Byla 1-145-667/2017
Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų konstatuota mirtis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam E. D. ir jo gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui, nukentėjusiajai D. B. ir jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, nukentėjusiesiems G. B. ir A. L., nedalyvaujant civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2E. D., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, Kauno statybininkų rengimo centro moksleivis, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

4Teismas

Nustatė

5kaltinamasis E. D. 2016-05-30 apie 18.33 val. ( - ), vairuodamas automobilį BMW 318, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas nuo ( - ) link ( - ), ties sankryža su ( - ) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto, III priedo I skyriaus 1.3 punkto reikalavimus, tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į dešinėje esantį kelio atitvarą, po to kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. ( - ) vairuojamu A. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po eismo įvykio automobilio BMW 318 keleiviui R. B., pristatytam į LSMUL Kauno klinikas, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų konstatuota mirtis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d.

6Kaltinamasis E. D. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad pradžiai nori visų atsiprašyti dėl sukelto skausmo. 2016-05-30 Žalgirio arenoje jis su savo geriausiu draugu R. B. sėdo į kaltinamojo tėvo automobilį BMW, valst. Nr. ( - ) kuris stovėjo Žalgirio arenoje. Jie važiavo link ( - ) pro ( - ), tikslesnių gatvių pavadinimų nežino. Pamatė kažkokį žvėriuką ant kelio, jam pasirodė, kad tai katė, bet dabar tuo abejoja. Pasuko į kairę pusę, po to į dešinę, užmetė automobilį ir trenkėsi į atitvarus, nuo smūgio jo automobilis pradėjo skristi į priešpriešą, kas buvo po to nebepamena nieko. Prieš važiuodamas negalvojo, kad gali atsitikti kažkas panašaus. Nežino, kodėl taip neatsargiai važiavo, važiavo saugos diržų neužsisegę. Jie važiavo su R. B., o jų draugės važiavo kitoje jo draugo mašinoje, priekyje jų, nes jie išvažiavo už juos anksčiau. Kaltinamojo automobilio greitis galėjo būti kažkur nuo 95 link 100, jis buvo viršijęs toje vietoje leistiną 70 km/h greitį. Tuo metu turėjo kokių 4 mėnesių vairavimo stažą. Nežino, kodėl taip elgėsi neatsakingai. Į kokius automobilius avarijos metu atsimušė, nepamena. Jis pats po įvykio buvo komoje, gulėjov reanimacijoje, vos gyvas liko. Dabar vairuotojo pažymėjimą turi. Po šio įvykio daugiau neturėjo eismo įvykių, administracine tvarka nebuvo baustas. P. L. nuvykęs nebuvo, nes pats buvo ligoninėje, po to sanatorijoje, nežino, gal jo advokatas su juo buvo susitikęs. Su tėvų pagalba pastatė antkapį R. B.. Dokumentuose parašytas Įvykio dieną buvo geras matomumas, saulė švietė, buvo sausa, kelias buvo švarus. Savo poelgį vertina labai blogai, pasielgė nepataisomai, kiekvieną dieną apie tai galvoja. Su D. B. ieškiniu nesutinka, nes tai nepagrįsta suma, jis tokių pinigų niekada neturės. Su žuvusiu draugu R. bendravo nuo smėlio dėžės laikų, tai žinojo, koks buvo jo bendravimas su močiute. Per įvykį jis buvo blaivus, automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas. Per keturis mėnesius kaltinamasis turėjo 2 eismo įvykius, vienas buvo, kai su BMW atsitrenkė į medį, o kitas – šitas. G. B. atsiprašė, su ja susitaikė. Su nukentėjusiojo A. L. 6 495 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka, nes tai nepagrįsta suma. Jo žiniomis, jam viskas buvo gerai, tik apibrozdinimai ant kelio buvo. Su jo ieškiniu nesutinka. Nori visų nuoširdžiai atsiprašyti už patirtą netektį, sužalojimus. Norėtų paprašyti kuo švelnesnės bausmės

7Kaltinamajam E. D. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

8Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

9Nukentėjusiojo A. L. teismo posėdyje duotais parodymais, kad jis įvykį pamena. Važiavo iš darbo ( - ) gatve. Važiavo įmonės AB ( - ) automobiliu VW „Caddy“, važiavo turbūt 70km/val. greičiu. Oras buvo geras, sausa, matomumas geras. Jo vairavimo stažas 7 metai. Važiuodamas periferiniu matymu pamatė, kad dešine juosta greitai atvažiuoja automobilis BMW, jis susilygino su šalimais važiuojančiu automobiliu ir tada tą mašiną užmetė. Ten yra po dvi eismo juostas į kiekvieną pusę, dideliu greičiu prisivijo ir sekundės reikalas buvo, tikriausiai nesuvaldė greičio ir mašiną užmetė, jis pats turėjo pusę sekundės ar sekundę laiko pamatyti, kad tiesiai į jį važiuoja. Kaltinamojo BMW važiavo pirma eismo juosta, antroje eismo juostoje važiavo jo ir žuvusiojo draugės – merginos. Jos po avarijos irgi buvo šoke, jos sakė, kad jie kaip ir lenktyniavo. Kaltinamojo automobilio greitis buvo didelis, išsiskyrė iš viso srauto - 100 km/h greitis tikrai turėjo būti. Jis užfiksavo tada, kai pirma juosta kaltinamojo BMW prisivijo, susilygino mašinos. Jis tik pamatė tokį kryptelėjimą ir pamatė važiuojant į jį mašiną. BMW atsimušė į atitvarą. Antra juosta važiuojantis BMW nuvažiavo ir į nukentėjusiojo mašiną atsitrenkė. Jokio gyvūno ant kelio nematė. Mano, kad buvo didelis greitis, kadangi galimai lenktyniavo dvi mašinos, jos susilygino, tada erdvė mažesnė pasidarė, kaltinamojo patirtis maža, jam sumėtė mašiną, tada jis užkliudė bortą, užmetė mašiną į atitvarą ir trenkė jo mašiną VW „Caddy. Jo automobilis sugadintas nepataisomai, po autoįvykio visi sakė, kad stebuklas atsitiko, jog gyvas išliko, kad išlipo, nors išlipti sekėsi sudėtingai, nes kojos buvo prispaustos. Daug sužalojimų buvo jam, bet daugiau tirtis nėjo, nes kaip ir nėra buvęs tokiose situacijoje, dabar gal eis į reabilitaciją, nes skauda kelią, pėdos sužalojimai, bėgti negali, atsitūpti negali, eiti gali, bet po kiek laiko pavargsta. Jam padarytą žalą įvertinti sunku, nes buvo sužalotas visam savo gyvenimui, niekada nebebus jo kojos sveikos, jis nebegalės sportuoti. Dėl traumos antrą sezoną nesportuos, nežino, ar kada besportuos, sportuodavo žolės ritinį. Pastoviai skauda kojos, po 3-4 valandų vaikščiojimo, bėda visam gyvenimui. Avarijos metu kairė pėda buvo prispausta, sutrėkšta. Jis buvo visas mėlynas kokias 2 savaites, nuo saugos diržo ir nuo smūgio į oro pagalvę. Tokiu būdu jam padaryta moralinė žala, draudimas moralinės žalos nepadengė, o turtinė žala neatlyginta, todėl jis reiškia byloje ieškinį ir prašo jį tenkinti. Iš draudimo gavo priemoką už biuletenį. Draudimas sumokėjo 200 eurų už biuletenio skirtumą. Kokia suma būtų teisinga už tai, kad jis raišas bus visą gyvenimą. Jis gydėsi, čekių dėl papildomų vaistų, papildų , maisto nerinko, nes pirmą kartą papuolė į tokią situaciją, o advokato dėl lėšų trūkumo neturėjo kad patartų. Iki įvykio jo rūbai buvo tvarkingi, telefonas buvo naudojamas, kompiuteris buvo geras. Jis važiavo antra eismo juosta iki įvykio. Pirma juosta atsilikęs važiavo mokomasis automobilis. Kadangi mokomasis važiavo 50 km/val., jis persirikiavo į antrą juostą. Priekyje jo kliūčių nebuvo. Turėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, bet buvo sekundžių reikalas, paliko tarpą mokomajam automobiliui, kad negąsdinti, tai būtų jau persirikiavęs. Jis dvi sekundes stebėjo tuos du galimai lenktyniaujančius automobilius. Tų mašinų išsidėstymas, važiavimas jam atrodė įtartinas. Tas automobilis BMW iki atsitrenkimo į jį, galimai net nestabdė, nes tikriausiai nesuspėjo. Dėl savo emocinės būsenos nesikreipė į specialistus, nes dirba ir tam neturėjo laiko, darbas komandiruotėse, veža produkciją, bijo dėl gydimosi pertraukos prarasti darbą.

10Nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-05-30 apie 18.40 val. jos sūnaus R. B. draugė paskambino ir pasakė, kad R. pateko į eismo įvykį, patyrė galvos traumą ir jis vežamas į LSMUL Kauno klinikas. G. B. tik sužinojus apie tai, kad R. pristatytas į gydymo įstaigą, nuvyko pas jį. Jis buvo sunkios būklės, su juo bendrauti nebuvo galimybės. 2016-06-01 09.20 vai. buvo konstatuota R. B. mirtis. Iš R. draugės sužinojo, kad R. važiavo automobilyje, kurį vairavo E. D.. Vėliau sužinojo, kad E. vairavo „BMW“ markės automobilį. E. mama patvirtino, kad automobilį vairavo E. R. draugė prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo kitame automobilyje, priešais automobilį, kurį vairavo E., ta pačia kryptimi. R. laidojimu rūpinosi G. B. dėl ko patyrė materialinį nuostolį. G. B. R. nuo 4 metų augina viena, nes su R. tėvu išsiskyrė. R. B. patyrė materialinę ir moralinę žalą (1 t. b.1.81-82).

11Nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-05-30 ( - ), eismo įvykio metu žuvo jos sūnaus R. B. sūnus R. B.. D. B. nurodo, kad su R. B. visuomet palaikė šiltus santykius, artimai bendravo. Dėl R. B. žūties patyrė didelę moralinę žalą. Laidojimo išlaidomis rūpinosi jos sūnus, jis nuo 2001 m. nuolatos gyvena ( - ), jis dėl darbo negalėjo atvykti į teismo procesą Lietuvoje. Kadangi dėl R. B. žūties D. B. patyrė moralinę žalą, prašo ją pripažinti nukentėjusiąją šioje byloje. D. B. nesutinka, kad ši baudžiamoji byla būtų nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Šioje baudžiamojoje byloje su eismo įvykio kaltininku taikytis nesutinka (1 t., b. l. 85-90).

12Kelių eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo protokolais, fotonuotraukomis, iš kurių matyti užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-05-30 ( - ) (1 t., b. 1. 8-15).

13Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M579/2016(02), iš kurios matyti, kad R. B. kūne konstatuota muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje ir kaktos dešinėje pusėje. Lūpose, krūtinės priekyje viršuje, dešinio peties srityje iš priekio abipus klubinėse srityse, dešinės alkūnės srityje; sunkus difuzinis galvos smegenų pažeidimas, plaučių ir širdies sumušimai. Trauma įvykusi nuo didelės energijos traumuojančių kontaktų išvardintomis kūno sritimis su kietais bukais daiktais - automobilio kėbulo ar salono dalimis eismo įvykyje. Pagal vyraujantį kontaktų išsidėstymą kūno dešinėje pusėje, galima teigti, kad R. B. sėdėjo automobilio dešinėje pusėje, tai yra keleivio vietoje. Sunkus difuzinis galvos smegenų pažeidimas, plaučių ir širdies sumušimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Mirties priežastis - politrauma, kaip krūtinės ir galvos sumušimas su sunkiu difuziniu galvos smegenų pažeidimu, plaučių ir širdies sumušimais lėmusiais ūmiai progresuojantį dauginių organų funkcijos nepakankamumą (1 t., b. l. 75-79).

14Specialisto išvada Nr.G2205/2016, kurioje konstatuota, kad A. L. padarytas dešinio kelio sumušimas, kairės pėdos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas su išsivysčiusia tarpšonkaulinių nervų neuralgija, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. 1. 57-58).

15Iš specialisto išvados Nr. T-A-4105/2016(01) matyti, kad E. D. kraujuje, paimtame 2016-05-30 19.30 val. etilo alkoholio nerasta. (b.l. 100)

16Veikos kvalifikavimas

17Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, reiškia, kad būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

18Be kaltinamojo visiško prisipažinimo byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo E. D. neatsargūs neteisėti veiksmai (Kelių eismo taisyklių 127 punkto, III priedo I skyriaus 1.3 punkto reikalavimų pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo A. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir R. B. žūtis, konstatuoti specialistų išvadomis) atsirasti. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Jis kaltas, todėl baustinas.

