Byla e2A-533-798/2018

Dėl netesybų pripažinimo neteisėtomis, jų dydžio mažinimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TETAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TETAS“ ieškinį atsakovei LITGRID akcinei bendrovei dėl netesybų pripažinimo neteisėtomis, jų dydžio mažinimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TETAS“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė LITGRID akcinė bendrovė (toliau – ir AB) pagal 2013 m. sausio 4 d. rangos sutartį Nr. SUT-4-13, Nr. 82000/513001, nepagrįstai ir neteisėtai taiko netesybas arba sumažinti šias netesybas, atleidžiant ieškovę nuo jų mokėjimo, 2) pripažinti atsakovės 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-4891 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 45 403,04 Eur sumai iš ieškovei mokėtinų sumų negaliojančiu, 3) pripažinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr SD-3738 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 137 933,27 Eur sumai iš ieškovei mokėtinų sumų negaliojančiu, 4) pripažinti atsakovės 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr SD-5232 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 66 371,42 Eur sumai iš ieškovei mokėtinų sumų negaliojančiu, 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 249 7707,73 Eur skolą, 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 12 734,10 Eur netesybas, 7) priteisti ieškovei iš atsakovės 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo byloje priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, jog atsakovė, kaip perkančioji organizacija, organizavo 110/35/10 kilovoltų (toliau – ir kV) Marių transformatorių pastotės 110 KV skirstyklos rekonstravimo darbų pirkimą. Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „TETAS“, su kuria atsakovė sudarė 2013 m. sausio 4 d. rangos sutartį Nr. SUT-4-13, Nr. 82000/513001 (toliau – ir Rangos sutartis arba Sutartis), kuria ieškovė (toliau – ir rangovas) įsipareigojo rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti rangos sutarties 1.1. (5) papunkčiu numatytus darbus pagal atsakovės pateiktą patvirtintą Techninį projektą, o atsakovė (toliau – ir užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti su rangovu sutarties 14 skyriaus tvarka bei terminais. Rangos sutarties 8.1 papunkčiu numatyta, kad Darbų vykdymo ir aktavimo grafike turi būti trys darbų etapai: I darbo etapo pabaiga – 2014 m. kovo 27 d.; II darbo etapo pabaiga – 2014 m. spalio 30 d.; III darbo etapo pabaiga – 2015 m. birželio 1 d.. Techninis projektas buvo pateiktas viešojo pirkimo metu kartu su pirkimo sąlygomis. Ieškovės parengtas darbo projektas buvo pateiktas LITGRID AB derinimui, tačiau atsakovė 2013 m. birželio 18 d. raštu informavo UAB „TETAS“, kad darbo projektas neatitinka Techninio projekto sąlygų (brėžinių) bei pareikalavo pakeisti Techninį projektą. Nors Techninio projekto parengimas neįeina į Rangos sutarties apimtis, ieškovė sutiko koreguoti Techninį projektą. Pakeistas Techninis projektas buvo suderintas 2014 m. vasario 28 d., o tai sąlygojo darbų vėlavimą – ieškovė negalėjo derinti darbo projekto bylų ir vykdyti kitų darbų. Ieškovės teigimu, atsakovės netvirtinimas jos pasiūlytų įrenginių buvo viena iš svarbiausių (be kitų) priežasčių, sąlygojusių I etapo darbų pabaigos vėlavimą, kuris nulėmė ir II bei III etapų darbų vėlavimą. Atsakovė, remdamasi Rangos sutarties 8.6 papunkčiu, už II ir III etapų darbų vėlavimą 2014 m. kovo 27 d.–2015 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpiu, suskaičiavo iš viso 249 707,73 Eur delspinigių ir šią sumą įskaitė kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą, t. y.: 1) atsakovė 2014 m. liepos 9 d. raštu pranešė ieškovei, jog per Sutartimi nustatytą terminą ieškovė įsipareigojimų (I etapo rekonstrukcijos darbų) neįvykdė, todėl suskaičiavo 198 440,00 Lt delspinigių 2014-03-27–2014-07-04 laikotarpiu (už 100 kalendorinių dienų); ieškovė pateikė prieštaravimus; atsakovė 2014 m. lapkričio 13 d. raštu delspinigius sumažino iki 156 767,60 Lt (45 403,04 Eur) (už 79 d., įvertinus 20 d. vėlavimą) ir šią delspinigių sumą įskaitė kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą iš ieškovei mokėtinų sumų; 2) 2015 m. balandžio 2 d. raštu už pavėluotus I etapo rekonstravimo darbus atsakovė suskaičiavo 155 174,93 Eur delspinigių 2014-07-05–2015-03-31 laikotarpiu (už 270 kalendorinių dienų); ieškovė pateikė prieštaravimus; atsakovė 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu sumažino delspinigius už I etapo darbų atlikimo vėlavimą iki 137 933,27 Eur (iš jų, už 240 dienų, įvertinus 30 d. vėlavimą organizuoti laikiną duomenų traktą) ir šią delspinigių sumą įskaitė kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą iš ieškovei mokėtinų sumų; 3) 2015 m. spalio 14 d. raštu už II ir III etapų rekonstravimo darbų vėlavimą atsakovė iš viso suskaičiavo 66 371,42 Eur delspinigių: a) už II darbų etapo darbų atlikimo vėlavimą 2014-10-31–2015-07-03 laikotarpiu (už 196 kalendorines dienas) – 63 827,15 Eur ir b) už III darbų etapo darbų atlikimo vėlavimą 2015-06-01–2015-08-26 laikotarpiu (už 36 kalendorines dienas) – 2 544,27 Eur ir šią netesybų sumą įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė nesutinka su atsakovės suskaičiuotomis 183 336,31 Eur (45 403,04 Eur + 137 933,27 Eur) dydžio netesybomis už I etapo darbų atlikimo vėlavimą, kadangi minėtų darbų vykdymo terminas buvo praleistas ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Pagrindines grafike numatytų darbų praleidimo priežastis ieškovė nurodo: a) Techninio projekto keitimo aplinkybes, b) atsakovė laiku nepardavė apeliantei statybvietės, c) atsakovė laiku neorganizavo laikino duomenų perdavimo trakto įrengimo, d) atsakovė pareikalavo, kad kabeliai būtų ne pagal gamintojo reikalavimus, o montuojami karšto cinkavimo loviuose, o atvirose vietose dar ir gofruotuose vamzdžiuose.

10I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

134.

14Dėl Techninio projekto keitimo. Vertinant faktą, ar reikėjo keisti Techninį projektą, teismas nurodė, kad pagal Rangos sutarties 23.1 ir 23.2 papunkčius, Techninis projektas yra neatskiriama Rangos sutarties dalis, kurios 1 punktu numatyta, jog darbo projektas – techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai, kurį rangovas parengs ir suderins statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 nustatyta tvarka darbų atlikimo metu, kaip vientisą dokumentą pagal šalių suderintą darbų vykdymo ir aktavimo grafiką. Būtent rangovas įsipareigojo parengti darbų technologijos projektą, brėžinius, projektus, taisykles, saugos instrukcijas ir atlikti darbus pagal sutartinius įsipareigojimus, rangovo parengto darbo projekto techniniai sprendiniai privalėjo atitikti Techninį projektą (Sutarties 4.1 p.). Teismo vertinimu, ieškovė turėjo parengti darbo projektą, detalizuojantį atsakovės pateikto Techninio projekto sprendinius (Techninis projektas sudėtinė Sutarties dalis). Teismas pažymėjo, kad Techninis projektas buvo vienas iš pirkimo sąlygų priedų, UAB „TETAS“ pateikdama pasiūlymą nurodė, kad jos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, dėl to konstatavo, jog ieškovė buvo susipažinusi su Techninio projekto sprendiniais. Teismui vertinant ieškovės parengtos darbo projekto dokumentacijos atitiktį Techninio projekto sprendiniams ir teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimus, kilo pagrįstų abejonių, ar darbo projekte atvaizduoti statinio išorės matmenys, statinių konstrukcijų išdėstymas ir jų vieta sklype, skiriasi nuo techninio projekto brėžinių. Todėl teismas, siekdamas išsiaiškinti tarp šalių kilusį ginčą dėl darbo projekto brėžinių atitikimo techniniam projektui, ar toks neatitikimas vertintinas kaip esminis, byloje paskyrė ekspertizę.

155.

16Dėl ekspertizės. Teismas, įvertinęs 2017 m. sausio 18 d. ekspertizės aktą, nustatė, jog ekspertas pripažino, kad darbo projekte nurodytų statinių (įrenginių) vieta ir išorės matmenys skiriasi nuo Techninio projekto, tačiau sprendė, jog pakitimai (skirtumai) nėra esminiai. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai nurodė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 papunktį ypatingų statinių kategorijai priskiriami visi 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklai su priklausiniais; šiai kategorijai ypatingų statinių reikalavimai taikomi nenustatant parametrų. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. balandžio 05 d. rašte Nr. (17.2-16)-3-683 taip pat nurodyta, jog 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastotėse (teritorijoje ir / ar patalpose) esantys statiniai ir įrenginiai turi būti priskiriami ypatingų statinių kategorijai, kaip tai numatė STR 1.01.06:2010 (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Teismas akcentavo, kad nuo 2017 m. spalio 27 d. įsigaliojusiame statybų techniniame reglamente STR 1.01,03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų statiniams yra numatytos išimtys: transformatorių pastočių teritorijoje esantys keliai, aikštelės, tvoros, ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatai, lauko tualetai, kabelių kanalai ir privažiavimo prie šių teritorijų keliai, nėra priskirti ypatingų statinių kategorijai. Be to, sprendžiant ar darbo projekte atlikti Techninio projekto pakeitimai yra esminiai, kaip tai numato Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktas, lemia statinių išorės matmenys, o ne statinio konstrukcinių elementai, kurias ekspertas išvadoje nevertino „laikančiosiomis instrukcijomis“. Teismas konstatavo, jog byloje paneigta eksperto išvada, kad dėl darbo projekte numatytų sprendinių (kadangi jie išvadoje įvertinti kaip neesminiai) ieškovė neprivalėjo keisti Techninio projekto. Teismas padarė išvadą, kad darbo projekte atvaizduoti statinių matmenys skiriasi nuo Techninio projekto brėžinių, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktą jie vertintini kaip esminis projekto sprendinių pakeitimas ir STR „Statinio reglamentavimas“ 47 straipsnio pagrindu, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai neatitinka Techninio projekto sprendinių, turėjo būti keičiamas Techninis projektas. Papildomai teismas nurodė, jog ekspertas išvadoje neteisingai nurodė, kad Techninis projektas pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 punkto nuostatas turėjo būti pakeistas iki statybos užbaigimo procedūrų pabaigos, nes tokia įstatymo redakcija įsigaliojo tik 2014 m. kovo 6 d. Pažymėjo, kad ieškovė sutiko koreguoti Techninį projektą 2013 m. rugpjūčio 22 d. vykusio šalių susitikimo metu (2014 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 80310-975). Kadangi rangos sutarties 4.1 papunkčiu numatyta rangovo pareiga parengti darbo projekto techninius sprendinius, atitinkančius Techninį projektą, bei nustačius, jog parengtas Darbo projektas neatitinka Techninio projekto sprendiniams, būtent rangovui kilo pareiga pakoreguoti Techninį projektą (iš esmės dėl ieškovo siūlomos įrangos pritaikymo techniniams sprendiniams). Tuo pačiu ieškovė prisiėmė pareigą dėl galimų darbų vėlavimo pagal šalių suderintą grafiką, riziką. Be to, atsakovė susidariusioje situacijoje (paaiškėjus būtinumui keisti techninį projektą) siūlė ieškovei galimybę nutraukti sutartį (2013 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. SD-3596). Kadangi ieškovė parengė darbo projektą ir brėžinius, neatitinkančius Techninio projekto sprendiniams bei ieškovė pasirinko Techninio projekto keitimą (ne sutarties nutraukimo galimybę), teismo vertinimu, ieškovė prisiėmė riziką, susijusią ir su vėlavimu atlikti pagal Sutartimi numatytus darbus bei numatytų delspinigių mokėjimo riziką.

176.

18Vertinant aplinkybes, ar atsakovės veiksmai lėmė, jog darbo projektas bei brėžiniai ilgai nebuvo tvirtinami, teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.3 papunktį darbai turi būti atliekami pagal rangovo parengtą ir su užsakovu bei trečiaisiais asmenimis nustatyta tvarka suderintą darbo projektą, rangovo pateiktą darbų technologijos projektą ir brėžinius, kuriuos suderino (uždėjo antspaudą „pritariu statyti“ ir pasirašė) statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Pagal darbo grafiką atsakovė įsipareigojo darbo projekto bylas patvirtinti per 10 kalendorinių dienų po jų pateikimo. Jau 2013 m. balandžio 11 d. raštu užsakovė informavo rangovę apie 6 įrangos dokumentacijos ir gamyklinių brėžinių pateikimo vėlavimą. Atsakovė nurodė, kad reikalingas Techninio projekto koregavimas, dėl to nuo 2013 m. birželio 17 d. netvirtino darbo projekto bylų iki 2013 m. lapkričio 18 d. Bylos medžiaga patvirtina jog užsakovas ne vieną kartą informavo rangovą apie jos darbams naudojamų atlikti įrenginių, kitos įrangos konstrukcijos techninių duomenų neatitikimą techniniam projektui (2013-09-16 raštas Nr. SD-4042, 2013-10-04 raštas Nr. SD-4251, 2013-10-17 raštas Nr. SD-4441, 2013-10-28 raštas Nr. SD-4605). Pagal Sutarties 4.1 papunktį darbams atlikti naudojamų įrenginių, kitos įrangos konstrukcijų techniniai duomenys turi atitikti Techninio projekto reikalavimus. Šalims 2013 m. rugpjūčio 22 d. susitarus ir ieškovei sutikus keisti Techninį projektą (jį pakeitus), atsakovė 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SD-4709 pripažino įrangos dokumentacijos atitikimą techninio projekto reikalavimams. Teismas sutiko, kad tik nuo šios datos UAB „TETAS“ galėjo užsakinėti pagrindinę įrangą bei medžiagas. Aplinkybė, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 6 d. raštu patvirtino tos pačios įrangos, kurią ieškovė pateikė kartu su pasiūlymu dalyvaudama konkurse viešo pirkimo metu, reikšmės neturi, kadangi bet kokiu atveju įranga – jos techniniai duomenys turėjo atitikti Techniniam projektui, o rangovui pagal sutartį teko pareiga parengti darbų technologinį projektą, atitinkamus brėžinius, projektus, taisykles, saugos ir kitas instrukcijas ir atlikti darbus pagal sutartyje nustatytus reikalavimus, o darbams atlikti naudojami įrenginių, įtaisų, gaminių, kitos įrangos konstrukcijų techniniai duomenys turi atitikti Techninio projekto reikalavimus ir išvardintų taisyklių reikalavimus (Sutarties 4.1 p.). Teismas padarė išvadą, kad pagrindinė grafike numatytų darbų atlikimo terminų praleidimo priežastis buvo rangovo teikiamo darbo projekto ir brėžinių neatitikimas Techniniam projektui ir žinoma, vėlesnis Techninio projekto keitimas. Užsakovas nederino įrangos dokumentacijos ir darbo projektų bylų tik dėl šių dokumentų neatitikimo Techniniam projektui, aplinkybė jog darbo projektų bylų ir įrangos dokumentacijos derinimo terminai ne visada atitiko numatytam grafikui, neturėjo esminės reikšmės darbų pradžiai. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė iš anksto žinojo, kokią įrangą naudos UAB „TETAS“ atlikdama darbus ir sutiko su tokiu pasiūlymu (bei jame nurodytais duomenimis), todėl ieškovės teigimu, be pagrindo netvirtino įrangos dokumentacijos. Šiuo atveju rangovas turėjo pareigą parengti ir pateikti darbo projektą atitinkantį techniniam projektui, o pakeistas Techninis projektas buvo pritaikytas konkretiems ieškovo darbe naudotiems įrenginiams bei jų techniniams rodikliams.

197.

20Dėl statybvietės perdavimo. Užsakovo pareiga laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę) yra numatyta Rangos sutarties 2.1 papunkčiu. Pagal darbo grafiko 108 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei statybvietę 2013 m. birželio 26 d. Rangovas apie statybvietės perdavimo vėlavimą ir dėl šios priežasties darbų vėlavimą pranešė 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu.. Statybvietė buvo perduota rangovui 2013 m. liepos 16 d. Rangovas dėl šios priežasties pavėluotai pradėjo montuoti modulinio pastato pamatus ir nesumontavo modulinio pastato. Atsakovė 2014 m. lapkričio 13 d. raštu sutiko, kad vėlavo statybvietę perduoti 20 dienų ir sumažino paskaičiuotus delspinigius už I etapo darbų vėlavimą 2014-03-27 – 2014-07-04 laikotarpiu (už 79 dienas). Ieškovė teigė, kad aplinkybė jog užsakovas vėlavo laiku perduoti rangovui statybvietė įtakojo viso I etapo rekonstrukcijos darbų atlikimo terminus. Užsakovas šią aplinkybę įvertino ir skaičiuodamas delspinigius už vėlavimą atlikti II ir III etapų darbus (2015 m. spalio 14 d. raštas Nr. SD-4141), todėl ieškovė neįrodė, kad ši aplinkybė lėmė visų etapų darbų vėlavimo rezultatą.

218.

22Dėl laikino duomenų trakto įrengimo. Teismas nustatė, jog 2014 m. gruodžio 23 d. buvo gautas elektroninis laiškas iš UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ dėl laikino duomenų perdavimo trakto įrengimo. 2015 m. gegužės 5 d. rašte nurodyta, jog laiku neįrengtas laikinas duomenų perdavimo traktas tiesiogiai įtakojo kompleksinių bandymų pradžią, kuri buvo numatyta 2014 m. lapkričio 26 d., tačiau realiai kompleksiniai bandymai buvo pradėti 2015 m. sausio 16 d., vėluojant 52 kalendorines dienas. 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu atsakovė pripažino savo kaltę ir dėl šios priežasties neskaičiavo sutartinių delspinigių už 30 dienų, 2014-11-24–2014-12-23 laikotarpiu, Taigi, skaičiuodama delspinigius atsakovė šį faktą įvertino.

239.

