Byla 2K-379-697/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam Z. V. (Z. V.) ir jo gynėjui advokatui Albinui Januičiui, vertėjai Joanai Rudzianec,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. V. ir jo gynėjo advokato Albino Januičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Z. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, Z. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – ir uždrausta jam trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

3Iš nuteistojo Z. V. ir UADB „V.“ priteisti atitinkamų dydžių civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai bei proceso išlaidoms (dėl teisinės pagalbos paslaugų) atlyginti nukentėjusiesiems V. D. (V. D.), V. T. (V. T.), D. R. ir J. M.. Taip pat pripažinta nukentėjusiesiems V. T., D. R. ir J. M. teisė į civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą ir klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Z. V. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, o nukentėjusiųjų V. D., V. T., D. R. ir J. M. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atmesti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo Z. V. ir jo gynėjo advokato Albino Januičio, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8Z. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 30 d. apie 00.28 val. ( - ), vairuodamas kaip naudotojas G. V. priklausantį automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. ( - )) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,71 prom. girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad bet kuriuo metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Audi 100 Avant“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamo V. D., galinę dešiniąją dalį, nuvažiavęs nuo kelio į dešinės pusės kelkraštį, automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. ( - )) vertėsi per dešinįjį šoną, stogą ir liko gulėti ant kairiojo šono, o automobilis „Audi 100 Avant“ (valst. Nr. ( - )) buvo bloškiamas į priekį, link kelio ( - ) kairiojo krašto, sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir, palikęs kelio ( - ) važiuojamosios dalies kairėje pusėje lanko formos padangų pėdsakus, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; dėl to automobilio „Audi 100 Avant“ (valst. Nr. ( - )) keleivė V. T. nuo patirtų kūno sužalojimų mirė vietoje, o keleivėms J. M. ir D. R. dėl patirtų kūno sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais Z. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl to kilo BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodyti padariniai – įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

9II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

102.

11Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nevertino objektyviai nustatytų eismo įvykio kilimo aplinkybių, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito (pirmenybę teikė Z. V. parodymams), visiškai ignoravo byloje surinktus netiesioginius jo kaltės įrodymus, kurie kartu su visais kitais byloje surinktais duomenimis sudaro aiškią ir nuoseklią bylai svarbių aplinkybių grandinę bei patvirtina jo kaltę dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad toks pažeidimas sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl šį nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo Z. V. nuteisė pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Teismas, įvertinęs Z. V. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad po nagrinėjamo nusikaltimo Z. V. yra nuteistas už kito nusikaltimo padarymą ir teisme nagrinėjama kita jo baudžiamoji byla, sprendė, kad BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant įstatymo sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę už įstatymo sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkį, ir tai, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

122.1.

13Teismas konstatavo ir tai, kad priėmus naują, apkaltinamąjį, nuosprendį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Z. V. administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, negalima (non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą).

142.2.

15Naujame nuosprendyje dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių teismas sprendė, kad tam, kad būtų tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiųjų (D. R., J. M. ir V. T.) prašomi priteisti turtinės žalos dydžiai, būtina gauti papildomą medžiagą bei atlikti jos analizę, įvertinti civilinės atsakovės UADB „V.“ poziciją ir kitus bylos duomenis, todėl pripažino šiems nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teismų praktika, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, visų nukentėjusiųjų prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius sumažino iki skundžiamame nuosprendyje nurodytų atitinkamų dydžių.

16III. Kasacinio skundo argumentai

173.

18Nuteistasis Z. V. ir jo gynėjas advokatas A. Januitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį. Kasatoriai nurodo:

193.1.

20Apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame padarytos išvados yra šališkos, prieštaringos, paremtos tik nukentėjusiųjų parodymais, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos spėjimais, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Taip teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 44 straipsnio 5–7 dalių, 301 straipsnio 1, 2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimų pažeidimus. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nes nepagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu, nesant pakankamai įrodymų dėl jo kaltės ir nenustačius fakto, kad veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

213.2.

22Kasatorių teigimu, būtent pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Z. V. veiką ir tikrąsias bylos aplinkybes, jo kaltės turinį, formą ir kitus būtinuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. pagrįstai nenustatė jo veiksmuose nusikalstamo pasitikėjimo ar (ir) nusikalstamo nerūpestingumo, kaip pagrindinio nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnyje, sudėties subjektyvaus požymio (BK 14 straipsnis). Šis teismas teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus: apklausė Z. V., nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausė Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) ekspertų V. Šakėno, V. Matusevičiaus (V. Matusevič), L. Lazarenko paaiškinimus ir jų atsakymus į proceso dalyvių klausimus dėl teismui pateiktų specialistų išvadų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 284 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinta specialisto išvada Nr. ES-1-16, kurią atliko specialistas E. Sokolovskis (E. Sokolovskij), reiškia, jog ši išvada teismo posėdyje yra ištirta ir ja galima vadovautis kaip įrodymu; be to, teismo posėdyje šis specialistas patvirtino savo išvadą ir davė išsamius paaiškinimus.

