuo pačiu su kaltinimo ribų peržengimu. Pirmosios instancijos teismo atliktas A. M. padarytos veikos įrodytumo vertinimas, kartu atsižvelgiant ir į jos sąsajas su G. A., negali būti pripažįstamas esminiu baudžiamojo įstatymo pažeidimu, suvaržiusiu įstatymų garantuojamas A. M. teises. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jokių naujų, iš bylos medžiagos nesekančių faktinių aplinkybių ar nusikaltimų epizodų nenurodė. Inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje įvardintos tiek, kiek buvo nustatyta byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl teigti, kad A. M. kaltinimo ribos buvo praplėstos ar išeita už jo ribų, nėra pagrindo. Apeliantei buvo aiški kaltinimo esmė, nes proceso metu gindamasi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdama apeliacinį skundą ar duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme, ji kartu su gynėju veiksmingai dalyvavo bylos baudžiamajame procese ir savo teises realizavo. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausus A. M., pastaroji laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių naujų aplinkybių, nei buvo išdėsčiusi bylą nagrinėjant apygardos teisme. Taigi teiginiai, kad buvo suvaržyta A. M. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama ir gintis teisme, nepagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais remiantis išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų byloje įrodinėtinų aplinkybių darymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Todėl vien nesutikimas su teismo ištirtų duomenų vertinimu dėl kaltės įrodytumo nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas.

28853.

289Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytų bylos įrodymais nustatytų duomenų visumą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos išvada dėl A. M. kaltės, padarius didelės vertės svetimo jai patikėto bendrovės UAB „( - )“ turto iššvaistymo. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ir leido daryti pagrįstą išvadą dėl A. M. kaltės, padarius šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Nusikalstamos veikos įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais. Abejonių dėl A. M. veiksmų, tyčios teisėjų kolegijai nekyla. A. M., kuriai buvo patikėtas UAB „( - )“ turtas (piniginės lėšos), suvokė, jog neteisėtai švaisto bendrovės turtą, nes, nesilaikydama nustatytos disponavimo jai patikėtu turtu tvarkos ir ją pažeisdama, jį perleido tretiesiems asmenims, taip padarydama bendrovei didelės vertės turtinę žalą ir to ji norėjo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatyta, kas konkrečiai padarė mokėjimų pavedimus, t. y. nenustatyta pagal kieno IP adresą ir iš kurio kompiuterio jungtasi prie elektroninės bankininkystės sistemos, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti, kad pavedimus atliko ne nuteistoji. Esminės reikšmės A. M. veiksmų teisiniam vertinimui šiuo atveju neturi ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, kas buvo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų užsakovai, bei kas šias sąskaitas pateikė apmokėjimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad iš UAB „( - )“ sąskaitos piniginės lėšos buvo pervestos į pirmiau nurodytų bendrovių bei G. A. bankines sąskaitas už prekes, kurių bendrovė nebuvo gavusi, dėl ko bendrovė patyrė žalą. Savo ruožtu, byloje esanti medžiaga duoda pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos aprašyme inkriminuotus pavedimus – įrašant elektroniniame mokėjimo nurodyme žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį, A. M. padarė pati, disponuodama prisijungimo prie bendrovės elektroninės banko sąskaitos duomenimis. Šiam vertinimui teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta ir tai, kad pagal UAB „( - )“ skirtingomis programomis vedamą apskaitą neginčijamai nustatyta, kad UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitos faktūros apskaitytos buvo tik buhalterinėje programoje, kuria naudojosi A. M., tuo tarpu bendrovės parduotuvės programoje, kurioje apskaitomas visas įmonės sandėlis, tokios sąskaitos ir prekės neatsispindėjo.

29054.

291Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo procese į bylą pateikta specialisto išvada Nr. ( - ), dėl UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos įrodymų tyrimas ir paskirta atlikti minėtų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Joje buvo konstatuota, kad nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos bendrovėms UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ pervestos sumos iš esmės buvo apskaitytos tiek pastarosiose bendrovėse, tiek UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje. Į UAB „( - )“ pervesta suma UAB „( - )“ buvo apskaityta kaip avansinis mokėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant iš fakto, kad minėti mokėjimai buvo įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, konstatuotina tik tai, kad tokia apskaita bendrovėje buvo padaryta sąmoningai, siekiant, jog nusikalstamos veikos aprašyme nurodytų sumų perleidimas tretiesiems asmenims realiai atspindėtų apskaitoje (kaip minėta, prekių, už kurias minimais pavedimais buvo apmokėtos nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos sumos, gavimas ir egzistavimas bendrovėje nebuvo apskaitytas). Ir nors apeliaciniame skunde buvo atkreiptas dėmesys į pateiktą UAB „( - )“ 2015 m sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitą pagal sąskaitą faktūrą ( - ) 238 Eur sumai, kuri nebuvo apskaityta UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje ir kurios pasirašymą A. B. taip pat neigė, o specialisto išvada buvo nustatyta ir dar keletas tokių atvejų bendrai 1153 Eur sumai, pažymėtina, kad šių lėšų iššvaistymas A. M. nebuvo inkriminuotas. Byla teisme nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis), t. y. dėl tų nusikalstamų veikų (jų apimties), dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės byloje konstatuotų išvadų nepaneigia ir nuteistosios atsakomybės dėl aptariamos nusikalstamos veikos nešalina.