24Dėl kabelių montavimo. Ieškovės teigimu kabelių montavimo principas buvo numatytas gamintojo, tačiau jis netenkino užsakovo, todėl šis reikalavo, jog kabeliai būtų montuojami karšto cinkavimo loviuose, o atvirose vietose dar ir gofruotuose vamzdžiuose, t. y. prisiėmė darbų vėlavimo riziką. Kadangi yra 9 vienetai jungtuvų, dėl to rangovas papildomai sugaišo 45 darbo dienas šiems darbams atlikti. Kabelių tarp valdymo spintų ir jungtuvų pavarų montavimo darbai buvo atliekami ne tik I, bet ir II darbų etapo vykdymo metu. Atsakovė pripažįsta faktinę aplinkybę, kad kabeliai yra įrenginio (nestandartinio kompaktinio narvelio) sudėtinė dalis ir šių kabelių montavimo technologija nei Techniniame projekte, nei darbo projekte nedetalizuota. Šalys neginčija, kad užsakovo pasirinktas kabelių montavimo būdas atitiko Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimams. Duomenų, jog užsakovo veiksmai įtakojo rangovo atliktus kabelių montavimo darbus, ir kokie tai atsakovo veiksmai būtų lėmę šių darbų atlikimo vėlavimą, byloje nepateikta.

2510.

26Dėl delspinigių skaičiavimo. Kadangi pagal Rangos sutarties 8.1 papunkčio sąlygas UAB „TETAS“ buvo įsipareigojusi atlikti I etapo darbus iki 2014 m. kovo 27 d., remiantis Sutarties 8.6 papunkčiu už I etapo rekonstrukcijos darbų vėlavimą atsakovė suskaičiavo sumažintus 45 403,04 Eur (155 767,60 Lt) delspinigius 2014-03-27–2014-07-04 laikotarpiu (už 79 dienas, įvertinus 20 dienų atsakovo uždelstą statybvietės perdavimą). Taip pat atsakovė suskaičiavo sumažintus 137 933,27 Eur delspinigius už I etapo darbų atlikimo vėlavimą 2014-07-05–2014-03-31 laikotarpiu; iš viso 183 336,31 Eur delspinigių už I etapo darbų atlikimo vėlavimą. Delspinigių sumas atsakovė įskaitė kaip vienarūšius priešpriešinius reikalavimus iš ieškovei mokėtinų sumų. Teismo vertinimu, ieškovės samprotavimai, kad ji turi būti atleista nuo delspinigių mokėjimo (ir / ar sumažinti delspinigiai) už darbų atlikimo vėlavimą, yra nepagrįsti. Teismui nustačius rangovo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamą nevykdymą – pareigos pagal Rangos sutartį parengti darbo projektą, brėžinius ir kt. atitinkančius Techniniam projektui pažeidimą, kai pagal ieškovės parengtą ir šalių pasirašytą grafiką darbo projekto dalių suderinimui buvo numatytas 10 dienų terminas, ir rangovas privalėjo tokius darbus atlikti laiku (Sutarties 8.1 p.), sprendė, kad tik paties rangovo veiksmai lėmė, jog pateiktas darbo projektas nebuvo suderintas kaip neatitinkantis Techninio projekto sprendiniams, apie kurio sąlygas ieškovė žinojo nuo pat pasiūlymo pateikimo bei jai priėmus sprendimą nekoreguoti darbo projekto, bet pakeisti Techninio projekto sprendinius (juos pritaikant pateiktai įrangai). Dėl to ieškovė prisiėmė riziką dėl sutarties įsipareigojimų įvykdymo laiku bei delspinigių mokėjimo riziką. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš dalies įvertino ir savo veiksmus, lėmusius kai kurių I etapo darbų atlikimo vėlavimą ir atitinkamai sumažino reikalautinų delspinigių dydį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės pripažinti veiksmai iš dalies lėmę darbų vėlavimą (kurie atsakovės įvertinti mažinant reikalaujamų delspinigių dydį) būtų labiau įtakoję rangovo vėlavimą atlikti prisiimtus įsipareigojimus I darbų etape pagal sutartį. Duomenų, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, byloje taip pat nepateikta. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo mažinti ir / ar atleisti ieškovę nuo atsakovės paskaičiuotų delspinigių už I etapo darbų atlikimo vėlavimą, taip pat nėra pagrindo mažinti ar laikyti nepagrįstomis paskaičiuotas netesybas už II ir II etapų darbų atlikimo vėlavimą: atitinkamai už II darbų etapo atlikimo vėlavimą 2014-10-31– 2015-07-03 laikotarpiu nuo (už 196 kalendorines dienas) – 63 827,15 Eur delspinigių ir už III darbų etapo atlikimo vėlavimą 2015-06-01–2015-08-26 laikotarpiu (už 36 kalendorines dienas) – 2544,27 Eur. Šiuos paskaičiuotus LITGRID AB 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. SD-5232 įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą iš ieškovei mokėtinų sumų.

2711.

28Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė įrodinėjo, jog praleido I, II ir III etapų darbų įvykdymo terminus dėl atsakovo kaltės, kadangi minėtų etapų darbų įvykdymo terminai nusikėlė dėl I etapo darbų vėlavimo, todėl remiantis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi, užsakovas laikomas nepažeidusiu sutartinės prievolės; įskaitymai neatitiko vykdytinumo ir apibrėžtumo standartų – atsakovės reikalavimas dėl netesybų nėra apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas, kadangi ieškovė niekada jų nepripažino ir kilo ginčas; atsakovė dalį įskaitymų atliko praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsakovas įskaitymus dėl netesybų įvykdė tik po rangovo prieštaravimų dėl netesybų apskaičiavimo gavimo, įvertinęs pateiktų prieštaravimų pagrįstumą, atsižvelgdamas į juos ir iš dalies sumažindamas paskaičiuotų delspinigių dydį, bei esant tarp šalių tęstiniams santykiams, padarė išvadą, jog senaties termino įskaitymui pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai atsakovė, įvertinusi rangovės prieštaravimus, galutinai nustatė delspinigių dydį, tuo pačiu raštu (pranešimu) pareiškė apie vienarūšį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl užsakovas senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, atliekant įskaitymus, nepraleido. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė remiasi ieškinio senatimi, patvirtina, jog jis sutinka dėl delspinigių apskaičiavimu, jam netinkamai įvykdžius sutartį, kartu ir dėl atlikto įskaitymo (CK 1.5 straipsnis).

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3012.

31Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „TETAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

3213.

33Nurodo šiuos apeliacinio skundo motyvus:

3413.1.

35Dėl netinkamai įvertintos ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne eksperto išvadoje pateiktais vertinimais ir išaiškinimais, o atsakovės argumentais. Todėl nepagrįstai nurodė, jog byloje yra paneigta eksperto išvada, kad dėl darbo projekte numatytų sprendinių ieškovė neprivalėjo keisti Techninio projekto. Apeliantės nuomone, ekspertizės išvados nepaneigia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. balandžio 5 d. raštas Nr. (17.2-16)-3-683, nes šiai ministerijai nėra suteikta kompetencija aiškinti teisės aktus bei jų taikymą. Taip pat teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218, 212 straipsnių nuostatas. Atveju, jei teismui kilo abejonių dėl eksperto pateiktų išvadų pagrįstumo, buvo procesinė galimybė šiuos neaiškumus pašalinti apklausiant ekspertą, paskiriant pakartotinę arba papildomą ekspertizę. 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdyje teismas svarstė klausimą dėl eksperto apklausos ir nutarė dėl eksperto kvietimo spręsti vėliau, tačiau ekspertas teismo procese apklausiamas nebuvo.

3613.2.

37Dėl netinkamo aplinkybių, susijusių su netesybų pripažinimu neteisėtomis ir nepagrįstomis arba jų dydžio mažinimu už I etapo darbus:

3813.2.1.

39Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nepagrįstai ilgai nederino ir netvirtino darbo projekto ir brėžinių. Šiuo atveju atsakovė nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo per 10 kalendorinių dienų po pateikimo, pagal šalių suderintą ir patvirtintą darbo grafiką, patvirtinti darbo projekto bylas (Rangos sutarties 3.3. p.). Dėl to apeliantė negalėjo vykdyti darbų, rengti kitų darbo projekto bylų ir tai įtakojo I etapo darbų užbaigimo terminą. 2013 m. birželio 17 d. elektroniniu laišku atsakovės inžinierius aiškiai nurodė, jog reikalingas Techninio projekto pakeitimas. Nuo to momento atsakovė nebetvirtino darbo projekto bylų. Nors Techninio projekto parengimas neįeina į Sutarties apimtis (ir teismo ekspertas patvirtino, jog Techninio projekto keisti nebuvo būtina), tačiau UAB „TETAS“ geranoriškai sutiko pakoreguoti Techninį projektą ir dėl to jai teko Techninio projekto parengimo išlaidos. Pakeistas Techninis projektas buvo suderintas su atsakove tik 2014 m. vasario 28 d., todėl per visą laikotarpį (256 kalendorines dienas) ieškovė negalėjo derinti darbo projekto bylų ir vykdyti kitų darbų, atitinkamai atsakovė už šį laikotarpį neteisėtai ir nepagrįstai suskaičiavo delspinigius. Apeliantė raštuose atsakovei ne kartą pažymėjo, jog brėžinius, kurių reikalavo inžinierius, derinimui ir peržiūrai siųsdavo atsakovės inžinierei E. B., tačiau atsakovė brėžinių peržiūrą ir suderinimą nepagrįstai ilgai vilkino. Taip pat atsakovė buvo informuota kokią įtaką darbų vykdymo grafikui turi darbo projekto bylų ir brėžinių nepatvirtinimas laiku, t. y. nusikels darbų atlikimo terminas, tačiau atsakovė nereagavo.

4013.2.2.

41Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė nepagrįstai netvirtino apeliantės pasiūlytų ir pripažintų, kaip atitinkančių pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, įrenginių, pakankamomis priežastimis, dėl kurių ieškovė vėlavo atlikti darbus. Šiuo atveju atsakovė po Techninio projekto koregavimo patvirtino tuos pačius įrenginius, kurie buvo pateikti kartu su pasiūlymu konkurso metu. Mano, jog atsakovė, nepagrįstai netvirtinusi įrenginių dokumentacijos, turi prisiimti riziką dėl viso I etapo darbų pabaigos termino vėlavimo.

