Byla 2-1991/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. S., akcininkės R. Ū. ir vadovės G. S., bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Refila grupė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Notisa“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-4105-603/2014 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Refila grupė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Notisa“ įgalioto asmens D. B. pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Refila grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuoti asmenys R. Ū., V. Č., V. V., G. S.), buvo atmestas prašymas uždarosios akcinės bendrovės „Refila grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjimas ginčas, ar UAB „Refila grupė“ bankrotas buvo tyčinis.

4Paskirtas BUAB „Refila grupė“ bankroto administratorius UAB „Notisa“ nurodė, kad UAB „Refila grupė“ bendrovės akcininkais bankroto bylos iškėlimo dieną 2013-03-15 buvo V. V. (valdė 33 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) nuo 2010-02-13, R. Ū. (buvusi S.) (valdė 34 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) nuo 2009-05-25, V. Č. (valdė 33 paprastųjų vardinių akcijų) nuo 2009-05-25.

5Iki 2012-09-06 bendrovė vykdė komercinę – ūkinę veiklą, dar gavo pajamų ir galėjo tikėtis atkurti mokumą, nors jau buvo nemoki. UAB „Refila grupė“ 2012-09-06 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta atleisti V. V. iš direktoriaus pareigų ir paskirti naują įmonės direktorę G. S., kuriai nustatytas 1700 Lt mėnesinis darbo užmokestis (dvigubai didesnis nei buvusiam vadovui). 2012-09-06 įmonėje dirbo 10 darbuotojų. Atleidus bendrovės direktorių V. V., pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (paties pareiškimu) buvo atleisti 6 darbuotojai – M. M., G. P., E. S., J. Š., N. Š. bei J. V.. Dar du darbuotojai (D. O. ir D. S.) atleisti iš darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių), o darbuotojai J. V. nuo 2012-11-13 suteiktos nėštumo bei gimdymo atostogos. Įmonėje liko dirbti tik du darbuotojai – naujoji direktorė G. S. ir priimtas į direktorės padėjėjo pareigas jo sutuoktinis R. S.. Patalpų, kuriose veikė įmonė, nuomos sutartys nutrauktos nuo 2012 m. rugsėjo 7 dienos ir įmonė po to nebevykdė veiklos.

6Paskirtas įmonės bankroto administratorius mano, kad 2012-09-06 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta įmonę tyčia privesti prie bankroto. Naujai išrinktas administracijos vadovas (G. S.) nutraukė bendrovės komercinę – ūkinę veiklą, atleido darbuotojus, neužtikrino veiklos tęstinumo. Akivaizdu, kad darbuotojai išėjo iš darbo dėl akcininkų nesutarimų. Buhalterinė įmonės apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Atsiskaitymai įmonėje buvo vykdomi nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Administratoriui buvusi administracijos vadovė neperdavė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus ir teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Turtas ir įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti tik dalinai, turto sąrašai perduoti be turto kainų.

7Kai įmonė nebevykdė veiklos ir todėl buvo akivaizdu, kad įmonės įsiskolinimai didės, toliau buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, atsiskaitoma su biudžetu, bet ne su darbuotojais, siekiant didesnių sumų iš Garantinio fondo. Laikotarpiu po 2012-09-06 akcininkų susirinkimo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės skolos nuo 143 832 Lt išaugo iki 168 883,62 Lt.

8Suinteresuotas asmuo, buvęs vadovas V. V., nurodė, kad nors jo vadovavimo bendrovei metu kreditoriniai įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto jos turto vertės, bankroto bylos neinicijavo todėl, kad įmonė vystė veiklą, plėtėsi (atidarytas padalinys Klaipėdoje) ir buvo pajėgi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, bankroto bylos įmonei neinicijavo ir kreditoriai. Kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo vasaros metu, kada toks svyravimas įprastas dėl mažesnių spausdinimo apimčių vasarą. V. V. nuomone, tyčia, nevystydama veiklos, įmonę prie bankroto privedė naujoji vadovė G. S., turėdama akcininkės R. Ū., kuriai priklauso daugiau nei 1/3 akcininkų balsų, palaikymą.

9Suinteresuoti asmenys R. Ū. (Akcininkė) ir G. S. (naujoji vadovė) prašė teismo pripažinti UAB ,,Refila grupė“ bankrotą tyčiniu dėl direktoriaus V. V. vadovavimo laikotarpiu priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų. Nurodė, kad naujai paskirtai direktorei G. S. tikroji įmonės finansinė padėtis tapo žinoma vėliau, nei įvyko 2012-09-06 visuotinis akcininkų susirinkimas, po prieigos prie įmonės sąskaitų bei buhalterinių dokumentų atgavimo. Dokumentų atgavimas vyko komplikuotai, pasitelkiant policijos, VMI, antstolių pagalbą. Darbuotojai prašymus atleisti pateikė dar iki 2012-09-06 susirinkimo. Buvęs direktorius V. V. jau žinojo apie patalpų nuomos sutarčių nutraukimą, tačiau apie tai neinformavo ir nesiėmė veiksmų išsaugoti įmonės veiklą. Beveik visi buvę UAB ,,Refila grupė“ darbuotojai pradėjo dirbti UAB ,,Fiksera“, kurios vadovu nuo 2012-08-17 yra buvęs UAB ,,Refila grupė“ technikos direktorius bei akcininko V. Č. įgaliotinis R. J., dirbęs UAB ,,Refila grupė“ iki 2012-09-27, taigi jis vienu metu dirbo ir UAB ,,Refila grupė“, ir UAB ,,Fiksera“. Šios įmonės iš esmės vykdo tokią pačią veiklą, todėl buvusiam direktoriui V. V. ir technikos direktoriui R. J. galimai veikiant kartu su UAB ,,Fiksera“, pastaroji įmonė perviliojo beveik visus UAB ,,Refila grupė“ darbuotojus ir tęsė veiklą tose pačiose patalpose. Direktorius V. V., žinodamas apie 2012-09-06 susirinkimo darbotvarkės klausimus (jo atleidimas ir kt.), priėmė įsakymą, kuriuo paskyrė premijas darbuotojams, taip dar padidindamas įmonės įsipareigojimus, be to, esant įmonei nemokiai, priimdavo įsakymus skirti premijas darbuotojams ir taip padidinti įmonės įsipareigojimus.

10Buvusi vadovė G. S. inicijavo kelis neeilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose siūlė svarstyti įmonės finansinę padėtį bei jos gerinimo būdus, o negavusi pritarimo, 2012-11-26 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

11Suinteresuoto asmens V. Č. teigimu, įmonės bankrotas nėra tyčinis. G. S. galėjo savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Refila grupė“, bet ji ieškojo kitų verslo partnerių.

12Kreditorius R. S. atsiliepime prašė pripažinti UAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu dėl vadovo V. V. veiksmų. Nurodė, kad V. V. nepagrįstai sau išsimokėdavo premijas, neatsiskaitydavo su kreditoriais, neperdavė naujai vadovei dalies įmonės turto, tinkamai sutvarkytos buhalterinės apskaitos, nepagrįstai su sau artimais asmenimis sudarydavo automobilių nuomos, panaudos sutartis, įmonės turtą (automobilius, telefonus) naudojo ir susijusių asmenų reikmėms, vykdė įmonei galimai nenaudingus komercinius santykius su UAB „IT now“, be to, akcininkams nusprendus atleisti V. V., įmonės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą UAB „Fiksera“.

13UAB „Sinerta“, UAB „ST Biuro sistemos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, UAB „Omnitel“ atsiliepimuose nurodė pritariančios UAB „Refila grupė“ administratoriaus prašymui įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

14Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius prašė UAB „Refila grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą spręsti teismo nuožiūra.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2014-07-18 nutartimi atmetė administratoriaus UAB „Notisa“ įgalioto asmens D. B. prašymą pripažinti BUAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu.

17Pirmosios instancijos teismas nenustatė požymių, kurie rodytų, kad UAB „Refila grupė“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti UAB ,,Refila grupė“ bankrotą tyčiniu tiek V. V., tiek ir G. S. vadovavimo laikotarpiais. Pareiškėjas (bankroto administratorius) privalo įrodyti pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, gindamas viešąjį interesą, tačiau jis negali būti tiek aktyvus, kad rinktų įrodymus, t. y. perimtų šią pareigą iš administratoriaus, kuris neįrodė savo teiginius pagrindžiančių aplinkybių.

18Teismas 2012-09-06 neeilinio UAB „Refila grupė“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus vertino kaip teisėtus (vadovo atleidimas bei naujo išrinkimas yra teisėtas veiksmas). Darbuotojų atleidimas pagal jų pačių prašymą (DK 127 straipsnio 1 dalis) nepriklausė nuo naujosios vadovės G. S. valios.

