Byla 1A-28-449/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, gynėjams: Gintarui Trakšeliui, Sauliui Juzukoniui, Remigijui Volikui, Jūratei Juodienei, Romui Kersnauskui, nuteistiesiems: E. U., B. S., U. B., S. M., civilinių ieškovų UAB ,,Luminor lizingas“ ir AB ,,SEB bankas“ atstovui advokatui M. Z., vertėjams: Sigitui Plaušinaičiui, Rasai Čirienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M., E. U., nuteistųjų B. S., U. B. ir K. Ž. gynėjų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3B. S. (B. S. ) pripažintas kaltu ir nuteistas:

4pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“ veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda;

5pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“ veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda;

6pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“ veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL dydžio (9 412,65 Eur) bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė 300 MGL dydžio (11 295,18 Eur) bauda, nustatant šią baudą savanoriškai sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikiant teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

8Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas B. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikoma, kad B. S. paskirtą bausmę – 300 MGL dydžio (11 295,18 Eur) baudą, atliko.

9Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo B. S. nuspręsta konfiskuoti 140 741,62 Eur.

10E. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

11pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“ veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda;

12pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“ veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda;

13pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“ veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL dydžio (9 412,65 Eur) bauda.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė 300 MGL dydžio (11 295,18 Eur) bauda, nustatant šią baudą savanoriškai sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikiant teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

15Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo E. U. nuspręsta konfiskuoti 140 741,62 Eur.

16U. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 75 MGL dydžio (3 765,06 Eur) bauda, nustatant šią baudą savanoriškai sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikiant teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

17K. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 75 MGL dydžio (3 765,06 Eur) bauda, nustatant šią baudą savanoriškai sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikiant teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

18S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

19pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 175 MGL dydžio

20(6 588,86 Eur) bauda;

21pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 50 MGL dydžio

22(1 882,53 Eur) bauda.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda, nustatant šią baudą savanoriškai sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikiant teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

24Iš nuteistųjų E. U., B. S., J. P. C. M. ir V. V. solidariai priteista 193 771,45 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Swedbank lizingas“.

25Iš nuteistųjų E. U., B. S., U. B., K. Ž. ir J. P. C. M. solidariai priteista 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Swedbank lizingas“.

26Iš nuteistųjų E. U., B. S., S. M. ir J. P. C. M. solidariai priteista 439 926,05 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui AB „SEB bankas“.

27Iš nuteistųjų E. U., B. S., S. M. ir J. P. C. M. solidariai priteista 237 289,72 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Nordea F. L.“.

28Iš nuteistojo S. M. priteista 50 172,45 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Nordea F. L.“.

29Iš nuteistojo B. S. priteista 1 886,44 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

30Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. P. C. M. (J. P. C. M.) ir V. V., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

32I.

33Bylos esmė

341.

35B. S. , E. U., J. P. C. M., U. B., K. Ž. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad B. S., E. U., J. P. C. M., turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą – lizingo bendrovėms priklausantį turtą – vilkikus, jų puspriekabes ir kitas transporto priemones, B. S. ir E. U. kartu parengė nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotą grupę sunkiems nusikaltimams (sukčiavimams) vykdyti, grupės nariams numatė užduotis ir vaidmenis, koordinavo jų veiksmus. Vykdant nusikalstamos veiklos planą, 2009 m. spalio–2010 m. kovo mėn. E. U. Lietuvoje surado krovinių pervežimo paslaugas teikiančias įmones – UAB „xxxx“, UAB „xxxx“, UAB „xxxx“, kurios sutarčių pagrindu valdė lizingo bendrovėms (UAB „Swedbank lizingas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea F. L.“) priklausančias transporto priemones, tačiau nepajėgė vykdyti įsipareigojimų (mokėti įmokų) pagal finansines lizingo sutartis, ir jas nutraukus, transporto priemones privalėjo grąžinti savininkams, su parduodamų įmonių akcininkais V. V., K. Ž. bei U. B., S. M. susitarė, kad jie transporto priemonių savininkams negrąžins, o apgaule, t. y. nuslėpdami nuo lizingo bendrovių, maskuodami įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais, pagal sutartas sąlygas transporto priemones perduos akcijas įgijusiam, Lietuvoje negyvenančiam užsienio valstybės piliečiui. Tuo tarpu B. S. ir Ispanijos Karalystėje gyvenantis J. P. C. M. susitarė kad J. P. C. M., neketindamas tęsti įmonių veiklos, pasirašys įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir tokiu būdu fiktyviai taps įmonių akcininku, paskirs save įmonių direktoriumi, perims įmonių valdomas transporto priemones, B. S. ir J. P. C. M. kartu organizavo ir vykdė perimtų transporto priemonių perregistravimą ir realizavimą už Lietuvos Respublikos ribų, o būtent:

362009 m. spalio 28 d. V. V. namuose ( - ), dalyvaujant B. S. ir E. U., V. V., būdamas UAB „xxxx“, įm. k. xxxxx, įregistruotos ( - ), vieninteliu akcininku, įmonei dėl sunkios finansinės padėties nepajėgiant vykdyti įsipareigojimų (mokėti įmokų) pagal finansines lizingo sutartis dėl transporto priemonių valdymo ir naudojimo, ir UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2009 m. birželio 8 d. nutraukus finansinio lizingo sutartis su UAB „xxxx“ ir pareikalavus sumokėti įsiskolinimus bei grąžinti lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, siekdamas, kad UAB „xxxx“ išvengtų sutarčių pagrindu atsiradusių turtinių prievolių, pagal iš anksto suderintas transporto priemonių perdavimo bei pristatymo už Lietuvos Respublikos ribų sąlygas, apgaule, t. y. nuslėpdamas nuo transporto priemonių savininkės UAB „Swedbank lizingas“, maskuodamas įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu, suprasdamas, kad įmonės veikla tęsiama nebus, su jam nežinomu, pirmą kartą matomu, Lietuvoje negyvenančiu Ispanijos Karalystės piliečiu J. P. C. M. pasirašė 2009 m. spalio 28 d. UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. V. už

3717 000 Eur, iš kurių gavo 7 000 Eur, pardavė J. P. C. M. 100 procentų įmonės akcijų ir įsipareigojo perduoti pirkėjui transporto priemones, bei perdavė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis (2006 m. kovo 30 d.

38Nr. LT030916, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047760, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047761, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047762, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047763, 2007 m. gegužės 29 d.

39Nr. LT053375, 2007 m. liepos 11 d. Nr. LT056167, 2007 m. lapkričio 13 d. Nr. LT063908 ir 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. LT066507) UAB „xxxx“ naudotas ir valdytas 9 transporto priemones, kurių neapmokėta vertė – 243 852,13 Eur:

401) automobilį ,,M. B. E270“, valst. Nr. ( - ) VIN WDB2100161B386685 –

414 493,65 Eur;

422) vilkiką ,,Volvo FH 12500“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CDA03B351308 –

4335 708,90 Eur;

443) vilkiką ,,Volvo FH 12460“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CDA03B350713 –

4532 551,28 Eur;

464) puspriekabę ,,Kogel“, valst. Nr. ( - ), VIN WK0SNC02420702138 – 9 708,27 Eur;

475) puspriekabę ,,Kogel“, valst. Nr. ( - ), VIN WK0SNC02420704396 – 9 708,27 Eur;

486) vilkiką ,,Volvo FH“, valstybinis Nr. ( - ) VIN YV2A4CDAX33348965 –

4940 825,96 Eur;

507) vilkiką ,,Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CEA43B343646 – 35 811,51 Eur;

518) vilkiką ,,Volvo FH 12 460 XL“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CEAX2A544908 –

5237 217,13 Eur;

539) Vilkiką ,,Volvo FH 12 460 XL“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CEA43B340570 –

5437 827,16 Eur.

55Per kelias dienas, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, transporto priemonės buvo nugabentos į nežinomą vietą Vokietijoje bei kitas nenustatytas vietas už Lietuvos Respublikos ribų ir be savininko UAB „Swedbank lizingas“ žinios bei sutikimo realizuotos, o savininkui neapmokėta turto vertė neatlyginta. Tokiu būdu, B. S., E. U. ir J. P. C. M., veikdami organizuotoje grupėje, ir bendrai su organizuotai grupei nepriklausančiu V. V., B. S., E. U. savo ir kitų grupės narių naudai, J.P.C. M. kitų grupės narių naudai apgaule įgijo didelės – 243 852,13 Eur vertės svetimą turtą bei UAB „xxxx“ naudai išvengė didelės – 243 852,13 Eur vertės turtinės prievolės transporto priemonių savininkui UAB „Swedbank lizingas“. V. V., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., E. U. ir J. P. C. M., apgaule UAB „xxxx“ naudai išvengė didelės – 243 852,13 Eur vertės turtinės prievolės transporto priemonių savininkei UAB „Swedbank lizingas“.

562010 m. sausio 25-27 d. (tiksliai laikas nenustatytas), kavinėje „Laikraštis“, esančioje ( - ), dalyvaujant E. U., tarpininkaujant S. K., kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nesuprato, B. S. koordinuojant veiksmus telefonu, U. B. ir K. Ž., būdami UAB „xxxx“, įm. k. xxxx, įregistruotos ( - ), akcininkais, o U. B. ir direktoriumi, įmonei dėl sunkios finansinės padėties nepajėgiant vykdyti įsipareigojimų (mokėti įmokų) pagal finansines lizingo sutartis dėl transporto priemonių valdymo ir naudojimo bei gavus UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. sausio 5 d. pretenziją su įspėjimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo iki 2010 m. sausio 22 d. arba sutarties nutraukimo, siekdami, kad UAB

57„xxxx“ išvengtų sandorių pagrindu atsiradusių turtinių prievolių, pagal iš anksto suderintas transporto priemonių perdavimo sąlygas, apgaule, t. y. nuslepiant nuo transporto priemonių savininko – UAB „Swedbank lizingas“, maskuojant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu, suprasdami, kad įmonės veikla tęsiama nebus, U. B. ir K. Ž. su jiems nežinomu, pirmą kartą matomu, Lietuvoje negyvenančiu Ispanijos Karalystės piliečiu J. P. C. M. pasirašė 2010 m. sausio 25 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad K. Ž. už 1 Lt (0,29 Eur) ir U. B. už 1 Lt (0,29 Eur) pardavė J. P. C. M. po 50 procentų turimų UAB „xxxx“ akcijų, bei be rašytinio perdavimo–priėmimo akto, J. P. C. M. perdavė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis (2007 m. sausio 4 d.

58Nr. LT044165, 2007 m. sausio 22 d. Nr. LT043598, 2006 m. lapkričio 8 d. Nr. LT041557, 2006 m. balandžio 12 d. Nr. LT031586, 2005 m. birželio 22 d. Nr. LT019831, 2005 m. birželio 22 d. Nr. LT019830 ir 2007 m. sausio 9 d. Nr. LT044581) UAB „xxxx“ naudotas ir valdytas 7 transporto priemones, kurių neapmokėta vertė – 214 992,86 Eur:

591) vilkiką ,,DAF FT FX105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MSOE748183 – 35 769,50 Eur;

602) vilkiką ,,DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MSOE772849 –

6144 137,47 Eur;

623) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MSOE745995 – 35 705,48 Eur;

634) vilkiką ,,DAF FT XF 95.430 SUPER SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E717564 – 24 130,49 Eur;

645) vilkiką ,,IVECO STRALIS AS 440S48“, valst. Nr. ( - ) VIN WJMM1VUJ004303799 – 18 503,39 Eur;

656) vilkiką ,,IVECO STRALIS AS 440S48“, valst. Nr. ( - ) VIN WJMM1VUJ004304174 – 18 451,33 Eur;

667) vilkiką DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E751035 –

6738 295,20 Eur.

68Per kelias dienas, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, transporto priemonės buvo nugabentos į nežinomą vietą Vokietijoje bei kitas nenustatytas vietas už Lietuvos Respublikos ribų, ir be savininko UAB „Swedbank lizingas“ žinios bei sutikimo realizuotos, o savininkui UAB „Swedbank lizingas“ neapmokėta turto vertė neatlyginta. Tokiu būdu, B. S., E. U. ir J. P. C. M., veikdami organizuotoje grupėje, ir bendrai su organizuotai grupei nepriklausančiais U. B. ir K. Ž., B. S. ir E. U. savo ir kitų grupės narių naudai, J. P. C. M. kitų grupės narių naudai apgaule įgijo didelės – 214 992,86 Eur vertės svetimą turtą bei UAB „UK Transport“ naudai išvengė didelės – 214 992,86 Eur vertės turtinės prievolės transporto priemonių savininkui UAB „Swedbank lizingas“. U. B. ir K. Ž., veikdami bendrininkų grupe su E. U. ir J. P. C. M., apgaule UAB „xxxx“ naudai išvengė didelės – 214 992,86 Eur vertės turtinės prievolės transporto priemonių savininkei UAB „Swedbank lizingas“.

692010 m. vasario 19 d., kavinėje „Laikraštis“, esančioje ( - ), dalyvaujant E. U., tarpininkaujant S. K., kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nesuprato, B. S. koordinuojant veiksmus telefonu, S. M., būdamas UAB „xxxx“, įm. k. xxxx, įregistruotos ( - ), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, įmonei dėl sunkios finansinės padėties nepajėgiant vykdyti įsipareigojimų (mokėti įmokų) pagal finansinės nuomos sutartis dėl transporto priemonių valdymo ir naudojimo, ir AB „SEB lizingas“ nuo 2009 m. lapkričio 14 d., o UAB „Nordea F. L.“ nuo 2010 m. vasario 2 d. nutraukus finansinio lizingo sutartis su UAB „xxxx“ ir pareikalavus sumokėti įsiskolinimus bei atitinkamai per 3 ir 5 dienas grąžinti lizingo bendrovėms nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, siekdamas, kad UAB „xxxx“ išvengtų šių sutarčių pagrindu atsiradusių prievolių ir gautų turtinės naudos, pagal iš anksto suderintas transporto priemonių perdavimo bei pristatymo už Lietuvos Respublikos ribų sąlygas, apgaule, t. y. nuslepiant nuo transporto priemonių savininkų – AB „SEB lizingas“ ir UAB „N. F. lizingas“, maskuojant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu, suprasdamas, kad įmonės veikla tęsiama nebus, su jam nežinomu, Lietuvoje negyvenančiu Ispanijos Karalystės piliečiu J. P. C. M. pasirašė 2010 m. vasario 19 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad S. M. už 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pardavė J. P. C. M. 100 procentų UAB „xxxx“ akcijų, ir 2010 m. vasario 19 d. perdavimo–priėmimo aktą, kurio prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodomos 68 transporto priemonės, bei dalies transporto priemonių neįtraukus į perdavimo aktą J. P. C. M. perdavė: AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis (2006 m. vasario 15 d. Nr. L2006-020063, 2006 m. vasario 15 d. Nr. L2006-020064, 2006 m. liepos 24 d. Nr. L2006-070046, 2006 m. liepos 24 d. Nr. L2006-070048, 2007 m. vasario 7 d. Nr. L2006-020027, 2007 m. vasario 7 d. Nr. L2006-020028, 2007 m. vasario 7 d. Nr. L2007-020029, 2007 m. kovo 15 d. Nr. L2007-030048, 2007 m. kovo 15 d. Nr. L2007-030049, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. L2007-080055, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. L2007-080056, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. L2007-080142, 2008 m. vasario 11 d. Nr. L2008-020032, 2008 m. vasario 11 d. Nr. L2008-020033) UAB „Transmota“ naudotas ir valdytas 67 transporto priemones, kurių neapmokėta vertė – 2 945 788,53 Eur:

701) puspriekabę ,,Lamberet SR 01 XL-Y SEMIFRIGO“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11748 – 23 953,15 Eur;

712) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11858 – 28 561,71 Eur;

723) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11860 – 28 561,71 Eur;

734) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11861 – 28 561,71 Eur;

745) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11862 – 28 561,71 Eur;

756) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11863 – 28 561,71 Eur;

767) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11864 – 28 561,71 Eur;

778) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11866 – 28 561,71 Eur;

789) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11867 – 28 561,71 Eur;

7910) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11868 – 28 561,71 Eur;

8011) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3F71R15765 – 35 977,28 Eur;

8112) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3F71R15766 – 35 977,28 Eur;

8213) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3F71R15770 – 35 977,28 Eur;

8314) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3F71R15771 – 36 174,62 Eur;

8415) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12092 – 36 174,62 Eur;

8516) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12093 – 36 174,62 Eur;

8617) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12095 – 36 174,62 Eur;

8718) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ) BK 605, VIN VM3LVFS3E71R12096 – 36 174,62 Eur;

8819) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12097 – 37 346,36 Eur;

8920) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12098 – 37 346,36 Eur;

9021) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12099 – 37 346,36 Eur;

9122) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12100 – 37 346,36 Eur;

9223) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E71R12102 – 37 346,36 Eur;

9324) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033550 – 39 105,39 Eur;

9425) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033551 – 39 105,39 Eur;

9526) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033552 – 39 105,39 Eur;

9627) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033553 – 39 105,39 Eur;

9728) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033554 – 39 105,39 Eur;

9829) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033555 – 39 105,39 Eur;

9930) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033556 – 39 105,39 Eur;

10031) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033557 – 39 105,39 Eur;

10132) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033558 – 39 105,39 Eur;

10233) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000005033559 – 39 105,39 Eur;

10334) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SCS 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSM00000003105237 – 21 954,53 Eur;

10435) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E764026 – 58 242,82 Eur;

10536) vilkiką ,,DAF FT XF95“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E716932 –

10631 139,10 Eur;

10737) vilkiką ,,DAF FT XF95“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E718423 –

10832 062,05 Eur;

10938) vilkiką ,,DAF FT XF95.430S“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E732578 –

11036 667,75 Eur;

11139) vilkiką ,,DAF FT XF95.430S“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E732797 –

11236 667,75 Eur;

11340) vilkiką ,,DAF FT XF95.430S“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E732973 –

11436 667,75 Eur;

11541) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757941 – 56 976,18 Eur;

11642) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757684 – 56 976,18 Eur;

11743) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757686 – 56 976,18 Eur;

11844) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757687 – 56 976,18 Eur;

11945) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757392 – 56 976,18 Eur;

12046) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757399 – 56 976,18 Eur;

12147) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E763829 – 58 239,57 Eur;

12248) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E763791 – 58 239,57 Eur;

12349) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E764018 – 58 239,57 Eur;

12450) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZ68W100607 – 51 632,79 Eur;

12551) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZX8W100609 – 51 632,79 Eur;

12652) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZ38W100614 – 51 632,79 Eur;

12753) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZ78W100616 – 51 632,79 Eur;

12854) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZ98W100620 – 51 632,79 Eur;

12955) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZ48W100623 – 51 632,79 Eur;

13056) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH06ZZ18W100630 – 51 632,79 Eur;

13157) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E78716 – 56 873,70 Eur;

13258) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E787163 – 56 873,70 Eur;

13359) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E806832 – 64 756,01 Eur;

13460) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E809569 – 64 756,01 Eur;

13561) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E809782– 64 756,01 Eur;

13662) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810371 – 64 756,01 Eur;

13763) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810368 – 64 756,01 Eur;

13864) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810399 – 64 756,01 Eur;

13965) vilkiką ,,DAF FT XF105“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810389 –

14070 247,72 Eur;

14166) vilkiką ,,DAF FT XF105“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E811663 –

14273 854,07 Eur;

14367) puspriekabę ,,S. C. SPR 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSMS6080000871070 – 20 501,30 Eur, bei UAB „Nordea F. L.“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis (2005 m. gegužės 13 d. Nr. 20050387, 2005 m. gegužės 13 d. Nr. 20050388, 2005 m. birželio 10 d. Nr. 20050527, 2005 m. birželio 10 d. Nr. 20050528, 2005 m. birželio 10 d. Nr. 20050529, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20050721, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20050722, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20050723, 2005 m. spalio 10 d. Nr. 20050849, 2006 m. balandžio 24 d. Nr. 20060293, 2006 m. birželio 14 d. Nr. 20060451, 2007 m. gegužės 15 d. Nr. 20070459, 2007 m. birželio 12 d. Nr. 20070412) UAB „xxxx“ naudotas ir valdytas 13 transporto priemonių, kurių neapmokėta vertė – 437 886,30 Eur:

1441) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11755 – 15 132,51 Eur;

1452) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11754 – 15 132,51 Eur;

1463) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11753 – 15 132,51 Eur;

1474) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11752 – 15 132,51 Eur;

1485) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN VM3LVFS3E61R11751 – 15 132,51 Eur;

1496) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E724572 – 28 340,38 Eur;

1507) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E736749 – 48 296,83 Eur;

1518) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E736911 – 48 296,83 Eur;

1529) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ67M482804 – 50 172,45 Eur;

15310) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ87M483114 – 50 172,45 Eur;

15411) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ27M478216 – 59 590,44 Eur;

15512) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ67M478221 – 59 590,44 Eur;

15613) lengvąjį automobilį ,,M. B. ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN WDD2193751A003898 – 17 763,93 Eur.

157Per kelias dienas ar savaites, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, transporto priemonės buvo nugabentos į automobilių aikšteles Vokietijoje, Kapellen m. bei kitas nenustatytas vietas už Lietuvos Respublikos ribų, ir be savininkių AB „SEB lizingas“ bei UAB „Nordea F. L.“ žinios ir sutikimo realizuotos, o savininkėms AB „SEB lizingas“ bei UAB „Nordea F. L.“ neapmokėta turto vertė neatlyginta. Susitarimo su transporto priemones perėmusiais bendrininkais pagrindu 2010 m. vasario 22 d. į UAB „xxxx“ banko sąskaitą ( - ) AB DNB banke, kurią 2010 m. vasario 22 d. įgaliojimo pagrindu valdė S. M., buvo pervesta 124 000 Eur. Tokiu būdu, B. S., E. U. ir J. P. C. M., veikdami organizuotoje grupėje, ir bendrai su organizuotai grupei nepriklausančiu S. M., B. S. ir E. U. savo ir kitų grupės narių naudai, J. P. C. M. kitų grupės narių naudai apgaule įgijo didelės – 3 383 674,83 Eur vertės: AB „SEB lizingas“ – 2 945 788,53 Eur, UAB „Nordea F. L.“ – 437 886,30 Eur, svetimą turtą, bei UAB „xxxx“ naudai išvengė tokio pat dydžio didelės vertės turtinių prievolių transporto priemonių savininkėms AB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea F. L.“. S. M., veikdamas bendrininkų grupe su E. U. ir J. P. C. M., apgaule UAB „xxxx“ naudai išvengė didelės – 3 383 674,83 Eur vertės turtinių prievolių transporto priemonių savininkams: AB „SEB lizingas“ – 2 945 788,53 Eur, UAB „Nordea F. L.“ – 437 886,30 Eur bei UAB „xxxx“ naudai įgijo didelės – 1 240 00 Eur vertės svetimą turtą.

1582.

159Be to, S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „xxxx“, įm. k. xxxxx, įregistruotos ( - ), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonei 2007 m. birželio 12 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 20070412 su UAB „Nordea F. L.“ pagrindu patikėtą turtą – savivartį ,,MAN TGA 41.400“, valst. Nr. ( - ), VIN WMAH39ZZX7M482692, kuriuo įmonė turėjo teisę naudotis ir už tai savininkui – lizingo davėjui UAB „Nordea F. L.“ privalėjo kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio turto išpirkimo įmokas, pažeisdamas sutartį, be lizingo davėjo leidimo, pagal paties pasirašytą 2009 m. sausio 28 d. nuomos sutartį Nr. 4/2009 ir jos priedus Nr. 1/5 „Nuomos dalyko specifikacija“ bei Nr. 5/6 „Nuomos dalyko priėmimo – perdavimo aktas“, savivartį MAN išnuomojo ir perdavė naudotis Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „xxx“, įregistruotai ( - ). Nuo 2009 m. gegužės 25 d. UAB „xxxx“ nemokant lizingo įmokų pagal finansinės nuomos sutartį, ir šią nuo 2010 m. vasario 2 d. lizingo davėjui vienašališkai nutraukus, savivarčio MAN savininkui negrąžino, jo neapmokėtos vertės – 50 172,45 Eur nesumokėjo, o apie savivarčio perdavimą RAB „xxx“ ir buvimo vietą UAB „Nordea F. L.“ neinformavęs, 2010 m. vasario 19 d. UAB „xxxx“ akcijas pardavė kitam asmeniui. Tokiu būdu, S. M. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą – UAB „Nordea F. L.“ priklausantį didelės – 50 172,45 Eur vertės turtą.

160II. Apeliacinių skundų argumentai

1613.

162Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį išteisinti. Tuo atveju, jeigu šis prašymas nebus patenkintas, nuteistasis prašo dėl procesinių pažeidimų bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

163Nurodo, kad UAB „xxxx“ buvo vienintelis akcininkas ir direktorius, įmonės veiklą sėkmingai vykdė 8 metus, tačiau dėl pasaulinės krizės veikla pradėjo strigti ir atsirado mokėjimų vėlavimai lizingo bendrovėms, taip pat įmonės, kurios turėjo skolų jo įmonei už suteiktas paslaugas, todėl UAB „xxxx“ susidarė finansinių sunkumų. Jis bendravo su bankais dėl mokėjimų atidėjimo ar paskolos refinansavimo, be to, ieškojo įmonės pirkėjų ar investuotojų. Tai buvo daroma viešoje erdvėje, per tarpininkus, konkrečiai per S. K.. Pastarasis atvyko į biurą, kalbėjo, paprašė finansinių įmonės dokumentų. Iš S. K. suprato, kad įmonės dokumentai buvo rodomi keliems potencialiems pirkėjams, iš jų ir J. P. C. M.. Paaiškėjus konkrečiam pirkėjui, buvo ruošiami priėmimo–perdavimo dokumentai, kurie po pirkimo–pardavimo sutarties buvo perduoti naujam savininkui J. P. C. M.. 2010 m. vasario 19 d. Klaipėdos bare „Laikraštis“ įvyko akcijų pirkimo–pardavimo sandoris. Prieš tai su S. K. jis kalbėjo apie tai, kad įmonė yra skolinga darbuotojams, tiekėjams, valstybei, todėl ją ir pardavinėjo, nes reikėjo papildomų investicijų, be to, derybų metu jis nurodė sąlygą – dalį pinigų pervesti į įmonės sąskaitą tam, kad galėtų sumokėti darbuotojams, tiekėjams ir valstybei. Tai ir buvo padaryta, o teismui apie tai buvo pateikti rašytiniai duomenys, be to, apklausti įmonės darbuotojai patvirtino, kad po įmonės pardavimo su jais buvo atsiskaityta. Nuteistasis S. M. nurodo ir tai, kad buvo įsitikinęs, jog naujas akcininkas J. P. C. M. savo kapitalą investuos į įmonę ir susisieks su bankais. Galbūt jis tai jau ir buvo padaręs, nes prieš maždaug dvi savaites per tarpininką S. K. jam buvo pateikti prašomi įmonės dokumentai. Be to, nuteistasis suprato, kad J. P. C. M. yra ne vienas investuotojas, o dar yra asmuo, kuris finansuoja įmonės pirkimą. J. P. C. M., kaip ir tarpininkas, buvo atvykęs į įmonės buveinės vietą Palangoje. Apeliantas buvo paprašytas atlikti dokumentų, reikalingų tolesnei įmonės veiklai, vertimą į ispanų kalbą, todėl buvo įsitikinęs, kad jie toliau dirbs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Po sutarties pasirašymo elektroniniu ir registruotu laišku jis pranešė kreditoriui (bankui) apie tai, kad pardavė įmonės akcijas ir perdavė turto priėmimo–perdavimo aktą.

164Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino, kad prieš įmonės akcijų pardavimą jis ne kartą vedė derybas su banku dėl įmonės tolimesnės ateities ir abiems šalims tinkamiausio ir naudingiausio sprendimo, be to, jis vykdė ir visas banko nustatytas papildomas sąlygas – pasirašė 600 000 Eur laidavimo sutartį, bankui 4–5 mėnesius mokėjo po 50 000 Eur, po to ir po 70 000 Eur. Nors vykdė šiuos reikalavimus, tačiau bankas vis tiek nutraukė sutartis. Sutartys buvo nutraukiamos kelis kartus, po to buvo jų atnaujinimai ir bankai nedraudė atlikti sandorius, susijusius su įmonės akcijomis. Be to, akcijoms nebuvo jokio arešto, nebuvo uždraustas akcijų „judėjimas“, o įmonės naujam savininkui jis perdavė įmonės dokumentus ir balanse nurodytą turtą bei informavo apie kreditorinius įsipareigojimus bankams, nurodė visų transporto priemonių buvimo vietas. Todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis negalėjo parduoti įmonės akcijų. Be to, naujam įmonės savininkui tinkamai perdavė visus vilkikus, išskyrus vieną automobilį „MAN“, kuris dėl gedimų buvo likęs Rusijoje. Apie pastarąją transporto priemonę naujas įmonės savininkas buvo informuotas.

165Nuteistasis teigia, kad derybos dėl įmonės veiklos tęstinumo vyko su J. P. C. M., dalyvaujant jo vertėjui ir jį lydintiems asmenims. J. P. C. M. pareiškė, kad jam lietuvių darbuotojai (vairuotojai) yra nereikalingi, tuomet jie pasirašė įgaliojimą, nes J. P. C. M. paaiškino, kad per vieną dieną negali atleisti žmonių, kad tam reikia laiko. Po akcijų pardavimo, gavus pavedimą, buvo atsiskaityta su vairuotojais, tiekėjais. Pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį J. P. C. M. sumokėjo jam pinigus už akcijas. Jis pats ar jo įgaliotas asmuo nerengė jokių įmonės pirkimo dokumentų, nes neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo kokie papildomi reikalavimai galėjo būti parduodant akcijas užsienio piliečiui. Jo nuomone, tuo metu nereikėjo ir jokios notarinės sutarties, o pakako rašytinės sutarties, pasirašytos pirkėjo ir pardavėjo. Sutartį parengė teisininkas R. Z., kuris tai patvirtino teisme, be to, jam niekas nenurodė, kad jis surašė ir parengė neteisėtą dokumentą, jog dokumentas yra apgaulingas siekiant apgauti kreditorių. Analogiškas dokumentas buvo paruoštas ir pasirašytas advokatės R. Č. kontoroje dėl UAB „xxxx“. Nei vienu atveju kreditoriai (civiliniai ieškovai) ar teisėsaugos institucijos dėl šių dokumentų parengimo neturėjo jokių pretenzijų dokumentus parengusiems teisininkams. Dokumentus vertė vertėjas, kuris atvyko su pirkėju. Tarp šių dokumentų buvo ir priėmimo–perdavimo aktas, kuriame buvo surašyti visi automobiliai ir šie visi automobiliai turėjo būti grąžinti lizingo bendrovei. Nuteistojo nuomone, nėra numatyta kur turi būti pasirašyti dokumentai ir kur turi būti registruota įmonė, todėl nesutinka su teismo nuomone, kad tai, jog kaime registruota įmonė buvo parduota pasirašant sutartį Klaipėdoje, rodo ketinimus apie apsimestinį sandorį. Be to, toks teismo teiginys yra nelogiškas, nes teisme buvo nustatyta, kad tai buvo padaryta prie teisininko, kuris ruošė dokumentus, gyvenamosios ir darbo vietos. Faktas, kad jis 2010 m. vasario 25 d. iš UAB „xxx“ UAB „xxx“ vardu užsakė aktų ir aktų priedų vertimus iš lietuvių į ispanų kalbą įrodo, kad jis buvo įsitikinęs tuo, jog vyksta normalus sandoris ir pirkėjas toliau vykdys veiklą, nes jam buvo reikalingi įmonės dokumentai ispanų kalba.

166Nuteistojo S. M. nuomone, teismas turėjo padaryti besąlygišką išvadą dėl jo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, remiantis šiais rašytiniais įrodymais: 2010 m. vasario 26 d. jis informuoja AB „SEB lizingas“, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi vienintelis UAB „xxx“ akcininkas S. M. įmonės akcijas pardavė Ispanijos Karalystės piliečiui J. P. C. M.; jis taip pat informuoja, kad buvo pasirašytas ir perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį naujasis UAB „xxxx“ savininkas įsipareigojo iki 2010 m. kovo 1 d. grąžinti transporto priemones. Apelianto nuomone, jis visiškai įvykdė savo pareigas ir tinkamai informavo kreditorių, kuris tik 2010 m. rugsėjo 3 d. AB „SEB lizingas“ raštu „Dėl laidavimo sutarties vykdymo“ kreipėsi į jį, kaip UAB „xxxx“ laiduotoją, pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. laidavimo sutartį ir nurodė iki 2010 m. rugsėjo 13 d. sumokėti 600 000 Lt nustatytų nuostolių, nors jau 2010 m. gegužės 17 d. pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ pareiškimą UAB „xxxx“ iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto byloje pranešimai buvo siunčiami naujajam direktoriui ir įmonės savininkui pagal naują įmonės buveinę. Tik 2010 m. balandžio 8 d. UAB „Nordea F. L.“ pareiškimu kreipėsi dėl savo turto ir tai buvo padaryta nurodant įmonės adresą Vėjų g. 39, Palanga, o tuo metu jis negalėjo niekaip įtakoti įmonės veiklos, nes nebuvo akcininkas ir neužėmė jokių ten pareigų. Be to, nuosprendyje išdėstyti duomenys apie atliktus mokėjimus po akcijų pardavimo tik patvirtina, jog sandoris buvo teisėtas ir jis sąžiningai vykdė įsipareigojimus atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir darbuotojais. Iš dokumentų matosi, kad tai jis ir darė ir po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes šios aplinkybės jam nebuvo žinomos, tame procese jis nedalyvavo, kadangi pranešimai buvo siunčiami nauju adresu naujam įmonės savininkui ir vadovui.

167Apeliantas pažymi, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo kaltės pagal

168BK 184 straipsnio 2 dalį, teismas vadovavosi įrodymais, kurie nebuvo patikrinti ir ištirti teisiamojo posėdžio metu. Be to, nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina jo kaltės. Dėl šios nusikalstamos veikos įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nes teismas visus jo prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ir liudytojų apklausos atmetė, o dokumentai ir liudytojų parodymai buvo perskaityti, todėl jis neturėjo galimybės užduoti klausimus liudytojams ir taip apsiginti nuo jam pareikšto kaltinimo. Be to, civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl, pasak nuteistojo, jam liko neaišku, kur yra automobilis, kodėl jis buvo išnuomotas, apdraustas ir registruotas tokių įmonių ir organizacijų, kurių jis nežino. Teismas neišsiaiškino, kas ir kada suklastojo dokumentą, kurio kopija buvo pateikta į baudžiamąją bylą, kur ant seno įmonės blanko yra jo parašas, kai įmonė buvo registruota kitu adresu ir jis nebuvo įmonės direktorius ir akcininkas. Taip pat teismas neįvertino, kad jis nurodytu metu nebuvo įvažiavęs į Rusijos Federacijos teritoriją. Be to, nuosprendyje nurodyti dokumentai pasirašyti 2011 metais.

169Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 19 d. tarp S. M., vienintelio UAB „xxxx“ akcininko, kaip pardavėjo, iš vieno pusės, ir J. P. C. M., kaip pirkėjo, iš kitos pusės, sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sudarant šį sandorį, jo tikslas buvo išvengti atsakomybės dėl turtinės prievolės. Šiuo atveju bankams kreditorinius įsipareigojimus turėjo juridinis asmuo ir apeliantas, todėl galėjo pasielgti paprastai ir suprantamai bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, nes iš bylos matosi, kad nėra nustatyta, jog sunki finansinė padėtis įmonėje susidarė dėl tyčinių ir neteisėtų direktoriaus ar akcininko veiksmų ir tai buvo galima padaryti 2009 metais. Tuo atveju įmonei būtų atliekamos įstatyme numatytos bankroto procedūros. Tačiau norėdamas išgelbėti įmonę apeliantas, kaip fizinis asmuo, 2009 m. banko reikalavimu pasirašė 600 000 Lt laidavimą. 2010 m. vasario 19 d. pasirašytas sandoris nepanaikina laidavimo, todėl tuo atveju, jeigu įmonė nesugebės atsiskaityti su bankais, tai dėl įmonės skolų išieškojimas bus nukreiptas į jį, kaip fizinį asmenį, todėl tokiu atveju jam apsimestinis sandoris, kad juridinis asmuo išvengtų prievolių buvo nereikalingas ir tik būtų pabloginęs situaciją, nes išieškojimas būtų nukreiptas į jį, kaip fizinį asmenį, kas ir buvo padaryta. Priešingai, po sandorio sudarymo apeliantas atsiskaitinėjo su darbuotojais ir kitais kreditoriais tam, kad tai netrukdytų įmonės veiklai. Tam į UAB „xxxx“ sąskaitą buvo pervesta 124 000 Eur.

170Nuteistasis S. M. nurodo, kad jo veiksmuose nėra BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nurodoma, kad jo veiksmuose nebuvo apgaulės, nes jis pats pranešė apie įvykdytą akcijų pirkimą–pardavimą, nurodė naują įmonės savininką, įmonėje pasikeitė tik akcininkai, o kreditoriaus turtas liko jo nuosavybėje, tai parodo nepakeisti techniniai automobilių pasai, taip pat iš registrų centro matosi, kad UAB „xxxx“ liko kaip automobilių naudotojas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad įmonės teritorijoje keliasdešimt automobilių vienu metu nebuvo, nes šie automobiliai buvo naudojami teikiant pervežimo paslaugas. Nebuvo nustatyti jokie apelianto nusikalstami veiksmai, išskyrus tai, kad dėl krizės įmonė laiku negalėjo atsiskaityti pagal lizingo sutartis. Jam nėra inkriminuota, kad būtent jis atliko neteisėtą transporto priemonių registraciją Olandijoje ir Vokietijoje, nors tokios aplinkybės, pasak nuteistojo, galėtų būti vertinamos kaip vengimas prievolių ir kreditoriui priklausančio turto paslėpimas ir pasisavinimas. Nuteistojo S. M. nuomone, skoloje buvo ne jis, o įmonė UAB „xxxx“, kuriai buvo iškelta bankroto byla. Nė vienas kreditorius nesikreipė į bankroto administratorių su prašymu peržiūrėti sandorius, iš jų ir akcijų pardavimo sandorį, neprašė ir pripažinti turto ar dokumentų perdavimą neteisėtu. Nuteistasis S. M. nurodo ir tai, kad jis neturėjo tyčios padaryti nusikaltimą, nes po sandorio jis atsiskaitinėjo su įmonės darbuotojais ir kreditoriais, tai buvo jo, kaip fizinio asmens, laidavimas už įmonės skolas. Jis neturėjo jokio tikslo išvengti ar panaikinti turtinės prievolės, o jis, kaip fizinis asmuo, skolingas liko pagal laidavimo sutartį.

171Nuteistasis S. M. nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis sukčiavo veikdamas bendrininkų grupe. Iki sandorio sudarymo jis nebuvo pažįstamas nei su vienu iš nuteistųjų, su jais jis nebendravo ir dėl nieko nesitarė. Jis nežinojo ką ir kaip darys naujasis įmonės savininkas. Be to, apeliantas nekalba ispaniškai, todėl niekaip negalėjo susitarti su J. P. C. M.. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad pats J. P. C. M. nežinojo ir nesuprato automobilių teisinės registracijos ypatumų ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijoje bei Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, neaišku su kuo apeliantas sukčiavo bendrininkų grupe, kokie buvo bendrininkų susitarimai ir kokiais veiksmai jie pasiekė tokį susitarimą. Apeliantas mano, kad teismas turėjo atskirai vertinti jo ir J. P. C. M. atliktus veiksmus ir įvykdytus nurodymus. Be to, teismas neįvertino, kad tokį sandorį, priešingai nei J. P. C. M., jis sudarė pirmą kartą. Nors sandorio pasirašymo vietą (kavinę) teismas įvertino kaip netinkamą teisėtam sandoriui pasirašyti, tačiau ne tik šį sandorį, bet ir kitus J. P. C. M. sandorius, pasirašytus tinkamoje advokatų kontoroje, teismas pripažino neteisėtais. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad Kauno apygardos teismas analogiško sandorio, kurio viena šalis buvo J. P. C. M., sudarymo aplinkybes įvertino kaip civilinius santykius ir bylą nutraukė.

172Apeliantas nurodo, kad visi jo ir gynėjo prašymai iškviesti byloje nurodytus asmenis, išreikalauti rašytinius duomenis, susijusius su BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, teismo buvo atmesti, nors šiais tinkamai neištirtais duomenimis teismas vadovavosi ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o UAB „Nordea F. L.“ civilinį ieškinį, nors jo atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, tenkino visiškai.

173Nuteistojo nuomone, teismo išvados yra prieštaringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, šios išvados padarytos tik prielaidų ir spėjimų pagrindu, o ne ištirtų ir netirtų įrodymų pagrindu, todėl teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose ir tai sukliudė teismui visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes ir jame neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Be to, vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nuteistojo nuomone, šių įstatymo reikalavimų teismas nesilaikė, o pripažindamas jį kaltu, teismas pažeidė šio įstatymo nuostatas. Be to, neišsamiai ištyręs bylos aplinkybes teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla reikalavimas, draudžiantis esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra įstatymo nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

1744.

175Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių. Taip pat prašo atmesti civilinius ieškinius ir panaikinti turto konfiskavimą.

176Dėl UAB „xxxx“ akcijų pardavimo teismas padarė išvadą, kad jau J. P. C. M. atvykimo į Lietuvą metu apeliantas žinojo, jog J. P. C. M. bus fiktyviu pirkėju, taip pat jis žinojo, kad J. P. C. M. nesuprato dėl ko atvyko į Lietuvą, nesuprato, kas yra lizingas, taip pat ir to ką galima daryti ir nedaryti su perduotais automobiliais, be to, teismo nuomone, apeliantas žinojo, jog automobiliai bus nuvairuoti į Vokietiją ir bus suklastoti automobilių dokumentai ir šie bus perduoti įmonėms Olandijoje. Su tokia teismo išvada nuteistasis E. U. nesutinka, nes byloje nėra tokių duomenų. Nėra jokių dokumentų, taip pat liudytojų parodymų, elektroniniu būdu susirašinėjimų ar telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gautų duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų tokį teismo vertinimą. Be to, nėra ir duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip užuominą apie tokius jo ketinimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas agitavo pirkti ar parduoti UAB „xxxx“ akcijas, V. V. ar B. S. žadėjo iš sandorio kokį nors pelną ar kitą naudą, sukūrė ar pateikė planą dėl šios įmonės akcijų įsigijimo ar tolimesnių veiksmų, sudarė ar kitaip dalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, po šios sutarties sudarymo domėjosi įmonės, jos turto likimu ir pasekmėmis, dalyvavo organizuojant automobilių pervežimą į užsienį, organizavo ar kitaip dalyvavo šių automobilių realizavimo procese užsienyje, taip pat nėra duomenų, kad jis pažinojo nors vieną Vokietijos pilietį, automobilių perpardavinėtoją, ir su jais bendravo. Apeliantas seniai pažinojo verslininką B. S., kartu su juo vykdė prekybą automobiliais, be to, jis buvo UAB „xxx“ direktorius, o B. S. – šios įmonės akcininkas. Teismas nepagrindė, dėl ko jo veiksmus – B. S. prašymu surasti įmones, norinčias parduoti akcijas, pasiteiravimo V. V., ar jis norėtų parduoti savo įmonę, jo prašymas advokato parengti sandorį, pasitikimas į Lietuvą atvykusių J. P. C. M. ir B. S., pasirūpinimas teisinėmis ir vertimo paslaugomis – įvertino kaip susitarimą padaryti nusikaltimą ir nusikalstamus veiksmus.

177Dėl UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ akcijų pardavimo nuteistasis E. U. nurodo, kad nuo pat pirmų apklausų parodė, jog su UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ akcijų pirkimu–pardavimu nieko bendro neturėjo ir neatliko jokių veiksmų šių įmonių savininkams parduodant įmonių akcijas. Jis nepažinojo šių įmonių savininkų (K. Ž., U. B. ir S. M.), su jais susitikęs nebuvo, jiems jokių pasiūlymų neteikė, iš jų jokių dokumentų neėmė ir niekam tokių neperdavė. Patys įmonės „xxx“ savininkai K. Ž. ir U. B. teisme parodė, kad pasiūlymą parduoti įmonę gavo iš liudytojo S. K., su kuriuo ir derino pardavimo sąlygas, jam perdavė įmonės dokumentus, o jį, E. U., pirmą kartą pamatė kavinėje „Laikraštis“, kai į sandorio pasirašymo vietą atvežė J. P. C. M.. Jie parodė, kad apeliantas sėdėjo prie kito staliuko. Prie akcininkų staliuko dokumentus žiūrėjo ir juos tvarkė teisininkas R. Z., vertėjas R. Ū. ir J. P. C. M., o jis tame procese nedalyvavo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir S. M.. Nors S. K. parodė, kad apie tai, jog Ispanijos verslininkai ieško Lietuvoje parduodamų įmonių, užsiimančių transporto veikla, sužinojo iš apelianto, tačiau tokių įmonių ieškoti ėmėsi pats savarankiškai. Apie tai, kad UAB „xxx“ savininkai ketina parduoti įmonės akcijas sužinojo iš liudytojo V. G.. Tą patvirtino pats V. G.. Liudytojas S. K. parodė, kad jis pats kreipėsi su pasiūlymu parduoti įmones į UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ savininkus, su jais derino sandorių sąlygas. Jokių kitų duomenų apie apelianto santykius, susijusius su įmonių „xxx“ ir UAB „xxxx“ pardavimu, byloje nėra. Be to, pažymima, kad ir pats J. P. C. M. nenurodė, jog jis, E. U., buvo kontaktinis asmuo ir padėjo rengiant minėtų įmonių pirkimo–pardavimo sąlygas.

178Nuteistojo nuomone, teismas neįvertino prieštaravimų tarp nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikto įrodymų vertinimo. Įmonės akcijų pardavėjams K. Ž., U. B. ir S. M. bei tarpininkui liudytojui S. K. pripažinus faktines aplinkybes, kad būtent iš S. K. įmonės savininkai gavo pasiūlymus parduoti įmones, su juo derino sandorių sąlygas, tik su juo bendravo sandorių parengimo metu, o tuo tarpu akcininkai nepažinojo E. U., be to, jis pats nuo pirmos apklausos nurodė, kad UAB „xxx“ ir „xxxx“ atstovų nepažinojo, tačiau teismas pagrindė kaltinimą ne tik jam dalyvavus rengiant nurodytų įmonių akcijų pardavimo sandorius, bet ir tai, jog jis buvo susitaręs su J. P. C. M., taip pat ir UAB „xxx“ ir „xxxx“ savininkais, kad kartu su akcijomis, nuslepiant nuo lizingo bendrovių, maskuojant įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais, transporto priemones perduos pirkėjui Ispanijos piliečiui J. P. C. M. ir jos bus išvežtos į užsienį ir ten be automobilių savininkų žinios bus realizuotos tretiesiems asmenims ir tokiais veiksmais savo ir kitų grupės narių naudai jis įgis didelės vertės svetimą turtą, kurį valdė UAB „xxx“ir UAB „xxxx“ bei padės joms išvengti didelės vertės turtinės prievolės transporto priemonių savininkams. Teismas nepašalino prieštaravimų ir nepateikė duomenų, kaip tai buvo daroma, jeigu jis įmonių atstovų nepažinojo, fizinio kontakto su akcijų pardavėjais neturėjo, o bendravimas internetu ar telefonu nenustatytas. Nors teismas nurodo, kad apeliantas visus veiksmus atliko per S. K., tačiau to nepagrindžia bylos įrodymai, o pats S. K. paneigė, jog veiksmus, susijusius su minėtų įmonių savininkais, atliko prašomas ar kitaip veikiamas apelianto.

179Dėl apelianto santykių su UAB „xxx“ nuteistasis nurodo, kad iš duomenų visumos, įvykių eigos teismas padarė hipotetinę išvadą, jog 203 500 Eur ir 28 067,94 Lt E. U. A. G. R. neperdavė. Išdėstytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, byloja, jog minėtas pinigines lėšas perėmė E. U. ir į Lietuvą, laikytina, būtent tuo tikslu atvykęs B. S.. Tačiau teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis padarė tokią išvadą. Nors teismas nurodo, kad aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, jog UAB „xxx“ kaip bendrovę apeliantas pagal susitarimą su B. S., įgijo turint konkretų ir aiškiai apibrėžtą tikslą – naudojantis UAB „xxx“ sąskaita išgryninti už transporto priemones gautas finansines lėšas“, tačiau kuo grindžiamas tokio egzistavimo faktas nuosprendyje nenurodė. Teismas padarė tik prielaidą, kad A. G. R. jokių sandorių šios įmonės vardu nesudarė ir su sąskaitoje esančiais finansais jokios sąsajos neturi, todėl A. G. R. buvo tik formalus UAB „xxx“ akcininkas ir direktorius, nes byloje nėra duomenų, ar UAB „xxx“ akcininkas ir direktorius buvo sudaręs šios įmonės vardu sandorius ar tokių sandorių nebuvo, taip pat, ar jis turėjo sąsajas su įmonės sąskaitoje gautais pinigais ar neturėjo. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu tirta nebuvo. Teismo išvada, kad UAB „xxx įgyta ir nusikalstamiems tikslams panaudota B. S. ir jo, E. U., pastangomis ir veiksmais bei tai, jog jis disponavo ir valdė šios įmonės finansinius srautus sąskaitoje ir įmonės banko kortelę, kuria atsikaitė ir už viešbutį, kuriame gyveno A. G. R., bei kurą, padaryta remiantis ne įrodymais, o nuolaidžiaujant prokuroro pozicijai, nes tokią išvadą paneigia bylos dokumentai.

180Nuteistasis iš B. S. 2010 m. vasario mėn. gavo pasiūlymą ispanų verslininkams parduoti dar vieną įmonę. Jis iš kitų asmenų įsigijo jau įsteigtą įmonę UAB „xxx“. Įsigijo tam, kad transportu užsiimančią įmonę įsteigti ar įsigyti Lietuvoje buvo būtina licencija, kuri Lietuvoje kainavo 500 Eur, o Ispanijoje daugiau kaip 15 000–20 000 Eur. Apeliantas turėjo tokią licenciją, kuri pateikta į bylą. Todėl jis tikėjosi iš įmonės pirkimo–pardavimo sandorio gauti finansinės naudos. 2010 m. vasario 8 d. įsigijęs įmonę UAB „xxx“, apeliantas pateikė visus įmonės duomenis, įskaitant ir banko sąskaitas, B. S., kuris turėjo šiuos duomenis perduoti būsimajam pirkėjui A. G. R.. Iš bylos matosi, kad tai ir buvo padaryta. Perdavus parduodamos įmonės „xxx“ duomenis į Ispaniją, 2010 m. vasario 25 d. Ispanijos įmonė „xxxx“ pervedė 60 000 Eur į UAB „xxx“ įmonės banko sąskaitą. Jis pažinojo šios įmonės savininką liudytoją I. G. A., todėl toks pervedimas įtarimų jam nesukėlė, nes žinojo, jog pinigai pervesti ekskavatoriaus pirkimui Lietuvoje. Dėl šio pardavimo sąlygų su pardavėju I. G. A. buvo susitaręs internetu. Ekskavatoriaus pirkimui jis nuėmė 58 000 Eur, apiforminęs kasos išlaidų orderiu, o sandoriui neįvykus, grąžino šią sumą atgal apiforminęs finansinę operaciją kasos pajamų orderiu. Tai patvirtina byloje pateiktas 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderis Nr. 1 bei A. G. R. ir I. G. A. apklausa. Tada 2010 m. vasario mėn. pabaigoje į Lietuvą atvyko įmonės pirkėjas A. G. R. ir 2010 m. kovo 3 d. su juo buvo pasirašyta UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurią parengė advokatai, o ne jis. Nors A. G. R. tapo vieninteliu įmonės akcininku ir direktoriumi, tačiau reikėjo atlikti dar keletą teisinių veiksmų, todėl paprašytas jis, E. U., įmonėje pasiliko laikinai dirbti vadybininku ir sudarė darbo sutartį. Nors A. G. R. tapus įmonės akcininku ir direktoriumi į įmonės sąskaitą buvo pervestos didelės pinigų sumos iš užsienio, tačiau tai buvo daroma be jo žinios. Be to, jam nėra žinoma ir jis nėra susijęs su tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 iki 2010 m. kovo 22 d. užsienio pirkėjams, pirkusiems krovininius automobilius, buvo pateiktos apmokėjimui UAB „xxx“ sąskaitos, kai tuo metu šios įmonės akcininkas ir direktorius buvo J. P. C. M., kuris šią įmonę buvo įsigijęs iš B. S. 2009 m. lapkričio 4 d. Apie tai, kad dalis pinigų buvo pervesta į UAB „xxx“, panaudojant UAB „xxx“ vardu išrašyta sąskaitą, kurioje buvo nurodyta įmonės „xxx“ banko sąskaitos numeris, jam irgi nebuvo žinoma, nes tai buvo atlikta UAB „xxx“ akcininku ir direktoriumi tapus A. G. R.. Byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių duomenų. Nuteistasis E. U. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog A. G. R., tapęs įmonės direktoriumi, iš karto negavo banko leidimo naudotis UAB „xxx“ banko sąskaita, o pinigai, kaip matosi iš bylos medžiagos, jam buvo reikalingi nedelsiant, jis naudojosi juo, E. U., kuris buvo įdarbintas įmonėje vadybininku ir neaiškindamas jam priežasčių ar motyvų, duodavo jam nurodymus išimti pervestus pinigus iš UAB „xxx“ banko sąskaitos ir pateikti jam. Pats A. G. R. parodė, kad įmonę surado ir pasiūlė pirkti V. Pinigų pervedimus atliko jis (A. G. R.), taip pat jis grynaisiais išėmė visus pinigus, kurie buvo įnešti į kitą sąskaitą. Sąskaitos numerį, kur įnešti pinigus, nurodė Saulius. A. G. R. pasirašė dokumentus, įgalinančius pavedimus. Skunde nuteistasis E. U. nurodo, kad šioje A. G. R. veiksmų stadijoje jis suabejojo tuo, kad, ar būdamas įmonės vadybininku direktoriaus nurodymu jis turi teisę imti iš banko pinigus, todėl kreipėsi į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę „A. C.“. Šios įmonės specialistai paaiškino, kad tokiu atveju jis privalo gauti įmonės kasos pajamų orderį su direktoriaus A. G. R. parašu, nes tik tokiu būdu jis įrodytų, jog UAB „xxx“ pinigų nepasisavino, o įnešė į įmonės kasą. UAB „xxx“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą surašė ir pasirašė UAB „A. C.“ vadovė ir pirkėjas A. G. R.. Perimdamas įmonę A. G. R. su UAB „A. C.“ vadove pasirašė už 2010 m. kovo 1 m.–2010 m. kovo 31 d. dokumentų ir kasos knygos priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad įmonės kasos likutis yra 702 644,80 Lt (203 500 Eur). Šis dokumentų perdavimo–priėmimo aktas pateiktas į bylą. Visi kasos pajamų orderiai, patvirtinantys išgrynintų pinigų perdavimą į įmonės kasą ir tai, kad orderiuose pasirašė įmonės direktorius A. G. R., yra pateikti į bylą. Šie dokumentai yra teisėti, atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir šiems dokumentams jokių pastabų nenurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažymoje. Nuteistasis E. U. nurodo ir tai, kad be kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų sumų nėra jokios kitos pinigų sumos, kurią jis būtų pasisavinęs ar netinkamai įforminęs įmonės vardu.

181Nuteistojo E. U. nuomone, negalima laikyti bendrininkavimu tokių jo veiksmų, kai jis nesuvokė, kad savo veiksmais, t. y. įmonių įsigijimu, jų perpardavimo Ispanijos verslininkams, advokato suradimu sandoriams parengti, pavėžėjimo iki sandorio šalių susitikimo vietos paslauga, viešbučių užsakymu, jis padeda daryti kitiems asmenims nusikaltimą, nes paties jo veiksmų motyvai ir tikslai atliekant nurodytus veiksmus nebuvo nusikalstami, o byloje nėra duomenų, kurių pagrindu gali būti įrodytas susitarimas tarpusavyje dėl bendros nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad jis žinojo ar bent suvokė, jog pasirašius sandorio šalims įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, vėliau šių akcijų pirkėjas J. P. C. M. nepraneš ir nederins lizingo sutarčių su automobilių savininkais – lizingo bendrovėmis, kad vėliau Vokietijoje bus sufalsifikuoti automobilių registracijos dokumentai ir jie bus parduoti tretiesiems asmenims. Byloje nėra ir nebuvo net užuominų, nei vieno liudytojo net hipotetinių parodymų, kad apie tai jam buvo žinoma, ar tai, jog jis nors kiek suvokė apie pirkėjo tikslus ir veiksmus įsigijus įmonių akcijas.

182Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje teismas neatskleidė būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės esmės bei turinio jo veiksmuose, o tik formaliai išdėstė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir nepasisakė, kokios konkrečios aplinkybės rodo buvus jo tyčią, panaudojant apgaulę, siekiant įgyti svetimą turtą ar išvengti kitiems asmenims turtinės prievolės. Priešingai, iš bylos matosi, kad jo galimai neteisėtus veiksmus, t. y. sukčiavimo organizavimą, patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pažymima, kad nors baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik atskirų jo paslaugų Ispanijos verslininkams suteikimo egzistavimas, tačiau šių veiksmų pavojingumą nuosprendyje teismas preziumavo.

183Pasak nuteistojo E. U., įmonių akcininkai V. V., K. Ž., U. B. ir S. M. niekaip negalėjo, kaip teigia teismas, perduoti J. P. C. M. turto, nes jie jo neturėjo. Turtas iš akcininkų nei savo, nei kitų naudai nebuvo įgytas, nes akcininkai šio turto neturėjo. Be to, atsižvelgiant į lizingo sutartis, pasirašytas šių įmonių savininkų, lizingo bendrovės perdavė jiems teisę valdyti, t. y. naudotis, transporto priemonėmis savo komercinėje veikloje, o ne teisę jomis disponuoti. Įmonių akcininkai V. V., K. Ž., U. B. ir S. M., pasirašydami savo įmonių akcijų pardavimo sutartis, šių sutarčių pagrindu Ispanijos piliečiui perdavė tik teisę naudotis transporto priemonėmis, o ne disponuoti jomis. Todėl, teismo vertinimas, kad šių sutarčių pagrindu pirkėjui buvo perduotos transporto priemonės, o ne teisė valdyti transporto priemones turėtų, būti vertinamas kaip ydingas, nes neatitinka realiems teisiniams santykiams.

184Nuteistasis E. U. nurodo ir tai, kad teismas neatsiejo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Toks klausimas net nebuvo vertinamas nuosprendyje, nors gynyba buvo pateikusi visus pagrindus tokiam klausimui kelti ir jį vertinti – nuteistųjų pasirašyti skolų vekseliai, nekilnojimo turto įkeitimai, skolininkų elgesys nesiimant priemonių žalai išieškoti iš įkeisto turto ir pan. Skunde nurodoma, kad lizingo sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių, kiekvienų atveju privalo išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas, kokiomis sąlygomis kilę civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius, ypač tai atvejais, kai šiuos pagrindus kelia kaltinamųjų gynyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K- P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nuteistojo nuomone, svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-287-449/2016.

185Teismas prie bylos prijungė Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 3 d. nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 3T-952 nutraukti, Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. S-287-919/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016 m.

186liepos 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. S-958-319/2016. Nurodytoje byloje dėl tų pačių veiksmų, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, dėl tų pačių veiksmų – pateikto pasiūlymo parduoti akcijas, advokato suradimo – jis, E. U., buvo apklaustas liudytoju ir jam jokia nusikalstama veika nebuvo inkriminuota. Be to, nurodytoje byloje analogišką įtariamojo veiką Kauno apygardos prokuratūra kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. U. nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. S-958-319/2016, kurioje buvo nagrinėjamos analogiškos veikos.

187Skunde nuteistasis nurodo, kad šioje byloje buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą, teismas rėmėsi neleistinais būdais gautais įrodymais, iškreipė teisme apklaustų liudytojų parodymų turinį, taip pat pažeidė nuosprendžių surašymo taisykles. Todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, byloje padaryta esminių BPK pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas 4 kartus liudytoju, nė vienoje apklausoje jam nebuvo suteiktas specialaus liudytojo statutas, o iš karto po apklausos jam buvo pareikšti įtarimai. Tai reiškia, jog visus 4 kartus jis davė parodymus prieš save. Byloje nėra duomenų, jog jis raštu sutiko duoti parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalį, nes šių BPK normų taikymo būtinybės niekas nesvarstė. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas grubiai pažeidžiant BPK normas. Be to, atsižvelgiant į BPK 183 straipsnį šioje byloje jis buvo ir liudytojas, ir įtariamasis. Apeliantas nurodo, kad principas draudžiantis versti duoti parodymus prieš save įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvienam asmeniui teisė į teisingą procesą garantija, o Europos Žmogaus T. T. praktikoje yra išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. U. nuomone, formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai paneigti to, kad įtarimai jam galėjo būti pareikšti po liudytojo apklausos, ir tai, kad jis pats apklausų metu turėjo pagrindą manyti, jog jo klausiama apie galimai nusikalstamus jo veiksmus. Apklausiant jį buvo pagrindas taikyti BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes iš jau aptartų duomenų akivaizdu, kad jam galėjo būti pareikšti įtarimai dėl minėtų apklausų metu tiriamų aplinkybių. Pažymėtina, kad dar iki jo, kaip liudytojo, 2010 m. balandžio 27d. apklausos, 2010 m. balandžio 8 d. buvo priimta Klaipėdos apylinkės teismo nutartis dėl kratos atlikimo jo gyvenamojoje vietoje ir ši krata buvo atlikta prieš jo, kaip liudytojo, apklausą. Ši aplinkybė, patvirtina, kad jo atžvilgiu jau iki pirmos apklausos buvo imtasi baudžiamojo proceso veiksmų, kurie buvo pagrįsti įtarimu dalyvavus nusikalstamoje veikoje, todėl vėlesnėse vykusiose jo, kaip liudytojo, apklausose buvo grubiai pažeistos BK 80 straipsnio 1dalies 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuteistasis nurodo, kad jam pareiškus įtarimus, jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis, tačiau be advokato, nors advokato dalyvavimas įtariamojo apklausoje buvo būtinas pagal BPK 51straipsnio l dalies 4 punktą. 2013 metais įtarimai buvo įteikti įtariamajam

188J. P. C. M. ir 2013 m. lapkričio 11 d. jis įtariamuoju buvo apklaustas dalyvaujant kartu ir jo gynėjui. J. P. C. M. ir jo parodymai iš esmės skyrėsi viso ikiteisminio tyrimo metu, todėl vėliau apklausiant jį įtariamuoju BPK 51 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Net ir tuo atveju, kai jis įtariamojo protokole pasirašė, jog jis atsisako gynėjo, jam ne tik, kad nebuvo išaiškintos tokio atsisakymo nuo gynėjo galimos pasekmės, bet ir sutinkamai su nurodyta baudžiamojo proceso norma, tyrėjas privalėjo užtikrinti, jog jo, kaip įtariamojo, apklausoje gynėjas dalyvautų, nes toks gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

189Nuteistasis teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo tendencingas. Atliekant asmens atpažinimą pagal nuotraukas, UAB „xxx“ buvusiems savininkams K. Ž. ir U. B. buvo pateiktos 4 nuotraukos, tarp kitų asmenų buvo ir jo nuotrauka. Šio atpažinimo metu nepateikus jiems S. K. nuotraukos, kuris buvo pagrindinis asmuo ir tarpininkas derinant pardavimo sąlygas ir atliekant visus kitus veiksmus, susijusius su UAB „xxx“ pardavimu, buvę įmonės savininkai negalėjo tiksliai identifikuoti pagrindinio, su jais bendravusio įmonės pardavimo klausimais asmens S. K., todėl buvo suklaidinti ir neteisingai tyrėjos atlikto procesinio veiksmo pasekmėje davė klaidingus parodymus, kad būtent nuotraukoje nurodytas apeliantas buvo pagrindinis, įmonės pardavimui dokumentus rengęs ir sąlygas derinęs, tarpininkas. Aplinkybę, kad šio asmens atpažinimo iš nuotraukos metu U. B. ir K. Ž. tyrėja G. Š. galėjo užduoti menamus klausimus, pripažino ir pati tyrėja teisme. Jau pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas apie galimai pažeistą jo teisę į gynybą, tačiau skundžiamame nuosprendyje apie tai teismas nepasisakė. Pasak nuteistojo, teismas pažeidė nuosprendžių surašymo taisykles, nes apsiribojo tik tirtų faktų ir liudytojų parodymų išvardijimu, bet neatliko jokios įrodymų analizės ir nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis grindžiama jo kaltė. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, o nuosprendį pagrindė prielaidomis, todėl padarė esminius

190BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

191Apeliantas nurodo, kad AB ,,SEB banko“, AB „Swedbank“ ir AB „N. B.“ civiliniai ieškiniai turi būti atmesti arba palikti nenagrinėtais. Iš bylos duomenų nėra tiksliai aišku, ar civiliniai ieškovai, susigrąžinę automobilius ir juos realizavę, išnuomoję automobilius nuteistųjų vadovaujamoms įmonėms, patyrė žalą. Jeigu civiliniai ieškovai patyrė žalą, tai jų dydis civiliniuose ieškiniuose yra nurodomas abstrakčiai, neįvertinant galutinių automobilio realizavimo materialinių pasekmių ir jų santykio su deklaruojama nuteistųjų veiksmais padaryta žala. Pavyzdžiui, AB „N. B.“ prie patikslinto ieškinio pridėtoje žalos detalizavimo lentelėje nurodyti duomenys – savivarčių automobilių identifikaciniai numeriai ir apibendrinti įsipareigojimų pagal sutartis likučiai, AB SEB banko ieškinio prieduose nurodyti duomenys – 2012 m. kovo 22 d. – yra bylos nagrinėjimo datai netikslūs, prieštaringi ir painūs, be to, turto objektų draudimo datos nurodytos net iki 2015 m. gegužės mėnesio. Be to, civiliniai ieškiniai neturėjo būti patenkinti ir dėl to, kad per du metus nagrinėjant šią bylą teisme civiliniai ieškovai nesugebėjo pateikti teismui civilinius ieškinius pagrindžiančių dokumentų, kurie atitiktų įstatymų reikalavimus ir kuriais teismas galėtų remtis tikrinant ieškinių pagrįstumą. Pavyzdžiui, dokumentų kopijos bylos 3 tomo 63–75, 76–188 lapuose, 4 tomo 1–22 lapuose, 10 tomo 141–178 lapuose nepatvirtintos, todėl šiais dokumentais vadovautis nebuvo galima; raštas

1924 tomo 83 lape nepasirašytas ir nenurodytas raštą pasirašantis asmuo, o dokumentai 91–109 lapuose nepasirašyti ir jų kopijos nepatvirtintos; kiti dokumentai 9 tomo 13–199 lapuose nepatvirtinti įgalioto asmens parašu. Teisme gynyba prašė vertinti šių dokumentų tinkamumą civilinių ieškinių pagrindimui, tačiau teismas to neįvertino.

193Nuteistasis E. U. nesutinka ir su 140 741,62 Eur konfiskavimu ir nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „xxx“ kasoje, kurios pinigais išimtinę teisę disponuoti turėjo tik įmonės direktorius A. G. R., joje esančiais pinigais turėjo įgaliojimus naudotis ir B. S., ir jis, E. U.. Iš byloje pateiktų dokumentų matosi, kad pinigai iš UAB „xxx“ banko sąskaitos buvo perduotos į įmonės kasą, finansines operacijas apiforminus kasos pajamų orderiais, kuriuos pasirašė A. G. R., kuris to neneigė. Iš banko išrašo matosi, kad likusius pinigus banko sąskaitoje išsigrynino pats A. G. R.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių teismo išvadą apie B. S. ir jo, E. U., teises ar galimybes naudotis UAB „xxxx“ banko sąskaita. Tokių aplinkybių nenurodė ir įmonės savininkas S. M., šio klausimo bylos nagrinėjimo metu nekėlė bei tuo nekaltino ir prokuroras. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai įvertino baudžiamojo poveikio priemonės faktinį taikymo pagrindą.

1945.

195Nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria B. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir B. S. išteisinti.

196Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei paremtas prielaidomis. Priimdamas šį nuosprendį, teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę į teisingą teismą, taip pat pažeidė ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Skunde dėstoma apie nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 44 straipsnio 5 ir 6 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Europos Žmogaus T. T. sprendimas byloje Barbera, Messeque ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83, 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai remiantis prielaidomis ir duomenimis, kurių negalima patikrinti, nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teismas pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus reikalavimus, nes skundžiamas nuosprendis neatitinka šių pamatinių, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių, reikalavimų, bet ir yra prieštaringas. Teismas nepasisakė dėl dalies ištirtų įrodymų vertinimo, pasak apeliantų, akivaizdu, kad remiantis tik dalimi liudytojų ir įtariamųjų parodymais ir nemotyvuotai atmetant kitą, kaltinimui nenaudingą, dalį, nuosprendyje įrodymai buvo vertinami selektyviai. Skunde dėstomos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatos ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus įvertino selektyviai, nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas.

197Apeliantai teigia, kad teismas padarė tik prielaidą dėl organizuotos grupės egzistavimo, be to, nėra įrodymų, pagrindžiančių B. S. dalyvavimą tokioje grupėje. Skunde keliamas klausimas, jeigu buvo išankstinis susitarimas, kodėl J. P. C. M. vyko dokumentų pasirašymui į Lietuvą. Tai galėjo būti atliekama bet kur. Jeigu buvo išankstinis susitarimas, kokiu tikslu samdomas ispanų kalbos vertėjas. Ar organizuotos grupės nariai labiau pasitikėjo pašaliniu žmogumi, R. Ū., nei vienas kitu. Jeigu buvo išankstinis susitarimas, kodėl J. P. C. M. vyko į Vokietiją, vien tam, kad pasirašyti formalų dviejų šalių susitarimą. Jeigu buvo išankstinis susitarimas, koks vyko koordinavimas telefonu sutarčių pasirašymo metu. Be to, ką dar buvo galima koordinuoti, jeigu viskas buvo iš anksto sutarta. Apeliantų nuomone, į visus šiuos klausimus nėra atsakyta, o abejonės nėra pašalintos. Teismas neįvardija, kas konkrečiai atliko kokius inkriminuojamos grupės narių veiksmus, neįvardija įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

198Teismas nustatė, kad E. U. UAB „xxxx“ surado tiesiogiai pats, o UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ – per tarpininką S. K.. Taip pat nustatė, kad informaciją apie šias transporto įmones E. U. teikė B. S., tačiau nenurodė įrodymų, patvirtinančių šią išvadą, nes jų nėra. Teismas, darydamas šią išvadą, rėmėsi išimtinai E. U. parodymais, kurie tame pačiame nuosprendyje įvardijami kaip vertintini kritiškai ir akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms. Pats B. S. teisme parodė, kad E. U. jam tokios informacijos neteikė, o apie UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ akcijų pardavimo sandorius visiškai nežinojo. Tuo tarpu E. U. parodė, kad tokią informaciją teikė B. S.. Tarp šių nuteistųjų parodymų yra prieštaravimai, kurių teismas nepašalino. Teismas neargumentavo, kodėl vadovavosi E. U. parodymais, o atmetė B. S. parodymus, nors jokių patvirtinančių įrodymų, kad tokia informacija buvo perduota, byloje nėra. Teismo išvada, kad E. U. iš advokatu kontoros, ruošusios sandorio dokumentus, paėmė deponuotus 10 000 Eur, kuriuos pats tiesiogiai perdavė B. S., grindžiama irgi E. U. parodymais, kurie, kaip minėta, įvardijami kaip vertintini kritiškai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nuteistojo E. U. parodymus, kad 10 000 Eur jis perdavė B. S.. Priešingai, E. U. tiesiogiai bendravo su J. P. C. M., o jų susitikimuose ir vykusiuose sandoriuose B. S. nedalyvavo. Pats B. S. parodė, kad pinigai jam perduoti nebuvo. Tokie prieštaravimai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pašalinti nebuvo. Pažymėtina, kad E. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi, o duodamas parodymus teisme jis atsisakė atsakinėti į klausimus, todėl jo parodymai nėra išsamūs. Tuo tarpu B. S. parodymai visada buvo nuoseklūs ir išsamūs.

199Teismas nustatė, kad pasirašant UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tiesiogiai dalyvavo ir sandorio šalimi nesantis B. S., taip pat nustatė, jog, nors ir netiesiogiai, bet B. S. dalyvavo ir UAB „xxx“ bei UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo procese, sutartis pasirašantis J. P. C. M. su B. S. nuolat bendravo telefonu. Teismas padarė išvadą, jog šioje pirminėje nusikalstamos veikos stadijoje dalyvavo ir B. S.. Su tokia teismo išvada apeliantai irgi nesutinka. Nurodo, kad pirmojo teiginio atveju teismas selektyviai pateikia įrodymus vertinimui. Tame pačiame nuosprendyje nurodyta, kad 2009 m. spalio 28 d., tuo pačiu metu, kai buvo sudaryta UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, Lietuvoje tarp B. S. ir J. P. C. M. buvo sudaryta ir UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią 2010 m. spalio 28 d. B. S. UAB „xxx“ akcijas pardavė J. P. C. M.. Apeliantų nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad B. S. atvykimo į Lietuvą ir dalyvavimo sandorio metu tikslas buvo ne UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o būtent UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Tai, kad tuo pačiu metu vyko kitas sandoris ir J. P. C. M. paprašė išversti anglišką tekstą į ispanų kalbą, yra įrodymų patvirtina aplinkybė ir niekaip B. S. negali sieti su sandorio pasekmėmis. Kita nuosprendyje konstatuota aplinkybė, kad UAB „xxx“ bei UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių metu J. P. C. M. su B. S. nuolat bendravo telefonu, nėra nustatyta ir patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Šią išvadą darydamas teismas išimtinai vadovavosi J. P. C. M. parodymais, kurie tame pačiame nuosprendyje įvardijami kaip vertintini kritiškai ir akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms. Be to, teismas neatsakė į daugelį klausimų, kodėl buvo pasirinktas koordinavimas telefonu, o nebuvo atvykta asmeniškai. Vertinant UAB „xxxx“ ir UAB „xxxx“ sandorius, akivaizdu, kad UAB „xxxx“ yra daug kartų vertingesnė įmonė, kodėl „organizatorius“ nedalyvavo asmeniškai. B. S. teisme parodė, kad J. P. C. M. su juo apie UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ akcijų pardavimo sandorius nekalbėjo, nei telefonu, nei tiesiogiai, apie šiuos sandorius jis visiškai nežinojo. Tuo tarpu J. P. C. M. parodė, kad veikė B. S. nurodymu ir sandorių metu jam skambino telefonu. Tarp šių nuteistųjų parodymų yra prieštaravimai, kurių teismas nepašalino. Teismas neargumentavo, kodėl vadovavosi J. P. C. M. parodymais, o atmetė B. S. parodymus, nors jokių patvirtinančių įrodymų, kad sandorių metu J. P. C. M. skambintų B. S. byloje nėra. Apeliantai pažymi, kad J. P. C. M. negalėjo paaiškinti, kodėl jis skambino B. S. ir kokius konkrečiai iškilusius klausimus sprendė, kokie buvo B. S. nurodymai iškilusiems klausimams spręsti. Tai, kad B. S. nebuvo susijęs su UAB „xxxx“ akcijų pirkimo sandoriu, iš dalies patvirtina ta aplinkybė, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 5.8. punkto tekstas lietuvių ir anglų kalbomis yra skirtingas. Tik vienintelis B. S. iš sandorio metu buvusių asmenų galėjo iš anglų kalbos išversti į ispanų, todėl, apeliantų nuomone, nėra pašalinta abejonė, kad tekstų skirtumas atsirado būtent siekiant išvengti galimo B. S. vertimo į ispanų kalbą. Tai taip pat patvirtina ir E. U. parodymai, duoti 2010 m. birželio 16 d., kad tuo pačiu metu, kai V. V. jam užsiminė apie norą parduoti bendrovę, Lietuvoje buvo atvykę jo pažįstami B. S. ir J. P. C. M.. Kokiu tikslu jie buvo Lietuvoje, nežino. Jiems jis pasiūlė įsigyti UAB „xxxx“, nes žinojo, kad J. P. C. M. perka transporto įmones.

200Liudytoja R. Č.–V. teisme parodė, kad jai susidarė įspūdis, jog tikrasis UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio organizatorius yra B. S., taip pat nurodė, kad ji su juo kontaktavo telefonu, buvo išsisaugojusi jo telefono numerį, vėliau paskambinus, atpažino iš balso. Tuo tarpu Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. xxxx nurodyta, kad atsakydama į klausimą, ar jai yra žinomas asmuo, kurio vardas ir pavardė B. S., liudytoja

201R. Č.–V. paaiškino, kad vardą B. minėjo J. P. C. M.. Nepamena to pokalbio apie B. konteksto. Atsižvelgiant į tai, apeliantams kyla klausimas, dėl šios liudytojos parodymų teisingumo, ar jos parodymais, duotais teisme, galima vadovautis. Apeliantų nuomone, sprendžiant galimybę remtis šiais parodymais apkaltinamajame nuosprendyje reikia įvertinti šias aplinkybes: V. V., E. U. ir J. P. C. M. buvo advokatės R. Č.–V. klientai ir turėjo su ja pasirašytas teisinių paslaugų teikimo sutartis, su kiekvienu iš jų ji buvo susitikusi po keletą kartų, tuo tarpu B. S. buvo atsitiktinis asmuo, kurį ji matė tik vieną kartą. Pati liudytoja teisme parodė, kad nuo 2005 metų ji teikė paslaugas E. U., o jis būtent ir kreipėsi dėl UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio. R. Č.–V. teisme parodė, kad daugelio sandorio detalių nurodyti negali, nes šį sandorį rengė advokato padėjėjas F. M.. Ji parodė, kad pati vertė sutarties tekstą lietuvių kalba, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip sutartyje numatytas įsipareigojimas pristatyti transporto priemones į pirkėjo nurodytą vietą Vokietijoje (4.2. punktas), esant įtrauktai nuostatai lietuviškame variante, kad lizingo sutartys jau yra nutrauktos (5.8. punktas) ir kodėl pamačiusi aplinkybes, darančias sutarties vykdymą negalimu, nesiėmė jokių veiksmų. Liudytoja parodė, kad UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas R. Č. advokatų kontoroje jai asmeniškai matant pasirašymo faktą ir dalyvaujant V. V., B. S., E. U. bei J. P. C. M., nors nuteistieji V. V.,

202B. S., E. U. ir J. P. C. M. parodė, kad sutartis buvo pasirašyta V. V. namuose. Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į nurodytus liudytojos R. Č.–V. parodymuose esančius prieštaravimus, kyla abejonė, ar šie parodymai nėra įtakoti siekio ginti klientų, su kuriais sudarytos teisinės pagalbos sutartys, interesus.

203Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad transporto priemonių realizavimo kontekste svarbūs A. R. parodymai, jog į atitinkamas Vokietijos institucijas dėl transportą priemonių registravimo ir liudijimų transporto priemonėms išdavimo jis kreipėsi B. S. prašymu, su kuriuo ji supažindino M. S. (M. S.), dėl ko 2010 m. kovo 15 d., dalyvaujant ir B. S. bei M. S., ir buvo pasirašytas susitarimas su J. P. C. M., su kuriuo jį supažindino B. S. ir M. S. ir teismas padarė išvadą, kad pagrindinis asmuo, derinęs transporto priemonių perregistravimo Vokietijoje ir jų gabenimo į Nyderlandus klausimus, buvo B. S.. Apeliantų nuomone, tokia teismo išvada pagrįsta tik prielaidomis. B. S., oficialiai vykdydamas verslą transporto priemonių pirkimo pardavimo srityje, 2010 m. tarpininkavo J. P. C. M. realizuojant transporto priemones pagal pateiktą sąrašą. Pasak apeliantų, visi B. S. veiksmai ieškant klientų ir organizuojant transporto priemonių parengimą realizavimui bei realizavimas buvo atlikti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Ispanijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, šie veiksmai atitiko šių šalių teisinį reglamentavimą, nebuvo nusikalstami ir B. S., kaip transporto priemonių prekybos tarpininko, neperžengė kompetencijos. Teismas nurodė, kad Nyderlandų įmonės „M. T. BV“ direktorius ir vienintelis akcininkas H. T. (H. T.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visus klausimus, susijusius su transporto priemonių pirkimu, jis derino su B. S., taip pat nurodė, kad sąskaitas Nr. 489, 490 ir 491, jam pristatė B. S. ir būtent B. S. nurodė, kad pinigai turi būti pervesti į UAB „xxx“ sąskaitą, o J. P. C. M. vykusiais įvykiais visiškai nesidomėjo, J. P. C. M. sėdėjo atsilošęs ir atrodė, jog pastarajam visiškai neįdomu. Apeliantų nuomone, šio liudytojo parodymus teismas interpretuoja, nes į klausimą, ar jis žino B. S., atsakė, kad nežino, apie jį niekada negirdėjo ir mąsto, jog tai gali būti susiję su asmeniu A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo A. B., o vadovaujamasi tik prielaida, kad tai galėjo būti B. S.. Liudytojas H. T. apklaustas teisme nebuvo, asmens atpažinimo protokolo, kad H. T. būtų atpažinęs B. S. kaip asmenį, bendravusį su juo, byloje nėra. Be to, apeliantams kelia abejonių dėl asmens, buvusio pas H. T. kartu su J. P. C. M., nustatytos aplinkybės: UAB „xxxx“ transporto priemonių valdytojais vokiškuose dokumentuose nurodomi fiziniai asmenys J. P. C. M. ir R. A. S.. Tai, suponuoja, kad nuslepiant tikrąjį savininką – lizingo bendrovę, būtent jie ir gali realizuoti transporto priemones. UAB „xxx“ pateikia sąskaitas už parduodamas transporto priemones, patvirtinant, kad jos nėra priklausančios lizingui, ir neturi kitų įsipareigojimų bei nurodo atsiskaitymus atlikti į UAB „xxx“ sąskaitą. Vilkikų DAF valdytoju nurodomas R. A. S., tačiau jie nurodomi UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. 491. Apeliantams kyla klausimas, ar neturėjo E. A. S., kaip transporto priemonių valdytojas ir pardavėjas vykti į Olandiją, kaip ir J. P. C. M., sudaryti su pirkėjais pirkimo–pardavimo sutarčių, suteikiančių teisę perregistruoti transporto priemones. Be to, neatsakyta, kokie buvo susitarimai tarp R. A. S. ir J. P. C. M.. Liudytoju teisme apklaustas R. A. S. parodė, kad su J. P. C. M. 2010 m. kovo 15 d. pasirašė sutartį, šią sutartį į ispanų kalbą išvertė sekretorė, kuri dirbo biure ir kalbėjo ispaniškai, o pasirašant sutartį B. S. nedalyvavo. Jeigu įvykdyta nusikalstama veika, kas jos sumanytojas ir kas sąmoningi vykdytojai. Šių abejonių teismas nepašalino ir neįvertino aplinkybių, kad sutartis Olandijoje turėjo sudaryti fiziniai asmenys, kurių vardais išduoti transporto priemonių dokumentai, taip pat teismas netyrė, kaip galėjo būti parduodamos transporto priemonės registruotos R. A. S. vardu. Teismas padarė išvadą, kad neneigdamas, jog transporto priemonių perregistravimas Vokietijoje ir transporto priemonių realizavimas Nyderlanduose vyko pasinaudojant jo turimais verslo ryšiais šiose valstybėse, B. S. nurodė, kad tokiu būdu, turėdamas tikslą užsidirbti, jis J. P. C. M. prašymu tik padėjo pastarajam realizuoti transporto priemones. Apeliantų nuomone, tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis tik prielaidomis, kurios neparemtos įrodymais. Nurodo, jog B. S., oficialiai vykdydamas verslą transporto priemonių pirkimo–pardavimo srityje, 2010 m. tarpininkavo J. P. C. M. realizuojant transporto priemones pagal pateiktą sąrašą. Visi B. S. veiksmai ieškant klientų bei organizuojant transporto priemonių parengimą realizavimui ir realizavimą, buvo atlikti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Ispanijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, atitiko šių šalių teisinį reglamentavimą, nebuvo nusikalstami ir neperžengė B. S., kaip transporto priemonių prekybos tarpininko, kompetencijos.

204Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iš bylos duomenų matosi, jog skirtingose užsienio valstybėse galiojantys skirtingi transporto priemonių registravimo, pirkimo–pardavimo procedūras reglamentuojantys įstatymai ir norminiai aktai, veikos padarymo metu, t. y. 2009–2010 m. ne tik galėjo būti žinomi, bet ir buvo žinomi tik B. S., nei E. U., nei J. P. C. M., tarptautinės patirties šioje srityje neturėjo. Apeliantų nuomone, teismas neįvertintino, kad J. P. C. M. buvo įsteigęs kelias įmones, dalis jų bankrutavo, automobilių prekyba jis verčiasi virš 20 metų, prekiavo su įvairiomis šalimis. Teismas taip pat neįvertino liudytojo A. K. parodymų, kad E. U. buvo banko klientas, jis buvo priskirtas aptarnauti šį klientą kaip juridinį asmenį. Jis buvo lizingo klientas, užsiėmė komercine prekyba iš užsienio. Parduodavo transporto priemones Lietuvos vežėjams ir iš Rytų atvykusiems pirkėjams. Teismas neįvertino šio liudytojo teisme duotų parodymų, kad su E. U. tekdavo bendrauti daugiau, nes jis turėjo vadinamą „sandėlio finansavimo“ limitą įsigyti transporto priemonę. Praktiškai, kiek jis pirkdavo transporto priemonių, tiek ir bendraudavo. Bendravo nuo pat darbo pradžios iki pat pabaigos. Tas limitas buvo suteikiamas pagal įmonės veiklą. E. U. buvo įgijęs pasitikėjimą. Be to, teismas neįvertino ir kitų byloje esančių duomenų, kad E. U. ilgą laiką vertėsi krovininiu transporto priemonių prekyba stambiu mastu su daugeliu užsienio šalių. Todėl, prielaida, kad pirkimo–pardavimo procedūras reglamentuojantys įstatymai ir norminiai aktai buvo žinomi tik B. S., yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

205Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaip neatitinkantys išdėstytų bylos aplinkybių ir kaip nelogiški atmestini B. S. argumentai, jog perregistruojant transporto priemones Vokietijoje ir jas realizuojant Nyderlanduose, jis tik atliko J. P. C. M. nurodymus, byloje akivaizdu, kad J. P. C. M. gebėjimų vadovauti ir, juolab, veiklai tarptautiniu mastu, tiesiog neturi. Apeliantai nurodo, kad teismas nepasisakė, dėl ko atmeta įrodymus, kad J. P. C. M. buvo įsteigęs kelias įmones, dalis jų veikia, o dalis – bankrutavo. Jis automobilių prekyba verčiasi virš 20 metų. Neįvertinti ir iš Ispanijos teisingumo ministerijos centrinio nubaustųjų registro duomenys, kad J. P. C. M. du kartus, o vieno teistumo priežastis anuliuota, o antro – verslo dokumentų klastotės nusikaltimas. Pažymoje, esančioje 38 tomo 100-101 lape, nurodyta, kad galutinė atleidimo nuo bausmės data – 2010 m. gruodžio 20 d. Apeliantai nurodo, kad dėl vertimo ir teisinio vertinimo galimų skirtumų sunku suprasti, ar šis terminas reiškia teistumo išnykimą ar bausmės atidėjimo vykdymo termino pasibaigimą, ar dar kitą reikšmę, tačiau akivaizdu, kad jis yra vėlesnis nei šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo data. Apeliantai nurodo, kad jau kartą teistas dėl verslo dokumentų klastotės J. P. C. M. teigia, jog jis pasitikėjo ir pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam nurodydavo, kaip reikalingus pasirašyti, o jis turėdavo tik formaliai pasirašyti, tačiau visur vykdavo asmeniškai, o viską organizavo, asmuo, kuris jam vertėjavo – B. S.. Kaltinimas būtent remia tokią poziciją. Apeliantams nesuprantama, kodėl nebuvo aiškinamasi ką reiškia „galutinė atleidimo nuo bausmės data – 2010 m. gruodžio 20 d.“, ir kelia klausimą, galbūt asmuo buvo neatlikęs bausmės už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką. Nesuprantama, kodėl vieno kaltinamojo parodymams savaime suteikiama didesnė svarba nepatvirtinant jų kitais įrodymais. B. S. atliko oficialų tarpininko vaidmenį naudodamasis savo verslo kontaktais siekdamas iš šios veiklos gauti pelno.

206Dėl UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad 2009 m. spalio 28 d. vienintelio akcininko Ispanijos piliečio, nemokančio ir nesuprantančio lietuviu kalbos J. P. C. M. sprendimas, kurį pastarasis patvirtino savo parašu, surašytas lietuvių kalba. Teismas pažymėjo, kad tiek UAB „xxx“, tiek UAB „xxx“ vienintelio akcininko sprendimai, kaip dokumentai, savo forma ir dėstymu yra visiškai identiški. Todėl teismas nurodė, kad tai logiškai suponuoja, jog minėtus skirtingų įmonių dokumentus paruošė tas pats asmuo ir ne Ispanijos piliečiai J. P. C. M. ar A. G. R.. Apeliantų nuomone, teismas vadovavosi išimtinai J. P. C. M. parodymais ir šiuos įvertino atsietai nuo kitų įrodymų. J. P. C. M. parodymus reikia sugretinti su UAB „xxx“ vienintelio akcininko 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu pakeisti bendrovės buveinės adresą, įstatus ir pavesti F. M. įstatus pateikti VĮ Registrų centrui. Šis sprendimas išverstas į ispanų kalbą bei pasirašytas J. P. C. M.. Taip pat minėtus parodymus reikia sugretinti su veiksmais pavedant advokatės R. Č.–V., su kuria turėjo teisinių paslaugų teikimo sutartį, padėjėjui. Tai, kad dokumentas parengtas sąmoningai, parodo, jog tai įvyko praėjus daugiau nei mėnesiui po UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio. Tai, apeliantų nuomone, patvirtina, kad J. P. C. M. įsigijo ir valdė UAB „xxx“ visiškai suvokdamas savo veiksmus ir atsakomybę, be to, šiais klausimais gaudamas ir teisines paslaugas iš advokatės R. Č. kontoros. Be to, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad J. P. C. M. ir kitų įsigytų bendrovių turtą valdė išimtinai per UAB „xxx“ ir naudodamasis jos rekvizitais. Pasak apeliantų, teismas neįvertino, kad E. U. buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatės R. Č. kontora ir UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo dokumentai buvo parengti būtent jo užsakymu. Jeigu įmonių valdymo dokumentus rengia ta pati advokatų kontora, savaime suprantama, kad šie gali būti praktiškai identiški. Tačiau ta aplinkybė, kad dokumentus rengė advokatų kontora, nepatvirtina, o, priešingai, paneigia, kad pasirašyti dokumentai neatitinka juos pasirašiusių asmenų valios. Skunde nurodoma, kad liudytoja R. Č.–V. parodė, jog dokumentus rengė jos padėjėjas F. M., tačiau šis asmuo nėra apklaustas, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, todėl tikslios dokumentų parengimo aplinkybės nėra nustatytos.

207Nuosprendyje nurodyta, kad esant nustatytai aplinkybei, jog J. P. C. M. nemoka anglų kalbos, logiška, kad UAB „xxx“ sąskaitas Nr. 489, Nr. 490 ir Nr. 491 dėl transporto priemonių pardavimo įmonei „M. T. BV“ anglų kalba paruošė ne J. P. C. M.. Teismui buvo logiška ir tai, kad nurodant šios bendrovės sąskaitą pinigus pervesti į UAB „xxx“ ir nurodė ne J. P. C. M., nes jis jokių sąsajų su UAB „xxx“ neturėjo. Apeliantų nuomone, teismas neįvertino, kad J. P. C. M. UAB „xxx“ valdė visiškai suvokdamas savo veiksmus ir atsakomybę, be to, įmonės valdymo klausimais gaudamas teisines paslaugas iš advokatės. Pasak apeliantų, įmonių tarpusavio įskaitymai yra normali praktika versle, todėl įprastai nekyla klausimų, jeigu viena įmonė nurodo mokėjimą atlikti į kitos įmonės sąskaitą. Skunde nurodama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl, bet koks trečiosios šalies atliktas atsiskaitymas už sandorio šalį, turint vienos iš šalių pavedimą, yra teisėtas ir negali būti nepriimtas kitos šalies, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Jeigu kita šalis su atliktu įskaitymu nesutinka, tai savaime nereiškia, kad atliktas įskaitymas negalioja, apie atliktą įskaitymą būtina informuoti kitą šalį, o pareiga įrodyti, jog kita šalis buvo tinkamai informuota, tenka įskaitymą atlikusiai šaliai, todėl rekomenduojama apie įskaitymą informuoti raštu kaip išsiunčiant rašytinį pareiškimą registruotu paštu ar panašiai. Apeliantų nuomone, šiuo atveju visi atsiskaitymai atlikti laikantis CK nuostatų, sandorio šalys įskaitymus pripažino ir ginčo nekėlė. Be to, kokiu tikslu įskaitymai už UAB „xxx“ sandorius buvo atliekami į UAB „xxx“ sąskaitą gali atsakyti tik J. P. C. M., kuris ir pasirašė nurodymus atlikti įskaitymus. Aplinkybę, kad parašai yra būtent J. P. C. M., patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pasak apeliantų, šiuo atveju nėra esminis klausimas, kas parengė dokumentą, esminiai klausimai yra, kas pasirašė dokumentą ir ar pasirašytas dokumentas atitinka pasirašiusiojo valią. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. P. C. M. asmeniškai pažinojo abu UAB „xxx“ vadovus E. U. ir A. G. R..

208Teismas B. S. kaltę grindžia tuo, jog jo prašymu E. U., kaip jis nurodė, įgijo UAB „xxx“ bei tuo, kad Nyderlandų bendrovės „M. T. BV“ ir „N.C. C.“, kurios verslo ryšiais susijusius su juo (B. S.), pinigus pervedė į UAB „xxx“ sąskaitą. Teismas ir vėl rėmėsi išimtinai E. U. parodymais, kurie tame pačiame nuosprendyje įvardijami kaip vertintini kritiškai ir akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms. Prieštaravimai tarp B. S. ir E. U. parodymų nėra pašalinti. Be to, teismas nenurodė argumentų, dėl ko vadovavosi

209E. U. parodymais, o B. S. parodymus atmetė, nors jokių patvirtinančių įrodymų, kad nurodė įsigyti įmonę, nėra. Tik tas faktas, kad asmuo turi verslo ryšius su viena įmone, pasak apeliantų, negali sieti to asmens su šios įmonės korespondente. Byloje nustatyta, kad J. P. C. M. asmeniškai pažinojo abu UAB „xxx“ vadovus E. U. ir A. G. R., o dėl kokių priežasčių J. P. C. M. vadovaujamos UAB „xxx“ atliekamų sandorių lėšas buvo nurodyta pervesti į UAB „xxx“ sąskaitą, nėra nustatyta. Tai gali paaiškinti tik įmonių vadovai, nors pagal bendrą verslo praktiką, tai nėra neįprasti sandoriai. Teismas nurodė, kad nors B. S. neigia sąsajas su UAB „xxx“, tačiau tokia jo pozicija paneigta nustatytomis aplinkybės, o nustatyta, jog 2010 m. balandžio 2 d. B. S. iš UAB „xxx“ pervesta 154 600 Eur. Šie pinigai buvo pervesti su nuoroda, kad tai pinigų grąžinimas. B. S. teisme parodė, kad taip buvo grąžinti pinigai už neįvykusį sandorį dėl 2 ar 3 vilkikų pirkimo, jam pinigus grąžino E. U. arba J. P. C. M.. Apeliantai nurodo, kad nėra duomenų, paneigiančių įrašo banko pavedime nurodytą aplinkybę, jog buvo vykdomas pinigų grąžinimas. Iš viso UAB „xxx“ banko išrašo matosi, kad visos pinigų grąžinimu įvardytos operacijos tiek bendrovei „M. T. BV“, tiek bendrovei „T. B. SL“ iš tikrųjų buvo pinigų grąžinimai, todėl nėra pagrindo prielaidai, jog įrašas apie grąžinimą galėtų būti neteisingas. Kita vertus, apeliantų nuomone, neatliktus išsamaus įmonės finansinių dokumentų patikrinimo, to negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Todėl teismas padarė išvadą remdamasis prielaidomis, o ne ištirtais įrodymais. Nepagrįsta teismo išvada, kad I. G. A., sudarydamas transporto priemonių įgijimo sandorius su UAB „xxx“, derybas vedė ir dėl atsiskaitymų bendravo su B. S.. Tuo metu UAB „xxx“ vadovas buvo E. U.. B. S. ir E. U. buvo verslo partneriai perkant ir parduodant įvairias transporto priemones bei tarpininkai kiekvienas savo šalyje. Tai, kad B. S. tarpininkavo E. U. sandoriui, o pastarasis jį vykdė per savo vadovaujamą UAB „xxx“, apeliantų nuomone, neįrodo B. S. dalyvavimo šios įmonės veikloje. B. S. negali būti atsakingas už E. U., kaip UAB „xxx“ vadovo, veiksmus. Be to, apeliantai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog B. S. dalyvavo UAB „xxx“ valdyme ar veikloje, o teismo daromos prielaidos paremtos korespondentine veikla su įmonės vadovu, kas jokiu būdu negali būti tapatinama.

210Vertindamas pinigų srautų UAB „xxx“ sąskaitoje judėjimą, teismas nurodė, kad nustatyta, jog minėtais piniginiais srautais ir piniginėmis lėšomis disponavo išimtinai tik B. S. ir E. U.. Apeliantams nesuprantama, dėl ko teismas rėmėsi ne surinktais objektyviais duomenis – buhalteriniais dokumentais, atsakymais į teisinės pagalbos prašymus, o nuteistojo E. U. parodymais. Liudytojas I. G. A. teisme parodė, kad turėjo sandorių su UAB „xxx“, o šiai įmonei atstovavo E. U.. Be to, byloje yra įmonės „T. B. SL“ didžioji knyga, kurioje yra apskaitytas automobilių „MAN“ ir „M. B.“ pardavimas įmonei „xxx“. Apeliantams neaišku, kodėl E. U. siekia įrodyti, jog UAB „xxx“ jokios veiklos nevykdė ir kodėl vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas A. G. R. nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jo vadovaujama įmonė atliko atitinkamą vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Skunde nurodoma, kad liudytojas A. G. R. teisme akivaizdžiai neatsiminė 2010 metų įvykių ir jo valdytos įmonės veiklos aplinkybių bei sunkiai galėjo ką nors paaiškinti, be to, nurodė, jog anksčiau dirbo vairuotoju Ispanijoje, o dabar yra pensijoje. Iš jo parodymų apeliantams susidaro įspūdis, kad jis buvo statytinis vadovas, arba nieko neatsimena. Skunde nurodoma ir tai, kad tuo tarpu Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. IP/1972/44/LT/10 nurodoma apie tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog A. G. R. anksčiau buvo transporto kompanijos vienas vadovų, tačiau šia veikla nebeužsiima. Apeliantams kyla abejonė, ar A. G. R. dėl ligos neatsimena kuo anksčiau dirbo vairuotoju ar vadovu, ar tik slepia savo buvusį statusą, nepaisant to nekyla abejonių, kad vienas iš įmonės vadovų Ispanijoje galėjo įsigyti ir įmonę Lietuvoje bei joje vykdyti veiklą. Skunde pažymima, kad iš banko sąskaitos išrašų matosi, jog 2015 metais UAB „xxx“ banko sąskaitoje dar buvo kelių tūkstančių pinigų likutis. Apeliantams kyla klausimas, kodėl nebuvo tirta visa šios įmonės veikla, jei teigiama, jog per ją buvo pervedami iš nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos. Jeigu apskaitoje yra grynųjų pinigų paėmimas, turėtų būti ir išdavimas ar įnešimas į sąskaitą arba atvirkščiai. Pasak apeliantų, neištyrus ir neatlikus įmonės, bent jau finansinių dokumentų, patikrinimo ar ekspertizės negalima daryti išvadų apie finansinių operacijų legalumą ar teisėtumą. UAB „xxx“ finansinė ekspertizė atlikta nebuvo, todėl nėra pagrindo ir galimybės vertinti įmonės atliktus sandorius, kaip neteisėtus ar kitaip interpretuoti, nei jie nurodomi įmonės pateiktuose dokumentuose. Pasak apeliantų, būtina atsakyti ir į klausimą, kas atliko tas operacijas ir kokia įmonės vadovo atsakomybė. Tuo tarpu, apeliantų nuomone, apie B. S. disponavimą UAB „xxx“ lėšomis įrodymų nėra. Teismas, nemotyvuotai suteikdamas vienai šaliai palankiems įrodymams didesnę reikšmę, pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

211Nurodoma, kad teismas, neindividualizuodamas B. S. ir E. U. veiksmus, susijusius su piniginėmis lėšomis, paskyrė B. S. pinigų konfiskavimą. Toks teismo sprendimas apeliantams nesuprantamas, nes nėra duomenų, kad B. S. gavo turtą iš nusikalstamos veikos. Be to, nėra ir jokių duomenų apie kiekvieno nuteistojo konkrečius turto vienetus ar pinigų sumas. Byloje nėra nustatyta, kad B. S. iš įvykdytų sandorių turėtų pelno. Tuo tarpu, pasak apeliantų, įrodymai patvirtina, kad sąžiningi sandorių tarpininkai, tarp kurių ir B. S., dėjo visas pastangas atlyginti dėl sandorių kilusius nuostolius, pirkėjams buvo grąžinami mokėjimai, su lizingo bendrovėmis sudaromos sutartys dėl kompensavimo, atsisakoma numatytos pelno maržos.

212Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp B. S. veiksmų ir patirtų civilinių ieškovų nuostolių. Daugeliu atveju civiliniai ieškovai turėjo galimybę turtą atgauti natūra, tačiau savo valia to atsisakė ir pasirinko kompensavimo būdus ir sumas, dėl kurių jie patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į tai, civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti.

2136.

214Nuteistųjų U. B. ir K. Ž. gynėja apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl U. B. ir K. Ž. nuteisimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, U. B. ir K. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jos ginamiesiems paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti. Taip pat prašo UAB „Swedbank lizingas“ civilinį ieškinį dėl 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo U. B. ir K. Ž. atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

215Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vienus nuo kitų, fragmentiškai, atskirų įrodymų iš viso neįvertino, kategoriškai laikė įrodytomis aplinkybes, dėl kurių byloje apskritai nėra jokių duomenų, nuosprendį dažnu atveju grindė prielaidomis, o kvalifikuodamas nusikalstamą veiką apsiribojo tik formaliu abiejų nuteistųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių konstatavimu, netgi šių požymių perrašymu iš kaltinamojo akto, visiškai nedetalizuojant ir nepateikiant jokio vertinimo ir teisiškai motyvuotų išvadų, kaip konkrečiu atveju pasireiškė abiejų nuteistųjų sukčiavimas, išvengiant turtinės prievolės UAB „xxx“ naudai, nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius, nesivadovavo kasacinėse nutartyse ne kartą pateiktais šio klausimo išaiškinimais, kad vien lizingo sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo veikos pripažinimui nusikaltimu nepakanka.

216Teismas, padarydamas išvadą, kad U. B. ir K. Ž. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, netinkamai analizavo jos ginamųjų veiksmus ir netinkamai aiškino finansinio lizingo sutarčių sąlygas, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2013, 2K-150/2014). UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. sausio 5 d. pretenzijoje nurodyta, kad UAB „xxx“ pretenzijos rengimo metu visa įmonės skola pagal septynias lizingo sutartis už 35 kalendorines dienas yra 41 690,16 Lt (atitinkamai 12 074,30 Eur) ir esant tokiai situacijai, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti lizingo sutartis. Pretenzijoje buvo reikalaujama iki 2010 m. sausio 22 d. sumokėti visą 41 690,16 Lt skolą, taip pat nurodyta, kad neapmokėjus skolos iki minėtos datos, lizingo bendrovė bus priversta nutraukti lizingo sutartis. Vadinasi, pretenzijoje vienur nurodyta, jog lizingo bendrovė turi teisę nutraukti lizingo sutartis, o kitur nurodyta, kad bus priversta nutraukti lizingo sutartis. Taigi, skirtingai negu nurodė teismas pretenzijoje nėra aiškiai ir kategoriškai nurodyta, kad nesumokėjus visos skolos iki 2010 m. sausio 22 d., lizingo bendrovė vienareikšmiai nutrauks lizingo sutartį. Pretenzijoje yra perrašytas lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 11 punktas, kad nesumokėjus visos skolos per papildomai nustatyta terminą, lizingo bendrovė turės teisę ateityje nutraukti lizingo sutartis. Vadinasi, lizingo bendrovė minėta pretenzija nenutraukė lizingo sutarčių, o nuteistieji kaip UAB „xxx“ akcininkai, gavę šią pretenziją, suprato, kad lizingo bendrovė pareikalavo per papildomai nustatytą terminą (iki 2010 m. sausio 22 d.) sumokėti vėluojamas (35 kalendorinių dienų) lizingo įmokas, o duomenų apie tai, jog lizingo sutartys yra nutraukiamos ar aiškiai ir kategoriškai bus nutrauktos nuo konkrečios datos, pretenzijoje nebuvo nurodyta.

217Teismas vienas lizingo sutarčių nuostatas įvertino fragmentiškai, o kai kurias, ypatingai reikšmingas bylai, apskritai neįvertino. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 11.4.2. numato, kad jeigu klientas, lizingo bendrovei iš anksto raštiškai sutikus, pasibaigus įspėjimo terminui, tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus (padengs įsiskolinimus, įvykdys kitas prievoles), lizingo bendrovė turės teisę laikyti, kad sutartis tęsiama. Ši lizingo sutarties sąlyga rodo, kad lizingo bendrovė po pretenzijos pareiškimo ir pasibaigus skolos sumokėjimo terminui, turi teisę nenutraukti lizingo sutarties ir laikyti, kad ji yra tęsiama. Taigi, pretenzijoje nurodyta informacija apie tai, kad lizingo bendrovė turi teisę nutraukti lizingo sutartis, tėra informacinio pobūdžio, reiškianti, jog lizingo bendrovė kartu turi teisę ir nenutraukti lizingo sutarties, sutartį tęsti. Tai, kad tokia praktika faktiškai galiojo UAB „Swedbank lizingas“, patvirtino šios lizingo bendrovės vadybininkas V. P., tačiau jo parodymų teismas nevertino. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada prieštarauja pretenzijos turiniui, lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 11 ir 11.4.2 punktams ir liudytojo V. P. parodymams, kas reiškia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog lizingo bendrovė 2010 m. sausio 5 d. pretenzijoje išreiškė kategorišką ir aiškią poziciją apie būsimą lizingo sutarčių nutraukimą.

218Teismo išvada, kad 2010 m. sausio 27 d. nutraukus lizingo sutartis UAB „xxx“ akcininkams U. B. ir K. Ž. neabejotinai buvo žinomas ir UAB „Swedbank lizingas“ pateiktas reikalavimas iki 2010 m. vasario 3 d. grąžinti transporto priemones bendrovės atstovui, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Šią išvadą paneigia šie įrodymai: 1) abu nuteistieji UAB „xxx“ akcijas pirkėjui J. P. C. M. pardavė pagal 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; 2) 2010 m. sausio 26 d. buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 1, kuriuo UAB „xxx“ direktoriumi buvo paskirtas J. P. C. M.; 3) 2010 m. vasario 26 d. buvo pakeistas bendrovės adresas; 4) 2010 m. sausio 26 d. patvirtinti naujos redakcijos įstatai; 5) 2010 m. sausio 27 d. Juridinių asmenų registrui pateikti registruoti pakeitimai; 6) U. B. 2010 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku informavo UAB „Swedbank lizingas“ vadybininką V. P. apie UAB „xxx“ akcininkų pasikeitimą. Taigi, po 2010 m. sausio 25 d. akcijų pardavimo nuteistieji, kaip buvę UAB „xxx“ akcininkai, negavo iš UAB „Swedbank lizingas“ jokių reikalavimų, įskaitant ir 2010 m. sausio 27 d. pranešimo apie sutarčių nutraukimą, todėl jiems nebuvo žinoma, kad lizingo bendrovė nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti transporto priemones. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. sausio 27 d. pranešimas apie lizingo sutarčių nutraukimą ir reikalavimą iki 2010 m. vasario 3 d. grąžinti transporto priemones buvo įteiktas U. B. ir K. Ž. ar tai, kad jiems iš tikrųjų buvo žinomas šis lizingo bendrovės reikalavimas, todėl teismo nuosprendyje esantis kategoriškas teiginys, jog nuteistiesiems neabejotinai buvo žinomas reikalavimas iki 2010 m. vasario 3 d. grąžinti transporto priemones, yra grindžiamas išimtinai prielaidomis, o ne įrodymais.

219Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog U. B. ir K. Ž. išvengė didelės vertės turtinės prievolės jau vien tuo, kad gavę lizingo bendrovės pretenziją dėl skolos, pardavė UAB „xxx“ akcijas. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2.4 punktas numato, kad klientas per 5 dienas turi pranešti lizingo bendrovei, jeigu pasikeičia 50 proc. ar daugiau kliento dalyvių arba nutariama keisti kliento teisinį statusą. Pagal šį sutarties punktą, lizingo gavėjui kyla pareiga informuoti lizingo bendrovę po lizingo gavėjo akcijų pardavimo, o ne iki pardavimo. Vadinasi, nei viena lizingo sutarties bendroji ir specialioji sąlyga nedraudė lizingo gavėjo akcininkui be lizingo bendrovės sutikimo parduoti įmonės akcijas, taip pat lizingo sutartys nenumatė pareigos lizingo gavėjui derinti su lizingo bendrove būsimo akcijų pirkėjo asmenybę, jo finansines galimybes ar akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Be to, liudytojas V. P. parodė, kad draudimo keisti akcininkų sudėtį ar reikalavimo gauti išankstinį lizingo bendrovės sutikimą akcininkų pasikeitimui nebuvo.

220Teismas nuosprendyje vadovaudamasis prielaidomis įvertino U. B. ir K. Ž. santykį su akcijų pirkėju J. P. C. M. ir konstatavo, kad iš paties J. P. C. M. parodymų bei akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašyme dalyvavusio vertėjo R. Ū. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų darytina išvada, kad J. P. C. M. buvo neutralus, abejingas ir toks jo elgesys logiškai negalėjo leisti nuteistiesiems manyti, jog J. P. C. M. perims bei padengs įsiskolinimus lizingo bendrovei. Tačiau esminių įrodymų dėl U. B. ir K. Ž. elgesio vertinant naujojo akcininko tikruosius ketinimus teismas neįvertino. Nuteistieji nurodė, kad parduodami akcijas buvo įsitikinę, jog naujasis akcininkas tęs veiklą, susisieks su lizingo bendrove ir toliau vykdys lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, o tokį jų manymą lėmė tarpininko S. K. elgesys, veiksmai ir pažadai. Nors liudytojas S. K. buvo ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau teismas jo parodymų visiškai neįvertino. Liudytojas S. K. pripažino, kad pats turėjo tiesioginį interesą dirbti didelėje tarptautinėje pervežimo įmonėje, todėl U. B. ir K. Ž. įtikinamai pristatė viziją apie užsienietį, kuriam priklauso didelė pervežimo įmonė Ispanijoje, kuris nori įsigyti pervežimo įmones Lietuvoje su autoparku, darbuotojais ir licencijomis, siekdamas tęsti veiklą užsienyje. Su S. K. UAB „xxx“ akcininkai buvo susitikę ne kartą, analizavo įmonės dokumentus ir įmonės finansinę padėtį. Dėl šios priežasties, nuteistieji laikė, kad S. K. yra būsimojo įmonės akcijų pirkėjo atstovas, nes taip ir elgėsi, t. y. susitiko su UAB „xxx“ akcininkais, kalbėjosi apie įmonės finansinę padėtį ir ketinimą parduoti įmonės akcijas, pristatė užsieniečio viziją, perėmė UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas jų analizei, jas persiuntė kitiems asmenims, kaip byloje paaiškėjo – E. U. ir/ar B., apžiūrėjo vilkikus atvykęs į UAB „xxx“ patalpas ir teritoriją Šilutėje, derino su akcijų pirkėju sutarties sąlygas, akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo dieną suvedė akcijų pardavėjus su akcijų pirkėju, su kuriuo galiausiai buvo pasirašytos akcijų sutartys, dalyvavo kavinėje „Laikraštis“, kur buvo pasirašomos įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys. Esant tokiam aktyviam ir įtikinamam S. K. elgesiui, U. B. jokių klausimų su akcijų pirkėju J. P. C. M. atskirai nesprendė, akcijų pirkimo–pardavimo dieną jį matė pirmą kartą, tačiau suprato, kad akcijų pirkėjas J. P. C. M. paties tarpininko S. K. yra visiškai informuotas ir supažindintas apie esamą situaciją, apie akcijų pardavimo sąlygas, įmonės finansinę būklę ir veiklą.

221Apeliantė nurodo, kad bylos duomenimis yra nustatyta, kad jos ginamieji tiesiogiai iki 2010 m. sausio 25 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo bendravo tik su tarpininku S. K.. Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. gegužės 27 d.) parodė, kad patikėjo B. išreikšto plano, kurį jam išdėstė E. U., realumu ir sutiko tarpininkauti. Ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. gegužės 28 d.) šis liudytojas parodė ir tai, kad po UAB „xxx“ akcijų pardavimo, kuris įvyko 2010 m. vasario 19 d., t. y. jau po UAB „xxx 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, B. pažadai ir ketinimai 2010 m. vasario mėnesį jam pasirodė labai įtartini ir tada pagalvojo, kad nerealu, jog žmogus, t. y. B., ketinantis įsigyti iki 200 transporto priemonių, už perkamas akcijas ketinantis sumokėti iki 400 000 Eur, pats neatvyksta nei į derybas, nei į sandorių pasirašymus, ir dar ne savo, o J. P. C. M. vardu įformina akcijas. Kaip suprato liudytojas S. K., iš 2010 m. kovo mėnesį vykusio pokalbio su S. M., dėl UAB „xxx“ pardavimo yra problemos, su lizingo bendrovėmis atsiskaitymai nevyksta ir 2010 m. pavasarį liudytojui tapo akivaizdu, kad B. nupirktos įmonės veiklos nevykdys, liudytojas telefonu paskambino B. ir jam išdėstė, koks jis yra blogas žmogus.

222Liudytojas S. K. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai laikytini atskaitos tašku tiesai nustatyti. Šis liudytojas pripažino, kad buvo patikėjęs B. planu dėl įsigytų įmonių veiklos vystymo ir šį planą, sužinojęs iš E. U., įtikinamai perpasakojo U. B. ir K. Ž.. S. K. ir jos ginamųjų bendravimo metu, iki 2010 m. sausio 25 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo, S. K. neabejojo plano realumu ir teisingumu, todėl šių savo abejonių neperdavė ir jos ginamiesiems, kuriems taip pat nekilo jokių abejonių dėl tarpininko nurodomų ketinimų. Atsižvelgiant į tai, kad U. B. ir K. Ž. iki pat įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo bendravo tik su vieninteliu S. K., tai jam pačiam nesuprantant planuojamos nusikalstamos veikos, jos ginamieji patys nežinojo ir nesuprato, kad asmuo, kuriam tarpininkauja S. K., t. y. J. P. C. M., B. ar E. U., siekia nusikalstamų tikslų ir realiai neketina vykdyti veiklos, o siekia formaliai sudaryti įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir perimti ne įmonių akcijas, o užvaldyti lizinguojamą turtą. U. B. K. Ž. pasitikėjo tarpininku S. K. ir žinojo tiek, kiek žino jis pats, t. y. kad planas tęsti veiklą yra realus, o realumą jie suprato iš aktyvaus ir nevienkartinio tarpininko domėjimosi įmonės finansine būkle, skolomis ir turtu. Be to, pasisakydamas dėl J. P. C. M. neutralaus ir abejingo elgesio įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu, teismas rėmėsi paties J. P. C. M. parodymais, tačiau jie buvo prieštaringi U. B. ir K. Ž. parodymams, todėl teismas privalėjo kitų įrodymų pagrindu pašalinti šiuos prieštaravimus. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais sutarties pasirašyme dalyvavusio vertėjo R. Ū. parodymais, tačiau iš nuosprendžio akivaizdu, kad jų neanalizavo. Liudytojas R. Ū. buvo apklaustas du kartus (2010 m. rugsėjo 10 d. ir 2011 m. gegužės 24 d.), tačiau abiejų apklausų metu jo duoti parodymai iš esmės skiriasi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. Ū. apklaustas nebuvo, nes jo nepavyko surasti. Teismas nuosprendyje nevertino šio liudytojo R. Ū. abiejų apklausų prieštaravimų, nenurodė, kuria šio liudytojo apklausa rėmėsi, tačiau iš nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas rėmėsi 2011 m. gegužės 24 d. liudytojo R. Ū. duotais parodymais, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl rėmėsi būtent šiais parodymais. Vertinant liudytojo R. Ū. duotus parodymus, laikytina, kad tiesą labiau atitinka jo 2010 m. rugsėjo 10 d. duoti parodymai, kurie yra duoti neužilgo po 2010 m. pasirašytų įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, šiuose parodymuose liudytojas nurodo tam tikras aplinkybes (pavyzdžiui, apie lizinguotas transporto priemones), kurios buvo aptartos akcijų pirkimo–pardavimo metu. Tuo tarpu 2011 m. gegužės 24 d. duoti jo parodymai iš esmės skiriasi nuo ankstesnių parodymų, juose liudytojas nurodo, kad nieko apie pasirašomus dokumentus pasakyti negali, nes jų turinio nežino, nors dar 2010 m. rugsėjo 10 d., duodamas parodymus ir kalbėdamas apie lizinguojamų transporto priemonių perdavimą, apibūdino pasirašytų dokumentų turinį. Be to, 2010 m. rugsėjo 10 d. duotus liudytojo R. Ū. parodymus patvirtino ir liudytojas R. Z., kuris būdamas teisininku rengė UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir dalyvavo jas pasirašant. Šių įrodymų visuma paneigia teismo motyvus dėl J. P. C. M. neutralaus ir abejingo elgesio priežasties įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu ir kartu leidžia daryti išvadą, jog tokie teismo motyvai yra grįsti prielaida, neįvertinus įrodymų visumos ir net nepateikus konkrečių įrodymų vertinimo.

223Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšminga akcijų pardavimo kaina, nepagrįstai laikė, kad ši kaina patvirtina buvus nusikalstamą tikslą išvengti turtinės prievolės. Teismas akcijų pardavimo kainą vertino remdamasis prielaidomis ir teiginiu „logiškai suponuoja“, tačiau tokių savo išvadų niekaip nepagrindė. Kaip jau nurodyta, jos ginamiesiems nebuvo žinoma UAB „Swedbank lizingas“ pozicija dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, nes tokį sprendimą lizingo bendrovė priėmė po to, kai akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis jie pardavė akcijas ir jų nebekontroliavo, nebegalėjo įmonės vardu priimti sprendimų dėl įmonės turto grąžinimo. Be to, U. B. ir K. Ž., susitardami dėl 1 Lt akcijų pardavimo kainos, neturėjo tikslo išvengti turtinės prievolės, o tokia teismo išvada apskritai yra nelogiška. Apeliantė nurodo, kad hipotetiškai svarstant, jeigu jos ginamieji būtų susitarę dėl bet kokios kitos, ženkliai didesnės akcijų pardavimo kainos ir ją kaip akcininkai (fiziniai asmenys) būtų gavę iš pirkėjo, tai niekaip neįtakotų jų valios dėl turtinės prievolės lizingo bendrovės atžvilgiu. Kitaip tariant, akcijų pardavimo kaina nėra niekaip susijusi su turtinės prievolės lizingo bendrovei vykdymu ar šios prievolės išvengimu, nes akcijų pardavimo kaina buvo sumokėta ne į UAB „xxx“ sąskaitą, bet asmeniškai šios įmonės akcininkams. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neįvertino U. B. ir K. Ž. paaiškinimų, kad 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodytą sutarties kainą (1 Lt) nulėmė finansinė įmonės padėtis ir siekis nebedidinti įmonės nuostolių, t. y. iki šios sutarties pasirašymo UAB „xxx“ vėlavo mokėti lizingo įmokas AB „SEB bankui“, dėl ko lizingo sutartys buvo nutrauktos ir įmonė grąžino 5 vilkikus, taip pat įmonė 35 kalendorines dienas vėlavo sumokėti 12 152,50 Eur (41 960,16 Lt) vieno mėnesio įmoką už 7 lizinguojamas transporto priemones UAB „Swedbank lizingas“, o nepradelsta neišmokėta jų vertė buvo 214 992,86 Eur, įmonė buvo skolinga darbuotojams. Įsiskolinimų visuma ir ta aplinkybė, kad įmonės turtas (plovykla ir vilkikai) nebuvo nuosavas, o buvo lizinguojamas lėmė tai, kad įmonė neturėjo turto, kurį pardavusi galėtų grąžinti skolas ir toliau vykdyti veiklą, kuri buvo sudėtinga dėl pasaulinės ekonomikos krizės. Todėl iš pradžių įmonės akcininkai ieškojo investuotojų, o neatsiradus norinčių pirkti įmonę už padoresnę kainą bei sueinant prievolių įvykdymo terminams, nusprendė parduoti veikiančios įmonės akcijas už simbolinį mokestį.

224Skunde nurodoma, kad ir šios sutarties sudarymo vieta – kavinė „Laikraštis“ – teismo irgi buvo nepagrįstai įvertinta kaip suponuojanti pagrįstus įtarimus tikraisiais asmenų ketinimais. Teismas visiškai neįvertino liudytojų S. K. ir R. Z. parodymų, kurie patvirtina, kad kavinėje „Laikraštis“ 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo tik galutinai įforminta (pasirašyta), dalyvaujant teisininkui ir vertėjui, o derybos dėl įmonės akcijų pardavimo, įmonės finansinių dokumentų ir turto peržiūrėjimas vyko ne kartą U. B. ir K. Ž. susitikus su tarpininku S. K. UAB „xxx“ patalpose bei kavinėje. Apeliantė nurodo, kad ši sutartis buvo sudaroma atsakingai, prieš tai suderinus poziciją su S. K., pasitelkus teisininką R. Z. ir pasirūpinus ispanų kalbos vertėju R. Ū., kas patvirtina, jog jos ginamieji atsakingai žiūrėjo į akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, o jos įforminimo vieta neturi teisinės reikšmės, nes įstatymo nėra draudžiama. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nei iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, nei paties sandorio sudarymo metu U. B. ir K. Ž. lizingo bendrovės apie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas neinformavo, jokių lizingo sutarčių įsipareigojimų perėmimo sąlygų su lizingo bendrove, nei atskirai, nei su naujuoju bendrovės akcininku, nederino. Skunde nurodoma, kad finansinio lizingo sutartys neįpareigojo U. B. ir K. Ž. informuoti lizingo bendrovę apie ketinimą parduoti įmonės akcijas, derinti akcijų pardavimo sutarčių sąlygas, todėl baudžiamoji atsakomybė yra negalima už veiksmų, kurie nėra draudžiami, padarymą. Be to, įrodymai patvirtina, kad jie geranoriškai informavo UAB „Swedbank lizingas“ apie ketinimą parduoti akcijas, derino akcijų pardavimo sąlygas: 1) 2009 metų pabaigoje jie viešai spaudoje (galimai www.cargo.lt) paskelbė skelbimą apie parduodamos įmonės akcijas, t. y. šios aplinkybės neslėpė, o tai patvirtina byloje pateikti besidominčių skelbimu asmenų elektroniniai laiškai; 2) liudytojas V. P. patvirtino, kad UAB „xxx“ akcininkai dėjo pastangas, ieškojo būdų, kaip dengti įsipareigojimus laiku, informavo banko vadybininką apie ketinimą parduoti akcijas. U. B. ir K. Ž. 2009 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku UAB „Swedbank lizingas“ vadybininką informavo apie preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su J. A., siūlydami iš savo pusės peržiūrėti šią sutartį. Tačiau UAB „Swedbank lizingas“ niekaip nereagavo į U. B. ir K. Ž. pranešimus apie ketinimą sudaryti įmonės akcijų pardavimo sutartį, nes liudytojas V. P. paaiškino, kad informacija, kurią jiems buvo pateikęs klientas apie galimą akcininkų pasikeitimą buvo preliminari, todėl komitetas negalėjo to klausimo svarstyti. Kai klientai sako, kad tai yra faktas ir rašo prašymą, tik tada jie svarstome. Šiuo atveju prašymo nebuvo, buvo tik informavimas, kad keisis akcininkai. Kai sužinojome, kad gali keistis įmonės akcininkai, galvojo, kad klientas deda pastangas, sprendžia nemokumo situaciją. Apeliantė nurodo, kad V. P., aiškindamas, kad klientai turi rašyti prašymą dėl akcininko pasikeitimo, vertino šiuo metu galiojančių lizingo sutarčių sąlygas, pagal kurias be lizingo bendrovės sutikimo yra draudžiama pakeisti akcininkų sudėtį. Tuo tarpu 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu galiojusios lizingo sutartys tokio draudimo nenumatė, kaip ir nenumatė pareigos teikti prašymą lizingo bendrovei ar iš anksto suderinti būsimo akcininko asmenybę, o būtent pagal lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2.4 punktą lizingo bendrovę per 5 dienas privaloma informuoti apie pasikeitusį akcininką. Dėl šios priežasties, apeliantės ginamieji neprivalėjo gauti lizingo bendrovės sutikimo, o žinodami lizingo bendrovės poziciją nevertinti preliminarių ir galutinai nesudarytų susitarimų dėl akcijų pardavimo, nederino su lizingo bendrove įmonės akcijų pirkėjo J. P. C. M. asmenybės ir sutarties sąlygų su juo.

225Teismas, atsižvelgęs į tai, kad U. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo surastas turto priėmimo–perdavimo aktas, tokio akto nuteistieji nepateikė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, padarė išvadą, jog tokio turto priėmimo–perdavimo akto nuteistieji nepasirašė. Tokią išvadą teismas padarė neįvertinęs kitų įrodymų. Tai, kad rašytinis turto perdavimo aktas buvo parengtas ir šalių pasirašytas, tiesiogiai yra nurodyta 2010 m. sausio 25 d. UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkte, kuriame nurodoma, kad pirkėjas priėmė turtą pagal aprašą. Be to, kad tai nėra abstrakti sutarties sąlyga, patvirtina tai, jog sutarties 3.2 punkte yra konkretizuoti daiktai, kurie buvo perduoti pirkėjui, t. y. antspaudas, įstatų originalas, kiti dokumentai, turint omenyje dokumentus pagal dokumentų perdavimo aktą, kuris buvo pasirašytas tarp šalių ir yra pateiktas byloje. Teismas neįvertino, kad liudytojos

226K. B. ir J. Ž., apklaustos nuotoliniu būdu, teisme parodė, jog jos kartu rengė dokumentų perdavimo aktą, o U. B. rengė turto perdavimo aktą. Liudytojas R. Z. teisme parodė, kad jis rengė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nerengė UAB „xxx“ perduodamo turto apyrašo, nors tikrai tokio akto ruošinį buvo davęs. Nuteistasis E. U. teisme parodė, kad po 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su UAB „xxx“ automobiliu veždamas akcijų pirkėją J. P. C. M. matė, kaip jis rankose vartė turto perdavimo aktą, kuris buvo sudarytas lentelės forma.

227Nors turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu, tačiau teismas apskritai neįvertino, kaip konkrečiai pasireiškė

228U. B. ir K. Ž. turtinės prievolės išvengimas, kokias pareigas sandorio pagrindu nuteistieji turėjo ir kaip tų pareigų UAB „xxx“ naudai jie išvengė. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai įrodo, kad nuteistieji nesiekė išvengti ir neišvengė turtinės prievolės UAB „xxx“ naudai. UAB „xxx“ su UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudariusi finansinio lizingo sutartis, kurių pagrindu UAB „xxx“ turėjo 214 992,86 Eur dydžio turtinę prievolę UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kilti yra būtina nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, ar sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2010 m. sausio 25 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo UAB „xxx“ vykdė lizingo sutartis, mokėjo įmokas, o 2010 m. sausio 5 d. lizingo bendrovės pretenzijoje nurodyta, jog UAB „xxx buvo įsiskolinusi 41 690,16 Lt (atitinkamai 12 074,30 Eur) už 35 kalendorines dienas. Lizingo sutarčių vykdymo metu 2008–2009 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, su UAB „xxx“ neatsiskaitė Švedijos įmonė „xxx“, kuri liko skolinga už suteiktas pervežimo paslaugas 60 628 Eur. U. B. ir K. Ž., siekdami tinkamai vykdyti lizingo sutartis, ėmėsi šių veiksmų: 1) 2008–2009 metais su UAB „Swedbank lizingas“ pasirašė priedus prie lizingo sutarčių dėl lizingo sutarčių vykdymo terminų atidėjimo; 2) UAB „xxx“ Š. I. apygardos teismui 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateikė ieškinį dėl 60 628 Eur skolos priteisimo iš įmonės „xxx“, tačiau pagal byloje pateiktą Š. I. apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. pažymą 2009 m. rugsėjo 28 d. Istado apygardos teismas paskelbė įmonės „xxx“ bankrotą, apygardos teismas išnagrinėjo bankroto bylą ir dėl to AB „xxx“ nustojo egzistavusi, UAB „xxx“ pinigų neatgavo; 3) U. B. ir K. Ž. nuo 2009 m. pabaigos pradėjo ieškoti investuotojo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji nuo lizingo sutarčių sudarymo iki pat 2009 m. gruodžio mėnesio, veiklą vykdydami pasaulinės ekonominės krizės metu, sistemingai vykdė UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutartis, mokėjo lizingo įmokas ir tuo pačiu metu ėmėsi veiksmų skoloms išieškoti, kurių neatgavus, UAB „xxx“ neteko galimybės vykdyti lizingo sutarčių. Vadinasi, UAB „xxx“ nebegalėjo vykdyti lizingo sutarčių ne dėl U. B. ir K. Ž. kaltės, o dėl susidariusių sudėtingų ekonominių sąlygų, skolos negrąžinimo.

229Apeliantė teigia, jog esminė aplinkybė, kurios teismas neįvertino, yra tai, kad U. B. ir K. Ž. laidavimo sutartimis buvo užtikrinę UAB „xxx“ prievolių įvykdymą pagal finansinio lizingo sutartis, sudarytas su UAB „Swedbank lizingas“. Taigi, U. B. ir K. Ž. turtinės prievolės apimtis UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu už UAB „xxx“ buvo įtvirtinta laidavimo sutartyse. Laidavimo sutarčių 21 punkte numatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Todėl UAB „xxx“ akcijų pardavimas nenutraukė laidavimo sutarčių. Jos ginamiesiems pardavus įmonės akcijas laidavimo sutartys liko galioti ir jų pagrindu jie toliau solidariai kartu su UAB „xxx“ liko atsakingi lizingo bendrovei visu savo turtu už įmonės prievolių neįvykdymą pagal visas lizingo sutartis. Tai, kad apeliantės ginamųjų, kaip solidarių laiduotojų, galimybė įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtas turtines prievoles buvo reali, patvirtina byloje pateiktos nuteistųjų U. B., K. Ž. ir jų sutuoktinių mokesčių deklaracijos Norvegijoje. Iš šių deklaracijų matosi, kad jie turėjo pakankamas finansines galimybes, kad esant UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimui dėl 214 992,86 Eur neišpirktos transporto priemonių vertės, būtų įvykdę tokio dydžio prievolę lizingo bendrovei už UAB „xxx“. UAB „Swedbank lizingas“, gavęs U. B. 2010 m. sausio 27 d. elektroninį laišką su pranešimu apie UAB „xxx“ akcininkų pasikeitimą bei UAB „xxx“, vadovaujamam naujojo direktoriaus ir akcininko J. P. C. M., nevykdžius lizingo sutarčių bei negrąžinus transporto priemonių, niekada nesikreipė į jos ginamuosius, kaip solidarius laiduotojus, su reikalavimu įvykdyti prievolę už UAB „xxx“ pagal lizingo sutartis, nors tokią teisę turėjo pagal laidavimo sutarčių 11 punktą. Jeigu UAB „Swedbank lizingas“ būtų pasinaudojęs laidavimo sutartyse įtvirtinta teise ir pareikalavęs U. B. ir K. Ž. solidariai įvykdyti prisiimtą prievolę už UAB „xxx“ pagal lizingo sutartis, jie būtų geranoriškai įvykdę arba teismo tvarka įpareigoti įvykdyti prievolę už UAB „xxx“. Nuteistųjų sąžiningas elgesys su kita lizingo bendrove UAB „SEB lizingas“, kuriai pateikus reikalavimą, jie grąžino visas transporto priemones rodo, kad jie neturėjo tikslo išvengti turtinės prievolės ir neišvengė didelės vertės turtinės prievolės lizingo bendrovei UAB „xxx“ naudai, atvirkščiai, šią turtinę prievolę buvo prisiėmę laidavimo sutarčių pagrindu, jos niekaip nepanaikino, prievolė neišnyko jiems pardavus įmonės akcijas, be to, jie turėjo finansines galimybes įvykdyti turtines prievoles.

230Apeliantės nuomone, didžioji skundžiamo nuosprendžio motyvų dalis yra susijusi su tuo, kad U. B. ir K. Ž. apgaule išvengė turtinės prievolės, tačiau teismas nekonkretizavo, kaip konkrečiai pasireiškė apgaulė, neįvertino lizingo bendrovės pasyvaus elgesio nepasinaudojus galimybe pareikšti reikalavimą jos ginamiesiems civiline tvarka pagal laidavimo sutartis. Nuosprendyje nepateikti jokie teisiniai argumentai ir motyvai dėl abiejų jos ginamųjų tiesioginės tyčios, apsiribojant kategoriškais ir nepagrįstais teiginiais, kad jie siekė išvengti turtinės prievolės įvykdymo. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad U. B. ir K. Ž. informavo lizingo bendrovę apie ketinimus parduoti įmonės akcijas, neslėpė apie ieškomą akcijų pirkėją, pasitelkė teisininką akcijų pardavimo sutarčiai sudaryti, tarpininką S. K. išsamiai supažindino su įmonės turtine padėtimi ir prisiimtų įsipareigojimų dydžiu, liko solidariai atsakingi lizingo bendrovei pagal laidavimo sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nenustatyta jos ginamųjų tiesioginė tyčia padarius nusikalstamą veiką.

231Apeliantė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė jokių motyvų ir teisinių išvadų, kaip konkrečiai U. B. ir K. Ž. veikė bendrininkų grupe kartu su E. U., J. P. C. M., taip kaip nurodyta kaltinamajame akte, ir kaip jie abu veikė bendrininkų grupe kartu su V. V. ir S. M., kaip nurodyta teismo nuosprendyje. Pažymėtina, kad nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, kai teismas apsiriboja tik baudžiamojo įstatymo dispozicijos ir teorinių nuostatų perrašymu, nepateikdamas jokio konkretaus kaltinimo vertinimo. U. B. ir K. Ž. iki 2010 m. sausio 25 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo nebendravo nei su vienu kaltinamuoju, nes kaip nurodyta kaltinime, veikė per tarpininką S. K., su kuriuo vieninteliu bendravo. Kaltinime yra nurodyta, kad tarpininkas S. K. apie vykdomą nusikalstamą veiką nesuprato, todėl ir abu jos ginamieji nežinojo ir nesuprato, jog asmuo, kuriam galimai tarpininkauja S. K., t. y. J. P. C. M., B. S. ar E. U., siekia nusikalstamų tikslų ir realiai neketina vykdyti veiklos. Be to, U. B. ir K. Ž. nedalyvavo transporto priemonių realizavime, kas leidžia daryti išvadą, jog abu jos ginamieji neveikė bendrininkų grupe.

232Gynėja nurodo, jog teismas nepagrįstai patenkino UAB „Swedbank lizingas“ civilinį ieškinį, šio savo sprendimo nemotyvavo ir tik formaliai nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys U. B. ir K. Ž. yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Be to, teismas netinkamai nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį. UAB „Swedbank lizingas“ ieškinyje pripažino, kad iš 7 transporto priemonių 3 buvo surastos ir su naujaisiais jų savininkais pasirašytos sutartys dėl dalies nuostolių atlyginimo, todėl likusi neapmokėta turto vertė yra 17 910,12 Eur. Sutartyse nėra nurodyta transporto priemonių techninė būklė sutarčių sudarymo metu, taigi nėra nurodyta, kad transporto priemonės būtų sugadintos, turėtų trūkumų ar joms būtų reikalingas remontas, nėra nurodyta, kad transporto priemonių turėtojai būtų sumokėję tam tikras sumas pardavėjams už transporto priemonių įsigijimą. Todėl apeliantei neaišku, kodėl UAB „Swedbank lizingas“, kaip rastų transporto priemonių savininkas, nepareikalavo, jog pirkėjai sumokėtų visą šių transporto priemonių neapmokėtą vertę, o vietoje to pareikalavo sumokėti mažą dalį neišpirktos turto vertės. UAB „Swedbank lizingas“ šių sutarčių su pirkėjais pasirašymo metu aiškiai žinojo transporto priemonių neapmokėtą turto vertę ir jos dydį, todėl turėjo visas galimybes pareikalauti: 1) sumokėti visą neapmokėtą turto vertę; 2) grąžinti transporto priemonę. Tačiau to nepadarė. Sutarčių 2 punkte yra nurodyta, kad kaina yra tik dalis lizingo bendrovės patirtų nuostolių, o sutarties 3 punkte nurodyta, kad ši sutartis negali būti vertinama kaip lizingo bendrovės atsisakymas nuostolių atlyginimo reikalauti iš UAB „xxx“ ar kitų asmenų, kurių veiksmais lizingo bendrovei buvo padaryta žala dėl turto iššvaistymo. Tačiau apeliantės vertinimu, UAB „Swedbank lizingas“ veiksmai pasirašant tokias sutartis ir jomis nemotyvuotai nepareikalaujant visos neapmokėtos turto vertės yra laikytini atsisakymu reikalauti likusios žalos atlyginimo. Be to, apeliantės nuomone, tokie civilinio ieškovo, kaip kreditoriaus, veiksmai turėjo būti teismo įvertinti kaip nesąžiningi, neekonomiški, nes UAB „Swedbank lizingas“, turėjęs visas galimybes pareikalauti sumokėti visą neapmokėtą turto vertę, šios savo teisės nerealizavo, todėl turi prisiimti dėl to atsakomybę ir likusi neapmokėta turto vertė dėl minėtų trijų transporto priemonių negalėjo būti priteista civilinio ieškovo naudai.

233Patikslintame civiliniame ieškinyje UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad turto pirkėjai sutiko atlyginti būtent tokio dydžio žalą, tačiau turto savininku yra UAB „Swedbank lizingas“ ir jis turėjo visas galimybes reikalauti visos neapmokėtos turto vertės. CK 6.259 straipsnio 2 dalis numato, kad kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, tai yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę arba visiškai skolininką atleisti nuo jos. Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus raštuose Nr. 30-7-S-2413 ir

234Nr. 30-7-S-433 nurodyta, kad pagal prašymą UAB „Swedbank lizingas“ atstovai ketina atsiimti transporto priemones. Tai reiškia, jog UAB „Swedbank lizingas“ turėjo tikslą susigrąžinti transporto priemones, turėjo galimybes jas parduoti už didesnę kainą ir taip sumažinti savo nuostolius, tačiau šių trijų transporto priemonių atveju nesiėmė visų priemonių nuostoliams sumažinti. Be to, teismas neįvertino, jog UAB „Swedbank lizingas“ turėjo galimybę išvengti žalos ar ją sumažinti, nes dėl lizinguojamų transporto priemonių buvo pasirašęs atpirkimo sutartis, kuriomis nepasinaudojo, nors susigrąžinti transporto priemones turėjo ketinimus ir galimybes.

235Apeliantė teigia, jog patikslintame civiliniame ieškinyje yra apsiribojama baudžiamosios teisės kategorijomis, iš esmės perrašant kaltinamąjį aktą ir žalos dydis įrodinėjamas pažyma, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė jos ginamųjų neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys, nuosprendyje nėra nurodyta. Be to, pirminiame ir patikslintame civilinis ieškinys nenurodyta, kad būtent U. B. ir K. Ž. yra atsakingi dėl žalos atlyginimo, o nurodė, kad UAB „xxx“ vardu veikę asmenys padarė žalos. Akivaizdu, kad po 2010 m. sausio 25 d. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, U. B. ir K. Ž. nebebuvo įmonės akcininkais, taigi negalėjo priimti sprendimų įmonės vardu, atitinkamai negalėjo grąžinti transporto priemonių ar kitaip veikti UAB „xxx“ vardu, nei kaltinime, nei teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad jos ginamieji būtų dalyvavę transporto priemonių realizavime, todėl U. B. ir K. Ž., negrąžindami transporto priemonių, neveikė UAB „xxx“ vardu, todėl ir nepadarė žalos.

2367.

237Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovė atsiliepime į nuteistųjų E. U., B. S., U. B. ir K. Ž. apeliacinius skundus prašo šių nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

238Civilinio ieškovo atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus duomenis, vadovaudamasis aktualia teismų praktika tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Nurodo, kad nuteistieji turėjo visas teises atsikirsti į lizingo bendrovės pareikštą civilinį ieškinį. Lizingo bendrovė teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos dydį, o nuteistieji jokių įrodymų, paneigiančių patirtą žalą nepateikė.

239Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad iššvaistyto turto rinkos vertė ir turto neišpirkta vertė nėra tapatinama. Turto rinkos vertė turto iššvaistymo dienai neturi ir negali turėti jokios įtakos lizingo bendrovės patirtos žalos dydžiui. Įvertinti turtą galima tik jį apžiūrėjus, nes tik nustačius turto būklę galima nustatyti jo rinkos vertę. Tačiau net ir nustačius turto rinkos vertę, būtina atkreipti dėmesį, kad lizingo bendrovės patirtos žalos dydis yra būtent neišpirkta turto vertė pagal lizingo sutartis. UAB „Swedbank lizingas“ yra finansines paslaugas teikianti įmonė. Lizingo sutartis yra vienas iš verslo finansavimo būdų, kuomet lizingo bendrovė finansuoja kliento pasirinktą investicinį sprendimą. Įsigyjant lizingo sutarties dalyką, lizingo bendrovė išleidžia tam tikrą sumą pinigų, kurią tikisi atgauti lizingo sutartyje nustatyta tvarka bei gauti investicijų grąžą, t. y. atgauti lizingo sutartyje nurodytą turto vertę bei gauti palūkanas. Klientui tinkamai vykdant sutartį, šias sumas sumoka klientas. Šioje byloje UAB „xxxx“ ir UAB „xxx“ neįvykdė įsipareigojimų pagal lizingo sutartis bei negrąžino lizingo bendrovei lizingo sutarčių pagrindu valdyto ir naudoto turto. Taigi lizingo bendrovė sumokėjo turto pirkimo kainą, tačiau nei visos sumokėtos iššvaistyto turto kainos, kurią sumokėjo sudarant lizingo sutartis, nei paties turto neatgavo. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad lizingo bendrovė nebūtų patyrusi tokios žalos, jeigu UAB „xxxx“ ir UAB „xxx“ būtų sumokėjusios visas sumas pagal lizingo sutartis arba turtas būtų grąžintas lizingo bendrovei. Atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir į tai, kas išdėstyta, civilinio ieškovo atstovei akivaizdu, kad dėl nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos lizingo bendrovė patyrė tiesioginių nuostolių, nes lizingo bendrovė sumokėjo už iššvaistytą turtą pirkimo kainą, o neatgavo nei nupirkto turto, nei sumokėtos už turtą kainos.

240Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra išpildytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl civilinės atsakomybės taikymas yra teisėtas ir pagrįstas. Civilinė atsakomybė atsirado negrąžinus turto lizingo bendrovei (CK 6.246 straipsnis). Lizingo bendrovė patyrė nuostolius būtent dėl to, jog dėl nuteistųjų veiklos turtas nebuvo grąžintas lizingo bendrovei, o buvo iššvaistytas, t. y. nuostoliai yra nuteistųjų veikimo rezultatas

241(CK 6.247 straipsnis). Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad byloje yra pateikti visi įrodymai, jog dėl turto iššvaistymo ieškovas patyrė nuostolius, kurie iki šios dienos nėra atlyginti. Be to, UAB „Swedbank lizingas“ reikalauja tik tiesioginių nuostolių – neišpirktos negrąžinto turto vertės. Neprašoma priteisti skolos, palūkanų, delspinigių ir t.t.

242Apeliaciniame skunde B. S. nepagrįstai nurodo, jog civiliniai ieškovai turėjo galimybę atgauti turtą natūra ir savo valia to atsisakė. Pažymi, kad UAB „Swedbank lizingas“ yra finansų įstaiga ir pati turto paieška ir atsiėmimu neužsiima, nes neturi tam jokių galimybių. Tuo tarpu pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. sutartį Nr. 17/189 dėl tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę UAB „Swedbank lizingas“ turto paiešką buvo perdavęs UAB „Turto rizikos sprendimai“ (ankstesnis pavadinimas „Finansinių nepriteklių tvarkymo tarnyba plius“), tačiau jiems rasti ir sugrąžinti UAB „Swedbank lizingas“ turto nepavyko. UAB „Turto rizikos sprendimai“ paslaugų atlikimo aktai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu kartu su pranešimais apie įvykdytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo atstovės nuomone, UAB „Swedbank lizingas“ be teisėsaugos institucijų pagalbos neturėjo jokių galimybių nustatyti, kur yra iššvaistytas nuosavybės teise lizingo bendrovei priklausantis turtas, juo labiau, jog ikiteisminio tyrimo metu turtas buvo rastas Ispanijoje, Italijoje, Albanijoje, Rusijoje, Lenkijoje.

243Atsiliepime nesutinkama ir su nuteistųjų argumentais apie tai, kad pati lizingo bendrovė prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, nes nesiėmė priemonių nuostoliams išvengti. Nurodoma, kad CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo būtina sąlyga – kreditoriaus kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi, kreditoriaus kaltę pagal ( - ) straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas tik turtas pagal lizingo sutartis Nr. LT043598, LT044165 ir LT044581. Tuo tarpu turtas pagal lizingo sutartis Nr. LT043598, LT044165 ir LT044581 nebuvo atsiimtas, nes UAB „xxx“ vardu veikę asmenys jį jau buvo pardavę. Kadangi turto pirkėjai sudarė sutartis su asmeniu, kuris neturėjo teisės perleisti jiems nuosavybės teisės, jie sutiko atlyginti dalį lizingo bendrovės patirtų nuostolių. Neišpirkto turto vertė pagal lizingo sutartis Nr. LT043598, LT044165 ir LT044581 buvo sumažintos iš trečiųjų asmenų gautomis kompensacijomis, tačiau visos neišpirktos turto vertės pagal lizingo sutartis jos nepadengė.

244Nuteistieji nurodo, kad lizingo bendrovė privalėjo susigrąžinti surastą turtą arba pareikalauti asmenų įsigijusių iššvaistytą turtą padengti visą neišpirktą turto vertę. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad savaime suprantama, jog buvo siekiama to, kad būtų padengta visa neišpirkta turto vertė. Priešingas sprendimas prieštarautų elementariai verslo logikai. Pateiktos sutartys, t. y. jose nurodyta atlygintina suma, atspindi galutinį susitarimą su trečiaisiais asmenimis, įsigijusiais nusikalstamu būdu perleistą turtą, o ne UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vieną kartą už turtą jie jau buvo sumokėję. O paties turto susigrąžinimo procesas būtų ilgas, daug kainuojantis ir nebūtinai sėkmingas, kadangi visi trys turtai buvo rasti ne Lietuvoje. Todėl įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas mažiausiai nuostolių padarantis sprendimas. O tai, kad tretieji asmenys padengė dalį nuteistųjų padarytų nuostolių, civilinio ieškovo atstovės nuomone, nepanaikina nei nuteistųjų padarytų nusikaltimų fakto, nei to, jog lizingo bendrovei turi būti atlyginti visi patirti nuostoliai.

245Civilinio ieškovo atstovės nuomone, nuteistieji nepagrįstai nurodo apie tai, kad dėl surasto turto buvo pasirašytos atpirkimo sutartys, todėl lizingo bendrovė turėjo turtą susigrąžinti ir parduoti atpirkėjui. Turtas nebuvo grąžintas lizingo bendrovei, o buvo iššvaistytas, todėl nebuvo jokių galimybių gauti atpirkimą, nes nebūtų išpildytos atpirkimo sutartyje numatytos sąlygos. Atpirkėjo įsipareigojimas atpirkti turtą galioja tik konkrečiai apibrėžtą terminą ir esant tam tikroms sąlygoms. Viena tokių sąlygų yra tai, kad klientas, neturėdamas teisės, neįkeitė, nepardavė ar kitaip neperleido turto ar kitaip neapribojo turto naudojimo ir valdymo.

246Nepagrįstai nuteistieji nurodo ir tai, kad dėl dalies nuostolių kompensavimo civiliniai ieškiniai bendrai turėjo būti palikti nenagrinėti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vien UAB „Swedbank lizingas“ negrąžinta turto pagal 13 lizingo sutarčių, iš kurių tik 3 lizingo sutarčių objektai – transporto priemonės buvo rastos pas trečiuosius asmenis. Todėl jei ir būtų nuspręsta, jog žala pagal minėtas 3 sutartis turėtų būti mažinama, žala pagal likusias 10 lizingo sutarčių (turtas nerastas ir negrąžintas) negali likti nepriteista.

247Pasak civilinio ieškovo atstovės, nuteistasis E. U. klaidingai nurodo, kad visas turtas buvo grąžintas. Nurodo ir tai, jog grąžinus turtą ir jį realizavus (pardavus ar sudarius naujas lizingo sutartis) abejotina, ar ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ apskritai patyrė žalą. Civilinio ieškovo atstovė dar kartą pažymi, kad reikalaujama tik tiesioginių nuostolių – neišpirktos negrąžinto turto vertės. Turtas nebuvo grąžintas lizingo bendrovei, jokios lizingo ar pirkimo – pardavimo sutartys dėl jų nebuvo sudarytos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas tik turtas pagal lizingo sutartis Nr. LT043598, LT044165 ir LT044681, tačiau ir pagal šias sutartis nebuvo atsiimtas, nes UAB „xxx“ vardu veikę asmenys jį pardavė. Be to, nors E. U. nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė teismui tinkamų įrodymų, pagrindžiančių neišpirktą turto vertę, tačiau visi įrodymai byloje yra pateikti. UAB „Swedbank lizingas“ pažymose aiškiai nurodyta, kokia likusi neišpirkta turto vertė pagal kiekvieną sutartį. O, kaip jau minėta, jokių kitų sumų šioje byloje UAB „Swedbank lizingas“ priteisti ir neprašo. Priešingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, aplinkybė, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad visiškai nebuvo vertinti nuteistųjų pateikti argumentai bei byloje esantys įrodymai.

2488.

249Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L. L.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Nordea F. L.“) atstovė atsiliepime į nuteistųjų S. M., E. U. ir B. S. gynėjų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

250Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistieji E. U., B. S. ir S. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas teisingai išsprendė ir UAB ,,L. L.“ patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nustatyta, kad informaciją apie įmones – UAB „xxxx“, tiesiogiai pats, o UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“, per tarpininką S. K., surado bei vėliau šią informaciją B. S. pateikė E. U.. Taip pat byloje nustatyta, kad nurodytų įmonių akcijas pirkęs J. P. C. M. visiškai nesidomėjo įmonių, kurias įsigyja veikla, įsigyjamų įmonių turtu, žmogiškaisiais resursais, jam nebuvo įdomus turinys bei sąlygos dokumentų, kuriuos jis pasirašinėjo. Būtent vadovaudamasis B. S. per E. U. duodamais nurodymais, J. P. C. M. pasirašinėjo jam pateikiamus dokumentus. Šias teismo išvadas patvirtina nuteistojo J. P. C. M. duoti parodymai, kuomet jis parodė, jog buvo suklaidintas ir apgautas B. S., kuris jam pasiūlė Lietuvoje pigiai įsigyti transporto priemones, po to jas realizuoti Ispanijoje ir tokiu būdu užsidirbti, o gautą pelną pasidalinti. Apie tai, jog transporto priemonės priklauso lizingo bendrovėms.

251Byloje taip pat nustatyta, kad įmonės UAB „xxxx“ akcijų pirkimo – pardavimo sąlygas tiesiogiai derino bei nebūdamas sandorio šalimi, jį sudarant dalyvavo E. U.. Nuteistasis E. U., nors ir netiesiogiai, dalyvavo ir UAB „xxx“ bei UAB „xxxx“ akcijų pardavimo sandoriuose. Nustatyta ir tai, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudarantį J. P. C. M. į reikalingas vietas vežiojo būtent E. U.. Rašytiniai bylos įrodymai, liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad po to, kai J. P. C. M. buvo perleistos minėtų įmonių akcijos ir atitinkamai transporto priemonės buvo pristatytos į Vokietijos – Olandijos (Nyderlandų) pasienyje esančią aikštelę, B. S. prašymu joms buvo atliekama apžiūra, jos perregistruojamos išduodant vokiškus laikinus tranzitinius numerius, po transporto priemonės buvo parduotos Nyderlandų bendrovėms „N.C. C.“ ir „M. T.“. Byloje nustatyta, jog E. U. UAB „xxx“ įsigijo 2010 m. vasario 18 d. B. S. prašymu ir vėliau, t. y. 2010 m. kovo 3 d. ją pardavė Ispanijos piliečiui A. G. R., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog būtent E. U. disponavo šios įmonės banko sąskaitose esančiomis lėšomis, gautomis iš Nyderlandų bendrovių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nustatytas aplinkybes, kurias patvirtina nuosprendyje išsamiai išdėstyti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, nuosekli veiksmų, apgaule įgyjant ir vėliau perregistruojant bei realizuojant transporto priemones, kuriuose dalyvavo nuteistieji B. S., E. U. bei J. P. C. M. seka, konstatuotina, kad teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

252Nuteistojo S. M. kaltė taip pat įrodyta nuosprendyje aptrtais įrodymais. Byloje nustatyta, kad sutinkamai su lizingo sutarčių sąlygomis, po sutarčių nutraukimo UAB „xxxx“, atstovaujama S. M., privalėjo transporto priemones grąžinti lizingo davėjui, šiuo atveju – civiliniam ieškovui UAB ,,L. L.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Nordea F. L.“). Visgi, kaip matosi iš bylos duomenų, po to, kai tarp UAB „xxxx“ ir UAB „Nordea F. L.“ sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos, S. M. 2010 m. vasario 19 d. su J. P. C. M. sudarė UAB „xxxx“ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. M. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusias UAB „xxxx“ akcijas bei tuo pat metu pagal priėmimo–perdavimo akto priedus Nr. 1 ir Nr. 2 neva perdavė transporto priemones. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad iki šios akcijų pardavimo sutarties S. M. nepažinojo J. P. C. M. ir jokių akcijų pardavimo sutarties sąlygų su juo tiesiogiai nederino. Tarp šių nuteistųjų jokio tiesioginio kontakto iki aptariamo sandorio sudarymo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo atstovas pritaria teismo išvadai apie tai, kad nepagrįsti ir nelogiški S. M. parodymai, jog jis tikėjosi, kad J. P. C. M. toliau vystys įmonės veiklą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris niekaip neatspindi tikrųjų S. M. ir J. P. C. M. ketinimų. Priešingai, išdėstyti argumentai pagrindžia neteisėtą ir nusikalstamą tikslą, sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, tokiu būdu išvengti įsipareigojimų vykdymo pagal sudarytas lizingo sutartis. Todėl civilinio ieškovo atstovas pritaria ir teismo išvadai, kad apsimestinio akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu buvo siekiama iš vienos pusės išvengti turtinių prievolių mokėti įmokas, o iš kitos pusės – užvaldyti svetimą turtą, šiuo konkrečiu atveju, iš vienos pusės tarp nuteistojo

253S. M. ir iš kitos pusės nuteistojo E. U. ir šis susitarimas buvo iš anksto aptartas bei suderintas.

254Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nurodo, jog teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad lizingo sutarties pagrindu disponuojamą turtą – savivartį MAN TGA 41.400 S. M. R. bendrovei išnuomojo neturėdamas lizingo davėjo raštiško sutikimo ir taip pažeidė sutarties sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, jog nurodyta transporto priemonė lizingo davėjo grąžinta nebuvo, taip pat nepavyko nustatyti ir jos būvimo vietos. Nuteistojo S. M., kuriam minėtas savivartis buvo patikėtas ir buvo jo žinioje, neteisėtas perleidimas tretiesiems asmenims – Rusijos bendrovei RAB „xxx“ 2009 m. sausio 28 d. nuomos sutarties pagrindu, neinformuojant apie tai turto savininko – lizingo bendrovės ir nenurodant turto buvimo vietos, o vėliau parduodant įmonės akcijas, pasak civilinio ieškovo atstovo, vienareikšmiškai traktuotini kaip tyčinis turto iššvaistymas.

255II.

256Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2579.

258Teismo posėdyje nuteistieji S. M., E. U., B. S., U. B. ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų U. B. ir K. Ž. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Civilinių ieškovų UAB ,,L. L.“ ir AB ,,SEB bankas“ atstovas prašo nuteistųjų S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

25910.

260Nuteistųjų E. B. ir K. Ž. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų E. B. ir K. Ž. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl civilinio ieškovo UAB ,,Swedbank lizingas“ civilinio ieškinio klausimo išsprendimo (BPK straipsnio 328 straipsnio 4 punktas). Dėl įrodymų vertinimo ir esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

26111.

262Nuteistieji S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančias teisės normas, tuo padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Tokie skundų argumentai nepagrįsti. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nepažeidė.

26312.

264Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas, padaryta ar ne nusikalstama veika, šią veiką padaręs asmuo kaltas ar ne bei dėl kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti surinkta, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog yra nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar jie turi būti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra priimančio baigiamąjį aktą teismo prerogatyva, todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai įvertinti. Tai, kad teismas surinktus byloje duomenis įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantai, nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

26513.

266Pirmosios instancijos teismas, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažinęs įrodymais bei juos įvertinęs, dauguma atvejų nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su ta įrodymų vertinimo dalimi, kad nuteistieji U. B. ir K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl to ši nuosprendžio dalis naikinama (konkretūs argumentai bus išdėstyti kitose šio nuosprendžio dalyse), tačiau toks teismo vertinimas nelaikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Nėra pagrindo naikinti teismo priimto sprendimo kaip visumos vien dėl to, jog apeliantai ir abiejų instancijų teismai skirtingai vertino kai kuriuos įrodymus.

26714.

268Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį liudytoju, jam nebuvo suteiktas specialaus liudytojo statusas, apklausa vyko pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK tokio termino (sąvokos) kaip „specialusis liudytojas“ nėra. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų E. U. prieš jį pripažįstant įtariamuoju buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesirėmė, teismas vertino kaltinamojo E. U. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, todėl apelianto nurodomi BPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai šioje konkrečioje byloje nelaikytini esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

26915.

270Nuteistasis E. U. teigia, jog jo atpažinimai iš nuotraukų atlikti neteisėtai, pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl atpažinimų metu gauti duomenys neturi įrodomosios galios. Asmens parodymo atpažinti tvarka reglamentuojama BPK 192 straipsnyje. Jeigu parodymas atpažinti atliekamas gyvai parodant atpažintiną asmenį, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną

271(BPK 192 straipsnio 1 dalis). Procesinio veiksmo metu galiojusioje BPK 192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (t. 40, b. l. 40–41, 103–104) užfiksuota, jog E. B. ir K. Ž. tarp keturių nuotraukų atpažino E. U., kaip asmenį, kuris tarpininkavo įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoryje. Šie proceso veiksmai buvo fotografuojami, prie protokolų pridėtos tai patvirtinančios nuotraukos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. B. ir K. Ž. paaiškino, kad jie suklydo atpažindami E. U. kaip tarpininką, nes būtent S. K. buvo tarpininkas, tačiau pastarojo nuotrauka atpažinimui nebuvo pateikta. Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad ji atliko šiuos procesinius veiksmus. Atsakydama į klausimą, kodėl atpažinimui buvo pateikta E. U. nuotrauka, liudytoja paaiškino, jog įtariamojo K. Ž. apklausos protokole buvo paminėtas asmuo vardu Edgaras ar Evaldas, todėl atpažinimui ir buvo pateikta E. U. nuotrauka. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visetas neleidžia daryti išvados, jog aptariami procesiniai veiksmai buvo atlikti esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių procesinių veiksmų pagrindu gautais duomenimis nesirėmė.

27216.

273Nepagrįstas nuteistojo E. U. apeliacinio skundo argumentas, kad apklausiant jį įtariamuoju buvo pažeista jo teisė turėti gynėją. Procesinio veiksmo metu galiojusioje BPK 50 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti; dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 2 d. prieš pirmąją apklausą įtariamajam E. U. buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą, išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įtariamojo teisės ir įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas, taip pat išaiškinta teisė turėti gynėją. 2015 m. balandžio 2 d. protokole dėl gynėjo atisakymo paties E. U. užfiksuota, kad jis atvyko be advokato, todėl atsisako duoti parodymus, parodymus atvyks duoti su savo pasirinktu advokatu. Apklausiant jį vėliau, abu kartus įtariamajam E. U. taip pat buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įtariamojo teisės ir įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas, išaiškinta teisė turėti gynėją. Įtariamasis E. U. pasirašytinai patvirtino supratęs apie jam išaiškintą teisę turėti gynėją ir nurodė, kad gynėjo atsisako (t. 38, b. l. 31, 36). Nenustačius priežasčių, kurios galėjo trukdyti prieš 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. apklausas E. U. išreikšti savo valią dėl gynėjo pasikvietimo (prašymo jį paskirti) ir vėliau duoti parodymus, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju E. U. 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. apklausos atliktos nesilaikant BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 52 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pažeidžiant nuteistojo teisę į teisingą baudžiamąjį procesą.

27417.

275Apeliaciniame skunde teigiama, kad net ir tuo atveju, kai jis prieš apklausas atsisakė gynėjo, pastarojo dalyvavimas buvo būtinas, nes esą yra prieštaravimų tarp jo ir J. P. C. M. parodymų, o tokiu atveju E. U. turėjo būti užtikrintas (būtinas) gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įgyvendinant šalių rungimosi principą, užtikrinant įtariamojo ar kaltinamojo asmens procesinę galimybę tinkamai gintis, baudžiamajame procese numatyti būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai, vienas iš jų – kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją

276(BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Gynybos interesų prieštaravimas – tai nesuderinami skirtingumai ginantis nuo kaltinimo, kuriuos lemia kaltinimo pobūdis, apimtis, kaltininko pozicija, gynybos versijos ir pan. Gynybos interesų prieštaravimai konstatuojami, kai, pavyzdžiui, vienas kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o kitas (bendrininkas) ginčija kaltinimo pagrįstumą, gynybą grindžia argumentais, jog nusikalstamą veiką padarė ne jis, o tas kitas (toje pačioje byloje), kai vienas nurodo kaltinančias aplinkybes, kurias neigia kitas bendrininkas ir pan. Tuo metu nagrinėjamoje byloje prieštaravimų tarp E. U. ir J. P. C. M. gynybos pozicijos nebuvo nustatyta, todėl E. U. teisė būti ginamam nebuvo pažeista. Vadinasi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. U. teisė turėti gynėją nebuvo suvaržyta, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, BPK 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos.

27718.

278Nuteistieji E. U. ir S. M. apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. S-958-319/2016, kurioje buvo nagrinėjamos analogiškos akcijų pirkimo–pardavimo sandorio aplinkybės, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, E. U. atliko tapačius veiksmus, tačiau jam jokia nusikalstama veika nebuvo inkriminuota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje Nr. S-958-319/2016 priimta teismo nutartimi nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiant nuteistųjų E. U. ir S. M. kaltumo klausimą. Apeliantų nurodoma byla Nr. S-958-319/2016 savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje, nes S. M. nėra kaltinamas, jog parduodamas įmonės akcijas iššvaistė įmonės turtą. E. U. byloje Nr. S-958-319/2016 turėjo liudytojo statusą, o nagrinėjamoje byloje jis nuteistas už sukčiavimą veikiant organizuota grupe.

27919.

280Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė gynybos pateiktus prašymus, todėl atlikdamas įrodymų tyrimą padarė esminių BPK pažeidimų. Su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotą nutartį. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų, ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis esminio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

28120.

282Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamojo S. M. gynėjas prašė byloje apklausti keturis liudytojus, gyvenančius Rusijos Federacijoje. Kaltinamojo gynėjo pareikštas prašymas, kaip to reikalauja BPK 270 straipsnio nuostatos, išnagrinėtas išklausant proceso dalyvių nuomones dėl pateikto prašymo ir atmestas, priimant protokolinę nutartį. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje esančių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste prašymas apklausti Rusijos Federacijos piliečius yra netikslingas ir perteklinis. Kaltinimas S. M. pareikštas dėl 2009–2010 m. atliktų veiksmų, o nurodomi liudytojai, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodo 2011 m. vykusius įvykius. Analogišką prašymą nuteistojo S. M. gynėjas pareiškė ir apeliacinės instancijos teisme, kurį teismas tenkino iš dalies ir nutarė kviesti bei apklausti liudytoją V. J.. Liudytojui buvo siųstas šaukimas ir pranešimas, kad turi atvykti į teismo posėdį, teismo šaukimas jam buvo įteiktas, tačiau liudytojas neatvyko. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė liudytojo V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu perskaityti (BPK 276 straipsnio 4 dalimi). Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog, teismui atmetus prašymus apklausti kitus Rusijos Federacijos piliečius, išreikalauti rašytinius duomenis, susijusius su jam inkriminuotu turto pasisavinimu, dauguma bylos aplinkybių liko neištirtos. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, jog teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad S. M. gynėjo prašyme minimų aplinkybių tyrimas teismui leistų padaryti kitokią išvadą dėl nusikaltimo aplinkybių ir nuteistojo kaltės.

28321.

284Teisėjų kolegija neįžvelgė apeliaciniuose skunduose minimo in dubio pro reo bendrojo teisės principo pažeidimo. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl nuteistųjų

285S. M., E. U. ir B. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis. Taigi nepagrįsti nuteistųjų S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliacinių skundų argumentai, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančią sąlygą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, bei BPK 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui.

28622.

287Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių ir, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl nuteistųjų U. B. ir K. Ž. gynėjos apeliacinio skundo

28823.

289Skundžiamu nuosprendžiu U. B. ir K. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad būdami UAB „xxx“ akcininkais, apgaule UAB „xxx“ naudai išvengė didelės – 214 992,86 Eur vertės turtinės prievolės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų nusikalstama veika objektyviai pasireiškė tuo, kad UAB „xxx“ nepajėgiant vykdyti įsipareigojimų pagal finansines lizingo sutartis dėl transporto priemonių valdymo ir naudojimo, U. B. ir K. Ž. siekdami, kad UAB „xxx“ išvengtų sandorių pagrindu atsiradusių turtinių prievolių, apgaule, t. y. maskuojant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu, išvengė didelės vertės turtinės prievolės transporto priemonių savininkui UAB „Swedbank lizingas“. Taigi, teismas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino sukčiavimo priemone, nustatęs, kad pasirašant šią sutartį nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į lizingo bendrovės apgaulę, o minėta sutartis panaudota kaip nukentėjusiojo (UAB „Swedbank lizingas“) suklaidinimo priemonė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad U. B. ir K. Ž. veiksmai, sudarant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, neatitinka sukčiavimo sudėties požymių.

29024.

291Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio sudarymo metu turėjimas tyčios nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės už BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką taikymo kriterijus. Tačiau vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2017, 2K-127-489/2017 ir kt.).

29225.

293Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „xxx“ nuo 2005 m. birželio 22 d. iki 2007 m. sausio 9 d. buvo sudarytos septynios lizingo sutartys, kurių pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas – septynios transporto priemonės perduotos valdyti ir naudotis UAB „xxx“ kuri, kaip remiantis lizingo sutartimis nustatyta, be kitų sutartyje numatytų lizingo gavėjo įpareigojimų, privalėjo laiku mokėti lizingo sutartyse nurodytas įmokas bei kitus mokėjimus. Dėl netinkamai vykdomų lizingo sutarčių sąlygų, prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti įmokas nevykdymo, UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. sausio 5 d. UAB „xxx“ pateikė pretenziją Nr. 01-20-26732, kurioje nurodyta, kad UAB „xxx“ pretenzijos rengimo metu visa įmonės skola pagal septynias lizingo sutartis už 35 kalendorines dienas yra 41 690,16 Lt (12 074,30 Eur) ir esant tokiai situacijai, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti lizingo sutartis. Pretenzijoje buvo reikalaujama iki 2010 m. sausio 22 d. sumokėti visą 41 690,16 Lt skolą, taip pat nurodyta, kad neapmokėjus skolos iki minėtos datos, lizingo bendrovė bus priversta nutraukti lizingo sutartis (t. 3, b. l. 59). 2010 m. sausio 27 d. UAB „Swedbank lizingas“ su UAB „xxx“ sudarytas lizingo sutartis vienašališkai nutraukė ir nurodė nedelsiant nutraukti turto – transporto priemonių eksploataciją ir iki 2010 m. vasario 3 d. transporto priemones perduoti UAB „Swedbank lizingas“ atstovui (t. 3, b. l. 60). Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. sausio 25 d. tarp U. B. ir K. Ž., kaip pardavėjų, iš vienos pusės, ir J. P. C. M., kaip pirkėjo, iš kitos pusės, buvo sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias U. B. ir K. Ž. jiems nuosavybės teise priklausančias po 50 procentų UAB „xxx“ akcijų parduoda, o J. P. C. M. perka 100 procentų UAB „xxx“ akcijų už 1 Lt (t. 3, b. l. 16, 17). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad U. B. ir K. Ž. veiksmai, t. y. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas 2010 m. sausio 25 d., esant 2010 m. sausio 5 d. kategoriškai išreikštai lizingo bendrovės pozicijai vienašališkai nutraukti lizingo sutartis, esant ir konkrečiai bei aiškiai apibrėžtam skolos sumokėjimo terminui – 2010 m. sausio 22 d. patvirtina apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas darydamas tokią išvadą, netinkamai analizavo U. B. ir K. Ž. veiksmus ir nepakankamai įsigilino į bendrąsias lizingo sutarčių sąlygas.

29426.

295Bendrųjų lizingo sutarties sąlygų 11 straipsnyje išdėstytos ,,Sutarties nutraukimas prieš terminą“ nuostatos. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistiesiems neabejotinai buvo žinomos lizingo sutarčių nutraukimą prieš terminą reglamentuojančios nuostatos, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jiems neabejotinai buvo žinomas ir UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas iki 2010 m. vasario 3 d. grąžinti lizingo bendrovei transporto priemones, nes patikimų duomenų, patvirtinančių tokią išvadą, byloje nėra. Skirtingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, aukščiau išdėstytos UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. sausio 5 d. pretenzijos Nr. 01-20-26732 turinys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pretenzijoje nurodyta, jog nesumokėjus visos skolos iki 2010 m. sausio 22 d., lizingo bendrovė vienareikšmiai nutrauks sutartis 2010 m. sausio 27 d. Kita vertus, bendrųjų lizingo sutarties sąlygų 11 straipsnio 11.4.2. punkte nustatyta, kad jeigu klientas, lizingo bendrovei iš anksto raštiškai sutikus, pasibaigus įspėjimo terminui, tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus (padengs įsiskolinimus, įvykdys kitas prievoles), lizingo bendrovė turės teisę laikyti, kad sutartis tęsiama. Ši lizingo sutarties sąlyga rodo, kad lizingo bendrovė po pretenzijos pareiškimo ir pasibaigus skolos sumokėjimo terminui, turi teisę nenutraukti lizingo sutarties ir laikyti, kad ji yra tęsiama. Tai, kad tokia praktika faktiškai galiojo UAB „Swedbank lizingas“, patvirtino šios lizingo bendrovės vadybininkas V. P., kuris patvirtino, kad esant įsiskolinimams bankas neprivalo, o tik turi teisę nutraukti sutartį; kartais klientams atnaujindavo lizingo nutraukimo sutartis, jeigu klientas padengdavo skolą. Taigi, išdėstyti duomenys neleidžia vienareikšmiai teigti, kad pretenzijoje nurodyta kategoriška lizingo bendrovės pozicija apie būsimą lizingo sutarčių nutraukimą. Kita vertus, byloje nepaneigti nuteistųjų U. B. ir K. Ž. parodymai, kad jiems nebuvo žinomas reikalavimas iki 2010 m. vasario 3 d. grąžinti transporto priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji UAB „xxx“ akcijas 2010 m. sausio 25 d. pardavė J. P. C. M.. 2010 m. sausio 26 d. buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 1, kuriuo UAB „xxx“ direktoriumi buvo paskirtas J. P. C. M.. 2010 m. sausio 27 d. juridinių asmenų registrui pateikti registruoti pakeitimai dėl pakeisto bendrovės adreso, naujos redakcijos įstatų. U. B. 2010 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku informavo UAB „Swedbank lizingas“ vadybininką V. P. apie UAB „xxx“ akcininkų pasikeitimą. Taigi, po 2010 m. sausio 25 d. akcijų pardavimo nuteistieji, kaip buvę UAB „xxx“ akcininkai, negavo iš UAB „Swedbank lizingas“ jokių reikalavimų, įskaitant ir 2010 m. sausio 27 d. pranešimo apie sutarčių nutraukimą, todėl jiems nebuvo žinoma, kad lizingo bendrovė nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti transporto priemones.

29627.

297Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apgaulė pasireiškė tuo, kad nuteistieji, gavę UAB „Swedbank lizingas“ pretenziją dėl skolos sumokėjimo, tyčia sudarė įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir taip išvengė įsipareigojimų lizingo bendrovei. Sprendžiant esminį klausimą, kokius ketinimus nuteistieji turėjo sudarydami akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad esminis U. B. ir K. Ž. ketinimas ir tikslas, sudarant 2010 m. sausio 25 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su J. P. C. M., buvo išvengti turtinės prievolės lizingo bendrovei, kurios jie neįstengė mokėti. Tai, kad nuteistųjų veiksmai buvo kryptingai nukreipti tokiam tikslui, teismo nuomone, patvirtinta šios aplinkybės: neutralus pirkėjo elgesys, transporto priėmimo–perdavimo akto nebuvimas, akcijų pardavimo kaina, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vieta, lizingo bendrovės neinformavimas apie akcijų pardavimą, pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių visuma dėl nuteistųjų tyčios kryptingumo suponuoja priešingą išvadą.

29828.

299Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad J. P. C. M. neutralus ir abejingas elgesys, t. y. nesidomėjimas perkamos įmonės veikla, turtu, pasirašomų dokumentų turiniu, nuteistųjų negalėjo būti vertinamas kaip patikimas ir nekeliantis abejonių, jog įmonės veikla bus tęsiama bei bus vykdomi įsipareigojimai pagal lizingo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, darydamas tokią išvadą, teismas nevertino ypač svarbios aplinkybės, jog minėtas sandoris buvo sudarytas, tarpininkaujant S. K.. Šiame kontekste teismas šio liudytojo parodymų skundžiamame nuosprendyje nevertino, nors sudarant aptariamą sandorį, S. K. veikė kaip tarpininkas. Nuteistieji U. B. ir K. Ž. nuosekliai teigė, kad parduodami akcijas buvo įsitikinę, jog naujasis akcininkas tęs veiklą bei toliau vykdys lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Jie nurodė, jog tokį jų manymą lėmė tarpininko S. K. elgesys, veiksmai ir pažadai. Byloje nustatyta, kad nuteistieji iki sandorio sudarymo (2010 m. sausio 25 d.) tiesiogiai bendravo tik su S. K.. Pirmosios instancijos teisme liudytojas S. K. parodė, kad jis tarpininkavo parduodant UAB „xxx“ ir žinojo, jog įmonė turi įsipareigojimų lizingo bendrovei. UAB „xxx“ akcininkai jam pateikė dokumentus apie įmones finansinę būklę, valdomas transporto priemones, su jais buvo Šilutėje apžiūrėti UAB „xxx“ transporto, automobilių plovyklos. Šie liudytojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 17, b. l. 107–108, 110–111, 115–116, 118–119). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama gynėjų prašymą, nutarė iškviesti bei apklausti liudytoją S. K., suteikdama gynybai galimybę užduoti jam klausimų aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojas S. K. patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir parodė, jog jis susisiekė su UAB „xxx“ akcininkais ir pasakė, kad yra užsienio pilietis, kuris nori pirkti jų įmonę, gavo iš jų įmonės dokumentus. UAB ,,xxx“ akcijų pardavimo metu girdėjo, kad buvo kalbama ispanų kalba. Teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojo S. K. parodymais netikėti, nes byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam būtų naudinga duoti neteisingus parodymus. Byloje nepaneigta, kad liudytojo S. K. aktyvus elgesys iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. jis susitiko su UAB „xxx“ akcininkais, kalbėjosi apie įmonės finansinę padėtį ir ketinimą parduoti įmonės akcijas, pristatė užsieniečio pirkėjo viziją, perėmė UAB „xxx“ finansinių dokumentų kopijas, apžiūrėjo vilkikus atvykęs į UAB „xxx“ patalpas ir teritoriją Šilutėje, nuteistiesiems leido manyti, kad S. K. yra būsimojo įmonės akcijų pirkėjo atstovas. Dėl šios priežasties nuteistieji tiesiogiai su akcijų pirkėju J. P. C. M. jokių klausimų nesprendė, akcijų pirkimo–pardavimo dieną jį matė pirmą kartą, tačiau suprato, kad akcijų pirkėjas J. P. C. M. paties tarpininko S. K. yra informuotas ir supažindintas su akcijų pardavimo sąlygomis, įmonės finansine būkle ir veikla. Pasak nuteistųjų, tokį jų manymą sustiprino ir ta aplinkybė, kad S. K. taip pat dalyvavo pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, pasisakydamas dėl J. P. C. M. neutralaus ir abejingo elgesio įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu, teismas rėmėsi liudytojo R. Ū. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jų neanalizavo. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ū. buvo apklaustas du kartus: apklausiamas 2010 m. rugsėjo 10 d. jis parodė, kad J. P. C. M. buvo išversti visi sutarties tekstai į jam suprantamą kalbą, paaiškinta apie transporto priemonių perdavimą lizingo bendrovėms (t. 17, b. l. 64), apklausiamas 2011 m. gegužės 24 d. jis teigė, kad ispanui jokių dokumentų turinio nevertė, kadangi jis tik paprašė nurodyti, kur jam reikia pasirašyti ir visus dokumentus pasirašė (t. 17, b. l. 78–79). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas laikė teisingais 2011 m. gegužės 24 d. apklausos metu duotus parodymus, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl būtent šiais parodymais rėmėsi. Išnaudojus visas galimybes iškvieti ir apklausti liudytoją teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perkaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. Ū. parodymai. Vertindama liudytojo R. Ū. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisėjų kolegija teisingais laiko 2010 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu duotus parodymus, nes jie atitinka ne tik nuteistųjų, bet ir kitų liudytojų parodymus. Liudytojas R. Z. parodė, kad matė ir girdėjo, kaip vertėjas R. Ū. vartė dokumentus ir ispaniškai vertė jų turinį. Liudytojas S. K. taip parodė, kad kavinėje buvo teisininkas ir vertėjas, tarp jų vyko pokalbis, vertėjas vertė. Nuteistieji taip pat patvirtino, kad vertėjas su pirkėju kalbėjo ispaniškai. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog sandorio metu dalyvavo vertėjas, kuris buvo pakviestas iš pirkėjo pusės, nuteistiesiems nekėlė abejonių pirkėjo nesąžiningumu. Be to, aplinkybė, kad nuteistieji iki sandorio sudarymo bendravo tik su tarpininku S. K., o pastarasis kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu apie vykdomą nusikalstamą veiką nesuprato, suponuoja logišką išvadą, kad nuteistieji U. B. ir K. Ž. taip pat nesuprato, kad asmuo, kuriam tarpininkauja S. K., neketina tęsti įmonės veiklos ir vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis.

30029.

301Įvertinęs aplinkybę, kad U. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo surastas turto priėmimo–perdavimo aktas ir atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji tokio akto į bylą nepateikė, teismas padarė išvadą, kad nuteistieji su J. P. C. M. nepasirašė transporto priemonių priėmimo–perdavimo aktą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada padaryta neįvertinus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. 2010 m. sausio 25 d. UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkte nurodoma, kad pardavėjas perdavė antspaudą, įstatų originalą, kitus dokumentus bei turtą pagal apyrašą, o pirkėjas priėmė juos nuosavybėn (t. 3, b. l. 16). Liudytojos K. B. ir J. Ž. patvirtino, kad jos kartu rengė dokumentų perdavimo aktą, o U. B. rengė turto perdavimo aktą. Liudytojas R. Z. parodė, kad jis tokio dokumento nerengė, bet U. B. buvo davęs tokio akto ruošinį. Nuteistasis E. U. teisme parodė, kad po 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su UAB „xxx“ automobiliu veždamas akcijų pirkėją J. P. C. M. matė, kaip jis rankose analizavo turto perdavimo–priėmimo aktą, kuris buvo sudarytas lentelės forma ir kuriame aiškiai matėsi išdėstytas automobilių sąrašas. Taigi, išdėstytų įrodymų visuma neleidžia abejoti turto priėmimo–perdavimo akto egzistavimu.

30230.

303Byloje nustatyta, kad UAB „xxx“ akcijos buvo parduotos už simbolinę 1 Lt kainą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia akcijų pardavimo kaina rodo, jog U. B. ir K. Ž. tikslas buvo nukreiptas išvengti kilsiančios atsakomybės pagal lizingo sutartis. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija tiki nuteistojo U. B. parodymais, kad akcijų pardavimo kainą nulėmė finansinė įmonės padėtis ir siekis nebedidinti įmonės nuostolių. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė turėjo lizingo sutartis su AB „SEB bankas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ ir iki 2008–2009 metais prasidėjusios ekonominės krizės vykdė lizingo sutartis. Švedijos įmonei „xxx“ neatsiskaičius už pervežimo paslaugas, UAB „xxx“ patyrė 60 628 Eur nuostolį. Iki aptariamos sutarties pasirašymo įmonė vėlavo mokėti lizingo įmokas AB „SEB bankui“, dėl ko lizingo sutartys buvo nutrauktos ir įmonė grąžino 5 vilkikus, taip pat įmonė 35 kalendorines dienas vėlavo sumokėti 12 152,50 Eur (41 960,16 Lt) vieno mėnesio įmoką už 7 lizinguojamas transporto priemones UAB „Swedbank lizingas“, o nepradelsta neišmokėta jų vertė buvo 214 992,86 Eur, įmonė buvo skolinga darbuotojams. Nėra pagrindo netikėti nuteistųjų parodymais, kad įmonės įsiskolinimas lėmė naujų investuotojų paiešką, o neatsiradus norinčių pirkti įmonę už padoresnę kainą bei sueinant prievolių įvykdymo terminams, nusprendė parduoti veikiančios įmonės akcijas už simbolinį mokestį. Be to, sudaryta preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su J. A. ir jų pačių iniciatyva nutraukta taip pat rodo, kad jų ketinimai nebuvo nukreipti išvengti gresiančios pagal lizingo sutartis prievolės. Taigi, priešingai negu nurodė teismas, išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju akcijų pardavimo kaina nepatvirtina buvus nusikalstamą tikslą išvengti turtinės prievolės.

30431.

305Byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta kavinėje „Laikraštis“, taip pat nesudaro pagrindo abejoti nuteistųjų ketinimais dėl įmonės veiklos tęstinumo. Šiame kontekste teismas visiškai nevertino liudytojo R. Z. parodymų, kuris paaiškino, kodėl sandorio sudarymo vieta buvo pasirinkta kavinė. Liudytojas teisme parodė, kad tuo metu gyveno Klaipėdos senamiestyje ir neturėjo jokio biuro, todėl jis pasiūlė susitikti kitoje gatvės pusėje esančioje kavinėje, nes taip jam buvo patogiausia, kadangi šalia gyveno ir galėjo operatyviai suruošti ar patikslinti reikiamus dokumentus. Be to, UAB „xxx“ biuras buvo Šilutėje, todėl logiška, kad visiems sandoryje dalyvavusiems asmenims patogiau buvo susitikti Klaipėdoje.

30632.

307Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nei iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, nei paties sandorio sudarymo metu U. B. ir K. Ž. lizingo bendrovės apie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą neinformavo, jokių lizingo sutarčių įsipareigojimų perėmimo sąlygų su lizingo bendrove nederino. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tokią išvadą padarė, neįsigilinęs į lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų turinį. Bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.2.4 punkte nustatyta, kad klientas per 5 dienas turi pranešti lizingo bendrovei, jeigu pasikeičia 50 procentų ar daugiau kliento dalyvių arba nutariama keisti kliento teisinį statusą. Pagal šį sutarties punktą, lizingo gavėjui kyla pareiga informuoti lizingo bendrovę po lizingo gavėjo akcijų pardavimo, o ne iki pardavimo. Liudytojas V. P. parodė, kad draudimo keisti akcininkų sudėtį ar reikalavimo gauti išankstinį lizingo bendrovės sutikimą akcininkų pasikeitimui nebuvo. Taigi, nei viena lizingo sutarties bendroji ir specialioji sąlyga nedraudė parduoti lizinginių įsipareigojimų turinčios bendrovės akcijų be lizingo bendrovės sutikimo, tuo pačiu ir nenumatė pareigos su lizingo bendrove derinti būsimo akcijų pirkėjo tinkamumą, tačiau numatė pareigą apie tokį pasikeitimą per 5 dienas pranešti lizingo bendrovei. Būtent taip ir buvo padaryta. U. B. 2010 m. sausio 28 d. UAB „Swedbank lizingas“ atstovui V. P. elektroniniu paštu pranešė apie akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir naująjį „xxx“ akcininką ir savininką. Taigi, lizingo bendrovė apie akcininko pasikeitimą buvo informuota per sutartyse nustatytą terminą. Sprendžiant apie nuteistųjų veiksmų kryptingumą, svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad lizingo bendrovės atstovas V. P. ir anksčiau buvo informuotas apie akcijų pirkėjo paieškas, apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį. Liudytojas V. P. patvirtino, kad UAB „xxx“ akcininkai dėjo pastangas, ieškojo būdų, kaip laiku mokėti įsipareigojimus, informavo jį apie ketinimą parduoti akcijas.

30833.

309Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 29 d. tarp UAB „xxx“, atstovaujamos naujojo akcininko J. P. C. M., ir U. B. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „xxx“ U. B. neatlygintinai perleidžia reikalavimo teises į 60 628,47 Eur skolas įmonėms „xx.“ ir „xxxx“. Nuteistasis U. B. teisme parodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta tam, kad jis turėtų galimybę susigrąžinti į įmonę įneštas jų, kaip akcininkų, paskolas. Ši sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną kaip ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nebuvo įgyvendinta, nes nebuvo galimybės už įmonę reikalauti susigrąžinti skolas, todėl buvo nutraukta. Liudytojas R. Z. patvirtino, kad jis ruošė reikalavimo perleidimo sutartį. Ši aplinkybė, priešingai negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, savaime neįrodo nuteistųjų veiksmuose buvus apgaulę.

31034.

311Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji

312U. B. ir K. Ž. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios apgaule išvengti prievolės. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog parduodami jiems priklausančias bendrovės akcijas, jie buvo įsitikinę, kad naujasis įmonės akcininkas J. P. C. M. tęs veiklą bei toliau vykdys lizingo sutartis, nuteistieji neturėjo pakankamo pagrindo įtarti, kad naujasis įmonės akcininkas J. P. C. M. lizinguojamas transporto priemones realizuos kitiems asmenims.

31335.

314Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nuteistųjų U. B. ir K. Ž. tyčios kryptingumą, neatsižvelgė ir nevertino esminės aplinkybės, jog kiekviena finansinio lizingo sutartis buvo užtikrinta nuteistųjų laidavimu. Iš byloje esančių laidavimo sutarčių Nr. LT044581/L, LT044165/L, LT043598/L, LT041557/L, LT031586/L, LT019831/L, LT019831/L-2, LT019830/L, LT019830/L-2 turinio matyti, kad laiduotojas įsipareigoja įvykdyti lizingo gavėjo – UAB ,,xxx“, už kurį laiduojama neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalį, prisiimtas kliento (UAB ,,xxx“) pagal lizingo sutartis Nr. LT044165, LT043598, LT041557, LT031586, LT019831, LT019830, LT044581; klientui neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartį, klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai; laiduotojas už kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas; klientui neįvykdžius prievolių ar jų dalies pagal lizingo sutartį, laiduotojas įsipareigoja patenkinti lizingo bendrovės reikalavimus pirmumo tvarka; klientui neįvykdžius prievolės, lizingo bendrovė pateikia laiduotojui raštišką lizingo reikalavimą, kuriame reikalaujama įvykdyti lizingo bendrovei kliento neįvykdytą prievolę pagal lizingo sutartį; tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį su klientu ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį (t. 1, b. l. 131–132, 133–134, 155, 156, 171, 172; t. 2, b. l. 2, 3, 28, 29, 47–48, 49–50, 51–52, 69, 70, 71). Taigi, prievolių pagal visas lizingo sutartis užtikrinimas visų pirma buvo garantuotas laidavimo sutartimis laiduojant nuteistųjų asmeniniu turtu, kurio pagal nuteistųjų pateiktas turto deklaracijas būtų visiškai pakakę įvykdyti prievolę lizingo bendrovei už UAB ,,xxx“.

31536.

316Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikrų sutarties sąlygų pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių tai, kad nuteistieji būtų sąmoningai sudarę tokią situaciją, kuri būtų esmingai pasunkinusi lizingo bendrovės galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis: UAB ,,Swedbank lizingas“ niekada nesikreipė į nuteistuosius U. B. ir K. Ž., kaip solidarius laiduotojus, su reikalavimu įvykdyti prievolę už UAB ,,xxx“ pagal lizingo sutartis, nors tokia lizingo bendrovės teisė buvo nustatyta laidavimo sutartyse.

31737.

318Dėl šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog U. B. ir K. Ž., sudarydami UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su J. P. C. M., panaudodami apgaulę, sukčiavo. Todėl U. B. ir K. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį, priimamas sprendimas panaikinti U. B. ir K. Ž. paskirtas kardomąsias priemones. Kai kaltinamasis išteisinamas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tačiau šiuo atveju, skundžiamu nuosprendžiu UAB ,,Swedbank lizingas“ naudai turtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai ir iš kitų nuteistųjų, todėl nuosprendžio dalis, kuria iš U. B. ir K. Ž. UAB ,,Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas naikintina. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad U. B. ir K. Ž. veikoje nėra sukčiavimo požymių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl gynėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendrininkų grupe ir turtinės žalos dydžiu. Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo

31938.

320Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį dėl šių veikų išteisinti arba dėl procesinių pažeidimų bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl pirmojo apelianto prašymo bus pasisakyta atskirai aptariant kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl antrojo nuteistojo prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys išvardytos BPK 326 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui priimama, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, arba, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nė vienos iš nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta.

321Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis)

32239.

323Skundžiamu nuosprendžiu S. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „xxxx“ vienintelis akcininkas ir direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su E. U. ir J. P. C. M., apgaule UAB „xxxx“ naudai išvengė didelės – 3 383 674,83 Eur vertės turtinių prievolių bei UAB „xxxx“ naudai įgijo didelės – 124 000 Eur vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo nusikalstama veika objektyviai pasireiškė tuo, kad UAB „xxxx“ nepajėgiant vykdyti įsipareigojimų pagal finansines lizingo sutartis dėl transporto priemonių valdymo ir naudojimo, dėl to lizingo bendrovėms nutraukus finansinio lizingo sutartis su įmone bei pareikalavus grąžinti lizingo bendrovėms priklausančias transporto priemones, S. M. siekdamas, kad UAB „xxxx“ gautų turtinės naudos, apgaule, t. y. nuslepiant nuo lizingo bendrovių, maskuojant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu, išvengė didelės vertės turtinių prievolių transporto priemonių savininkėms AB „SEB lizingas“ ir UAB ,,Nordea F. L.“ bei UAB „xxxx“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Taigi, teismas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino sukčiavimo priemone, nustatęs, kad pasirašant šią sutartį nuteistojo tyčia buvo nukreipta į lizingo bendrovių apgaulę, o minėta sutartis panaudota kaip nukentėjusiųjų (AB „SEB lizingas“ ir UAB ,,Nordea F. L.“) suklaidinimo priemonė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. M. veiksmai, sudarant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, atitinka sukčiavimo sudėties požymius. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad UAB ,,xxxx“ akcijų pardavimo schema panaši kaip ir UAB ,,xxx“ atveju, tačiau faktinės aplinkybės skiriasi.

32440.

325Nuteistasis S. M. neigia sukčiavimo sudėties požymių buvimą jo veiksmuose ir teigia, kad jis buvo įsitikinęs, jog jam pardavus įmonės akcijas, naujasis akcininkas investuos savo kapitalą į įmonę, susisieks su bankais ir įvykdys visus įsipareigojimus lizingo bendrovėms. Tokius nuteistojo S. M. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, kadangi jų nepatvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas.

32641.

327Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto savininko ar valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo arba prievolės išvengimo būdas. Sukčiavimo dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

32842.

329Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

330Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008).

33143.

332Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad S. M. sudarė apsimestinį įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir taip bendrovei gavo turtinės naudos. Apeliantas nesutinka, kad sandoris buvo apsimestinis ir teigia, kad UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris realiai įvyko, akcijos buvo parduotos teisėtai. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Sprendžiant klausimą, kokį ketinimą ir tikslą nuteistasis turėjo sudarydamas UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad esminis S. M. ketinimas ir tikslas, sudarant UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, buvo gauti bendrovei turtinės naudos, t. y. išvengti turtinių prievolių lizingo bendrovėms ir užvaldyti svetimą turtą. Tai, kad nuteistojo veiksmai buvo kryptingai nukreipti tokiam tikslui patvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

33344.

334Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „xxxx“ nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta septyniolika lizingo sutarčių, kurių pagrindu UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonės perduotos valdyti ir naudotis UAB „xxxx“ kuri, kaip remiantis lizingo sutartimis nustatyta, be kitų sutartyje numatytų lizingo gavėjo įpareigojimų, privalėjo laiku mokėti lizingo sutartyse nurodytas įmokas bei kitus mokėjimus. Dėl netinkamai vykdomų lizingo sutarčių sąlygų, prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti įmokas nevykdymo, UAB „SEB lizingas“ 2009 m. spalio 5 d. UAB „xxxx“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad UAB „xxxx“ neapmokėjus susidariusio įsiskolinimo pagal lizingo sutartis, lizingo bendrovė nuo 2009 m. spalio 13 d. nutrauks lizingo sutartis. 2009 m. lapkričio 14 d. UAB „SEB lizingas“ su UAB „xxxx“ sudarytas lizingo sutartis vienašališkai nutraukė ir nurodė nedelsiant nutraukti turto – transporto priemonių eksploataciją ir per tris darbo dienas nuo lizingo sutarčių nutraukimo dienos transporto priemones perduoti UAB „SEB lizingas“ atstovui (t. 5, b. l. 30–31, 32–33). S. M. 2010 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į lizingo bendrovę iki 2010 m. vasario 15 d. nekelti bankroto bylos, motyvuodamas tuo, kad transporto priemonėms susigrąžinti iš Europos reikalingas ilgesnis terminas ir visas transporto priemones įsipareigojo pristatyti iki 2010 m. kovo 1 d. Lizingo bendrovei nesutikus su tokiu UAB ,,xxxx“ vadovo pasiūlymu, pareikalavo iki 2010 m. sausio 20 d. pristatyti tikslų transporto priemonių grąžinimo grafiką, nurodant transporto priemonių buvimo vietas ir jas vairuojančių asmenų kontaktinius duomenis (t. 5, b. l. 34, 67). UAB ,,SEB lizingas“ 2010 m. vasario 9 d. sudarė sutartį su UAB „xxx“ dėl lizingo bendrovei priklausančių transporto priemonių grąžinimo iš UAB ,,xxxx“. Vykdant šį pavedimą, tą pačią dieną su UAB „xxxx“ akcininku S. M. buvo sudarytas transporto priemonių grąžinimo grafikas, kurio S. M. įsipareigojo laikytis, tačiau 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. vasario 18 d. UAB „xxxx“ transporto priemonių grąžinimą vykdančiai UAB „xxx“ pateikė pranešimus apie transporto priemonių grąžinimo grafikų pakeitimus, kuriuose UAB „xxxx“ transporto priemonių grąžinimo terminą nurodė nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. vasario 26 d., tačiau pačios bendrovės nurodytu terminu transporto priemonių negrąžinus, 2010 m. vasario 25 d. UAB „Baltijos inkaso“ atstovams nuvykus į UAB „xxxx“, darbuotojai atsisakė pateikti duomenis apie vadovus bei transporto priemones, o nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios su bendrovės vadovu S. M. susisiekti nebepavyko, nes pastarasis bendravimo vengė (t. 5, b. l. 23–24).

33545.

336Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad tarp UAB „Nordea F. L.“ ir UAB „xxxx“ nuo 2005 m. gegužės 13 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta trylika lizingo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Nordea F. L.“ nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonės perduotos valdyti ir naudotis UAB „xxxx“ kuri, kaip remiantis lizingo sutartimis nustatyta, be kitų sutartyje numatytų lizingo gavėjo įpareigojimų, privalėjo laiku mokėti lizingo sutartyse nurodytas įmokas bei kitus mokėjimus. Dėl netinkamai vykdomų lizingo sutarčių sąlygų, prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti įmokas nevykdymo, UAB „Nordea F. L.“ 2010 m. sausio 25 d. UAB „xxxx“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad UAB „xxxx“ dar 2009 m. gegužės 26 d. buvo išsiųstas raštas dėl bendrovės įsiskolinimo, minėtame rašte nurodyto įsiskolinimo neapmokėjus, ketinama nutraukti lizingo sutartis. Pranešime buvo reikalaujama iki 2010 m. vasario 1 d. sumokėti susidariusią skolą, taip pat nurodyta, kad neapmokėjus skolos iki minėtos datos, lizingo bendrovė 2010 m. vasario 2 d. nutrauks lizingo sutartis ir įmonė per penkias dienas nuo lizingo sutarčių nutraukimo dienos transporto priemones privalės perduoti UAB „Nordea F. L.“ atstovui (t. 1, b. l. 20–22). Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 19 d. tarp S. M., kaip pardavėjo, iš vienos pusės, ir J. P. C. M., kaip pirkėjo, iš kitos pusės, buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią S. M. jam nuosavybės teise priklausančias UAB „xxxx“ akcijas parduoda, o J. P. C. M. perka UAB „xxxx“ akcijas už 20 000 Lt (t. 5, b. l. 59).

33746.

338Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nutraukus su UAB ,,xxxx“ sudarytas lizingo sutartis, S. M., kaip įmonės vadovas, turėjo prievolę lizingo bendrovėms priklausantį turtą – transporto priemones pristatyti į lizingo bendrovių nurodytą vietą ir nurodytais terminais. Tačiau transporto priemonių S. M. lizingo bendrovėms negrąžino ir sutarčių nutraukimo dienai susidariusių įsiskolinimų nesumokėjo. Byloje neginčijama aplinkybė, kad nuteistajam neabejotinai buvo žinoma apie lizingo sutarčių nutraukimą ir reikalavimą grąžinti lizingo bendrovėms transporto priemones. Išdėstytų duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. veiksmai, t. y. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas 2010 m. vasario 19 d., esant nutrauktoms tarp UAB ,,xxxx“ ir lizingo bendrovių (UAB ,,SEB lizingas“ ir UAB ,,Nordea F. L.“) sudarytoms lizingo sutartims bei kategoriškam reikalavimui transporto priemones grąžinti lizingo bendrovėms, patvirtina nuteistojo siekį apgaule bendrovės naudai gauti turtinės naudos. Apeliantas skunde teigia, jog lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose nebuvo draudimo parduoti įmonės akcijas. Iš tiesų lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose nenumatytas draudimas parduoti įmonės akcijas, tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nutraukus lizingo sutartis ir pareikalavus grąžinti transporto priemones savininkams, S. M. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu neturėjo jokių teisių į lizingo bendrovėms priklausantį turtą, juo labiau, neturėjo jokios teisės perduoti turtą – transporto priemones naujajam akcininkui J. P. C. M.. Dėl to tokius nuteistojo veiksmus teismas pagrįstai vertino kaip tikslingą ir tyčinį veikimą, siekiant konkrečiai apibrėžto tikslo – panaudojant apgaulę, gauti bendrovei turtinės naudos. Be to,

339S. M. transporto priemonių grąžinimą vykdančiai UAB ,,xxx“ 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. vasario 18 d. pranešdamas apie tai, kad transporto priemonių grąžinimo terminas nukeliamas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. vasario 26 d. akivaizdžiai melavo ir sąmoningai vilkino transporto priemonių grąžinimą, nes neabejotinai žinojo, kad jo nurodytu grafiku transporto priemonės nebus grąžintos, kadangi 2010 m. vasario 19 d., t. y. po kelių dienų (paskutinis pranešimas išsiųstas dieną prieš akcijų pardavimą) nuo pranešimų išsiuntimo UAB ,,xxx“ visos transporto priemonės bus perduotos naujajam akcininkui J. P. C. M.. Apeliantas skunde teigia, jog įmonės teritorijoje nebuvo keliasdešimt automobilių vienu metu, nes transporto priemonės važinėjo po užsienio šalis, todėl nebuvo galimybės jų laiku grąžinti. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis J. P. C. M. ir liudytojas S. K. parodė, kad jiems apsilankius įmonės aikštelėje Palangoje, ten buvo apie dešimt transporto priemonių, tačiau byloje nenustatyta, kad apeliantas būtų grąžinęs transporto priemonių grąžinimą vykdančiai UAB ,,Baltijos inkaso“ nors vieną transporto priemonę. Priešingai, byloje nustatyta, kad visos transporto priemonės, tiek esančios įmonės aikštelėje Palangoje, tiek užsienyje, S. M. nurodymu buvo nuvarytos į į Vokietijoje esančią aikštelę. Šios aplinkybės rodo nuteistojo iš anksto susiformavusią tyčią negrąžinti transporto priemonių lizingo bendrovei. Išdėstytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2010 m. vasario 19 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte nurodyta aplinkybė, kad naujasis akcininkas J. P. C. M. transporto priemones įsipareigoja grąžinti lizingo bendrovei UAB ,,SEB lizingas“ iki 2010 m. kovo 1 d., abiem sutarties šalims žinant, kad visos transporto priemonės po sutarties pasirašymo turi būti nugabentos į Vokietiją, rodo, jog abiejų sandorių šalių (S. M. ir

340J. P. C. M.) tikrieji ketinimai neatitiko sudaromo sandorio esmės. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad jis 2010 m. vasario 26 d. informavo UAB ,,SEB lizingas“ apie UAB ,,xxxx“ akcininko pasikeitimą ir apie tai, kad naujasis akcininkas iki 2010 m. kovo 1 d. įsipareigojo grąžinti transporto priemones, patvirtina jo veiksmuose nebuvus apgaulės, atmetamas kaip nepagrįstas ir nelogiškas. Šiame nuosprendyje išdėstyti argumentai paneigia abi sandorio šalis (S. M. ir J. P. C. M.) turėjus ketinimą grąžinti transporto priemones lizingo bendrovėms.

34147.

342Tai, kad nuteistasis S. M. aiškiai suprato, jog po akcijų perrašymo įmonė nevykdys veiklos, patvirtina ne tik J. P. C. M., kuris derybų metu pareiškė, kad jam reikalingos tik transporto priemonės, bet ir po akcijų pardavimo sekę paties nuteistojo veiksmai. Byloje nustatyta, kad S. M. finansines operacijas UAB ,,xxxx“ vardu vykdė ir finansiniais bendrovės ištekliais disponavo po 2010 m. vasario 19 d., t. y. po įvykusio akcijų pirkimo–pardavimo sandorio. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuos veiksmus S. M. atliko UAB ,,xxxx“ naujojo akcininko J. P. C. M. išduoto 2010 m. vasario 22 d. įgaliojimo pagrindu. Minėtu įgaliojimu vienintelis UAB „xxxx“ akcininkas J. P. C. M. įgaliojo buvusį bendrovės direktorių S. M. iki 2010 m. kovo 12 d. atleisti dirbančius bendrovės darbuotojus, įvykdyti priklausomą atsiskaitymą su darbuotojais bei tiekėjais, pasirašyti dokumentus, pateikiamus Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms. Taigi, minėto įgaliojimo išdavimas ir turinys patvirtina, kad naujasis akcininkas neketino tęsti įmonės veiklos, priešingu atveju, kam atleisti visus dirbančius bendrovės darbuotojus. Liudytojais apklausti UAB ,,xxxx“ vairuotojai A. S., J. Ž. parodė, kad direktorius (S. M.) jiems liepė rašyti pareiškimus dėl išėjimo iš darbo, paaiškinęs, jog naujasis savininkas uždaro įmonę ir įmonė nebeegzistuos. Kita vertus, visiškai nelogiška, jog įmonės akcijas įgijęs asmuo, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėdamas tikslą iš tiesų vykdyti ir vystyti įmonės veiklą, disponavimą įmonės finansiniais ištekliais po akcijų įgijimo perleistų buvusiam savininkui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad tokios aplinkybės patvirtina apsimestinį akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pobūdį.

34348.

344Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog jis neturėjo tyčios sukčiauti, nes po sandorio atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais ir darbuotojais, tai buvo jo, kaip fizinio asmens laidavimas už įmonės skolas. Jis neturėjo jokio tikslo išvengti turtinių prievolių, nes liko skolingas pagal laidavimo sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp S. M. ir UAB ,,SEB lizingas“ 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis 600 000 Lt. Lizingo bendrovė 2010 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į S. M., kaip UAB ,,xxxx“ laiduotoją, ir nurodė iki 2010 m. rugsėjo 13 d. sumokėti 600 000 Lt nuostolių (t. 11, b. l. 177–181, 182). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimo sutarties sudarymas nepaneigia apelianto veiksmuose buvus apgaulę. Pastebėtina, kad laidavimo suma sudaro tik nežymią įsiskolinimų lizingo bendrovėms dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad negalėjo niekaip įtakoti įmonės veiklos, nes nebuvo akcininkas, o UAB „Nordea F. L.“ su pareiškimu dėl savo turto kreipėsi tik 2010 m. balandžio 8 d. Toks apeliacinio skundo teiginys visiškai nepagrįstas. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad dar iki įmonės akcijų pardavimo (2010 m. vasario 19 d.) žinojo, kad yra nutrauktos lizingo sutartys nuo 2009 m. lapkričio 14 d. su UAB ,,SEB lizingas“ ir nuo 2010 m. vasario 2 d. su UAB „Nordea F. L.“ bei neabejotinai žinojo apie lizingo bendrovių reikalavimą grąžinti jiems priklausantį turtą – transporto priemones. Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad jam nerūpėjo pasirašomų dokumentų turinys. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte ir jo prieduose nėra duomenų apie UAB „Nordea F. L.“ priklausančias krovinines transporto priemones ir jų perdavimą; perdavimo–priėmimo akto priedai S. M. nepasirašyti; pats S. M. negalėjo paaiškinti, kodėl perdavimo–priėmimo akto prieduose nėra nurodytos UAB „Nordea F. L.“ priklausančios transporto priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs šias aplinkybes kitų byloje surinktų duomenų kontekste, teismas turėjo pagrindą manyti, kad ne tik naujajam akcininkui, bet ir pačiam S. M. pasirašomų dokumentų turinys nerūpėjo. Nepaneigia apgaulės nuteistojo veiksmuose ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis atsiskaitė su įmonės darbuotojais. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 22 d. į įmonės sąskaitą Nyderlandų įmonė ,,N. C. C. B.V.“ pervedė 124 000 Eur, mokėtinos sumos paskirtis nurodyta ,,už ( - ) t. y. už transporto priemones. Taip pat byloje nustatyta, jog S. M. šiuos pinigus panaudojo atsiskaitymams su darbuotojais bei kreditoriais, tačiau priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, šis faktas nešalina jo atsakomybės, tik patvirtina byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad nuteistasis S. M. apgaule bendrovės naudai įgijo didelės 124 000 Eur vertės svetimą turtą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju sandorio sudarymo vieta suponuoja įtarimą dėl tikrųjų S. M. ketinimų. Šio nuosprendžio 31 punkte išdėstyti argumentai, kodėl UAB ,,xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas ne įmonės buveinėje, o kavinėje. Kadangi liudytojas R. Z. dalyvavo ir UAB ,,xxxx sandorio sudarymo metu, todėl teisėjų kolegija nekartodama jo parodymų remiasi argumentais, išdėstytais šio nuosprendžio 31 punkte. Ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo veiksmuose nebuvus apgaulės.

34549.

346Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

34750.

348Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma minėtų argumentų, nuteistojo S. M. veiksmai: negrąžinimas transporto priemonių, esant nutrauktoms lizingo sutartims; lizingo bendrovių sąmoningas klaidinimas apie transportų priemonių grąžinimą; akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nustatymas (dėl transporto priemonių pristatymo į Vokietiją, pinigų į bendrovės sąskaitą pervedimo), akivaizdžiai parodo, kad nuteistojo tyčia buvo susiformavusi dar iki apgaulės panaudojimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. veikė turėdamas iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią yra visiškai pagrįstas. Nors byloje nustatyta, kad nuteistasis dėl sandorio sudarymo su pirkėju bendravo per tarpininką S. K., tačiau ši aplinkybė nepaneigia abiejų sandorio šalių išankstinio susitarimo negrąžinti turto lizingo bendrovėms. Liudytojas S. K. teisme parodė, kad jis tarpininkavo parduodant UAB „xxxx“ akcijas, taip pat parodė, kad Palangoje vyko „xxxx“ direktoriaus S. M. susitikimas su B. S. atstovu J. P. C. M., kuriame dalyvavo E. U. bei vertėjas. Buvo sprendžiami sandorio klausimai, iš jų ir akcijų kaina. Derybų procese buvo liepta automobilius pristatyti į Vokietijoje esančią aikštelę. Pats nuteistasis

349S. M. taip pat neneigia, kad iki sandorio sudarymo buvo susitikęs su J. P. C. M. Palangoje ir dalyvaujant S. K. derino visas sąlygas, iš jų transporto priemones pristatyti į Vokietijoje esančią aikštelę bei reikalavimą už perduodamą transportą pervesti dalį pinigų į UAB „xxxx“ banko sąskaitą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad susitarimas dėl apsimestinio akcijų pirkimo–pardavimo sandorio buvo iš anksto aptartas ir suderintas. Byloje nustatyta, kad S. M. susitarimas su organizuotos grupės nariais sukčiauti apėmė tik jo vadovaujamą įmonę, dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. M. nusikalstamus veiksmus, susijusius su sukčiavimu, pripažino padarytus jam dalyvaujant ne organizuota grupe, o veikiant bendrininkų grupe su E. U. ir J. P. C. M., kurie veikė kaip organizuotos grupės nariai. Šiame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis S. M., turėdamas prievolių lizingo bendrovėms, sąmoningai siekdamas jų išvengti ir gauti turtinės naudos, sudarė apsimestinį įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, kad užmaskuoti neteisėtą lizingo bendrovėms priklausančio turto perleidimą, tuo padarydamas lizingo bendrovėms didelės turtinės žalos. Dėl to toks turto perleidimas sukliudė lizingo bendrovėms apginti savo teises civilinėmis priemonėmis arba toks teisės gynimas buvo apsunkintas. Šiuo atveju S. M. veiksmai peržengė kreditorių ir skolininkų įprastų santykių ribas.

35051.

351Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. M., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule UAB ,,xxxx“ naudai išvengė didelės vertės turtinių prievolių ir įgijo svetimą didelės vertės turtą. Nuteistojo S. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

352Dėl turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis)

35352.

354Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. M., būdamas UAB ,,xxxx“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas savo žinioje finansinės nuomos sutarties su UAB ,,Nordea F. L.“ pagrindu patikėtą turtą, pažeisdamas sutartį, be lizingo davėjo leidimo, išnuomojo jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – savivartį ,,MAN TGA 41.400“ ir taip jį iššvaistė. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo išvados, tik teigia, jog tokią išvadą teismas padarė remdamasis neištirtais bylos duomenimis ir neatlikęs jokio įrodymų tyrimo. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad teismas padarė išvadas dėl S. M. kaltės iššvaisčius jam patikėtą bendrovės turtą ištyręs ir įvertinęs įrodymų visetą. Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, savo išvadas grindė BPK numatytais proceso veiksmais gautais, teismo posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais. Įvertinęs jų patikimumą, leistinumą ir sąsajumą, teismas juos vertino tiek atskirai, tiek jų visumą ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus.

35553.

356Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu aspektu kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

35754.

358Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. birželio 12 d. tarp UAB ,,xxxx“, atstovaujamos direktoriaus S. M., ir UAB ,,Nordea F. L.“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 20070412, pagal kurią UAB ,,Nordea F. L.“ nuomos pagrindais UAB ,,xxxx“ perdavė naudotis lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – savivartį ,,MAN TGA 41.400“, valst. Nr. ( - ), VIN: WMAH39ZZX7M482692. Tai reiškia, kad savivartis jam buvo patikėtas. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.3. punkte nurodyta, jog lizingo gavėjas turi teisę subnuomoti daiktą tik gavęs raštišką lizingo davėjo sutikimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. M. 2009 m. sausio 28 d., nesilaikydamas finansinės nuomos sutarties Nr. 20070412 bendrųjų sąlygų 6.3. punkto reikalavimų, be raštiško UAB „Nordea F. L.“ sutikimo ir leidimo, UAB „xxxx vardu pasirašė nuomos sutartį Nr. 4 ir išnuomojo savivartį ,,MAN TGA 41.400“ užsienio įmonei RAB ,,xxx.“, beje, sutartyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuomos dalykas, t. y. savivartis ,,MAN TGA 41.400“, valst. Nr. ( - ) UAB „xxxx“ priklauso nuosavybės teise. Taigi, nuteistasis S. M., veikdamas UAB „xxxx“ vardu ir išnuomodamas savivartį „MAN TGA 41.400“ pažeidė finansinės nuomos sutarties Nr. 20070412 bendrųjų sąlygų 6.3. punkto reikalavimus.

35955.

360Nepagrįstas nuteistojo S. M. teiginys, kad kai lizingo bendrovė pareikalavo grąžinti transporto priemonę, buvusią Rusijoje, jis jau nebuvo UAB ,,xxxx“ savininkas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam pranešimas apie ketinimą nutraukti lizingo sutartį, jei iki 2010 m. vasario 1 d. nebus sumokėtas įsiskolinimas, raštu buvo išsiųstas 2010 m. sausio 25 d. Parnešime taip pat buvo nurodyta, kad nesumokėjus įsiskolinimo, S. M. privalės per 5 dienas grąžinti transporto priemones pagal visas lizingo sutartis, iš jų ir pagal Nr. 20070412. Tuo tarpu UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta tik 2010 m. vasario 19 d. Taigi, pareigą grąžinti transporto priemonę turėjo būtent S. M., o ne naujasis bendrovės akcininkas.

36156.

362Apeliantas neneigia, kad be lizingo bendrovės sutikimo išnuomojo savivartį, tačiau teigia, jog sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Atsakydama į šį teiginį teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisniai santykiai. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti. Kaip jau minėta, nuomos sutartis su Rusijos bendrove negalėjo būti sudaryta be lizingo bendrovės sutikimo, o savivartis ,,MAN TGA 41.400“ po 2010 m. sausio 25 d. pranešimo gavimo įmonėje turėjo būti grąžintas lizingo bendrovei. Nuteistasis S. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad savivartis savo eiga negalėjo važiuoti, nes buvo sugedęs, todėl buvo sutarta, kad įmonė RAB ,,xxx“ suremontuos savivartį ir tada grąžins į Lietuvą. Nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad savivartis buvo sugedęs patvirtino ir įmonės RAB ,,xxx“ direktorius V. J.. Iš apeliacinės instancijos teisme perskaitytų liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 36, b. l. 52–55) matyti, kad jis buvo RAB ,,Trest N. T.“ direktorius. 2009 m. buvo pasirašyta krovininės technikos nuomos sutartis su Lietuvos įmone ,,xxxx“. 2010 m. sumažėjus darbų apimčiai, buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį ir visą techniką grąžinti Lietuvos įmonei. Visa technika buvo perduota ,,xxxx“ atstovams, dalyvaujant S. M., išskyrus vieną savivartį ,,MAN“, nes jis turėjo gedimą ir nuo kovo mėnesio buvo remontuojamas ,,MAN“ centre. Koks tolimesnis šios transporto priemonės likimas jis nežino, nes 2010 m. liepos mėnesį nebedirbo RAB ,,xxx“. Nors nuteistojo S. M. ir liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad savivartis buvo sugedęs ir remontuojamas Rusijos Federacijoje, tačiau ši aplinkybė nepateisina po to sekusių nuteistojo S. M. veiksmų. Kaip jau minėta, po gauto pranešimo apie ketinimą nutraukti lizingo sutartį ir grąžinti transporto priemones, iš jų ir savivartį ,,MAN TGA 41.400“, S. M. neinformavo lizingo bendrovės apie tai, kad savivartis ,,MAN TGA 41.400“ yra sugedęs, nenurodė lizingo bendrovei jo buvimo vietos. Taigi S. M., žinodamas apie lizingo sutarties nutraukimą (apeliantas šios aplinkybės neginčija) bei žinodamas, kur yra transporto priemonė – savivartis ,,MAN TGA 41.400“, kaip sąžiningas UAB ,,xxxx“ vadovas, privalėjo organizuoti savivarčio grąžinimą lizingo bendrovei arba informuoti lizingo bendrovę apie susidariusią situaciją, t. y. kad savivartis sugedo ir yra Rusijos Federacijoje, tačiau kad tai padarytų jis neatliko jokių objektyvių ir aktyvių veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. veiksmai, lizingo sutarties pagrindu jam patikėtą turtą perleidžiant tretiesiems asmenims, apie turto perleidimą neinformuojant turto savininko (lizingo bendrovės), nenurodant turto buvimo vietos, turto negrąžinimas esant nutrauktai lizingo sutarčiai ir reikalavimui sugrąžinti turtą lizingo bendrovei, apsunkino UAB „Nordea F. L.“ teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pareigūnams nepavyko surasti nei įmonės ,,xxx“ buvimo vietos, nei savivarčio ,,MAN TGA 41.400“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rusijos Federacija nepriklauso Europos Sąjungai, todėl UAB „Nordea F. L.“ savo pažeistas civilines teises galėtų ginti tik besikreipdama į šios valstybės teismus, vadovaudamasi šioje šalyje galiojančiomis ir tarptautinės privatinės teisės normomis, samdydama šioje šalyje dirbančius teisininkus. Taigi, UAB ,,Nordea F. L.“ teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra neabejotinai apsunkintas. Nuteistojo S. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto iššvaistymas.

363Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

36457.

365Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmių skyrimą S. M., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, savo sprendimą tinkamai motyvavo. S. M. už atskiras veikas paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos. Dėl nuteistojo E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliacinių skundų

366Dėl bendrininkavimo formos ir BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

36758.

368Nagrinėjamoje byloje E. U. ir B. S. nuteisti už kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias esmines kvalifikuoto sukčiavimo aplinkybes: B. S., E. U. ir J. P. C. M., veikdami organizuota grupe, ir bendrininkų grupe su V. V. ir S. M., 2009 m. spalio–2010 m. kovo mėnesių laikotarpiu, Lietuvoje, E. U. surado krovinių pervežimo paslaugas teikiančias įmones (UAB „xxxx“, UAB „xxx“, UAB „xxxx“), kurios lizingo sutarčių pagrindu valdė lizingo bendrovėms (UAB „Swedbank lizingas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea F. L.“) priklausančias transporto priemones, tačiau nepajėgė vykdyti finansinių įsipareigojimų, su šių įmonių vadovais susitarė, kad jie transporto priemonių savininkams negrąžins, o apgaule, t. y. nuslėpdami nuo lizingo bendrovių, maskuodami įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais, pagal sutartas sąlygas transporto priemones perduos akcijas įgijusiam, Lietuvoje negyvenančiam užsienio valstybės piliečiui J. P. C. M.. Tuo tarpu B. S. ir J. P. C. M. susitarė, kad J. P. C. M., neketindamas tęsti įmonių veiklos, pasirašys įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir tokiu būdu fiktyviai taps įmonių akcininku, paskirs save įmonių direktoriumi ir perims įmonių valdomas transporto priemones, B. S. ir J. P. C. M. kartu organizavo ir vykdė perimtų transporto priemonių perregistravimą ir realizavimą už Lietuvos Respublikos ribų. Tokiu būdu organizuotos grupės nariai B. S., E. U. ir J. P. C. M. apgaule savo ir kitų grupės narių naudai įgijo didelės 3 842 519,82 Eur vertės svetimą turtą bei trijų įmonių: UAB „xxxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“ naudai išvengė didelės 3 842 519,82 Eur vertės turtinių prievolių.

36959.

370Apeliantai nuteistasis E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistųjų E. U. ir B. S. veikoje nėra bendrininkavimo ir sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl organizuotos grupės buvimo, B. S. ir E. U. kaip organizatorių vaidmens, J. P. C. M. kaip organizuotos grupės nario indėlio, dalyvaujant darant nusikalstamas veikas, už kurias jie nuteisti. Pripažindamas šioje byloje B. S. ir E. U. bendrininkavus sukčiaujant, teismas tokią išvadą grindė įrodymų viseto analize. Teismo pripažintos įrodytomis tokios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visi bylos įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistųjų duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Visi proceso veiksmai aptariamoje byloje buvo atlikti pagal BPK nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu.

37160.

372Vienas iš svarbių aspektų sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra darančių nusikaltimą grupės narių pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimas tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnio organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), kita vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako ir kaip vykdytojai, nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-140/2014, 2K-159-746/2015) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais, inkriminuojant organizuotą grupę, būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidėti (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Kaip minėta, organizuotai grupei būdingas užduočių, vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, reikalaujantis (ir kartu parodantis) apgalvotą pasiruošimą daryti nusikaltimus. Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau, sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą, šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuota grupė yra (gali būti) ir tada, kai asmenys susitaria daryti vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis, siekiant to paties tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2017).

37361.

374Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, nustatė, kad logistikos bei krovinių pervežimo paslaugas teikiančias įmones – UAB „xxxx“, tiesiogiai pats, UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“, per tarpininką S. K., surado E. U., informaciją apie šias transporto įmones E. U. teikė B. S.. Teismas nustatė, kad UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sąlygas su įmonės akcininku V. V. tiesiogiai derino pats E. U., būtent jis, nebūdamas sandorio šalimi, kartu su B. S. ir J. P. C. M. paruoštą sutartį nuvežė V. V. į namus ir tiesiogiai dalyvavo šios sutarties pasirašymo procese, E. U. paėmė iš advokatų kontoros deponuotus 10 000 Eur ir perdavė B. S.. Byloje nustatyta, jog E. U. tiesiogiai su UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo derybų procese nedalyvavo, nes derybos buvo vedamos per tarpininką S. K., tačiau teismas nustatė, kad S. K. šias įmones surado būtent E. U. prašymu, būtent jam perdavė informaciją apie šias įmones ir derybų eigą, o E. U. šią informaciją perdavė B. S.. Byloje nustatyta, jog E. U. tiesiogiai stebėjo visų trijų įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymą, būtent jis automobiliu vežiojo ir lydėjo J. P. C. M. bei B. S. (UAB „xxxx“ atveju) į sandorių pasirašymo vietas. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. U. ir B. S. šioje pirminėje nusikalstamos veikos stadijoje veikė bendrai. Apeliaciniame skunde E. U. teigia, jog jis neagitavo pirkti ar parduoti UAB ,,xxxx“ akcijas, tačiau tokia aplinkybė jam ir nėra inkriminuota. Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jis neatliko jokių veiksmų, susijusių su UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx akcijų pardavimu. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad E. U. iš tiesų nepažinojo ir tiesiogiai nebendravo su UAB ,,xxx“ akcininkais U. B. ir K. Ž., iš jų jokių dokumentų neėmė, nes visas bendravimas dėl akcijų pardavimo vyko per tarpininką S. K., kuris abiejų instancijų teismuose parodė, kad būtent iš E. U. gavo pasiūlymą, jog užsienio pilietis B. S. ieško įmonių, norinčių parduoti savo akcijas, būtent E. U. jis teikė įmonės finansinius dokumentus. Panaši situacija buvo ir su UAB ,,xxxx“ akcijų pardavimu. Įmonę surado S. K., jam buvo pateikti įmonės finansiniai dokumentai, kuriuos jis perdavė E. U.. Abiejų įmonių akcijų pardavimo atvejais iš E. U. gavo patvirtinimą, kad B. S. sutinka šias įmones pirkti. Liudytojas S. K. parodė, kad Palangoje vyko „xxxx“ direktoriaus S. M. susitikimas su B. S. atstovu J. P. C. M., kuriame dalyvavo ir E. U. bei vertėjas. Buvo sprendžiami sandorio klausimai, iš jų ir akcijų kaina. Sandorio pasirašymo metu B. S. skambino telefonu ir kalbėjo tiek su E. U., tiek su J. P. C. M., o taip pat ir su pačiu direktoriumi S. M. per vertėją. Liudytojas girdėjo, kaip buvo nurodyta „xxxx“ transporto priemones nuvaryti į aikštelę netoli Eseno. Šios liudytojo paaiškintos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad jis su UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“ savininkais jokių akcijų perleidimo klausimų nederino, jokių dokumentų iš tų įmonių neėmė ir niekam jų neperdavė, o visus minėtus klausimus neva sprendė S. K.. Argumentai dėl liudytojo S. K. parodymų patikimumo išdėstyti šio nuosprendžio 28 punkte, todėl dar kartą nekartojami. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog E. U. dalyvavo UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pasirašymo metu, surado ispanų kalbos vertėją, vežiojo J. P. C. M. į sandorių pasirašymo vietas. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tokiais objektyviai atliktais veiksmais nuteistasis realizavo organizuotos grupės narių susitarimą.

37562.

376Byloje neginčijamai nustatyta, kad B. S. tiesiogiai dalyvavo pasirašant UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ir netiesiogiai (bendravo telefonu) – pasirašant UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Nuteistasis B. S. teigia, jog jo dalyvavimas pasirašant UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį apsiribojo tik vertėjo paslauga, nes J. P. C. M. paprašė išversti anglišką tekstą į ispanų kalbą. Jo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo ne UAB ,,xxxx“, o UAB ,,xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad tuo pačiu metu vyko kitas sandoris, nepaneigia B. S. sąsajų su UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pasekmėmis, nes apie aktyvų B. S. vaidmenį tiek vedant derybas, tiek pasirašant sutartį patvirtino visi sandorio dalyviai. Nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniame skunde ginčija liudytojos R. Č.-V. parodymų patikimumą, motyvuodami tuo, kad E. U., J. P. C. M. ir V. V. buvo jos klientai, todėl liudytoja teigdama, kad UAB ,,xxxx“ akcijų pardavimo sandorio organizatorius buvo B. S., siekia ginti savo klientų interesus. Teisėjų kolegija, palyginusi liudytojos R. Č.-V. teisme duotus parodymus su jos pirminiais parodymais, nuteistųjų V. V., E. U., J. P. C. M. ir B. S. parodymais, jokių esminių prieštaravimų jos parodymuose nenustatė. Liudytoja R. Č.-V. nuosekliai parodė, kad E. U. pasakė, jog reikia paruošti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios viena iš šalių bus Ispanijos pilietis. Dėl šio sandorio ji du kartus buvo susitikusi ir bendravo su B. S. bei J. P. C. M.. Pirmo susitikimo metu buvo aptartos sutarties sąlygos, antro – pasirašyta sutartis ir aptartos sąlygos, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji pardavėjui perduos 10 000 Eur, kurią pirkėjas jai paliko kaip garantą. Liudytoja parodė, kad jai susidarė įspūdis, kad šio sandorio (akcijų pirkimo–pardavimo) organizatorius buvo B. S., būtent jis jai skambino ir davė nurodymą 10 000 Eur perduoti ne pardavėjui, o E. U.. Gynėjų apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog liudytoja nurodė esą sandoris buvo pasirašytas jos kontoroje, o ne pardavėjo V. V. namuose, nereiškia, jog liudytoja sąmoningai meluoja ir gina savo klientų interesus, nes ji pati patvirtino, kad visų detalių gali tiksliai neprisiminti, juolab, kad V. V. buvo atvykęs į kontorą ir kitais klausimais. Be to, liudytojos R. Č.-Visočnik parodymus patvirtina ir nuteistasis J. P. C. M., kuris parodė, jog pradžioje buvo nuvykę pas advokatę, čia jis pasirašė eilę dokumentų, jų net netikrinęs; viską derino B. S.; po to iš advokatės važiavo kažkur į kaimą su E. U. ir B. S.. Akivaizdu, kad nuteistasis J. P. C. M. pasirašė kontoroje, o V. V. savo namuose po to, kai J. P. C. M., E. U. ir B. S. iš advokatės atvyko pas jį į namus. Teismas nustatė, kad E. U. iš advokatų kontoros paėmė deponuotus 10 000 Eur ir pats tiesiogiai perdavė B. S.. Pastarasis neigia gavęs iš E. U. pinigus. Vertindama nuteistųjų E. U. ir B. S. parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji veikė organizuota grupe, todėl aplinkybė, ar buvo perduoti pinigai B. S. ar nebuvo, nėra reikšminga. Byloje liudytojos R. Č.-V. parodymais nustatyta, kad nurodymą perduoti E. U. deponuotus 10 000 Eur jai davė būtent B. S., jos parodymais taip pat nustatyta, kad ji šiuos pinigus perdavė E. U.. Nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniame skunde teigia, jog be paties E. U. parodymų, kuriuos teismas vertino kaip nepatikimus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad informacija buvo teikiama būtent B. S.. Atkreipiamas apeliantų dėmesys, kad teismas nuteistojo E. U. parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Šiame kontekste aplinkybę, kad informacija apie parduodamas įmones buvo teikiama B. S. patvirtino ne tik E. U., bet ir liudytojas S. K., kurio parodymų patikimumas šiame nuosprendyje jau aptartas. Kita vertus, nepagrįstas B. S. teiginys, kad apie UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“ sandorius jis nieko nežinojo. Vien faktas, kad būtent B. S. rūpinosi šių bendrovių valdomų transporto priemonių realizavimu Vokietijoje paneigia šią aplinkybę. Nepagrįstas nuteistojo B. S. gynėjų skundo argumentas, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytą aplinkybę, kad pasirašant UAB „xxx“ bei UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, J. P. C. M. su B. S. nuolat bendravo telefonu. Tokį skundo argumentą paneigia nuteistojo J. P. C. M. ir liudytojo S. K. parodymai. Apeliantai neteisūs teigdami, kad pirmosios instancijos teismas visus J. P. C. M. parodymus vertino kritiškai ir akivaizdžiai prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atmetė tuos parodymus, kurių nepatvirtina kiti byloje surimnkti įrodymai ir rėmėsi ta nuteistojo J. P. C. M. parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus. Šiuo atveju nuteistojo J. P. C. M. parodymus patvirtino liudytojas S. K., kuris parodė, kad B. S. skambinėjo ir telefonu kalbėjo tiek su E. U., tiek su J. P. C. M., o taip pat per vertėją ir su S. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atmetė nuteistojo B. S. parodymus, kad J. P. C. M. su juo apie UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“ akcijų pardavimo sandorių aplinkybes nekalbėjo ir apie šiuos sandorius jis nieko nežinojo, nes juos paneigia ne tik jau minėtų J. P. C. M. ir S. K. parodymai, bet ir nuteistojo E. U. parodymai, kuris parodė, jog visus perkamų įmonių dokumentus siuntė būtent B. S..

37763.

378Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent nuteistasis B. S. derino transporto priemonių perregistravimo Vokietijoje ir jų gabenimo Nyderlanduose klausimus. Nuteistojo gynėjai apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodami tuo, jog teismas vadovavosi prielaidomis, kurios neparemtos įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, nes priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, tokia išvada padaryta, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Liudytojas A. S. R. parodė, kad į Vokietijos institucijas dėl transporto priemonių registravimo ir liudijimo transporto priemonėms išdavimo jis kreipėsi būtent B. S. prašymu, su kuriuo jį supažindino M. S.. Kai transporto priemonės būdavo paruoštos, M. S. skambindavo B. S. ir tada transporto priemones paimdavo vairuotojai iš Nyderlandų. Liudytojas M. S. parodė, kad B. S. žino kaip prekiautoją sunkvežimiais. Būtent B. S. į jį kreipėsi su prašymu surasti asmenis, kurie galėtų atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą ir jų registraciją Vokietijoje. Dėl to jis B. S. supažindino su A. S. R., buvo tuomet ir ispanas J. P. C. M.. Pastarasis parodė, kad Vokietijoje jokių pažinčių neturėjo, vokiečių kalbos nemokėjo, patirties irgi neturėjo, atvyko kartu su B. S., kuris viską derėjosi, o jis tik pasirašė kažkokius dokumentus. Taigi išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina teismo išvadą, kad B. S. ne tik organizavo transporto priemonių techninę apžiūrą bei perregistravimą, bet tiesiogiai kontroliavo transporto priemonių perdavimą pirkėjams iš Nyderlandų. Liudytojas H. T. Nyderlandų įmonės „M. T. BV“ direktorius ir vienintelis akcininkas ikiteisminio tyrimo metu (t. 33, b. l. 70–76) parodė, kad jis turėjo kontaktą su asmeniu, vardu Adam, kuris buvo J. P. C. M. kolega. P. A. vardo ir pavardės nežino, bet kaip supranta jo pavardė buvo B., jis buvo austras ir vairavo automobilį su austrišku valstybinės registracijos numeriu. Su M. jis nekalbėjo, nes pastarasis mokėjo tik ispanų kalbą. A. minėjo, kad M. iš Lietuvos nupirko sunkvežimius pardavimui. Visus klausimus, susijusius su transporto priemonių pirkimu, jis derino su A., taip pat nurodė, kad būtent A. nurodė, jog pinigai už sunkvežimius turi būti pervesti į UAB „xxx“ sąskaitą, o J. P. C. M. vykusiais įvykiais visiškai nesidomėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas palyginęs liudytojo

379H. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su kitais įrodymų šaltiniais, pagrįstai liudytojo H. T. parodymuose nurodomą asmenį A. susiejo su nuteistojo B. S. asmeniu. Liudytojo H. T. neigiamas atsakymas į klausimą, ar jis pažįsta asmenį B. S., tik parodo jį nežinojus tikrųjų šio asmens anketinių duomenų, tačiau nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog A. B. ir B. S. yra vienas ir tas pats asmuo. Liudytojas H. T. teisme apklaustas nebuvo, nes yra miręs, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, siekiant patikrinti ir objektyviai įvertinti kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus.

38064.

381Nuteistasis B. S. teigia, kad jis J. P. C. M. prašymu tik padėjo (tarpininkavo) pastarajam realizuoti transporto priemones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo šia nuteistojo versija ir ją atmetė, nes jos nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas. Apeliantai skunde nurodo, kad B. S. veiksmai ieškant klientų bei organizuojant transporto priemonių parengimą realizavimui ir realizavimą, buvo atlikti užsienio šalyse ir atitiko šių šalių teisinį reglamentavimą, nebuvo nusikalstami ir neperžengė B. S., kaip transporto prekybos tarpininko, kompetencijos. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie B. S. veiksmai tikrai būtų teisėti tik su viena išlyga, jeigu realizuojamos transporto priemonės nuosavybės teise nepriklausytų lizingo bendrovėms. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog nuteistojo B. S. realizuojamos transporto priemonės priklausė lizingo bendrovėms, todėl jo veiksmais transporto priemonės buvo realizuotos neteisėtai. Nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad nė vienas iš nuteistųjų neturėjo tarptautinės patirties šioje srityje, išskyrus B. S., kuriam buvo žinomi užsienio valstybėse galiojantys skirtingi transporto priemonių registravimo, pirkimo–pardavimo procedūras reglamentuojantys teisės aktai. Visų pirma, darydamas išvadą apie nuteistųjų tarptautinę patirtį, teismas ėmė domėn konkrečias valstybes – Vokietiją ir Nyderlandus, kuriose vyko transporto priemonių legalizavimo ir realizavimo procedūros ir, kuriose būtent B. S. turėjo verslo ryšių. Liudytojas M. S. parodė, kad tik B. S. domėjosi transporto priemonių apžiūra ir registracijos galimybėmis, nei J. P. C. M., nei E. U., į kuriuos nurodo apeliantai, aptariamais dalykais nesidomėjo ir tame procese nedalyvavo, išskyrus tai, kad J. P. C. M. pasirašė prašymą, be kurio jokios procedūros negalimos. Aplinkybė, kad J. P. C. M. buvo įsteigęs kelias bankrutavusias įmones ir nuo 2012 metų (t. y. po visų įvykių) yra buvęs vadovu, kad automobilių prekyba su tėvu verčiasi ilgą laikotarpį, neįrodo jo teisinių gebėjimų vystyti verslą užsienio valstybėse, kadangi jis verslą vystė tik Ispanijoje ir mokėjo tik ispanų kalbą. Tai, kad jis buvo teistas už dokumentų klastotes, nepaneigia jo parodymų, jog pasitikėjo verslininku B. S., todėl pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam tik pasakė pasirašyti viską organizavęs asmuo, t. y. jam vertėjavęs B. S.. Tai, kad E. U. užsiėmė verslu Lietuvoje ir Ispanijoje taip pat nepaneigia aukščiau išdėstytų argumentų, kad Vokietijoje ir Nyderlanduose patirties logistikos srityje turėjo būtent B. S..

38265.

383Vertindamas nuteistųjų bendrininkavimo ir tyčios turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išanalizavo nuteistųjų E. U., B. S. ir J. P. C. M. sąsajas su UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2009 m. spalio 28 d., tuo pačiu metu, kai buvo sudaryta UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tarp B. S. ir J. P. C. M. buvo sudaryta ir UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią B. S. UAB „xxx“ akcijas pardavė

384J. P. C. M.. Registrų centro duomenimis nustatyta nuteistųjų E. U., B. S. ir J. P. C. M. sąsajos su UAB „xxx“, nes atskirais laikotarpiais jie visi buvo bendrovės akcininkais. Byloje taip pat nustatyta, kad Nyderlandų SIRENE nacionalinis biuras, pateikdamas duomenis apie Nyderlanduose galimai rastas ieškomas transporto priemones, pateikė ir tris UAB „xxx“ sąskaitas – 2010 m. kovo 10 d. Nr. 489, 2010 m. kovo 16 d. Nr. 490 ir 2010 m. kovo 22 d. Nr. 491, išrašytas bendrovei „M. T. BV“ dėl 38 transporto priemonių, kurias lizingo sutarčių pagrindu valdė UAB „xxxx“, pardavimo. Sąskaitose nurodyta pinigus pervesti į UAB „xxx“ sąskaitą. Byloje nustatyta, kad E. U. UAB ,,xxx“ įgijo 2010 m. vasario 18 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo pasirašytos UAB ,,xxxx ir UAB ,,xxx“ akcijų pirkimo–pradavimo sutartys ir suderintos UAB ,,xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, kuri buvo pasirašyta 2010 m. vasario 19 d. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. kovo 3 d. E. U. UAB ,,xxx“ už 1 Lt pardavė Ispanijos piliečiui A. G. R., tačiau kaip nustatė teismas E. U. ir toliau valdė ne tik bendrovės banko sąskaitą, bet ir naudojosi bendrovės banko kortele. Nuteistasis E. U. neneigia gryninęs bendrovės pinigines lėšas, tačiau teigia tai daręs išimtinai direktoriaus A. G. R. nurodymu. Toks nuteistojo teiginys prieštarauja liudytojo A. G. R. parodymams, kuris parodė, jog iš E. U. jokių pinigų negavo ir juo labiau jokių nurodymų jam nedavė, nes UAB ,,xxx“ akcijų pirkimas buvo tik formalumas. Dėl to nuteistojo E. U. apeliacinio skundo teiginys, kad pinigus grynindavo neva aklai vykdydamas naujojo savininko nurodymus atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, nustatė, kad A. G. R. jokių sandorių šios įmonės vardu nesudarė ir su UAB ,,xxx“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis jokių sąsajų neturi, todėl A. G. R. buvo tik formalus UAB ,,xxx“ akcininkas ir direktorius. Byloje nustatyta, kad E. U. valdė ir disponavo UAB ,,xxx“ finansinėmis lėšomis, atliko finansines operacijas iš įmonės sąskaitos, disponavo įmonės banko kortele. Išanalizavęs UAB ,,xxx“ finansinius srautus, teismas nustatė, kad į UAB „xxx“ sąskaitą pinigus už įgytas transporto priemones, kuriomis lizingo sutarčių pagrindu disponavo UAB „xxxx“ ir kurios akcijų pirkimo–pardavimo pagrindu buvo perduotos J.P.C. M. perveda Nyderlandų bendrovės – UAB „M. T.“ ir UAB „N. C. C.“, kurios verslo ryšiais yra susijusios su B. S.. Taip pat nustatyta, kad į UAB „xxx“ sąskaitą pinigus už įgytas transporto priemones perveda ir bendrovė „T. B.“, kurios atstovas I.G. A. nurodė, kad dėl su UAB „xxx“ sudaromų sandorių ir atsiskaitymo už transporto priemones, jis bendravo būtent su B. S. ir E. U.. Beje, pokalbiai su E. U. vyko per B. S., nes jis nekalba angliškai ir lietuviškai. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 2 d. iš UAB ,,xxx" sąskaitos B. S. pervesta 154 600 Eur. Apeliantai skunde teigia, jog tai pinigų grąžinimas už neva neįvykusį transporto priemonių pirkimą. Tačiau tokį apeliacinio skundo teiginį paneigia bylos duomenys. Teismas nustatė, kad UAB „xxx“ jokios veiklos nevykdė, jokių sandorių nesudarinėjo, todėl akivaizdu, kad pinigai B. S. pervesti ne kaip grąžinimas, o kaip atsiskaitymas už parduotas transporto priemones. Visos aptartos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistųjų E. U. ir B. S. sąsajų su minėtomis įmonėmis ir jų piniginių srautų valdymu. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji E. U. ir B. S. bendrais veiksmais UAB ,,xxx“ įgijo ir panaudojo piniginių lėšų už realizuotas transporto priemones išgryninimui.

38566.

386Taigi, skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose išdėstyti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji E. U., B. S. ir J. P. C. M. veikė bendrai ir buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis. E. U. tiesiogiai ir per tarpininką S. K. faktiškai kontroliavo visų trijų įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo procesą (ieškojo įmonių, rūpinosi advokatais ir vertėju, pirkėjo apgyvendinimu, jį vežiojo), derino veiksmus, organizavo transporto priemonių vykimą į Vokietiją ir vairuotojų parvežimą į Lietuvą, organizavo pinigų išgryninimą. B. S. taip pat tiesiogiai (UAB ,,xxxx“) ir netiesiogiai (UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxxx“) kontroliavo akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo procesą (vertino parduodamų įmonių finansinius dokumentus, derino pardavimo sąlygas), organizavo automobilių apžiūrą ir transporto priemonių perregistravimą Vokietijoje bei jų realizavimą Nyderlanduose. J. P. C. M. pasirašė visų trijų perkamų įmonių dokumentus, dalyvavo transporto priemonių perregistravimo ir realizavimo procese. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad tarp nuteistųjų E. U., B. S. ir J. P. C. M. egzistavo nuolatinis tarpusavio ryšys, jie suvokė, jog veikia organizuota grupe, ir yra tokios grupės nariais. Turint galvoje visą nusikaltimo padarymo kontekstą, sklandus transportų priemonių pergabenimas iš Lietuvos į Vokietiją bei jų realizavimas Nyderlanduose buvo įmanomas, tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus. Tai irgi leidžia teigti nuteistuosius žinojus bei suvokus savo vaidmenį darant nusikaltimus. Byloje įrodyta, kad E. U. ir B. S. buvo nusikalstamų veikų iniciatoriai ir organizatoriai, visus klausimus derindavo tarpusavyje. Vien tai, kad E. U. nepažinojo nė vieno Vokietijos piliečio, kuris perpardavė automobilius, neleidžia daryti išvados, jog jis nebuvo organizuotos grupės narys, neatliko organizuotos grupės veiklai reikšmingų veiksmų ir nesuvokė priklausantis tokiai asmenų grupei. Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, nustatytas jų susitarimas daryti sunkius nusikaltimus, nuolatinis bendravimas, pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai, įgyvendinant nusikalstamą planą, ir visų šių aplinkybių suvokimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius bei subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl nuteistųjų E. U., B. S. ir J. P. C. M. nusikalstamos veikos teisingai pripažintos padarytos, veikiant organizuota grupe.

38767.

388Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų E. U. ir B. S. kaltumas dėl sukčiavimo yra įrodytas byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, šiems nuteistiesiems tiek bendrininkavimo institutas, tiek baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 2 dalis – taikytas tinkamai.

389Dėl bausmių

39068.

391Apeliantai skunduose nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmių skyrimą

392E. U. ir B. S., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais (atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kiekvieno jų vaidmenį nusikalstamoje veikoje bei nusikalstamų veiksmų apimtį, taip pat atsižvelgė į ilgą proceso trukmę), BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, savo sprendimą tinkamai motyvavo. E. U. ir B. S. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

393Dėl civilinių ieškinių

39469.

395Nuteistasis E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai tenkinti UAB ,,Swedbank lizingas“, UAB ,,SEB bankas“ ir UAB „Nordea F. L.“ civilinius ieškinius, iš esmės motyvuodami tuo, jog nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime jau pasisakė dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl atmeta kaip nepagrįstus šių apeliantų skundų argumentus, kad iš nuteistųjų negalėjo būti priteisti civiliniai ieškiniai, nes jie nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

39670.

397Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pareikštas civilinis ieškinys, jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016; 2K-189-511/2017). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta

398(BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

39971.

400Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino UAB ,,Swedbank lizingas“, UAB ,,SEB bankas“ ir UAB „Nordea F. L.“ civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistųjų E. U. ir B. S. solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. BPK nereglamentuoja, kokiomis priemonėmis privalo būti įrodinėjamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Svarbu tai, kad šis klausimas būtų išspręstas remiantis patikimais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad civiliniams ieškovams priteisti turtinės žalos dydžiai yra nepagrįsti. Sprendžiant civilinių ieškinių klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais patirtos turtinės žalos dydžius (neišpirkta ir iki ieškinio pateikimo negrąžinta turto vertė). Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde teigia, jog civiliniai ieškovai nepateikė teismui tinkamų įrodymų, pagrindžiančių neišpirktą turto vertę. Priešingai, tokie įrodymai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Apelianto skundo argumentas, jog teismas negalėjo tokiais įrodymais vadovautis, nes dokumentai nepasirašyti, jų kopijos nepatvirtintos, atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pastebi, kad didžiąja dalimi apelianto skunde nurodomų dokumentų, teismas nesirėmė, o vien tai, kad dokumento kopija nėra patvirtinta tikrumo žyma, priešingai apelianto nuomonei, nesudaro pagrindo laikyti tokį dokumentą akivaizdžiai netikru. Taigi, priešingai nei mano apeliantai, teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą, ir pagrįstai patenkino UAB ,,Swedbank lizingas“, UAB ,,SEB bankas“ ir UAB „Nordea F. L.“ civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo.

401Dėl turto konfiskavimo

40272.

403Nepagrįstas apeliantų skundų argumentas, kad teismas iš E. U. ir B. S. nepagrįstai konfiskavo po 140 741,62 Eur kaip nusikaltimo rezultatą. Už realizuotas transporto priemones gauta pinigų suma nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad iš įmonių ,,N. C. C.“ ir ,,M. T. BV“ į UAB ,,xxx“ sąskaitą buvo pervesta 550 800 Eur, o į UAB ,,Transmota“ sąskaitą – 124 000 Eur (t., 12, b. l. 154; t. 16, b. l. 86–87, 149–153). Teismas pagrįstai nustatė, kad lėšomis, gautomis už realizuotas transporto priemones, disponavo nuteistieji E. U. ir B. S.. Skundžiamame bei šiame nuosprendžiuose įrodyta, kad nuteistųjų E. U. ir B. S. bendrais veiksmais UAB ,,xxx“ buvo įgyta ir panaudota piniginių lėšų už realizuotas transporto priemones išgryninimui. Nuteistojo E. U. apeliacinio skundo argumentas, kad UAB ,,xxx“ finansais galimybę disponuoti turėjo tik įmonės direktorius A. G. R. atmetamas kaip nepagrįstas, nes byloje įrodyta, kad A. G. R. buvo tik formalus UAB ,,xxx“ akcininkas ir direktorius, jokių sandorių įmonės vardu nesudarė ir jokių sąsajų su įmonės finansais neturėjo. Nuteistojo B. S. gynėjai teisūs, kad byloje nėra jokių duomenų apie kiekvieno nuteistojo konkrečiai gautas pinigų sumas. Šiuo atveju teismas pagrįstai nurodė, kad nesant galimybės nustatyti, kiek pinigų iš tos sumos kiekvienas nuteistasis gavo, aptariamą sumą išieškojo lygiomis dalimis. Toks teismo sprendimas atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015 ir kt.).

404Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

405326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

406Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl U. B. ir K. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

407U. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

408Panaikinti U. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

409K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies

4101 punktas).

411Panaikinti K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

412Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

413nuosprendžio dalį, kuria iš U. B. ir K. Ž. UAB ,,Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

414Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

415Nuteistųjų S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. B. S. (B. S. ) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“... 5. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“... 6. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 8. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę... 9. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš... 10. E. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 11. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“... 12. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“... 13. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxxx“... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 15. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš... 16. U. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 17. K. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 18. S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 19. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 175... 20. (6 588,86 Eur) bauda;... 21. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 50 MGL... 22. (1 882,53 Eur) bauda.... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 24. Iš nuteistųjų E. U., B. S., J. P. C. M. ir V. V. solidariai priteista 193... 25. Iš nuteistųjų E. U., B. S., U. B., K. Ž. ir J. P. C. M. solidariai... 26. Iš nuteistųjų E. U., B. S., S. M. ir J. P. C. M. solidariai priteista 439... 27. Iš nuteistųjų E. U., B. S., S. M. ir J. P. C. M. solidariai priteista 237... 28. Iš nuteistojo S. M. priteista 50 172,45 Eur turtinės žalos atlyginimo... 29. Iš nuteistojo B. S. priteista 1 886,44 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos... 30. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. P. C. M. (J. P. C. M.) ir V. V., dėl jų... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 32. I.... 33. Bylos esmė... 34. 1.... 35. B. S. , E. U., J. P. C. M., U. B., K. Ž. ir S. M. pripažinti kaltais ir... 36. 2009 m. spalio 28 d. V. V. namuose ( - ), dalyvaujant B. S. ir E. U., V. V.,... 37. 17 000 Eur, iš kurių gavo 7 000 Eur, pardavė J. P. C. M. 100 procentų... 38. Nr. LT030916, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047760, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047761,... 39. Nr. LT053375, 2007 m. liepos 11 d. Nr. LT056167, 2007 m. lapkričio 13 d. Nr.... 40. 1) automobilį ,,M. B. E270“, valst. Nr. ( - ) VIN WDB2100161B386685 –... 41. 4 493,65 Eur;... 42. 2) vilkiką ,,Volvo FH 12500“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CDA03B351308 –... 43. 35 708,90 Eur;... 44. 3) vilkiką ,,Volvo FH 12460“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CDA03B350713 –... 45. 32 551,28 Eur;... 46. 4) puspriekabę ,,Kogel“, valst. Nr. ( - ), VIN WK0SNC02420702138 – 9... 47. 5) puspriekabę ,,Kogel“, valst. Nr. ( - ), VIN WK0SNC02420704396 – 9... 48. 6) vilkiką ,,Volvo FH“, valstybinis Nr. ( - ) VIN YV2A4CDAX33348965 –... 49. 40 825,96 Eur;... 50. 7) vilkiką ,,Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CEA43B343646 – 35... 51. 8) vilkiką ,,Volvo FH 12 460 XL“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CEAX2A544908 –... 52. 37 217,13 Eur;... 53. 9) Vilkiką ,,Volvo FH 12 460 XL“, valst. Nr. ( - ) VIN YV2A4CEA43B340570 –... 54. 37 827,16 Eur.... 55. Per kelias dienas, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, transporto priemonės buvo... 56. 2010 m. sausio 25-27 d. (tiksliai laikas nenustatytas), kavinėje... 57. „xxxx“ išvengtų sandorių pagrindu atsiradusių turtinių prievolių,... 58. Nr. LT044165, 2007 m. sausio 22 d. Nr. LT043598, 2006 m. lapkričio 8 d. Nr.... 59. 1) vilkiką ,,DAF FT FX105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MSOE748183... 60. 2) vilkiką ,,DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MSOE772849 –... 61. 44 137,47 Eur;... 62. 3) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MSOE745995 – 35 705,48 Eur;... 63. 4) vilkiką ,,DAF FT XF 95.430 SUPER SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN... 64. 5) vilkiką ,,IVECO STRALIS AS 440S48“, valst. Nr. ( - ) VIN... 65. 6) vilkiką ,,IVECO STRALIS AS 440S48“, valst. Nr. ( - ) VIN... 66. 7) vilkiką DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E751035 –... 67. 38 295,20 Eur.... 68. Per kelias dienas, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, transporto priemonės buvo... 69. 2010 m. vasario 19 d., kavinėje „Laikraštis“, esančioje ( - ),... 70. 1) puspriekabę ,,Lamberet SR 01 XL-Y SEMIFRIGO“, valst. Nr. ( - ), VIN... 71. 2) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 72. 3) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 73. 4) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 74. 5) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 75. 6) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 76. 7) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 77. 8) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 78. 9) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 79. 10) puspriekabę ,,Lamberet SR 2 XL-Y Transit“, valst. Nr. ( - ), VIN... 80. 11) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 81. 12) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 82. 13) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 83. 14) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 84. 15) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 85. 16) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 86. 17) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 87. 18) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ) BK... 88. 19) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 89. 20) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 90. 21) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 91. 22) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 92. 23) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet SR 2 XL-Y“, valst. Nr. ( - ), VIN... 93. 24) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 94. 25) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 95. 26) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 96. 27) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 97. 28) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 98. 29) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 99. 30) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 100. 31) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 101. 32) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 102. 33) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SKO 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 103. 34) puspriekabę–šaldytuvą ,,S. C. SCS 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN... 104. 35) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN... 105. 36) vilkiką ,,DAF FT XF95“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E716932 –... 106. 31 139,10 Eur;... 107. 37) vilkiką ,,DAF FT XF95“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E718423 –... 108. 32 062,05 Eur;... 109. 38) vilkiką ,,DAF FT XF95.430S“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E732578 –... 110. 36 667,75 Eur;... 111. 39) vilkiką ,,DAF FT XF95.430S“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E732797 –... 112. 36 667,75 Eur;... 113. 40) vilkiką ,,DAF FT XF95.430S“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E732973 –... 114. 36 667,75 Eur;... 115. 41) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757941... 116. 42) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757684... 117. 43) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757686... 118. 44) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757687... 119. 45) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757392... 120. 46) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E757399... 121. 47) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E763829... 122. 48) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E763791... 123. 49) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E764018... 124. 50) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 125. 51) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 126. 52) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 127. 53) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 128. 54) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 129. 55) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 130. 56) vilkiką ,,MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, valst. Nr. ( - ) VIN... 131. 57) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E78716... 132. 58) vilkiką ,,DAF FT XF105 SPACE CAB“, valst. Nr. ( - ) VIN... 133. 59) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E806832... 134. 60) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E809569... 135. 61) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E809782–... 136. 62) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810371... 137. 63) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810368... 138. 64) vilkiką ,,DAF FT XF105 S. C.“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810399... 139. 65) vilkiką ,,DAF FT XF105“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E810389 –... 140. 70 247,72 Eur;... 141. 66) vilkiką ,,DAF FT XF105“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47MS0E811663 –... 142. 73 854,07 Eur;... 143. 67) puspriekabę ,,S. C. SPR 24/L“, valst. Nr. ( - ), VIN WSMS6080000871070... 144. 1) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN... 145. 2) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN... 146. 3) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN... 147. 4) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN... 148. 5) puspriekabę–šaldytuvą ,,Lamberet“, valst. Nr. ( - ), VIN... 149. 6) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E724572 – 28 340,38 Eur;... 150. 7) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E736749 – 48 296,83 Eur;... 151. 8) vilkiką ,,DAF“, valst. Nr. ( - ) VIN XLRTE47XS0E736911 – 48 296,83 Eur;... 152. 9) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ67M482804 – 50 172,45... 153. 10) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ87M483114 – 50 172,45... 154. 11) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ27M478216 – 59 590,44... 155. 12) savivartį ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) VIN WMAH39ZZ67M478221 – 59 590,44... 156. 13) lengvąjį automobilį ,,M. B. ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN WDD2193751A003898... 157. Per kelias dienas ar savaites, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, transporto... 158. 2.... 159. Be to, S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB... 160. II. Apeliacinių skundų argumentai... 161. 3.... 162. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį,... 163. Nurodo, kad UAB „xxxx“ buvo vienintelis akcininkas ir direktorius, įmonės... 164. Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino, kad prieš įmonės akcijų... 165. Nuteistasis teigia, kad derybos dėl įmonės veiklos tęstinumo vyko su J. P.... 166. Nuteistojo S. M. nuomone, teismas turėjo padaryti besąlygišką išvadą dėl... 167. Apeliantas pažymi, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo kaltės... 168. BK 184 straipsnio 2 dalį, teismas vadovavosi įrodymais, kurie nebuvo... 169. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 19 d. tarp S. M., vienintelio UAB... 170. Nuteistasis S. M. nurodo, kad jo veiksmuose nėra BK 182 straipsnyje numatytos... 171. Nuteistasis S. M. nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis... 172. Apeliantas nurodo, kad visi jo ir gynėjo prašymai iškviesti byloje nurodytus... 173. Nuteistojo nuomone, teismo išvados yra prieštaringos ir neatitinka faktinių... 174. 4.... 175. Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį,... 176. Dėl UAB „xxxx“ akcijų pardavimo teismas padarė išvadą, kad jau J. P.... 177. Dėl UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ akcijų pardavimo nuteistasis E. U.... 178. Nuteistojo nuomone, teismas neįvertino prieštaravimų tarp nustatytų... 179. Dėl apelianto santykių su UAB „xxx“ nuteistasis nurodo, kad iš duomenų... 180. Nuteistasis iš B. S. 2010 m. vasario mėn. gavo pasiūlymą ispanų... 181. Nuteistojo E. U. nuomone, negalima laikyti bendrininkavimu tokių jo veiksmų,... 182. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje teismas neatskleidė būtinojo sukčiavimo... 183. Pasak nuteistojo E. U., įmonių akcininkai V. V., K. Ž., U. B. ir S. M.... 184. Nuteistasis E. U. nurodo ir tai, kad teismas neatsiejo baudžiamosios ir... 185. Teismas prie bylos prijungė Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 3 d.... 186. liepos 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. S-958-319/2016. Nurodytoje... 187. Skunde nuteistasis nurodo, kad šioje byloje buvo šiurkščiai pažeista jo... 188. J. P. C. M. ir 2013 m. lapkričio 11 d. jis įtariamuoju buvo apklaustas... 189. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo tendencingas. Atliekant... 190. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.... 191. Apeliantas nurodo, kad AB ,,SEB banko“, AB „Swedbank“ ir AB „N. B.“... 192. 4 tomo 83 lape nepasirašytas ir nenurodytas raštą pasirašantis asmuo, o... 193. Nuteistasis E. U. nesutinka ir su 140 741,62 Eur konfiskavimu ir nurodo, kad... 194. 5.... 195. Nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio... 196. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei... 197. Apeliantai teigia, kad teismas padarė tik prielaidą dėl organizuotos grupės... 198. Teismas nustatė, kad E. U. UAB „xxxx“ surado tiesiogiai pats, o UAB... 199. Teismas nustatė, kad pasirašant UAB „xxxx“ akcijų pirkimo–pardavimo... 200. Liudytoja R. Č.–V. teisme parodė, kad jai susidarė įspūdis, jog tikrasis... 201. R. Č.–V. paaiškino, kad vardą B. minėjo J. P. C. M.. Nepamena to pokalbio... 202. B. S., E. U. ir J. P. C. M. parodė, kad sutartis buvo pasirašyta V. V.... 203. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad transporto priemonių realizavimo... 204. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iš bylos duomenų matosi, jog... 205. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaip neatitinkantys... 206. Dėl UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad... 207. Nuosprendyje nurodyta, kad esant nustatytai aplinkybei, jog J. P. C. M. nemoka... 208. Teismas B. S. kaltę grindžia tuo, jog jo prašymu E. U., kaip jis nurodė,... 209. E. U. parodymais, o B. S. parodymus atmetė, nors jokių patvirtinančių... 210. Vertindamas pinigų srautų UAB „xxx“ sąskaitoje judėjimą, teismas... 211. Nurodoma, kad teismas, neindividualizuodamas B. S. ir E. U. veiksmus,... 212. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius, nes... 213. 6.... 214. Nuteistųjų U. B. ir K. Ž. gynėja apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio... 215. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas,... 216. Teismas, padarydamas išvadą, kad U. B. ir K. Ž. apgaule išvengė didelės... 217. Teismas vienas lizingo sutarčių nuostatas įvertino fragmentiškai, o kai... 218. Teismo išvada, kad 2010 m. sausio 27 d. nutraukus lizingo sutartis UAB... 219. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog U. B. ir K.... 220. Teismas nuosprendyje vadovaudamasis prielaidomis įvertino U. B. ir K. Ž.... 221. Apeliantė nurodo, kad bylos duomenimis yra nustatyta, kad jos ginamieji... 222. Liudytojas S. K. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai... 223. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas, kad baudžiamajai atsakomybei pagal... 224. Skunde nurodoma, kad ir šios sutarties sudarymo vieta – kavinė... 225. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad U. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu... 226. K. B. ir J. Ž., apklaustos nuotoliniu būdu, teisme parodė, jog jos kartu... 227. Nors turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su... 228. U. B. ir K. Ž. turtinės prievolės išvengimas, kokias pareigas sandorio... 229. Apeliantė teigia, jog esminė aplinkybė, kurios teismas neįvertino, yra tai,... 230. Apeliantės nuomone, didžioji skundžiamo nuosprendžio motyvų dalis yra... 231. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė jokių... 232. Gynėja nurodo, jog teismas nepagrįstai patenkino UAB „Swedbank lizingas“... 233. Patikslintame civiliniame ieškinyje UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad... 234. Nr. 30-7-S-433 nurodyta, kad pagal prašymą UAB „Swedbank lizingas“... 235. Apeliantė teigia, jog patikslintame civiliniame ieškinyje yra apsiribojama... 236. 7.... 237. Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“... 238. Civilinio ieškovo atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai... 239. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad iššvaistyto turto rinkos vertė ir... 240. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra išpildytos... 241. (CK 6.247 straipsnis). Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad byloje yra... 242. Apeliaciniame skunde B. S. nepagrįstai nurodo, jog civiliniai ieškovai... 243. Atsiliepime nesutinkama ir su nuteistųjų argumentais apie tai, kad pati... 244. Nuteistieji nurodo, kad lizingo bendrovė privalėjo susigrąžinti surastą... 245. Civilinio ieškovo atstovės nuomone, nuteistieji nepagrįstai nurodo apie tai,... 246. Nepagrįstai nuteistieji nurodo ir tai, kad dėl dalies nuostolių kompensavimo... 247. Pasak civilinio ieškovo atstovės, nuteistasis E. U. klaidingai nurodo, kad... 248. 8.... 249. Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L. L.“ (ankstesnis... 250. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistieji E. U., B. S.... 251. Byloje taip pat nustatyta, kad įmonės UAB „xxxx“ akcijų pirkimo –... 252. Nuteistojo S. M. kaltė taip pat įrodyta nuosprendyje aptrtais įrodymais.... 253. S. M. ir iš kitos pusės nuteistojo E. U. ir šis susitarimas buvo iš anksto... 254. Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo nuteisimu... 255. II.... 256. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 257. 9.... 258. Teismo posėdyje nuteistieji S. M., E. U., B. S., U. B. ir jų gynėjai prašo... 259. 10.... 260. Nuteistųjų E. B. ir K. Ž. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas,... 261. 11.... 262. Nuteistieji S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniuose skunduose... 263. 12.... 264. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas... 265. 13.... 266. Pirmosios instancijos teismas, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus... 267. 14.... 268. Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu... 269. 15.... 270. Nuteistasis E. U. teigia, jog jo atpažinimai iš nuotraukų atlikti... 271. (BPK 192 straipsnio 1 dalis). Procesinio veiksmo metu galiojusioje BPK 192... 272. 16.... 273. Nepagrįstas nuteistojo E. U. apeliacinio skundo argumentas, kad apklausiant... 274. 17.... 275. Apeliaciniame skunde teigiama, kad net ir tuo atveju, kai jis prieš apklausas... 276. (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Gynybos interesų prieštaravimas –... 277. 18.... 278. Nuteistieji E. U. ir S. M. apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas... 279. 19.... 280. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 281. 20.... 282. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad... 283. 21.... 284. Teisėjų kolegija neįžvelgė apeliaciniuose skunduose minimo in dubio pro... 285. S. M., E. U. ir B. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas... 286. 22.... 287. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 288. 23.... 289. Skundžiamu nuosprendžiu U. B. ir K. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 290. 24.... 291. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla tam,... 292. 25.... 293. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB... 294. 26.... 295. Bendrųjų lizingo sutarties sąlygų 11 straipsnyje išdėstytos ,,Sutarties... 296. 27.... 297. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apgaulė... 298. 28.... 299. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad J. P. C. M. neutralus ir... 300. 29.... 301. Įvertinęs aplinkybę, kad U. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo... 302. 30.... 303. Byloje nustatyta, kad UAB „xxx“ akcijos buvo parduotos už simbolinę 1 Lt... 304. 31.... 305. Byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo... 306. 32.... 307. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nei iki akcijų... 308. 33.... 309. Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 29 d. tarp UAB „xxx“, atstovaujamos... 310. 34.... 311. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 312. U. B. ir K. Ž. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios apgaule išvengti... 313. 35.... 314. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 315. 36.... 316. Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad tais atvejais, kai... 317. 37.... 318. Dėl šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 319. 38.... 320. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis... 321. Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis)... 322. 39.... 323. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pripažintas... 324. 40.... 325. Nuteistasis S. M. neigia sukčiavimo sudėties požymių buvimą jo veiksmuose... 326. 41.... 327. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to... 328. 42.... 329. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos,... 330. Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008).... 331. 43.... 332. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad S. M.... 333. 44.... 334. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB... 335. 45.... 336. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad tarp UAB „Nordea F. L.“ ir... 337. 46.... 338. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nutraukus su UAB ,,xxxx“ sudarytas lizingo... 339. S. M. transporto priemonių grąžinimą vykdančiai UAB ,,xxx“ 2010 m.... 340. J. P. C. M.) tikrieji ketinimai neatitiko sudaromo sandorio esmės. Dėl to... 341. 47.... 342. Tai, kad nuteistasis S. M. aiškiai suprato, jog po akcijų perrašymo įmonė... 343. 48.... 344. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog jis neturėjo tyčios... 345. 49.... 346. Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant... 347. 50.... 348. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma minėtų argumentų, nuteistojo S.... 349. S. M. taip pat neneigia, kad iki sandorio sudarymo buvo susitikęs su J. P. C.... 350. 51.... 351. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 352. Dėl turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis)... 353. 52.... 354. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. M.,... 355. 53.... 356. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu aspektu... 357. 54.... 358. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. birželio 12 d. tarp UAB ,,xxxx“,... 359. 55.... 360. Nepagrįstas nuteistojo S. M. teiginys, kad kai lizingo bendrovė pareikalavo... 361. 56.... 362. Apeliantas neneigia, kad be lizingo bendrovės sutikimo išnuomojo savivartį,... 363. Dėl nuteistajam paskirtų bausmių... 364. 57.... 365. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog... 366. Dėl bendrininkavimo formos ir BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 367. 58.... 368. Nagrinėjamoje byloje E. U. ir B. S. nuteisti už kvalifikuotą sukčiavimą... 369. 59.... 370. Apeliantai nuteistasis E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniuose... 371. 60.... 372. Vienas iš svarbių aspektų sprendžiant, ar yra organizuotos grupės... 373. 61.... 374. Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktų ir ištirtų... 375. 62.... 376. Byloje neginčijamai nustatyta, kad B. S. tiesiogiai dalyvavo pasirašant UAB... 377. 63.... 378. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent nuteistasis B. S.... 379. H. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su kitais įrodymų... 380. 64.... 381. Nuteistasis B. S. teigia, kad jis J. P. C. M. prašymu tik padėjo... 382. 65.... 383. Vertindamas nuteistųjų bendrininkavimo ir tyčios turinį, pirmosios... 384. J. P. C. M.. Registrų centro duomenimis nustatyta nuteistųjų E. U., B. S. ir... 385. 66.... 386. Taigi, skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose išdėstyti įrodymai... 387. 67.... 388. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 389. Dėl bausmių... 390. 68.... 391. Apeliantai skunduose nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę... 392. E. U. ir B. S., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo... 393. Dėl civilinių ieškinių... 394. 69.... 395. Nuteistasis E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjai apeliaciniuose skunduose... 396. 70.... 397. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 398. (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).... 399. 71.... 400. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino UAB... 401. Dėl turto konfiskavimo... 402. 72.... 403. Nepagrįstas apeliantų skundų argumentas, kad teismas iš E. U. ir B. S.... 404. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 405. 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329... 406. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl U.... 407. U. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes... 408. Panaikinti U. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 409. K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes... 410. 1 punktas).... 411. Panaikinti K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 412. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:... 413. nuosprendžio dalį, kuria iš U. B. ir K. Ž. UAB ,,Swedbank lizingas“... 414. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 415. Nuteistųjų S. M., E. U. ir nuteistojo B. S. gynėjų apeliacinius skundus...