4213.2.3.

43Teismas neįvertino aplinkybės, nulėmusios ieškovės vėlavimą atlikti darbus – atsakovė vėlavo perduoti ieškovei statybvietę 20 kalendorinių dienų. 2013 m. rugpjūčio 2 d. rašte ieškovė atkreipė dėmesį į šią aplinkybę – dėl uždelsto statybvietės perdavimo buvo pavėluotai pradėti montuoti modulinio pastato pamatai ir nesumontuotas modulinis pastatas.

4413.2.4.

45Teismas neįvertino, kad atsakovė laiku neorganizavo laikino duomenų perdavimo trakto įrengimo, todėl UAB „TETAS“ negalėjo laiku atlikti darbų. 2015 m. gegužės 5 d. rašte ieškovė nurodė, jog laiku neįrengtas laikinas duomenų perdavimo traktas tiesiogiai įtakojo kompleksinių bandymų pradžią, kuri buvo numatyta 2014 m. lapkričio 26 d., tačiau realiai kompleksiniai bandymai buvo pradėti 2015 m. sausio 16 d., t. y., vėluojant 52 kalendorines dienas. Taigi, I etapo darbai vėlavo ne dėl apeliantės kaltės.

4613.2.5.

47Teismas neįvertino, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo ieškovės sumontuoti kabelius tarp valdymo spintų ir jungtuvų pavarų gamintojo nenurodytu būdu ir dėl šių nepagrįstų reikalavimų apeliantė vėlavo atlikti darbus sutartimi numatytais terminais. Nors 2015 m. gegužės 5 d. rašte UAB „TETAS“ nurodė, jog iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl darbų vėlavimo 41 dieną, tačiau 2015 m. gruodžio 10 d. pretenzijoje ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad buvo suklaidinta ir ankstesniame rašte klaidingai iš dalies pripažino savo kaltę, jog vėlavo atlikti darbus 41 kalendorinę dieną. Šio suklaidinimo priežastis buvo reikalavimas sumontuoti kabelius tarp valdymo spintų ir jungtuvų pavarų gofruotuose vamzdžiuose bei karšto cinkavimo loviuose. Šie darbai nebuvo numatyti Techniniame projekte ir jiems atlikti ieškovė sugaišo po 5 darbo dienas prie vieno jungtuvo kabelių montavimo. Atsižvelgiant į tai, kad yra 9 vienetai jungtuvų, rangovas papildomai sugaišo 45 darbo dienas. Taigi, apeliantės kaltės dėl darbų vėlavimo nebuvo ir negali būti. Pažymi, jog kabelių montavimo principas buvo numatytas gamintojo, tačiau jis netenkino būtent užsakovo, kuris pareikalavo, jog kabeliai būtų montuojami ne karšto cinkavimo loviuose, o atvirose vietose dar ir gofruotuose vamzdžiuose. Dėl to atsakovė turi prisiimti darbų vėlavimo riziką.

4813.3.

49Dėl netinkamo aplinkybių, susijusių su netesybų pripažinimu neteisėtomis ir nepagrįstomis arba jų dydžio mažinimu už II ir III etapų darbus, vertinimo. 2015 m. gruodžio 28 d. rašte atsakovė nurodė, jog 2015 m. gruodžio 10 d. apeliantės pretenzijoje išdėstytos aplinkybės nesiskiria nuo atsakovės jau anksčiau įvertintų ir pakartojo, jog savo vėlavimą pateisina tik 50 kalendorinių dienų (2014-10-31–2015-07-03 laikotarpiu). Mano, jog suskaičiuotos netesybos už II ir III etapų darbų vėlavimą yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi šių darbų vėlavimo nenulėmė specifinės priežastys, t. y. technologiškai II etapo darbai negalėjo būti pradėti nebaigus I, o III etapo darbai negalėjo būti pradėti nebaigus II etapo. Pažymi ir tai, kad UAB „TETAS“ nežymiai atsiliko nuo galutinio darbų užbaigimo termino 2015 m. birželio 1 d., nes darbus užbaigė 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir juos tinkamai perdavė. Atsakovė 2015 m. spalio 14 d. rašte už laiku neatliktus II ir III etapo rekonstravimo darbus klaidingai nurodo, jog I etapo darbai dėl atsakovės kaltės vėlavo tik 50 dienų, ir tai automatiškai nulėmė II ir III etapų darbų vėlavimą minėtam terminui. Apeliantės vertinimu, visų darbų vėlavimas įvyko dėl atsakovės kaltės, o II ir III etapo darbų vėlavimas tik dėl maksimalių apeliantės pastangų buvo sumažintas iki minimumo. Todėl netesybų už II ir III etapo darbų vėlavimą skaičiavimas privalo būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvis Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalį ir sumažinti netesybas, visiškai atleidžiant nuo jų mokėjimo.

5013.4.

51Dėl netinkamai taikytos delspinigių senaties. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė, įvertinusi rangovo prieštaravimus, galutinai nustačiusi delspinigių dydį, tuo pačiu raštu (pranešimu) pareikšdavo apie vienarūšį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl ji senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu atliekant įskaitymus, nepraleido. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė senaties termino skaičiavimo pradžios momentą. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad atsakovė praleido senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių reikšti ir įskaitymui atlikti, nereiškia, kad atsakovė pagrįstai suskaičiavo delspinigius. Todėl šios senaties termino praleidimo / nepraleidimo aplinkybės vertintinos tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius. Akcentuoja ir tai, kad reikalavimams dėl delspinigių pareikšti taikytinas terminas yra skaičiuotinas nuo kiekvienos vėlavimo dienos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Kitoje byloje tarp tų pačių šalių, kaip ir nagrinėjamojoje byloje, sprendžiant analogišką klausimą dėl senaties skaičiavimo momento pradžios, Vilniaus apygardos teismas rėmėsi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir nustatė, kad ir delspinigių įskaitymų atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo kiekvienos praleistos dienos, už kurią skaičiuotini delspinigiai, t. y. nepraleidus 6 mėnesių ieškinio senaties buvo įskaityti tik delspinigiai paskaičiuoti nuo už 46 dienas. Apeliantės teigimu, delspinigių įskaitymų atveju, reikalavimams dėl delspinigių taikytinas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas kiekvienai dienai, už kurią prašoma priteisti delspinigius, ir šis terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo tos dienos, o ne nuo atsakovės pranešimo. Būtent tokią taisyklę jau taikė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendime (įsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. e2-5037-392/2015. Apeliantės nuomone, atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo, nes ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė atsisakė dalies savo teisių į apskaičiuotas netesybas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.).

5213.5.

53Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip neįrodytas UAB „TETAS“ nurodytas aplinkybes, kad atsakovės atlikti įskaitymai neatitiko pagrindinių įskaitymams taikytinų reikalavimų. Apeliantės teigimu: 1) jai nekilo pareiga mokėti atsakovei delspinigius, nes apeliantė vėlavo atlikti darbus išimtinai dėl atsakovės veiksmų (teismo ekspertas išvadoje nurodė, kad apeliantė neprivalėjo keisti Techninio projekto, o atsakovė, dėl to netvirtindama apeliantės parengto darbo projekto, sutrukdė jai laiku atlikti darbus). 2) Atsakovės reikalavimai į apeliantę nebuvo tinkamai apibrėžti ir vykdytini. Atsakovei buvo žinoma, kad dėl netesybų apskaičiavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas, be to, ji suprato, kad įskaitymams taikytinas 6 mėnesių terminas. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šio ginčo atveju atsakovė atliko įskaitymus praleidusi delspinigiams taikytiną 6 mėnesių senaties terminą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantė nesutiko nei su vienu atsakovės raštu dėl apskaičiuotų delspinigių (teikė prieštaravimus).

5413.6.

55Dėl pirmosios instancijos teismo teiginio, neva UAB „TETAS“ pripažino atsakovės teisę į delspinigius. UAB „TETAS“ nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės nesutiko su atsakovės pozicija dėl delspinigių skaičiavimo ir įskaitymų pagrįstumo. Ieškinyje visų pirma nurodė priežastis, dėl kurių neturėjo būti skaičiuojami delspinigiai už I, II ir III etapų darbus, toliau išdėstė argumentus, dėl kurių atsakovė nepagrįstai atliko įskaitymus. Taip pat nurodė, kad atsakovei buvo žinoma, jog apeliantė nesutinka su atsakovės pozicija dėl delspinigių, t. y. apeliantė ginčijo savo prievolę atsakovei. Kitą įskaitymų pripažinimo negaliojančiais pagrindą apeliantė nurodė praleistą reikalavimams dėl delspinigių taikytiną 6 mėnesių senatį. Taigi, net jei atsakovė ir būtų pagrįstai priskaičiavusi delspinigius ir juos įskaičiusi (esant prieštaravimams), tai toks įskaitymas negalimas ir dėl praleisto termino.

5614.

57Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė LITGRID AB prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

5815.

59Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

6015.1.