19Teismas, kaip nepagrįstus, atmetė argumentus, jog nepriimant į darbą naujų darbuotojų, nesudarant naujų nuomos sutarčių ir neužtikrinant įmonės komercinės – ūkinės veiklos tęstinumo, įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Jau 2012-09-06 bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (turto vertė - 127 688 Lt, įsipareigojimai – 143 832 Lt) ir nėra duomenų, kad objektyviai galėjo būti atkurtas įmonės mokumas. G. S. 2012-09-25 ir 2012-10-18 pasiūlė bendrovės akcininkams įnašais atkurti įmonės mokumą arba inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau, negavusi pritarimo, pati kreipėsi į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla įmonei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartimi).

20Nors atleisti bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į UAB ,,Fiksera“, byloje nėra duomenų, jog buvęs vadovas V. V. dalyvavo darbuotojų viliojime pereiti į kitą konkuruojančią įmonę UAB ,,Fiksera“, kuriai vadovavo buvęs UAB ,,Refila grupė“ technikos direktorius R. J.. Be to, UAB „Refila grupė“ visuotiniam akcininkų susirinkimui 2009-09-06 priėmus sprendimą atleisti V. V. iš vadovo pareigų, jis, nors ir įsidarbino UAB ,,Fiksera“, tačiau išdirbo ten apie mėnesį laiko ir buvo atleistas iš pareigų, neišlaikius bandomojo laikotarpio, kas nesudaro pagrindo teigti, jog suinteresuotas asmuo V. V. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

21Byloje nepaneigtos suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog, nors jo vadovavimo bendrovei metu įmonės kreditoriniai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto jos turto vertės, tačiau įmonė vystė veiklą, plėtėsi ir iš dalies naujo padalinio atidarymas Klaipėdoje (patalpų nuoma, darbuotojų atlyginimas, papildomos reikalingos medžiagos) lėmė įsiskolinimų kreditoriams padidėjimą. Išplėstos veiklos finansinė nauda buvo numatyta tik metų pabaigoje, be to, į bendrovę buvo priimta viena nauja darbuotoja G. L..

22Teismo manymu, vadovo įsakymai dėl premijų išmokėjimo nerodo nuoseklaus ir kryptingo siekio sužlugdyti bendrovę, padaryti ją nemokia, vengiant atsiskaitymų su kreditoriais. Neįrodyta, kad įmonė būtų tapusi nemoki dėl premijų mokėjimo.

23III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24Tretysis asmuo kreditorius R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

251) pripažinti įmonės „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu dėl V. V. vadovavimo laikotarpiu priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų;

262) informuoti Vilniaus apylinkės prokurorą dėl V. V. veikose nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas), požymių, prijungiant medžiagą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00003-13, atliekamo Vilniaus miesto 6-jame policijos komisariate;

273) priimti sprendimą dėl UAB „Fiksera“ darbuotojų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

28Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

291. Teismas nenurodė, kodėl atmetė (nenagrinėjo) R. S. argumentų ir su atsiliepimu pateiktų įrodymų, kad buvęs vadovas V. V. veiksmais ir neveikimu privedė įmonę iki bankroto. V. V. sau įsakymais skirdavo priedus prie atlyginimo, o akcininkams išreiškus nepasitenkinimą, 66 procentų akcininkų balsais (kartu su akcininku V. Č.) 2012-03-29 buvo pasitvirtinęs atlyginimo dydžio nustatymo būdą, kai vadovui galima skirti iki 20 procentų įmonės pajamų. Būdamas ne tik vadovas, bet ir kasininkas, V. V. pervedinėdavo sau sumas, įskaitant neteisėtas (pvz., 1000 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nors jis dar nebuvo atleistas iš darbo, įsakymais nepagrįstas sumas), anksčiau, nei atsiskaitydavo su kreditoriais. 2012 gegužės-rugsėjo mėnesį V. V. neatsiskaitydavo su VMI ar SODRA, kai kuriais kitais kreditoriais, pavyzdžiui, UAB „Biurteksa“, kuri skolą atgavo tik teismo tvarka.

302. V. V. vengė naujajai vadovei G. S. perduoti dokumentus, jie net nebuvo parengti, nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita (dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų), buvo pažeidinėjama avansinių lėšų gavimo tvarka.

313. V. V. pasisavino dalį įmonės turto – 2 nešiojamus kompiuterius, po atleidimo neperdavė dalies kito jo žinioje buvusio ir nenurašyto turto. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė, nepranešė prokurorui apie nusikaltimo požymių turinčius veiksmus.

324. V. V. galimai davė nurodymą atjungti nuo klientų valdymo sistemos Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose dirbusius darbuotojus, o naujajai vadovei neperdavė prisijungimo prie sistemos duomenų. Be to, įmonės interneto svetainė buvo sugadinta.

335. Vadovaujant V. V., telefono išlaidos buvo apmokamos ne tik darbuotojams, bet ir su juo bei R. J. susijusiems asmenims (V. V. dukra R., žmona R., sugyventinė L., R. J. žmona R.).

346. V. V. savo automobilį pardavė įmonei (anksčiau įmonė jį naudojo panaudos pagrindu). Įmonė automobilius naudojo („Hyunday Coupe“ nuomos sutartis sudaryta pateisinti remonto išlaidas) ir įsigijo ir iš kitų su vadovu susijusių asmenų. Kai kuriais automobiliais naudojosi direktoriaus sutuoktinė bei sugyventinė.

357. V. V. įmonės lėšas naudojo dengti ir kito juridinio asmens UAB „IT now“, kuriam taip pat vadovavo, įsipareigojimams.

368. 2012-09-06 visuotinio akcininkų susirinkimo metu R. J. (technikos direktorius) atostogavo, tačiau ir atostogų metu po šio susirinkimo su atleistu V. V. nutraukė su įmone sudarytas sutartis dėl kompiuterio ir siurblių panaudos, įsidarbino naujai įsteigtoje įmonėje UAB „Fiksera“, į kurią perėjo dirbti buvę UAB „Refila grupė“ darbuotojai.

379. Buvusių 10 darbuotojų įsidarbino 2012-08-12 įsteigtoje UAB „Fiksera“ (vadovas R. J.), kur siekė pervilioti ir klientus, teigdami, kad įmonė veikia pakeistu pavadinimu. UAB „Fiksera“ veikia tose patalpose, kur anksčiau veikė UAB „Refila grupė“.

3810. Tiek V. V., tiek R. J. dar dirbdami UAB „Servea“ pasižymėjo nesąžiningumu ir dėl to buvo atleisti.

3911. Teismas nepasisakė dėl VMI pateiktų įrodymų, kad įmonė jau 2011 metais buvo nemoki, kad jai 2012 metais ne kartą taikytos priverstinės priemonės (inkasiniai pavedimai).

4012. Atliekamas ikiteisminis tyrimas (kaltinimai pareikšti V. V.) dėl 2012-05-27 UAB „Refila grupė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir neteisėto panaudojimo.

41R. Ū. (akcininkė) ir G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartį ir priimti naują – UAB „Refila grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl buvusio vadovo V. V. netinkamai vykdytų įstatymuose ir steigimo dokumentuose numatytų pareigų valdant įmonę. Apeliantės iš esmės kartoja R. S. atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kaip V. V. pasididindavo sau atlyginimą ir išsimokėdavo sau lėšas, nemokėjo mokesčių, neatsiskaitydavo su kreditoriais, neužtikrino tinkamo buhalterijos vedimo (VMI patikrinimo metu nustatyta eilė pažeidimų), darbuotojų prieigos prie klientų valdymo sistemos, neieškojo patalpų ir darbuotojų, kai buvo nutrauktos nuomos ir darbo sutartys, dėl nepagrįstų mokėjimų įmonei UAB „IT now“, automobilių nuomos ir įsigijimo sandorių, UAB „Fiksera“ įkūrimo aplinkybių. Taip pat nurodo, kad prieštaringi teismo argumentai tuo klausimu, ar iki V. V. atleidimo įmonės padėtis buvo tokia, kad buvo galima tikėtis veiklos atgaivinimo.

42BUAB „Refila grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartį ir priimti naują – UAB „Refila grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad byloje pakanka įrodymų įmonės BUAB „Refila grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau teismas nevertino įrodymų visumos, proceso dalyvių paaiškinimų. Iki 2012 metų bendrovė veikė, tačiau tuomet kilo konfliktas tarp akcininkų ir buvo sutarta įsteigti naują įmonę UAB „Fiksera“ (ji įsteigta svetimų asmenų vardais), į kurią perėjo darbuotojai (iki perėjimo jiems buvo mokami dideli priedai, todėl nebuvo tikslo pereiti kitur, o tik siekiama palikti UAB „Refila grupė“ be lėšų). UAB „Fiksera“ veikia tose pačiose patalpose, dirba su tais pačiais klientais. Tai, kad V. V. atleistas, kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio įmonėje UAB „Fiksera“, tėra būdas suklaidinti.

43R. Ū. ir G. S. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti ir pripažinti UAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu dėl V. V. veiksmų. Nurodo, kad dar iki 2012-09-06 UAB „Refila grupė“ visuotinio akcininkų susirinkimo buvo sutarta įsteigti naują UAB „Fiksera“ ir ten perkelti veiklą. V. V. su šia įmone bendradarbiauja ir yra faktinis jos vadovas. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino R. S. pateiktų dokumentų bei įrodymų.

44R. S. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti ir pripažinti UAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu dėl V. V. veiksmų. Nurodo, kad byloje pakanka įrodymų, jog įmonė privesta prie bankroto V. V. veiksmais ir neveikimu (teismas ne visus įrodymus vertino), atskirieji skundai pagrįsti. Taip pat pažymi, kad jo elektroninėmis priemonėmis teikti atsiliepimo priedai 124 lapai įrodymų į bylos antrą tomą susiūti chaotiškai, kas galėjo turėti įtakos jų vertinimui, todėl šis trūkumas šalintinas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

45BUAB „Refila grupė“ atsiliepimais į R. Ū. ir G. S., taip pat į R. S. atskiruosius skundus prašo BUAB „Refila grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad tik iš dalies sutinka su šiais atskiraisiais skundais, kadangi jais prašoma pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik dėl V. V. veiksmų. Tuo tarpu įmonės akcininkai ir administracijos vadovai tyčia nutraukė įmonės veiklą ir taip ją privedė prie bankroto. Dėl R. S. prašymo kreiptis į prokuratūrą nurodo spręsti teismo nuožiūra.

46V. V. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos teismo 2014-07-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

471. Konfliktas tarp akcininkų kilo dar 2011 metais. Tuomet Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla dėl priverstinio akcijų pardavimo (civilinė byla Nr. 2- 3055-273/2011), kurioje savo reikalavimus iš vienos pusės buvo pareiškę akcininkai V. V. ir V. Č., iš kitos R. S. (Ū.), kuri, be reikalavimo priverstinai parduoti akcijas, taip pat reikalavo žalos, padarytos V. V. veiksmais, atlyginimo (V. V. vadovavimo metu įmonė veikė pelningai).

482. R. S., akcininkės R. Ū. tėvas, yra asmeniškai nusiteikęs V. V. atžvilgiu, ne kartą yra sakęs, kad jo tikslas sužlugdyti patį V. V. ir įmonę, tokiu būdu atkeršijant V. V..

493. V. V. nesusijęs su 2012-08-15 įkurta UAB „Fiksera“. Šią įmonę įsteigė R. J.. V. V. apie UAB „Fiksera“ tapo žinoma tik po atleidimo ir jis priėmė darbo pasiūlymą, nes neturėjo darbo. Kiti UAB „Refila grupė“ darbuotojai, žinodami apie numatomą vadovo keitimą, taip pat nebuvo tikri dėl savo ateities. V. V. dirba įmonėje MB „Spausdintuvų kasečių pildymo centras“ ir jokių santykių su UAB „Fiksera“ po jo atleidimo iš darbo, neišlaikius bandomojo laikotarpio, nepalaiko.

504. Priedai darbuotojams buvo mokami nuo 2009 metų, vykdant įmonės politiką skatinti už rezultatus.

515. Dėl priedų vadovui mokėjimo teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-418/2014.

526. Pagrindiniai įmonės įsiskolinimai susidarė vasaros pabaigoje, kaip kiekvienais metais (apyvarta priklausė nuo sezoniškumo). Byloje nėra įrodymų, kad pavasarį ar vasarą įmonė būtų turėjusi didelių įsiskolinimų. Įmonė tuo metu galėjo turėti nedidelių įsiskolinimų pagrindiniams prekių tiekėjams - UAB „Citora“, UAB „Skorpiono takas“, nes iš jų įgydavo prekes, kurios buvo sandėliuojamos kaip atsargos, tačiau šie tiekėjai neturėjo pretenzijų, ilgam atidėdavo apmokėjimą.

53Įmonė nei pavasarį, nei vasarą neturėjo įsiskolinimų VSDFV, VMĮ, o įsiskolinimus biudžetams apmokėdavo per keletą dienų po sprendimo apie įsiskolinimą gavimo.

547. Visas įmonės turtas G. S. buvo perduotas. Dalies turto, esančio Vilniaus padalinyje, pati G. S. neperėmė. Tik 2014 metų liepos mėnesį V. V. gavo pranešimą iš G. S., kad ši nori perimti iš V. V. ir perduoti bankroto administratoriui turtą, esantį Vilniaus padalinyje.

558. Neįrodyta, kad V. V. nurodymu įmonės darbuotojai būtų atjungti nuo kompiuterizuotos klientų valdymo sistemos (serverio administratoriumi buvo R. J.).

569. Nepagrįsti ir neįrodyti teiginiai, kad įmonės telefonais naudojosi V. V. artimi asmenys.

5710. Transporto priemonių nuomos ir panaudos klausimai jau buvo keliami kitoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-418/2014 nurodė, kad automobiliai buvo ir yra reikalingi įmonės kasdienėje veikloje. Įmonės darbuotojai įmonei išnuomodavo savo automobilius už nedideles kainas, tai negalėjo įmonės privesti prie bankroto. V. V. savo automobilį įmonei buvo suteikęs naudotis panaudai, o dėl to paties automobilio pardavimo įmonei taip pat yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas.

5811. Teiginiai, kad V. V. UAB „Refila grupė“ lėšomis mokėjo už UAB „IT NOW“ iš trečiųjų asmenų perkamas prekes ir paslaugas, nepagrįsti. UAB „Refila grupė“ mokėdavo už jai įgyjamas prekes ir paslaugas, kurias iš didmenininkų įgydavo bendrovė UAB „IT NOW“ ir perleisdavo UAB „Refila grupė“. Tai buvo daroma tikslu išvengti papildomų mokėjimų didmenininkams ir iš to UAB „Refila grupė“ sutaupė.

5912. Automobilis „Hyundai Coupe“ įmonei buvo suteiktas panaudai, sutartyje numatant, kad įmonė įsipareigoja atlikti pilną jo aptarnavimą, todėl ir remonto išlaidos automobiliui teisėtos. Vėliau šis automobilis įmonei buvo išnuomotas. Atskirojo skundo teiginiai, kad šios sutartys yra suklastotos, nepagrįsti įrodymais.

6013. Už tai, kad R. J. atostogaudamas nutraukė su įmone sutartis dėl kompiuterio ir dviejų technikos siurblių nuomos, V. V. nėra atsakingas. Šios priemonės priklausė R. J. nuosavybės teise.

6114. V. V. negali atsakyti už tai, kokius sprendimus priėmė laikinai ėjusi vadovės pareigas G. L.. V. V. negalėjo sukontroliuoti, kad po jo atleidimo (jo atleidimo dienai pasiprašė atleidžiama ir buhalterė) būtų parengti įmonės finansiniai dokumentai perdavimui. Kad buhalterė, nedirbdama įmonėje, teikė ataskaitas, už tai V. V. neatsakingas, o 3 000 Lt skola įmonei buvo įtraukta į apskaitą tuo metu, kai įmonės buhaltere buvo apelianto žmona G. S..

6215. UAB „Refila grupė“ vadovei G. S. buvo perduotos visos sutartys, ji galėjo sėkmingai vystyti įmonės veiklą, tačiau to sąmoningai nedarė.

6316. Elektroninių laiškų, įvardinamų atsiliepimo priede Nr. 104, V. V. nerašė.

6417. Aplinkybės apie UAB „Servea“ neįrodytos, nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. V. V. nėra žinoma apie minimą civilinę bylą dėl prekybos ženklo „print non stop“.

6518. Apie įmonės būklę negali būti sprendžiama pagal tarpinį balansą 2012-09-06 dienai, kai iš įmonės išėjo beveik visi darbuotojai ir su jais buvo atsiskaityta.

6619. 2013-10-01 įsigalioję ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata, dar negaliojo ir todėl negali būti taikomi, sprendžiant, ar UAB „Refila grupė“ bankrotas tyčinis. Be to, tyčinio bankroto požymių byloje ir nenustatyta.

67V. Č. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad neįrodyta, jog UAB „Refila grupė“ prie bankroto būtų privesta tyčia, o atskirųjų skundų teiginiai (kad V. V. būtų atlikęs nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar kitaip neteisėtais ir akcininkams nežinomais veiksmais būtų privedęs įmonę prie bankroto) neįrodyti. Įmonės įsiskolinimas vasarą buvo sąlygotas veiklos ypatumų (sezoniškumo ir naujo skyriaus atidarymo). Akcininkas nurodė, kad G. S. atstovai turi asmeninį nusistatymą prieš V. V..

68IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69BUAB „Refila grupė“ atskirasis skundas tenkinamas.

70R. S., R. Ū. ir G. S. atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

71Dėl įmonės tyčinio bankroto teisinių pagrindų

72Galiojančios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau taip pat vadinama – ĮBĮ) redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių:

731) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

742) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

753) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

764) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

775) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

78Vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės buvo remiamasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

79Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:

801) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

812) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

82Minėtos ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos, susijusios su tyčinio bankroto samprata, įsigaliojo nuo 2013-10-01, 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, ji taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1128/2014). Taigi, nors bankroto byla BUAB „Refila grupė“ yra iškelta 2013-03-15, spręsdamas šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pirmosios instancijos teismas jau galėjo ir turėjo vadovautis ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

83Tyčinio bankroto požymių samprata atskleista ne tik galiojančioje ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje, bet ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

84Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

85Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.

86Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

87Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (LAT 2014 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-449/2014). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, todėl sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-19/2012).

88Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Refila grupė“ tyčinį bankrotą

  1. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

89Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 iškėlė UAB „Refila grupė“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Notisa“ (t.1, b.l. 5-7). Administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu. Prašymą grindė tuo, kad bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai, t.y. 2013-03-26, įmonė turėjo turto už 91 542 Lt, o įsipareigojimų – 145 764 Lt, vykdė atsiskaitymus nesilaikydama įstatymuose numatyto eiliškumo. Bankroto administratoriui yra perduota tik dalis įmonės turto, įmonės buhalterinė apskaita nėra tinkamai sutvarkyta. Dėl to administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Bankroto administratoriaus teigimu, 2012-09-06 neeiliniame visuotiniame UAB „Refila grupė“ akcininkų susirinkime buvo nutarta privesti įmonę prie bankroto. Po šio susirinkimo atleisti įmonės darbuotojai, įmonė nebevykdė veiklos (iki tol vykdė veiklą ir gaudavo nuolatines pajamas).

90Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-06 įvyko neeilinis visuotinis UAB „Refila grupė“ akcininkų susirinkimas (t.1, b.l. 11-13), kuriame akcininkai nutarė atleisti vadovą V. V. ir išrinkti vadove G. S.. Iki šio akcininkų susirinkimo įmonėje dirbo 10 darbuotojų, įmonė nuomotose patalpose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (t.1, b.l. 88) vykdė veiklą ir gavo nuolatines pajamas. Po 2012-09-06 visuotinio akcininkų susirinkimo 6 darbuotojai (M. M., G. P., E. S., J. Š., N. Š. bei J. V.) buvo atleisti pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį pačių prašymu (t.1, b.l. 71), dar du darbuotojai (D. O. ir R. J.) buvo atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį dėl ne nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių (t.1, b.l. 71). Darbuotojai J. V. nuo 2012-11-13 suteiktos nėštumo bei gimdymo atostogos. Taigi įmonėje neliko iki 2012-09-06 dirbusių darbuotojų. Nauja darbuotojų komanda, galinti tęsti įmonės veiklą, nebuvo suformuota. Be 2012-09-06 akcininkų susirinkime vadove paskirtos G. S., įmonėje buvo įdarbintas jos sutuoktinis R. S. vadovės padėjėju ir bankroto bylos iškėlimo metu įmonėje dirbo 3 darbuotojai (šis faktas nustatytas nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą), jiems buvo skaičiuojamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (t.1, b.l. 5). Patalpų nuomos sutartis ankstesni nuomotojai R. T. (2012-07-10 pranešimas t. 2, b.l. 104) ir UAB ,,Ekologija“ (2012-07-20 pranešimas t. 2, b.l. 105) nutraukė nuo 2012-09-07, taigi patalpų nuomos sutartys buvo nutrauktos iš karto po 2012-09-06 visuotinio akcininkų susirinkimo.

91UAB ,,Refila grupė“ įstatinis kapitalas 10 000 Lt, padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Bendrovė turėjo tris akcininkus, turinčius po 1/3 akcijų. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės akcininkais buvo tuometinis įmonės vadovas V. V. (valdė 33 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) nuo 2010-02-13, R. Ū. (valdė 34 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) nuo 2009-05-25 ir V. Č. (valdė 33 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) nuo 2009-05-25. Akcininkas V. Č. aktyviai nedalyvavo įmonės valdyme, savo kaip akcininko teises įgyvendindavo per atstovą. Pagal 2011-04-07 įgaliojimą V. Č. įgyvendinant akcininko teises atstovavo R. J. (t.1, b.l. 53-54), o vėliau, pagal 2012-07-19 įgaliojimą, R. U. (t.1, b.l. 55-56). Tarp kitų dviejų akcininkų (vadovo V. V. ir R. Ū. (buvusi S.) bei su ja susijusių asmenų: tėvo R. S. ir jo sutuoktinės, įmonėje buhaltere dirbusios G. S.) konfliktai tęsėsi mažiausiai keletą metų. 2010 metais V. V. buvo kreipęsis į policiją dėl to, kad buhalterė G. S. neatiduoda dokumentų (t.2, b.l. 16). Dar 2011 metais ginčas tarp akcininkų persikėlė į teismus. Kauno apygardos teismas 2013-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-533-273/2013 dėl priverstinio akcijų pardavimo ir žalos, padarytos vadovo V. V. veiksmais, atlyginimo ieškinį ir priešieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-418/2014 šį sprendimą paliko nepakeistą (t.3, b.l. 53-67). Vėliau Kauno miesto apylinkės teisme R. Ū. inicijavo civilinę bylą Nr. 2-9409-435/2012 dėl UAB „Refila grupė“ 2012-03-29 akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimo. Be to, 2012 metų pavasarį tarp akcininkų vyko nesutarimai dėl 2011 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo. Tą patvirtina R. S., atstovaujančio akcininkę R. Ū. (S.), 2012-05-18 raštas (t. 2, b.l. 110). Šie ilgalaikiai akcininkų tarpusavio nesutarimai dėl įmonės veiklos baigėsi įmonės vadovo pakeitimu 2012-09-06 akcininkų susirinkime (atleistas V. V. ir išrinkta G. S.).

92Kadangi įmonė turi tris, iš esmės vienodą akcijų kiekį turinčius akcininkus, akcininkų sprendimai būdavo priimami dviejų akcininkų balsų dauguma. Iki 2012-07-19, kol akcininką V. Č. atstovavo darbuotojas R. J., akcininkų susirinkimuose sprendimus priimdavo V. V. ir R. J.. 2012-08-14 buvo priimtas akcininkų sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2012-09-06 (t.1, b.l. 58). Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta atleisti iš direktoriaus pareigų V. V. ir direktore paskirta G. S. (t.1, b.l. 11-13).