29255.

293Apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai keltos abejonės ir dėl iššvaistyto turto vertės, atkreipiant dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Tokiu būdu buvo teigiama, kad A. M. veikos kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nėra teisingas, nes UAB „( - )“ padaryta turtinė žala – 9726,09 Eur neviršija 250 MGL (12 500 Eur). Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Todėl šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011 2K-2-693/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, A. M. jai inkriminuotą veiką padarė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 30 d. Veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Kadangi, kaip nustatyta, nuteistoji iššvaistė jai patikėtą UAB „( - )“ priklausanti turtą, kurio vertė – 9726,09 Eur, pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį ši suma viršijo 250 MGL ir nuteistosios veika, atsižvelgiant į BK 190 dalyje nurodytą vertės išaiškinimą, pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Todėl aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, nes taikomas MGL dydis, galiojęs nusikaltimo padarymo metu, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu netaikomos.

29456.

295Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. M. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą UAB „( - )“ turtą – pinigines lėšas 9726,09 Eur ir taip padarė jai didelės vertės turtinę žalą. Jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Dėl G. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį

29657.

297Skundžiamu teismo nuosprendžiu G. A. buvo pripažintas kaltu padėjęs A. M. iššvaistyti jai patikėtą UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 1037,19 Eur. Ginčo, kad iš UAB „( - )“ sąskaitos 2015 m. kovo 27 d buvo atliktas pavedimas į G. A. sąskaitą 1037,19 Eur sumai, nėra. Tačiau apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai vertino, kad pinigai iš UAB „( - )“ jam buvo pervesti, nesant teisėo pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto teiginius kaip nepagrįstus.

29858.

299Pažymėtina, kad bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininku, be vykdytojo (t. y. asmens, tiesiogiai padariusio nusikalstamą veiką), laikomas ir padėjėjas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Taigi, nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

30059.

301G. A., neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, parodė, kad pavedimu iš UAB „( - )“ jam buvo grąžinti pinigai, kuriuos jis davė A. B. užsakymo įvykdymui; kreipėsi į pastarąjį, norėdamas įgyti du pjūklus; kadangi šių prekių parduotuvėje neturėjo, susitarė, kad norimos prekės bus užsakytos, ir už tai A. B. davė avansą grynais pinigais. Pinigų paėmimo faktui patvirtinti buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurią jis pateikė bylos proceso metu (t. 2, b. l. 145). Užsakymo neįvykdžius, kreipėsi į A. B. dėl pinigų grąžinimo; susitarė, kad pinigai bus pervesti į asmeninę sąskaitą banke, dėl to šiam davė sąskaitos numerį ir po kurio laiko pinigai jam buvo grąžinti (pervesti į sąskaitą). Tikino, kad savo sąskaitos numerio ir jokių nurodymų dėl šių pinigų pervedimo į jo sąskaitą A. M. jis nedavė. Su pastarąja bendravo, kiek tai buvo susiję su sportu, kartais ją paveždavo iki namų ar darbo, asmeniniai santykiai jų nesiejo (t. 5, b. l. 22–23).

30260.

303Apklausta nuteistoji A. M. taip pat nurodė, nagrinėjamo įvykio laikotarpiu su G. A. jokių asmeninių reikalų meturėjusi, artimesnių santykių nepalaikiusi. Pastarasis jos teiravosi apie galimas nuolaidas, perkant prekes iš UAB „( - )“, tačiau dėl prekių įgijimo jis kreipėsi tiesiogiai į A. B. (t. 5, b. l. 21–22).

30461.

305Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais nuteistųjų G. A. ir A. M. parodymais, kadangi jie buvo paneigti kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis.

30662.

307Civilinio ieškovo atstovas A. B. kategoriškai paneigė nuteistojo G. A. parodymus, kad jis užsakęs G. A. prekių, paėmęs avansu pinigus, o neįvykdžius užsakymo, pinigai buvę grąžinti į pastarojo sąskaitą; jis nurodė, kad asmeniškai G. A. nepažinojo, jokių prekių šiam neužsakė ir jokių pinigų iš jo avansu neėmė bei jų negrąžino, G. A. sąskaitos numerio nežinojo. Šiuos parodymus A. B. patvirtino ir akistatos su G. A. metu (t. 2, b. l. 146–147). Minėta, kad duomenų nesivadovauti tokiais A. B. parodymais teisėjų kolegija nenustatė, jie atskirose dalyse patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

30863.