61dėl ekspertizės akto vertinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje yra paneigta eksperto išvada, jog dėl darbo projekte numatytų sprendinių (išvadoje jie įvertinti kaip neesminiai) ieškovė neprivalėjo keisti Techninio projekto. Ši eksperto išvada paneigta Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (17.2-16)-3-686. Paaiškina, jog atsakovė kreipėsi į Statybos techninius reglamentus patvirtinusią instituciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, tačiau raštas pagal kompetenciją buvo persiųstas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, kuri ir pateikė aukščiau nurodytą išaiškinimą. Taigi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos manymu tinkamai išaiškinti teisės aktų nuostatas, susijusias su energetikos objektų statyba, gali būtent Energetikos ministerija. Be to, ekspertas išvadoje neteisingai nurodė, kad techninis projektas pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 punkto nuostatas turėjo būti pakeistas iki statybos užbaigimo procedūrų pabaigos, nes tokia įstatymo redakcija įsigaliojo tik 2014 m. kovo 6 d. Taigi, teismas priėmė tinkamą sprendimą nesivadovauti eksperto išvada, kuri pagrįsta neegzistavusiais teisės aktų reikalavimais.

6215.2.

63Dėl aplinkybių, susijusių su netesybų taikymu už I etapo darbų vėlavimą, vertinimo. Atsakovė visų pirma pažymi, kad apeliantė turėjo pareigą pateikti Techninį projektą atitinkantį darbo projektą, o siūlymas svarstyti Techninio projekto keitimo variantą buvo pasirinktas kaip alternatyva, siekiant, kad UAB „TETAS“ rastų išeitį iš „aklavietės“, apie kurią jos atstovas nurodė dar 2013 m. birželio 21 d. el. laiške. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, kaip alternatyva darbo projekto keitimui, apeliantei buvo pasiūlyti du variantai – Techninio projekto keitimas, prisiimant visus su tokiu pakeitimu susijusius kaštus (įskaitant, bet neapsiribojant techninio projekto pakeitimo kaštais) arba sutarties nutraukimas. Akcentuoja, jog Techninio projekto koregavimas nėra ir negali būti vertinamas kaip apeliantės geranoriškas bendradarbiavimas, nes Sutarties 4.1 papunkčiu aiškiai nurodyta, kad rangovo parengto darbo projekto techniniai sprendiniai turi atitikti Technini projektą, o šiuo atveju Techninis projektas buvo koreguojamas ne todėl, kad jis buvo netikslus, klaidingas ar kt., o todėl, jog 110/35/10 kV Marių TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas pritaikant apeliantės siūlomą įrangą apskritai atitiktų statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „TETAS“ parengus darbo projektą ir brėžinius neatitinkančius Techninio projekto sprendiniams bei šiam pasirinkus Techninio projekto keitimą (ne sutarties nutraukimo galimybę), apeliantė prisiėmė riziką, susijusią ir su vėlavimu atlikti pagal sutartį numatytus darbus bei delspinigių mokėjimo riziką.

6415.3.

65Dėl apeliantės pasiūlytų ir atsakovės pripažintų kaip atitinkančių pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas įrenginių tvirtinimo. Teismas teisingai konstatavo, jog aplinkybė, kad atsakovė vėliau patvirtino tą pačią įrangą, kurią apeliantė buvo nurodžiusi kartu su pasiūlymu viešajame pirkime, reikšmės neturi, kadangi bet kokiu atveju įrangos techniniai duomenys turėjo atitikti Techniniam projektui. Pakeitus techninį projektą, jis buvo pritaikytas konkretiems apeliantės darbe naudotiems įrenginiams bei jų techniniams rodikliams.

6615.4.

67Dėl vėlavimo perduoti statybvietę. Pažymi kad vertinant taikomų netesybų dydį buvo įvertinta ta aplinkybe, kad atsakovė vėlavo perduoti statybvietę 20 kalendorinių dienų, atleidžiant UAB „TETAS“ nuo sutartinių netesybų taikymo už minėtas dienas, per kurias apeliantė pavėlavo atlikti II ir III etapų darbus.

6815.5.

69Dėl duomenų perdavimo trakto įrengimo. Atsakovė įvertino nurodytą aplinkybę ir 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu atleido apeliantę nuo sutartinių netesybų taikymo 30 dienų laikotarpiui (nuo 2014-11-24 iki 2014-12-23). Tai, kad dėl užimtumo kituose objektuose rangovas negalėjo tęsti darbų iškart po duomenų trakto įrengimo, rizika tenka rangovui.

7015.6.

71Dėl kabelių sumontavimo tarp valdymo spintų ir jungtuvų pavarų gamintojo nenurodytu būdu. Paaiškina, jog kabeliai buvo įrenginio (nestandartinio kompaktinio narvelio) sudėtinė dalis ir šių kabelių sumontavimas įėjo į įrenginio montavimo darbų apimtis, o jų montavimo technologija nei Techniniame, nei darbo projekte nedetalizuota. Tačiau jų montavimas privalo atitikti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 98 ir 102 punktus. Apeliantė 2015 m. gegužės 5 d. raštu pripažino savo kaltę dėl vėlavimo atlikti darbus 41 kalendorinę dieną. Dėl to teigti, kad buvo suklaidinta apie kokius nors esminius faktus, nėra jokio pagrindo. Kokie iš tikrųjų apeliantės veiksmai lėmė šių darbų atlikimo vėlavimą, byloje nepateikta.

7215.7.

73Dėl aplinkybių, susijusių su netesybų skaičiavimu už II ir III etapų darbų vėlavimą, vertinimo. Atsakovės nuomone, II ir II darbų etapų vėlavimus nulėmė būtent I etapo darbų vėlavimas, todėl buvo į tai atsižvelgta ir neskaičiuotos netesybos už vėlavimą atlikti šiuose etapuose numatytus darbus 50 kalendorinių dienų.

7415.8.

75Dėl ieškinio senaties termino. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad įskaitymai atlikti tik po apeliantės prieštaravimų gavimo ir įvertinus jų pagrįstumą bei esant tarp šalių tęstiniams santykiams, senaties termino įskaitymui pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai atsakovė, įvertinusi UAB „TETAS“ pateiktus prieštaravimus, galutinai nustatė delspinigių dydį, tuo pačiu raštu pareikšdavo apie vienarūšį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Todėl atsakovė senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu atliekant įskaitymus, nepraleido. Atsakovės nuomone, labai svarbu tinkamai įvertinti, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 galėtų būti laikoma precedentu nagrinėjamam atvejui, kadangi minėtoje byloje kasacinės instancijos teismas įskaitymą iš dalies negaliojančiu pripažino visai ne dėl suėjusio ieškinio senaties termino, o dėl to, kad jo dalis buvo pripažinta prieštaraujančia CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.

7615.9.

77Teismas pagrįstai pripažino, kad atlikti įskaitymai yra teisėti ir pagrįsti. Ginčydama atsakovės atliktų įskaitymų teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip neįrodytas aplinkybes, jog atsakovės atlikti įskaitymai neatitiko pagrindinių įskaitymams taikytinų reikalavimų. Atsakovės vertinimu, tokie ieškovės argumentai neturi jokio teisinio pagrindo, nes Sutarties 8.6 papunkčiu aiškiai nurodyta, kad ieškovei dėl jos kaltės neatliekant darbų per atitinkamo darbų etapo darbų vykdymo ir aktavimo grafike nustatytą terminą, ji privalo mokėti atsakovei 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo atitinkamo darbų etapo vertės, o pastarosios nurodytos šalių suderintuose darbų vykdymo ir aktavimo grafikuose. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbai nebuvo įvykdyti darbų vykdymo grafike nurodytais etapu terminais. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl delspinigių priteisimo, o nenustačius nei vienos iš CK 6.134 str. nurodytos įskaitymo galimybę apribojančios sąlygos, argumentai dėl ieškinio senaties taikymo įskaitymui atlikti neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

78Teisėjų kolegija

konstatuoja:

79IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

80Dėl nagrinėjamos bylos ribų

8116.

82CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

83Dėl apeliacinio skundo netenkinimo

8417.

85Dėl eksperto išvadų vertinimo. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Taigi, eksperto išvadas teismai vertina ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiškai, kartu su byloje esančiai įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

8618.

87Vilniaus apygardos teismas, siekdamas išsiaiškinti tarp šalių kilusį ginčą dėl darbo projekto brėžinių atitikimo Techniniam projektui, ar toks neatitikimas vertintinas kaip esminis, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui profesoriui dr. S. M.. 2017 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu ekspertas palygino Techninio projekto ir darbo projekto sprendinius bei nustatė, jog įranga neatitinka neypatingiems statiniams keliamų reikalavimų (įrangos konstrukcijos atitinka I grupės nesudėtingiems statiniams keliamus reikalavimus), TS-100 prijunginio konstrukcijos, transformatorinės pastotės narvelių konstrukcijos, atraminių izoliatorių atramos konstrukcijos, privažiavimo kelio konstrukcijos nelaikytinos laikančiosiomis konstrukcijomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalies prasme, todėl jų vietų, jų išdėstymo sklype (koordinačių) ir išorės matmenų (aukščio, ilgio, pločio ir pan.) pakeitimai neturėtų būti laikomi esminiu statinio Techninio projekto sprendinių keitimu. Taip pat ekspertas nurodė, jog vadovaujasi Statybos techniniame reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (redakcijose, galiojusiose Rangos sutarties vykdymo metu) 5 dalimi, kuria ypatingų statinių kategorijai priskiriami inžinieriniai tinklai, taip pat ir elektros tinklai 110 KV ir aukštesnės įtampos su priklausiniais.

8819.

89Bylos duomenimis, atsakovė kreipėsi į Statybos techninius reglamentus patvirtinusią instituciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri raštą pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Energetikos ministerija 2017 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (17.2-16)-3-683 pateikė nuomonę, jog 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastotėse (teritorijoje ir / ar patalpose) esantys statiniai ir įrenginiai turi būti priskiriami ypatingų statinių kategorijai, kaip tai numatė Statybos techniniu reglamentas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.).

9020.

91Nustatyta, jog Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 papunkčio redakcija (galiojusi nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2013 m. spalio 24 d.) įtvirtino, jog sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams yra priskiriami ir 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklai su priklausiniais, kuriems taikomi ypatingų statinių reikalavimai, nenustatant parametrų (Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 p. lentelės 141 punktas). Todėl konstatuotina, jog ekspertas, netinkamai priskyrė 110/35/10 kV Marių transformatorių pastotės 110 kV skirstyklą prie inžinierinių tinklų ypatingų statinių kategorijos, kas sąlygojo perteklinį inžinierinių statinių parametrų (išdėstymo sklype (koordinačių), statinių plotų, aukščio, gilumo ir pan.) nustatymą, atitinkamai tai sąlygojo nepagrįstą išvadą dėl darbo projekte numatytų sprendinių kaip neesminių.

9221.

93Statybos techniniu reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustato statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projekto, tvarkybos darbų projekto) rengimo tvarką (STR 1.05.06:2010, 1.1 papunktis). Taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 6 punktu nustatyta, jog ypatingo statinio projektas rengiamas pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“. Nagrinėjamu atveju ekspertas, vertindamas 110/35/10 kV Marių transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos, rekonstravimo Techninį projektą, pagrįstai vadovavosi Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusia 2013 m. sausio 4 d. rangos sutarties vykdymo metu). Tačiau ekspertizės akte neteisingai rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 dalimi, kuri įsigaliojo 2014 m. kovo 6 d., t. y. po to, kai šalys sudarė 2013 m. sausio 4 d. rangos sutartį ir apeliantė 2013 m. rugpjūčio 22 d. vykusio šalių susitikimo metu sutiko koreguoti Techninį projektą.

9422.

95Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu; eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, kad 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu teismas neišsprendė klausimo dėl eksperto apklausos, todėl ekspertas pirmosios instancijos teismo neapklaustas. Iš 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad šalių atstovai teigė, kad kviesti ekspertą netikslinga (nėra tikslo), todėl teismas šio klausimo nesprendė. Iš 2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad UAB „TETAS“ atstovas neprašė teismo apklausti ekspertą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta neaiškumų, kuriuos reikėtų pašalinti apklausus ekspertą, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl eksperto apklausos atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ekspertas neteisingai taikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 papunktį bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 dalį, todėl eksperto išvada atmetama kaip įrodymas. Atitinkamai pagrindų skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę nėra.

9623.

97Dėl aplinkybių, susijusių su netesybų skaičiavimu už pavėluotai atliktus I–III etapų darbus. Apeliantės teigimu, atsakovė nepagrįstai ilgai nederino ir netvirtino darbo projekto ir brėžinių, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.

9824.

99Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

10025.

101Bylos duomenimis 2013 m. sausio 4 d. šalys pasirašė Rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal darbo grafiką LITGRID AB įsipareigojo darbo projekto bylas patvirtinti per 10 kalendorinių dienų po jų pateikimo (Darbo grafiko 65, 69, 73, 76, 80, 84, 88, 92, 96, 100, 104 punktai). Atsakovė 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr. SD-1662 informavo apeliantę apie 6 įrangos dokumentacijos ir gamyklinių brėžinių pateikimo vėlavimą. UAB „TETAS“ 2013 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei darbo projektą derinimui. Remiantis Rangos sutarties 4.1 papunkčiu rangovo parengto darbo projekto techniniai sprendimai turi atitikti Techninį projektą. Apeliantė pripažįsta, jog 2013 m. birželio 17 d. elektroniniu laišku atsakovės inžinierius V. B. aiškiai nurodė, kad reikia pakeisti Techninį projektą (nes rangovo pateiktame darbo projekte elektroninių sujungimų schema neatitinka Techninio projekto) ir nuo to momento LITGRID AB netvirtino darbo projekto bylų (ieškinio 33 punktas). 2013 m birželio 28 d. rašte Nr. SD-3096 atsakovė detaliai išdėstė apeliantei pastabas dėl darbo projekto bylų „Elektronika. 110 kV ASĮ ir VP 328-DP-EP-T1“ ir Statybinės konstrukcijos. 110 kV ASĮ valdymo punkto pamatai. 328-DP-SK-T1“, taip pat prašė greičiau pakoreguoti darbo projektą, jog jis atitiktų Techninio projekto sprendinius bei nurodė, jog visas išlaidas, susijusias su techninio projekto pakeitimu privalo priimti apeliantė. Papildomai LITGRID AB informavo, jog iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. nepavykus suderinti darbo projekto arba negavus UAB „TETAS“ raštiško patvirtinimo dėl atitinkamų Techninio projekto koregavimų, atsakovė, remdamasi Rangos sutarties 15.2 (a) papunkčiu inicijuos sutarties nutraukimą. Šiuo atveju apeliantė pasirinko Techninio projekto koregavimą ir turėjo pakankamai laiko, jog įvertinti prisiimamą riziką, susijusią su Techninio projekto keitimo papildomomis pinigų ir laiko sąnaudomis, atitinkamai ir darbų atlikimo vėlavimo pasekmėmis (CK 6.173, 6.206 straipsniai).

10226.

103Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog Techninio projekto parengimas neįeina į Rangos sutarties apimtis ir teismo ekspertas patvirtino, kad Techninio projekto keisti nebuvo būtina, kaip nepagrįstus. Pirma, ekspertas padarė nepagrįstą išvadą, jog Techninio projekto keisti nebuvo būtina. Antra, Rangos sutarties 1 dalimi šalys susitarė, jog Techninis projektas – tai užsakovo pateikiamas rangovui dokumentas, kuriame pateikiami statinio esminiai, funkciniai (paskirties), architektūros (estetiniai), technologijos, techniniai, ekonominiai, kokybės reikalavimais ir kiti rodikliai bei charakteristikos ir įrenginių, įtaisų, gaminių, kitos įrangos, konstrukcijų ir medžiagų techninės specifikacijos, statybos–montavimo darbų techniniai reikalavimais, įrenginių, įtaisų, gaminių, kitos įrangos, konstrukcijų ir medžiagų kiekių žiniaraščiai, sąnaudų žiniaraščiai, kiti reikalingi projektiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, brėžiniai ir kt.) ir kita dokumentacija tokios paskirties bei apimties, kad ji būtų pakankama techninio projekto paskirčiai. Darbo projektas yra Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniais ir pagal kurį atliekami darbai ir kurį rangovas parengs bei suderins Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka darbų atlikimo metu kaip vientisą dokumentą (arba atskirais sprendinių dokumentais) pagal šalių suderintą Darbų vykdymo ir aktavimo grafiką. Brėžiniai apima darbo brėžinius, technologinės įrangos montavimo detalias konstrukcijas bei brėžinius ir visus kitus brėžinius, paskaičiavimus bei panašaus pobūdžio informaciją ir dokumentus. Taigi, atsakovei nustačius Techninio projekto trūkumus, nebuvo galimybės tvirtinti jo neatitinkančių brėžinių, kaip projekto sudedamųjų dalių, kadangi darbo projektas yra Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai, o brėžiniai yra sudedamosios Techninio projekto ir darbo projektų dalys, kurie turi atitikti Techninio projekto sprendiniams ir techninėms specifikacijoms (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 5.4.2 ir 25.1 papunkčiai).

10427.

105Rangos sutarties 8.1 papunkčiu numatyta, kad darbų vykdymo ir aktavimo grafike turi būti trys darbų etapai (konkretūs laiko tarpsniai, kuriam nustatoma darbų apimtis, pradžios ir pabaigos terminai): I darbų etapo pabaiga – 2014 m. kovo 27 d.; II – 2014 m. spalio 30 d.; III – 2015 m. birželio 1 d. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė raštais: 2013 m. rugsėjo 16 d. Nr. SD-4022, 2013 m. spalio 4 d. Nr. SD-4251, 2013 m. spalio 17 d. Nr. SD-4441, 2013 m. spalio 28 d. Nr. SD-4605 informavo apeliantę apie darbams naudojamų įrenginių, kitos įrangos konstrukcijos techninių duomenų neatitikimą Techniniam projektui. Aplinkybę, kad įrenginių dokumentacija atitinka Techninio projekto reikalavimus patvirtina atsakovės 2013 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. SD-4709. Taigi, nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. pradžios vyko Techninio projekto koregavimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pagrindinė grafike numatytų darbų atlikimo terminų praleidimo priežastis buvo Techninio projekto koregavimas, kurį, kaip minėta, savo rizika sutiko atlikti apeliantė.

10628.

107Apeliantės nuomone atsakovė turi prisiimti riziką dėl viso I etapo darbų atlikimo pabaigos termino vėlavimo, kadangi atsakovė 2013 m. lapkričio 6 d. raštu patvirtino tą pačią įrenginių dokumentaciją, kurią apeliantė pateikė kartu su pasiūlymu dalyvaudama konkurse ir kuri atitiko pirkimo keliamus techninius reikalavimus bei kitas pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Rangos sutarties 4.1 papunkčiu šalys susitarė, jog įrangos techniniai duomenys turėjo atitikti Techniniam projektui; rangovas privalo parengti darbų technologinį projektą, atitinkamus brėžinius, projektus, taisykles, saugos ir kitas instrukcijas ir atlikti darbus pagal sutartyje nustatytus reikalavimus, o darbams atlikti naudojami įrenginių, įtaisų, gaminių, kitos įrangos konstrukcijų techniniai duomenys turi atitikti Techninio projekto reikalavimus ir išvardintų Taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju Techninio projekto pakeitimai buvo pritaikyti prie apeliantės darbe naudojamų įrenginių bei jų techninių rodiklių.

10829.

109UAB „TETAS“ nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, nulėmusios apeliantės vėlavimą atlikti I etapo darbus – atsakovė vėlavo perduoti apeliantei statybvietę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo 46 punktu nustatė, jog pagal CK 6.686 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę). Ši pareiga atsakovei numatyta ir Rangos sutarties 2.1 papunkčiu: rangovui uždelsus atlikti darbus dėl to, kad užsakovas laiku nesuteikė naudojimosi statybviete teisės, rangovas privalo apie tai pranešti inžinieriui, kuris turi priimti sprendimą. Pagal darbo grafiko 108 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti apeliantei statybvietę 2013 m. birželio 26 d., tačiau realiai perdavė 2013 m. liepos 16 d., t. y. pavėlavo perduoti statybvietę 20 kalendorinių dienų. Apeliantė 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 88100-893 pranešė atsakovei, jog dėl statybvietės pavėluoto perdavimo ji pavėluotai pradėjo montuoti modulinio pastato pamatus ir nesumontavo modulinio pastato (šie darbai turėjo būti atlikti iki 2013 m. liepos 31 d.). 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-4891 LITGRID AB sutiko, kad vėlavo statybvietę perduoti 20 dienų, dėl to sumažino paskaičiuotus delspinigius už I etapo darbų vėlavimą 2014-03-27–2014-07-04 laikotarpiui (už 79 dienas). Taigi, atsakovė atsižvelgė į savo kaltę (vėlavimą perduoti statybvietę apeliantei 20 kalendorinių dienų), todėl neskaičiavo delspinigių už apeliantės vėlavimą minėtu laikotarpiu atlikti darbus nustatytais terminais I–III darbų etapais, kadangi Rangos sutarties 8.6 papunkčiu numatyta skaičiuoti delspinigius už vėlavimą atlikti visus, o ne tam tikro etapo darbus.

11030.

111Taip pat UAB „TETAS“ nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kurios nulėmė apeliantės negalėjimą darbus atlikti nustatytais terminais – atsakovė laiku neorganizavo laikino duomenų perdavimo trakto įrengimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo 47 punktu nustatė, kad apeliantė 2015 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 88100-423 nurodė, jog laiku neįrengtas laikinas duomenų perdavimo traktas tiesiogiai įtakojo kompleksinių bandymų pradžią, kuri buvo numatyta 2014 m. lapkričio 26 d., tačiau realiai kompleksiniai bandymai buvo pradėti 2015 m. sausio 16 d., t. y. vėluojant 52 kalendorines dienas.

11231.

113Nustatyta, jog apeliantės vyr. inžinierius I. Z. 2014 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės projektų vadovę E. B., kad atsakovė turėtų paskubinti išorinio ryšio Marių TP projektui įrengimą. 2014 m. lapkričio 18 d. atsakovės projektų vadovė el. laišku informavo apeliantę, jog laikinas duomenų perdavimo traktas yra užsakytas. UAB „TETAS“ 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 88100-1494 informavo atsakovę, kad laikinas duomenų perdavimo traktas neįrengtas ir dėl šios priežasties nusikels I etapo darbų baigimo terminai. UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ 2014 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę apie laikino duomenų perdavimo trakto Marių TP įrengimą. 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-3798 atsakovė pripažino savo kaltę dėl laiku neįrengto laikino duomenų perdavimo trakto, todėl neskaičiavo sutartinių delspinigių už 30 dienų, t. y. 2014-11-24 (nuo numatytos kompleksinių bandymų pradžios)–2014-12-23 (iki informavimo apie laikino duomenų perdavimo trakto Marių TP įrengimą) laikotarpiu. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė paaiškino, jog neskaičiavo delspinigių dar už 30 dienų vėlavimą atlikti II bei III etapų darbus. Dėl kokių priežasčių apeliantė pradėjo kompleksinius bandymus 2015 m. sausio 16 d., kai nuo 2014 m. gruodžio 23 d. sužinojo apie laikino duomenų perdavimo trakto Marių TP įrengimą, apeliaciniame skunde argumentų ir įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis).

11432.

115Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo 48 punktu įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės reikalavimu sumontuoti kabelius: kabelių tarp valdymo spintų ir jungtuvų pavarų montavimo darbai buvo atliekami I ir II darbų etapų vykdymo metu; kabelių montavimo principas buvo numatytas gamintojo, tačiau jis netenkino užsakovo ir šis pareikalavo, kad kabeliai būtų montuojami karšto cinkavimo loviuose, o atvirose vietose dar ir gofruotuose vamzdžiuose.

11633.

117Kaip minėta, I etapo darbų pabaiga sutartimi numatyta 2014 m. kovo 27 d. Apeliantė nurodo, jog atsakovei pareikalavus I etapo darbų įrenginius (kabelius) sumontavo 2014 m. birželio 30 d., t. y. užtruko 45 darbo dienas ilgiau (9 vienetai jungtuvų × 5 darbo dienos), kadangi suklaidinta atsakovės ir 2015 m. gegužės 5 d. rašte nepagrįstai pripažino savo kaltę dėl darbų vėlavimo 41 kalendorinę dieną. Suklaidinimo priežastis – atsakovės reikalavimas sumontuoti kabelius tarp valdymo spintų ir jungtuvų pavarų gofruotuose vamzdžiuose bei karšto cinkavimo loviuose.

11834.

119Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teisme UAB „TETAS“ pripažino aplinkybes, kad kabeliai yra įrenginio (nestandartinio kompaktinio narvelio) sudėtinė dalis ir šių kabelių montavimo technologija Techniniame projekte bei Darbo projekte nedetalizuota. Elektros linijų ir instaliacijos (kabelių) montavimo brėžiniai nėra numatyti ir darbo brėžiniuose (Statybos techninio reglamento STR 1.05,06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 priedo 1.1.3 papunktis). Rangos sutarties 4.1 papunkčiu šalys susitarė, kad atliekant darbus rangovas privalo užtikrinti Elektros linijų ir instancijos įrengimo taisyklių laikymąsi. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad Elektros linijų ir instancijos įrengimo taisyklių 98 ir 102 punktai nustato, jog kabelių linijos turi būti įrengiamos taip, jog kabelių įrengimo ir eksploatavimo metu būtų išvengta pavojingų mechaninių įtempimų ir pažeidimų; atvirai tiesiant kabelius turi būti įvertintas tiesioginių saulės spindulių ir kitų šilumos šaltinių poveikis. Tarp šalių nėra ginčo, jog užsakovo pasirinktas montavimo būdas atitiko Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus. Taigi, rangovas, būdamas savo srities specialistas, negalėjo būti suklaidintas dėl užsakovo reikalavimo atlikti darbus (sumontuoti kabelius karšto cinkavimo loviuose, o atvirose vietose ir gofruotuose vamzdžiuose), kurie nematyti Techniniame, darbo projektuose ir brėžiniuose, tačiau šalių aptarti Rangos sutartimi – darbams atlikti naudojami įrenginiai, įtaisai, gaminiai ir kita įranga, konstrukcijų techniniai duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-522 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-303 patvirtintų Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių taisyklių, 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių, 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių ir 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-134 patvirtintų Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių reikalavimus (Rangos sutarties 4.1 papunktis). Šiuos darbus apeliantė atliko ne kaip papildomus, o rangovui siekiant užtikrinti (pareikalavus), jog įrangos (kabelių) montavimas atitiktų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles.

12035.

121Dėl netesybų. Apeliantė pakartoja poziciją, jog pripažįsta tik 50 kalendorinių dienų darbų vėlavimo 2014-10-31–2015-07-03 laikotarpiu faktą. Byloje nustatyta, jog atsakovė 20 dienų vėlavo perduoti apeliantei statybvietę, o apeliantė vėlavo atlikti I etapo darbus, todėl atsakovė 2014-03-27–2014-07-04 laikotarpiu (už 79 dienas, įvertinus 20 d. vėlavimą perduoti statybvietę) suskaičiavo iš viso 45 403,04 Eur (156 767,60 Lt) delspinigių. Taip pat atsakovė 30 dienų vėlavo įrengti laikino duomenų perdavimo traktą, o apeliantė vėlavo atlikti I etapo darbus, todėl atsakovė 2014-07-05–2015-03-31 laikotarpiu suskaičiavo 137 933,27 Eur delspinigių už I etapo darbų atlikimo vėlavimą (už 240 dienų, įvertinus 30 dienų vėlavimą organizuoti laikiną duomenų traktą). Iš viso atsakovė suskaičiavo apeliantei 183 336,31 Eur delspinigių (45 403,04 Eur + 137 933,27 Eur). Apeliantės teigimu egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kadangi nebuvo jos kaltės dėl vėlavimo atlikti II ir III etapų bet apeliantė vis tiek skaičiavo delspinigius.

12236.

123Rangos sutarties 8.6. papunkčiu numatyta, jei rangovas dėl jo kaltės neatlieka darbų per atitinkamo darbų etapo darbų vykdymo ir aktavimo grafike nustatytą terminą, jis privalo mokėti užsakovui 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo atitinkamo darbų etapo vertės, bet ne didesnius negu 3 000,00 Lt (868,86 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną.

12437.

125CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti sutartines netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

12638.

127Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

12839.

129Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Rangos sutarties šalys yra bendrovės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog UAB „TETAS“ nuo 2013 m. birželio mėn. tapo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad reikės atlikti Techninio projekto patikslinimus (keitimus, koregavimus) savo lėšomis ir iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (du mėnesius) apeliantė turėjo galimybę apsispręsti – koreguoti Techninį projektą savo sąskaita ar rangos sutartį nutraukti rangovės iniciatyva. Apeliantė 2013 m. rugpjūčio 16 d. sutiko su galimybe svarstyti Techninio projekto pakeitimą, pritaikant Techninį projektą konkretiems įrenginiams, galutinai UAB „TETAS“ sutiko koreguoti Techninį projektą 2013 m. rugpjūčio 22 d. vykusio šalių susitikimo metu (2014 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 80310-975). Taigi, apeliantė laisva valia pasirinkusi ne Rangos sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva, o Techninio projekto koregavimą, turėjo pakankamai daug laiko, jog įvertintų prisiimamą riziką, susijusią su Techninio projekto keitimo sąnaudomis, atitinkamai ir darbų atlikimo vėlavimo pasekmėmis (delspinigių skaičiavimu) (CK 6.173, 6.206 straipsniai). LITGDRID AB skaičiuodama delspinigius taip pat įvertino savo kaltės dalį, lėmusią atitinkamų I etapo darbų atlikimo vėlavimą, t. y. savalaikį statybvietės nepardavimą bei vėlavimą įrengti laikino duomenų perdavimo traktą, todėl 50 dienų vėlavimo apimtimi sumažino reikalautinų sutartinių delspinigių dydį. Apeliantė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, sąlygojusius apeliantės I–III etapų darbų vėlavimą (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog Rangos sutartimi įtvirtintas 0,04 proc. delspinigių dydis per se (savaime) nėra laikomas neprotingai dideliu. Paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02–0,1 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Išdėstytų argumentų pagrindu ir atsižvelgusi į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo mažinti arba atleisti apeliantę nuo delspinigių už I etapo darbų atlikimo vėlavimą, atitinkamai ir už II ir III etapų darbų atlikimo vėlavimą.

13040.

131Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu nustatyta, jog sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog netgi suėjus ieškinio senaties terminui kreditoriaus teisė apginti pažeistą teisę teisme neišnyksta, nes ieškinio senatį teismas taiko tik reikalaujant šaliai, o nustatęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama – atnaujina praleistą terminą (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, kad teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

13241.

133Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepraleido, kadangi senaties įskaitymui pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai LITGRID AB įvertinusi UAB „TETAS“ prieštaravimus, galutinai nustatė delspinigių dydį bei raštu (pranešimu) pareiškė apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 išaiškino, jog delspinigių įskaitymo atveju, kai CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas teisme pareikštiems reikalavimams.

13442.

135Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtose bylose pateikto teisės aiškinimo taisyklių taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinį santykio kvalifikavimą ir atitinkamos teisės normos taikymą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 buvo sprendžiamas ginčas dėl draudimo įskaityti reikalavimus, kurie buvo ginčijami teisme, t. y. atsakovo reikalavimai ieškovui dėl didesnės kaip pusės bendros įskaitytos sumos buvo pagrįsti arbitražo sprendimu (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamojoje byloje sprendžiama dėl delspinigių, paskaičiuotų rangos sutarties pagrindu, įskaitymo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014.

13643.

137Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes: 1) LITGRID AB 2014 m. liepos 9 d. raštu informavo UAB „TETAS“ apie paskaičiuotus 57 472,20 Eur (198 440 Lt) delspinigius už I etapo rekonstrukcijos darbų vėlavimą 2014-03-27–2014-07-04 laikotarpiu. Apeliantė 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu prieštaravo dėl minėtu raštu paskaičiuotų delspinigių. Atsakovė 2014 m. lapkričio 13 d. raštu sumažino paskaičiuotus delspinigius už nurodytą laikotarpį iki 45 403,03 Eur (156 767,60 Lt) ir informavo rangovą apie delspinigių sumos įskaitymą kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą iš mokėtinų sumų pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas–faktūras TEK 600955 128 503,19 Lt ir TEA 406002 28 264,41 Lt. 2) LITGRID AB 2015 m. balandžio 2 d. raštu informavo UAB „TETAS“ apie 155 174,93 Eur delspinigių paskaičiavimą 2014-07-05–2015-03-31 laikotarpiu. Apeliantė prieštaravo paskaičiuotiems delspinigiams ir 2015 m. gegužės 5 d. raštu prašė pakartotinai įvertinti paskaičiuotų delspinigių pagrįstumą bei juos sumažinti. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu nusprendė neskaičiuoti dalies delspinigių ir sumažino delspinigius už nurodytą laikotarpį iki 137 933,27 Eur; informavo, kad apskaičiuoti delspinigiai įskaitomi į rate nurodytų mokėtinų sumų sąskaitas faktūras. 3) LITGRID AB 2015 m. spalio 14 d. raštu informavo UAB „TETAS“ apie 63 827,15 Eur delspinigių paskaičiavimą už II etapo rekonstrukcijos darbų atlikimo vėlavimą 2014-10-31–2015-07-03 laikotarpiu bei 2 544,27 Eur dydžio delspinigių paskaičiavimą 2014-06-01–2014-08-26 laikotarpiu; iš viso delspinigių už II ir III etapus – 66 371,42 Eur; 2015 m. gruodžio 28 d. informavo apeliantę apie įskaitymą. Apeliantė 2015 m. gruodžio 10 d. raštu prašė netaikyti delspinigių bei atšaukti visus įskaitymus. Atsakovė 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. SD 170 nesutiko sumažinti paskaičiuotų netesybų ir atšaukti atlikto įskaitymo.

13844.

139Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.). Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

14045.

141Nagrinėjamu atveju netesybos 2014-03-27–2014-07-04 laikotarpiu paskaičiuotos 2014 m. liepos 9 d., tačiau atsižvelgus į apeliantės 2014 m. liepos 7 d. prieštaravimus, 2014 m. lapkričio 13 d. sumažintos; delspinigių įskaitymas atliktas 2014 m. lapkričio 13 d. Netesybos 2014-07-05–2015-03-31 laikotarpiu paskaičiuotos 2015 m. balandžio 2 d., tačiau atsižvelgus į apeliantės 2015 m. gegužės 5 d. prieštaravimus, 2015 m. rugsėjo 11 d. sumažintos; delspinigių įskaitymas atliktas 2015 m. rugsėjo 11 d. Taip pat netesybos 2014-10-31–2015-07-03 laikotarpiu paskaičiuotos 2015 m. spalio 14 d., prieštaravimai pateikti 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 15 d. netesybos nesumažintos; įskaitymas atliktas 2015 m. gruodžio 28 d. Iš nustatytų aplinkybių visumos konstatuotina, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas nepraleistas.

14246.

143Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog apeliaciniame skunde nurodytos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-5037-392/2015 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra skirtingas, nes minėtoje byloje suformuota taisyklė dėl delspinigių rangovui nepriteisimo tuo atveju, jeigu įskaitymai pripažįstami iš dalies negaliojančiais išimtinai dėl senaties termino taikymo, o šiuo atveju apeliantė nėra praleidusi ieškinio senaties termino įskaitymams

14447.

145Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas įskaitymas – vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Įskaitomas gali būti tik toks reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, 4) abu reikalavimai turi galioti, 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini, 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; kt.).

14648.

147UAB „TETAS“ teigia, kad atsakovė atliko įskaitymus, kurie neatitinka trijų iš šešių kasacinio teismo nurodytų įskaitymo sąlygų: 1) apeliantė neturėjo pareigos mokėti atsakovei delspinigius, 2) atsakovė neturėjo priešpriešinių reikalavimų apeliantei ir 3) atsakovės įskaitytos delspinigių sumos neatitiko vykdytinumo ir apibrėžtumo reikalavimų. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Rangos sutarties 8.6 papunkčiu šalys susitarė, kad rangovui dėl jo kaltės neatliekant darbų per atitinkamo darbų etapo darbų vykdymo ir aktavimo grafike nustatytą terminą, rangovas privalo mokėti užsakovui 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo atitinkamo darbų etapo vertės, o pastarosios nurodytos šalių suderintuose darbų vykdymo ir aktavimo grafikuose. Byloje nustatyta, kad darbai nebuvo įvykdyti darbų vykdymo grafike nurodytais etapų terminais ir apeliacinės instancijos teisme UAB „TETAS“ nepaneigė savo kaltės dėl neatliktų (užsitęsusių) darbų per atitinkamo darbų etapo darbų vykdymo bei aktavimo grafike nustatytą terminą. Atsakovė delspinigius skaičiavo remdamasi sutartimi ir įskaitymus atliko atsižvelgusi į apeliantės prieštaravimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2013). Šalių bendravimas apeliantei pateikiant atsakovei prieštaravimus dėl delspinigių skaičiavimo pripažintinas tinkamu pareiškimu apie įskaitymą. Taigi, rangovui buvo suprantama dėl kokios prievolės netinkamo įvykdymo paskaičiuoti delspinigiai, užsakovas įskaitymus dėl netesybų įvykdė tik po rangovo prieštaravimų dėl netesybų paskaičiavimo gavimo, įvertinęs pateiktų prieštaravimų pagrįstumą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymui taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas nepraleistas, todėl apeliantės teiginys, jog atsakovės įskaitytos delspinigių sumos neatitiko vykdytinumo ir apibrėžtumo reikalavimų, nes atsakovė suprato, jog įskaitymams taikytinas 6 mėnesių delspinigių senaties terminas, atmestinas kaip nepagrįstas.

148Dėl bylos procesinės baigties

14949.

150Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Todėl pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą juolab, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Šiuo atveju į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

151Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

152Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.