Byla 1-789-932/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, kaltinamajam V. T., kaltinamojo gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui, nukentėjusiajam V. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ( - ), neteistas,

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio

31 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5V. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2015 m. birželio 24 d., apie 14.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie namo Laisvės pr. 82, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, sėdėdamas taksi automobilyje „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), sudavė kumščiais taksi vairuotojui V. Š. į veidą, galvą, dešinę ranką, tokiais savo veiksmais padarydamas V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, kairiojo smilkinio srityje, kaktos dešinėje, kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I-ame piršte, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, dešinėje plaštakoje, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

6Teisiamajame posėdyje, prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, paklaustas dėl kaltės pozicijos kaltinamasis V. T. savo kaltės nepripažino ir išreiškė pageidavimą teismui duoti parodymus tik išklausęs nukentėjusiojo bei visų liudytojų parodymus. Teismui apklausus nukentėjusįjį ir liudytojus, kaltinamasis nurodė, jog teisme tiesiogiai išklausęs parodymus, prisiminė daugiau detalių, suprato tikrąją įvykių seką ir jis pilnai pripažįsta jam pareikštą kaltinimą, sutinka su visomis inkriminuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Nusikaltimo dieną buvo stipriai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, dėl alkoholio jam viskas atrodė kitaip, t. y. atrodė, kad tai jis yra mušamas. Atsimena, jog į taksi automobilį įsėdo su alaus buteliu, važiuodamas pamatė, jog neturi pinigų, paprašė sustoti prie bankomato. Taksistui sustojus, nuėjo prie bankomato, tačiau tai buvo kito banko nei jo turima kortelė bankomatas, todėl jis paprašė jį vežti prie kito bankomato arba namo, kur jis būtų atnešęs pinigus. Taksistui atsisakius jį toliau vežti, kilo konfliktas. Taksistas paprašė, kad jis išliptų iš automobilio, tačiau jis nesutiko, nenorėjo, būdamas neblaivus, eiti per visą miestą pėsčias, todėl lyg pradėjo kažkaip derėtis, kad važiuotų toliau. Neatsimena, kaip tiksliai nuo žodinio konflikto buvo pereita prie fizinių veiksmų, tačiau pripažįsta, kad pirmas galėjo suduoti būtent jis, nelogiška, jog tai taksistas būtų užpuolęs keleivį. Atsimena tik tam tikras detales, konkrečių aplinkybių nurodyti negali. Pamena, kad ir jis, ir taksistas mušėsi kumščiais. Atsimena, jog paskui atsidarė galinės automobilio durelės ir jis pajuto skausmą, jam kažkas trenkė, o po to laikė jį prispaudę tarp sėdynių (atsisukęs matė lyg du asmenis), vis suduodant per galvą. Atsimena, kad buvo pasviręs veidu į priekį, laikėsi už veido, iš nosies bėgo kraujas, drabužiai priekyje buvo kruvini. Prisipažįsta buvęs agresyvus. Iš draugo išėjo linksmas, negali paaiškinti, kodėl važiuojant pasikeitė jo nuotaika, tapo agresyvus. Prisipažįsta trenkęs taksistui (kur pataikė, negali pasakyti), kiek sudavė smūgių, neatsimena, tačiau sutinka su visais, kiek buvo nustatyti. Neneigia savo veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį. Kadangi ir pats (kaltinamasis) taip pat buvo sužalotas, tai tuo metu jautėsi nukentėjęs, dėl ko anksčiau kaltės nepripažino, tačiau, išklausęs liudytojus, suprato, kaip viskas įvyko. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, būdamas jauno amžiaus, neblaivus, sumušė jam į senelius tinkantį nukentėjusįjį. Atsiprašo už savo veiksmus. Sutinka ir norėtų atlyginti padarytą žalą, kurią nukentėjusysis tikrai patyrė (sumokėtų protingą sumą, 300-400 eurų) (t. 2, b. l. 6-11).

7Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, jog pagal užsakymą atvyko adresu ( - ), kur kaltinamasis išėjo su draugu. Į taksi automobilį atsisėdo tik kaltinamasis, reikėjo jį nuvežti į Karoliniškes. Kaltinamasis turėjo su savimi alaus butelį, dėl ko jis paprašė, kad šis su buteliu į automobilį nesėstų. Kaltinamasis pažadėjo automobilyje alaus negerti, dėl ko jis jam nieko nebesakė ir pradėjo važiuoti. Pajudėjus kaltinamasis ėmė gerti alų, dėl ko jis pavažiavęs apie 300-400 m sustojo ir paprašė kaltinamąjį, kuris ir taip buvo neblaivus, išlipti. Tuomet kaltinamasis padėjo alų lauke ir jie toliau važiavo. Sustojo prie parduotuvės „Norfa“ (Laisvės pr. 82, Vilniuje), kur kaltinamasis nuėjo į bankomatą nusiimti pinigų. Grįžęs pasakė, kad jam bankomatas nedavė pinigų ir liepė vežti į Karoliniškes. Matydamas, jog kaltinamasis yra neblaivus, neturi pinigų, jis pasakė niekur jo nevešiantis ir paprašė išlipti. Kaltinamais buvo labai nepatenkintas, sakė „ką tu čia lenkas, nenori lietuvio vežti“, pradėjo siūlyti telefoną, vairuotojo pažymėjimą. Jis nesutiko ir dar kartą paprašė išlipti. Tuomet kaltinamasis atidarė duris, iškėlė vieną koją į lauką, po ko atsisuko į jo pusę ir pradėjo kumščiais duoti į galvą. Galimai dar kažką turėjo rankose, kadangi jo galva ir veidas buvo subraižyti. Kaltinamasis smūgiavo tik į galvą, kitur net nesitaikė, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Jis (nukentėjusysis) buvo prisisegęs saugos diržu, negalėjo laisvai judėti, bandė apsisaugoti, sukti galvą į šoną, tačiau vėliau kaltinamasis jį prispaudė. Iki tol spėjo kaltinamajam kaire ir dešine ranka suduoti porą smūgių atrodo, pataikė į veidą. Mano, jog trenkė ir pataikė kaltinamajam labiau dešine ranka. Pagalbos šaukti nebandė, netrukus iš kažkur atbėgo vyriškis ir paėmė kaltinamajam už rankos (tos, kuria kaltinamasis jam sudavė kumščius). Kaltinamasis norėjo išsisukti, tačiau atbėgo dar vienas vyriškis ir tie du vyrai prispaudė kaltinamąją tarp sėdynių (veidu į daiktadėžę, šalia pavarų svirties). Kas konkrečiai iškvietė policiją, negali atsakyti, tačiau girdėjo šaukiančią moterį, kad reikia policijos, o gal paskambino kažkuris iš vyriškių. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, šaukė, kad tai neva jis (nukentėjusysis) kaltas, jog jo nevežė. Nukentėjusysis teigė, jog nuo smūgių jautėsi apsvaigęs, išlipo iš automobilio, o tie vyriškiai kaltinamąjį, prispaudę tarp sėdynių, laikė tol, kol atvyko policija (pareigūnai atvažiavo greitai, po kokių 5-6 min.). Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, galva buvo nusėta guzais, iš galvos bėgo kraujas. Po to dar kurį laiką skaudėjo galva, dirbo tik po keletą valandų per dienų. Automobilyje buvo pritaškyta kraujo, kaltinamasis nulaužė galinio vaizdo veidrodėlį, buvo nulaužtas skaitytuvas, tačiau iš esmės jo funkcijos nepažeistos. Kiek matė, kaltinamajam iš nosies bėgo kraujas, galimai nuo jo suduotų smūgių ginantis, o gal kuomet šis, vyriškiams laikant, vis bandė ištrūkti. Tie vyriškiai kaltinamajam jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis taip pat parodė, jog kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai. Civilinį ieškinį pareiškė iš esmės todėl, kad jaučiasi nukentėjęs morališkai. Pats buvo sumuštas, o kaltinamasis dar jį bando apkaltinti, rašo įvairius skundus, prašė, kad tai jis kaltinamajam žalą atlygintų. Nurodė keturis kartus didesnę sumą nei kaltinamasis prašė jo atlyginti. Jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, po to negalėjo pilnai dirbti, galvoje buvo iššokę guzai, visi klausinėjo, kas atsitiko (t. 1, b. l. 140-144).

8Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis V. Š. esmines aplinkybes nurodė analogiškai, jo parodymai yra užfiksuoti (t. 1, b. l. 15, 16).

9Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja J. L. parodė, jog išėjusi iš parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri buvo tuščia, pamatė stovintį taksi automobilį (stovėjo šonu, keleivio durelėmis į ją, dėl ko priėjusi gerai matė visą vaizdą), kuriame šalia vairuotojo sėdintis keleivis kumščiavo taksi vairuotoją, pastarajam pasipylė kraujas. Smūgiai buvo intensyvūs (kiek suduota, neatsimena, ne mažiau kaip 2-3 kartus), ji nubėgo pakviesti apsaugos darbuotoją. Pastarasis atbėgęs bandė tramdyti keleivį, kuris buvo labai įsiaudrinęs, apsaugos darbuotojui padėjo praeivis. Belaukiant policijos, taksi vairuotojas išlipo iš automobilio bei pasiėmęs iš bagažinės indą su vandeniu nusiprausė, dėl ko atvykus pareigūnams viskas atrodė kone atvirkščiai - vairuotojas atrodė normaliai, o smurtą prieš jį naudojęs keleivis neva kaip nukentėjusysis. Ji keleivio dešinėje rankoje pastebėjo raktų ryšulį, jai susidarė toks įspūdis, kad vairuotojas buvo normalios būsenos, o keleivis – labai įsiaudrinęs, agresyvus, tai matėsi iš jo veiksmų. Taksisto veidas buvo kruvinas, taksi vairuotojas bandė keleivį raminti, laikydamas jį už rankos. Tuo metu prie automobilio atėjo apsaugos darbuotojas, vienas praeivis, kuris paprašė iškviesti apsaugą, bei dar vienas praeivis, kurie ir laikė prie sėdynės prispaustą kaltinamąjį, kol atvyko policija. Keleivis taip lengvai nepasidavė, jis rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius bei mosikavo rankomis. Kokie buvo padaryti sužalojimai kaltinamajam ir ar jie iš viso buvo, dabar jau nebeatsimena. Jai visa ši situacija buvo nemaloni, sukėlė neigiamas emocijas, buvo nejauku. Liudytoja J. L. prašė vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (t. 1, b. l. 161-166).

10Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. L. parodė, jog 2015-06-24 dienos metu dirbo ( - ). Apie pietus, laiko pasakyti negali, išėjo iš savo parduotuvės į parduotuvę „Norfą“ ir automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė taksi automobilį, kurio priekinės keleivio durelės buvo atidarytos. Automobilyje buvo du vyrai, kiek suprato, keleivis ir taksi vairuotojas. Jai praeinant, pamatė, kad keleivis rankoje laikydamas raktus, kelis kartus, ne mažiau kaip 3 kartus, sudavė smūgius kumščiu vairuotojui į veidą, o vairuotojas jį laikė, neleisdamas išeiti. Kaip vairuotojas laikė keleivį, pasakyti negali, neatsimena. Tuo metu iš parduotuvės „Norfa“ išėjo kažkoks vyras, kuris šį įvykį pamatęs, puolė prie automobilio ir pradėjo laikyti keleivį, surikdamas jai kviesti pagalbą. Ji nubėgo į „Norfą“ ir pakvietė į pagalbą apsaugos darbuotoją. Matė, kaip apsaugos darbuotojas ir vyras, išėjęs iš parduotuvės, kartu su vairuotoju laikė keleivį, stengdamiesi jį prispausti prie sėdynės. Be to, pro šalį ėjo dar vienas vyras, kuris pradėjo kviesti policiją. Taksi vairuotojas, kol kiti du vyrai laikė keleivį, buvo išėjęs iš automobilio, atidarė automobilio bagažinę ir mineraliniu vandeniu apiplovė sau veidą, kuris buvo labai kruvinas. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai taksi vairuotojas atrodė jau pakankamai tvarkingai, o keleivio veidas buvo kruvinas (t. 1, b. l. 35-36).

11Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad išėjęs su pirkiniais iš parduotuvės „Norfa“, eidamas pro aikštelėje stovėjusį taksi automobilis, išgirdo signalizuojant, po ko atsisukęs pamatė, kad automobilio salone vyksta grumtynės. Taksistas laikė keleivį uždėjęs ranką už pažasties ir kaklo, tada atsidarė keleivio durys, kurias, matyt, koja atidarė pats keleivis. Jis pribėgo prie taksi automobilio, o taksi vairuotojas paprašė padėti, kadangi keleivis norėjo pasišalinti nesusimokėjęs. Automobilio viduje mėtėsi navigacinė sistema, galinio vaizdo veidrodėlis. Keleivis elgėsi neadekvačiai, norėjo išlipti, mosikavo rankomis, jo rankoje buvo raktai, jis mėgino pasprukti nuo taksisto. Keleivis sudavė taksistui raktais, buvo 2 ar 3 smūgiai į galvos sritį, tiksliai nematė. Tuo metu jis pirmas priėjo prie keleivio ir liepė šiam nusiraminti, bet pastarasis spardėsi, mosavosi rankomis, V. G. bandė laikyti jį už kojų. Laikė, kol atėjo apsaugos darbuotojas (pamatė, kaip iš „Vynotekos“ išėjo darbuotoja ir paprašė šios iškviesti apsaugą). Atėjęs apsaugos darbuotojas atsistojo jo (V. G.) priekyje ir laikė kaltinamojo rankas, o jis (liudytojas) - kojas. Keleivis nebesėdėjo, o gulėjo, kadangi taksistas jį buvo paėmęs už pažastų. Po kokių

1220 minučių atvažiavo policija, taksistas per tą laiką nebuvo išlipęs iš automobilio. Taksi vairuotojas buvo visas kruvinas, nuo jo varvėjo kraujas, kurio teko ir keleiviui, tačiau, kiek pamena, keleivis nebuvo sužalotas. Jie pastarajam jokių smūgių tikrai nesudavė, tik laikė, kad nesipriešintų, kad nepabėgtų, ką jis norėjo padaryti, taip pat nematė, kad taksistas būtų keleiviui sudavęs (t. 1, b. l. 161-166).

13Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. davė iš esmės analogiškus parodymus, kurie užfiksuoti (t. 1, b. l. 32-33).

14Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad eidamas iš sporto klubo „Super Gym“ išgirdo, kaip taksistas šaukiasi pagalbos, dėl ko pradėjo skambinti pareigūnams. Netrukus iš parduotuvės „Norfa“ išėjo darbuotoja ir apsaugos darbuotojas. Jie atėjo kiek vėliau, iš pradžių jų nematė. Jis matė priekinėje taksi sėdynėje gulintį žmogų – keleivį, kurį laikė taksistas, kad šis nepaspruktų nesusimokėjęs už paslaugas. Keleivis aktyviais veiksmais priešinosi taksistui, muistėsi, norėjo ištrūkti. Tiesiogiai pats nematė, ar keleivis sudavė taksi vairuotojui, taip pat nematė, jog keleivis ką nors būtų turėjęs rankose. Iš taksisto pusės matė kažkokį judesį ranka, kažką panašaus į smūgį (galimai į galvą), kuomet keleivis priešinosi, mėgindamas pasprukti. Įvykio aplinkybių gerai jau nebeatsimena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 161-166).

15Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad 2015-06-24 jis išėjo iš sporto klubo „Super Gym“, esančio Laisvės pr. 82 , Vilniuje (išėjo pro pagrindines duris, vedančias į prekybos centrą „Norfa“). Netoli įėjimo, automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė taksi automobilį, kurio keleivio durelės iš priekio buvo atidarytos. Automobilio salone buvo, kaip suprato, taksi vairuotojas ir keleivis. Jis matė, kaip taksi vairuotojas viena ranka laikė keleivį prispaudęs prie sėdynės, o kita ranka jį mušė. Mušė ne nuolat, o tik tuomet, kai keleivis bandė pasipriešinti. Keleivis beveik gulėjo ant priekinės sėdynės, galva pasisukęs į vairuotoją. Veido nesimatė. Taksi vairuotojas pro atidarytas automobilio dureles paprašė iškviesti policiją, sakė, kad jį užpuolė. Jis iš karto pradėjo skambinti į bendrojo pagalbos centrą, bet ilgai negalėjo įtikinti darbuotojų dėl būtinumo atvažiuoti. Jau po skambučio į BPC jis iš aplink susirinkusių liudininkų kalbų sužinojo, kad keleivis nenorėjo mokėti už paslaugas ir užpuolė taksi vairuotoją. Dar matė, kad taksi vairuotojui, jam skambinant į BPC, keleivį padėjo laikyti ir vienas vyras, kaip suprato, apsaugos darbuotojas. Iš kokios firmos jis buvo, nematė, matė, kad buvo apsirengęs juodais rūbais. To, kad šis apsaugos darbuotojas muštų keleivį, jis nematė. Daugiau niekas keleivio nemušė. Policijos pareigūnų jis nesulaukė. Nematė, kaip buvo sulaikytas už taksi paslaugas nenorėjęs mokėti keleivis, nematė pastarojo veido (t. 1, b. l. 29-30).

16Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, jog jam dirbant apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Norfa“ (apsaugos poste) atbėgo darbuotoja iš „Solo“ parduotuvės ir paprašė jo pagalbos, kadangi kažkoks jaunuolis mušė taksistą. Jis iš karto išbėgo, lauke prie pat įėjimo į parduotuvių kompleksą pamatė stovintį taksi automobilį, kurio keleivio pusės priekinės durelės buvo atidarytos. Atbėgęs pamatė, kaip jaunas žmogus muša (daužo) taksistą. Taksistas sėdėjo prie vairo, buvo prisisegęs diržu. Taksistas ir keleivis buvo paėmęs vienas kitą už drabužių, stūmė. Jis (A. J.) savo ruožtu bandė sustabdyti muštynes, kadangi taksistui bėgo kraujas iš galvos, jis buvo visas kruvinas. Jis pirmas pribėgo, paėmė keleivį už rankų, norėdamas sulaikyti pastarojo smūgius. Keleivis buvo agresyvus, norėjo pabėgti iš mašinos. Tas vaikinas buvo ar tai nuo kažko apsvaigęs ar alkoholio prigėręs (atrodė tikrai apsvaigęs, nuo jo sklido kvapas, kaip nuo girto). Jaunuolis buvo pusiau išlipęs iš automobilio, dėl ko liudytojas, nenorėdamas pastarojo paleisti, paėmė už rankų ir prispaudė prie sėdynės. Tuo metu atėjo kitas vyras, kuris paėmė keleivį už kojų ir taip jie abudu laikė keleivį, kol atvyko pareigūnai. Matė, kaip išlipęs taksistas iki atvykstant pareigūnams vandeniu plovė veidą. Neatsimena, ar ir keleivis buvo kruvinas. Liudytojas A. J. prašė vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuomet visas aplinkybes jis atsiminė daug geriau (t. 1, b. l. 179-183).

17Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė 2015-06-24 kaip apsaugos darbuotojas dirbęs parduotuvėje „Norfa“, esančioje Vilniuje, Laisvės pr. 82. Dienos metu, apie pietus, galimai apie 14 val., į parduotuvę atbėgo pardavėja iš parduotuvės „Solo vynoteka“, esančios tame pačiame pastate ir pasakė, kad reikalinga pagalba, nes žmogus muša taksistą. Jis iš karto išbėgo į lauką, pamatė automobilio viduje tarpusavyje besimušančius du žmones – taksi vairuotoją ir priekyje sėdėjusį keleivį. Tuo metu, kol bėgo prie automobilio, pardavėja jam papasakojo, kad jai stovint lauke ir rūkant, ji pamatė, kad atvažiavus prie parduotuvės „Norfa“ taksi automobiliui, keleivis kumščiu sudavė taksi vairuotojui, dėl ko prasidėjo muštynės. Kai jis pats galėjo stebėti kas vyksta, matė, kad keleivis muša rankomis taksi vairuotoją per veidą. Kiek smūgių buvo suduota, tiksliai pasakyti negali, matė apie 3-4 smūgius. Taksi vairuotojo veidas buvo kruvinas. Taip pat buvo kraujuotas ir keleivis. Pardavėjos paprašė, kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Jis priėjo prie automobilio iš keleivio pusės, durelės buvo atidarytos. Prie keleivio stovėjo kažkoks jam nepažįstamas vyras, kuris laikė keleivio kojas, norėdamas jį apraminti. Jis priėjo arčiau, įlindo į salono vidų, paėmė keleivį už rankų, kad šis negalėtų mušti vairuotojo. Keleivis keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkė, buvo girtas, nuo jo sklido aiškus alkoholio kvapas. Nei jis, nei vyras, kuris laikė keleivį už kojų, jo nemušė, nors šis priešinosi. Jie laikydami bandė prispausti keleivį prie sėdynės. Kol atvyko policijos pareigūnai, jie su jam nepažįstamu vyru taip ir laikė keleivį. Atvykus pareigūnams, taksi vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, iš bagažinės paimtu vandeniu apsiprausė sau veidą. Taksi vairuotojas pasakojo atvežęs keleivį prie parduotuvės nusiimti pinigų iš bankomato, bet jam tai nepavyko, todėl, nenorėdamas mokėti už taksi, keleivis sudavė jam smūgį į veidą kumščiu, kuriame buvo laikrodis su metaline apyranke. Laikrodį su suplėšyta apyranke jis matė ant automobilio priekinės panelės iš keleivio pusės. Apklausiamas A. J. pažymėjo, jog keleivis buvo labai agresyvus, apie ką jis perspėjo į įvykio vietą atvykusius pareigūnus. Ar į vietą buvo atvykusi greitoji pagalba, nematė, kadangi išėjo atgal dirbti į parduotuvę (t. 1, b. l. 39-40).

18Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. S. pamenantis, jog pagal tarnybos metu gautą iškvietimą vyko prie prekybos centro „Norfa“ dėl to, jog taksi vairuotoją užpuolė neblaivus keleivis. Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kaip du vyrai tarp sėdynių laiko prispaudę keleivį (pastarasis buvo paguldytas). Kur tuo metu buvo taksi vairuotojas, nepamena. Atsimena tik, kad taksi vairuotojas buvo sumuštas, daugiausia buvo sužalota jo galva, jam bėgo kraujas. Vairuotojas papasakojo vežęs keleivį, pastarasis neturėjo pinigų susimokėti, sustojo prie bankomato, bet kažkas ten buvo, lyg neaptarnavo, dėl ko įvyko muštynės. Buvo dar viena liudytoja iš parduotuvės ar vaistinės. Vienas iš liudininkų sakė pribėgęs padėti, nes buvo mušamas vairuotojas. Liudytojas A. S. nurodė visų aplinkybių tiksliai nebeatsimenantis ir prašė vadovautis jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (t. 1, b. l. 179-183).

19Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad 2015-06-24 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. Š. apie 14.55 val., gautas pranešimas, jog Laisvės pr. 82, Vilniuje prie parduotuvės „Norfa“ taksi vairuotojui reikalinga pagalba, nes atvežus asmenį šis atsisakė mokėti, užpuolė taksi vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad taksi vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. Š., vaikšto aplink savo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), jo veidas buvo sumuštas (kaip ir kur, nepamena). Automobilyje ant priekinės sėdynės gulėjo pilietis, kaip vėliau paaiškėjo V. T., jo veidas ir rankos buvo kruvinos. Pastarąjį ant priekinės automobilio sėdynės laikė du vyriškiai (kiek pamena, abu buvo užgriuvę ant jo). Priėjęs taksi vairuotojas V. Š., paaiškino, kad pagal iškvietimą paėmė V. T. iš ( - ) ir pakeliui namo jis paprašė sustoti prie bankomato nusiimti pinigų. V. T. nuėjo prie bankomato ir grįžęs į taksi automobilį, pasakė užmiršęs PIN kodą, paprašė nuvežti jį iki namų, iš kur jis atneš pinigus. V. Š. atsisakė vežti be pinigų, tada V. T. pradėjo nukentėjusįjį mušti. Į pagalbą taksi vairuotojui atbėgo V. G., A. J., įvykį matė

20J. L.. Kada atvyko greitoji, nebeatsimena, bet atvažiavę medikai apžiūrėjo taksi vairuotoją ir V. T., suteikė medicinos pagalbą ir išvažiavo, nes pastarieji atsisakė nuo tolimesnės pagalbos. Tolimesniam aiškinimuisi taksi vairuotojas ir keleivis (įtariamasis) buvo pristatyti į 6 PK (t. 1, b. l. 10-11).

21Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. Š. parodė atsimenantis tiek, jog patruliuojant buvo gautas iškvietimas, kad užpultas taksi vairuotojas. Atvykę į įvykio vietą – prekybos centro „Norfa“ stovėjimo aikštelę, pamatė taksi vairuotoją ir sulaikytą keleivį, kuris šiuo metu yra kaltinamasis. Minėtą keleivį laikė žmonės, kur tiksliai jis buvo laikomas – ar automobilio viduje tarp sėdynių, ar ant automobilio kėbulo, jau nepamena. Pamena tik, kad pastarasis buvo sulaikytas (laikė praeiviai). Taksi vairuotojas tuo metu jau buvo išlipęs iš automobilio, ant jo matėsi kraujas, sužalojimai taip pat matėsi ir ant keleivio, tačiau tiksliai kur, detalizuoti negali. Kiek pamena matėsi sužalojimai veido srityje, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atsimena, jog keleivis elgėsi agresyviai, nenustovėjo vietoje, jį teko nuolat raminti. Vairuotojas pareigūnams paaiškino, kad keleivis nesumokėjo už kelionę, sudaužė planšetę, sudavė ranka. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas P. Š. patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 2, b. l. 6-11).

22Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. Š. parodė, kad 2015-06-24 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. apie 14.55 val., gavo pranešimą, kad Laisvės pr. 82, Vilniuje prie parduotuvės „Norfa" taksi vairuotojui reikalinga pagalba, nes atvežus asmenį, jis atsisakė mokėti, užpuolė taksi vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad taksi vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. Š., vaikšto aplink savo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), jo veidas buvo sumuštas. Automobilyje ant priekinės sėdynės gulėjo pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. T., jo veidas ir rankos buvo kruvinos. V. T. ant priekinės sėdynės laikė du vyriškiai (kiek pamena vienas vyriškis laikė už rankos, bet kokios nepamena). Priėjęs taksi vairuotojas V. Š. paaiškino V. T. vežęs iš ( - ) ir pakeliui namo pastarasis paprašė sustoti prie bankomato nusiimti pinigų. V. T. nuėjo prie bankomato ir grįžęs į taksi automobilį pasakė užmiršęs PIN kodą ir paprašė nuvežti jį iki namų, o ten jis atneš pinigus. V. Š. atsisakė vežti be pinigų, tada V. T. pradėjo jį (V. Š.) mušti, į pagalbą taksi vairuotojui atbėgo V. G., A. J., įvykį matė J. L.. Tolimesniam aiškinimuisi taksi vairuotojas ir įtariamasis buvo pristatyti į 6 PK (t. 1, b. l. 13-14).

23Teisminio nagrinėjimo metu (įrodymų tyrimo pabaigoje) buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 22-27). Teismo posėdyje buvo apklausta V. Č., prašanti būti laiduotoja. Pastaroji parodė, jog kaltinamasis

24V. T. yra jos sūnus. Palaiko glaudžius santykius, nors gyvena ir atskirai, tačiau matosi kiekvieną dieną, daug bendrauja. Mano sūnui esanti autoritetas, daug ką jam aiškina ir pataria. Yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba budėtoja gimnazijoje, tiki, jog savo elgesiu gali daryti sūnui teigiamą įtaką (t. 2, b. l. 29-31).

25Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyr. tyrėjo I. G. 2015-06-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-24, apie 15.00 val., adresu Laisvės pr. 82, Vilniuje, V. T. viešoje vietoje elgėsi agresyviai bei sumušė taksi vairuotoją (t. 1, b. l. 3).

26Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio P. Š. 2015-06-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-24, apie

2714.56 val., patruliuojant gautas pranešimas, jog taksi vairuotojui reikalinga pagalba. Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad V. T. atsisakė mokėti už suteiktas taksi paslaugas ir sumušė vairuotoją (t. 1, b. l. 8).

28Specialisto išvadoje Nr. G 2095/15(01) konstatuota, kad V. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje viršugalvyje, kairiojo smilkinio srityje, kaktos dešinėje, kairio skruosto srityje, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos pirmame piršte, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, dešinėje plaštakoje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai (tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 22).

29Specialisto išvadoje Nr. G 2115/15(01) nurodyta, kad V. T. padaryta poodinė kraujosruva kairėje užausinėje srityje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginyje, viršutinės lūpos pasaitėlio įtrūkimas, odos nubrozdinimai kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, poodinės kraujosruvos abipus krūtinės ląstoje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-06-24). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 57-58).

302015-12-08 apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuotas bendrojo pagalbos darbuotojo ir pranešėjų – A. G., o kiek vėliau ir pardavėjos J. L. pokalbis, kuriame pranešama apie užpultą taksistą (t. 1, b. l. 24-25).

31Alkotesterio kvito duomenimis, V. T. 2015-06-24, 15.19 val., nustatytas 2,26 promilės girtumas (t. 1, b. l. 41).

32Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys 20 000 eurų sumai (t. 1, b. l. 138).

33Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamajam V. T. inkriminuotas kaltinimas yra pilnai pasitvirtinęs ir neginčytinai įrodytas.

34Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

35Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. T., būdamas neblaivus, dienos metu, viešoje vietoje (prekybos centro aikštelėje, taksi automobilyje), matant aplinkiniams, neteisėtai, neturėdamas jokio pagrindo, sudavė jį vežusiam taksi vairuotojui V. Š. smūgius į veidą, galvą, dešinę ranką, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu tokiais veiksmais pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Pažymėtina, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtais įžūliais veiksmais sužalojo savo darbą atlikusį taksi vairuotoją. Nėra jokio pagrindo abejoti, jog būtent kaltinamasis užsipuolė taksistą, sudavė šiam daugybinius smūgius (specialisto išvadoje nustatyta, jog buvo net 12 trauminių poveikių) (pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylą pagal kaltinimo apimtį, nevertina V. Š. veiksmų V. T. nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo atžvilgiu). Kaltinamasis buvo ženkliai apsvaigęs, elgėsi aiškiai neadekvačiai, be jokios dingsties griebėsi smurto. Nusikalstama veika įvykdyta taksi automobilyje, sustojusiame prie prekybos centro. Be abejonės, dienos metu tokioje vietoje atlikti veiksmai negalėjo likti nepastebėti. Tiek iš parduotuvės išėjusi darbuotoja J. L., tiek pirkėjas V. G., taip pat sporto klube lankęsis A. G. pamatė užpultą ir pagalbos besišaukiantį taksi vairuotoją, po ko V. G. nuskubėjo tramdyti agresyviai nusiteikusį keleivį, t. y. kaltinamąjį V. T., J. L. kviesti į pagalbą apsaugos darbuotoją A. J., o A. G. skambino BPC. Į įvykio vietą buvo iškviesti bei atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Nekyla abejonių, kad dėl V. T. neteisėtų veiksmų, kuriais jis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo pačiu realiai buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka - aplink automobilį susibūrė ne vienas asmuo, liudytojui A. J. teko pasišalinti iš savo darbo vietos, apklausti liudytojai parodė patyrę neigiamas emocijas, matėsi kraujas, niekam nebuvo malonu stebėti, kaip vidury dienos apsvaigęs kaltinamasis ciniškai sužalojo darbines funkcijas atlikusį taksi vairuotoją, kaltinamasis buvo agresyvus, jį visiems matant teko laikyti prispaustą prie sėdynių, vėliau pastarasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta jo paties teisiamajame posėdyje duotais parodymais, taip pat nuosekliais ir aiškiais nukentėjusiojo V. Š., liudytojų J. L., V. G., A. G., A. J., policijos pareigūnų A. S. bei P. Š. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir vadovaujasi jais grįsdamas asmens kaltę. Kaltinamasis atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamasis V. T. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau dieną, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas daugkartinius smūgius nukentėjusiajam neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

36Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisme savo kaltę pripažino, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies

372 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

38Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog V. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, savo kaltės nepripažino, nesutiko iš karto duoti parodymus, teigdamas tą padarysiantis tik įrodymų tyrimo pabaigoje. Tik po to, kai teismas apklausė nukentėjusįjį bei visus liudytojus, kaltinamasis savo poziciją pakeitė ir nurodė kaltę pripažįstantis. Teismo vertinimu, toks pozicijos kitimas iš esmės yra susijęs su pareikštu prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne atspindi tikrąjį pastarojo požiūrį į padarytą veiką, tos veikos įvertinimą, veiksnius, nulėmusius kaltės pripažinimą. Kaltinamasis aiškino neva išklausęs liudytojus suprato tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau pažymėtina, jog tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymų turinys V. T. pilnai buvo žinomas dar pabaigus ikiteisminį tyrimą. Nė vienas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė jokių naujų aplinkybių. Priešingai, praėjus nemažam laiko tarpui dalis jų patį įvykį atsiminė kur kas prasčiau ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotasi parodymais. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, siekė, jog tai V. Š. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tik davęs parodymus, kurių metu prisipažino kaltu, teismo posėdyje kreipėsi į nukentėjusįjį su atsiprašymu. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

39Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

40Baigiant įrodymų tyrimą kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną V. Č..

41Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

42Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl V. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumą, o būtent – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei tai, jog V. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Kaip minėta anksčiau, viena iš būtinų sąlygų minėto instituto atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui yra besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK

4340 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., nutartis Nr. 2K-84-210). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką ir pan. Anksčiau išdėstytais argumentais teismas nurodė nesant pagrindo pripažinti, jog V. T. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra pilnai nuoširdus, šių motyvų teismas iš naujo nekartoja. Papildomai paminėtina, jog išsamiai vertinant visų V. T. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, pastarojo prisipažinimą iš esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus šio baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas negali daryti aiškios ir abejonių nekeliančios išvados, jog V. T. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų į viešąją bei valdymo tvarką (2 kartus dėl nedidelio chuliganizmo, taip pat dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams), visi nurodyto pobūdžio pažeidimai atlikti apsvaigus nuo alkoholio, keli iš jų, esant tuo metu galiojančioms nuobaudoms. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog šiuo metu teisme nagrinėjama V. T. baudžiamoji byla dėl BK

44260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Ši aplinkybė, be abejo, neleidžia daryti jokių išvadų dėl V. T. kaltės ir yra paminėtina tik bendrame pastarojo asmenybės kontekste. Teismo vertinimu, kaltinamojo ankstesnis elgesys, jo įvykdytų pažeidimų (nepaisant to, kad jie šiai dienai yra nebegaliojantys) ir šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia teigti, jog kaltinamasis plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų, dėl ko teismas neturi objektyvaus pagrindo kategoriškai išvadai, kad ateityje

45V. T. iš esmės pakeis savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

46Teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. T., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas), Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad V. T. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 72-73), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 64-61), vidurinio išsilavinimo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 75, 76), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 78). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. T. straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį (vidurkis – 250 MGL). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

47Kaltinamiesiems V. T. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (nuo 2015-06-24, 15.10 val., iki 2015-06-25, 11.30 val.).

48Nukentėjusysis V. Š. teisme pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 138).

49Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

50Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

51Nagrinėjamoje byloje V. Š. dėl nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Apklausiamas teisme nukentėjusysis pripažino, jog esminė priežastis civilinio ieškinio pateikimui buvo ta, jog iniciavęs procesą dėl V. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn V. T. reikalavo iš jo 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Matyti, jog būtent ši aplinkybė labiausiai ir paskatino nukentėjusįjį reikalauti žalos atlyginimo, tačiau ji, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nėra vertinama. Teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė neigiamas emocijas, skausmą, nukentėjusysis buvo sužalotas darbo metu, patyrė daugybinius trauminius poveikius, tačiau pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis patyrė esminius sukrėtimus, didelius dvasinius išgyvenimas, nėra. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, o ir apklausiamas negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė jo reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, emocinė depresija, ką kaip tik nurodė pateiktame civiliniame ieškinyje. Kaltinamojo veiksmai nėra pateisinami, už jų padarymą V. T. atsakys baudžiamosios atsakomybės ribose, tačiau jie nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, sveikatai esminio poveikio nepadarė. Nenustatyta, jog dėl kilusio konflikto V. Š. būtų kreipęsis psichologinės ar kitokio pobūdžio pagalbos, pastarasis toliau tęsė darbą, nedarbingumas nebuvo išduotas, nenustatyta, kad pastarojo sveikatai liko bent kokie liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neadekvatus, o galiausiai ir nepagrįstas bei manytina esant tikslinga nustatyti 340 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam paprastai priteisiamos sumos nuo 115 eurų iki 580 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014). Tokiu būdu laikytina, kad šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam V. Š. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

52Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 46, 47).

53Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,

55298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

561 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Nutarė

57V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 25 MGL (941,50) eurų dydžio baudą.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (vieną dieną), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog V. T. paskirta 23 MGL (866,18) eurų dydžio bauda.

59Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

60Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. T. 340 (tris šimtus keturiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Mokant bankiniu pavedimu, pinigus pervesti į V. Š. sąskaitą banke „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT58 7300 0100 1670 2218.

61Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

62Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 3. 1 dalį.... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. V. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2015 m. birželio 24 d.,... 6. Teisiamajame posėdyje, prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, paklaustas... 7. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, jog pagal... 8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis V. Š. esmines... 9. Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja J. L. parodė, jog išėjusi... 10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. L. parodė, jog 2015-06-24... 11. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad išėjęs... 12. 20 minučių atvažiavo policija, taksistas per tą laiką nebuvo išlipęs iš... 13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. davė iš esmės analogiškus... 14. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad eidamas... 15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad... 16. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, jog jam... 17. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė 2015-06-24... 18. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. S. pamenantis, jog pagal... 19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad... 20. J. L.. Kada atvyko greitoji, nebeatsimena, bet atvažiavę medikai apžiūrėjo... 21. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. Š. parodė atsimenantis... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. Š. parodė, kad... 23. Teisminio nagrinėjimo metu (įrodymų tyrimo pabaigoje) buvo pateiktas... 24. V. T. yra jos sūnus. Palaiko glaudžius santykius, nors gyvena ir atskirai,... 25. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyr. tyrėjo I. G. 2015-06-24... 26. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2... 27. 14.56 val., patruliuojant gautas pranešimas, jog taksi vairuotojui reikalinga... 28. Specialisto išvadoje Nr. G 2095/15(01) konstatuota, kad V. Š. padaryta... 29. Specialisto išvadoje Nr. G 2115/15(01) nurodyta, kad V. T. padaryta poodinė... 30. 2015-12-08 apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, kuriame... 31. Alkotesterio kvito duomenimis, V. T. 2015-06-24, 15.19 val., nustatytas 2,26... 32. Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys 20 000 eurų... 33. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai... 34. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 35. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. T., būdamas neblaivus, dienos metu,... 36. Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors... 37. 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti.... 38. Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog V. T. ikiteisminio... 39. Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė... 40. Baigiant įrodymų tyrimą kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti... 41. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 42. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl V. T. atleidimo nuo... 43. 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo... 44. 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Ši aplinkybė, be... 45. V. T. iš esmės pakeis savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.... 46. Teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 47. Kaltinamiesiems V. T. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme... 48. Nukentėjusysis V. Š. teisme pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos... 49. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 50. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis... 51. Nagrinėjamoje byloje V. Š. dėl nusikalstamų veikų buvo nežymiai... 52. Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 53. Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 55. 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1... 56. 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,... 57. V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies,... 59. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki... 60. Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš... 61. Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja... 62. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...