309Pasisakant dėl A. M. skundo argumentų dalyje dėl bendrovės turto – 1037,19 Eur iššvaistymo, buvo aptarti G. A. parodymai, kad A. B. jis pažinojo tik iš matymo, jam jį buvo parodžiusi A. M.. G. A. parodymais apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad jis pats A. B. tik perdavė savo banko sąskaitos numerį, tačiau anketinių duomenų nenurodė, juos, apelianto manymu, turėjo žinoti pats A. B.. Akivaizdu, kad vien tik sąskaitos numerio nepakanka finansinei operacijai atlikti. Taip pat jau buvo įvertintas ir nuteistojo G. A. pozicijos dėl jam pervestų pinigų priežasties nenuoseklumas – iš pradžių aiškinęs, kad pinigus prašęs grąžinti, nes motorinio pjūklo nebereikėjo, kadangi jo tėvas tokį įgijo pats, vėliau jau teigė, kad negavo jokių žinių iš A. B. apie užsakymą, jo įvykdymą.

31064.

311Bylos duomenų visuma leidžia spręsti ir apie G. A. bei A. M. artimesnę pažintį, nei nurodė proceso metu jie patys. Priešingai, nustatyta, jog jie vienas kitą pakankamai gerai pažinojo, jų santykiai buvo paremti tarpusavio pasitikėjimu ir savitarpio pagalba. Liudytojo L. B. parodymais, G. A. atvykdavo pasiimti A. M. iš darbo; kartą yra matęs, kaip šis buvo užėjęs pas A. M. į kabinetą. Liudytojo M. K. parodymais, iš A. M. jis žinojo, kad ji turi draugą vardu G., dirbantį sporto klube (bylos duomenimis, G. A. dirbo sporto klube treneriu). Liudytojas nurodė, pats kelis kartus matęs, kaip G. A. atvažiuodavo pasiimti A. M. iš darbo; kartą buvo atėjęs į parduotuvę ne kaip pirkėjas, o pasitikti A. M.. Objektyvių duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti G. A. nepalankius parodymus ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės pačių nuteistųjų nebuvo ginčijamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad artimesnių santykių su G. A. neneigė pati A. M., tačiau aiškino, kad tai įvyko tik po nagrinėjamo įvykio, t. y. maždaug nuo 2016 m. Tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės sustiprina įsitikinimą dėl G. A., o tuo pačiu ir A. M. teikiamos versijos dėl tarpusavio ryšio vertinimo kaip gynybinės, siekiant tokiu būdu neapsunkinti savo pačių padėties.

31265.

313Nagrinėjamu aspektu svarbi aplinkybė yra ir ta, kad G. A. procese pateikta PVM sąskaita faktūra serijos ( - ), išrašyta jo vardu, bendrovės UAB „( - )“ tokiu pačiu numeriu buvo išrašyta ir pirkėjui MB „( - )“ kitokiai sumai –1770 Eur ir kitokioms prekėms (t. 1, b. l. 42; t. 2, b. l. 145). Iš šios sąskaitos matyti, kad MB „( - )“ pagal 2015 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos ( - ) iš UAB „( - )“ įgijo motorinį purkštuvą, motorinį pjūklą ir skarifikatorių. Šių prekių įgijimo ir apmokėjimo faktas byloje buvo patvirtintas MB „( - )“ pateiktu pirkimo kvitu ir tuometinio UAB „( - )“ vadybininko M. K. pasirašyta sąskaitos faktūros kopija (t. 2, b. l. 152–153). Sandorio tarp UAB „( - )“ ir MB „( - )“ faktą patvirtino ir liudytoju apklaustas M. K.. Šie faktiniai duomenys patvirtina šio sandorio realumą, priešingai nei G. A. atveju. Nuteistojo akcentuojamos liudytojo M. K. nurodytos aplinkybės dėl išrašomų sąskaitų faktūrų turinio keitimo, užstato, užsakant prekes, ėmimo, kasos išlaidų orderių išrašymo praktikos bendrovėje UAB „( - )“ šiuo konkrečiu atveju nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių G. A. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

31466.

315Pažymėtina ir tai, kad G. A. pateikta PVM sąskaita faktūra, priešingai nei išrašyta MB „( - )“, nebuvo pasirašyta ją išdavusio asmens. Įvertinus G. A. pateiktos PVM sąskaitos faktūros turinį (nurodytas tik vienas motorinis pjūklas, kita prekė – motorinis pūtiklis), matyti, kad joje nebuvo fiksuotas dviejų motorinių pjūklų, kaip teigė G. A., užsakymas, ji nepasirašyta išdavusio asmens. Esant šiems duomenims, nėra pagrindo nepasirašyta PVM sąskaita faktūra tvirtinanti pinigų priėmimo – perdavimo A. B. faktą. Nors apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo pateikta sąskaita faktūra analogiška kitoms UAB „( - )“ išrašytoms sąskaitoms faktūroms, o byloje nebuvo nustatyta, kas šį dokumentą išrašė, šios aplinkybės esminės reikšmės G. A. veiksmų teisiniam vertinimui neturi, kaip ir aplinkybė, kad nebuvo nustatyta, kieno IP adresu ir iš kurio kompiuterio buvo jungtasi prie elektroninės bankininkystės sistemos. Kaip minėta, šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tokį pavedimą atliko A. M.. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti įvykusią ūkinę operaciją – prekių išdavimo-priėmimo faktą, o ne pinigų (kaip apelianto teigiama – avanso) paėmimo faktą. Tiek A. B., tiek M. K. parodė, kad piniginio užstato davimo atveju bendrovėje būdavo išrašomi orderiai, o ne PVM sąskaitos faktūros.

31667.

317Pagal G. A. proceso metu dėstomą poziciją nelogiški atrodo G. A. veiksmai, kai jam bendrovė UAB „( - )“ pranešė apie nepagrįstai pervestas lėšas ir nurodė jas grąžinti (t. 1, b. l. 43). Bylos medžiaga patvirtina, kad G. A. į šį pranešimą nereagavo, nesidomėjo ir su A. B. nesiaiškino aplinkybių dėl galimos klaidos, kol nebuvo pradėtas tyrimas. Protingas situacijos vertinimas leidžia spręsti, kad asmuo, būdamas įsitikinęs savo teisumu ir nesutikdamas su jam pareikštais reikalavimais, nuo pat pradžių siektų teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti, įrodyti tokio reikalavimo nepagrįstumą, o ne būtų pasyvus įvykio dalyvis. Matyti, kad G. A. nekėlė šio jam reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo klausimo, iki kol nebuvo pradėtas baudžiamasis procesas ir jo paties procesinė padėtis nepablogėjo.

31868.

319Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje išanalizuotų įrodymų visetu pagrįsta G. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. G. A. suvokimas atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, analizuojant paties nuteistojo veiksmus, jo santykį su kitu nusikalstamos veikos dalyviu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad priešingai G. A. aiškinimams, jis savo veiksmais sudarė sąlygas (padėjo) A. M. iššvaistyti jai patikėtą UAB „( - )“ turtą (pinigines lėšas) – 1037,19 Eur, t. y. buvo jungiamoji grandis atsiradusiems padariniams kilti. Tarp jo veiksmų ir kito nusikalstamos veikos dalyvio veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys Abejonių, kad G. A. sudarė sąlygas kitam šios nusikalstamos veikos dalyviui įvykdyti nusikaltimą, nekyla. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu G. A. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje nuosprendžio naikinti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl lengvinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo

32069.

321Nuteistosios A. M. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nepagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, argumentuojant pinigų grąžinimo faktu.

32270.

323Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-369-942/2015, 2K-48-628/2019, 2K-66-976/2019 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016). Taigi, nors dalinis žalos atlyginimas gali sudaryti prielaidas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažymėtina, kad tokia situacija yra daugiau išimtis, negu bendra taisyklė.

32471.

325Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamomis veikomis bendrovei UAB „( - )“ buvo padaryta turtinė žala, tiek pasisavinant, tiek išvaistant bendrovės turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. bendrovei atskirais mokėjimais grąžino 5 982,46 Eur (t. 1, b. l. 14; t. 2, b. l. 7, t. 5, b. l. 72–73). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo tai pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad buvo atlyginta dalis turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo procesas dalyje dėl bendrovės turto pasisavinimo yra realizuotas, tačiau vien tai nelengvina nuteistosios baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad šios lengvinančios aplinkybės nustatymą lemia savanoriškas žalos atlyginimas ar pašalinimas – aplinkybė, apibūdinanti ne tik nusikalstamos veikos subjektą, bet ir parodanti jo požiūrį į nusikalstama veika padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad A. M. atveju žalos atlyginimo iniciatyva sekė ne iš jos pačios, o buvo nulemta byloje surinktų įrodymų ir aktyvios civilinio ieškovo pozicijos, aiškinantis situaciją. Be to, matyti, kad nuteistoji piniginių lėšas traktavo, kaip bendrovės vadovo padarytą klaidą, o ne žalą bendrovei, padarytą savo pačios neteisėtais veiksmais, o jų grąžinimu siekė kiek galima palengvinti savo teisinę padėtį. Atsižvelgtina ir tai, kad bendrovei UAB „( - )“ nuteistosios grąžinta suma sudaro tik nedidelę dalį padarytos žalos. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl bausmės A. M. skyrimo

32672.

327Nuteistosios A. M. veiką perkvalifikuojant iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl devynių tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, pasisavinant svetimą turtą – 5 982,46 Eur pinigines lėšas), spręstinas ir naujos bausmės paskyrimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą klausimas. Skiriant nuteistajai A. M. bausmę, vadovaujamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

32873.

329Skiriant A. M. bausmę, atsižvelgtina į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės A. M. skyrimo motyvus, nuteistosios asmenybę (praeityje neteista, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, nedirba, augina du vaikus, iš jų vienas mažametis, o kitas nepilnametis), į šios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas), į nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. vaidmenį, padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išdėstytų aplinkybių visumą įvertinus kartu su kitas bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principais, už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. parenkama bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei baudos, skiriamos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis. Atsižvelgus į veikos padarymo laikotarpį, taikomas MGL dydis, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).

33074.

331Perkvalifikavus A. M. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskyrus naują bausmę, keičiama ir nuosprendžio dalis dėl nuteistajai paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei subendrintos bausmės bendrinimo su skundžiamu Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pastarosios bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

33275.

333Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija)). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nuteistoji atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, nuteista už dviejų nesunkių, vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, paskirta bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Kaip minėta, A. M. anksčiau neteista, o tai leidžia spręsti jog polinkio nusikalsti ji neturi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus nuteistajai jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palikus pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus.

33476.

335Atsižvelgus į A. M. skiriamą galutinę bausmę, nuteistosios turtinę ir šeimyninę padėtį (nedirbanti, augina du vaikus – vieną mažametį ir vieną nepilnametį), nuosprendžiu jai paskirtą bausmę – baudos ji įpareigotina sumokėti per vienerius metu nuo nuosprendžio įsteisėjimo dienos. Dėl civilinio ieškinio dydžio

33677.

337BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

33878.

339Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas A. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 15 458,54 Eur civilinį ieškinį bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 69–71). Skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgus į aplinkybę, kad nuteistoji buvo grąžinusi 4141,51 Eur ir UAB „( - )“ buvo pervedusi 250 Eur, nuspręsta iš nuteistųjų A. M. ir G. A. solidariai priteisti 1037,19 Eur, nes šią sumą iššvaistė A. M., padedant G. A., ir likusią sumą – 10 029,84 Eur iš A. M.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinio ieškovo atstovas civilinio ieškinio dydį sumažino iki 9476,09 (t. 7, b. l. 60), nes A. M. bendrovei UAB „( - )“ iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos grąžino bendrai 5982,46 Eur (t. 1, b. l. 14; t. 2, b. l. 7, t. 5, b. l. 72–73).

34079.

341Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Dėl kitų klausimų

34280.

343Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant nuteistajai A. M. bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – baudos piniginę išraišką (263,20 Eur), taip pat veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, buvo padarytos rašymo apsirikimo klaidos. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, nusprendęs pripažinti A. M. kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskyrė jai 70 MGL dydžio baudą, kas sudaro 2 636,20 Eur (70 x 37,66 Eur = 2636,2 Eur), tuo tarpu baudos piniginė išraiška nurodyta 263,20 Eur. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pasisakant dėl A. M. veiksmų, suklastojant dvylika tikrų dokumentų ir juos panaudojus iššvaistant UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą ir tuo padarant bendrovei didelę turtinę žalą, vertinimo, šie jos veismai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuspręsta A. M. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau bausmė paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio netikslumui yra aiškios rašymo apsirikimo klaidos, kurios ištaisytinos. Šių klaidų ištaisymas nesuponuoja A. M. teisės į gynybą suvaržymo, jos teisinės padėties pabloginimo ar apeliacinio skundo ribų peržengimo.

344Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

Nutarė

345Nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

346Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. M. pripažinimo kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl devynių tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, pasisavinant svetimą turtą – 5 982,46 Eur pinigines lėšas), paskiriant jai laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę, ir paskirtųjų bausmių subendrinimo pakeisti.

347Nuteistosios A. M. nusikalstamą veiką (dėl devynių tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, pasisavinant svetimą turtą – 5 982,46 Eur pinigines lėšas) iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – 60 MGL dydžio (2259,6 Eur) baudą.

348Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 70 MGL (2636,2 Eur) baudą.

349Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti su skundžiamu Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL dydžio (1506,4 Eur) baudą.

350Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktą ir A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

351Įpareigoti A. M. paskirtą baudą sumokėti į valstybės biudžetą per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti A. M., kad nustatytu terminu baudos nesumokėjus, ji bus išieškota priverstinai.

352Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio:

353Iš nuteistosios A. M. priteisti UAB „( - )“ 8188,89 Eur turtinei žalai atlyginti, ir iš A. M. solidariai su G. A. 1037,19 Eur UAB „( - )“ turtinei žalai atlyginti.

354Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas ištaisyti:

355- dalyje, kurioje A. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 70 MGL dydžio bauda nurodyti: A. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;

356- dalyje dėl A. M. pripažinimo kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nurodyti: A. M. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

357Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. M. pripažinta kalta ir nuteista:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 5. - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;... 6. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams... 7. - pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 11. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. M. paskirtos... 12. Iš nuteistosios A. M. priteista 10 029,84 Eur UAB „( - )“ turtinei žalai... 13. G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184... 14. Iš nuteistųjų A. M. ir G. A. solidariai priteista 1 037,19 Eur UAB „( -... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 16. I. Bylos esmė... 17. 1.... 18. A. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2015... 19. 1.1.... 20. A. M. 2015 m. vasario 13 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 21. 1.2.... 22. A. M. 2015 m. vasario 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 23. 1.3.... 24. A. M. 2015 m. kovo 12 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai... 25. 1.4.... 26. A. M. 2015 m. kovo 13 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai... 27. 1.5.... 28. A. M. 2015 m. kovo 16 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai... 29. 1.6.... 30. A. M. 2015 m. kovo 24 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai... 31. 1.7.... 32. A. M. 2015 m. balandžio 7 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 33. 1.8.... 34. A. M. 2015 m. balandžio 14 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama,... 35. 1.9.... 36. A. M. 2015 m. balandžio 15 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama,... 37. 1.10.... 38. Tokiu būdu, A. M. nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d.,... 39. 2.... 40. Taip pat A. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2012 m. kovo 2 d.... 41. 2.1.... 42. A. M. 2015 m. sausio 12 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 43. 2.2.... 44. A. M. 2015 m. sausio 16 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 45. 2.3.... 46. A. M. 2015 m. sausio 19 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 47. 2.4.... 48. A. M. 2015 m. sausio 20 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 49. 2.5.... 50. A. M. 2015 m. vasario 5 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 51. 2.6.... 52. A. M. 2015 m. vasario 13 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 53. 2.7.... 54. A. M. 2015 m. vasario 17 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 55. 2.8.... 56. A. M. 2015 m. kovo 23 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 57. 2.9.... 58. A. M. 2015 m. kovo 25 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 59. 2.10.... 60. A. M. 2015 m. kovo 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 61. 2.11.... 62. A. M. 2015 m. kovo 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 63. 2.12.... 64. A. M. 2015 m. kovo 30 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad... 65. 2.13.... 66. Tokiu būdu, A. M. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 30 d., veikdama... 67. 3.... 68. G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu... 69. 3.1.... 70. Tokiu būdu, G. A. padėjo A. M. iššvaistyti UAB „( - )“ priklausantį... 71. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 72. 4.... 73. Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m.... 74. 4.1.... 75. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 76. 4.2.... 77. G. A. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio... 78. 4.3.... 79. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 80. 4.3.1.... 81. Nuteistasis tvirtina, kad A. M. savo banko sąskaitos numerio nėra davęs bei... 82. 4.3.2.... 83. Apeliantas pažymi, kad A. M. proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, jog... 84. 4.4.... 85. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti ir į liudytojo M. K. parodymus, duotus... 86. 4.5.... 87. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors A. B. parodymuose neigia,... 88. 4.6.... 89. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra... 90. 4.7.... 91. Anot nuteistojo G. A., šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad... 92. 5.... 93. Nuteistoji A. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m.... 94. 5.1.... 95. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 96. 5.2.... 97. Nuteistoji A. M. tvirtina, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK... 98. 5.3.... 99. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 100. 5.3.1.... 101. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje ji pabrėžė,... 102. 5.3.2.... 103. Nurodo, kad bendrovėje jos funkcijos buvo – suvesti pirminius apskaitos... 104. 5.3.3.... 105. Apeliantė pažymi, kad jai buvo pavesta vykdyti bendrovės buhalterės... 106. 5.4.... 107. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 108. 5.5.... 109. A. M. pažymi, kad iš UAB „( - )“ pateiktų dokumentų matyti, kad jos... 110. 5.6.... 111. Nuteistoji skunde tvirtina, kad neturėjo tyčios ir jokio tikslo pasisavinti... 112. 5.6.1.... 113. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji, duodama parodymus teisme, neneigė faktinių... 114. 5.6.2.... 115. Pažymi, kad pinigus į jos sąskaitą pervesdavo R. B. arba pastarosios... 116. 5.6.3.... 117. Apeliantės teigimu, ji pinigus bendrovei grąžino, todėl direktorius A. B.... 118. 