Byla 1-672-988/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Ritai Dainelienei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Rūtai Strolytei, Helenai Žemaitel, dalyvaujant prokurorams Ingridai Gureckienei, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui ir civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovui V. M., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K., I. B., I. B. atstovui advokatui Jurijui Binevičiui, nukentėjusiesiems R. M., J. Z., C. M., civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ filialas atstovei A. K., civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovei J. Č., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. ( - ), gimęs ( - ), ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“ vairuotoju, gyvenantis ( - ), Vilniuje, neteistas,

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4R. S. , vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2018 m. liepos 20 d., apie 17.02 val., vairuodamas UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF105, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>.“, t. y. važiuodamas Vilniuje, ( - ) pirma eismo juosta (kelio A19, 2-ame kilometre), pasirinktu greičiu, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio ir eismo spūstyje sustojusio automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamo A. K. nesustabdė vairuojamo krovininio automobilio ir atsitrenkė į automobilį Seat Alhambra, po ko, nustumdamas minėtą automobilį nuo kelio, dar atsitrenkė į priekyje šio važiavusius automobilius: Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą J. Z., Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą K. Ž., Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą I. B., bei Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą V. V.. Eismo įvykio metu automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas I. B. žuvo įvykio vietoje, o dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo A. K. ir automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) keleivio R. M. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo J. Z. ir kartu važiavusios keleivės C. M. sveikata. Taip pat buvo apgadintos visos šešios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir puspriekabė.

5Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. 2018 m. liepos 20 d., apie iš Lenkijos nuvažiavo į Kauną, po to grįžinėjo į Vilnių, norėjo palikti vilkiką bazėje. Vairavo UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF105, važiavo darbo reikalais. Važiavo ( - ), pirma eismo juosta. Tada pamatė, kad priekyje jo važiavęs automobilis Seat Alhambra pradėjo stabdyti, o prieš šį automobilį buvo kamštis. Jis pradėjo stabdyti vilkiką, tačiau matė, kad nespės, todėl pasuko į antrą eismo juostą, sukimo metu kliudė Seat Alhambra automobilį. Po to stabdė, tačiau sustoti nespėjo ir atsitrenkė į dar kelis automobilius, kuriuos apgadino: Volkswagen Beetle, Volkswagen Golf, Toyota Yaris, Mercedes Benz. Pamatė, kad Toyota Yaris automobilis buvo po jo vilkiku, vėliau jame buvo surastas žuvęs vairuotojas, o keleivis buvo sužalotas. Dar buvo sužaloti kiti asmenys, sugadintos transporto priemonės. Sutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, dėl to, kad nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio. Dėl savo veiksmų gailisi. M.no, kad ieškiniai dėl neturtinės žalos yra per dideli.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

7Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji ir mažamečių nukentėjusiųjų A. B. ir M. B. atstovė pagal įstatymą I. B. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d. su vyru I. B. ji paskutinį kartą kalbėjo apie 15.50 val., jis jai sakė, kad jau ruošiasi namo. Namo vyras važiavo jų automobiliu Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) Kartu su juo važiavo jo pusbrolis R. M.. Namo jis paprastai penktadieniais dėl kamščių važiuodavo ilgiau ir namie būdavo apie 17.30 val. Kai tokiu laiku jis neatvažiavo, pradėjo jam skambinėti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Po kurio laiko pradėjo skambinėti ir vyro pusbroliui, šio telefonas veikė, bet niekas nekėlė. Apie 19.30 val. jai į mobilųjį telefoną paskambino moteris, prisistatė policijos pareigūne, ši paklausė, ar jai priklauso automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) ir pranešė, kad šitas automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu vienas žmogus sunkiai nukentėjo, o kitas žuvo. Tai sužinojusi, išvažiavo į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai taip pat informacijos, kas žuvo, o kas nukentėjo, nesuteikė. Perskambino jai skambinusiai pareigūnei ir pagal jos nurodytą išskirtinį požymį (jos vyras neturėjo vieno piršto), sužinojo, kad žuvo I.. Ji liko našle su dviem mažamečiais vaikais, jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, praradę vyrą ir tėvą. (I t., b. l. 124-125, 128-131)

8Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 922/2018 (01) konstatuota, jog I. B. mirė nuo kūno sumušimo bei uždusimo suspaudus pilvą. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos veide, minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, įspaudas pilvo viršutiniame trečdalyje, taškinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, veide, akių junginėje, emfizematiški plaučiai, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuje, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais bei suspaudžiant tarp plokštumų neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. (I t., b. l. 118-122)

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. M. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo jo pusbrolis I. B.. Jie važiavo iš darbo, dirbo kartu. Važiavo ( - ), kryptimi link ( - ). Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jo durelių lango stiklas buvo nuleistas, nes buvo labai karšta. Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jie važiavo pirma eismo juosta automobilių kolonoje. Judėjimas buvo labai lėtas: jie pavažiuodavo metrą, antrą į priekį ir sustodavo. Staiga pajuto stiprų smūgį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jų automobilis buvo nustumtas nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi. Po to pamena, kad juos kažkas prispaudė. Pamena, kad kažkuriuo momentu jis matė vilkiko ratą ir suprato, kad į juos atsitrenkė vilkikas. Pamena, kad prie jų rinkosi žmonės. Šalia bėgiojo vilkiko vairuotojas, šis rankomis laikėsi už galvos, keikėsi ir vis rusiškai kartojo: „Ką aš padariau!“. Kažkas sakė jam, kad neužsimerktų, kad nemiegotų. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo gelbėtojai. Šie supjaustė automobilį ir ištraukė jį. Girdėjo, kaip gelbėtojai sakė, kad antras, t. y. I., jau, turbūt, negyvas. Medikai jį iš karto išvežė į ligoninę, ligoninėje paguldė į reanimacijos skyrių. (I t., b. l. 138-139)

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvada, kurioje ji, susipažinusi su pateiktais R. M. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog R. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas pakaušyje, kaklo 3-io slankstelio keterinės ataugos lūžis, kaklo 4-o slankstelio dešinės pusės lanko ir keterinės ataugos lūžis, kaklo 5-o slankstelio abiejų lankų lūžiai, kaklo 6-o slankstelio abiejų facetinių ataugų lūžiai, kaklo 7-o slankstelio kūno ir lankų lūžiai, kaklo 5-6 tarpslankstelinių diskų ir kaklo 6-o slankstelio geltonųjų raiščių plyšimas, kaklo 4-5 slankstelių užpakalinio išilginio raiščio plyšimas, kaklo 5-o slankstelio kūno apatinio užpakalinio krašto lūžis, lokalus nugaros smegenų sumušimas, kairės pusės 6-7-8-9 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio rankenos lūžis, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo panirimas, kairio plaučio sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (I t., b. l. 143)

11Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. K. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17.00 val., vairuodamas automobilį Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) važiavo ( - ), kryptimi link ( - )pusės. Važiavo vienas. Oro sąlygos buvo geros, be kritulių, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jo važiavimo kryptimi jo juostoje buvo susidaręs automobilių kamštis ir jie visi stovėjo, kai staiga jis pajuto stiprų smūgį į savo automobilį iš galo. Kas buvo toliau, nežino, nes prarado sąmonę. Pradėjo atsigauti, kai gelbėtojai traukė jį iš jo automobilio. Jie perdavė jį medikams, kurie išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Jį operavo. Jam išaiškinta, kad dėl jam padarytos žalos, sutrikdžius jo sveikatą ir apgadinus jo automobilį, jis turi kreiptis į draudimo bendrovę „IF“, kurioje buvo draustas į jį atsitrenkęs krovininis automobilis. (I t., b. l. 146-147)

12Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais A. K. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog A. K. nustatytas pergūbrinis dešiniojo šlaunikaulio lūžis, dešinės ausies kaušelio žaizda, abiejų pečių ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (I t., b. l. 151)

13Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis J. Z. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., vairuodamas automobilį Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) važiavo ( - ), kryptimi link ( - ). Kartu su juo priekinėje keleivio vietoje važiavo jo draugė C. M.. Važiavo į Lenkiją. Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jų važiavimo kryptimi susidarė automobilių kamštis ir jie buvo priversti sustoti. Pamena, kad priekyje jo stovėjo automobilis Volkswagen Golf, valstybinių numerių nežino. Už jo automobilio taip pat buvo sustojęs lengvasis automobilis. Jie stovėjo kamštyje, kaip jam atrodo, apie 1 minutę, kai staiga išgirdo trenksmą už savo automobilio ir tuoj pat pajuto smūgį į savo automobilį, po ko pajuto, kad jo automobilis buvo stumiamas nuo kelio. Kai jo vairuojamas automobilis Volkswagen Beetle sustojo, jie su drauge išlipo iš automobilio pro dešinės pusės priekines dureles, nes jo durelės buvo užspaustos vilkiku. Išlipęs jis pamatė, kad jo automobilis nustumtas nuo kelio ant dešinio kelkraščio, bet nenuvažiavo į griovį. Taip pat pamatė kitus apgadintus lengvuosius automobilius ir patį vilkiką, kurio priekinė dalis buvo nuvažiavusi į griovį dešinėje pusėje. Po vilkiko kabina matė užspaustą lengvąjį automobilį, baltos spalvos. Jo draugė skundėsi galvos skausmais ir pirmas minutes po eismo įvykio sakė, kad nieko nemato. Po kurio laiko jos rega atsistatė ir ji vėl padėjo matyti. Jam buvo supjaustyta dešinė ranka bei buvo žaizdos ant kojų. Kažkas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Atvykę medikai juos apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. (II t., b. l. 3-5)

14Papildomai J. Z. parodė, jog automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso jam. Dėl jam padarytos žalos apgadinus jam priklausantį automobilį jis kreipėsi į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę ir dalis pinigų už jo apgadintą automobilį jam jau buvo pervesta į sąskaitą, todėl civilinio ieškinio dėl šios žalos jis nereikš. (II t., b. l. 4)

15Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais J. Z. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog J. Z. nustatyta dešinės rankos riešo žaizda ir abiejų blauzdų bei kairės čiurnos odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais arba bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (II t., b. l. 7)

16Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja C. M. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo jos draugas J. Z.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie važiavo į Lenkiją. Važiavo keliu už Gariūnų turgavietės, kuris veda link Trakų, pavadinimo kelio ji nežino. Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jų važiavimo kryptimi susidarė automobilių kamštis ir jie buvo priversti sustoti. Jie stovėjo kamštyje, kaip jai atrodo, apie 1-2 minutes, kai staiga pajuto smūgį į jų automobilį iš galo. Po smūgio jų automobiliui pilnai sustojus, jie pabandė išlipti iš jo. Jos draugas negalėjo išlipti pro savo dureles, nes jos buvo užspaustos. Jis padėjo jai atidaryti jos pusės dureles ir pro jas jie abu išlipo. Jos regai buvo kažkas atsitikę, nes iš pradžių ji beveik nieko nematė. Kai rega susitvarkė ir ji pradėjo matyti, pamatė vilkiką, po kurio priekine dalimi buvo užspaustas lengvasis automobilis. Jų automobilis ir dar vienas automobilis buvo prispausti prie vilkiko dešinės pusės. Už vilkiko ji matė dar vieną apgadintą automobilį. Įvykio vietoje buvo daug žmonių. Kažkas iš šių kvietė medikus ir policijos pareigūnus, bet, kas tiksliai, ji nežino. Atvykę medikai juos apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Jai ligoninėje nustatė kūno sumušimus ir išrašė gerti vaistus. Daugiau neturi ką pridurti. (II t., b. l. 12, 13)

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais C. M. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog C. M. nustatyti pilvo ir rankų odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. (II t., b. l. 15)

18Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji Ž. B.-V. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo jos vyras V. V.. Kartu su juo važiavo jų dukrelė, kuri sėdėjo galinėje keleivio vietoje savo kėdutėje už vyro. Važiavo ( - ) pirma eismo juosta, kryptimi link ( - ). Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kelio važiuojamąją dalį sudarė 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi, tarp priešingų krypčių eismo dalių buvo skiriamoji juosta su tvora. Judėjo automobilių kolonoje ir susidarius kamščiui sustojo. Stovėjo kelias sekundes, kai staiga išgirdo garsų trenksmą už jų automobilio ir sekantį momentą pajuto smūgį į jų automobilį iš galo. Nuo smūgio jų automobilį apsuko 180 laipsnių kampu ir jis sustojo viduryje tarp pirmos ir antros eismo juostų, galine dalimi pasisukęs į ( - ) pusę. Ji atsegė saugos diržą ir pro vidurį lipo į automobilio galą prie dukros, kuri miegojo, o po smūgio pradėjo verkti. Vaiko kėdutė buvo pakelta po smūgio ir buvo atsirėmusi į galinės sėdynės atlošą (dukra kėdutėje važiavo nugara į priekį). Ji paėmė dukrą ant rankų ir ją apžiūrėjo. Jokių akivaizdžių sužalojimų nematė. Vyras atidarė galines kairės pusės dureles, išmontavo vaiko kėdutę ir ji su dukra ant rankų išlipo iš automobilio. Išlipusi pamatė nuo kelio nuvažiavusį krovininį automobilį, kurio vairuotojas buvo išlipęs ir kažkur bėgiojo, kažką žiūrėjo, lindo po krovininio automobilio kabina, kur matė prispaustą lengvąjį automobilį. Ji su dukra ant rankų pasitraukė nuo kelio ir vaikščiojo dviračių taku ir miškeliu netoli įvykio vietos. Prie pat įvykio vietos ir susidūrusių kitų automobilių ji nėjo. Žmonės, matę eismo įvykį, iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Nei ji, nei jos vyras nekvietė, nes negalėjo surasti savo mobiliųjų telefonų, tik vėliau juos surado automobilio gale. Atvykę medikai apžiūrėjo ją ir vaiką. Vaikui nieko nenustatė. Ją išvežė į Santariškių suaugusių ligoninę, kur jai nustatė kaklo raiščių patempimą, padarė galvos tomografiją, nes raibuliavo akyse, po to paleido namo. Dukros neapžiūrinėjo ligoninėje, šią ji tiesiog pasiėmė į ligoninę, kad nereikėtų palikti su vyru įvykio vietoje. Dukra jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl turtinės žalos, padarytos apgadinus jų automobilį bei dviratį, kurį vežė automobilio gale ant specialaus tvirtinimo, vyras kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio dieną buvo draustas vilkikas. Automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ), priklauso UAB „M.“, kurios viena iš dviejų akcininkių ji yra. Ji po šio eismo įvykio nedarbingumo neėmė, nes šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. (II t., b. l. 36, 37)

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvada, kurioje ji, susipažinusi su pateiktais Ž. B.-V. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog Ž. B.-V. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, tačiau nepatvirtintas objektyvaus klinikinio ištyrimo bei instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. (II t., b. l. 40)

20Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. Ž. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), važiavo ( - ), kryptimi link ( - ). Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kelio važiuojamąją dalį sudarė 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi, tarp priešingų krypčių eismo dalių buvo skiriamoji juosta su tvora. Jis važiavo savo krypties eismo dalimi, pirma eismo juosta. Kartu su juo automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jo draugė L. J.. Priekyje jo važiavo keli lengvieji automobiliai, jų markių ir modelių neprisimena. Už jo, pamena, važiavo automobilis Volkswgen Beetle, o už šio dar vienas lengvasis automobilis. Judėjo automobilių kolonoje ir susidarius kamščiui sustojo. Stovėjo kelias sekundes. Jis atsisuko į draugę ir norėjo jai kažką pasakyti. Staiga išgirdo garsų trenksmą už savo automobilio. Tuoj pat pasižiūrėjo į kairįjį šoninio matymo veidrodėlį ir pamatė gale už jo automobilio ir kitų, už jo važiausių automobilių, krovininį automobilį, kurio priekinė dalis, t. y. pati vairuotojo kabina įvažinėjo iš pirmos eismo juostos į antrą. Sekantį momentą pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Išsiskleidė oro pagalvės. Pajuto, kad jie nuvažiuoja nuo kelio. Kai jo automobilis galutinai sustojo, jie su drauge išlipo iš automobilio pro dešinės pusės priekinių durelių langą, kuris jau prieš eismo įvykį buvo pilnai nuleistas. Pro savo dureles išlipti jis negalėjo, nes jos buvo užspaustos automobilio Volkswagen Beetle dešiniąja puse, o pats Volkswagen Beetle kairiąja puse buvo priremtas prie vilkiko priekabos. Išlipęs iš automobilio ir apsižiūrėjęs, pamatė, kad jie su automobiliu Volkswagen Beetle nustumti nuo kelio ant dešinio kelkraščio, pats krovininis automobilis taip pat nuvažiavęs nuo kelio ir įvažiavęs į griovį dešinėje kelio pusėje. Po vilkiko kabina matė užspaustą dar vieną lengvąjį automobilį. Prie jo jau rinkosi žmonės. Girdėjo žmones kalbant, kad užspausto automobilio keleivis dar juda, o vairuotojo nesimato. Jis prie pat užspausto automobilio nėjo, grįžo prie savo automobilio ir užgesino variklį. Kažkas iš eismo įvykio liudininkų ir dalyvių iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę, nes jam skaudėjo krūtinę ir koją. Ligoninėje jį apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotraukas. Jokių lūžių nenustatė. Nustačius jam kūno sumušimus, jis buvo paleistas namo gydytis ambulatoriškai. Jo draugė L. eismo įvykio metu nenukentėjo. (II t., b. l. 18, 19)

21Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais K. Ž. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog K. Ž. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2018 m. liepos 20 d. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, tačiau objektyvių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. (II t., b. l. 22)

22Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. Ž. parodė, jog automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Kol jo sūnus K. neturi nuosavo automobilio, leidžia šiam važinėti šituo jo automobiliu. Jam žinoma, kad 2018 m. liepos 20 d. jo sūnus dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu jo automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), buvo apgadintas. Byloje civilinio ieškinio jis nereikš, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „IF“, kurioje eismo įvykio dieną buvo draustas eismo įvykį sukėlęs krovininis automobilis DAF. (II t., b. l. 30)

23Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. J. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo jos draugas K. Ž.. Važiavo ( - ), kryptimi link ( - ), pirma eismo juosta. Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Priekyje jų važiavo keli lengvieji automobiliai, jų markių ir modelių neprisimena. Jiems sustojus, K. irgi sustabdė vairuojamą automobilį. Jie stovėjo kelias sekundes, kai staiga pajuto stiprų smūgį į jų automobilį iš galo. Pamena, kad po smūgio buvo kažkoks automobilio kratymas. Kai jų automobilis sustojo, jie su K. išlipo iš automobilio pro jos durelių langą, kurio stiklas jau prieš eismo įvykį buvo pilnai nuleistas. Išlipusi pamatė, kad jų automobilio kairė pusė prispausta prie automobilio Volkswagen Beetle, kuris kairiąja puse buvo priremtas prie vilkiko puspriekabės. Po vilkiko kabina, kuri buvo nuvažiavusi nuo kelio į griovį dešinėje nuo kelio pusėje, matė prispaustą apverstą dar vieną lengvąjį automobilį. Prie jo nėjo. Jie pasitraukė nuo kelio važiuojamosios dalies ir laukė policijos ir medikų. Kažkas iš eismo įvykio liudininkų ar dalyvių iškvietė medikus ir policijos pareigūnus, bet kas, ji nežino. Nei ji, nei K. neskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę medikai apžiūrėjo K. ir išvežė jį į ligoninę. Ji važiavo kartu su juo į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje apžiūrinėjo tik tai K., jos neapžiūrinėjo, nes jai pagalbos nereikėjo, ji nenukentėjo. Po kurio laiko į ligoninę atvažiavo tėvai ir išvežė ją namo. Po eismo įvykio ji nei į ligonines, nei į polikliniką nesikreipė. Eismo įvykio metu ji jokių rimtų sužalojimų nepatyrė, turtinė žala jai nepadaryta, todėl nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja byloje. (II t., b. l. 26, 28)

24Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) važiavo ( - ), kryptimi link ( - ). Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kelio važiuojamąją dalį sudarė 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi, tarp priešingų krypčių eismo dalių buvo skiriamoji juosta su tvora. Jis važiavo savo krypties eismo dalimi, pirma eismo juosta. Kartu su juo automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo jo žmona Ž., o jų dukrelė sėdėjo galinėje keleivio vietoje savo sėdynėje už jo. Judėjo automobilių kolonoje ir susidarius kamščiui sustojo. Stovėjo kelias sekundes, kai staiga išgirdo garsų trenksmą už savo automobilio, žvilgtelėjo į galinio matymo veidrodėlį ir pamatė už savo automobilio dulkių debesį ir artėjantį link jo vilkiką su priekaba, stumiantį į jo pusę tarp jų buvusius kitus lengvuosius automobilius. Kiek pamena, vilkiko kabina, kai žvilgtelėjo į veidrodėlį, buvo įvažiavusi į antrą eismo juostą, o lengvieji automobiliai, buvę už jo automobilio, buvo stumiami link jo automobilio, galimai, priekabos dešiniuoju šonu. Kitą momentą pajuto smūgį į savo automobilį. Nuo smūgio jo automobilį apsuko 180 laipsnių kampu ir jis sustojo viduryje tarp pirmos ir antros eismo juostų, galine dalimi pasisukęs į Galvės gatvės pusę. Jo automobiliui pilnai sustojus, pamatė, kad vilkikas nuvažiavęs į griovį dešinėje pusėje. Jie su žmona apžiūrėjo dukrą, jai nurimus, apžiūrėjo save. Žmona sakė, kad jai skauda kaklą, svaigsta galva, raibuliavo akyse. Kažkas iš eismo įvykio liudininkų ir dalyvių iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Jie nekvietė, nes negalėjo surasti savo mobiliųjų telefonų. Atvykę medikai apžiūrėjo jo žmoną ir vaiką ir išvežė jas į Santariškių ligoninę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Dėl turtinės žalos, padarytos apgadinus jo automobilį, jis kreipsis į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio dieną buvo draustas vilkikas. (II t., b. l. 46)

25Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. Č. parodė, jog ji yra UAB „V.“ direktorė. Jai žinoma, kad 2018 m. liepos 20 d. jos įmonės vairuotojas R. S., vairuodamas UAB „V.“ priklausantį krovininį automobilį DAF, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos 6 transporto priemonės, įskaitant ir įmonės vilkiką su puspriekabe, bei buvo sužaloti ir žuvo žmonės. Eismo įvykio aplinkybes sužinojo iš R. S., pati šio eismo įvykio nematė. Įmonei padarytą žalą apgadinus vilkiką, jo puspriekabę ir krovinį įmonė vertina kaip nedidelę, civilinio ieškinio byloje nereikš, pretenzijų R. S. neturi. (II t., b. l. 51)

26Papildomai J. Č. parodė, jog realizuodama ir parduodama vilkiką DAF, valstybinis Nr. ( - ) ir puspriekabę Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), įmonė neturėjo jokios tyčios ir nesiekė išvengti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, o atvirkščiai siekė nupirkti geresnį vilkiką ir gauti didesnį pelną, naudojant naują transporto priemonę. Gavus leidimą iš prokuratūros remontuoti eismo įvykyje dalyvavusį vilkiką DAF ir puspriekabę Schmitz, kurie buvo apgadinti, jie kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje kasko draudimu apdraustos visos įmonės transporto priemonės. Draudimo atstovai apžiūrėjo apgadintą vilkiką ir puspriekabę ir pareiškė, kad jų remontuoti netikslinga, sumokėjo dalį pinigų ir tuo pačiu pasiūlė per aukcioną parduoti apgadintą vilkiką ir puspriekabę. Draudimas pats organizavo pardavimą per aukcioną ir gautus pinigus perdavė jų įmonei. Už gautus pinigus, dar pridėjus pinigų, įmonė nupirko naujesnį, geresnį vilkiką. Apie tai, kad ji buvo pasirašytinai įpareigota neparduoti vilkiko DAF ir puspriekabės Schmitz, ji visai pamiršo. Galvojo tik apie tai, kad neprarasti įmonei naudingo pasiūlymo, kuris galiojo ribotą laiką, tik iki 2018-08-17. Prašo prie jos papildomų parodymų pridėti: 1) jos surašytą paaiškinamąjį raštą, 1 lapą; 2) susirašinėjimą su draudimo bendrove, 4 lapus; 3) PVM sąskaitą-faktūrą, 1 lapą; 4) kvitą apie apmokėjimą, 1 lapą; 5) naujo vilkiko registracijos liudijimo kopiją, 1 lapą; 6) licencijos kopiją, 1 lapą. (II t., b. l. 58)

27Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti ( - ), kelio A19 2-ame kilometre, Vilniuje, ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,8 m, kelkraščio dešinėje pusėje plotis yra 2,7 m, griovio plotis dešinėje yra 5,1 m, gylis – 1,9 m. Automobilis Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) stovi dešiniame kelkraštyje, automobilio priekinė dalis nukreipta Vilniaus miesto link ir yra 85,8 m atstumu nuo kilometrinio ženklo „2 km“, automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 8,2 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link ( - ). Nuo kilometrinio kelio ženklo „2“ 100 m atstumu ( - ) link – vilkiko DAF, valstybinis Nr. ( - ) priekinis kairysis kampas. Vilkikas nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, į griovį, ir priekinės dalies dešine puse (ratu) užspaudęs apvirtusį ant stogo automobilį Toyota, valstybinis Nr. ( - ) kurio korpusas po vilkiko priekine dalimi. Vilkiko kairės pusės priekinis kampas 3,9 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint ( - ) link. Puspriekabė Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), nuvažiavusi nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinę, galinė puspriekabės dalis yra ant važiuojamosios dalies, puspriekabės kairės pusės priekinis ratas 10,5 m, o galinis kairės pusės ratas 5,2 m, atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link ( - ). Prie puspriekabės Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), dešiniojo šono stovi automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) kuris nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, į griovį, ir jo galinė dalis 6,9 m nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint link ( - ). Automobilio Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) dešinės pusės priekinis ratas yra 1,8 m, o galinis – 0,6 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio krašto, žiūrint link Galvės g., ir 93,3 m nuo kilometrinio ženklo „2“. Nuo puspriekabės Schmitz, valstybinis nr. FL 210, dešiniojo šono 2,2 m atstumu yra automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) priekinis kairysis ratas. Automobilio priekinė dalis nukreipta į puspriekabę ir yra 94,9 m atstumu nuo kilometrinio ženklo „2“. Automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 3,2 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 3,45 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio krašto, žiūrint link ( - ). ( - ) važiuojamojoje dalyje, įstrižai važiuojamajai daliai, stovi automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) kurio priekinė dalis nukreipta Vilniaus miesto link, ir automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 103,7 m atstumu nuo kilometrinio ženklo „2“ bei 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link ( - ), o dešinės pusės galinis ratas yra 3,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint ( - ) link. Stabdymo žymės – nuo kilometrinio ženklo „2“ 65,7 m atstumu link ( - ) prasideda dvigubos stabdymo žymės, kurių ilgis yra 16,4 m, ir kurios lūžta į kairę. Lūžio vietoje kairės pusės stabdymo pėdsakas yra 4,10 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint link ( - ), stabdymo lūžimo vietoje yra įbrėžimas ant asfalto (tikėtina susidūrimo vieta), po lūžio stabdymo pėdsakai tęsiasi 3,7 m, po to pėdsakas nutrūksta ir išsišakoja į daugumą pėdsakų, kurie galimai yra nesusiję su šiuo įvykiu. Užspaustame automobilyje Toyota, valstybinis Nr. ( - ) rastas I. B., gimusio ( - ), lavonas. (I t., b. l. 8-72, 112-114)

28Apžiūros protokolas, kuriuo ( - ), kelio A19 2-ame kilometre, Vilniuje, apžiūrėtas I. B., gimusio ( - ), lavonas. Vyriškos lyties lavonas guli ant pilvo su pilkos spalvos šortais, pilka maikute su juodais užrašais ant nugaros, plaukai tamsūs. Batai raudoni su mėlynu atspalviu, padas baltas. Saugos diržas užsegtas, ranka nuleista žemyn, galva pasisukusi į kairę. Veidas pajuodęs, nėra dešinės rankos vieno piršto. (I t., b. l. 116)

29Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis DAF FT ZF105, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, priekinės grotelės, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės priekinis ratas. (I t., b. l. 73)

30Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta priekaba Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - ), ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinti tento lyno laikikliai su tento lynu, deformuoti apatiniai priekabos saugos lankai. (I t., b. l. 75)

31Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas galinis bamperis, priekinis bamperis, priekinės grotelės, kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės ratas, kairės pusės galinės durelės su stiklu, kairės pusės priekinės durelės, priekinis stiklas, suveikė saugos pagalvės, sugadintas bagažinės dangtis, stogas, galinė sėdynė, vairuotojo sėdynė. (I t., b. l. 82)

32Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinti galinis ir priekinis bamperiai, priekinės grotelės, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, kairės pusės priekinis ratas, kairės ir dešinės pusės galinės durelės, kairės pusės priekinės durelės, priekinis stiklas, bagažinės dangtis, stogas, galinė ašis. (I t., b. l. 91)

33Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinti galinis ir priekinis bamperiai, priekinės grotelės, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, kairės pusės priekinis ratas, kairės ir dešinės pusės galinės durelės, kairės pusės priekinės durelės, priekinis stiklas, suveikė saugos pagalvės vairuotojo ir keleivio vietose, sugadintas bagažinės dangtis, galinė sėdynė, galinė ašis. (I t., b. l. 98)

34Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas visas kėbulas, sugadinti visi agregatai. (I t., b. l. 104)

35Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis, dešinės pusės galinis sparnas, galinės dalies sukabinimo įtaisas ir jo tvirtinimas. (I t., b. l. 110)

362018-07-20 transporto priemonės DAF, valstybinis Nr. ( - ) skaitmeninio tachografo duomenys, kuriuose nurodytas transporto priemonės vairavimo greitis bei vairavimo ir poilsio režimas. (II t., b. l. 70-77)

37Specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame specialistas – autotransporto inžinierius, mechanikas G. Š., susipažinęs su vilkiko DAF, valstybinis Nr. ( - ) skaitmeninio tachografo duomenimis, į klausimą, „Ar vairuotojas R. S. 2018 m. liepos 20 d., vairuodamas vilkiką DAF, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), pažeidė poilsio režimą?“, atsakė: „Nuskaičius vilkiko DAF, valstybinis Nr. ( - ) tachografo skaitmeninius duomenis, nustatyta, kad vairuotojas R. S. poilsio režimo, darbo ir poilsio režimo nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 20 d., kai įvyko eismo įvykis, pažeidęs nebuvo. Į klausimą, „Ar vilkiko DAF, valstybinis Nr. ( - ) ir jo puspriekabės Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), padangų būklė atitinka reikalavimus?“, atsakė: „Visos padangos atitinka techninius reikalavimus“. Į klausimą „Koks buvo vairuotojo R. S. vairuojamo vilkiko važiavimo greitis prieš pat atsitrenkimą į automobilį Seat ir kitus automobilius?“, atsakė: „Vairuotojo R. S. vairuojamo vilkiko važiavimo greitis prieš pat atsitrenkimą į kitą transporto priemonę buvo 89 km/val. Po ko įvyksta staigus greičio kritimas. Pateiktoje schemoje matyti, kad 16:57:08 vilkiko greitis 89 km/val., sekančią sekundę, t. y. 16:57:09 greitis jau 75 km/val., dar po sekundės (16:57:10) – 55 km/val., dar po sekundės (16:57:11) – 35 km/h, po dar vienos sekundės (16:57:12) – 24 km/val., 16:57:13 greitis jau 6 km/val., 16:57:14 greitis 1 km/val. ir vilkikas sustoja (jo greitis 0 km/val.).“ (II t., b. l. 79)

38Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju buvo pripažintas K. Ž. (t. 2., b.l. 19), tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu jam nebuvo padaryti sužalojimai, o dėl sugadinto automobilio R. Ž. pretenzijų neturėjo, nepageidavo būti pripažintas nukentėjusiuoju (t. 2, b.l. 30). Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, K. Ž. nelaikė proceso dalyviu – nukentėjusiuoju.

39Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

40BK 281 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

41Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. R. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata: 2018 m. liepos 20 d., apie 17.02 val., vairuodamas UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF105, valstybinis Nr. ( - ) su priekaba Schmitz, valstybinis Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio ir eismo spūstyje sustojusio automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamo A. K., gimusio ( - ), nesustabdė vairuojamo krovininio automobilio ir atsitrenkė į automobilį Seat Alhambra, po ko, nustumdamas minėtą automobilį nuo kelio, dar atsitrenkė į priekyje šio važiavusius automobilius Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą J. Z., gimusio ( - ), Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą K. Ž., gimusio ( - ), Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą I. B., gimusio ( - ), bei Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą V. V., gimusio ( - ). Eismo įvykio metu automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas I. B. žuvo įvykio vietoje, o dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo A. K. ir automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) keleivio R. M., gimusio ( - ), sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo J. Z. ir kartu važiavusios keleivės C. M., gimusios ( - ), sveikata. Taip pat buvo apgadintos visos šešios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir priekaba.

42Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo duotais parodymais ir prisipažinimu bei kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kadangi ginčo byloje dėl šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.

43Dėl bausmės skyrimo

44Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

45Skirdamas bausmę R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas neatsargus nusikaltimas, sukelti sunkūs padariniai, žuvo žmogus, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, jauno amžiaus, neteistas, neturi administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 103-104), nėra duomenų, kad būtų registruotas psichiatro ar narkologo įskaitose, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nesiekiančią šios bausmės rūšies vidurkio.

46Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis).

47Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

48Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

49Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus.

50Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis R. S. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga R. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

51Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

52Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

53Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad R. S. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

54Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Darbo metu vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę kaltinamasis R. S. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimą, kuris sukėlė nepataisomus padarinius. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino atsižvelgia ir į tai, kad R. S. teise vairuoti naudojosi atlikdamas darbines funkcijas ir kad įvykio metu tai buvo pagrindinis jo darbas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl kaltinamajam R. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

55Dėl civilinių ieškinių

56Baudžiamojoje byloje I. B., A. B., M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo:

571)

58I. B. prašo priteisti 5485,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

592)

60A. B. prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

613)

62M. B. prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 134-136).

63Dėl neturtinės žalos padarymo pažymima, kad žuvus I. B., jie patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didžiulį moralinį sukrėtimą, juos siejo bendras gyvenimas kartu, stiprus tarpusavio ryšys.

64Dėl turtinės žalos atlyginimo

65Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

66Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

67Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.

68CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

69Pagal byloje pateiktus duomenis iš Sodros, dėl I. B. žūties, Sodra kaip draudimo išmoką dėl I. B. žuvimo darbo metu, I. B., Alanui ir M. B. išmokėjo po 16174 Eur (iš viso 48522 Eur). Posėdžio metu I. B. sutiko, kad ši išmoka padengė jos turėtas turtines išlaidas, todėl šioje dalyje sutinka, kad ieškinys būtų nepatenkintas.

70Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad turtinė žala I. B. buvo atlyginta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, daro išvadą, kad jos ieškinys dėl turtinės žalos padarymo atmestinas.

71Dėl neturtinės žalos atlyginimo

72CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pavyzdžiui, amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

731975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

74Pagal naujausią teismų praktiką suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/ motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).

75Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems, teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

76Kaip minėta, pagal byloje pateiktus duomenis iš Sodros, dėl I. B. žūties, Sodra kaip draudimo išmoką dėl I. B. žuvimo darbo metu, I. B., Alanui ir M. B. išmokėjo po 16174 Eur (iš viso 48522 Eur). Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 11 straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas.

77CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakė, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be kita ko), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Šiame nutarime taip pat pasisakyta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sąvoka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

78Taigi visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokamos draudimo išmokos įstatymo leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl nukentėjusiajai I. B. (ir jos vaikams) išmokėtos draudimo išmokos nėra neturtinės žalos kompensavimas ir neturi būti įskaitomas kaip gautas neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2012, 2K-310-699/2017). Tai reiškia, kad neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. B. (ir jos vaikams) išmokėta išmoka negali būti įskaičiuojama, nes šios išmokos paskirtis – turtinės žalos atlyginimas.

79Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių: tiesioginė ir netiesioginė. Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe.

80Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys).

81Nusikaltimo padarymo metu R. S., vykdydamas darbines pareigas, vairavo UAB „V.“ priklausantį automobilį su puspriekabe. Todėl už jo padarytą žalą tiesiogiai atsako darbdavys UAB „V.“.

82Teismas vertina, kad dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žuvusiojo I. B. vaikai ir sutuoktinė patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, emocinę įtampą ir stresą, tuštumos ir vienatvės jausmą, nes juos siejo glaudūs ir tvirti ryšiai. Kartu teismas vertina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, netrukdė pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybių. Teismas vertina ir kitus civilinės atsakomybės kriterijus - UAB „V.“ turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes.

83Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju:

84-

85pakankama ir pagrįsta suma I. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 21000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (950 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 20050 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

86-

87pakankama ir pagrįsta suma M. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (1000 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 22000 Eur neturtinės žalos atlyginimas

88-

89pakankama ir pagrįsta suma A. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (1000 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 22000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

90Baudžiamojoje byloje A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Eur sumai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad įvykio metu jam lūžo koja, buvo padaryti kiti sužalojimai. Dėl to jis 108 dienas buvo nedarbingas, buvo apribotas judėjimas, gydėsi ligoninėje ir sanatorijoje. Iki šiol jaučia skausmą.

91Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas A. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiojo A. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. A. K. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dėl to kilusius nepatogumus. Teismas vertina, kad A. K. buvo operuotas, žaizdos ilgai gijo, turėjo nepatogumų buityje, lankytis gydymo įstaigose, atlikti įvairias medicinines procedūras, iki šiol jaučia traumos pasekmes, tačiau ilgalaikių reikšmingų padarinių sveikatai nėra.

92Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę blaivus, tačiau nepakankamai rūpestingai ir atsakingai), civilinio atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį.

93Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt. (tarp šių nutarčių nurodomos ir bylos, kuriose buvo nustatytas panašaus pobūdžio kojos sužalojimas).

94Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma A. K. neturtinei žalai kompensuoti yra 3000 eurų suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (800 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

95Dėl proceso išlaidų priteisimo

96Byloje buvo pateiktas prašymas I. B. naudai priteisti 2500 Eur patirtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

97BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

98Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

99Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, vyko du teismo posėdžiai, kurie buvo neilgi, apklaustas buvo tik vienas kaltinamasis, baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokatas surašė ieškinį (kuris irgi nėra itin sudėtingas ar didelės apimties) ir atstovavo 3 asmenis. Kartu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį, tenkintiną ieškinio dalį.

100Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad I. B. priteistina suma advokato išlaidoms apmokėti mažintina iki 2000 Eur.

101Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių

102Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento - paso paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pasas grąžintinas R. S..

1032018 m. spalio 30 d. laikinai apribota UAB „V.“, juridinio asmens kodas ( - ), nuosavybės teisė į krovininį automobilį DAF XF 460 FT, valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Turto saugotoju paskirta UAB „V.“, įmonės kodas ( - ) (III t., b. l. 13-17).

104Teismui tenkinus ieškovų ieškinius iš dalies, nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo dienos.

105Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

106R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

107Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

108Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

109Paskirti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

110R. S. paskirtą kardomąją priemonę – paso paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pasą grąžinti R. S..

111I. B. civilinį ieškinį dėl turtinės 5485,26 Eur žalos atmesti.

112I. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 20050 Eur iš UAB „V.“ I. B. naudai.

113M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 22000 Eur iš UAB „V.“ M. B. naudai.

114A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 22000 Eur iš UAB „V.“ A. B. naudai.

115A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 2200 Eur iš UAB „V.“ A. K. naudai.

116Priteisti iš R. S. I. B. naudai 2000 Eur proceso išlaidų.

117Nuosavybės teisių apribojimą, apribojant UAB „V.“ nuosavybės teises į jai priklausantį krovininį automobilį DAF XF 460 FT, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu, paliekant naudojimosi juo teisę (turto saugotoju paskiriant UAB „V.“, įmonės kodas ( - ), palikti galioti iki nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo dienos.

118Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. Teismas... 4. R. S. , vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo... 5. Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji ir... 8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. M.... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. K.... 12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 13. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis J. Z.... 14. Papildomai J. Z. parodė, jog automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (... 15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 16. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja C. M. parodė, jog 2018 m.... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 18. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji Ž. B.-V.... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. Ž. parodė, jog 2018 m.... 21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. Ž. parodė, jog... 23. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. J. parodė, jog 2018 m.... 24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, jog 2018 m.... 25. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. Č. parodė, jog ji yra... 26. Papildomai J. Č. parodė, jog realizuodama ir parduodama vilkiką DAF,... 27. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuo... 28. Apžiūros protokolas, kuriuo ( - ), kelio A19 2-ame kilometre, Vilniuje,... 29. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 30. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 31. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 32. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 33. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 34. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 35. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas,... 36. 2018-07-20 transporto priemonės DAF, valstybinis Nr. ( - ) skaitmeninio... 37. Specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame specialistas – autotransporto... 38. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju buvo pripažintas K. Ž. (t. 2., b.l.... 39. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos... 40. BK 281 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 41. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų... 42. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais:... 43. Dėl bausmės skyrimo ... 44. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs... 45. Skirdamas bausmę R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 46. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl... 47. Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad... 48. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 49. Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas,... 50. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis... 51. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės... 52. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos... 53. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia... 54. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio... 55. Dėl civilinių ieškinių... 56. Baudžiamojoje byloje I. B., A. B., M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl... 57. 1)... 58. I. B. prašo priteisti 5485,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Eur... 59. 2)... 60. A. B. prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;... 61. 3)... 62. M. B. prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l.... 63. Dėl neturtinės žalos padarymo pažymima, kad žuvus I. B., jie patyrė... 64. Dėl turtinės žalos atlyginimo ... 65. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44... 66. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis... 67. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 68. CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu... 69. Pagal byloje pateiktus duomenis iš Sodros, dėl I. B. žūties, Sodra kaip... 70. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad turtinė žala I. B. buvo atlyginta... 71. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 72. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais... 73. 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7,... 74. Pagal naujausią teismų praktiką suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo... 75. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti... 76. Kaip minėta, pagal byloje pateiktus duomenis iš Sodros, dėl I. B. žūties,... 77. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 78. Taigi visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio... 79. Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių:... 80. Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų... 81. Nusikaltimo padarymo metu R. S., vykdydamas darbines pareigas, vairavo UAB... 82. Teismas vertina, kad dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų neatkuriamai... 83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo... 84. -... 85. pakankama ir pagrįsta suma I. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 21000... 86. -... 87. pakankama ir pagrįsta suma M. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000... 88. -... 89. pakankama ir pagrįsta suma A. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000... 90. Baudžiamojoje byloje A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės... 91. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas A. K.... 92. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas... 93. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką iš... 94. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo... 95. Dėl proceso išlaidų priteisimo... 96. Byloje buvo pateiktas prašymas I. B. naudai priteisti 2500 Eur patirtų... 97. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 98. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo... 99. Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms... 100. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir... 101. Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių... 102. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento - paso paėmimas –... 103. 2018 m. spalio 30 d. laikinai apribota UAB „V.“, juridinio asmens kodas ( -... 104. Teismui tenkinus ieškovų ieškinius iš dalies, nuosavybės teisės... 105. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298,... 106. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 107. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu,... 108. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui,... 109. Paskirti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje... 110. R. S. paskirtą kardomąją priemonę – paso paėmimą – palikti galioti... 111. I. B. civilinį ieškinį dėl turtinės 5485,26 Eur žalos atmesti.... 112. I. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir... 113. M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir... 114. A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir... 115. A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir... 116. Priteisti iš R. S. I. B. naudai 2000 Eur proceso išlaidų.... 117. Nuosavybės teisių apribojimą, apribojant UAB „V.“ nuosavybės teises į... 118. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...