233.3.

24Kasatoriai išsamiai aptaria pirmosios instancijos teisme atliktų specialistų tyrimų išvadas ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis eismo įvykio kilimo sąlygomis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad visų nukentėjusiųjų parodymai laikytini patikimais, ir jais vadovavosi, grįsdamas nuteistojo kaltę. Be to, teismas nepagrįstai nevertino nuteistojo nesutikimo su, anot kasatorių, netinkamai atliktu eksperimentu dėl matomumo ir jo metu užfiksuotų duomenų vertinimo. Kasatoriai teigia, kad šio eksperimento metu nebuvo atkurtos naktį įvykusio eismo įvykio metu buvusios sąlygos; atliekant eksperimentą, visais atvejais eismo dalyvio V. D. automobilis „Audi 100 Avant“ stovėjo toje pačioje padėtyje, nors byloje nustatyta, kad prieš susidūrimą šis automobilis „Audi 100 Avant“ nebuvo sustojęs ir tiesiog stovėjęs nuteistojo vairuojamo automobilio „Audi A8“ eismo juostoje, bet judėjo. Anot kasatorių, eksperimento metu nebuvo atkurtos įvykio metu buvusios matomumo sąlygos, o buvo nustatomas tiesiog stovinčio (galimo susidūrimo vietoje) automobilio matomumas. Dėl to kasatoriai teigia, kad šio eksperimento metu duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir jie neteisėtai bei nepagrįstai panaudoti atliekant teismo paskirtą 2017 m. spalio 10 d. papildomą komisinę autotechninę (eismo įvykio) ekspertizę. Taip buvo atimta nuteistojo teisė į veiksmingą gynybą, būti išklausytam ir pareikšti prašymus, o teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, 48 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Be to, teismas, neišnagrinėjęs ir neįvertinęs apeliacinio proceso dalyvių visų esminių argumentų, pažeidė ir BPK 324 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

253.4.

26Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, nemotyvuotai, itin deklaratyviai ir nesilaikydamas BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos pakeitė esmines faktines eismo įvykio aplinkybes, kurios neatitinka objektyvios tikrovės, prieštarauja įstatymų nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms faktinėms eismo įvykio aplinkybėms ir pirmosios instancijos teisme nustatytiems ir patikrintiems duomenims. Apeliacinės instancijos teismas šias esmines aplinkybes pakeitė vadovaudamasis tik nukentėjusiojo V. D. versija, kurią šis eismo dalyvis pateikė ikiteisminio tyrimo metu pasikonsultavęs su UAB „I.“ specialistu; nepagrįstai vertino tik nuteistojo padarytą KET 14 punkto (transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam įtaką eismo įvykiui) pažeidimą, tačiau nepasisakė dėl vairuotojo V. D. atlikto manevro, įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, atitikties KET reikalavimams ir nevertino tokio manevro BK 281 straipsnio dispozicijos prasme. Nukentėjusiojo V. D. nurodomos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra netikslios ir melagingos, jas paneigia ekspertų ir specialistų išvados; šis nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi tam, kad išvengtų atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio, kurio kaltininkas galimai yra jis pats, todėl skundžiamo nuosprendžio išvada dėl V. D. parodymų patikimumo yra klaidinga. Teismas, skundžiamą nuosprendį pagrįsdamas tik nukentėjusiųjų prieštaringais parodymais, pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl to kasatoriai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad teismas, pakeisdamas esmines faktines eismo įvykio aplinkybes, rėmėsi vertinimo viseto aspektu. Kasatorių nuomone, teismas rėmėsi tik vieno iš nukentėjusiųjų – eismo dalyvio V. D. prieštaringais parodymais ir gynybine versija, o kitų nukentėjusiųjų parodymus nurodė tik deklaratyviai. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodytas nė vienas pagrindas, dėl kurio buvo pakeistos esminės faktinės eismo įvykio aplinkybės; nėra pateiktų motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismas nevertino specialistų argumentuotai nustatytų eismo įvykio kilimo aplinkybių bei atmetė objektyvias LTEC specialistų išvadas. Dėl to kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai, nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį, nepagrįstai teikė pirmenybę nukentėjusiųjų parodymams, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino bylos įrodymų visumos, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes įrodymų tyrimą atliko šališkai ir paviršutiniškai, nepasisakė dėl eismo dalyvio veiksmų atitikties KET, nepagrįstai nekreipė dėmesio į V. D. parodymuose esančius esminius prieštaravimus dėl eismo įvykio kilimo sąlygų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008). Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patikimus, negali būti vertinami objektyviai, nes faktą, jog prieš susidūrimą automobilis „Audi 100 Avant“, vairuojamas V. D., važiavo iš kairės kampu įstrižai į dešinę, patvirtino visi ekspertai specialistai ir automobilių „Audi 100 Avant“ bei „Audi A8“ užfiksuotų sugadinimų pobūdis, lokalizacija, susidūrimo objektyvių duomenų išsidėstymas eismo įvykio vietoje.

273.5.

28Kasatoriai aptaria liudytojo M. Pt. (M. Pt.) parodymus ir teigia, kad šie parodymai V. D. yra nepalankūs, tačiau teismas juos nepagrįstai vertino kritiškai, tendencingai ir paviršutiniškai.

293.6.

30Skundžiamame nuosprendyje pateiktos prieštaringos išvados dėl V. D. išvažiavimo iš šalutinio į pagrindinį kelią; teismas, remdamasis prielaidomis ir ekspertės L. Lazarenko neva pasakytais teiginiais, tik hipotetiškai nurodė, kad nuteistajam galėjo susidaryti įspūdis, jog automobilis „Audi 100 Avant“ išvažiavo iš šalutinio kelio, nes V. D., kaip ir dauguma vairuotojų, nakties metu laikosi arčiau ašinės linijos, nes kelkraščiu gali eiti pėstieji. Tokie teismo teiginiai yra nelogiški ir nepagrįsti, prieštarauja KET reikalavimui važiuoti kuo arčiau dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto; eismo įvykio kelyje eismo juostos plotis yra 3,8 metro, todėl kasatoriai mano, kad net važiuojant eismo juostos viduriu lieka daugiau nei vieno metro atstumas iš šono ir tokio atstumo visiškai pakanka saugiai pravažiuoti pro kelkraščiu galimai einantį pėsčiąjį. Kasatoriai teigia ir tai, kad automobilių susidūrimo metu V. D. vairuojamas automobilis įvažiavo į nuteistojo vairuojamo automobilio eismo juostą iš kairės. Juolab kad ir ekspertė L. Lazarenko paaiškino, jog galėjo būti ir tokia situacija, kad „Audi 100 Avant“ įvažiavo iš šalutinio kelio.

313.7.

32Apeliacinės instancijos teismo paskirtoje 2018 m. vasario 9 d. komisinėje eismo įvykio ekspertizėje Nr. 11-2138 (17) buvo pateikti 2017 m. balandžio 27 d. netinkamai atlikto eksperimento gauti duomenys; ekspertams nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurias teismas subjektyviai pakeitė ir kurios nėra pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas tendencingai vertino šios komisinės eismo įvykio ekspertizės akto išvadas. Šią ekspertizę atlikę specialistai nenustatė naujų aplinkybių, atsakydami į subjektyviai suformuluotus klausimus, pateikė atitinkamas tikėtinas išvadas (analogiškas anksčiau atliktų ekspertizių Nr. 11-3216 (11), 11-157 (15) ir 11-3171 (12) išvadoms), kuriose dėl duomenų stokos negalėjo pateikti atsakymo į klausimą apie pagrindinę šio eismo įvykio kilimo sąlygą. Kasatoriai aptaria pirmosios instancijos teismui pateiktą specialisto E. Sokolovskio išvadą ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visų byloje atliktų išvadų išsamiai neanalizavo, jų nevertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nekreipė dėmesio į tai, kad tos pačios ekspertinės įstaigos (LTEC) pateiktos išvados yra prieštaringos. Kasatoriai pažymi, kad LTEC eksperto išvadoje Nr. 11-3171(12) yra nurodyta, jog nuteistojo pasirinktas būdas išvengti eismo įvykio šioje situacijoje – intensyvus stabdymas ir nusukimas į dešinę vengiant susidūrimo su automobiliu „Audi 100 Avant“ – techniniu požiūriu yra priimtinas. Kartu kasatoriams nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (35 punktas) prieštaringai traktuoja eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtį iki susidūrimo, nes specialistai nurodė praktiškai vienodą automobilių tarpusavio padėtį susidūrimo metu.

333.8.

34Kasatoriai teigia ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje akcentuojama aplinkybė – nuteistojo girtumas – savaime nereiškia, kad tokia jo būsena yra pagrindinė šio eismo įvykio kilimo ir sunkių padarinių priežastis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vairuotojo neblaivumas yra vienas iš nusikaltimo sudėties požymių, tačiau jo nustatymas savaime negali būti laikomas faktine aplinkybe, kuri buvo eismo įvykio ir jo padarinių priežastis, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatoma, ar eismo įvykio kilimo priežastis buvo kiti KET pažeidimai. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis padarė kitus KET pažeidimus, turėjusius įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui. Be to, nagrinėjamu atveju įstrižai važiuojamosios dalies važiuojančio automobilio „Audi 100 Avant“ negalima laikyti iš anksto numatyta kliūtimi. Dėl to kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuteistasis turėjo galimybę iš anksto pamatyti kliūtį ir išvengti susidūrimo su ja, yra nepagrįsta, neįrodyta ir prieštarauja teismų praktikai, suformuotai kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2014.

353.9.

36Teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, nes nagrinėjamoje byloje nėra surinkta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių Z. V. kaltę; skundžiamame nuosprendyje netinkamai vertino netiesioginius įrodymus, nukentėjusiųjų parodymus, kurie yra mažai informatyvūs dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių; nepagrįstai rėmėsi netinkamai atlikto eksperimento duomenimis, nevertino gynybos argumentų dėl netinkamai atlikto eksperimento, nepašalino abejonių dėl nuteistojo kaltės, padarant šią nusikalstamą veiką.

373.10.

38Kasatoriai, apibūdindami nuteistojo sveikatos būklę, teigia ir tai, kad teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 2 dalis), nes už neatsargaus nusikaltimo padarymą paskirta bausmė, praėjus tiek daug laiko nuo įvykio (daugiau nei šešeri metai), yra neproporcingai griežta, prieštaraujanti teisingumo principui. Teismas, neatsižvelgdamas į prokuroro siūlymą atidėti bausmės vykdymą, padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje už analogiškus nusikaltimus, net esant daug aiškesnėms nepalankioms įvykio aplinkybėms, paskirtų bausmių vykdymas atidedamas (baudžiamosios bylos Nr. 1A-141-107/2011, 1A-620-312/2015, 1A-16-519/2015) arba paskiriamos švelnesnės bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2007, 2K-55/2008, 2K-151/2008). Teismas pažeidė ir protingumo principą, nes paskirta bausmė už neatsargų nusikaltimą yra žymiai griežtesnė negu bausmės, skiriamos asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus; nepagrįstai neatsižvelgė į tai, ar tokia bausmė, paskirta neįgaliam ir ligotam asmeniui, leis užtikrinti nukentėjusiųjų interesus, ar bus atlyginta priteista žala.

393.11.

40Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies pažeidimus, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį (neturi turto, vienintelės gautos pajamos, kaip neįgaliojo asmens, yra minimalus darbo užmokestis), atsižvelgė tik į jam nepalankias bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, šios žalos suma yra nepagrįstai didelė. Kasatorių teigimu, tokiu teismo sprendimu nuteistasis išvis neteks net ir minimalaus uždarbio, taip jo asmeniniai poreikiai bei neįgaliems tėvams teikiama pagalba negalės būti tenkinama net minimaliai.

41IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

424.

43Nuteistojo Z. V. ir jo gynėjo advokato A. Januičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

44Dėl kasacinės instancijos teismo ribų ir nenagrinėtinų skundo teiginių

455.

46Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo Z. V. ir jo gynėjo advokato A. Januičio kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir neigiama nuteistojo Z. V. kaltė bei prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus (specialisto E. Sokolovskio išvadą ir paaiškinimus, paties nuteistojo ir liudytojo M. Pt. bei kitų liudytojų parodymus ir pan.) daryti kitokias išvadas, nei padarė teismas savo sprendimuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir paliekami nenagrinėti. Kasatorių teiginys dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvus, nepagrįstas teisiniais argumentais, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostata, todėl taip pat negali būti nagrinėjamas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taigi teisėjų kolegija kasacinio skundo minėtus teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

47Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teismo sprendimo turiniui keliamų BPK reikalavimų laikymosi ir BK 281 straipsnio 6 dalies taikymo

486.

49Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-204-697/2017, 2K-7-1-693/2018).

507.

51BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuoseklioje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

528.

53Kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat reikalavimus, keliamus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, nes šis teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 6 dalį, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro, nukentėjusiųjų V. D. ir V. T. bei vieno iš jų atstovo advokato apeliacinius skundus ir šiuos skundus tenkindamas iš dalies, t. y. panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs Z. V. naują, apkaltinamąjį, nuosprendį dėl nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymo, kasaciniame skunde nurodomų BPK reikalavimų esminių pažeidimų ir aptariamo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

549.

55Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad šis teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5610.

57Šioje byloje Z. V. nuteistas už BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos veikos padarymą, t. y. už KET 14 ir 133 punktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių sukeltas eismo įvykis, kurio metu žuvo vienas žmogus ir buvo sunkiai sutrikdyta kitų nukentėjusiųjų sveikata. Byloje neginčijamai nustatytas alkoholio kiekis Z. V. kraujyje (1,71 promilės) ir kilę baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, taip pat teisingai nustatyta, kad nuteistasis, būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent Z. V. padaryti minėti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio žuvo viena iš nukentėjusiųjų, kilimo sąlyga, ir nors Z. V. nenumatė, jog dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodyti padariniai, tačiau tiek pagal veikos aplinkybes, tiek pagal savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo išvada dėl to, kad būtent Z. V. veiksmai, t. y. jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, neatsižvelgdamas į buvusią situaciją (paros laiką, vietovės reljefą, savo paties būklę (girtumą), važiavo tokiu greičiu, kad negalėjo automobilio sulėtinti ir sustoti kelyje atsiradus kliūčiai, dėl to nesuvaldė automobilio (nors tokioje situacijoje turėjo galimybę pamatyti kliūtį bei jos išvengti efektyviai stabdydamas), buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sunkiai sužaloti kiti nukentėjusieji, kilimo sąlyga, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma: iš dalies paties nuteistojo Z. V., nukentėjusiųjų V. D., D. R., J. M., liudytojų A. O., P. M. (P. M.), S. M., D. R. (D. R.), L. J. parodymais, ekspertų L. Lazarenko, M. Mažeiko paaiškinimais, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų A. S., M. B. (M. B.), V. K., A. L. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktų ekspertizių ir specialistų išvadomis, atliktu įvykio eksperimentu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, VĮ „V.“ pateikta informacija, kita bylos rašytine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą ir iš naujo išnagrinėjęs faktines eismo įvykio aplinkybes, nustatydamas bylos faktus, reikšmingus eismo įvykio mechanizmui atkurti, savo išvadas grindė BPK reglamentuojamais veiksmais gautais, teismo posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais (BPK 20 straipsnis). Įvertinęs visų bylos duomenų patikimumą (taip pat ir kasaciniame skunde aptariamų paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojo M. Pt. parodymų, ekspertizių išvadų ir jas atlikusių specialistų paaiškinimų), leistinumą ir sąsajumą, teismas juos vertino tiek atskirai (ypač daug dėmesio skirdamas paties Z. V. ir nukentėjusiojo V. D. parodymų vertinimui), tiek kaip visumą ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išsamiomis ir motyvuotomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas grindė išvadas, atitinka įstatymo reikalavimus, išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje; išvados dėl nuteistojo kaltės nuosprendyje motyvuotos bei abejonių nekelia ir baudžiamasis procesas kaip visuma buvo teisingas. Z. V. ir jo gynėjo nesutikimas su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant pagrindo konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuosprendyje išsamiai išanalizuoti nukentėjusiojo V. D. parodymai bei ekspertų išvados ir išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas šiuos duomenis pripažįsta patikimais ir jais remiasi. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, atliekant kasatorių akcentuojamą procesinį veiksmą (eksperimentą dėl eismo įvykio vietoje matomumo nustatymo), buvo padaryti esminiai BPK 197 straipsnio pažeidimai. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas šio eksperimento metu gautus duomenis vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visumą, laikydamasis minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, ir ne taip, kaip pageidavo kasatoriai, neduoda jokio pagrindo teigti apie minėto baudžiamojo proceso įstatymo straipsnio nuostatų pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos; proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Minėta, kad nuosprendyje įvertinti nukentėjusiojo V. D. parodymai (taip pat ir eksperimento metu gauti duomenys) ir išdėstyti motyvai paaiškina, kodėl teismas šiuos duomenis pripažįsta patikimais. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

5811.

59Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai taikytos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje reglamentuoja BPK 324 straipsnis. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad šios instancijos teismas, laikydamasis BPK 324 straipsnio 2, 6 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos, pats atliko išsamų įrodymų tyrimą, kartu pavedė prokurorui atlikti reikiamus tyrimo veiksmus bei nustatyti aplinkybes dėl eismo įvykio metu buvusio matomumo. Kartu tai reiškia, kad byla išnagrinėta laikantis BPK XXV skyriuje nustatytų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nuostatų ir skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis šias nuostatas bei reikalavimus atitinka visiškai.

6012.

61Be to, kasatoriai nepagrįstai teigia ir apie pažeistas BPK 256 straipsnio (nenurodant šio straipsnio konkrečios dalies) nuostatas.

6213.

63Nagrinėjimo teisme ribų, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal BPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai ir, patenkinęs tokį prašymą, nustato konkretų pertraukos laiką.

6414.

65Nagrinėjamoje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, kad Z. V. yra kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį (3 t., b. l. 76–94). Iš apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos veikos faktinių aplinkybių ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo palyginimo matyti, kad Z. V. buvo kaltinamas ir yra pripažintas kaltu bei nuteistas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, lygiai tokiomis pačiomis (analogiškomis (tapačiomis) nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos prokuroro surašytame 2013 m. lapkričio 22 d. kaltinamajame akte ir kurios buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2014 m. kovo 19 d. – 2014 m. kovo 25 d., Z. V. patvirtino prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą gavęs (pagal byloje esantį pakvitavimą – šis dokumentas ir jo vertimas į rusų kalbą jam įteiktas 2013 m. gruodžio 30 d. (3 t., b. l. 95; 4 t., b. l. 134). Kartu tai reiškia, kad kasaciniame skunde neteisingai ir tik deklaratyviai teigiama apie pakeistas esmines faktines eismo įvykio aplinkybes apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas esminis BPK 255, 256 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas ir tai sutrukdė teismui išnagrinėti bylą ar suvaržė nuteistojo teisę į gynybą.

6615.

67Taigi, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismo naujame nuosprendyje visi byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti, BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai taip pat nepažeisti – naujas nuosprendis surašytas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, nusikalstamos veikos aplinkybės, pripažintos įrodytomis, išdėstytos. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys), dėl kurių skundžiamą nuosprendį reikėtų naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

68Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatų taikymo

6916.

70Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

7117.

72Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.). Be to, teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7318.

74Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant teisingumo principo pusiausvyrą BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016). Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane nurodytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.

7519.

76Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

7720.

78Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Z. V. bausmę, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius ir jos stadiją, kaltės formą, duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, ir skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl Z. V. skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio (laisvės atėmimo, jo trukmę nustatant mažesnę už įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės vidurkį). Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, Z. V. paskirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas jos dydį, BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

7921.

80Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vieno iš prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų ir teismo posėdyje palaikytų prašymų (Z. V. paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėti trejiems metams), įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir motyvuodamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, kartu sprendė ir tai, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šis teismas bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymą nuteistajam Z. V. argumentavo tuo, kad jis, be kitų teismo nustatytų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, dar „<...> trukdė baudžiamajam procesui – pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo brolis siekė prisiimti atsakomybę, eismo įvykio metu teigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę, taip pat nuvykęs į ligoninę prašė paimti jo kraują blaivumui patikrinti; atliekant eksperimentą, <...> nesilaikė jo atlikimo tvarkos, nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. <...> po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo <...> jis yra nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, šiuo metu <...> yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį“. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie kriterijai (aplinkybės), į kuriuos apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, atsižvelgė ir kuriais vadovavosi, nėra nurodyti baudžiamajame įstatyme, reglamentuojančiame bausmės skyrimo (BK VIII skyrius) ir (ar) jos vykdymo atidėjimo (BK X skyrius) pagrindus. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybių visumą, kuri sudaro pagrindą nuteistajam taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėtą prokuroro poziciją, pareikštą apeliacinio proceso metu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo, galima būtų pripažinti klaidinga, juolab kad, vadovaujantis teisingo baudžiamojo proceso nuostatomis, valstybės kaltintojo teisme išsakyta pozicija, kuri vienaip ar kitaip švelnina teisiamojo asmens teisinę padėtį, negali būti teismo ignoruojama ir jai atmesti turi būti svarių argumentų.

8122.

82Be to, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, tiek pagal nacionalinės teisės nuostatas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant savo baudžiamosios bylos procesą, jam taip pat negali būti priekaištaujama dėl naudojimosi nacionalinėje teisėje nustatytomis teisinės gynybos priemonėmis, juolab parenkant griežtesnę bausmės rūšį, nors toks jo elgesys ir yra objektyvus veiksnys, galintis nulemti proceso pailginimą, už kurį valstybė (2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Pecheur prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 16308/02).

8323.

84Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ar motyvuotai taikomos kitos nuteistojo padėtį švelninančios nuostatos. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2006 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Jakumas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6924/02; ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-281-746/2016, 2K-87-942/2017, 2K-48-696/2017, 2K-107-489/2017). Kartu pažymėtina ir tai, kad nors bausmės sumažinimas (švelninimas) pripažįstamas viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl šio pažeidimo priemonių, tačiau šios priemonės taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje. Išvada dėl galimybės švelninti bausmę, atsižvelgiant į pernelyg ilgą procesą konkrečioje baudžiamojoje byloje, daroma įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kartu su įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybėmis.

8524.

86Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios bylos procesas užtruko labai ilgai – daugiau nei septynerius metus; iš jų ikiteisminis tyrimas dėl 2011 m. spalio 30 d. įvykusio eismo įvykio buvo atliekamas daugiau nei dvejus metus (nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., byla teismui perduota 2013 m. gruodžio 30 d.), pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama šiek tiek daugiau nei dvejus metus ir tris mėnesius (nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2016 m. birželio 8 d.), o apeliacinis procesas taip pat užtruko daugiau nei vienerius metus ir devynis mėnesius (nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2018 m. gegužės 2 d.) (1 t., b. l. 1; 3 t., b. l. 75–76; 4 t., b. l. 2; 7 t., b. l. 170; 8 t., b. l. 17, 161). Vis dėlto ši baudžiamoji byla yra gana sudėtinga dėl nusikalstamos veikos pobūdžio, joje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmo, proceso dalyvių (nukentėjusiųjų) skaičiaus, taip pat objektyvių aplinkybių, susijusių su dideliu kiekiu byloje paskirtų ir atliktų ekspertizių ir specialistų išvadų bei eismo įvykio eksperimento atlikimu. Tai, kad pagal EŽTT praktiką panaši proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (2006 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Jakumas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6924/02; 2006 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Kuvikas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 21837/02; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Gečas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 418/04), nagrinėjamoje byloje taip pat leidžia konstatuoti, kad, nepaisant nuteistojo Z. V. aktyvios gynybos, kuri turėjo įtakos baudžiamojo proceso trukmei, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekdamas užvilkinti bylos procesą. Todėl jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, taip pat ir į byloje esančius duomenis dėl nuteistojo ir jo šeimos narių sunkios sveikatos būklės, atsižvelgdama į bendruosius (universaliuosius) teisės principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra pagrindas Z. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti baudžiamajame įstatyme nurodytam maksimaliam terminui, kartu paliekant apeliacinės instancijos teismo paskirtą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise.

87Dėl neturtinės žalos atlyginimo

8825.

89Kasatorių teiginiai dėl pažeistų BPK 109, 113 straipsnių, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neteisingai nustatyto nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžio nepagrįsti.

9026.

91Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio nenustato; neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas tik patikrina, ar teismas, BPK 109, 113, 115 straipsniuose nustatyta tvarka byloje išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, ir ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

9227.

93Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas.

9428.

95Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Be to, kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-94-696/2017).

9629.

97Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

9830.

99Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusieji – eismo įvykio metu žuvusios V. Tr. šeimos nariai, sunkius sužalojimus patyrusios D. R. ir J. M., taip pat ir nukentėjusysis V. D. turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Bylos proceso metu nukentėjusysis V. D. pareiškė 8688,60 Eur (30 000 Lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 145), nukentėjusysis V. T. – 28 962 Eur (nuosprendyje nurodyta – 29 190,26 Eur) (100 000 Lt) (4 t., b. l. 12–14), nukentėjusioji D. R. – 26 065,80 Eur (90 000 Lt) (4 t., 33–35) ir nukentėjusioji J. M. – 20 273,40 Eur (70 000 Lt) (4 t., b. l. 75–77).

10031.

101Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal pirmiau minėtų proceso dalyvių apeliacinius skundus (juos patenkindamas iš dalies), išsamiai išanalizavo šių skundų argumentus, taip pat ir dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir teismų praktikoje formuojamais pavyzdžiais analogiškose bylose, pateikė šiuo klausimu argumentuotas išvadas ir motyvuotai konstatavo, kad, atsižvelgus į nuteistojo Z. V. padaryto nusikaltimo sukeltus padarinius, t. y. kad visi nukentėjusieji patyrė didelį stresą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, didelius nepatogumus; dėl nukentėjusiesiems kilusių sveikatos problemų gali kilti liekamieji reiškiniai ir ateityje, visų nukentėjusiųjų prašomus priteisti civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti sumažino: atitinkamai V. D. – iki 3000 Eur, V. T. – iki 15 000 Eur, D. R. – iki 12 000 Eur, J. M. – iki 10 000 Eur. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis ir pripažinti, kad, sprendžiant priteistinų atlyginti neturtinės žalos dydžių klausimą visiems nukentėjusiesiems, buvo pažeisti BPK ir CK reikalavimai, neatsižvelgta į tokios žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos analogiškose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinų dydžių. Byloje surinkti įrodymai ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šios instancijos teismas, siekdamas protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, įvertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, nė viena iš šių aplinkybių atskirai neturėjo lemiamos reikšmės, nustatant priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Kartu pažymėtina ir tai, kad turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės, kaip tai nurodoma kasatorių kasaciniame skunde. Taigi, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad minėti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, beje, kurių dalis yra priteista ir iš civilinės atsakovės UADB „V.“, yra per dideli.

10232.

103Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose, kurios nurodytos kasaciniame skunde, nes šių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingos.

104Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

105Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį.

106Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam Z. V. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams paliekant apeliacinės instancijos teismo pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį Z. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kuria uždrausta jam trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

107Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš nuteistojo Z. V. ir UADB „V.“ priteisti atitinkamų dydžių civiliniai... 4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Z.... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo Z. V. ir jo gynėjo advokato Albino... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. Z. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2011... 9. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 2.... 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 12. 2.1.... 13. Teismas konstatavo ir tai, kad priėmus naują, apkaltinamąjį, nuosprendį... 14. 2.2.... 15. Naujame nuosprendyje dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių... 16. III. Kasacinio skundo argumentai... 17. 3.... 18. Nuteistasis Z. V. ir jo gynėjas advokatas A. Januitis kasaciniu skundu prašo... 19. 3.1.... 20. Apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas nuosprendis yra neteisėtas ir... 21. 3.2.... 22. Kasatorių teigimu, būtent pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Z.... 23. 3.3.... 24. Kasatoriai išsamiai aptaria pirmosios instancijos teisme atliktų specialistų... 25. 3.4.... 26. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, nemotyvuotai, itin... 27. 3.5.... 28. Kasatoriai aptaria liudytojo M. Pt. (M. Pt.) parodymus ir teigia, kad šie... 29. 3.6.... 30. Skundžiamame nuosprendyje pateiktos prieštaringos išvados dėl V. D.... 31. 3.7.... 32. Apeliacinės instancijos teismo paskirtoje 2018 m. vasario 9 d. komisinėje... 33. 3.8.... 34. Kasatoriai teigia ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje akcentuojama... 35. 3.9.... 36. Teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos... 37. 3.10.... 38. Kasatoriai, apibūdindami nuteistojo sveikatos būklę, teigia ir tai, kad... 39. 3.11.... 40. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 109 straipsnio, 113... 41. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 42. 4.... 43. Nuteistojo Z. V. ir jo gynėjo advokato A. Januičio kasacinis skundas... 44. Dėl kasacinės instancijos teismo ribų ir nenagrinėtinų skundo teiginių... 45. 5.... 46. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 47. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teismo... 48. 6.... 49. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo... 50. 7.... 51. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal... 52. 8.... 53. Kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų... 54. 9.... 55. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės... 56. 10.... 57. Šioje byloje Z. V. nuteistas už BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos veikos... 58. 11.... 59. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai taikytos BPK 301 straipsnio... 60. 12.... 61. Be to, kasatoriai nepagrįstai teigia ir apie pažeistas BPK 256 straipsnio... 62. 13.... 63. Nagrinėjimo teisme ribų, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos... 64. 14.... 65. Nagrinėjamoje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, kad Z. V. yra... 66. 15.... 67. Taigi, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismo naujame... 68. Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d.... 69. 16.... 70. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią... 71. 17.... 72. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 73. 18.... 74. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja... 75. 19.... 76. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo... 77. 20.... 78. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam... 79. 21.... 80. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vieno iš... 81. 22.... 82. Be to, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką,... 83. 23.... 84. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso... 85. 24.... 86. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios bylos procesas... 87. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 88. 25.... 89. Kasatorių teiginiai dėl pažeistų BPK 109, 113 straipsnių, CK 6.250... 90. 26.... 91. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir... 92. 27.... 93. Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos... 94. 28.... 95. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese –... 96. 29.... 97. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nusikalstama veika asmeniui padaryta... 98. 30.... 99. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusieji – eismo įvykio metu... 100. 31.... 101. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal pirmiau minėtų... 102. 32.... 103. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų... 104. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 105. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 106. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam Z. V. pagal BK 281... 107. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....