  1. Dėl UAB „Refila grupė“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę

93Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad UAB „Refila grupė“ veikla po 2012-09-06 visuotinio akcininkų susirinkimo nutrūko iš esmės dėl akcininkų tarpusavio konfliktų. Kaip jau minėta, tuo pat metu, kai akcininkų iniciatyva nutarta sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas V. V. atleidimo klausimas, patalpų nuomotojai pateikė pranešimus apie nuomos sutarčių nutraukimą (R. T. 2012-07-10 pranešimas (t. 2, b.l. 103) ir UAB ,,Ekologija“ 2012-07-20 pranešimas (t. 2, b.l. 105) apie patalpų nuomos nutraukimą nuo 2012-09-07). Nebejotina, kad skirtingi nuomotojai nebūtų savarankiškai, niekam šio veiksmo su jais nederinus, nutraukę sutartis būtent tą pačią dieną. Be to, 2012-08-14 Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įmonė UAB „Fiksera“ (t.1, b.l. 89), įsteigta ir veikianti iki 2012-09-07 UAB „Refila grupė“ nuomotose patalpose (t.1, b.l. 88-89). Šiai įmonei vadovauja buvęs UAB „Refila grupė“ darbuotojas (technikos direktorius) R. J.. Nors R. J. nebuvo UAB „Refila grupė“ akcininkas, tačiau iki 2012-07-19 pagal įgaliojimą atstovavo akcininką V. Č. ir su V. V. sudarė daugumą akcininkų susirinkime. Nėra ginčo, kad UAB „Refila grupė“ darbuotojai (dauguma jų atleisti pačių prašymu, pateiktu dar iki 2012-09-06 visuotinio akcininkų susirinkimo) įsidarbino naujai įsteigtoje UAB „Fiksera“. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad V. V. ar kiti asmenys būtų vilioję UAB „Refila grupė“ darbuotojus pereiti dirbti į naujai įsteigtą UAB „Fiksera“, bylos duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad tam buvo ruošiamasi dar iki 2012-09-06 neeilinio visuotinio UAB „Refila grupė“ akcininkų susirinkimo. Taigi, aplinkybę, kad UAB „Refila grupė“ veikla buvo perkelta į kitą įmonę, nuosekliai patvirtina šie įrodymai byloje. Pirma, įmonės klientų susirašinėjimas su V. V. (t.1, b.l. 82-83) patvirtina, kad klientams buvo žinoma, jog bendradarbiavimas bus tęsiamas su kita įmone, kad tai įvyks po 2012-09-06 (visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas V. V. atleidimo klausimas, data). Įmonės vadovas V. V. dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo žinojo, jog bus atleistas iš vadovo pareigų ir atitinkamai planavo ryšių su įmonės klientais palaikymą per naują įmonę bei su klientais derino veiksmus. Antra, nuo 2012 m. rugsėjo UAB „Fiksera“ įmonės „Refila grupė“ klientus informavo, jog pasikeitė UAB „Refila grupė“ rekvizitai ir toliau spausdintuvų kasečių pildymo paslaugas teiks UAB „Fiksera“ (t.1, b.l. 84-85). Dėl to klientai net yra padarę klaidų, vykdydami atsiskaitymus su šiomis įmonėmis (t. 1, b. l. 86-87). Trečia, dauguma UAB „Refila grupė“ darbuotojų paprašė atleisti juos iš darbo savo noru prieš 2012-09-06 visuotinį akcininkų susirinkimą. Į naują įmonė dirbti perėjo ir buhalterė N. Š. (t. 1, b. l. 71, 75). Ketvirta, UAB „Fiksera“ įsteigta, kai jau buvo žinoma apie numatomą UAB „Refila grupė“ vadovo keitimą (t. 1, b. l. 75, 89). Akcininkų susirinkimo sprendimų rezultatą nebuvo sunku prognozuoti, kai įmonėje yra tik trys akcininkai ir jų pozicija iš anksto žinoma. Penkta, UAB „Fiksera“ ir UAB „Refila grupė“ užsiėmė ta pačia komercine-ūkine veikla (t. 1, b. l. 75). Šešta, patalpų nuomotojai nutraukė nuomos sutartis nuo 2012-09-07 (kitą dieną po UAB „Refila grupė“ akcininkų susirinkimo) ir būtent tose pačiose patalpose ( - ) buvo įsteigta ir pradėjo veikti naujai įsteigta UAB „Fiksera“ (t.1, b.l. 88-89, t. 2, b. l. 109), kas sudaro pagrindą išvadai, kad su nuomotojais buvo iš anksto suderintas nuomininko pasikeitimas. Septinta, UAB „Fiksera“ tose pačiose patalpose, kuriose dirbo UAB „Refila grupė“, pradėjo veikti ir Vilniaus padalinyje (t. 1, b. l. 75, t. 2, b. l. 118). Aštunta, UAB „Fiksera“ vadovas – buvęs UAB „Refila grupė“ darbuotojas R. J. (t.1, b.l. 89). Nors šis asmuo pats nebuvo UAB „Refila grupė“ akcininkas, tačiau iki 2012 metų vidurio turėjo vieno iš trijų įmonės akcininkų V. Č. pasitikėjimą ir pagal 2011-04-07 įgaliojimą jam atstovavo įgyvendinant akcininko teises (t.1, b.l. 53-54), taigi dalyvavo valdant UAB „Refila grupė“. Devinta, UAB „Fiksera“ vadovas R. J., bylos duomenimis administravęs UAB „Refila grupė“ serverį, nuo 2012-09-05 UAB „Refila grupė“ vadovo V. V. sutikimu nutraukė kompiuterių panaudos sutartis (t. 2, b. l. 111-114). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, buvo panaikinta prieiga prie UAB „Refila grupė“ klientų aptarnavimo sistemos. Dešimta, UAB „Refila grupė“ vadovas V. V., atleidus jį iš vadovo pareigų, iš karto įsidarbino susijusioje su juo įmonėje UAB „Fiksera“. Nors šioje įmonėje jis dirbo trumpai ir buvo atleistas nepasibaigus išbandymo laikotarpiui, tai nepašalina anksčiau minėtų šio asmens sąsajų su UAB „Fiksera“. Priešingai, yra pagrindo spręsti, jog V. V. atleidimas iš UAB „Fiksera“ tokiu pagrindu buvo įformintas sąmoningai, siekiant suklaidinti ir paneigti V. V. sąsajas su UAB „Fiksera“. Vienuolikta, atsižvelgiant į ankstesnius akcininkų V. V. bei V. Č. santykius (šių akcininkų sprendimu 2012-03-29 susirinkime buvo įteisinti vadovo V. V. veiksmai dėl jo paties darbo užmokesčio priedų 2009-2012 metais, taip pat leista ateityje vadovui savarankiškai be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti įsakymus dėl priedų prie jo atlyginimo; V. V. ir V. Č. kartu pareiškė ieškinį trečiai akcininkei R. Ū. dėl priverstinio akcijų pardavimo; V. Č. įgaliotas asmuo įsteigė ta pačia veikla užsiimančią įmonę UAB „Fiksera“; šioje byloje V. Č. ir V. V. procesinė pozicija dėl įmonės tyčinio bankroto sutampa ir kt. - t. 1, b. l. 59-62, t. 3. b. l. 53-67; t. 2, b. l. 1-6; t. 1, b. l. 39-41), teisėjų kolegija turi pagrindo išvadai, kad šie asmenys derino veiksmus ir jau iš anksto žinojo, kokie sprendimai bus priimti akcininkų susirinkime 2012-09-06, t.y. kad V. V. bus atleistas iš direktoriaus pareigų ir tai sudarė pagrindą imtis veiksmų perkelti UAB „Refila grupė“ veiklą į naujai steigiamą įmonę UAB „Fiksera“.

94Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog iš UAB „Refila grupė“ į UAB „Fiksera“ buvo perkelta įmonės veikla: abi įmonės užsiėmė ta pačia veikla, perimti buvę įmonės UAB „Refila grupė“ klientai, perėjo dirbti dauguma buvusių UAB „Refila grupė“ darbuotojų, nauja įmonė ir jos padaliniai dirba tose pačiose patalpose, naujoje įmonėje dirbo ar dirba su ankstesne įmone susiję asmenys.

95Kaip minėta, vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtų aplinkybių visumos ir be pagrindo nekonstatavo tyčinio įmonės bankroto pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. Tokiais atvejais asmuo, tvirtindamas, jog yra priešingai, t.y. kad įmonė nėra privesta prie bankroto tyčia, privalo paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Suinteresuotieji byloje asmenys (V. V., V. Č.) jokių įrodymų, paneigiančių anksčiau paminėtas ir byloje konstatuotas aplinkybes, nepateikė ir tyčinio bankroto prezumpcijos nepaneigė.

  1. Dėl V. V. netinkamo įmonės vadovo pareigų vykdymo

96Byloje yra duomenų, kad buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo tinkamai vedama, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų ir veiklos rezultatų. Tai nustatė Kauno apskrities VMI, atlikusi įmonės UAB „Refila grupė“ operatyvų patikrinimą 2012-09-21 – 2012-10-17 (t. 1, b. l. 72-77; t. 2, b. l. 22) ir surašė įmonės vadovui bei buhalterei administracinių teisės pažeidimų protokolus už kasos operacijų tvarkos pažeidimą ATPK 1635 straipsnis), mokesčių mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą (ATPK 1729 straipsnis) ir už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą (17311 straipsnis). Taip pat nustatyta, jog atleistas iš direktoriaus pareigų V. V. viso įmonės turto ir visų dokumentų, įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentus už 2012 metus, naujam vadovui nedelsiant neperdavė, iš darbo atleido įmonės buhalterę, nors buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo sutvarkyti, jie buvo buhalterės tvarkomi jau po jos atleidimo iš darbo, kai kuriuos buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterė perdavė tiesiogiai įmonės bankroto administratoriui 2013 metais (t. 1, b. l. 5-7, 72-77, 95-98, 102-103; t. 2, b. l. 51, 165). Dalį buhalterinių dokumentų V. V. pateikė VMI reikalavimu tik 2012-10-05. Pats V. V. atsiliepime į atskiruosius skundus pripažįsta, jog įmonės padalinio Vilniuje turtą perdavė tik 2014 m. liepos mėnesį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti V. V., kaip buvusio įmonės vadovo ir dalyvio, veiksmuose esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių, nes jis netinkamai vykdė įmonės vadovui įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su vadovavimu įmonės ūkinei-komercinei veiklai bei su įmonės finansinės atskaitomybės tvarkymu.

  1. Dėl akcininkų ir G. S. veiksmų, susijusių su įmonės veiklos tęsimu, vertinimo

97Akivaizdu, kad UAB „Refila grupė“ darbuotojų išėjimą į UAB „Fiksera“ ir patį UAB „Fiksera“ įsteigimą lėmė UAB „Refila grupė“ akcininkų tarpusavio konfliktai, tačiau negalima sutikti su atskirųjų skundų argumentais, kad vien naujos įmonės UAB „Fiksera“ įsteigimas ir darbuotojų išėjimas dirbti į šią įmonę lėmė UAB „Refila grupė“ veiklos sustabdymą ir bankrotą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog esmine priežastimi įmonės veiklos nutraukimui buvo buvusio įmonės direktoriaus V. V. veiksmai, susiję su veiklos perkėlimu į kitą analogišką veiklą vykdančią įmonę, prieigos prie klientų aptarnavimo sistemos apsunkinimu, patalpų ir įmonės veikloje būtinos įrangos nuomos sutarčių nutraukimu, nesavalaikiu turto ir dokumentų perdavimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad naujai paskirta direktorė G. S. būtų ėmusis aktyvių ir efektyvių veiksmų užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą (surasti naujus darbuotojus, vesti derybas su norinčiais išeiti darbuotojais, surasti naujas patalpas veiklai ar vesti derybas su nuomotojais dėl nuomos santykių išsaugojimo, užtikrinti bendradarbiavimą su įmonės ankstesniais klientais ir t.t.). Nors G. S. į šaukiamo 2012-10-17 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukė klausimą dėl įmonės buveinės perkėlimo į kitas patalpas, tačiau vien tai dar neįrodo aktyvaus siekio ir realių galimybių išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą. Be to ir įmonės akcininkai, nutarę pakeisti vienasmenį valdymo organą (direktorių), turėjo tam tinkamai pasirengti ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą – skirti reikiamą laikotarpį įmonės finansinės padėties nustatymui (debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimas, įmonės turtas ir kt.), finansinės atskaitomybės dokumentų sutvarkymui, buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų bei įmonės turto perėmimui, įmonės klientų sąrašų ir jų aptarnavimo sistemos perėmimui ir kt. Bylos duomenys pavirtina, kad G. S. 2012-09-25 priėmė sprendimą sušaukti visuotinį UAB „Refila grupė“ akcininkų susirinkimą 2012-10-17, kur buvo numatoma spręsti klausimą dėl įmonės buveinės keitimo ir leidimo įmonės vadovui parduoti įmonės turtą (t. 1, b.l. 99), o 2012-10-18 priėmė sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2012-11-09, kuriame numatoma spręsti klausimą dėl įmonės apyvartinių lėšų didinimo akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo didinimo akcininkų įnašais, bankroto paskelbimo (t.1, b.l. 100). Pastarasis akcininkų susirinkimas neįvyko ir buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas 2012-11-16 (t.1, b.l. 101). Šios priemonės (akcininkų susirinkimų šaukimas minėtais klausimais), teismo vertinimu, nėra pakankamos priemonės išsaugoti įmonę veikiančią. Vos tris akcininkus turinčioje įmonėje buvo nesunku iš anksto numatyti akcininkų sprendimo rezultatą. Tai, kad 2012-11-09 visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, taip pat tai, kad akcininkai nepriėmė sprendimų įmonę gelbėti, rodo, kad, pasikeitus įmonės valdymo organui ir išėjus darbuotojams, akcininkai galimai prarado suinteresuotumą išsaugoti įmonę ar nebematė tam realių galimybių. Be to, aplinkybė, kad į 2012-10-17 šaukiamo akcininkų susirinkimo darbotvarkę buvo numatoma įtraukti klausimą dėl leidimo įmonės vadovui parduoti įmonės turtą (t. 1, b.l. 99), rodo, kad ir G. S. nematė realių galimybių atnaujinti įmonės veiklą. Faktą, kad G. S. bei akcininkės R. Ū. veiksmai taip pat prisidėjo prie įmonės veiklos nutraukimo ir nemokumo didinimo, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pirma, du įmonės darbuotojai buvo atleisti jau po 2012-09-06 akcininkų susirinkimo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 71), nes jiems nebuvo laiku mokamas darbo užmokestis, vienas iš jų – naujai įkurtos įmonės UAB „Fiksera“ vadovas R. J.. Antra, tokiomis aplinkybėmis, kai įmonė atleido darbuotojus ir nebevykdė veiklos, į įmonę buvo priimtas G. S. sutuoktinis R. S. direktorės padėjėju. Byloje nėra duomenų, kokias realias funkcijas neveikiančioje ir su kreditoriais nebegalinčioje atsiskaityti įmonėje jis atliko, neįrodyta, kad jo įdarbinimas prisidėjo prie įmonės mokumo atkūrimo. Tai, kad realiai nebeveikiančioje įmonėje po 2012-09-06 iki bankroto bylos jai iškėlimo dar buvo skaičiuojamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (t.1, b.l. 5) taip pat prisidėjo prie įmonės galimybių atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimo.

  1. Dėl nesavalaikio bankroto bylos įmonei iškėlimo ir su tuo susijusių įmonės vadovų bei akcininkų sprendimų

98Sutiktina ir su BUAB „Refila grupė“ bankroto administratoriaus argumentais, kad dėl bankroto bylos UAB „Refila grupė“ iškėlimo į teismą kreiptasi pavėluotai. Visų pirma, yra pagrindas padaryti išvadai, jog buvęs įmonės vadovas V. V. savalaikiai neinicijavo įmonei bankroto bylos, dėl ko įmonės įsiskolinimai kreditoriams didėjo ir įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje iškelti UAB „Refila grupė“ bankroto bylą konstatuota, jog dar 2011 metais įmonė faktiškai buvo nemoki, nes įmonė turto turėjo 124611 Lt vertės, tuo tarpu trumpalaikių įsipareigojimų – net už 95583 Lt sumą. Nepaisant tokios įmonės finansinės būklės, įmonės vadovas ir akcininkų dauguma priėmė sprendimus, kuriais buvo didinamos įmonės sąnaudos ir mažinamos galimybės atsiskaityti su kreditoriais: nuolat didėjo vadovui išmokamas atlyginimas, skiriamos didelės premijos įmonės vadovams ir darbuotojams (t. 1, b. l. 59-69). Tai buvo žinoma ir akcininkei R. Ū. iki 2012-09-06 akcininkų susirinkimo sušaukimo, nes į šio susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti klausimai dėl 2012-03-29 susirinkimo nutarimų panaikinimo (t. 1, b. l. 11-13). Nors G. S. ir R. S. teigia, jog UAB „Refila grupė“ prie bankroto tyčia privesta tik buvusio vadovo V. V. veiksmais, teisėjų kolegijos nuomone, prie tokių padarinių prisidėjo visi įmonės akcininkai ir vadovai. Nėra ginčo, kad V. V. kaip UAB „Refila grupė“ vadovo atlyginimas 2009-10-11 akcininkų sprendimu (t.1, b.l. 70) buvo nustatytas 800 Lt, o likusią atlyginimo dalį sudarė jam mokami priedai. Priedai iki pat įmonės veiklos nutraukimo buvo mokami ir darbuotojams. Ginčas, ar priedai vadovui V. V. buvo mokami teisėtai, jau išnagrinėtas teisme ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-418/2014 pripažino priedų mokėjimą teisėtu bei vykdytu su akcininkų žinia ir pritarimu, tačiau tai nepašalina akcininkų atsakomybės už tai, kad atlyginimų darbuotojams mokėjimo tvarka įmonėje turėjo atitikti įmonės finansines galimybes ir nevesti link bankroto. Sutiktina su V. V. nurodytais argumentais, kad priedų mokėjimas darbuotojams buvo įmonės darbo užmokesčio formavimo politika. Tą patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad 2012-09-06 pakeitus įmonės vadovą, naujajai vadovei G. S. buvo nustatytas 1700 Lt atlyginimas. Tokią sumą akcininkai nustatė kaip, akcininkų vertinimu, atitinkančią įmonės finansines galimybes (t.1, b.l. 12), kas rodo, kad būtent tokį atlyginimą vadovui, o ne 800 Lt, koks buvo (be priedų) numatytas V. V., įmonės akcininkai laiko pagrįstu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-06, kai realiai buvo nutraukta UAB „Refila grupė“ veikla, įmonė faktiškai jau buvo nemoki. Tą rodo turto ir įsipareigojimų santykis bankroto bylos iškėlimo metu (2013-03-15), kuris negalėjo iš esmės pasikeisti per trumpą laiką, įmonei nevykdant veiklos (įmonė nutraukė veiklą 2012-09-06, o 2012-11-21 teisme jau buvo gautas kreditoriaus UAB „Citora“ prašymas iškelti įmonei bankroto bylą). Nepaisant to, prieš veiklos nutraukimą 2012 metų vasario – liepos mėnesiais ir rugsėjį darbuotojams nuolat buvo mokami priedai (t.1, b.l. 63-69). Tai finansinių sunkumų turinčią, faktiškai nemokią įmonę, kuri 2012-08-29 buvo įsiskolinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai 31 353 Lt (t.1, b.l. 92), laiku neatsiskaitydavo ir su darbuotojais (R. J. 2012-09-24 prašyme atleisti iš darbo kaip viena iš priežasčių nurodytas vėluojantis atsiskaitymas t.1, b.l. 81) vedė link nemokumo. Įmonės lėšos buvo naudojamos ne atsiskaitymui su kreditoriais ir įmonės pajamų bei išlaidų subalansavimui, o priedų darbuotojams mokėjimui, didesnių algų kai kuriems darbuotojams nustatymui (2012-07-31 laikinai einanti direktorės pareigas G. L. nustatė R. J. 3948 Lt atlyginimą (t. 2, b. l. 125), E. S. 1241 Lt fiksuotą atlyginimą (t.2, b.l. 128)), dėl ko taip pat didėjo įsiskolinimas kreditoriams. Kadangi atlyginimų formavimo per priedus politika įmonėje buvo taikoma akcininkų sprendimu, akcininkai atsakingi už tokiu būdu galimą įmonės nemokumo didinimą. Įmonės direktore paskyrus G. S., nedelsiant įmonės bankrotas taip pat nebuvo skelbiamas. Direktorė tik 2012-10-18 priėmė sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2012-11-09, kuriame numatoma spręsti klausimą dėl įmonės apyvartinių lėšų didinimo akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo didinimo akcininkų įnašais, bankroto paskelbimo (t.1, b.l. 100). Bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu jai jau turėjo būti žinoma apie kreditoriaus UAB „Citora“ ketinimą inicijuoti UAB „Refila grupė“ bankroto bylą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis UAB „Citora“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Refila grupė“ iškėlimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2012-11-21 (civilinė byla Nr. B2-6546-603/2012, dabartinis Nr. B2-3102-603/2014), o G. S. - 2011-11-26 (civilinės bylos Nr. B2-6602-603/2012). Kadangi kreditorius UAB „Citora“ informuoti UAB „Refila grupė“ apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo mažiausiai mėnesiu anksčiau (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis), teismas daro išvadą, kad G. S. 2012-10-18 sprendimas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame numatoma spręsti klausimą dėl įmonės apyvartinių lėšų didinimo akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo didinimo akcininkų įnašais, bankroto paskelbimo, buvo sąlygotas arba įvyko jau žinant apie kreditoriaus UAB „Citora“ ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Bankroto byla UAB „Refila grupė“ 2013-03-15 iškelta pagal G. S. ir UAB „Citora“ pareiškimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo G. S. nevykdė pareigos paskirtam bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus, dėl ko G. S. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-09 nutartimi buvo paskirta 1 000 Lt bauda, kuri palikta nepakeista teismo 2013-11-12 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartimi (t.1, b.l. 10-11; LITEKO duomenys).

  1. Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų įmonės tyčinio bankroto pagrindų

99Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „Refila grupė“ veikla 2012 m. rugsėjį nutraukta dėl akcininkų, kurie ar su jais susiję asmenys skirtingais laikotarpiais vadovavo įmonei, tarpusavio konfliktų. Akcininkai (V. V.) ar su akcininkais (R. Ū.) susiję asmenys (G. S.) vadovavo įmonei, todėl akcininkų tarpusavio konfliktai atsispindėjo ir nuolatiniuose nesutarimuose tarp įmonės vadovų, kas privedė įmonę prie veiklos nutraukimo. Nutraukus įmonės veiklą, ji, kaip nemoki, nebegali atsiskaityti su visais kreditoriais, o savalaikiai dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nebuvo kreiptasi. Taigi įmonė privesta prie veiklos nutraukimo ir bankroto ne tik dėl įmonės vadovų, bet ir dėl visų jos akcininkų, kurie patys ar per susijusius asmenis vadovavo įmonei ir/arba priėmė įvairius su įmonės veikla susijusius sprendimus, veiksmų ar neveikimo. Įmonės akcininkai privalo valdyti įmonę tokiu būdu, kad dėl jų sprendimų nenukentėtų trečiųjų asmenų (kreditorių) interesai. Byloje nagrinėjamu atveju, įmonės vadovai bei akcininkai ir su jais susiję asmenys tarpusavio nesutarimus išspręsdami įmonės veiklos realiu nutraukimu ir perkėlimu į kitą įmonę, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Jeigu akcininkų tarpusavio nesutarimai, konfliktai lemia netinkamą įmonės valdymą, veiklos nutraukimą, nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tai taip pat gali būti pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

100UAB „Refila grupė“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam bankroto administratoriui atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, t.y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog apeliantų nurodyti įmonės vadovų ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus UAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius. Kaip minėta anksčiau, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti šie ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti tyčinio bankroto požymiai: įmonei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas, įmonės veiklos tęstinumo neužtikrinimas dėl įmonės akcininkų tarpusavio konfliktų, netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nesavalaikis kreipimasis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, be to, įmonės veikla buvo perkelta į kitą naujai įsteigtą įmonę UAB „Fiksera“, į kurią perėjo dirbti buvę UAB „Refila grupė“ darbuotojai, o naujos įmonės vadovas – buvęs UAB „Refila grupė“ darbuotojas - yra susijęs su UAB „Refila grupė“ akcininkais (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai, 3 dalies 1 punktas).

101Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia pasekmes asmenims, atsakingiems už įmonės privedimą prie bankroto. Kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, o bendrovės turto nepakanka patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkinti kreditorių reikalavimai ar jų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Situacija, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, teismų praktikoje taip pat vertinama kaip neatitinkanti protingos verslo rizikos ir prieštaraujanti geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Jeigu BUAB „Refila grupė“ bankroto proceso eigoje bus nustatyta, kad įmonės kreditoriams netinkamu įmonės valdymu buvo padaryta žalos, asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, privalės atlyginti kreditoriams žalą, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei kaltės laipsnio.

102Dėl atskirųjų skundų kitų argumentų ir prašymų

103Byloje taip pat keliamas klausimas, ar įmonė iki veiklos nutraukimo buvo valdoma tinkamai ir atsakingai, t.y. ar įsiskolinusios įmonės finansai ir materialinės vertybės buvo naudojamos būtent įmonės reikmėms, racionaliai, pagal įmonės tuometines finansines galimybes. Šioms abejonėms pasitvirtinus, tai taip pat reikštų įmonės vadovo fiduciarinių pareigų įmonei ir kreditoriams pažeidimą. Apeliantai nurodo eilę faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja, kad buvęs vadovas V. V. veikė ne įmonės interesais, galimai naudojosi įmonės lėšomis asmeniniams tikslams ar susijusių asmenų interesams ir taip vedė įmonę prie bankroto. Tarp tokių aplinkybių apeliantai nurodo abejones dėl panaudos, nuomos ar pirkimo-pardavimo sandorių, kurių pagrindu įmonė įsigijo ar naudojo automobilius, tikslingumo, taip pat šių automobilių eksploatacijos ir priežiūros bei remonto išlaidų pagrįstumo. Apeliantai teigia, kad įmonės ar įmonei naudotis suteiktais automobiliais buvo naudojamasi ne vien įmonės veiklos tikslais, kad jais naudojosi ir su V. V. susiję asmenys asmeniniais tikslais. Byloje nepakanka įrodymų šiems argumentams neginčijamai patvirtinti ar paneigti ir šias aplinkybes, pripažinus UAB „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu, turėtų patikrinti bankroto administratorius. Byloje taip pat nepakanka įrodymų paneigti ar patvirtinti argumentus, kad telefono abonentais, už kuriuos sąskaitos išrašytos UAB „Refila grupė“, būtų naudojęsi su V. V. susiję asmenys asmeniniais tikslais. Šias aplinkybes, kaip ir kitas apeliantų nurodytas, tačiau šioje byloje neįrodytas (pvz., dėl galimo įmonės lėšų naudojimo UAB „It now“, kurios akcininku ir darbuotoju kurį laiką buvo ir V. V. (t.2, b.l. 100, 102) prievolėms dengti), turėtų patikrinti bankroto administratorius, UAB „Refila grupė“ bankrotą pripažinus tyčiniu dėl akcininkų ir vadovų veiksmų.

104Netenkintinas apelianto R. S. prašymas informuoti Vilniaus apylinkės prokurorą apie nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymių nustatymą V. V. veiksmuose, kadangi tokie požymiai, nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka dėl įmonės tyčinio bankroto, nebuvo nustatyti. Taip pat nepagrįstas R. S. prašymas priimti sprendimą dėl UAB „Fiksera“ darbuotojų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas apeliacine tvarka dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 301 straipsnis) ir apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nagrinėjo klausimą dėl UAB „Refila grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir nesprendė ginčo dėl UAB „Fiksera“ darbuotojų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl pastarasis klausimas nėra šios apeliacijos objektas, dėl ko tirti su šiuo klausimu susijusias aplinkybes bei pasisakyti dėl jo nutartyje apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

105Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmus byloje naują nutartį – pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, turi būti peržiūrėtas ir bylinėjimosi išlaidų tarp byloje dalyvaujančių asmenų paskirstymas. Bylą apeliacinės instancijos teisme laimėjęs BUAB „Refila grupė“ bankroto administratorius nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Akcininkas V. Č. prašė teismo netenkinti prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu, o apeliantės R. Ū. ir G. S. prašė BUAB „Refila grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu tik dėl buvusio vadovo V. V. veiksmų. Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu dėl visų akcininkų ir vadovų veiksmų, šių asmenų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

106Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

107Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Refila grupė“ (j. a. k. 302342742) bankrotą pripažinti tyčiniu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjimas ginčas, ar UAB „Refila grupė“ bankrotas buvo... 4. Paskirtas BUAB „Refila grupė“ bankroto administratorius UAB „Notisa“... 5. Iki 2012-09-06 bendrovė vykdė komercinę – ūkinę veiklą, dar gavo... 6. Paskirtas įmonės bankroto administratorius mano, kad 2012-09-06 neeilinio... 7. Kai įmonė nebevykdė veiklos ir todėl buvo akivaizdu, kad įmonės... 8. Suinteresuotas asmuo, buvęs vadovas V. V., nurodė, kad nors jo vadovavimo... 9. Suinteresuoti asmenys R. Ū. (Akcininkė) ir G. S. (naujoji vadovė) prašė... 10. Buvusi vadovė G. S. inicijavo kelis neeilinius visuotinius akcininkų... 11. Suinteresuoto asmens V. Č. teigimu, įmonės bankrotas nėra tyčinis. G. S.... 12. Kreditorius R. S. atsiliepime prašė pripažinti UAB „Refila grupė“... 13. UAB „Sinerta“, UAB „ST Biuro sistemos“, Valstybinė mokesčių... 14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius prašė UAB „Refila... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-18 nutartimi atmetė administratoriaus UAB... 17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė požymių, kurie rodytų, kad UAB... 18. Teismas 2012-09-06 neeilinio UAB „Refila grupė“ visuotinio akcininkų... 19. Teismas, kaip nepagrįstus, atmetė argumentus, jog nepriimant į darbą naujų... 20. Nors atleisti bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į UAB ,,Fiksera“, byloje... 21. Byloje nepaneigtos suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog, nors jo... 22. Teismo manymu, vadovo įsakymai dėl premijų išmokėjimo nerodo nuoseklaus ir... 23. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 24. Tretysis asmuo kreditorius R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 25. 1) pripažinti įmonės „Refila grupė“ bankrotą tyčiniu dėl V. V.... 26. 2) informuoti Vilniaus apylinkės prokurorą dėl V. V. veikose nusikaltimo,... 27. 3) priimti sprendimą dėl UAB „Fiksera“ darbuotojų nesąžiningos... 28. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:... 29. 1. Teismas nenurodė, kodėl atmetė (nenagrinėjo) R. S. argumentų ir su... 30. 2. V. V. vengė naujajai vadovei G. S. perduoti dokumentus, jie net nebuvo... 31. 3. V. V. pasisavino dalį įmonės turto – 2 nešiojamus kompiuterius, po... 32. 4. V. V. galimai davė nurodymą atjungti nuo klientų valdymo sistemos... 33. 5. Vadovaujant V. V., telefono išlaidos buvo apmokamos ne tik darbuotojams,... 34. 6. V. V. savo automobilį pardavė įmonei (anksčiau įmonė jį naudojo... 35. 7. V. V. įmonės lėšas naudojo dengti ir kito juridinio asmens UAB „IT... 36. 8. 2012-09-06 visuotinio akcininkų susirinkimo metu R. J. (technikos... 37. 9. Buvusių 10 darbuotojų įsidarbino 2012-08-12 įsteigtoje UAB „Fiksera“... 38. 10. Tiek V. V., tiek R. J. dar dirbdami UAB „Servea“ pasižymėjo... 39. 11. Teismas nepasisakė dėl VMI pateiktų įrodymų, kad įmonė jau 2011... 40. 12. Atliekamas ikiteisminis tyrimas (kaltinimai pareikšti V. V.) dėl... 41. R. Ū. (akcininkė) ir G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 42. BUAB „Refila grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 43. R. Ū. ir G. S. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti ir... 44. R. S. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti ir pripažinti... 45. BUAB „Refila grupė“ atsiliepimais į R. Ū. ir G. S., taip pat į R. S.... 46. V. V. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos teismo... 47. 1. Konfliktas tarp akcininkų kilo dar 2011 metais. Tuomet Kauno apygardos... 48. 2. R. S., akcininkės R. Ū. tėvas, yra asmeniškai nusiteikęs V. V.... 49. 3. V. V. nesusijęs su 2012-08-15 įkurta UAB „Fiksera“. Šią įmonę... 50. 4. Priedai darbuotojams buvo mokami nuo 2009 metų, vykdant įmonės politiką... 51. 5. Dėl priedų vadovui mokėjimo teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos... 52. 6. Pagrindiniai įmonės įsiskolinimai susidarė vasaros pabaigoje, kaip... 53. Įmonė nei pavasarį, nei vasarą neturėjo įsiskolinimų VSDFV, VMĮ, o... 54. 7. Visas įmonės turtas G. S. buvo perduotas. Dalies turto, esančio Vilniaus... 55. 8. Neįrodyta, kad V. V. nurodymu įmonės darbuotojai būtų atjungti nuo... 56. 9. Nepagrįsti ir neįrodyti teiginiai, kad įmonės telefonais naudojosi V. V.... 57. 10. Transporto priemonių nuomos ir panaudos klausimai jau buvo keliami kitoje... 58. 11. Teiginiai, kad V. V. UAB „Refila grupė“ lėšomis mokėjo už UAB... 59. 12. Automobilis „Hyundai Coupe“ įmonei buvo suteiktas panaudai, sutartyje... 60. 13. Už tai, kad R. J. atostogaudamas nutraukė su įmone sutartis dėl... 61. 14. V. V. negali atsakyti už tai, kokius sprendimus priėmė laikinai ėjusi... 62. 15. UAB „Refila grupė“ vadovei G. S. buvo perduotos visos sutartys, ji... 63. 16. Elektroninių laiškų, įvardinamų atsiliepimo priede Nr. 104, V. V.... 64. 17. Aplinkybės apie UAB „Servea“ neįrodytos, nesusijusios su... 65. 18. Apie įmonės būklę negali būti sprendžiama pagal tarpinį balansą... 66. 19. 2013-10-01 įsigalioję ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto... 67. V. Č. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad... 68. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 69. BUAB „Refila grupė“ atskirasis skundas tenkinamas.... 70. R. S., R. Ū. ir G. S. atskirieji skundai tenkintini iš dalies.... 71. Dėl įmonės tyčinio bankroto teisinių pagrindų... 72. Galiojančios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau taip pat... 73. 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė... 74. 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai,... 75. 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su... 76. 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės... 77. 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai... 78. Vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ... 79. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 80. 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba... 81. 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant... 82. Minėtos ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos, susijusios su tyčinio bankroto... 83. Tyčinio bankroto požymių samprata atskleista ne tik galiojančioje ĮBĮ 20... 84. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 85. Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 86. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų... 87. Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma... 88. Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Refila grupė“ tyčinį bankrotą 89. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15... 90. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-06 įvyko neeilinis visuotinis UAB... 91. UAB ,,Refila grupė“ įstatinis kapitalas 10 000 Lt, padalintas į 100... 92. Kadangi įmonė turi tris, iš esmės vienodą akcijų kiekį turinčius... 93. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad UAB „Refila... 94. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog iš UAB „Refila... 95. Kaip minėta, vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. yra preziumuojama, kad... 96. Byloje yra duomenų, kad buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo tinkamai... 97. Akivaizdu, kad UAB „Refila grupė“ darbuotojų išėjimą į UAB... 98. Sutiktina ir su BUAB „Refila grupė“ bankroto administratoriaus... 99. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „Refila grupė“ veikla... 100. UAB „Refila grupė“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą... 101. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia pasekmes asmenims,... 102. Dėl atskirųjų skundų kitų argumentų ir prašymų... 103. Byloje taip pat keliamas klausimas, ar įmonė iki veiklos nutraukimo buvo... 104. Netenkintinas apelianto R. S. prašymas informuoti Vilniaus apylinkės... 105. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmus byloje naują... 106. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,... 107. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir...