Byla 1A-259-197/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Sigitos Bieliauskienės ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjams advokatams Augustinui Vaičiūnui, Vytautui Barkauskui, išteisintajam R. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2Vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

3Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

4Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą – ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kai įsiteisės nuosprendis.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6R. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. spalio 12 d. būdamas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, t. y. UAB „R“ (duomenys pakeisti), kodas ( - ), kurios vienintelis akcininkas yra ( - ) rajono savivaldybė, direktoriumi, organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 30 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų pagrindu turėdamas administracinius įgaliojimus, taip pat turėdamas teisę veikti ir priimti sprendimus UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 12 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. nesilaikydamas 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento UAB „R“ (duomenys pakeisti) išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012 m. rugpjūčio 13 d.), kurį privalo turėti įmonės, į aplinką išleidžiančios nuotekas, sąlygų, kuriose nebuvo numatyta atliekų naudojimo ir šalinimo veikla, bei neužtikrindamas nuotekų išvalymo iki nustatytų normatyvų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I – 2223 (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija) 19 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų; 32 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius; 321 straipsnį numatantį, kad esant realiai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių priemonių. Jeigu reali žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1 – 236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamento (2009 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. D1-386 redakcija) 6 straipsnį numatantį, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis; 31.4. straipsnį numatantį, kad į nuotakyną draudžiama išleisti medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą; 31.5. straipsnį numatantį, kad į nuotakyną draudžiama išleisti atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje); 34.2 straipsnį numatantį, kad nuotakyno valdytojas turi teisę leisti nesilaikyti 3 lentelėje pateiktų reikalavimų ir 2 priedo B dalyje nurodytoms medžiagoms nustatytų DLK (didžiausia leistina koncentracija) į nuotekų surinkimo sistemą, jeigu yra laikomasi nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1324 redakcija) 4 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių (patvirtintų 2011 m. gegužės 3 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-368) 36 punkto reikalavimus, kad atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, žinodamas, kad 2005 m. gruodžio 15 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) su UAB „N“ (duomenys pakeisti) yra sudariusi vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutartį, pagal kurią abonentas – UAB „N“ (duomenys pakeisti) įsipareigoja neviršyti techninėse sąlygose nurodytos išleidžiamų buitinių nuotekų teršalų koncentracijos: BDS7 500 mg/l, SM 500 mg/l, BN 24 mg/l, BP 5 mg/l, naftos produktų 1,0 mg/l, riebalų 10 mg/l, žinodamas, kad pagal 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 7/8 (koreguotas 2012 m. rugpjūčio 13 d.) į nuotakyną leidžiama priimti išleidžiamas buitines nuotekas, kuriose teršalų koncentracija BDS7 900 mg/l, žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų į nuotakyną nuotekų teršalų koncentracija priskiriama gamybinėms nuotekoms, be to, sutartyje nepagrįstai padidindamas leidžiamos taršos parametrus BDS7 iki 1000 mg/l, 2012 m. gegužės 3 d. atstovaudamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir sudarydamas su UAB „N“ (duomenys pakeisti) naują geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su abonentu (juridiniu asmeniu), pagal kurią abonentas – UAB „N“ (duomenys pakeisti) įsipareigoja neviršyti techninėse sąlygose nurodytos išleidžiamų buitinių nuotekų teršalų koncentracijos: BDS7 1000 mg/l, SM 1000 mg/l, BN 56 mg/l, BP 40 mg/l, naftos produktų 1,0 mg/l, chloridai 1000 mg/l, ChDs 2200 mg/l, amoniakas 10 mg/l, riebalų 20 mg/l, tyčia ignoruodamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) daromus pažeidimus nesilaikant minėtos sutarties sąlygų, išleidžiant į nuotakyną padidinto užterštumo gamybines nuotekas, tyčia nesiimdamas savo kaip vadovo teisės, numatytos UAB „R“ (duomenys pakeisti) valdybos 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 30 patvirtintuose direktoriaus pareiginiuose įstatuose, nutraukti sutartis su abonentais, jei jie pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeisdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2011 m. gegužės 18 d., 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d., 13.3 punktą numatantį, kad nuotekos turi būti apvalytos prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, nesilaikydamas 2005 m. gruodžio 15 d. vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 2.3. punkto numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui savo arba tiekėjo transportu bei 2012 m. gegužės 15 d. vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 7.6. punkto numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui pardavėjo transportu. Žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti), registruota ( - ), siekdama išvengti išlaidų už atliekų šalinimą (pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 345 UAB „N“ (duomenys pakeisti) už šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugas UAB „RT“ (duomenys pakeisti) moka 200 Lt už toną) ir siekdama išvengti išlaidų pirminio valymo įrenginiams įsirengti (2012 m. gegužės 15 d. UAB „E“ (duomenys pakeisti) pagal UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų nuotekų kiekį, jų užterštumo duomenis paskaičiavo, kad išlaidos pirminių valymo įrenginių įrengimui sudaro 1 056 500 Lt; 2012 m. gegužės mėn. UAB „U“ (duomenys pakeisti) pagal UAB „N“ (duomenys pakeisti) pateiktus nuotekų mėginių tyrimų rezultatus paskaičiavo, kad išlaidos pirminių valymo įrenginių įrengimui sudaro 680 000 Lt), taip pat žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) netinkamai, pažeisdama aplinkos apsaugos taisykles, atlieka gamybinių nuotekų ir atliekų šalinimą, t. y. padidinto užterštumo gamybines nuotekas su atliekomis išleidžia į UAB „R“ (duomenys pakeisti) nuotakyną, taip pat žuvies gamybos atliekos yra neteisėtai laikomos UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) siurblinės teritorijoje, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. spalio 2 d. tyčia nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos UAB „N“ (duomenys pakeisti), kad pastaroji išvengtų išlaidų už atliekų šalinimą ir išvengtų išlaidų pirminio valymo įrenginiams įsirengti, Č. K. leidimu jo vadovaujamos bendrovės UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančioje teritorijoje ( - ) pilti gamybines atliekas su gamybinėmis nuotekomis, davė neteisėtus nurodymus pavaldiems asmenims – UAB „R“ (duomenys pakeisti) nuotekų tarnybos viršininkui A. J. ir vyresniajam inžinieriui-technologui P. V. organizuoti gamybinių atliekų su gamybinėmis nuotekomis išvežimą iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir išpylimą į gamtinę aplinką, esančią Č. K. vadovaujamai bendrovei UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančioje teritorijoje ( - ), po ko, A. J. ir P. V., vykdydami neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) vairuotojams K. K., A. K. ir V. P. vykti su UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausančiomis transporto priemonėmis į UAB „N“ (duomenys pakeisti), iš kurios teritorijoje esančių nuotekų šulinių ištraukus žuvies gamybos atliekas su gamybinėmis nuotekomis, vežti jas į Č. K. vadovaujamos bendrovės UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančią teritoriją, esančią ( - ), ir pilti į gamtinę aplinką, dėl ko į gamtinę aplinką buvo išpilta 440 m3 žuvies gamybos atliekų su gamybinėmis nuotekomis, dėl ko pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (Žin., 2002, Nr. 93-4026; 2008, Nr. 17-603) 31 punktą ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2012 m. spalio 10 d. paimto mėginio Nr. 32 (iš duobės UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančioje teritorijoje ( - )) nustatytu tankiu (tankis yra lygus 0,95 g/cm3), nustatyta, jog neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu išpylus į aplinką 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų ( - ), aplinkai buvo padaryta 752 400 Lt žala.

7Be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) neturi įsirengusi pirminių valymo įrenginių ir į UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valyklą išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 12 d. tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų patekimą į nuotekų tinklus, kurios turėjo neigiamą poveikį ir sutrikdė UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, dėl ko UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valykloje sutriko biologinis valymo procesas, žuvo dalis mikroorganizmų, dalyvaujančių nuotekų biologiniame valymo procese, 2012 m. gegužės mėn. 8-9 d. ( - ) miesto nuotekų valykloje buvo atliekami valymo įrenginių neplaniniai remonto darbai, pakeistos vamzdinės aeracinės membranos 29 524 Lt vertės, 2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą bei nustatė, kad ( - ) miesto valymo įrenginiai yra remontuojami, išleidžiamos į gamtinę aplinką, į ( - ) nuotekos vizualiai atrodė blogai, apie šią susidariusią blogą situaciją valymo įrenginiuose juos eksploatuojančio ūkio subjekto UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius R. V. pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnį privalėdamas informuoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūrą, ją neinformavo, po ko, 2012 m. gegužės 15 d. buvo sušaukta ( - ) rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.

8Be to, R. V. tyčia nesiimdamas jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų ir atliekų patekimą į UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų tinklus, kurios turi neigiamą poveikį ir trikdo UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybinėse nuotekose esantis didelis kiekis riebalų kemša esančio nuotakyno vamzdynus ir trukdo UAB „N“ (duomenys pakeisti) šalinti padidinto užterštumo gamybines nuotekas ir atliekas, ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 30 d., veikdamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) interesais ir siekdamas jai turtinės naudos, vienasmeniškai nusprendęs dėl būtinumo įrengti naują spaudiminę trasą nuo UAB „N“ (duomenys pakeisti) iki ( - ) siurblinės, esančios UAB „R“ (duomenys pakeisti) neeksploatuojamoje nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ( - ), bei UAB „N“ (duomenys pakeisti) teritorijoje įrengti nuotekų siurblinę, žodžiu nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) Vandentiekio tinklų tarnybos vadovui A. Š. nerengiant projekto atlikti anksčiau paminėtus darbus, po ko, vykdant žodinius R. V. nurodymus iki 2012 m. rugsėjo 30 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšomis buvo paklota nauja 300 metrų ilgio 9 522 Lt vertės nuotekų spaudiminė trasa nuo UAB „N“ (duomenys pakeisti) iki ( - ) nuotekų siurblinės bei UAB „N“ (duomenys pakeisti) teritorijoje UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšomis buvo sumontuota 64 985,16 Lt vertės nuotekų siurblinė, tokiu būdu, R. V. tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų ir atliekų patekimą į UAB „R“ (duomenys pakeisti) nuotekų tinklus, kurios turėjo neigiamą poveikį ir trikdė UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, dėl ko nebuvo užtikrinamas nuotekų išvalymas iki nustatytų normatyvų, po ko, UAB „R“ (duomenys pakeisti) nesilaikant 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012 m. rugpjūčio 13 d.) sąlygų, UAB „R“ (duomenys pakeisti) už 2012 m. už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą sumokėjo 135 358 Lt.

9Be to, R. V. žinodamas, kad 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 10 d., 2012 m. sausio 5 d., 2012 m. gegužės 24 d. yra duoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros privalomieji nurodymai UAB „R“ (duomenys pakeisti) sutvarkyti UAB „R“ (duomenys pakeisti) neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritoriją, esančią ( - ), kuri užteršta UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybinėmis nuotekomis ir riebalais, taip pat žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) į UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo tinklų įrenginius išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas, kurios turi neigiamą poveikį ir sutrikdo UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą bei riebalai yra blogai išvalomi biologinio proceso metu, 2012 m. birželio mėn., organizuodamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijos, esančios ( - ), sutvarkymą, Č. K. leidimu jo vadovaujamos bendrovės UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančioje teritorijoje ( - ) pilti gamybines atliekas su gamybinėmis nuotekomis, davė neteisėtus žodinius nurodymus pavaldžiam asmeniui vyresniajam inžinieriui-technologui P. V. organizuoti riebalų išvežimą iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) siurblinės teritorijos ir išpylimą į gamtinę aplinką, esančią Č. K. vadovaujamai bendrovei UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančioje teritorijoje ( - ), po ko, P. V., vykdydamas neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai žodžiu nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) vairuotojui G. P. vykti su UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausančiomis transporto priemonėmis į ( - ) siurblinės teritoriją, iš kur ištraukus anksčiau šioje teritorijoje iš UAB „N” (duomenys pakeisti) atvežtus ir išpiltus riebalus, juos vežti į Č. K. vadovaujamai bendrovei UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) priklausančią teritoriją ( - ), ir pilti į gamtinę aplinką.

10Be to, R. V. žinodamas, kad 2011 m. gegužės 25 d., 2012 m. sausio 5 d., 2012 m. gegužės 24 d. yra duoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros privalomieji nurodymai UAB „R“ (duomenys pakeisti) sutvarkyti UAB „R“ (duomenys pakeisti) neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritoriją, esančią ( - ), kuri užteršta UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybinėmis nuotekomis ir riebalais, taip pat žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) į UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo tinklų įrenginius išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas kurios turi neigiamą poveikį ir sutrikdo UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki liepos mėn., organizuodamas neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijos, esančios ( - ), sutvarkymą, davė neteisėtus žodinius nurodymus pavaldiems asmenims nuotekų tarnybos viršininkui A. J. ir vyresniajam inžinieriui technologui P. V. iš dviejų neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių nuskaidrintuvų (kurie anksčiau buvo naudojami nuotekų valymo procese, nuotekų nusodinimui), esančių neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, esančioje ( - ), išleisti su vandeniu susimaišiusias ten buvusias anksčiau iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų vamzdžio išleistas padidintos taršos gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, po ko, A. J. ir P. V., vykdydami neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai žodžiu nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) operatoriams, R. K., R. Ž., D. R., V. D. ir J. M., vykti vakarais į neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritoriją, esančią ( - ), kur šulinyje atsukus sklendę iš dviejų nuskaidrintuvų išleisti su vandeniu susimaišiusias ten buvusias anksčiau iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų vamzdžio išleistas padidintos taršos gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, t. y. į ( - ), o paryčiui sklendę užsukti, dėl ko nuo 2012 m. birželio mėn. iki liepos mėn., tikslios dienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, R. K., R. Ž., D. R., V. D. ir J. M., naktimis į gamtinę aplinką, t. y. į ( - ), iš nuskaidrintuvo išleidinėjo su vandeniu susimaišiusias ten buvusias anksčiau iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų vamzdžio išleistas padidintos taršos gamybines nuotekas.

11Be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) į UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo tinklų įrenginius išleidžią padidintos taršos gamybines nuotekas, kurios turi neigiamą poveikį ir sutrikdo UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, davė neteisėtus žodinius nurodymus pavaldžiam asmeniui vyresniajam inžinieriui - technologui P. V., UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valykloje išjungti siurblius ir tokiu būdu atitekančias į valyklą iš ( - ), UAB „N“ (duomenys pakeisti) nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą išleisti į ( - ), po ko, P. V., vykdydamas neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) operatoriams J. M., D. R. ir V. D., UAB „R“ (duomenys pakeisti) ( - ) miesto nuotekų valykloje išjungti siurblius ir tokiu būdu atitekančias nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą išleisti į ( - ), po ko nuo 2012 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. K., R. Ž., D. R., V. D. ir J. M., išjungdavo vieną arba du siurblius ir tokiu būdu atitekančias nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą išleisdavo į ( - ).

12Be to, R. V. žinodamas, kad 2005 m. gruodžio 15 d. tarp UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „N“ (duomenys pakeisti) yra sudaryta vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutartis, bei 2012 m. gegužės 3 d. atstovaudamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir sudarydamas su UAB „N“ (duomenys pakeisti) naują geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su abonentu (juridiniu asmeniu), pagal kurią UAB „N“ (duomenys pakeisti) tiekiamas geriamas vanduo ir pagal jo tiekiamą kiekį apskaičiuojamos priimamos nuotekos, taip pat žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) naudoja savo gręžinio vandenį ir dėl to susidaro papildomas UAB „R“ (duomenys pakeisti) nekontroliuojamas ir neapskaitomas nuotekų kiekis, siekdamas turtinės naudos UAB „N“ (duomenys pakeisti), neorganizuodamas nuotekų skaitiklio įrengimo ant UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų trasos, kad būtų apskaičiuojamas tikslus UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų nuotekų kiekis, už 2012 m. UAB „N“ (duomenys pakeisti) deklaruojant tik nežymų 230 kubų (nors 2010 m. deklaravo 6 936 kubų, 2011 m. deklaravo 7 022 kubų, 2013 m. deklaravo 14 263 kubų) išleistų nuotekų kiekį naudojant savo gręžinių vandenį, tuo tarpu naudojant savo gręžinių vandenį ir faktiškai išleidus į ( - ) nuotekų valyklą daug didesnį – 10 320 kubų – nuotekų kiekį, taip UAB „R“ (duomenys pakeisti) negavo dalies pajamų, t. y. 43 137,60 Lt, už UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų tvarkymą ir dėl to patyrė turtinę žalą.

13Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas turtinės naudos UAB „N“ (duomenys pakeisti), nesilaikydamas 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012 m. rugpjūčio 13 d.) sąlygų, kuriose nebuvo numatyta atliekų naudojimo ir šalinimo veikla bei neužtikrindamas nuotekų išvalymo iki nustatytų normatyvų, pažeisdamas 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I – 2223 (2005-03-24 įstatymo Nr. X-147 redakcija) 19 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 2 dallį, 321 straipsnį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1 – 236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamento (2009 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. D1-386 redakcija) 6 straipsnį, 31.4. straipsnį, 31.5. straipsnį, 34.2 straipsnį, pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 36 punktą, tyčia ignoruodamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) daromus pažeidimus nesilaikant 2005 m. gruodžio 15 d. sudarytos sutarties Nr. 202 su UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties, bei tyčia ignoruodamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) daromus pažeidimus nesilaikant 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos sutarties Nr. 202 su UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su abonentu (juridiniu asmeniu) sąlygų, išleidžiant į nuotakyną padidinto užterštumo gamybines nuotekas, nesilaikydamas 2005 m. gruodžio 15 d. vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 2.3. punkto, numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui savo arba tiekėjo transportu bei 2012 m. gegužės 15 d. vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 7.6. punkto, numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui pardavėjo transportu, tyčia nesiimdamas savo kaip vadovo teisės, numatytos UAB „R“ (duomenys pakeisti) valdybos 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 30 patvirtintuose direktoriaus pareiginiuose įstatuose, nutraukti sutartis su abonentais, jei jie pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeisdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2011 m. gegužės 18 d., 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d., 13.3 punktą numatantį, kad nuotekos turi būti apvalytos, prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, duodamas neteisėtus nurodymus pavaldiems darbuotojams, veikdamas priešingai tarnybos interesams, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus, tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino UAB „R“ (duomenys pakeisti) autoritetą, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, be to, atlikdamas aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, taip pat nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, dėl ko didelės neturtinės bei turtinės žalos patyrė valstybė aplinkai padarius 752 400 Lt žalą, bei didelės turtinės žalos patyrė UAB „R“ (duomenys pakeisti) už 2012 m. už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą sumokėdama 135 358 Lt, bei už 2012 m. negaudama dalies pajamų 43 137,60 Lt už UAB „N“ (duomenys pakeisti) faktinių, bet nedeklaruotų, nuotekų tvarkymą.

14R. V. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. jis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi būdamas nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. spalio 12 d., 2012 m. spalio 15 d., apie 17 val., atvyko į UAB „R“ (duomenys pakeisti) sekretorės – dispečerės A. J. tarnybinį kabinetą, esantį ( - ), ir neteisėtai nurodė A. J. į originalų 2012 m. spalio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl „žuvies skerdienos atliekų ir riebalų“ ruošinį įrašyti tikrovės neatitinkančią 2012 m. rugsėjo 17 d. datą, po to jis sutartyje pasirašė pardavėjo grafoje bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, nurodydamas A. J. jį išsiųsti į UAB „RT“ (duomenys pakeisti).

15Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. jis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi būdamas nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. spalio 12 d., pažeisdamas minėtą teismo nutartį ir neturėdamas teisės veikti UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus vardu, 2012 m. spalio 15 d. telefoninio pokalbio metu su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) direktoriumi H. A. derino pirkimo – pardavimo sutarties „dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų perdavimo“ sąlygas, neturėdamas tam teisės 2012 m. spalio 15 d. atvyko į UAB „R“ (duomenys pakeisti) tarnybines patalpas ir kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius davė neteisėtus nurodymus UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojai sekretorei – dispečerei A. J. dėl minėtos sutarties su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) parengimo, bei nurodė A. J. rengiant minėtą sutartį įrašyti tikrovės neatitinkančią 2012 m. rugsėjo 17 d. datą, taip siekdamas nuslėpti savo veiksmų neteisėtumą ir išvengti atsakomybės už Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties nevykdymą.

16Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. V. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duobė buvo iškasta laikinam žuvies skerdimo atliekų ir riebalų saugojimui, tikslu vėliau juos parduoti, o ne juos ten laikyti neribotą laiką iki pateks į gruntą ir bus galima juos ten palaidoti. Tai patvirtina ir preliminarus susitarimas su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų pirkimo pardavimo. Žuvies skerdimo atliekos ir riebalai vėliau ir buvo parduoti UAB „RT“ (duomenys pakeisti).

18Be to, remdamasis Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros 2013 m. rugsėjo 5 d. išvada dėl padarytos žalos aplinkai vertinimo, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. AV-280 sudarytos komisijos gamtai padarytos žalos įvertinimu, teismas konstatavo, jog ( - ) UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) teritorijoje, neteisėtai iškasus duobę, kurioje buvo pilamos UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybos nuotekos – žuvies skerdimo atliekos ir riebalai (laikinam saugojimui), juos pašalinus, sutvarkius aplinką, visiškai atkūrus iki tol buvusią aplinkos būklę, neįrodyta, jog aplinkai buvo padaryta didelė žala. Galimai padaryta aplinkai žala buvo paskaičiuota taip, kad visas kiekis, t. y. 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų, išpiltų į duobę, pateko į gruntinius vandenis (to faktiškai neįvyko), o tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja specialistų išvadoms. Kaltinimas šioje dalyje negrindžiamas viešojo intereso, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintų principų, įstaigos ar įmonės tikslų, valstybės tarnautojo pareiginių instrukcijų, pažeidimu, apsiribota Aplinkos apsaugos įstatymo, institucijų nutarimų, potvarkių, įstatų išvardijimu, nenurodyta, kokią konkrečią turtinę naudą gavo UAB „N“ (duomenys pakeisti), kurios, kaip kaltinime nurodyta, interesais buvo veikiama, ir kokia turtinė žala buvo padaryta UAB „R“ (duomenys pakeisti). Nenustatyta, kuo R. V. veikla, šiame kaltinimo epizode, yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reiškia viešojo intereso pažeidimą. Kaltinime nekonstatuota, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) buvo nustatytos išimtys, pažeidžiant kitų įmonių interesus, siekiant gauti nepagrįstą pelną. Sutvarkius aplinką, nenurodant kokį nuostolį dėl aplinkos tvarkymo, patyrė UAB „R“ (duomenys pakeisti), didelė žala aplinkai nenustatyta. Pardavus žuvies skerdimo atliekas ir riebalus, nenustatyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų patyrę nuostolių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog veikla buvo nukreipta priešingai įmonės interesams.

19Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ( - ) siurblinėje atlikti spaudiminės trasos įrengimo darbai buvo nuostolingi UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir atnešė nepagrįstą pelną UAB „N“ (duomenys pakeisti). UAB „R“ (duomenys pakeisti) nuotekų valykla nebuvo remontuota 15 metų, remonto metu buvo pakeista dalis detalių, po to nuotekų valyklos darbas tik pagerėjo. Nuotekų valyklos darbus atliko UAB „R“ (duomenys pakeisti), darbams atlikti konkursas nebuvo skelbtas, jokiai įmonei jokios išskirtinės sąlygos nebuvo sudarytos. Viešas interesas nebuvo pažeistas. Spaudiminė trasa ir siurblinė veikia, yra UAB „R“ (duomenys pakeisti) balanse. Atkreiptinas dėmesys, kad ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) civiliniame ieškinyje nepareiškė R. V. pretenzijų dėl atliktų remonto ir naujų įrengimų išlaidų atlyginimo, todėl teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad šiame epizode R. V., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų padaręs didelę turtinę žalą, o veikdamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) interesais būtų siekęs jai nepagrįstai sutaupyti finansinių lėšų ir taip UAB „N“ (duomenys pakeisti) neteisėtai praturtėjo. Kaltinime nenurodyta, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) būtų gavusi kokią nors turtinę naudą.

20Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, taip pat konstatavo, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. V., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir organizuodamas įmonės veiklą, būtų pažeidęs viešąjį interesą. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad R. V. piktnaudžiavo tarnyba UAB „N“ (duomenys pakeisti) naudai, tačiau neįrodyta, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) ar pats R. V. dėl jo veiksmų būtų gavę kokią nors turtinę naudą, kad būtų pažeisti kitų įmonių interesai. Iki iškasant nuotekų saugojimo duobę UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) teritorijoje, R. V. tarėsi su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) atstovais dėl žuvies skerdienos atliekų ir riebalų pardavimo, nes manė, kad tai bus naudinga UAB „R“ (duomenys pakeisti), sukaupus reikiamą kiekį riebalų, jie buvo parduoti, o tai rodo, kad R. V. veiksmai nebuvo nukreipti daryti žalą aplinkai ir taupyti UAB „N“ (duomenys pakeisti) lėšas. Su UAB „N“ (duomenys pakeisti) buvo pakeista sutartis, padidintas taršos mokestis. Neįrodyta, kad nutiesus naują spaudiminę trasą ir įrengus siurblinę, UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų padaryta didelė turtinė žala. Nenustatyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus R. V. sudaryti sandoriai su kitais privačiais ūkio subjektais ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos organizavimas reikštų viešojo intereso pažeidimą ir turėtų būti vertinami pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus, todėl R. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas.

21Byloje nustatyta, kad R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų 6 mėnesiams nuo 2012 m. spalio 12 d. ir su minėta nutartimi buvo supažindintas, tačiau atgaline 2012 m. rugsėjo 17 d. data pasirašė sutartį tam neturėdamas teisėto pagrindo, todėl jo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas įvertinęs tai, kad laikinajam UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovui atsisakius pasirašyti sutartį, R. V. siekdamas, kad ( - ) būtų išvalyta duobė, pašalinta žuvies skerdienos atliekos ir riebalai, nepadaryta žala aplinkai, neturėdamas tam įgaliojimų sutartį pasirašė. Byloje nenustatyta, kad R. V., klastodamas dokumentą, jį panaudodamas siekė kažkokių asmeninių reikšmingų rezultatų, įmonių veiklos nesutrikdė, neigiamų padarinių nesukėlė. Vadinasi, R. V. nusikalstamos veikos pobūdis, apimtis bei žala BK 300 straipsnio 1 dalies norma saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – yra nereikšminga, todėl jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla šioje dalyje nutraukta.

22Atsakomybė pagal BK 245 straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, o iš byloje susidariusios situacijos negalima daryti išvados, kad R. V. suvokė, jog nevykdo neįsiteisėjusiu teismo sprendimu jam nustatytos pareigos ir to norėjo. Tai kad R. V., veikdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus vardu, pasirašė sutartį, kaltinime neinkriminuota. A. J. žinojo, kad R. V. nušalintas nuo direktoriaus pareigų, nes sutarties laikinasis įmonės vadovas D. B. nepasirašė. R. V. nurodymai A. J. nebuvo privalomi. R. V. nurodo, kad veikė galvodamas, jog tai daro UAB „R“ (duomenys pakeisti) naudai. Nenurodyta, kokias neigiamas teisines pasekmes ir kam sukėlė R. V. veiksmai. Tai buvo vienintelis pažeidimas, nors jokios kitos procesinės prievartos priemonės nebuvo taikytos. Sutartis su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) atstovais buvo derinama iki iškasant duobę, kurioje bus laikinai sandėliuojami iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) atvežti riebalai ir žuvies skerdimo atliekos, kurie bus parduodami UAB „RT“ (duomenys pakeisti) ir tikintis UAB „R“ (duomenys pakeisti) gauti pelno. 2012 m. spalio mėn. reikėjo iš duobės išvežti žuvies skerdimo atliekas ir riebalus, tačiau laikinasis UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovas atsisakė pasirašyti sutartį, todėl R. V. bendravo su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) vadovu dėl anksčiau aptartos sutarties sąlygų. Sutartis pateikta UAB „R“ (duomenys pakeisti) po pokalbių telefonu, o tai rodo, kad sutarties sąlygos buvo aptartos iki pradedant laikinai laikyti žuvies skerdimo atliekas ir riebalus. Teismo posėdyje liudytoja A. J. nenurodė, kad R. V. tiesiogiai nurodė pakeisti sutartyje datą. Formaliai galbūt ir galima manyti, kad R. V. pažeidė neįsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau tai nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju buvo galima spręsti dėl griežtesnių procesinių prievartos priemonių R. V. taikymo. Kadangi R. V. veiksmuose nebuvo BK 245 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl jis pagal BK 245 straipsnį išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisingai nurodytos ir įvertintos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės, teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino R. V. bei atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

24Pirmosios instancijos teismas išskirtinai vertino tik R. V. apklausos metu pateiktą gynybinę versiją, tačiau nevertino teisme apklaustų liudytojų P. V. ir A. J. parodymų, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybinės atliekos buvo vežamos ir pilamos į gamtinę aplinką R. V. nurodymu, nebuvo jokių tolimesnių planų utilizuoti. Ignoravo akivaizdų faktą, kad į minėtą duobę buvo išpiltos atliekos ir iš rezervuarų, esančių ( - ). Tai įrodo ir R. V. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-806 užfiksuoti žodžiai 2012 m. rugsėjo 26 d. telefoninio pokalbio su K. B. metu: „riebalus vežam į duobę, užkasinėjam, nu skandinam ten tokia yra duobė padaryta, skandinam“.

25R. V. 2012 m. spalio 15 d. atgaline data pasirašyta UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „RT“ (duomenys pakeisti) pirkimo-pardavimo sutartis dėl „žuvies skerdienos atliekų ir riebalų“ yra apsimestinė, sudaryta jau nustačius nusikaltimo požymius ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, teismo sprendimu R. V. jau buvo nušalintas nuo pareigų, nenustatytas preliminaraus susitarimo egzistavimas. Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad būtent UAB „N“ (duomenys pakeisti) turėjo mokėti už šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, t. y. ūkio subjektai moka už tokių atliekų šalinimą būtent UAB „RT“ (duomenys pakeisti). Iš to matyti, kad 2012 m. spalio 15 d. R. V. inicijuotas sandoris – vienetinis epizodas, neturintis ūkinio tikslingumo bei iliustruojantis UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „RT“ (duomenys pakeisti) santykių dėl pasirašytos sutarties netikrumą. Ilgas pažeidimų laikas, kurio pradžia sutampa su atlikto remonto po avarijos UAB „R“ (duomenys pakeisti), įrodo R. V. siekį neleisti UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybinėms atliekoms toliau patekti į valymo įrenginius ir trukdyti normaliam darbui, todėl nusprendusio atliekas išvežti ir išpilti į gamtinę aplinką, t. y. jas paslepiant UAB „RŽ“ (duomenys pakeisti) teritorijoje.

26Teismas, aptardamas specialistų išvadas, jas analizavo tendencingai, neišsamiai ir nesistemiškai, dėl ko padarė prieštaringas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Vertindamas Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros 2013 m. rugsėjo 2 d. išvadą ignoravo, kad yra padaryta žala požeminio vandens ekologinei, cheminei būklei ir ekologiniam potencialui, kad beveik 40 procentų į duobę supiltų teršalų dar prieš pradedant jų tvarkymą jau buvo susigėrę į gilesnius žemės sluoksnius, šis taršos židinys veiks dar ilgai ir natūraliai aplinkai atsikurti prireiks ne vieno dešimtmečio. Be to, teismas nepasisakė ir dėl Vilniaus universiteto 2013 m. spalio 3 d. išvados, kurioje nurodoma, kad aukštas gruntinio vandens laidumas rodo tiesioginį ryšį su taršos židiniu, kuris išvežus dalį atliekų vis dar aktyvus. Žala gamtai yra padaryta ir prireiks dar ne vienų metų, kad aplinkos hidrogeocheminė būklė duobėje ir šalia jos esančioje teritorijoje pagėrėtų. Taip pat nepasisakyta ir dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AV-280 sudarytos komisijos 2014 m. vasario 1 d. išvados, jog neteisėtas nuotekų deponavimas iškastoje duobėje padarė žalą požeminio vandens cheminei būklei, toks atliekų išpylimas prilyginamas atliekų išpylimui į gamtinę aplinką. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis, kad iškastoje duobėje buvo laikinai saugomos atliekos, nes nenustatyta, koks reikiamas kiekis turėjo būti sukauptas ir per kiek laiko. Antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš viso neturėjo būti vertinamas kaip įrodymas, nes antstolis nėra tas subjektas, kuris gali duoti kvalifikuotą išvadą aplinkos apsaugos sferoje, kaip to reikalaujama pagal kasacinę nutartį Nr. 2K-96/2014.

27Teismas vertindamas, ar dėl neteisėto gamybos atliekų išpylimo į gamtinę aplinką buvo padaryta didelė žala, nekreipė dėmesio, kad R. V. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su didele žala gamtai, nes dar ikiteisminio tyrimo metu gavus 2014 m. vasario 27 d. specialisto išvadas buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 270 straipsnio 2 dalies. Be to, šis didelės žalos gamtai vertinimas neturi reikšmės vertinant turtinės didelės žalos požymį BK 228 straipsnio 2 dalies aspektu. Apeliantas pažymi, kad didelės žalos požymis konstatuojamas remiantis Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2013 m. sausio 28 d. rašte Nr. (TBRS)-02-251 pateiktu apskaičiavimu, kuris padarytas vadovaujantis Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, t. y. paskaičiuota aplinkai padaryta žala 752 400 Lt. Sutinka, kad žala turi būti mažintina atimant iš duobės surinktų ir utilizuotų atliekų kiekiu, tačiau tai neturi reikšmės kvalifikuojant R. V. veiksmus, padarytus iki šių padarinių pašalinimo. Prokuroro manymu, tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip atsakomybę lengvinantys ir žalos bei galimo civilinio ieškinio dydžio mažinimo aplinkybė, bet ne kaip faktas, kad nusikalstama veika iš viso nebuvo padaryta.

28Apeliantas nesutinka ir su teismo nurodytais teiginiais, kad kaltinimas dėl piktnaudžiavimo negrindžiamas viešojo intereso, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintų principų, įmonės ar įstaigos tikslų, valstybės tarnautojo pareiginių instrukcijų, pažeidimu, kad nenurodyta, kokią konkrečią turtinę naudą gavo UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir kokia turtinė žala buvo padaryta UAB „R“ (duomenys pakeisti) ar patirti nuostoliai. Apelianto teigimu, piktnaudžiavimas susideda iš tęstinės veikos, todėl jis nekartojo tų pačių nusikalstamos veikos požymių. Aiškiai nurodė, kad R. V., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius, turėjo vadovautis pareiginiais įstatais ir nutraukti sutartis su abonentais, jei jie pažeidžia numatytus įsipareigojimus sutartyje, tačiau to nepadarė siekdamas naudos UAB „N“ (duomenys pakeisti). Dėl R. V. tyčinių veiksmų buvo padaryta žala valymo įrengimų būklei, buvo sumokėta 135 358 Lt mokesčių už viršnormatyvinę taršą, davė nurodymus dėl nebūtinos nuotekų spaudiminės trasos ir siurblinės įrengimo (9 522 Lt ir 64 985,16 Lt), t. y. UAB „R“ (duomenys pakeisti) patyrė akivaizdžią žalą. Be to, kaltinime buvo nurodyti norminiai aktai, kuriuos pažeidė R. V. ir kokią dėl to gavo naudą UAB „N“ (duomenys pakeisti) išvengdama išlaidų dėl pirminių valymo įrenginių įrengimo. Be to, teismas tinkamai neįvertino liudytojų D. R., J. M., V. D., G. P., R. K., V.S., A. Š., A. J. ir P. V. parodymų, nesivadovavo R. V. ir P. V. bei kitomis telefoninių pokalbių išklotinėmis. Teismo išvada, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekos sudarė nedidelę dalį visų į nuotekų valymo įrenginius patenkančių nuotekų dalį, prieštarauja byloje surinktiems duomenims, iš kurių matyti, kad būtent UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekos kaip tik ir sudarė didžiausia nuotekų dalį ir šios nuotekos buvo labiausiai užterštos. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis R. V.. Dėl šių priežasčių buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti įrodymų vertinimo principai, byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai.

29Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad R. V. išteisintas pagal BK 245 straipsnį, nes teismo nutarties, kuria R. V. buvo nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų, apskundimo teisė nesuponuoja proceso dalyvio teisės nevykdyti šio sprendimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartyje nušalinti R. V. nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų nurodytas konkretus laikas nuo kada ši priemonė pradedama vykdyti, nebuvo įvertinti visi byloje esantys telefoniniai pokalbiai, t. y. teismas vertino vienus, o apie kitus iš viso nepasisakė.

30Anot apelianto, R. V. tyčia nevykdant teismo sprendimo pasireiškė tuo, jog suvokdamas, kad nevykdo teismo sprendimo nušalinti jį nuo pareigų, pats ėmėsi konkrečių veiksmų siekiant pašalinti jo paties ankščiau padarytų nusikalstamų veikų pasekmes bei dirbtinai sukurti įrodymus, pateisinančius jo ankstesnius veiksmus. Savavališkai prisiimdamas įgaliojimus, kurių neteko teismo sprendimu nušalinant jį nuo pareigų, pasinaudodamas savo įtaka buvusiems pavaldiniams, R. V. organizavo apsimestinės sutarties parengimą atgaline data, ją pasirašė ir panaudojo. Tuo taip pat paneigiama ir teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nenustatyta, kad R. V., klastodamas dokumentą, jį panaudodamas siekė kažkokių asmeninių reikšmingų rezultatų, todėl jo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Pažymi, kad R. V. veiksmai turi būti vertinami sistemiškai, o neišskiriant į atskiras nusikalstas veikas, nes jos visos susijusios idealiosios nusikalstamų veikų sutapties santykiu.

31Prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dėl R. V. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – R. V. pripažinti kaltu: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir skirti 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą; pagal BK 245 straipsnį ir skirti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laiką, praleista laikiname sulaikyme, t. y. 2 paras, jas prilyginti 4 MGL dydžio baudai. UAB „R“ (duomenys pakeisti) pareikštą 51 696 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. V..

32Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjai – atmesti.

33Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje

34Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog R. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, vieno iš požymio – padarytos didelės žalos valstybei, juridiniam ar kitam asmeniui, ir todėl jį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

35BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

36Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.

37Nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad su nuosprendžiu nesutinkama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir dėl teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, iš šio skundo turinio matyti, kad iš tikrųjų apeliantas nesutinka tik su teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų įvertinimu. Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į kai kurias nustatytas bylos aplinkybes ir tinkamai neįvertino jų visumos. Tačiau teisėjų kolegija visus šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šie teiginiai iš esmės yra deklaratyvūs, prieštarauja bylos medžiagai ir teismo nuosprendžio turiniui. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Priešingai negu teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis. Aptariamoje byloje esantys, taip pat ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad R. V. pareikšti kaltinimai pasitvirtino. Pažymėtina, jog tai, kad prokuroras nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad jos yra nepagrįstos.

38Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnį nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, o būtini padariniai, t. y. didelė žala (turtinė ar neturtinė) valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą, pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Prokuroras, nesutikdamas su R. V. išteisinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad didelės žalos gamtai vertinimas neturi reikšmės vertinant turtinės didelės žalos požymį BK 228 straipsnio 2 dalies aspektu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste padarytos žalos gamtai klausimas yra tiesiogiai susijęs su BK 228 straipsnio dispozicijoje numatyta didele žala. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju siekiant įrodyti didelę žalą padarytą įmonei, galimai nesant kitų ją nulemiančių veiksnių, būtina įrodyti didelę žalą, padarytą gamtai, nes ją turėtų atlyginti įmonė, kuriai žalos gamtai padarymo metu vadovavo išteisintasis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar žala gamtai buvo padaryta, nepriklausomai nuo to, kad išteisintasis R. V. nebuvo kaltinamas už BK 270 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Juo labiau, kad pats didelės žalos gamtai pripažinimas savaime vertinamas neigiamai ir žlugdo reputaciją ir pasitikėjimą įmone, kuri jį padarė.

39Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros 2013 m. rugsėjo 2 d. išvadą, ignoravo joje išdėstytą teiginį, kad beveik 40 procentų į duobę supiltų teršalų dar prieš pradedant jų tvarkymą, jau buvo susigėrę į gilesnius žemės sluoksnius, todėl šis taršos židinys veiks dar ilgai. Be to, teismas nepasisakė dėl Vilniaus universiteto 2013 m. spalio 3 d. išvados, kad aukštas gruntinio vandens laidumas rodo tiesioginį ryšį su taršos židiniu, ir dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. AV-280 sudarytos komisijos išvados, jog neteisėtas nuotekų išpylimas prilyginamas atliekų išpylimui į gamtinę aplinką. Apeliantas įžvelgia tam tikrus prieštaravimus tarp pirmiau minėtų išvadų ir byloje nustatytų aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, minėtas išvadas apeliantas vertina atsietai viena nuo kitos, išskirdamas tik kaltinimui palankias jų frazes, o taip pat atsietai nuo kitų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų.

40Nors, anot apelianto, Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros išvadoje konstatuota, kad dalis teršalų iki jų tvarkymo jau buvo susigėrę į gilesnius žemės sluoksnius, tačiau šią išvadą paneigia kitų specialistų išvados. Bylos medžiaga patvirtina, kad kitų specialistų atliktuose tyrimuose ir pateiktose išvadose aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad nuotekų išpylimas, t. y. sukelta tarša, yra lokalaus pobūdžio ir nėra plačiai išplitusi. Antai, Vilniaus Universiteto Gamtos mokslo fakulteto pateiktame ekspertiniame vertinime Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas dr. K. J. nurodo, kad teritorijos tarša yra lokalaus pobūdžio ir ženklesnės įtakos giliau slūgstantiems vandeningiems horizontams ir nuosėdoms ji neturės. Minimali taršos sklaida už atliekų laidojimo duobės ribų horizontalia kryptimi yra galima, bet ji apsunkinta dėl blogų uolienų filtracinių savybių ir sudėtingos gruntinio vandens dinamikos. Pats taršos pobūdis nėra labai reikšmingas, nes pagrindinės taršos medžiagos nėra priskiriamos prioritetinėms (t. 15, b. l. 92-93). Remiantis ekologijos ir aplinkotyros centro docento dr. S. S. vertinimu, atsirado lokalus organinės ir neorganinės taršos židinys, kuris turėjo įtakos gruntiniams vandenims arti taršos šaltinio, bet dėl vietovės gruntų sunkios granuliometrinės sudėties ji nėra išplitusi plačiau. Toliau skaidantis ir mineralizuojantis organinei medžiagai, tikėtina lokalaus masto nitratinė, nitritinė, fosfatinė paviršinių ir gruntinių vandenų tarša (t. 15, b. l. 94). Aplinkos apsaugos agentūros sudarytos komisijos parengtoje 2014 m. vasario 1 d. pažymoje nurodoma, kad neteisėtas nuotekų deponavimas iškastoje duobėje padarė žalą požeminio vandens cheminei būklei, tačiau, vertinimą atlikusios komisijos narių nuomone, neteisėtas nuotekų deponavimas neturėtų būti traktuojamas kaip didelės žalos padarymas. Šiuo atveju gruntinis vanduo nenaudojamas vartojimui, poveikis žmogaus sveikatai padarytas nebuvo, o tarša paplitusi lokaliame plote. Taip pat pažymima, kad požeminis vanduo deponavimo vietos aplinkoje nėra užterštas nei nitratais, nei fosfatais. Galbūt bėgant metams šių junginių koncentracija požeminiame vandenyje ir padidės, bet tikėtina, kad nitratų ir fosfatų medžiagų koncentracijos dėl jų degradacijos greičių ir sorbcijos iš viso nepasieks tvenkinio pakrantės (t. 15, b. l. 127-134). Atsižvelgiant į tai, galima daryti patikimą išvadą, kad padaryta žala gamtai buvo išskirtinai lokalaus pobūdžio, kuri vėliau atkurta į prieš tai buvusią. Dėl to atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad dalis teršalų prieš pradedant juos tvarkyti jau buvo susigėrę į gilesnius žemės sluoksnius ir padarė nepataisomą žalą gamtai, kuriai atstatyti reikės ne vieno dešimtmečio.

41Apeliaciniame skunde žalos pašalinimo faktas nepagrįstai siejamas su antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolė E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 20, b. l. 40-42) konstatavo, jog žemės sklype, esančiame ( - ), nesimato, kad buvo iškasta duobė, jos ribų, o taip pat nurodytoje vietoje auga žolė, lauko gėlės, būdingos visam žemės sklypui. Taigi iš pirmiau minėto protokolo matyti, kad žalos aplinkai fakto antstolė nenustatinėjo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip neturintis teisinės reikšmės.

42Apeliantas, nesutikdamas su R. V. byloje duotų parodymų vertinimu, taip pat nurodo, kad išteisintojo R. V. parodymus dėl laikino atliekų saugojimo duobėje paneigia apklausti liudytojai P. V. ir A. J., kurie teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) gamybinės atliekos buvo vežamos ir pilamos į gamtinę aplinką, nebuvo jokių tolimesnių planų jas utilizuoti, o paties R. V. duoti parodymai yra tik gynybinė jo pozicija. Taip pat nurodo, kad R. V. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti telefoninio pokalbio metu pasakyti žodžiai „riebalus vežam į duobę, užkasinėjam, nu skandinam ten tokia yra duobė padaryta, skandinam“, taip pat patvirtina, kad išpiltų į aplinką atliekų vėliau nebuvo planuojama utilizuoti.

43Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad liudytojų P. V. ir A. J. parodymai paneigia R. V. parodymus, vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atskleidė išteisintojo ir liudytojų, įskaitant ir P. V. ir A. J., parodymų esmę, juos analizavo, gretino tarpusavyje bei vertino surinktų duomenų kontekste.

44Išteisintasis R. V. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jo tikslas buvo laikinai kaupti nuotekas, sukaupti atitinkamą kiekį riebalų ir vėliau juos parduoti, dėl ko jo vadovaujama UAB „R“ (duomenys pakeisti) gautų didesnį pelną. Šiais išteisintojo R. V. parodymais nėra pagrindo netikėti, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Antai liudytojas P. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam R. V. nurodė nuvykti pas J. K., kuris P. V. turėjo pasakyti, kur reikės iškasti duobę. Susitikus su J. K., pastarasis parodė vietą, kur reikia iškasti duobę. ( - ) buvo iškasta duobė, į kurią buvo vežamos atliekos. P. V. suprato, kad R. V. viską buvo suderinęs su J. K.. Liudytojas A. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, dirbdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo atsakingas už nuotekų tinklų priežiūrą, eksploataciją bei už nuotekų surinkimą. Nuo 2012 m. pavasario iki rudens iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) šulinių bei nusodintuvų buvo imamos susidariusios atliekos ar nuotekos ir UAB „R” (duomenys pakeisti) transportu vežamos bei pilamos ( - ), esančią duobę. Nuotekos buvo nuvežamos į duobę, kur toliau keliavo turinys jam nežinoma. Taigi išanalizavus aukščiau nurodytus liudytojų P. V. ir A. J. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog apie nei apie atliekų išvežimą, nei apie jų palikimą ( - ) esančioje duobėje minėti liudytojai su R. V. nekalbėjo, tolimesnis atliekų likimas jiems buvo nežinomas, o tai vienareikšmiškai neparodo, jog vėliau, surinkus atitinkamą atliekų kiekį, jų neketinta parduoti utilizavimui galimai UAB „RT“ (duomenys pakeisti), kaip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Ketinimą parduoti sukauptus riebalus taip pat patvirtina ir žemiau šioje nutartyje analizuojamos sutarties su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) sudarymo aplinkybės. Atliekų palikimo duobėje ( - ) taip pat nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodoma frazė iš R. V. telefoninio pokalbio su sutuoktine K. B. („riebalus vežam į duobę, užkasinėjam, nu skandinam ten tokia yra duobė padaryta, skandinam“). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien frazė „skandinam“, kaip teigia apeliantas, negali būti aiškinama kaip riebalų išpylimas ir palikimas duobėje visam laikui.

45Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad sutarties su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) sudarymas buvo vienkartinis atvejis, rodantis aptariamo sandorio netikrumą, bei išteisintojo R. V. siekį išpiltas į aplinką atliekas ten palikti visam laikui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apie laikiną atliekų saugojimą duobėje, esančioje ( - ), bei ketinimą jas parduoti patvirtina buvęs preliminarus susitarimas tarp tuometinio UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovo R. V. ir UAB „RT“ (duomenys pakeisti) vadovo H. A., ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. A. parodė, kad medžiaga, atsivežta iš ( - ), buvo skirta utilizavimui ir naudinga UAB „RT“ (duomenys pakeisti), už tai pastaroji mokėjo UAB „R“ (duomenys pakeisti), taip pat liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 19, b. l. 176). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 17 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu H. A. parodė, kad 2012 m. sausio ar vasario mėnesį, UAB „RT“ (duomenys pakeisti) darbuotojai vyko į UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir ėmė mėginius, kuriuos tyrė laboratorijoje, siekiant sužinoti žaliavos kokybę. Tačiau tuo metu dėl žaliavų kokybės ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlytos kainos sutartis nebuvo sudaryta. Vėliau susitiko su R. V. ir kalbėjosi apie žuvies skerdimo atliekų pirkimą. Pokalbio metu minėti asmenys taip pat sutarė dėl pardavimo kainos, t. y. 10 litų už toną žuvies atliekų. Sutartį numatė sudaryti 2012 m. rugsėjo mėnesio antrojoje pusėje, R. V. grįžus iš atostogų. 2012 m. rugsėjo 18 d. H. A. susitiko su R. V. kavinėje „K“ (duomenys pakeisti), esančioje ( - ), ir perdavė jam pirkimo-pardavimo sutarties šabloną be jokių parašų. Dar vėliau, t. y. 2012 m. spalio 15 d., jam paskambino R. V. ir paprašė atsiųsti sutartį pagal seną susitarimą pasirašymui (t. 17, b. l. 155-156). Papildomos apklausos, vykusios 2013 m. sausio 4 d., metu H. A. parodė, kad pasirašė sutartyje, kuri buvo sudaryta 2012 m. spalio 15 d., su nurodyta sutarties data 2012 m. rugsėjo 17 d., nesureikšmindamas nurodytos datos fakto, kadangi jau anksčiau buvo sutaręs su R. V. dėl šios sutarties sudarymo ir jos sąlygų (t. 17, b. l. 159). Ikiteisminio tyrimo metu duotus H. A. parodymus taip pat patvirtina ir 2012 m. lapkričio 11 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-477, kuriame užfiksuota, kad 2012 m. spalio 15 d. R. V. skambino H. A. ir nurodė, kad nori išvežti riebalų atliekas už tokią kainą, kurią yra aptarę anksčiau (t. 3, b. l. 82-85). Taigi visi pirmiau nurodyti duomenys patvirtina išteisintojo R. V. parodymus apie egzistavusį preliminarų susitarimą su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) dėl žuvies atliekų pardavimo, ketinimą šią sutartį sudaryti 2012 m. rugsėjo mėnesį anksčiau aptartomis sąlygomis.

46Apelianto teigimu, didelės žalos padarymą UAB „R“ (duomenys pakeisti) taip pat patvirtina ir kiti R. V. veiksmai, o būtent tai, kad jis būdamas įmonės vadovu nenutraukė sutarčių su abonementu UAB „N“ (duomenys pakeisti), kuris pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Dėl R. V. sprendimo dar labiau padidinti UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų leidžiamus užterštumo parametrus, sutriko UAB „R“ (duomenys pakeisti) valymo įrengimai, dėl ko įmonė patyrė išlaidas įrengiant naują spaudiminę trasą iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir siurblinę, o taip pat išlaidas, sumokant 135 358 Lt mokesčius valstybės biudžetui už viršnormatyvinę taršą 2012 m. nesugebėjus tinkamai išvalyti nuotekų.

47Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2012 m. pavasarį UAB „R“ (duomenys pakeisti) nuotekų valykla veikė netinkamai ir neišvalytos nuotekos patekdavo į aplinką, todėl R. V. iniciatyva buvo atlikti neplaniniai nuotekų valyklos įrengimų remonto darbai, pakeltas taršos mokestis UAB „N“ (duomenys pakeisti). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad būtent dėl išteisintojo R. V. veiksmų UAB „N“ (duomenys pakeisti) naudai susidarė viršnormatyvinė tarša, dėl ko UAB „R“ (duomenys pakeisti) patyrė didelę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

48Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo kaltinamajame akte išdėstytus duomenis, taip pat buvo apklausti apelianto nurodomi liudytojai D. R., J. M., V. D., G. P., R. K., V. S. ir A. Š.. Šių liudytojų parodymai, taip pat kiti išnagrinėti įrodymai išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad minėtų liudytojų parodymuose užfiksuota, jog UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekos patekdavo į UAB „R“ (duomenys pakeisti) siurblinę su padidinta tarša, tačiau apeliantas savo skunde visiškai ignoruoja byloje esančius objektyvius duomenis, kad būtent už šią padidintą taršą UAB „N“ (duomenys pakeisti) buvo pakeltas mokestis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) su UAB „N“ (duomenys pakeisti) 2012 m. gegužės 3 d. sudarė naują geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Išteisintasis R. V. apklaustas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu parodė, kad jam pradėjus eiti UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovo pareigas, buvo perskaičiuotas kiekvienos įmonės, teikiančios nuotekas UAB „R“ (duomenys pakeisti), nuotekų užterštumas. Siekiant gauti didesnį pelną, įmonėm buvo pakeltas taršos mokestis nuo 40 ct iki 60 ct, o UAB „N“ (duomenys pakeisti) mokestis padidintas net tris, keturis kartus (t. 19, b. l. 197-200). Tokius išteisintojo R. V. parodymus patvirtino ir liudytoja S. M., dirbanti UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhaltere, kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonės vadovu pradėjus dirbti R. V., buvo pakeltos paslaugų kainos ir įmonės finansinė padėtis buvo nebloga (t. 19, b. l. 158). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas 2000-2012 m. buvęs UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktorius J. K. taip pat patvirtino, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi pradėjus dirbti R. V., UAB „N“ (duomenys pakeisti) finansinė situacija pablogėjo, kadangi padidėjo išlaidos – 2011 m. už nuotekų valymą buvo mokama 3,26 Lt, o sudarius naują sutartį – 4,27 Lt (t. 19, b. l. 192-193). Dėl to negalima daryti išvados, kad sutartis su UAB „N“ (duomenys pakeisti) UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo finansiškai nenaudinga. Šie byloje esantys duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad R. V., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovu, iš tikrųjų siekė pagerinti šios įmonės finansinę padėtį ir dėjo pastangas dėl didesnio įmonės pelno gavimo. Matyti, kad kainų pakėlimo UAB „N“ (duomenys pakeisti) R. V. ėmėsi įvertinęs situaciją dėl UAB „N“ (duomenys pakeisti) padidintos taršos nuotekų išleidimo, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nesivadovavo R. V. ir P. V. telefoninių pokalbių išklotinėmis, konstatuodamas, jog po šių telefoninių pokalbių neteisėtų veiksmų neatlikta. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog R. V. žalą UAB „R“ (duomenys pakeisti) padarė nenutraukdamas sutarties su UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir priimdamas iš šios įmonės padidintos taršos nuotekas.

49Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įmonės vadovo pareiga įvertinti sudaromų sandorių ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą kyla iš vadovui pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

50Nors byloje ginčo dėl to, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą 2012 metais sumokėjo 135 358 Lt nėra, vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad viršnormatyvinės tarša susidarė būtent dėl UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų ir už jos atsiradimą atsakingas tuo metu UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovu buvęs R. V.. Nėra jokių duomenų apie viršnormatyvinės taršos atsiradimą būtent 2012 metais vien dėl UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų nuotekų, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems duomenims apie viršnormatyvinės taršos susidarymą ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2008-2011 metais, ir mokesčių už viršnormatyvinę taršą nemokėjimu laikotarpiu nuo 2010 iki 2011 metų. Kaltinime apsiribota tik abstrakčia formuluote, kad viršnormatyvinė tarša padaryta 2012 metais, t. y. R. V. einant UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas, dėl UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų, tačiau visiškai neatsižvelgta į aplinkybes, jog ir ankstesniais metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) tokia viršnormatyvinė tarša egzistavo. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra savo 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. RS 2-64 nurodė, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2010-2011 metais už viršnormatyvinę taršą nemokėjo, o 2012 metais už viršnormatyvinę taršą mokėjo 135 358 Lt. Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros 2013 m. birželio 23 d. patikrinimo akto Nr. 43 matyti, 2008-2011 m. mokestiniu laikotarpiu UAB „R“ (duomenys pakeisti) deklaracijose nedeklaruoti teršalai, viršijantys didžiausią išleisti leidžiamą kiekį, todėl mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių nesumokėtas, o tai yra aplinkos taršos nuslėpimo faktas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, UAB „R“ (duomenys pakeisti) vyriausioji buhalterė S. M. taip pat parodė, kad 2013 m. Kėdainių aplinkos apsaugos pareigūnai atliko UAB „R“ (duomenys pakeisti) patikrinimą bei rado neatitikimus pagal 2010 ir 2011 metais pateiktus duomenis dėl mokesčių už aplinkos teršimą. Įmonei paskaičiuotas mokestis, taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių per 2008-2011 metų mokestinius laikotarpius (t. 20, b. l. 34-37). Taigi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad netinkamas taršos apskaičiavimas ir netikslus mokesčių už taršą mokėjimas UAB „R“ (duomenys pakeisti) egzistavo dar iki R. V. tampant įmonės vadovu. Duomenų, kaip susidarė padidintas taršos kiekis ankstesniais metais byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesant jokių konkrečių skaičiavimų, įrodančių, kad viršnormatyvinė tarša 2012 metais susidarė būtent dėl UAB „N“ (duomenys pakeisti) išleidžiamų nuotekų, kaltinimas dėl žalos padarymo už UAB „R“ (duomenys pakeisti) valstybės biudžetui sumokėtą viršnormatyvinę taršą yra neįrodytas. Juo labiau, net ir pripažinus, kad viršnormatyvinės taršos mokestis susidarė vien dėl UAB „N“ (duomenys pakeisti) nuotekų, šioje byloje pirmiau konstatuota, kad už padidintą taršą UAB „N“ (duomenys pakeisti) mokėjo didesnį mokestį. Dėl to negalima daryti išvados, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) išvengė padidinto mokesčio už taršą.

51Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nauja spaudiminė trasa nuo UAB „N“ (duomenys pakeisti) iki ( - ) siurblinės ir nuotekų siurblinė buvo įrengtos nepagrįstai. Tiek pats išteisintasis R. V., tiek apklausti liudytojai V. S., A. Š., G. T. patvirtino, kad nauji įrengimai UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo būtini, kadangi gaunamų nuotekų kiekiui valyklos įrengimai buvo pasenę, juos reikėjo atnaujinti siekiant išvengti nuotekų patekimo į aplinką, remonto darbų. Be to, apeliantas kaltinime apsiriboja nuostoliais, kuriuos UAB „R“ (duomenys pakeisti) galimai patyrė įrengiant naują spaudiminę trasą ir siurblinę, tačiau visiškai neatsižvelgia į aplinkybes, dėl kurių UAB „R“ (duomenys pakeisti) įrengus naują spaudiminę trasą ir siurblinę galėjo sutaupyti lėšų. Tokias aplinkybes patvirtina išteisintojo R. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad nauja siurblinė ( - ) buvo įrengta būtent dėl ypatingai didelių elektros sąnaudų. Taip pat svarbu pažymėti, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) civiliniame ieškinyje R. V. pretenzijų dėl naujos spaudiminės trasos ir siurblinės nepateikė. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje

52Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino R. V. pagal BK 245 straipsnį, šiam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

53Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

54Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi R. V. nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. spalio 12 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. V., 2012 m. spalio 15 d. atvykęs į UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpas ir veikdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu pasirašė sutartį su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) 2012 m. rugsėjo 17 d. data.

55R. V. pareikšto kaltinimo esmė yra tai, kad jis, pasirašydamas 2012 m. spalio 15 d. sutartį su UAB „RT“ (duomenys pakeisti), veikė kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius, t. y. nevykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria jis nuo 2012 m. spalio 12 d. šešiems mėnesiams nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų.

56Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą galutinę išvadą dėl kaltinimo nepagrįstumo.

57Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo procesinę tuo metu buvusio įtariamojo teisę apskųsti teismo nutartį, kuria jis nušalintas nuo pareigų. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymuose nėra tiesiogiai nustatyta, jog nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo, tačiau įvertinus BPK 157 straipsnyje nustatytus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų tikslus, kuriais siekiama, jog būtų nedelsiant užtikrintas greitas ir nešališkas nusikalstamos veikos ištyrimas ir užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, daroma išvada, kad nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų vykdoma nuo šioje nutartyje nurodytos datos, o skundo padavimas aukštesnės instancijos teismui ir aplinkybė, kad nutartis neįsiteisėjusi, nutarties vykdymo proceso neįtakoja. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad preliminarus susitarimas ir aptariamos sutarties sąlygos buvo suderintos dar R. V. einant UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas, pagrįstai sutiko su R. V. versija, kad pasirašydamas aptariamą sutartį pastarasis galvojo, jog veikė UAB „R“ (duomenys pakeisti) naudai, t. y. kad įmonė, vykdydama sutartį gautų daugiau pelno. Pirmiau minėta, kad baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas žino apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, supranta privalomumą jį vykdyti bei sprendimo nevykdymo pavojingumą. Nevykdydamas teismo sprendimo kaltininkas privalo suvokti, kad atlikdamas tam tikrus veiksmus elgiasi neteisėtai. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar R. V., 2012 m. spalio 15 d. atvykęs į UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpas ir pasirašęs sutartį su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) 2012 m. rugsėjo 17 d. data, suprato, kad tą daro neteisėtai ir nevykdo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria R. V. nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. spalio 12 d. Pagal R. V. versiją, minėtą sutartį jis pasirašė, nes sutarties sąlygos buvo suderintos dar 2012 m. rugsėjo mėn. Išteisintojo nurodytą versiją patvirtina pirmiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės, t. y. išteisintojo R. V., liudytojo H. A. parodymai, taip pat 2012 m. lapkričio 11 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-477 užfiksuoti duomenys.

58Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog R. V., pasirašydamas 2012 m. spalio 15 d. sutartį, padarė veiką, žalingą UAB „R“ (duomenys pakeisti) ar kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Juo labiau, šiais R. V. veiksmais nebuvo užkirtas kelias teisingumo vykdymui šioje byloje. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

59Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

60Nagrinėjamu atveju R. V. 2012 m. spalio 15 d. atvykęs į UAB „R“ (duomenys pakeisti) patalpas ir veikdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu pasirašė sutartį su UAB „RT“ (duomenys pakeisti) 2012 m. rugsėjo 17 d. data, nors Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi nuo 2012 m. spalio 12 d. šešiems mėnesiams buvo nušalintas nuo UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų. Pasak apelianto, tai buvo padaryta (UAB „R“ (duomenys pakeisti) interesais, kad įmonė gautų daugiau pelno. Be to, kaip pirmiau buvo konstatuota šioje nutartyje, tarp UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „RT“ (duomenys pakeisti) egzistavo preliminarus žodinis susitarimas dėl aptariamos sutarties sudarymo.

61Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis išteisintojo R. V., liudytojų H. A., A. J., D. B. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad R. V. tuo metu nebuvo suteikti jokie įgaliojimai veikti UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu, tačiau taip pat pagrįstai vadovavosi ir BK 37 straipsniu, kuris nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

62Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-416/2012, 2K-180-693/2015). Vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant klausimą apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis.

63BK 300 straipsnyje numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant dokumentus, disponuojant juo, yra apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos veiklą. Nagrinėjamu atveju R. V. pasirašė sutartį, nors neturėjo tam įgaliojimų. Šių jo veiksmų pasekmės – vykdant sutartį iš aplinkos buvo pašalintos nuotekos. Duomenų, kad R. V. sudarydamas sutartį siekė asmeninių tikslų, nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) įvykdžius sutartį ir išvežus atliekas būtų padaryta žala. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, kuris apima padarytą žalą BK 300 straipsnio 1 dalies norma saugomoms vertybėms, yra nereikšmingas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad R. V. padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, jog atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino R. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip mažareikšmę ir bylą jo atžvilgiu nutraukė.

64Esant visoms išvardytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti nuosprendžio nėra pagrindo.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 3. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R“ (duomenys pakeisti)... 4. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi panaikintas laikinas nuosavybės... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. R. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m.... 7. Be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) neturi įsirengusi... 8. Be to, R. V. tyčia nesiimdamas jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N“... 9. Be to, R. V. žinodamas, kad 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 10... 10. Be to, R. V. žinodamas, kad 2011 m. gegužės 25 d., 2012 m. sausio 5 d., 2012... 11. Be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) į UAB „R“... 12. Be to, R. V. žinodamas, kad 2005 m. gruodžio 15 d. tarp UAB „R“ (duomenys... 13. Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas turtinės... 14. R. V. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą... 15. Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su... 16. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. V.... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duobė buvo iškasta laikinam... 18. Be to, remdamasis Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto... 19. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ( - )... 20. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, taip pat konstatavo, jog... 21. Byloje nustatyta, kad R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio... 22. Atsakomybė pagal BK 245 straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, o iš... 23. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad... 24. Pirmosios instancijos teismas išskirtinai vertino tik R. V. apklausos metu... 25. R. V. 2012 m. spalio 15 d. atgaline data pasirašyta UAB „R“ (duomenys... 26. Teismas, aptardamas specialistų išvadas, jas analizavo tendencingai,... 27. Teismas vertindamas, ar dėl neteisėto gamybos atliekų išpylimo į gamtinę... 28. Apeliantas nesutinka ir su teismo nurodytais teiginiais, kad kaltinimas dėl... 29. Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad R. V. išteisintas pagal BK 245 straipsnį,... 30. Anot apelianto, R. V. tyčia nevykdant teismo sprendimo pasireiškė tuo, jog... 31. Prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26... 32. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą... 33. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas... 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei... 35. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo... 36. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar... 37. Nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad su nuosprendžiu nesutinkama... 38. Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnį nepakanka... 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas Vytauto Didžiojo universiteto... 40. Nors, anot apelianto, Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto... 41. Apeliaciniame skunde žalos pašalinimo faktas nepagrįstai siejamas su... 42. Apeliantas, nesutikdamas su R. V. byloje duotų parodymų vertinimu, taip pat... 43. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad liudytojų P. V. ir A. J. parodymai... 44. Išteisintasis R. V. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jo tikslas buvo... 45. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad sutarties su... 46. Apelianto teigimu, didelės žalos padarymą UAB „R“ (duomenys pakeisti)... 47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2012 m. pavasarį UAB... 48. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo... 49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įmonės vadovo pareiga įvertinti... 50. Nors byloje ginčo dėl to, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) už... 51. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos... 52. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos... 53. Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio... 54. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo... 55. R. V. pareikšto kaltinimo esmė yra tai, kad jis, pasirašydamas 2012 m.... 56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė... 57. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais,... 58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad... 59. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą,... 60. Nagrinėjamu atveju R. V. 2012 m. spalio 15 d. atvykęs į UAB „R“... 61. Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis... 62. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo... 63. BK 300 straipsnyje numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant... 64. Esant visoms išvardytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti nuosprendžio nėra... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą...