Byla 1-141-1020/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, Daivai Kokštaitei, Agnei Strunkytei ir Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam C. C. ir jo gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui, kaltinamajam D. D. ir jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, nukentėjusiajam A. A. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3C. C., ( - ), a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis ( - ), nevedęs, teistas:

4- 2012 m. birželio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 25 MGL dydžio bauda;

5- 2012 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos atidirbti 50 valandų nemokamų darbų globos ir rūpybos valstybinėje įstaigoje ir per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą (2015 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, padarius 3 administracinius teisės pažeidimus, papildomai paskirta pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje). Į bausmės laiką įskaitytas C. C. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. birželio 20 d. iki 2010 m. liepos 29 d. (teistumas išnykęs),

6kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

7D. D. , gim. ( - ), a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis ( - ), vedęs, neteistas,

8kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10A.

11TEISMO NUSTATYTOS BYLOS APLINKYBĖS

12C. C. ir D. D. veikdami kartu, o D. D. esant neblaiviam, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatą šiomis aplinkybėmis: 2016 m. kovo 18 d. apie 5.00 val. bute, esančiame ( - ), C. C., veikdamas kartu su neblaiviu D. D., sudavė nukentėjusiajam A. A. du kartus kumščiais į veidą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant grindų, po to, C. C. prašymu, D. D. padavus tuščią stiklinį butelį, C. C. juo trenkė A. A. į galvą ir taip prapjovė jo kaktą, o A. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, C. C. sudaužytu buteliu trenkė per ranką, tokiais bendrais veiksmais C. C. ir D. D. padarė nukentėjusiajam A. A. dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybines pjautines žaizdas su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu, dešinės akies hemoragiją ir akių vokų poodines kraujosruvas, dėl ko A. A. kaktos dešinėje pusėje, kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje liko nepataisomi randai ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatą. Šiais veiksmais C. C. ir D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

13B. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI

14Kaltinamasis C. C. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis C. C. nurodė, kad kartu su D. D. draugais organizavo D. D. ( - ) šventę, kurioje dalyvavo ir nukentėjusysis A. A. bei jo draugas. Po kurio laiko visi išvyko į klubą, kuriame buvo daug žmonių, todėl nebendravo su visais šventės dalyviais, tai pat ir nukentėjusiuoju. Kai nutarė grįžti į butą, D. D. pasakė, jog išnuomoto buto raktus kažkam atidavė. Atvykus prie buto girdėjosi, kad viduje kažkas vyksta, ilgai beldė į duris, bet atsako nebuvo. Vienu metu iš buto vidaus išgirdo nukentėjusiojo klausimą „ko jūs norit, ko jums reikia?“. Prašė įleisti į butą, nes viduje buvo jo daiktai. Be to, jis jautė atsakomybę už butą, nes butas buvo išsinuomotas jo vardu. Girdėjo, kad buto viduje esantis žmogus prieina prie durų, paklausia, ko nori, ir vėl nueina. Jam sakė, kad ieško rakto, tačiau raktų nukentėjusysis ieškojo apie valandą, be to, apie ieškomą raktą užsiminė ne iš karto, todėl rakto paieškomis jis netikėjo. Be A. A. bute kitų asmenų balsų negirdėjo. Po kurio laiko atsidarė durys, tarpduryje buvo nukentėjusysis su baltomis trumpikėmis, labai supykęs, nenorėjo leisti į vidų. Besistumdant tarpduryje jis, t. y. C. C., nukrito nuo laiptelių į svetainę ir susižalojo koją, jautė didelį skausmą. Atsistojo, prasidėjo muštynės su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jį apdraskė, nuplėšė laikrodį, prakirto lūpą. Jis sudavė nukentėjusiajam 3-5 kartus į veido sritį, negali pasakyti, ar atsirado kraujas, atrodo buvo prakirsta nosis, jo smūgiai randų palikti negalėjo. Nukentėjusysis nugriuvo į tarpdurį visu ūgiu ant laiptų, kambaryje buvo buteliai, netvarka, stiklai, grafinas. Tai įvyko po 2-3 minučių nuo įėjimo į butą. Po to, kai nukentėjusysis nugriuvo, jis nieko nedarė, nekreipė dėmesio į nukentėjusįjį, ieškojo savo daiktų, nuėjo ( - ) kur buvo nukentėjusiojo draugas B. B. su mergina. Įėjęs ( - ) paklausė B. B, kur daiktai, tačiau šis nieko nesakė ( - ), o po 5 minučių išėjo. Mergina pasišalino iš buto ( - ). Rado savo daiktus svetainėje tarp fotelių. D. D. buvo apsvaigęs, todėl paguldė jį ant sofos, pasiėmė daiktus ir išėjo iš buto. Jo sužalota koja buvo ištinusi, skausminga, todėl tos pačios dienos rytą kreipėsi į ( - ) ligoninę, kur kitą dieną koja buvo operuota. Bute buvusią merginą matė 1-2 kartus sporto klube. B. B. parodymai apie mestą stiklinę yra melas. D. D. grumtynėse su nukentėjusiuoju nedalyvavo, kol jis beldė į buto duris, D. D. sėdėjo atsirėmęs į sieną, buvo apgirtęs, todėl užmigo.

15Kaltinamasis D. D. savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos nepripažino. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. D. nurodė, kad įvykio dieną susitiko su draugu M. P. ir tik kartu su juo atvykęs į butą ( - ), suprato, kad draugai surengė šventę ( - ). Po kurio laiko atvyko ir nukentėjusysis A. A. su B. B., o tada visi išvyko į naktinį klubą. Po kurio laiko kartu su C. C. nusprendė grįžti į butą, girdėjo, kad ten kažkas yra, beldėsi, bet durų niekas neatidarė. Laukė už durų apie valandą laiko, belaukiant dėl girtumo buvo ir užmigęs. Su bute esančiais žmonėmis jis nebendravo. Po kiek laiko nukentėjusysis A. A., būdamas tik su trumpikėmis, atidarė duris, tačiau nenorėjo įsileisti. Prasidėjo susistumdymas tarp nukentėjusiojo A. A. ir kaltinamojo C. C.. Jis pats tik stebėjo, minimaliai bandė nutraukti susistumdymą. Šio susistumdymo metu nukentėjusysis krito priekiu į kampą, kuriame buvo 5-6 buteliai. Užėjus į butą, jame buvo netvarka. Iš buto išbėgo B. B. su mergina ( - ). Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Iš kur atsirado kraujo dėmės ant jo, nežino, galbūt klupinėjo pareigūnams vedant jį iš buto ir išsitepė ant laiptų buvusiu krauju.

16Nukentėjusysis A. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam paskambino L. G. ir pakvietė į D. D. šventę. Į butą ( - ) jis atvažiavo su savo draugu B. B., o iš ten visi išvyko į naktinį klubą ( - ). Kiek prisimena, raktai nuo buto buvo pas C. C.. Gavę raktus su mergina ir B. B. grįžo į butą. Praėjus kuriam laikui į butą grįžo C. C. ir D. D., jie, stukseno į duris, tačiau durys buvo užrakintos, o rakto nuo durų nebuvo. Jis kelias minutes ieškojo rakto, kurį rado merginos rankinėje ( - ). Kai atidarė buto duris, pasipylė C. C. smūgiai į veidą, nuo kurių jis nukrito. Kiek kartų bandė stotis, C. C. parblokšdavo jį ant žemės. D. D. buvo užėjęs į buto vidų, bet nieko nedarė. Kaip tiksliai C. C. smūgiavo negali pasakyti. C. C. pastoviai rėkė, prašė ką nors jam paduoti. D. D. padavė C. C. stiklines ir butelį. Stiklinės buvo kelios, C. C. jas metė, viena iš jų tikrai pataikė. Kai C. C. sudavė jam D. D. paduotu tuščiu buteliu, šis sudužo. Buteliu sudavė daugiau nei du kartus. Suduodant smūgius rankomis dengėsi galvą. Buteliu sudavė, kai bandė stotis, negali pasakyti, ar sudavė sudužusiu buteliu. Kai C. C. nubėgo į virtuvę pasiimti peilio, jis pabėgo. Kitų konfliktų jis nematė, bet kitą dieną sutiko B. B., kurio veidas buvo negiliai įpjautas. B. B. sakė, kad ( - ) C. C. įbėgo su peiliu ( - ) ir pasakė visiems iš ten pasišalinti ( - ). Sužalojimai jam buvo padaryti kaktos dešinėje pusėje, kairėje rankoje, kairėje plaštakoje, susiūtos sausgyslės, sužalojimai ant rankos atsirado dengiantis. Po 2017 m. kovo mėn. į medikus daugiau nesikreipė, randai jau susiformavę, juos galima šalinti. Jaučia padarinius iki šiol, aplinkiniai pastebi jo sužalotą veidą. Prašo priteisti 1205 EUR turtinės žalos ir 20 000 EUR neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino tai, kad ilgą laiką, apie 4-5 mėn. nedirbo, gyveno iš tėvų pajamų, negalėjo išeiti iš namų, reikėjo slėpti veidą nuo saulės spindulių, reikės gydymo, kad pašalinti randus. Randų šalinimas daug kainuoja, apie 4000-5000 EUR, valstybės lėšomis jie nėra šalinami. Įvykio metu buvo neblaivus. Nežino, kodėl įvyko konfliktas (t. 3, b. l. 75-78; t. 4, b. l. 38-39).