5.7.... 119. Nuteistoji pažymi, kad kvalifikuojant jos nusikalstamus veiksmus pagal BK 183... 120. 5.7.1.... 121. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos... 122. 5.8.... 123. A. M. skunde tvirtina, kad nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK... 124. 5.8.1.... 125. Apeliantė pažymi, kad UAB „( - )“ turto (piniginių lėšų)... 126. 5.8.2.... 127. Nuteistoji skunde tvirtina, kad UAB „( - )“ savo iniciatyva jokio pervedimo... 128. 5.8.3.... 129. Pažymi, kad nieko nežino ir apie UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „(... 130. 5.8.4.... 131. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors apklausti A. B. ir R. B. tvirtino,... 132. 5.9.... 133. Taip pat, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 134. 5.10.... 135. A. M. vertinimu, buvo ribojama jos teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis), nes... 136. 5.11.... 137. Nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ją... 138. 5.12.... 139. Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad iš G. A. banko sąskaitos numerio nėra... 140. 5.12.1.... 141. Nors bendrovės direktorius A. B. šias nurodytas aplinkybes neigia, tačiau,... 142. 5.12.2.... 143. Skunde apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso metu ji nuosekliai... 144. 5.12.3.... 145. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kas konkrečiai padarė... 146. 5.13.... 147. Apeliantės nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos... 148. 5.13.1.... 149. Pasak nuteistosios, nagrinėjamojoje byloje UAB „( - )“ direktorius A. B.... 150. 5.13.2.... 151. Nuteistosios vertinimu, šiuos prieštaravimus būtina pašalinti, nes,... 152. 5.14.... 153. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje... 154. 5.15.... 155. A. M. nuomone, šioje nagrinėjamojoje byloje esantys prieštaravimai,... 156. 5.16.... 157. Skunde apeliantė prašo apeliacinio proceso metu apklausti civilinio ieškovo... 158. 6.... 159. Teismo posėdyje nuteistieji A. M. ir G. A. bei jų gynėjai prašo... 160. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 161. Nuteistosios A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo G. A.... 162. 7.... 163. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pripažinta kalta... 164. 8.... 165. Apeliaciniais skundais nuteistųjų nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos... 166. 9.... 167. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 168. 10.... 169. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M., nuo... 170. 11.... 171. Taip pat, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. M., UAB „( - )“... 172. 12.... 173. Nuteistoji A. M., nesutikdama su tokiomis teismo padarytomis išvadomis... 174. 13.... 175. Pasisakant dėl šių argumentų pagrįstumo, iš byloje pateiktų dokumentų... 176. 14.... 177. Taigi, šių duomenų pagrindu objektyviai nustatyta, kad A. M. nuo 2012 m.... 178. 15.... 179. Aptarti duomenys rodo ir tai, kad, vyriausiajai buhalterei R. B. nedirbant jos... 180. 16.... 181. Apeliaciname skunde argumentuojama, jog teismas rėmėsi UAB „( - )“ vadovo... 182. 17.... 183. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistoji A. M. iš... 184. 18.... 185. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo... 186. 19.... 187. Pačios nuteistosios, civilinio ieškovo atstovo, liudytojų parodymai, kita... 188. 20.... 189. Taip pat byloje objektyviai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13... 190. 21.... 191. Pagal bendrąją taisyklę byloje esančius duomenis vertina teismas. Todėl ir... 192. 22.... 193. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje... 194. 23.... 195. Byloje civilinio ieškovo atstovo A. B. parodymais nustatyta, kad viso darbo... 196. 24.... 197. Baudžiamojoje byloje iš 2012 m. kovo 5 d. darbo sutarties matyti, kad,... 198. 25.... 199. Visais šiais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitą papildantys... 200. 26.... 201. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra... 202. 27.... 203. Apibendrinant darytina išvada, kad nuteistoji jai patikėtą svetimą... 204. 28.... 205. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu,... 206. 29.... 207. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių... 208. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, elektroninis mokėjimo nurodymas yra... 209. 31.... 210. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015... 211. 32.... 212. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi šioje byloje nustatytas... 213. 33.... 214. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą... 215. 34.... 216. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog A. M., suklastodama tikrus... 217. 35.... 218. BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija)... 219. 36.... 220. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, perkvalifikavus nuteistosios A. M.... 221. Dėl A. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300... 222. 37.... 223. Nuteistoji A. M. taip pat prašo ją išteisinti iš jai inkriminuotos veikos... 224. 38.... 225. Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus... 226. 39.... 227. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d.... 228. 40.... 229. Nuteistoji A. M. neigia padariusi šią nusikalstamą veiką, nurodo, kad... 230. 41.... 231. Kaip minėta anksčiau, tiek pačios apeliantės, civilinio ieškovo atstovo,... 232. 42.... 233. Byloje apklausto civilinio ieškovo atstovo A. B. parodymais, jis nedavė A. M.... 234. 43.... 235. Iš esmės tokias pačias aplinkybes, t. y. dėl A. M. suteiktos teisės... 236. 44.... 237. Taigi, tiek A. B., tiek R. B. paneigė ne tik patys atlikę pavedimus į veikos... 238. 45.... 239. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatant faktines bylos... 240. 46.... 241. Byloje objektyviai nustatyta, kad iš UAB „( - )“ sąskaitos, 2015 m.... 242. 46.1.... 243. Iš liudytojos V. K. parodymų matyti, kad, tikrinant jos vadovaujamos... 244. 46.2.... 245. Svarbu ir tai, jog pagal bylos medžiagą byloje nagrinėjamu laikotarpiu A. M.... 246. 46.3.... 247. Be to, liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad po to, kai A. M. dėl... 248. 46.4.... 249. Nors apeliantė teigė, kad minėtu pavedimu buvo iš anksto apmokama už... 250. 46.5.... 251. Apeliacinio skundo argumentai, jog pinigai buvo pervesti iš vieno juridinio... 252. 47.... 253. Dėl iš UAB „( - )“ sąskaitos 2015 m. kovo 27 d atlikto pavedimo 1037,19... 254. 47.1.... 255. Nustatyta, kad G. A. procese pateikta PVM sąskaita faktūra serijos ( - ),... 256. 47.2.... 257. Raštu iš MB „( - )“ nustatyta, kad ši bendrovė pagal 2015 m. vasario 12... 258. 47.3.... 259. Apžiūrėjus tiek G. A., tiek MB „( - )“ pateiktas PVM sąskaitas... 260. 47.4.... 261. Įvertintina ir tai, kad pagal G. A. parodymus, jis A. B. pažinojo tik iš... 262. 47.5.... 263. Byloje apklaustų liudytojais L. B. ir M. K. parodymais nustatyta, kad A. M. ir... 264. 48.... 265. Taigi šių baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų... 266. 49.... 267. Taip pat baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad iš UAB „( - )“... 268. 50.... 269. Byloje surinktais įrodymais dėl iš UAB „( - )“ pervestų pinigų... 270. 50.1.... 271. Liudytojo UAB „( - )“ direktoriaus T. B. parodymais, įmonės veikla... 272. 50.2.... 273. Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad... 274. 50.3.... 275. Liudytoj apklaustos UAB „( - )“ buhalterės Z. K. parodymais, ji niekada... 276. 50.4.... 277. Dėl iš UAB „( - ) pervestų pinigų UAB „( - )“, liudytoju apklausto V.... 278. 50.5.... 279. Dėl iš UAB „( - ) pervestų pinigų UAB „( - )“, liudytoju apklaustas... 280. 50.6.... 281. Civilinio ieškovo atstovo A. B. ir vyriausiosios buhalterės R. B. parodymais,... 282. 50.7.... 283. Liudytojo M. K. parodymais, jo darbo laikotarpiu UAB „( - )“ nebuvo... 284. 51.... 285. Nurodytais ištirtais įrodymais, t. y. ne tik civilinio ieškovo atstovo A.... 286. 52.... 287. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliantės teiginį, jog buvo... 288. 53.... 289. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytų bylos... 290. 54.... 291. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinės instancijos... 292. 55.... 293. Apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai keltos abejonės ir dėl... 294. 56.... 295. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą,... 296. 57.... 297. Skundžiamu teismo nuosprendžiu G. A. buvo pripažintas kaltu padėjęs A. M.... 298. 58.... 299. Pažymėtina, kad bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnį yra tyčinis bendras... 300. 59.... 301. G. A., neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, parodė, kad... 302. 60.... 303. Apklausta nuteistoji A. M. taip pat nurodė, nagrinėjamo įvykio laikotarpiu... 304. 61.... 305. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais nuteistųjų G.... 306. 62.... 307. Civilinio ieškovo atstovas A. B. kategoriškai paneigė nuteistojo G. A.... 308. 63.... 309. Pasisakant dėl A. M. skundo argumentų dalyje dėl bendrovės turto –... 310. 64.... 311. Bylos duomenų visuma leidžia spręsti ir apie G. A. bei A. M. artimesnę... 312. 65.... 313. Nagrinėjamu aspektu svarbi aplinkybė yra ir ta, kad G. A. procese pateikta... 314. 66.... 315. Pažymėtina ir tai, kad G. A. pateikta PVM sąskaita faktūra, priešingai nei... 316. 67.... 317. Pagal G. A. proceso metu dėstomą poziciją nelogiški atrodo G. A. veiksmai,... 318. 68.... 319. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje išanalizuotų įrodymų visetu pagrįsta... 320. 69.... 321. Nuteistosios A. M. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje... 322. 70.... 323. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos... 324. 71.... 325. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamomis veikomis bendrovei UAB... 326. 72.... 327. Nuteistosios A. M. veiką perkvalifikuojant iš BK 300 straipsnio 3 dalies į... 328. 73.... 329. Skiriant A. M. bausmę, atsižvelgtina į skundžiamame nuosprendyje nurodytus... 330. 74.... 331. Perkvalifikavus A. M. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK... 332. 75.... 333. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 334. 76.... 335. Atsižvelgus į A. M. skiriamą galutinę bausmę, nuteistosios turtinę ir... 336. 77.... 337. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 338. 78.... 339. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinio ieškovo UAB „( -... 340. 79.... 341. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad... 342. 80.... 343. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir... 344. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 345. Nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios A. M. apeliacinį... 346. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. M.... 347. Nuteistosios A. M. nusikalstamą veiką (dėl devynių tikrų dokumentų... 348. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes,... 349. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu... 350. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 351. Įpareigoti A. M. paskirtą baudą sumokėti į valstybės biudžetą per 1... 352. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio:... 353. Iš nuteistosios A. M. priteisti UAB „( - )“ 8188,89 Eur turtinei žalai... 354. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje... 355. - dalyje, kurioje A. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 70 MGL... 356. - dalyje dėl A. M. pripažinimo kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį,... 357. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....