19Bausmės skyrimas

20Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

21Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

22Kaltinamasis padarė vieną, BK 281 str. 5 d. numatytą neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.). Jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 103), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 101-102), duomenų apie psichiatrinį ir/ar narkologinį gydymą nėra, šiuo metu kaltinamasis mokosi, šeiminė padėtis – nevedęs. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. D. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, paminėtas jį teigimai charakterizuojančias savybes (praeityje neteistas, administraciniai pažeidimai taip pat nėra šiurkštaus pobūdžio) ir sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus šiek tiek didesnį vidurkiui laisvės atėmimo bausmės dydį (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

23Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

24Teismas pažymi, kad kaltinamojo jaunas amžius, jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, rodo, kad egzistuoja pagrindas manyti, kad E. D. daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Be to, kaltinamasis mokosi- jis yra Kauno statybininkų rengimo centro moksleivis, todėl jam pavedus vykdyti realią laisvės atėmimo bausmę, būtų padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams. Teismo vertinimu, E. D. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jais parodyto pasitikėjimo. Todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų terminui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nustatytini įpareigojimai.

25Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

26Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

27Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad E. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo matyti, kad ši teisė jam buvo suteikta 2016-01-21. Tai yra įvykio metu E. D. turėjo nepilnai 5 mėnesių vairavimo stažą. Kaltinamojo veiksmai buvo netyčiniai, nedėsningi, nenulemti sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo, tačiau akivaizdu, kad jie buvo neatsargūs ir neteisėti nepasirinkant saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl ko kaltinamajam nesuvaldžius transporto priemonės, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo vienas žmogus, o dar vienam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. D. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, yra jauno ir darbingo amžiaus, yra besimokantis. Jis praeityje tris kartus baustas administracine tvarka, jo padaryti pažeidimai nepriskirtini prie sunkių (1 t., b. l. 101-102). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienos iš administracinių nuobaudų skyrimas E. D. yra susijęs su analogišku KET pažeidimu, tai yra už tai, kad 2016-04-01 pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę pagal važiavimo kryptį ir atsitrenkė į pakelėje buvusį medį. Minėto eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, kitiems priklausantis turtas nebuvo sugadintas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, kad nepraėjus pilnai mėnesiui po minėto administracinio pažeidimo, dėl 2016-05-30 analogiškais kaltinamojo nerūpestingais veiksmais sukelto eismo įvykio jau buvo sukelti sunkūs padariniai (dėl šio įvykio, žuvo žmogus), todėl jie šie E. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Taip pat pažymėtina, kad tiek minėtą 2016-04-01 administracinį pažeidimą, tiek nagrinėjamu atveju 2016-05-30 nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas ganėtinai mažą oficialų vairavimo stažą - kelių transporto priemonės teisė jam buvo suteikta tik 2016-01-21.

28Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.

29Įvertinus aukščiau išdėstytas E. D. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju maksimalios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 3 (trejų) metų laikotarpiui, atitiktų pirmiau aptarto proporcingumo principo reikalavimus.

30Dėl civilinio ieškinio

31Baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai:

  1. nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. L. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 905 Eur dydžio turtinę žalą, susijusią su autoįvykio metu apgadintais arba nepataisomai sugadintais, daiktais, bei 6 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jis patyrė stresą, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, po autoįvykio jaučia nerimą, baimę, sumažėjo pasitikėjimas vairuojant automobilį, jaučia nepilnavertiškumą dėl sužalojimų atsiradusių randų, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų teko nutraukti sportinę veiklą žolės ritinio komandoje, kurią pagal gydytojų rekomendacijas jis galės atnaujinti tik po kelerių metų; be to, kadangi įvykis įvyko prieš vasarą, teko atsisakyti planuotų aktyvių atostogų gamtoje, o vietoje atostogų – lankytis medicinos įstaigose, kentėti nemažą skausmą, vartoti medikamentus nukentėjusiojo A. L. negautas pajamas 143,72 Eur sumai(1 t., b. l. 63-66);
  2. nukentėjusioji - civilinė ieškovė D. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo jos naudai priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad neturtinę žalą sudaro jos emocinis šokas, išgąstis, dvasinis sukrėtimas, psichologiniai išgyvenimai, skausmas netekus labai brangaus ir artimo žmogaus – anūko R. B., su kuriuo jie buvo labai artimi, palaikė labai gerus, šiltus santykius, nuolat bendravo (1 t., b. l. 143-145).

32Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

33Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad E. D. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis E. D. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

34Byloje yra pateikta UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytinė pozicija, kad: nukentėjusiajai G. B. dėl eismo įvykio metu žuvusio jos sūnaus R. B. draudikas išmokėjo 5 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bei 1514,50 Eur draudimo išmoką turtinei žalai, susijusiai su laidojimo išlaidomis, atlyginti; draudikas eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės savininkui AB „Išlaužo žuvis“ išmokėjo 4 482,08 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti; civilinis atsakovas taip pat atlygino; draudikas G. B. išmokėjo 5 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, tokiu būdu išmokėjo maksimalią jam pagal teisės aktus tenkančią draudimo sumą, todėl R. B. civiliniame ieškinyje prašoma priteisti neturtinė žala turėtų būti priteisiama iš kaltinamojo; kadangi R. B. nėra pateikęs visų draudiko prašomų dokumentų, draudikas neturi galimybės patenkinti R. B. ieškinyje keliamų turtinės žalos atlyginimo reikalavimų (1 t., b. l. 146-149).

35Dėl turtinės žalos atlyginimo.

36Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. L. nurodė, kad turtinė žala yra susidariusi dėl autoįvykio metu apgadinatų arba nepataisomai sugadintų daiktų: mobilus telefonas – 345 Eur, nešiojamas kompiuteris – 350 Eur, džinsinės kelnės – 80 Eur, marškinėliai – 10 Eur, džemperis – 50 Eur, kojinės, apatinės kelnaitės – 20 Eur, batai – 100 Eur, iš viso 905 Eur (1 t., b. l. 63-66). CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad turi būti atlyginama reali žala pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo, žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pirmiau minėtus jo turtinius reikalavimus (dėl ko draudikas šios turtinės žalos neapmokėjo), tačiau teismas vertina juos baudžiamojoje byloje kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais. Tai yra pilnai tikėtina, kad per eismo įvykį, kurio metu A. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o transporto priemonė, kurioje įvykio metu sėdėjo A. L., po įvykio dėl sugadinimų buvo uždrausta dalyvauti viešame eisme (1 t., b. l. 27), A. L. galėjo patirti ir turtinę žalą, susijusią su dėl autoįvykio metu apgadinatų arba nepataisomai sugadintų daiktų, suplėšytų rūbų, avalynės. Esant aptartai situacijai, A. L. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, jame nurodytos daiktų vertės atitinkančios protingumo ribas, todėl yra tenkintinas visiškai, 905 Eur sumą civiliniam ieškovui A. L. priteisiant iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“

37Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

38Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

39Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų A. L. ir D. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies.

40Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam A. L. padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio kelio sumušimu, kairės pėdos sumušimu, krūtinės ląstos sumušimu su išsivysčiusia tarpšonkaulinių nervų neuralgija (1 t., b. 1. 57-58), dėl kurių pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę judėti, dėl ko teko atsisakyti savo planų. Negalima nevertinti to, kad ir praėjus ilgam laikui, t. y. beveik vieneriems metams po įvykio, pasak nukentėjusiojo, jį vis dar vargina kojos kelio skausmas, skausmas dėl pėdos sužalojimų, jis negali bėgti, atsitūpti negali, eiti gali, bet po kiek laiko pavargsta, dėl traumos antrą sezoną nesportuos žolės ritinio, vaikščiojant darbe 3-4 valandos ir įskausta koja, kas iš esmės dar vis varžo nukentėjusiojo pilnavertiškumą, tiek fizine, tiek moraline prasme. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio jis patyrė stresą, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, o po autoįvykio vis dar jaučia nerimą, baimę, nepasitikėjimą vairuojant automobilį. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiojo sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

41Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis studijuoja, niekur nedirba. Iš kitos pusės – jis yra jauno ir darbingo amžiaus, baigęs studijas ir įsigijęs specialybę ateityje turi galimybę įsidarbinti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas.

42Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 651,65 Eur (2 250 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista 4 344,30 Eur (15 000 Lt) ar 4 923,54 Eur (17 000 Lt) neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013), tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

43Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 4 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė yra išmokėjęs maksimalią jam pagal teisės aktus tenkančią draudimo sumą, 4 000 eurų neturtinė žala nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. L. priteistina iš kaltinamojo-civilinio atsakovo E. D..

44Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai D. B. padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad dėl eismo įvykio žuvo nukentėjusiosios anūkas R. B., dėl ko akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Vienas iš tokių kriterijų – neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). Taigi, E. D. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju.

45Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko turtinė padėtis. Kaip jau pirmiau nustatyta, kad E. D. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, nes jis studijuoja, pajamų negauna. Iš kitos pusės – jis yra jauno ir darbingo amžiaus, baigęs studijas ir įsigijęs specialybę ateityje turi galimybę įsidarbinti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Iš kitos pusės – jis yra jauno ir darbingo amžiaus, baigęs studijas ir įsigijęs specialybę ateityje turi galimybę įsidarbinti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-243-648/2015 ir kt.).

46Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), giminystės ryšį – nukentėjusioji yra eismo įvykio metu žuvusio R. B. močiutė, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė yra išmokėjęs maksimalią jam pagal teisės aktus tenkančią draudimo sumą, 1 000 eurų neturtinė žala nukentėjusiajai – civilinei ieškovei D. B. priteistina iš kaltinamojo - civilinio atsakovo E. D..

47Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

48Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

Nutarė

49E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., ir jį nuteisti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme.

50Vadovaujantis BK 641 str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

51Vadovaujantis BK 75 str., šios bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, E. D. vykdymo atidėjimo metu įpareigojant: 1) tęsti mokslą; baigus mokslą, per du mėnesius nuo jo baigimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

52Bausmės atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

53Bausmės vykdymo atveju, bausmę atlikti pataisos namuose.

54Paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

55E. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

56Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

  • priteisti iš UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, 905,00 (devynių šimtų penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą A. L., asmens kodas ( - ) naudai;
  • priteisti iš E. D., asmens kodas ( - ) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą A. L., asmens kodas ( - ) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

57Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. D., asmens kodas ( - ) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą D. B., asmens kodas ( - ) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

58Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant... 2. E. D., asmens kodas ( - ) gimęs ( -... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. kaltinamasis E. D. 2016-05-30 apie 18.33 val. ( - ),... 6. Kaltinamasis E. D. visiškai pripažino įvykdęs jam... 7. Kaltinamajam E. D. kaltę pripažinus visiškai, visi... 8. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais... 9. Nukentėjusiojo A. L. teismo posėdyje duotais parodymais,... 10. Nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais... 11. Nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais... 12. Kelių eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės būklės... 13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.... 14. Specialisto išvada Nr.G2205/2016, kurioje konstatuota, kad 15. Iš specialisto išvados Nr. T-A-4105/2016(01) matyti, kad 16. Veikos kvalifikavimas... 17. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 18. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo byloje surinktų ir teisminio... 19. Bausmės skyrimas ... 20. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo... 21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino... 22. Kaltinamasis padarė vieną, BK 281 str. 5 d. numatytą neatsargų nusikaltimą... 23. Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis... 24. Teismas pažymi, kad kaltinamojo jaunas amžius, jo nuoširdus prisipažinimas... 25. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo... 26. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos... 27. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia... 28. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos... 29. Įvertinus aukščiau išdėstytas E. D. padarytą... 30. Dėl civilinio ieškinio... 31. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai:
    32. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 33. Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala... 34. Byloje yra pateikta UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytinė... 35. Dėl turtinės žalos atlyginimo. ... 36. Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. L. nurodė, kad... 37. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 38. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti 39. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų 40. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas... 41. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina... 42. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų... 43. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl... 44. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. tiek ikiteisminio... 46. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl... 47. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo... 48. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str.,... 49. E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką,... 50. Vadovaujantis BK 641 str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam... 51. Vadovaujantis BK 75 str., šios bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams,... 52. Bausmės atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio... 53. Bausmės vykdymo atveju, bausmę atlikti pataisos namuose.... 54. Paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę –... 55. E. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios... 56. Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo A. L. civilinį... 57. Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės D. B. civilinį... 58. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti...