Byla 2K-144-222/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistojo V. M. gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D., T. D., S. P., D. P., E. Ž., E. Ž., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. L., Ž. L., M. K., A. Š., O. Š., R. J. atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio.

3Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, o dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D., T. D., E. Ž., E. Ž., S. P., D. P., A. J., J. J., A. Š., O. Š., V. K., O. K., Ž. L., R. L., R. J. civiliniai ieškiniai atmesti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

5iš nuteistojo V. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. D., T. D., E. Ž., E. Ž., S. P., D. P., A. J., J. J., A. Š., O. Š., V. K., O. K., Ž. L., R. L., R. J. priteista po 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir po 219,76 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti;

6V. M. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo bei prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę, žinodamas, kad geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinys (identifikavimo Nr. ( - )) bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2006 m. kovo 17 d. Jungtinės veiklos sutartį priklauso visiems minėtos sutarties partneriams, 2015 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, esančiame Trakuose, Vytauto g. 55, pateikė suklastotą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos jam išduotą patvirtintą Gręžinio (identifikavimo Nr. ( - )) paso kopiją su prašymu, dėl to VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 1 d. sprendimu buvo įregistruotos jo, V. M., kaip vienintelio savininko, nuosavybės teisės į geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinį (identifikavimo Nr. ( - )), taip apgaule įgijo svetimą turtinę teisę, priklausančią ir kitiems šio gręžinio, kurio vertė 6719 Eur, bendraturčiams: E. Ž., E. Ž., M. K., I. D., T. D., S. P., D. P., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. J., O. Š., A. Š., Ž. L., R. L., S. M., A. M., V. J., padarydamas jiems 5375,20 Eur turtinę žalą.

112.

12Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

13II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

143.

15Apeliacinės instancijos (Vilniaus apygardos) teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neatlikęs išsamios visų bylos duomenų (įrodymų) analizės ir vertinimo, nepagrįstai išteisino V. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, įvertinęs nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, konstatavo, kad V. M. suprato, jog VĮ Registrų centrui teikia suklastotą dokumentą, numatė pasekmes, t. y. kad jo pateikti duomenys bus įregistruoti viešajame registre, nurodant jį vieninteliu savininku, ir jų norėjo, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

164.

17Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį gręžinys Nr. ( - ) priklausė asmenims dalinės nuosavybės teise ir tos dalys buvo nustatytos ir apibrėžtos sutartyje, todėl toks turtas V. M. kaip bendraturčiui yra svetimas turtas (išskyrus jo dalį), kuris kartu yra ir nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalykas; apgaulė šiuo atveju pasireiškė suklastoto gręžinio paso pateikimu VĮ Registrų centrui, kuris taip buvo suklaidintas, siekiant įgyti svetimą turtinę teisę į gręžinį, vėliau šio suklastoto dokumento pagrindu V. M. buvo įregistruotas vieninteliu gręžinio savininku Nekilnojamojo turto registre, o nukentėjusieji prarado savo turtines teises į gręžinį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė V. M. tyčią sukčiauti (o ne veikti sąžiningai), kurią, be kita ko, parodo tai, kad visus veiksmus, susijusius su vandens gręžinio įregistravimu viešame registre, inicijavo jis pats, tam neturėdamas jokių įgalinimų ir tai akivaizdžiai suvokdamas, bei visi tolesni jo veiksmai po gręžinio paso gavimo. Teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo veiksmų kaip uždraustų baudžiamajame įstatyme vertinimo, pažymėjo, kad nukentėjusieji, siekdami apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, tačiau tai, kad dalis jų savo turtines teises apgynė civilinio proceso tvarka ir teismų sprendimais jiems pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamą gręžinio dalį, šiuo atveju nešalina V. M. baudžiamosios atsakomybės.

185.

19Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad V. M. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą (jis VĮ Registrų centrui pateikė gręžinio pasą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija dėl gręžinio savininkų, kas jam pačiam neabejotinai buvo žinoma), pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas bei priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino.

20III.

21Kasacinio skundo argumentai

226.

23Kasaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas G. Dabkevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

246.1.

25Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas ? BK 182 straipsnio 1 dalį. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę, kai kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę). Šioje byloje baudžiamoji atsakomybė – kraštutinė priemonė – negalėjo būti taikoma, nes V. M. nesiekė ir negavo jokios turtinės naudos bei nepadarė turtinės žalos nukentėjusiesiems, tarp šių asmenų buvo kilęs civilinis ginčas. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu šalys jokių nuosavybės teisių į gręžinį neįgijo ir šios sutarties pagrindu negali būti registruojama nuosavybės teisė į gręžinį nė vieno bendraturčio vardu. Tai patvirtina faktas, kad, net nukentėjusiaisiais byloje pripažintiems asmenims sužinojus apie V. M. teisių įregistravimą į gręžinį, o vėliau VĮ Registrų centrui šias teises išregistravus, nė vieno iš Jungtinės veiklos sutarties šalių nuosavybės teisės į gręžinį nebuvo įregistruotos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nuosavybės teises į gręžinio dalis nukentėjusieji įgijo ir VĮ Registrų centras užregistravo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016 pagrindu.

266.2.

27Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. M. išteisintas pripažinus, kad jo veiksmuose nėra sukčiavimo nusikaltimo sudėties, pagrįsta objektyviais ir neginčijamais bylos įrodymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisingu jų įvertinimu, o apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šį nuosprendį, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą.

286.3.

29BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Suklastojant dokumentus, disponuojant jais yra įtvirtinami tokie juridiniai faktai, kuriais apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkretaus juridinio ar fizinio asmens veiklą, suvaržomos jų teisės ir sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-57/2014). Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. M. už dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, nuosprendyje nenurodė dokumentų klastojimo laiko, vietos, būdo bei priemonės, kitų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Be to, įrodymai vertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nuosprendyje padarytos išvados nepagrįstos objektyviais ir neginčijamais bylos įrodymais, neparemtos išsamia jų analize bei teisingu vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

306.4.

31Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nenustatyta ir neįrodyta, jog V. M. pats išėmė gręžinio paso lapą, tuo pačiu nuosprendžiu pripažino jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šias išvadas patvirtino, tik tokią veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Taigi, byloje nesant įrodymų, nepagrįstai konstatuota V. M. tiesioginė tyčia ? kad jis žinojo, jog teikia VĮ Registrų centrui pasą be kažkurio lapo, t. y. panaudoja žinomai suklastotą dokumentą. Geologijos tarnyboje egzistuojanti netvarka, kuri neleidžia identifikuoti gręžinių pasų tikrojo turinio, priedų pateikimo laiko, lapų skaičiaus, išduodamų dokumentų akivaizdūs skirtumai ir faktų nesutapimas laiko atžvilgiu, įrodymų prieštaravimai eliminavo galimybę priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. M.. Tačiau teismas ignoravo šį faktą ir pažeidė principą, jog visos abejonės privalo būti aiškinamos kaltinamojo naudai, bei taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

326.5.

33Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą dokumentų klastojimą ir disponavimą žinomai suklastotu dokumentu kyla, kai naudojant suklastotą dokumentą paliudijamas melagingas faktas ir teisinėje apyvartoje įtvirtinama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri gali lemti asmenų teisių pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-174/2013). Jeigu dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-608/2010). Šios baudžiamosios bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad V. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu – sudėties.

346.6.

35Nagrinėjamoje byloje netinkamai taikyta BK 2 straipsnio 1, 4 dalis, 11 straipsnio 1 dalis bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principas. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bei įvertinti, ar pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje išskirtus kriterijus konstatuotini baudžiamieji, ar tik civiliniai teisiniai santykiai, bei šiuo klausimu pateikti išsamius motyvus, tačiau šių santykių atribojimo iš esmės nesprendė, apsiribojo tik abstrakčiais motyvais ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

366.7.

37Nusikalstamos veikos yra tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, todėl labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį taikomos teisinės priemonės turi būti tinkamos ir būtinos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, nevaržyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

386.8.

39Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodomos pagrindinės taisyklės, taikomos sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo sąlygų ir kriterijų: 1) civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis; 2) esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas arba panaikinimas, turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą; nesąžiningas sandorio šalies elgesys savaime nereiškia sukčiavimo sudėties požymių jo veikoje buvimo; 3) negalimas toks teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011).

406.9.

41Taigi, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, taip pat į tai, ar sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-285/2013). Nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvo kilęs civilinis ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį, ir tai patvirtina faktinė aplinkybė, jog jis buvo nagrinėjamas civiline tvarka civilinėje byloje. Trakų rajono apylinkės teismas šį ginčą jau išsprendė – pripažino nukentėjusiųjų nuosavybės teises į gręžinį, taip nukentėjusiųjų teisės buvo apgintos. Šioje byloje nukentėjusiesiems nebuvo padaryta jokia žala, to neginčija patys nukentėjusieji, be to, jų reiškiamais ieškiniais reikalaujama atlyginti tik neturtinę žalą. Be to, teismai konstatavo, kad V. M. veiksmais nebuvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, nepadaryta turtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti griežčiausią baudžiamąją atsakomybę.

426.10.

43Tais atvejais, kai veika nors formaliai ir turi konkretaus nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tai vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, pagal kurį įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendžiu individualizuojama bausmė.

446.11.

45Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai yra objektyvios prielaidos žalą vertinti kaip nereikšmingą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-693/2018), kai teismas padaro išvadą, jog veikos pavojingumas nėra didelis, nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nė vienos iš aplinkybių.

466.12.

47Teismams nusprendus, kad V. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėties požymių (kasatorius su tuo nesutinka), vis dėlto veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, jog, atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįsta taikyti represines baudžiamosios teisės priemones.

48IV.

49Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

507.

51Nuteistojo V. M. gynėjo advokato G. Dabkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

528.

53Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

54Dėl BK 182 straipsnio taikymo

559.

56Kasatorius, prašydamas panaikinti V. M. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukti, teigia, kad nuteistasis nesiekė turtinės naudos, nepadarė nukentėjusiesiems žalos, tarp jo ir asmenų (nukentėjusiųjų), sudariusių Jungtinės veiklos sutartį, buvo kilęs civilinis teisinis ginčas, kuris ir išspręstas civilinio proceso tvarka, be to, minėtos sutarties pagrindu nuosavybės teisės į vandens gavybos gręžinį neatsirado, jas nukentėjusieji įgijo teismo sprendimu (civilinėje byloje) pripažinus šiems tokias teises. Kasatoriaus manymu, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, taikydamas kraštutinę (ultima ratio) priemonę – baudžiamąjį įstatymą, neatribojo šios atsakomybės nuo civilinių teisinių santykių ir pažeidė baudžiamosios atsakomybės nuostatas (BK 2 straipsnio 1, 4 dalys).

5710.

58BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-329-222/2015). Nagrinėjamoje byloje šios sukčiavimą apibūdinančios aplinkybės yra nustatytos.

5911.

60Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad 2006 m. kovo 17 d. sudarytoje ir notaro patvirtintoje Jungtinės veiklos sutartyje, kurią pasirašė V. M. ir kiti joje išvardyti asmenys (partneriai), nurodyta, kad sutarties dalyviai patvirtina ir pareiškia, jog jiems yra žinoma, kad vandens gavybos gręžinys Nr. ( - ) (jis užbaigtas 2005 m. lapkričio mėn.) priklausys jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (nurodytos ir atitinkamos dalys konkretiems asmenims – partneriams, įgijusiems atitinkamus žemės sklypus), kiekvienas turės teisę proporcingai nuosavybės daliai į gręžinio duodamas pajamas. Be to, pagal šią sutartį partneriai įsipareigojo, kad tuo atveju, jei perleistų sutartyje nurodytą nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar užstatymo teisę į tokį žemės sklypą, taip pat perleis ir nuosavybės teise priklausančią atitinkamą gręžinio dalį minėto turto (žemės sklypo) įgijėjui. Remiantis šia Jungtinės veiklos sutartimi, kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, iš jų – ir įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje, nustatyta, kad asmenys (nukentėjusieji), įsigydami iš V. M. žemės sklypus, kartu įgijo nuosavybės teises į gręžinį, o minėtu teismo sprendimu šios teisės buvo atitinkamai pripažintos. Be to, pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakingu asmeniu, paskirtu atlikti vandens gręžinio įregistravimą viešajame registre, buvo nurodytas vienas iš sutarties partnerių – E. Ž.. Byloje taip pat nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis V. M., neturėdamas teisės (išskyrus dalį, priklausančią jam kaip bendraturčiui) ir įgaliojimų, pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui suklastotą vandens gavybos gręžinio pasą (kopiją), kuriame gręžinio savininku nurodytas vienintelis savininkas – jis pats, t. y. tikrovės neatitinkanti aplinkybė; šiuo būdu suklaidinęs minėtą instituciją, kuri tokio suklastoto dokumento pagrindu 2015 m. spalio 1 d. sprendimu viešajame registre įregistravo V. M. kaip vienintelio savininko teisę į vandens gavybos gręžinį Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio bendra vertė – 6719 Eur (kitiems bendraturčiams priklausančių dalių vertė – 5375,20 Eur), taip padarė turtinę žalą nukentėjusiesiems E. Ž., E. Ž., M. K., I. D., T. D., S. P., D. P., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. J., O. Š., A. Š., Ž. L., R. L., S. M., A. M., V. J.. Be to, po šios teisės įregistravimo V. M. pareikalavo iš nukentėjusiųjų (išsiųsdamas elektroninį laišką), pasibaigus jo (įvardydamas „mano“) artezinio šulinio registracijai, siekiant kompensuoti jo patirtas išlaidas, kiekvieną mėnesį mokėti po 20 Eur.

6112.

62Taigi, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad nuteistasis V. M. neteisėtai, panaudodamas apgaulę, pateikdamas prašymą ir suklastotą dokumentą, kuriame buvo nurodyta teisiškai reikšminga aplinkybė apie jį kaip vienintelį vandens gavybos gręžinio savininką, taip įtvirtino šią teisę viešajame registre ir neteisėtai įgijo svetimą turtinę teisę į turtą – gręžinio dalį, priklausančią Jungtinės veiklos sutartyje nurodytiems bendraturčiams – asmenims, turėjusiems nuosavybės teise žemės sklypus, kuriuos šie buvo nupirkę iš paties nuteistojo V. M., arba vėliau juos įgijusiems iš pirmųjų pirkėjų. Pažymėtina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, atskleidžiančias BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tai grindė bylos įrodymais, įvertintais laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija, nekartodama šio teismo išvadų, atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo V. M. tiesioginė tyčia sukčiauti ir veiksmai, siekiant apgaule įgyti svetimą turtinę teisę, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatyti ir nuosprendyje itin detaliai aptarti. Kartu argumentuotai, remiantis ir papildomai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ištirtais įrodymais (liudytojų R. R., R. S., I. P. – Lietuvos geologijos tarnybos, Kietųjų naudingųjų iškasenų registro, VĮ Registrų centro darbuotojų parodymais), taip pat rašytiniais bylos dokumentais, paneigti V. M. parodymai, susiję su suklastoto dokumento panaudojimu. Daryti kitokias išvadas dėl šių kaltinančių faktinių aplinkybių buvimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

6313.

64Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kurio nuosprendžio kasaciniame skunde neprašoma panaikinti ar pakeisti, taip pat pripažino, kad V. M. pateikė žinomai suklastotą dokumentą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui. Šiuo atveju kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nenurodytas dokumento suklastojimo laikas, vieta ar būdas ir dėl to nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies i punkto, atmestini, nes V. M. nėra nuteistas už dokumentų suklastojimą, ši aplinkybė pašalinta iš kaltinimo neįrodžius ir nenustačius, kad tai padarė būtent V. M.. Be to, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pasisakė dėl šios kaltinimo dalies, padarydamas teisingą išvadą, kad suklastoto dokumento panaudojimas pateikiant jį VĮ Registrų centrui įeina į sukčiavimo sudėtį kaip būdas ir priemonė siekiant įgyti svetimą turtinę teisę. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. M. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios nusikalstamos veikos jį nuteisdamas, priimtame naujame nuosprendyje nurodė bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie sudaro pagrindą pripažinti jį kaltu, taip pat išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino patikrinto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka jo surašymui keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnio 1 dalis).

6514.

66Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neatribojo civilinių teisinių santykių nuo baudžiamųjų ir kad kilus civiliniam ginčui nepagrįstai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė (BK 2 straipsnio 1, 4 dalys), yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui. Kaip pirmiau nurodyta, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nuteistasis V. M. neteisėtai, apgaule įgijo svetimą turtinę teisę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, iš jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės panaudojimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-213/2009).

6715.

68Sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo, vienas iš kriterijų yra tai, ar asmens, kurio teisės pažeistos, galimybės jas atkurti nėra pasunkintos, problematiškos ar net panaikintos; sukčiavimo atveju kaltininkas sukuria tokią situaciją, kurioje teisėtas turto ar turtinės teisės turėtojas susiduria su kliūtimis įgyvendinant savo teises. Nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo V. M. ir nukentėjusiųjų susiklostę santykiai turi civilinių teisinių santykių prigimtį, jie kilę iš Jungtinės veiklos sutarties, tačiau V. M. panaudojus apgaulę bendraturčių (nukentėjusiųjų) turtinė teisė į vandens gavybos gręžinį buvo paneigta viešajame registre įregistravus teisinę reikšmę turintį faktą, kad šio gręžinio, t. y. turto, vienintelis savininkas yra V. M. (beje, tuo naudodamasis jis nukentėjusiesiems ėmė reikšti turtines pretenzijas). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bei įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė teisingas išvadas, kad tai, jog nukentėjusiesiems savo turtines teises pavyko apginti civilinio proceso tvarka, nešalina V. M. baudžiamosios atsakomybės.

6916.

70Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

71Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

7217.

73Kasaciniame skunde išdėsčius BK 37 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl veikos pripažinimo mažareikšme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas jų nepaneigė ir, atsižvelgus į protingumo, proporcingumo bei teisingumo principus, V. M. padarytos veikos pavojingumo laipsnis nesudaro pagrindo taikyti represines baudžiamosios teisės priemones. Tačiau kasaciniame skunde nesuformuluotas prašymas taikyti BK 37 straipsnį, šiuo klausimu nepateikta ir jokių konkretesnių teisinių argumentų, iš kasacinio skundo turinio neaišku, apie kurios veikos pavojingumą nurodoma (kvalifikuotą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo), juolab pabrėžiant, kad V. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, (ne)pripažinimu mažareikšme ir BK 37 straipsnio (ne)taikymu, o nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tyčinį nesunkų nusikaltimą), jam paskirta viena iš švelniausių sankcijoje nustatytų bausmių – bauda. Atsižvelgdama į konkretaus prašymo ir argumentų nebuvimą, teisėjų kolegija nenagrinėja kasacinio skundo dalies, susijusios su V. M. nusikalstamos veikos pripažinimu mažareikšme.

7418.

75Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu, jo naikinti ar keisti pagal kasacinio skundo ribas nėra pagrindo.

76Dėl proceso išlaidų priteisimo

7719.

78Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas advokatas L. Kuprusevičius prašė priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už jo atstovavimą kasacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos kiekvienas iš nukentėjusiųjų – I. D., S. P., E. Ž., A. J., V. K., R. L., A. Š., M. K., V. A., J. K., R. J. – sumokėjo po 57,75 Eur (be PVM – 47,73 Eur).

7920.

80BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

8121.

82Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuris pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas jų interesams, pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų pagrįstumo. Taigi viena iš nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo kasaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiųjų išlaidos, turėtos už atstovo advokato dalyvavimą kasacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos.

8322.

84Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

8523.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį dėl teisės taikymo byloje, kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, kasacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus bei įvertinusi tai, kad advokatas L. Kuprusevičius kaip nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant žemesnių instancijų teismuose, todėl su bylos medžiaga buvo susipažinęs (už šią paslaugą taip pat prašo priteisti), daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki kiekvienam nukentėjusiajam po 40 Eur, t. y. iš viso 440 Eur.

87Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

88Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasacinį skundą atmesti.

89Iš nuteistojo V. M. nukentėjusiesiems I. D., S. P., E. Ž., A. J., V. K., R. L., A. Š., M. K., V. A., J. K. ir R. J. priteisti kiekvienam po 40 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. M.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. iš nuteistojo V. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. D., T. D.,... 6. V. M. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. pagal BK 182 straipsnio 1... 11. 2.... 12. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. dėl kaltinimo pagal BK 300... 13. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 14. 3.... 15. Apeliacinės instancijos (Vilniaus apygardos) teismo nuosprendyje padaryta... 16. 4.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal Jungtinės... 18. 5.... 19. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo... 20. III.... 21. Kasacinio skundo argumentai... 22. 6.... 23. Kasaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas G. Dabkevičius prašo... 24. 6.1.... 25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė V. M. pagal BK 300... 26. 6.2.... 27. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. M.... 28. 6.3.... 29. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinas... 30. 6.4.... 31. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nenustatyta ir neįrodyta, jog... 32. 6.5.... 33. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą dokumentų klastojimą ir... 34. 6.6.... 35. Nagrinėjamoje byloje netinkamai taikyta BK 2 straipsnio 1, 4 dalis, 11... 36. 6.7.... 37. Nusikalstamos veikos yra tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai... 38. 6.8.... 39. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodomos pagrindinės taisyklės,... 40. 6.9.... 41. Taigi, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, paprastai atsiranda... 42. 6.10.... 43. Tais atvejais, kai veika nors formaliai ir turi konkretaus nusikaltimo... 44. 6.11.... 45. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama... 46. 6.12.... 47. Teismams nusprendus, kad V. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėties... 48. IV.... 49. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 50. 7.... 51. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato G. Dabkevičiaus kasacinis skundas... 52. 8.... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo... 54. Dėl BK 182 straipsnio taikymo... 55. 9.... 56. Kasatorius, prašydamas panaikinti V. M. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį... 57. 10.... 58. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar... 59. 11.... 60. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo V. M. pripažintas kaltu... 61. 12.... 62. Taigi, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos... 63. 13.... 64. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kurio nuosprendžio... 65. 14.... 66. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neatribojo... 67. 15.... 68. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių... 69. 16.... 70. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes bei argumentus, teisėjų... 71. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 72. 17.... 73. Kasaciniame skunde išdėsčius BK 37 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl... 74. 18.... 75. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 76. Dėl proceso išlaidų priteisimo... 77. 19.... 78. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas... 79. 20.... 80. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 81. 21.... 82. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo... 83. 22.... 84. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų... 85. 23.... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį dėl... 87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 88. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasacinį skundą... 89. Iš nuteistojo V. M. nukentėjusiesiems I. D., S. P., E. Ž., A. J., V. K., R....