17Liudytojas B. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vakarą ( - ), buvo klube. Su nukentėjusiuoju A. A. ( - ) pasiūlė merginai važiuoti kartu į butą, kuriame vyko šventė ( - ). Įvykio metu nieko negirdėjo ( - ) į kambarį buvo gal tris kartus buvo atėjęs nukentėjusysis A. A. prašyti raktų. A. A. ilgai ieškojo raktų, jis, t. y. liudytojas B. B., nežino kur buvo raktai nuo buto, mano, kad mergina juos buvo paslėpusi. Vėliau kilo triukšmas, į kambarį įbėgo kaltinamieji, pradėjo ant jo rėkti, kažkas į jį metė stiklinę, mergina pradėjo panikuoti ir dingo. Jis atsidarė miegamojo langą, norėjo išlipti, bet buvo grotos. Kaip kaltinamieji įėjo į butą – nežino, negirdėjo. Bernvakaryje dalyvavę vaikinai nebuvo iš jo draugų rato, žinojo L. G., nukentėjusįjį, buvo matęs D. D.. Duodamas parodymus teisme liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 88-89), kad šviesių plaukų vyriškis metė į jį stiklinę, galbūt pora kartų trenkė, tačiau sužalojimai buvo maži, neturėjo pretenzijų (t. 3, b. l. 111-114).

18Liudytoja J. G., byloje pirmą kartą apklausta 2019 m. birželio 12 d. teisiamajame posėdyje, nurodė, jog (parodymai ir duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 61-64).

19Liudytoja V. M., byloje apklausta po liudytojos J. G. parodymų, nurodė, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindinė tyrėja ir atliko visus tyrimo veiksmus. Tyrimo metu vienas iš įtariamųjų nurodė apie merginą, buvusią bute ( - )., tačiau jos duomenų nenurodė. Jos vardą ir pavardę nurodė tik tyrimo pabaigoje, kai susipažino su bylos duomenimis. Šiai merginai yra skambinusi tik dėl visiškai kitos bylos, kurioje ji buvo nukentėjusiąja dėl turto sugadinimo. Apie šią bylą su J. G. nebendravo (t. 4, b. l. 78-79).

20Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 metais, naktį dirbo Patrulių rinktinėje pagal atskirą planą ( - ), su kolega ir dar vienu ar dviem ekipažais ( - ), stabdė automobilius. Pamatė vaikiną, kuris buvo be viršutinių drabužių. Vaikinas buvo kruvinas, viena iš rankų buvo labai kruvina, perpjauta, jis paprašė pagalbos. Blaivumo netikrino. Vaikinas buvo sąmoningas, paskui buvo nukritęs, ar buvo praradęs sąmonę, nežino. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 112), kad įvykio vietoje buvo vaikino, kuris buvo kruvinas, draugas, pasakojęs, jog jis ir jo draugas, taip pat mergina buvo bute, kai į butą atėjo du vaikinai ir pradėjo juos mušti (t. 3, b. l. 109-110).

21Liudytas E. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vakarą būdamas policijos pareigūnu patruliavo, prie vieno iš kolegų priėjo sužalotas jaunuolis. Pamena, jog sulaikė vieną iš asmenų, buvo nuvykęs į įvykio vietą, ten rado nemažai kraujo, šukių, matėsi, kad vyko grumtynės. Stiklo šukių buvo daug, jam pasirodė, kad ne vieno butelio. Pareigūnas patvirtino posėdyje paskelbtus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu – jog sulaikė D. D., kad ant jo rankų ir drabužių matėsi sukrešėjęs kraujas, bet sužalojimų nebuvo, jog D. D. atsisakė atsakyti į jų klausimus, taip pat ir į klausimą ar dalyvavo muštynėse ( - ) (t. 3, b. l. 110-111; t. 1, b. l. 114-115).

22Liudytojai L. G. ir M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad šventė ( - ), išvažiavo į klubą, bet apie vėlesnius įvykius ir konfliktą bute ( - ), nežino, nes ten nedalyvavo.

23Iš 2016 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad greta buto Nr. 1, esančio ( - ), ties durimis lauke ant slenksčio, taip pat ant durų apdailos vidinės pusės ir durų rankenos, tiek iš vidinės, tiek iš lauko pusės yra raudonos spalvos, panašių į kraują, pėdsakų. Ant durų iš lauko pusės ties rankena yra dvi žymės, kurios galėjo susiformuoti nuo spyrių batais, aukščiau per vidurį yra įdauža, durų apdaila sulindusi į vidų. Ant slenksčio yra sudaužyto butelio šukės, tarp jų daug smulkių dalių, juodos etiketės dalys. Buto viduje, ant stiklinio stalo matyti raudonos spalvos lašai, po stalu yra dvi sudaužytų stiklinių galinės dalys, ties foteliu prie stalo guli virtuvinis peilis, ant žemės guli rankinis laikrodis „Oris“ nuplėštu dirželiu, ant rankenos iš virtuvės pusės miegamojo durų yra raudonos spalvos lašų, kurie primena kraują. Iš įvykio vietos paimta: 4 tušti buteliai – iš svetainės; stiklo šukės – iš koridoriaus; laikrodis su suplyšusia apyranke – iš svetainės ir kt. Įvykio vietos apžiūrą atliko tyrėjas M. K., dalyvavo specialistas T. J. (t.1, b. l. 55-74).

24Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. K. nei įvykio, nei įvykio vietos apžiūros aplinkybių neprisiminė. Liudytoju apklaustas T. J. nurodė prisimenantis, jog apžiūrėtas butas buvo išnuomotas ( - ), įvykio vietoje buvo muštynės, buvo sužeistų, kraujo ir kitų pėdsakų. Pirma versija buvo, jog buvo kompanija ( - ), kažkas nepatiko ir kažką sumušė. Jam ši versija kėlė įtarimų. Įvykio vietoje buvo užfiksuotos galimai kraujo dėmės, prie įėjimo į butą buvo sudaužytas brendžio ar viskio butelis, visas kruvinas, kuriuo greičiausiai buvo sužalotas asmuo ir šis daiktas buvo pagrindinis įrankis. Taip pat buvo akcentuota patalpų apžiūra dėl tuščių alkoholio butelių, siekiant suprasti, kiek alkoholio buvo vartoję čia dalyvavę asmenys. Nepamena, ar be butelių dar buvo kažkas rasta. Parodžius įvykio vietos apžiūros nuotraukas (t. 1, b. l. 64-67), nuotraukoje Nr. 7 matyti butelio kakliukas, šukių nelabai mato. Pamena, jog buvo sudaužytas butelis, dėl kitų daiktų ar šukių buvimo – nepamena. Nuotraukoje Nr. 17 prie peilio yra užfiksuotos stiklinės šukės. Aplink stiklinės šukes kraujo dėmių nebuvo, tarėsi su tyrėju, ką paimti iš įvykio vietos, bet kokias šukes paėmė iš įvykio vietos – gerai nepamena. Teismo posėdyje liudytojui parodžius iš įvykio vietos paimtas šukes, pastarasis nurodė, kad čia tik butelio šukės. Nepamena, ar tai visos šukės, paimtos iš įvykio vietos. Nuotraukose Nr. 16 ir 17 užfiksuotos šukės rastos kambaryje Nr. 1, tai buvo sudaužytos stiklinės šukės, o paimtos ir posėdyje apžiūrėtos šukės yra butelio iš koridoriaus. Nepamena, kaip konkrečiai rinko šukes.

25Iš teisiamajame posėdyje apžiūrėtų daiktų duomenų matyti, kad įvykio vietoje rasto ir paimto tuščio butelio svoris – 484 g., o visų iš įvykio vietos paimtų šukių svoris – 404 g.

26Iš 2017 m. kovo 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(1052)-IS1-1291 matyti, kad buvo identifikuoti du rankų pirštų pėdsakai ant 0,7 l talpos butelio „Jack Daniels“ ir 1 l talpos butelio „Grey Goose vodka“, paimtų 2016 m. kovo 18 d. iš buto ( - ). Nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ant vieno 0,7 l talpos butelio „Jack Daniels“ paliktas D. D. dešinės rankos bevardžiu pirštu (t. 2, b. l. 8-11).

27Iš byloje esančio kaltinamojo D. D. alkoholio kraujyje testo Nr. 18909 ir patikrinimo kvito matyti, kad 2016 m. kovo 18 d., 6.03 val. , D. D. alkoholio koncentracija kraujyje buvo 1,82 promilės (t. 2, b. l. 156).

28Iš 2016 m. birželio 14 d. nukentėjusiojo A. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad A. A. padarytos pjautinės žaizdos kaktoje, kairėje plaštakoje ir kairiame dilbyje su kairės plaštakos II ir IV pirštų tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu. Sužalojimai padaryti pjaunančiais daiktais, galėjo būti padaryti 2016 m. kovo 18 d. ir dėl sausgyslių sužalojimo vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 186-187).

29Iš specialistės V. G. pateiktos 2017 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(1052)-IS1-5081 ir šios specialistės paaiškinimų tyrimo metu matyti, kad:

30- ant pateiktų tirti stiklo šukių, paimtų 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 1, Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu;

31- ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 3, Nr. 4), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant peilio (mėg. Nr. 3, Nr. 4) rastas žmogaus kraujas; asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su C. C. genotipu (tyrimo metu dėl šios išvados specialistė V. G. papildomai paaiškino, kad ant peilio mėginiuose Nr. 3 ir Nr. 4 yra rastas žmogaus kraujas, o kadangi buvo gautas mišrus DNR profilis, todėl nėra galimybės atsakyti kieno kraujas; dominuojantis genotipas pagal vidaus procedūras yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti, kuris sutampa su C. C. genotipu);

32- ant pateikto tirti laikrodžio ORIS, paimto 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), mėginyje Nr. 5 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu; mėginyje Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su C. C. genotipu (tyrimo metu dėl šios išvados specialistė V. G. papildomai paaiškino, kad mėginyje Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, o kadangi buvo gautas mišrus DNR profilis, buvo nustatytas dominuojantis genotipas, kuris sutampa su C. C. genotipu);

33- ant pateikto tirti megztinio, paimto iš įtariamojo D. D., mėginiuose Nr. 9 ir Nr. 11 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant megztinio mėginio Nr. 9, Nr. 11 rastas žmogaus kraujas. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su A. A. genotipu (tyrimo metu dėl šios išvados specialistė V. G. papildomai paaiškino, kad mėginiuose Nr. 9 ir Nr. 11 buvo rasta žmogaus kraujo, o kadangi buvo gautas mišrus DNR profilis, buvo nustatytas dominuojantis genotipas, kuris sutampa su A. A. genotipu); mėginyje Nr. 10 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant megztinio mėginio Nr. 10 rastas žmogaus kraujas; asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su C. C. genotipu (tyrimo metu dėl šios išvados specialistė V. G. papildomai paaiškino, kad mėginyje Nr. 10 rastas žmogaus kraujas, o kadangi buvo gautas mišrus DNR profilis, buvo nustatytas dominuojantis genotipas, kuris sutampa su C. C. genotipu (t. 2, b. l. 13-16; 18-22)).

34Iš specialistės V. B. pateiktos 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. G 3674/2017 (01) matyti, kad A. A. nustatyta:

35- dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybinės pjautinės žaizdos su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu; sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ „RVUL“ 2016 m. kovo 18 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku;

36- dešinės akies hemoragija ir akių vokų poodinės kraujosruvos, kurios RVUL gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2016/6621 nebuvo fiksuotos, tačiau labiausiai tikėtina atsirado kaip kraujo patekėjimas į akių vokus dėl trauminio poveikio į kaktos sritį ir dėl šios priežasties kaip atskiri sužalojimai nėra vertinami;

37- sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sužalojant stiklu (individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį objektą, nenustatyti); atskirai kaktos, kairio dilbio bei daugybinės paviršinės kairės plaštakos žaizdos yra vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairės plaštakos žaizda ties II delnakauliu bei kairės plaštakos IV piršto žaizda – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes šios žaizdos yra su raumenų sausgyslių pažeidimais; nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais (mažiausiai po 1 trauminį poveikį į kaktos dešinę pusę, kairį dilbį, kairės plaštakos II delnakaulio sritį, kairės plaštakos IV piršto sritį bei mažiausiai dar 2 trauminiais poveikiais į kairės plaštakos nugarinį paviršių); sužalojimų, kurie galėjo atsirasti suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintant, nugriuvus ar nukritus, nenustatyta; sužalojimų, kurie galėjo atsirasti pačiam tiriamajam suduodant smūgius, nenustatyta (t. 1, b. l. 194-195).

38Specialistė V. B. (apklausta 2018 m. gegužės 3 d. teisiamajame posėdyje) nurodė, kad nukentėjusiojo neapžiūrėjo, rėmėsi tuo metu turimais dokumentais. Nukentėjusiajam randai turėjo likti visur, kur buvo žaizdos. Siekiant nustatyti, ar dėl sužalojimų, randų sutriko veido mimika, susidarė raukšlės, asimetrija, nevienodumas lyginant su kita puse, reikėtų padaryti papildomą ekspertizę, apžiūrą, to ji nevertino. Nukentėjusysis gali puikiai tiesti pirštus. Pjautinės žaizdos negalėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriūnant ant nesudaužyto butelio, nes butelis yra kietas bukas daiktas, o nukentėjusiojo sužalojimai yra pjautinės žaizdos. Turėjo būti pašalinė jėga (t. 3, b. l. 107-109).

39Iš 2018 m. spalio 12 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 79/2018 (01), matyti, kad A. A. po 2016 m. kovo 18 d. įvykio nustatyti randai: vienas kaktos dešinėje pusėje 10 cm bendro ilgio; du randai 4 cm ir 1,5 cm ilgio kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje; vienas randas kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje 0,7x0,3 cm dydžio; trys randai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 1 cm, 2,5 cm ir 3,3 cm ilgio (randų bei aplinkinių audinių deformacijos nenustatyta, kaktos rando centrinėje dalyje esantis odos – poodžio nenustatytos kilmės standokas darinys nėra vertinamas kaip rando ar aplinkinių audinių deformacija; dėl kaktos rando veido mimika nesutrikusi, audinių asimetrijos nėra; nustatyti randai nepažeidė minėtų kūno sričių motorikos, gyvybinių funkcijų; randų negalima visiškai panaikinti chirurginėmis, kosmetinėmis priemonėmis; randai negali visiškai išnykti savaime; randų negalima visiškai panaikinti terapinėmis priemonėmis; po 2016 m. kovo 18 d. žaidų susidarę randai laikomi nepataisomais – juos galima pakoreguoti, tačiau negalima panaikinti be pėdsakų (t. 3, b. l. 156-159).

40C. BYLOJE IŠTIRTŲ ĮRODYMŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS

41Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.).

42Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

43Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

44Teismas, remdamasis šiomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir iš jų padarė tvirtą išvadą, jog kaltinamieji C. C. ir D. D. turi atsakyti baudžiamojo įstatymo tvarka už nukentėjusiojo A. A. sužalojimą.

45Nagrinėjamoje byloje tiesiogiai konflikte dalyvavę asmenys – kaltinamieji ir nukentėjusysis, įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šie proceso dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymus vertino itin atsargiai, analizuodamas juos ne tik atskirai kiekvieną jų nuoseklumo prasme, bet ir juos lygindamas tarpusavyje. Visgi dėl jų patikimumo teismas sprendė pirmiausia atsižvelgdamas į tai, kiek šių asmenų nurodytas aplinkybes atitinka ir patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – objektyvūs faktiniai duomenys, nesuinteresuotų asmenų – pvz., specialistų išvados ir paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kt.

46Kaltinamieji dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltais neprisipažino, tačiau pripažino buvus konfliktą su nukentėjusiuoju. Abu kaltinamieji teigė, jog po to, kai grįžo iš klubo į butą, kuriame buvo švenčiama ( - ), buto tarpduryje C. C. susistumdė su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis D. D. buvo neblaivus ir susistumdyme nedalyvavo. Tarp kaltinamojo C. C. ir nukentėjusiojo kilo muštynės, nes nukentėjusysis nenorėjo įsileisti į buto vidų. C. C. pripažino, kad ranka sudavė nukentėjusiajam 3-5 kartus į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam galėjo būti prakirsta nosis, bet negalėjo likti jokių randų ir neigė bet kokius smūgius buteliu ar kitais daiktais. Kaltinamieji teigė, jog susistumdymo metu nukentėjusysis krito veidu ant grindų, kuriame buvo buteliai ir galbūt taip galėjo susižaloti.

47Nukentėjusysis tvirtino, kad grįžę iš klubo kaltinamieji beldėsi į duris, tačiau durys buvo užrakintos, o jis neturėjo rakto, todėl iškart durų negalėjo atidaryti. Po to, kai surado raktą ( - ) kartu su liudytoju B. B. buvusios merginos – liudytojos J. G. rankinėje ir atidarė duris, pasipylė kaltinamojo C. C. smūgiai į veidą, nuo kurių jis nukrito. Vėliau pasipylė ir kiti smūgiai, taip pat ir smūgiai į galvą kaltinamojo D. D. C. C. paduotu buteliu bei stikline, nuo ko ir buvo sužalotas taip, jog liko byloje nustatyti randai.

48Iš tokių kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų pirmiausia matomas aiškus prieštaravimas vertinant konflikto pradžios pobūdį. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis teigė, kad buto durys buvo užrakintos, todėl kurį laiką kaltinamieji negalėjo į jį patekti. Nepaisant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nurodomos skirtingos laiko, prireikusio atidaryti duris, trukmės, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis ieškojo buto rakto ir galiausiai atidarė buto duris.

49Apie buto rakto paieškas nurodė ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas B. B., tvirtinęs, jog A. A. net kelis kartus buvo atėjęs ( - ) raktų, nes duris buvo užrakinusi su juo buvusi mergina – liudytoja J. G.. Teisme apklausta liudytoja J. G. teismui davė itin prieštaringus ir jų patikimumo aspektu kritiškai vertintinus parodymus, tačiau nepaneigė galimybės, jog galėjo užrakinti duris ir turėti raktus savo rankinėje. Akivaizdu, jog durys buvo atrakintos ir kaltinamieji pateko į butą, taigi nėra ginčo, kad nukentėjusysis atrakino buto duris.

50Šios aplinkybės kontekste teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip nelogiškus kaltinamųjų parodymus apie konflikto pradžios priežastį, neva nukentėjusysis nenorėjo įsileisti į butą kaltinamųjų, todėl tarpduryje kilo susistumdymas ir muštynės. Pats faktas, kad nukentėjusysis atrakino duris, rodo, jog bent jau durų atrakinimo momentu nukentėjusysis neprieštaravo kaltinamųjų patekimui į butą, nes priešingu atveju buto durų atrakinęs nebūtų. Taigi, priešingai nei teigia kaltinamieji, nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo užstoti kelio ar kitaip trukdyti kaltinamiesiems patekti į butą. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie iškart po buto atrakinimo pasipylusius kaltinamojo C. C. smūgius patvirtina ne tik objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys bei kraujo pėdsakų vietos greta buto durų, bet netiesiogiai ir faktas, jog buto durys iš lauko pusės buvo apgadintos. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą: „ant durų iš lauko pusės ties rankena yra dvi žymės, kurios galėjo susiformuoti nuo spyrių batais, aukščiau per vidurį yra įdauža, durų apdaila sulindusi į vidų“ (t. 1, b. l. 56).

51Be to, apie C. C. pyktį dar iki buto atrakinimo liudija ir jo paties parodymai, jog jis buvo susinervinęs dėl to, kad negalėjo patekti į butą (kaltinamasis C. C. teisme teigė: „Aš nesupratau, kad nukentėjusysis ieško rakto. Aš netikėjau <...>. Aš buvau suirzęs, susinervavęs. Mano bloga emocija buvo dėl paliktų daiktų <...>, kai atrakino duris, aš tiesiu taikymu bandžiau įeiti, sakiau, kad man reikia įeiti“ (t. 4, b. l. 44)).

52Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie kilusį kaltinamųjų pyktį ir agresyvius veiksmus dar iki to laiko, kai nukentėjusysis atrakino buto duris. Be to, iš liudytojo B. B. bei J. G. parodymų matyti, jog agresyvaus pobūdžio veiksmai tęsėsi ir po smurtinių veiksmų nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu.

53Iš liudytojo B. B. parodymų matyti, jog jau po to, kai buvo sumuštas nukentėjusysis, ( - ) įbėgo kaltinamieji, pradėjo ant jo rėkti, kažkas į jį metė stiklinę, mergina pradėjo panikuoti ir dingo. Jis atsidarė ( - ) langą, norėjo išlipti, bet buvo grotos. Šis liudytojas teigė, kad fizinis smurtas buvo vartotas ir jo atžvilgiu, tačiau dėl to pretenzijų niekam nereiškė, nes sužalojimai nebuvo rimti. Liudytoja J. G. taip pat pripažino, jog kilo barnis, buvo išsigandusi, todėl pabėgo iš buto. Pabrėžtina, kad vertindamas šių liudytojų parodymus teismas atsižvelgė į aplinkybes, jog liudytojas B. B. buvo nukentėjusiojo draugas, o liudytoja J. G. teisme buvo apklausta tik po to, kai apie ją buvo sužinota iš kaltinamojo C. C. ir jau po jos bendravimo su kaltinamuoju. Duodama parodymus teisme ši liudytoja aiškiai bandė sumenkinti kaltinamųjų kaltę ir duoti jiems naudingus parodymus, siekdama parodyti nukentėjusiojo agresyvumą įvykio vakarą. Visgi jos parodymų nepatikimumą aiškiai parodė ne vienas objektyvus faktas. Pvz. pirmą kartą duodama parodymus šioje byloje tik teisme ji iškart žinojo apie nagrinėjamą įvykį, tariamai iš tyrėjos, nors pastaroji nurodė, jog niekada apie šį įvykį su J. G. nekalbėjo ir yra bendravusi tik apie visiškai kitą bylą, kurioje J. G. buvo nukentėjusioji; J. G. nuo pat parodymų pradžios, dar laisvo pasakojimo metu akcentavo nukentėjusiojo agresyvumą, teigdama, kad su juo būtent dėl jo agresyvumo nebendravo, ir ( - ) buvo su kitu vaikinu, tačiau aiškiai atpažino ne tą asmenį (nurodė į salėje buvusį kaltinamąjį D. D., nors iš kitų įrodymų akivaizdu, jog tai buvo visiškai kitas asmuo – ( - ) B. B.); liudytoja teigė, kad nukentėjusysis buvo agresyvus ( - ), kas aiškiai prieštaravo jos paaiškinimams ( - ). Liudytoja J. G. lygiai taip pat prieštaringai pasakojo ir apie jos pasišalinimo iš buto aplinkybes ( - ), o galiausiai, perskaičius B. B. parodymus, pripažino, kad kilo konfliktas, ji buvo išsigandusi ir būtent todėl pasišalino iš buto.

54Liudytojo B. B. parodymus patvirtino ir byloje niekaip nesuinteresuota liudytoja N. R., kuri nurodė, kad įvykio vietoje buvo vaikino, kuris buvo kruvinas (nukentėjusiojo), draugas, kuris pasakojo, jog jis ir jo draugas, o taip pat ir mergina, buvo bute, kai į butą atėjo du vaikinai ir pradėjo juos mušti.

55Taigi iš jau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog kaltinamųjų agresyvaus pobūdžio veiksmai sekė ir po nukentėjusiojo A. A. sumušimo, o tai teismui leidžia atmesti kaltinamųjų versiją apie tariamą nukentėjusiojo trukdymą patekti į butą bei patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie iškart po buto durų atidarymo C. C. jam suduotus smūgius.

56Tokių aplinkybių ir pateikto kaltinimo dėl chuliganiškų konflikto paskatų kontekste, teismas sutinka su nukentėjusiojo pozicija, kad byloje nagrinėjamas konfliktas kilo ne be jokios priežasties, kaip nurodyta kaltinime, o dėl to, jog kaltinamieji buvo priversti laukti ir tam tikrą laiką nebuvo įleidžiami į butą. Tokią išvadą patvirtina tiek kaltinamųjų paaiškinimai apie beldimąsi ir laukimą už durų (C. C. paaiškinimai apie tai, jog dėl to buvo susinervinęs), tiek nukentėjusiojo parodymai apie susiklosčiusio konflikto priežastis: „<...> visas įvyko dėl to, kad mes neatidarėme tų durų, nes iš pradžių nesuradome rakto, jie gal suprato, kad mes nenorime jų įleisti“ (t. 3, b. l. 76); “<…> gal jiems atrodė, kad nenorime jų įleisti” (t. 4, b. l. 40).

57Iš byloje surinktų objektyvių duomenų – įvykio vietoje rastų stiklo šukių, tuščių butelių, ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio, teismas atmeta ir kaltinamųjų versiją apie galimą nukentėjusiojo susižalojimą krentant veidu ant stiklo šukių ir pan. Byloje surinkti objektyvūs duomenys leidžia teismui spręsti ne apie kaltinamųjų, o apie nukentėjusiojo parodymų patikimumą dėl įvykio aplinkybių.

58Įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs specialistas T. J. teisme teigė, kad greta buto durų buvo rastos kraujo dėmės, taip pat sudaužytas ir kruvinas tuščias butelis, kuriuo, kaip manė jau įvykio vietoje, buvo sužalotas asmuo, todėl šį daiktą vertino kaip pagrindinį tiriamo nusikaltimo įrankį.

59Tokią tyrimo, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo nurodytą įvykio versiją visiškai patvirtina ir 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. G 3674/2017 (01), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam konstatuoti kaktos, kairio dilbio ir plaštakos daugybiniai pjautiniai sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.

60Kaltinamojo C. C. gynėjas, analizuodamas nukentėjusiojo parodymus apie padarytus sužalojimus, teigė, kad pirminės apklausos metu nukentėjusysis A. A. pats pripažino, jog po C. C. spyrio į duris jis pargriuvo ant stiklų, o tai, pasak gynybos, leidžia daryti prielaidą apie galimą paties nukentėjusiojo susižalojimą. Su tokia gynybos pozicija teismas nesutinka, nes gynybos akcentuotuose pirminiuose nukentėjusiojo parodymuose, nukentėjusysis pakankamai detaliai ir aiškiai nurodo ne tik apie spyrį į duris ir kritimą ant stiklų, bet ir apie C. C. paimtą tuščią viskio butelį „Jack Daniel‘s“ , kuriuo kaltinamasis jam daužė per galvą, rankas ir kitas kūno vietas.

61Teismas pabrėžia, jog byloje pateiktoje ir jau minėtoje specialisto išvadoje aiškiai konstatuota, kad tokių sužalojimų, kuriuos nukentėjusysis galėjo pasidaryti krisdamas arba pats suduodamas smūgius, nenustatyta. Teismo posėdyje šią išvadą pateikusi specialistė V. B. patvirtino tokią išvadą ir paaiškino, kad tokius sužalojimus galėjo lemti tik pašalinė jėga. Pasak specialistės, minėti sužalojimai buvo skirtingose vietose ir paviršiuose, todėl be pašalinio poveikio galėtų atsirasti nebent nukentėjusiajam pačiam vartantis ant stiklo šukių.

62Apie tokią įvykių eigą nepasakojo nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji, be to, toks nukentėjusiojo elgesys būtų visiškai nelogiškas, tad vienintelė tokių sužalojimų galimybė – nukentėjusiojo pateikta įvykio versija apie C. C. suduotus smūgius buteliu, kuris dužo nuo vieno iš smūgių į galvą.

63Jau minėtoje specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad be mažiausiai vieno trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę, buvo nustatyti ir trauminiai poveikiai į kairį dilbį, kairės plaštakos II delnakaulio sritį, kairės plaštakos IV piršto sritį bei mažiausiai dar 2 trauminiai poveikiai į kairės plaštakos nugarinį paviršių. Teismo vertinimu, tokia sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad suduodant smūgius į galvą, jis bandė apsaugoti galvą rankomis.

64Be jau minėtų duomenų, kuriuos teismas laiko objektyviais įvykio aplinkybių įrodymais, nukentėjusiojo atžvilgiu vartotus smurtinius veiksmus patvirtina ir duomenys, surinkti tiriant galimus nusikaltimo įrankius. Antai, iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(1052)-IS1-5081 ir šią išvadą pateikusios specialistės paaiškinimų matyti, kad ant ištirtų stiklo šukių, paimtų apžiūrint įvykio vietą, buvo rasta kraujo, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Duodamas parodymus, nukentėjusysis teigė, kad pabėgo iš įvykio vietose tik tuomet, kai C. C. atsitraukė nuo jo nubėgdamas į virtuvę pasiimti peilį. Ant įvykio vietoje rasto peilio, buvo aptiktas ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir tokių, kurio dominuojantis genotipas sutampa su kaltinamojo C. C. genotipu.

65Šiuo atveju aktualus ir įvykio vietoje rastas kaltinamajam C. C. priklausantis laikrodis ORIS. Ant jo specialistai rado kraujo pėdsakus, kurio genotipas sutampa su nukentėjusiojo genotipu, taip pat kitus biologinius pėdsakus, kurių genotipas sutampa su kaltinamojo C. C. genotipu. Kaltinamasis C. C. teigė, kad šį laikrodį pametė grumtynių su nukentėjusiuoju metu. Tokia aplinkybė visiškai tikėtina, tačiau niekaip nepaneigia nukentėjusiojo nurodytų ir objektyviais įrodymais patvirtintų aplinkybių apie kaltinamojo C. C. suduotus smūgius buteliu, kurį kaltinamajam padavė kaltinamasis D. D..

66Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pastebi, jog nukentėjusiojo parodymai apie kaltinamojo D. D. dalyvavimą įvykio metu buvo visiškai kitokie nei apie kaltinamąjį C. C.. Iš nukentėjusiojo parodymų analizės matyti, kad jis niekaip nesiekė sureikšminti ar sustiprinti kaltinamojo D. D. vaidmens konflikto metu. Atvirkščiai, nukentėjusysis ne kartą nurodė, kad D. D. tiesiogiai jam nieko nedarė ir jokių smurtinių veiksmų neatliko. Pagal nukentėjusiojo paaiškinimus, kaltinamasis D. D. buvo kartu su C. C. ir darė tai, ko prašė C. C., padavė jam butelį ir stiklines, kuriomis C. C. žalojo nukentėjusįjį, bei niekaip nepadėjo nukentėjusiajam.

67Taip nukentėjusiojo apibūdintą kaltinamojo D. D. dalyvavimą padarant nusikaltimą patvirtina ir iš įvykio vietoje paimto D. D. megztinio tyrimas. Ant šio daikto buvo rasta kelios tyrimo metu ištirtos dėmės, kuriose aptikta biologinių pėdsakų, kurių dominuojantys genotipai sutampa tiek su nukentėjusiojo, tiek su kaltinamojo C. C. genotipu. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, jog pagal policijos pareigūno E. Z. parodymus, sulaikant D. D., ant jo rankų ir drabužių matėsi sukrešėjęs kraujas, bet sužalojimų nebuvo. Pats D. D. atsisakė atsakyti į pareigūnų klausimus, taip pat ir į klausimą ar pats dalyvavo muštynėse. Be to, E. Z. savo tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 53) nurodė akivaizdžiai matęs, jog D. D. buvo apsvaigęs ir šia prasme patvirtino kaltinamųjų parodymus, apie tai, kad D. D. įvykio metu buvo neblaivus (šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys kaltinamojo D. D. alkoholio kraujyje testo duomenys (t. 2, b. l. 156)).

68Remdamasis visų šių jau aptartų parodymų analize, teismas neturi jokio pagrindo netikėti ta objektyviais įrodymais patvirtinta ir jau aptarta bei nuoseklia nuo pat tyrimo pradžios duotų nukentėjusiojo parodymų dalimi, kuria pastarasis teigė, jog kaltinamasis C. C. smūgius sudavė būtent tuo buteliu, kurį, C. C. paprašius, padavė D. D..

69Visgi dėl nukentėjusiojo parodymų apie į jį mestas stiklines, kurias C. C., kaip ir butelį, galimai padavė D. D., teismas tegali daryti prielaidą, o ne tvirtą išvadą. Teismas jau pasisakė, kad vertindamas nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymus gali jais remtis tik tiek, kiek juos patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys. Teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų nepakanka daryti išvadai, jog D. D. padavė kaltinamajam C. C. ir kelias tuščias stiklines, kurias C. C. sudaužė į A. A. galvą, kaip nurodyta pateiktame kaltinime. Teismas pastebi, kad šioms aplinkybėms tirti byloje buvo atliekami papildomi tyrimo veiksmai, apžiūrėtos įvykio vietoje surinktos stiklo šukės ir apklausti įvykio vietoje dalyvavę pareigūnai. Iš šių tyrimo veiksmų ir įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priede esančių nuotraukų analizės nebuvo surinkta jokių duomenų, liudijančių apie tai, kad konflikto vietoje prie įėjimo į butą būtų sudaužytų stiklinių pėdsakų. Tiek iš įvykio vietos nuotraukų, tiek iš specialisto paaiškinimų matyti, kad toje vietoje, kurioje buvo naudoti smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo tik sudužusio viskio butelio šukės. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuoti duomenys tik apie stiklinių šukes, rastas greta peilio bei kambaryje, bet šioje vietoje pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jis nebuvo mušamas. Pastebėtina, kad apie stiklinių daužymą tyrimo pradžioje nepasakojo ir pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 76-77). Kaip sudužusios stiklinės atsirado šioje vietoje, iš byloje surinktų įrodymų tvirtų išvadų daryti negalima. Teismas negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir kaltinamųjų kaltės prielaidomis ar galimais spėjimais, todėl šias aplinkybes iš pateikto kaltinimo šalina.

70Labai panašiai teismas vertina ir kaltinimo dalį dėl C. C. veiksmų suduodant nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis. Pagal byloje nagrinėjamą kaltinimą, C. C. tik atidaręs buto duris sudavė du kartus kumščiais į veidą, po to gulinčiam nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais į galvos sritį ir ne mažiau kaip šešis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, po to tris kartus trenkė A. A. į galvą buteliu ir taip prapjovė jo kaktą, o A. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, C. C. sudaužytu buteliu dar trenkė per ranką. Pagal tokią kaltinimo formuluotę C. C. be smūgių buteliu nukentėjusiajam A. A. sudavė dar 6 smūgius kumščiais į veidą ir nemažiau kaip 6 kartus spyrė koja, t. y. be smūgių buteliu sudavė dar 12 smūgių.

71Teismas, išanalizavęs byloje ištirtus duomenis, konflikto dalyvių parodymus ir specialistų išvadas, negali daryti išvados, kad toks inkriminuotas smūgių skaičius rankomis ir kojomis yra įrodytas ir tikslus. Visų pirma, pastebėtina, kad specialistų atliktu nukentėjusiajam padarytų sužalojimų tyrimu ir pateikta išvada buvo nustatytas tik pjautinių, t. y. aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu suduotų trauminių poveikių skaičius (jų pagal specialisto išvadą galėjo būti šeši).

72Iš byloje duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis buvo nuoseklus dėl to, kad prieš pirmąjį smūgį buteliu, t. y. iškart po to, kai jis atidarė duris, pasipylė smūgiai, ir iškart po pirmo smūgio jis parkrito ant žemės. Tiesa, pirmosios apklausos metu 2016 m. kovo 18 d. nukentėjusysis nurodė, jog prieš smūgius rankomis ir kojomis, C. C. spyrė į duris, kad jis nuo to parkrito, o po to pasipylė smūgiai rankomis ir kojomis (t. 1, b. l. 76-77). Visgi apklaustas jau po kelių dienų, t. y. 2016 m. kovo 24 d., o taip pat ir vėliau, nukentėjusysis neminėjo apie spyrį į duris, bet detalizavo smūgius rankomis ir kojomis, nurodydamas apie du smūgius rankomis, nuo kurių jis pakrito, vėliau dar ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir ne mažiau kaip šešis smūgius koja (t. 1, b. l. 79-81). Kaltinamajame akte inkriminuotas smūgių skaičius atspindi būtent šiuos nukentėjusiojo parodymus, nors jokių kitų duomenų apie būtent tokių suduotų smūgių skaičių rankomis ir kojomis byloje nėra. Apklaustas teisiamajame posėdyje 2018 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis taip pat nurodė apie suduotus du smūgius į veidą, nuo kurių jis nukrito, o vėliau sekusius smūgius rankomis, kojomis, stiklinėmis ir buteliu. Šios apklausos metu nukentėjusysis tiksliai nenurodė, kiek smūgių rankomis ir kojomis jam buvo suduota (t. 3, b. l. 75-78). Dar kartą apklaustas 2019 m. gegužės 20 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis taip pat nurodė apie suduotus smūgius į veidą („<...> atidariau duris. Pasipylė smūgiai <...>“; „Pirmiausia smūgiai buvo rankom į veido sritį. Kritau“; (t. 4, b. l. 39). Pastebėtina, kad šios apklausos metu, nukentėjusysis net kelis kartus papasakojęs apie smūgius, o vėliau apie kitas aplinkybes (pvz. apie likusius randus, patirtą žalą ir pan.) ir dar mažiausiai tris kartus teismui grįžus prie aplinkybių apie suduotus smūgius, nei kart nenurodė apie smūgius koja – po parodymų apie smūgius ranka, nukritimą, pasakojo tik apie smūgius buteliu (t. 4, b. l. 39-40).

73Apklausti ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis D. D., tiek C. C. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis nukrito ant žemės po kaltinamojo C. C. smūgio kumščiu į veidą, nors, priešingai nei teigė nukentėjusysis, kad dar iki šio C. C. smūgio, nukentėjusysis taip pat sudavė C. C., kad kaltinamasis susistumdymo metu susižalojo koją ir pan. (D. D.: „jie pradėjo stumdytis <...> pradėjo kumščiuoti vienas kitam <...> pirmas smūgį sudavė C. C. <...> vienu momentu A. A. kaip ir užgulė C. C., po to C. C. sušuko ir priklupo <...> atsistojo ir sudavė smūgį A. A. į galvos sritį nuo smūgio A. A. parkrito <...>“ (t. 2, b. l. 118); C. C.: „<...> vaikinas man vėl vieną kartą kumščiu bandė suduoti į veidą, <...>, tada aš tam vaikinui antrą kartą kumščiu sudaviau į veido sritį <...> nuo smūgio vaikinas nukrito <...>“ (t. 2, b. l. 33-34).

74Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji davė labai panašius parodymus apie smūgius nukentėjusiajam iki jo nugriuvimo. Abu jie teigė, kad iki nukentėjusiojo nugriuvimo buvo abipusiai smūgiai, o po nukentėjusiojo nugriuvimo daugiau smūgių nebuvo (t. 4, b. l. 41-46).

75Taigi kaltinime inkriminuota aplinkybė dėl dviejų kaltinamojo C. C. smūgių nukentėjusiajam į veidą ir nukentėjusiojo nukritimo po C. C. smūgių, yra patvirtinta tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymais. Visgi dėl kitų nukentėjusiojo nurodytų smūgių rankomis ir kojomis teismas negali daryti tvirtų išvadų iš esmės remdamasis tik nukentėjusiojo parodymais, kurie būtent dėl šių aplinkybių nebuvo tvirti ir nuoseklūs. Todėl aplinkybes („po to (turima omenyje – po 2 smūgių į galvą, nuo kurių nukentėjusysis nukrito – aut. Past.) C. C. gulinčiam A. A. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais į galvos sritį ir ne mažiau kaip šešis kartus spyrė į įvairias kūno vietas“) teismas iš kaltinimo šalina, kaip neįrodytas.

76Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje jis negalėjo tiksliai nurodyti dėl jam suduotų smūgių buteliu skaičiaus. Antai, apklausiamas 2018 m. balandžio 17 d. teigė, jog buvo daugiau nei du smūgiai buteliu, o šis sudužo tik po antro smūgio. 2019 m. gegužės 20 d. teisiamajame posėdyje teigė, kad butelis sudužo po 3 smūgio. Tokie jo parodymai, turint omenyje ir specialisto išvadą, kurioje konstatuotas ne mažesnis nei šešių trauminių poveikių stiklu skaičius, teismui neleidžia daryti kategoriškų išvadų ir tiksliai nustatyti, kiek tiksliai smūgių buteliu C. C. sudavė A. A. ir patvirtinti kaltinime nurodytą aplinkybę, jog C. C. stikliniu buteliu būtent tris kartus trenkė A. A. į galvą, o A. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, C. C. sudaužytu buteliu trenkė per ranką.

77Iš specialisto išvados Nr. G 3674/2017 (01) matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Specialisto išvada aiškiai rodo, jog mažiausiai po vieną trauminį poveikį (suduota smūgių) į kaktos dešinę pusę, kairį dilbį, kairės plaštakos II delnakaulio sritį, kairės plaštakos IV piršto sritį bei mažiausiai dar 2 trauminiais poveikiais į kairės plaštakos nugarinį paviršių (t. 1, b. l. 194-195). Tokia išvada, turint omenyje ir nukentėjusiojo parodymus, leidžia daryti kategorišką išvadą tik apie mažiausiai vieną tiksliai į galvą pataikytą smūgį buteliu ir kitus smūgius buteliu, kurie tik galėjo būti taikomi į galvą, bet kliudė įvairias kairės rankos vietas. Atsižvelgiant į tai, jau minėtas kaltinimo aplinkybes apie smūgius buteliu teismas tikslina, tiek kiek tai nesunkina kaltinimo ir šioje kaltinimo dalyje konstatuoja kaip nustatytą aplinkybę tai, jog D. D. padavus tuščią stiklinį butelį, C. C. juo sudavė A. A. į galvą ir taip prapjovė jo kaktą, o A. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, C. C. sudaužytu buteliu sudavė per ranką.

78Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad kaltinamasis C. C. buvo supykęs, o kai nukentėjusysis atrakino duris iškart ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų, todėl kaltinamojo paaiškinimai apie tuo metu kilusį susistumdymą, A. A. veiksmus, dėl kurių jis suklupo, patyrė traumą, pametė laikrodį, niekaip nekeičia teismo jau konstatuotų išvadų, jog šioje situacijoje būtent kaltinamasis C. C. puolė nukentėjusįjį, todėl ir yra atsakingas už jo smurtiniais veiksmais sukeltus padarinius.

79Byloje esančia ir ištirta 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. G 3674/2017 (01), taip pat 2018 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu Nr. PEKG 79/2018 (01), nustatyta, kad nukentėjusiajam A. A. po jam suduotų smūgių 2016 m. kovo 18 d. įvykio metu ir padarytų sužalojimų, kurie patys savaime visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, liko randai. Teismui nėra jokio pagrindo nesutikti su ekspertizės aktu pateikta išvada, jog po 2016 m. kovo 18 d. žaizdų susidarę randai laikomi nepataisomais (randai negali visiškai išnykti savaime, jų negalima visiškai panaikinti terapinėmis priemonėmis; juos galima pakoreguoti, tačiau negalima panaikinti be pėdsakų (t. 3, b. l. 156-159)). Šios aplinkybės byloje neginčija ir proceso dalyviai, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Nagrinėjamoje byloje itin svarbu nustatyti proceso dalyvių skirtingai vertinamą klausimą, ar šie randai subjaurojo nukentėjusiojo kūną. Teismas šį klausimą aptars analizuodamas jau nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą ir veikų kvalifikaciją.

80Apibendrinus visas teismo išvadas dėl byloje inkriminuotų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, jog byloje įrodytomis pripažintos šios faktinės aplinkybės:

812016 m. kovo 18 d. apie 5.00 val. bute, esančiame ( - ), C. C., veikdamas kartu su neblaiviu D. D., sudavė nukentėjusiajam A. A. du kartus kumščiais į veidą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant grindų, po to C. C. prašymu D. D. padavus tuščią stiklinį butelį, C. C. juo trenkė A. A. į galvą ir taip prapjovė jo kaktą, o A. A. pabandžius kaire ranka uždengti veidą ir galvą, C. C. sudaužytu buteliu trenkė per ranką, tokiais bendrais veiksmais C. C. ir D. D. padarė nukentėjusiajam A. A. dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybines pjautines žaizdas su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu, dešinės akies hemoragiją ir akių vokų poodines kraujosruvas, dėl ko A. A. kaktos dešinėje pusėje, kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje liko nepataisomi randai.

82D. TEISINIS NUSTATYTŲ APLINKYBIŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKACIJA

83Pagal byloje nagrinėjamą kaltinimą C. C. ir D. D. iš esmės kaltinami tuo, kad veikdami kartu kaip bendrininkai dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nepataisomai subjaurojant jo kūną.

84Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia iš esmės tris pagrindinius nustatytų veiksmų teisiniam vertinimui svarbius klausimus: t. y. ar C. C. ir D. D. veikė kartu kaip bendrininkai; ar nustatytais veiksmais sukelti sužalojimai iš tiesų nepataisomai subjaurojo nukentėjusiojo kūną; ar nustatyti sužalojimai padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

85Dėl bendrininkavimo

86Byloje nustatyta ir šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A. tiesiogiai naudojo tik vienas iš kaltinamųjų, t. y. C. C.. Visgi, kaip jau minėta ir nustatyta, kaltinamasis C. C. smūgius sudavė buteliu, kurį C. C. paprašius, padavė D. D.. Pagal nukentėjusiojo paaiškinimus, konflikto metu kaltinamasis D. D. buvo kartu su C. C. ir darė tai, ko prašė C. C..

87Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išankstinis ar staiga kilęs, išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-475/2012).

88Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamasis D. D., net ir veikdamas ženkliai pasyviau nei C. C., puikiai suprato, ką daro C. C.. Paduodamas kaltinamajam C. C. butelį, kuriuo buvo vartojamas smurtas, jis pritarė kaltinamojo C. C. veiksmams, taigi suvokė, jog bendrai su C. C. dalyvauja smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu, tą darant itin pavojingu būdu, t. y. suvokė savo ir bendrininko pavojingų veiksmų pobūdį.

89Formuojamoje teismų praktikoje, esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016). Atsižvelgiant į tai, nepaisant skirtingo kaltinamųjų aktyvumo padarant nusikalstamą veiką (kuris yra itin reikšmingas parenkant bausmę), pastarųjų veikos kvalifikuotinos analogiškai. Dėl nukentėjusiojo kūno subjaurojimo ir sužalojimų kvalifikacijos

90Nagrinėjamoje byloje pirminis kaltinimas kaltinamiesiems buvo pareikštas atsižvelgiant į specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus, t. y. dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybines pjautines žaizdas su II ir IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu, dešinės akies hemoragiją ir akių vokų poodines kraujosruvas, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

91Toks nustatytų sužalojimų pobūdis lemia nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnį. Visgi bylą nagrinėjant teisme gavus 2018 m. spalio 12 d. ekspertizės aktą Nr. PEKG 79/2018 (01), t. y. nustačius, kad A. A. po 2016 m. kovo 18 d. įvykio buvo padaryti nepataisomi randai, prokurorė paprašė pakeisti kaltinimą ir pripažinti, jog nustatyti nepataisomi randai yra bjaurojantys nukentėjusiojo kūną, todėl kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

92Pagal BK 135 straipsnio nuostatas, sunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko, konstatuojamas ir tuomet, kai nustatoma, jog buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

93Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokį sutrikdymą apibūdina du elementai: pirma – subjaurotas kūnas ar jo dalis (tai nustato teismas, vadovaudamasis estetiniais ir panašiais kriterijais), ir antra – subjauroto kūno ar jo dalies nepataisomumas. Nepataisomumo kriterijui nustatyti reikalingos specialios medicininės žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos specialistų išvadomis ir paaiškinimais (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2013).

94Šiuo atveju sužalojimų nepataisomumas konstatuotas jau minėtu 2018 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu Nr. PEKG 79/2018 (01), tačiau ar nukentėjusiojo kūnas subjaurotas, turi nuspręsti teismas, kaip minėta, vadovaudamasis estetiniais ir panašiais kriterijais.

95Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo kūne dėl padarytų sužalojimų konstatuoti šie randai:

96-

97vienas kaktos dešinėje pusėje (10 cm ilgio);

98-

99du randai 4 cm ir 1,5 cm ilgio kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje;

100-

101vienas randas kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje 0,7x0,3 cm dydžio;

102-

103trys randai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 1 cm, 2,5 cm ir 3,3 cm ilgio.

104Taigi nukentėjusiojo kūne nustatytai septyni randai, iš kurių didžiausias ant veido ir šeši mažesni ant kairės rankos.

105Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, kalbėdamas apie ant jo kūno likusius randus, visų pirma, kaip žymiausią ir labiausiai kitų asmenų pastebimą ir jo kūną bjaurojantį, išskyrė randą, esantį kaktos dešinėje pusėje („labiausiai man trukdo sužalojimas veido srityje <...> Randai ant rankos man trukdo tik vizualiai“ (t. 4, b. l. 40)).

106Pagal byloje esantį ekspertizės aktą Nr. PEKG 79/2018 (01), dėl kaktos rando nukentėjusiojo veido mimika nėra sutrikusi, audinių asimetrijos taip pat nėra (išvadų 3 punktas). Aptariamo rando kaktos dešinėje pusėje bendras ilgis yra 10 cm, visgi teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiuoju, šį randą galėjo pastebėti tik nukentėjusiajam esant šalia ir tik žinant bylos aplinkybes bei kaltinimą kūno subjaurojimu.

107Tokią išvadą nagrinėjamu atveju puikiai iliustruoja teismo pavedimu byloje prokurorės pateiktos nuotraukos, kurios nagrinėjamu atveju darytos nukentėjusiajam esant visiškai arti:

108(Foto Nr. 9190 iš voko t. 4 b. l. 56)

109Iš šios nuotraukos, kaip ir gyvai stebėjus nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu, teismas niekaip negali pripažinti, jog nukentėjusiojo veido srityje yra susidaręs tiek žymus, ryškus, negražus ir atstumiantis randas, kurį BK 135 straipsnio prasme, būtų galima vertinti kaip kūno subjaurojimą.

110Teismas pastebi, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai randas veido ar kaklo srityje, net jei ir yra panašaus dydžio, išties gali būti pripažįstamas kaip bjaurojantis nukentėjusiojo kūną, tačiau tai paprastai daroma, kai randas yra vertinamas kaip žymus, itin ryškus, negražus, atstumiantis. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, veide esančio rando kaip kūno subjaurojimo negalima pripažinti vien formaliai ir izoliuotai nevertinant kitų pagal BK 135 straipsnio dispoziciją kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo vertinamų sužalojimų pobūdžio ir jų rimtumo. Tokiais pagal įstatymų leidėją pripažįstami sužalojimai ar susargdinimai, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką.

111Teismo įsitikinimu, būtent dėl tokių BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių rimtumo ir šios veikos pavojingumo, teisės doktrinoje pripažįstama, kad „veido subjaurojimas – yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas ar deformacija, ausies kaušelio ar jos dalies netekimas, žymus veido randas, asimetrija ar pan.“ (žr. plačiau Abramavičius A. [et. al.] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras [Kn.] 2, Specialioji dalis (99-212 straipsniai), Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004, p. 136). Žymiu veido randu teismas galėtų pripažinti tokį, kuris pvz., yra itin ryškus, apimantis žymią veido dalį, dėl savo estetinės išvaizdos pats savaime atkreipiantis dėmesį į žmogų ir pastebimas iškart, o ne specialiai apžiūrint žmogų ir matomas tik iš arti.

112Visi kiti nukentėjusiojo kairėje rankoje likę randai, nei atskirai, nei visumoje vertinant kartu ir randą kaktoje, taip pat neleidžia konstatuoti nukentėjusiojo kūno subjaurojimo. Pagal jau minėtą ekspertizės aktą randų bei aplinkinių audinių deformacijos nenustatytos, o nustatyti randai nepažeidė minėtų kūno sričių motorikos, gyvybinių funkcijų (išvadų 4 punktas).

113Atsižvelgdamas į visa tai, teismas negali nukentėjusiojo A. A. kaktoje esančio rando, o taip pat ir randų visumos pagal jų pobūdį prilyginti tokiems padariniams, kurie savo pavojingumu expressis verbis išdėstyti BK 135 straipsnio dispozicijoje. Todėl teismas, net ir pripažinęs nukentėjusiojo kūno sužalojimų nepataisomą pobūdį, negali jų pripažinti bjaurojančiais nukentėjusiojo kūną. Tokiu atveju, pagal sužalojimų pobūdį (sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; atskirai kaktos, kairio dilbio bei daugybinės paviršinės kairės plaštakos žaizdos yra vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairės plaštakos žaizda ties II delnakauliu bei kairės plaštakos IV piršto žaizda – nesunkiu sveikatos sutrikdymu) kaltinamųjų veiksmai gali būti vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

114Dėl inkriminuotų chuliganiškų paskatų

115Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tik tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

116Šioje byloje teismas jau konstatavo, jog nagrinėjamas konfliktas kilo ne be jokios priežasties, kaip nurodyta kaltinime, o dėl to, jog kaltinamieji supyko ant bute buvusio ir durų neatrakinusio nukentėjusiojo, kaltinamieji iš tiesų buvo priversti laukti bei tam tikrą laiką nebuvo įleidžiami į butą. Tokią išvadą, kaip jau minėta, patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų paaiškinimai apie konflikto priežastis. Nagrinėjamu atveju konfliktas vyko privačiame bute ir jo prieigose, kurio greta nebuvo jokių kaimynų. Į šią vietą nebuvo patekę jokie kiti pašaliniai asmenys, konflikto taip pat nematė ir negirdėjo jokie kiti asmenys, taigi nebuvo siekta parodyti save prieš kitus asmenis. Tai, kad tokios pasekmės nekilo, rodo ir aplinkybė, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą pateko tik nukentėjusiajam atsitiktinai sutikus pareigūnus jau po to, kai jis pabėgo iš įvykio vietos. Kaltinamųjų veiksmai buvo pykčio išraiška, nukreipta į ( - ) šventei išsinuomoto buto viduje buvusius ir durų neatrakinusius asmenis. Atsižvelgiant į tai, teismas šalina iš inkriminuoto kaltinimo chuliganiškų paskatų požymį, o dėl šios priežasties kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

117E. DĖL KALTINAMIESIEMS SKIRTINŲ BAUSMIŲ

118Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

119Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

120Kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų skyrimo galimybę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, smurtaujant prieš asmenį, kuriam dėl pavojingų smurtinių veiksmų net ir po ilgo laiko yra išlikę randai, kurie savaime neišnyks, todėl teisine prasme pripažinti nepataisomais. Skirdamas bausmes teismas įvertina ir faktą, kad pagal bylos pobūdį, baudžiamasis procesas truko pakankamai ilgai, nes nuo veikų padarymo praėjo jau trys su puse metų. Tokia trukmė, turint omenyje tik vėlyvoje proceso stadijoje pastebėtą, bet ir anksčiau egzistavusį pagrindą keisti kaltinimą bei to nulemtą bylos teismingumo pasikeitimą, nėra pateisinama ir verčia svarstyti švelnesnių bausmių skyrimą, nei kitose analogiškose situacijose. Dėl bausmės kaltinamajam C. C.

121Kaltinamasis C. C. praeityje 11 kartų baustas administracine tvarka – tarp pažeidimų dominuoja KET pažeidimai, taigi nėra panašūs į nagrinėjamą veiką. Tačiau vienu atveju, t. y. 2014 metais jis baustas ir už nedidelį chuliganizmą, kai automobilių stovėjimo aikštelėje veikdamas iš chuliganiškų paskatų apspjovė kitą asmenį (t. 2, b. l. 57-65). Minėtas baustumas yra išnykęs, tačiau nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų kontekste vertinamas kaip kaltinamąjį charakterizuojantis duomuo. Teismas pažymi, kad C. C. anksčiau teistas už 2010 ir 2011 metais padarytas nusikalstamas veikas, kai jam buvo ( - ) metai: 1) 2012 m. birželio 18 d. jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 MGL dydžio bauda; 2) 2012 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, kaltinamasis buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirtas 2 metų laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (t. 2, b. l. 66-98). Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbiu antruoju atveju, C. C. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus 2010 m. birželio 20 d. 02.30 val. viešoje vietoje kilus muštynėms, vienam iš nukentėjusiųjų padarė nesunkų, o kitam nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 73). Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis ne pirmą kartą, įsivėlęs į konfliktus, elgiasi pakankamai agresyviai ir pavojingai kitų asmenų sveikatai ir ją sutrikdydamas.

122Spręsdamas dėl teisingos bausmės kaltinamajam teismas įvertino faktą, jog kaltinamajam jau buvo išreikštas pasitikėjimas paskiriant laisvės atėmimo bausmę, bet atidedant jos vykdymą, taip pat tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė kelis administracinės teisės pažeidimus. Visgi šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buvo pasibaigęs atsižvelgiant į nuosprendžiu įskaitytą sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. birželio 20 d. iki 2010 m. liepos 29 d. (t. 2, b. l. 81). Svarbu pastebėti ir tai, kad po 2010 m. padarytos veikos iki nustatytos nagrinėjamoje byloje praėjo beveik 6 metų laikas, o veika padaryta iš esmės dėl impulsyvaus elgesio, t. y. neplanuojant smurtinio pobūdžio veiksmų, kas rodytų aiškiai didesnį asmens pavojingumą.

123Teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pabrėžia, kad būtent C. C., o ne kito kaltinamojo veiksmai veikiant kartu buvo lemiami smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Būtent jis A. A. sudavė smūgius buteliu į galvą ir ranką, kai nukentėjusysis bandė apsisaugoti ranka. Pagal jo vartoto smurto pobūdį, veikos pavojingumas buvo itin didelis ir galėjo sukelti žymiai pavojingesnius ar net neatkuriamus padarinius asmens sveikatai ir gyvybei. Be to, tai jau antras kartas kai jis elgiasi panašiu būdu, todėl siekiant BK 41 straipsnio tikslų vienintelė galima ir teisinga bausmė yra laisvės atėmimas, nustatant baudžiamojo įstatymo sankcijos prasme žymų ir kiek didesnį nei jos vidurkis dydį – 1 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo.

124Teisingumo principas ir viešuoju interesu pagrįstas valstybės siekis resocializuoti asmenį, neatmetant ir teismų praktikoje pasitaikančių neigiamų laisvės atėmimo bausmės padarinių, taip pat ir pasitaikančio įsitraukimo į dar pavojingesnes nusikalstamas veikas, teismą įpareigoja svarstyti ne tik klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, bet ir spręsti ar bausmės tikslų negalima pasiekti atidedant bausmės vykdymą.

125Sprendžiant dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo teismų praktikoje didelę reikšmę turi duomenys apie anksčiau jau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Visgi pripažįstama ir tai, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo netgi tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Nagrinėjamoje byloje veika buvo padaryta jau pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, nors ir netrukus po to. LAT ne kartą yra pabrėžęs, kad asmeniui anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal teismų praktiką, negali būti absoliutinamas. Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju ir teismo išvados apie tai turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015, 2K-268-942/2017; 2K-326-303/2018).???

126Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog C. C. praeityje ne pirmą kartą nesugebėjo kontroliuoti savo emocijų ir elgesio konfliktinėse situacijose, visgi apygardos teismas vis dar įžvelgia pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai C. C. atžvilgiu dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės taikymo, jeigu jam būtų paskirti pakankamai griežti ir pagal jį charakterizuojančius duomenis kryptingi įpareigojimai ir draudimai. Tokią išvadą teismas daro pabrėždamas faktą, kad šiuo konkrečiu atveju, dėl anksčiau jau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, net ir menkas įsipareigojimų nevykdymas gali lemti asmens pasiuntimą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

127Tokį teismo pasitikėjimą C. C. pirmiausia lemia pakankamai jaunas jo amžius veikų padarymo metu (ankstesnių veikų metu ( - ) metai, o nagrinėjamoje byloje ( - ) metai), pakankamai ilgas laiko tarpas nedarant nusikalstamų veikų, momentinis jo impulsyvumas ir įkarštis, konfliktai pramogaujant, bet taip pat socialiai atsakingas elgesys įprastu gyvenimo ritmu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad C. C. po minėtos veikos padarymo per daugiau nei pusketvirtų metų laisvėje būtų pareikšti įtarimai dėl naujų nusikalstamų veikų, ar jog šis asmuo būtų padaręs žymių administracinių nusižengimų. Visai tai leidžia teismui tikėti, kad minėtam asmeniui dar gali būti suteikiamas šansas savo elgesiu įrodyti, jog jis gali veikti visuomenėje priimtinu būdu. Šiuo atveju tokia pozicija grindžiama ir tikslingumo bei atkuriamojo teisingumo principų nuostatomis bei kaltinamojo darbingumu ir turimo darbo faktu. Turint omenyje nuteistųjų veiksmais padarytą pakankamai žymią žalą nukentėjusiajam, būdamas laisvėje ir dirbdamas C. C. gali imtis aktyvių veiksmų siekdamas ją eliminuoti. Taigi šis sprendimas atitinka ir nukentėjusiojo interesą bei teisę į patirtos žalos atlyginimą. Visgi įvertinus kaltinamojo veikos pavojingumą ir ne pirmą jo smurto protrūkį, tik maksimalios trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, kurio metu jam bus taikomi žymūs ir tikslingi įpareigojimai bei draudimai, teismo įsitikinimu, gali užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį bei sukurti šansą įrodyti socialinį atsakingumą ir galimybę gyventi visuomenėje nekeliant jai pavojaus.

128Apygardos teismas pažymi, jog tarp BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų yra numatytas ir tikslas atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad C. C. daromos neteisėtos veikos yra susijusios su sunkumais kontroliuojant elgesį ir emocijas įtemptų bei konfliktinių situacijų metu („Aš buvau suirzęs, susinervavęs.“). Šiai problemai spręsti teismas įžvelgia būtinybę įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kurios būtų orientuotos į smurtinio elgesio keitimą, kaltinamojo pyktį nulemiančių veiksnių identifikavimą bei emocijų valdymą (tokias programas įgyvendina probacijos tarnyba). Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą, tiek BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus, C. C. padarė nakties metu (2010 metais 5.00 val. nakties, nagrinėjamu atveju 02.30 val. nakties). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kaltinamasis į konfliktines situacijas patenka pramogaujant vėlyvu paros metu (pirmu atveju su draugais leidžiant laiką bare; antru atveju švenčiant ( - )), todėl siekiant apriboti galimybes įsivelti į panašius konfliktus, jį visą trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, truksiantį didėjant ir jo kaip asmens brandai (3 metus nuo dabartinio ( - ) metų amžiaus), tikslinga įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o taip pat – tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

129Atsižvelgiant į tai, kad C. C. kilusių konfliktų metu ne pirmąkart smurtavo, siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, taip pat suprasti savo neatsakingo elgesio padarinius, jam taip pat tikslinga skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 70 straipsnis). Įvertinus anksčiau kaltinamajam taikytų priemonių neefektyvumą, pastarajam skirtina maksimalaus dydžio poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis privalės išdirbti per 10 mėnesių laikotarpį. Turint omenyje tokį ilgą šios priemonės atlikimo terminą, tai niekaip neturės įtakos C. C. galimybėms toliau dirbti savo darbą ir atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam.

130Siekiant atkuriamojo teisingumo bei turint omenyje jo veiksmais nukentėjusiajam A. A. padarytą turtinę žalą, tikslinga kaltinamąjį įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pripažintas padarytos turtinės žalos dydis nėra žymus, teismas sprendžia, kad įpareigojimas ją atlyginti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, bus efektyvia ir proporcinga priemone siekiant BK 41 straipsnio tikslų įgyvendinimo.

131Apygardos teismo įsitikinimu, tik šių žymių ir tikslingų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikių priemonių visuma gali būti pakankama teigiamai paveikti asmenį, kuris konfliktinėse situacijose pasirinkdavo necivilizuotus ir pavojingus jų sprendimo būdus.

132Dėl bausmės kaltinamajam D. D.

133Kaltinamasis D. D. nagrinėjamoje situacijoje elgėsi žymiai mažiau pavojingai nei kaltinamasis C. C., nes jis pats tiesioginių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Nepaisant to, jis veikdamas kartu su C. C. ir būdamas neblaivus, kas sunkina jo atsakomybę, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų skyrimo galimybę. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas pažymi, kad D. D. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 152), vedęs, dirbantis, pakankamai jauno amžiaus. Kaltinamasis 12 kartų baustas administracine tvarka – tarp pažeidimų dominuoja KET pažeidimai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad praeityje, būdamas ( - ) metų amžiaus jis baustas ir už nedidelį chuliganizmą, nes ( - ) 00.10 val. keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie žmonių. Pastarasis taip pat du kartus sulaikytas vairuojantis automobilį būdamas neblaivus (atitinkamai 3.15 val. ir 1.38 val. nakties), o vienu iš atvejų jo neblaivumo laipsnis siekė 1,75 promilės, be to jis sukėlė pavojingą situaciją kelyje ir nepakluso pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (t. 2, b. l. 142-151). Minėti baustumai yra išnykę, tačiau nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų kontekste vertinami kaip kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad kaltinamasis D. D. ne pirmą kartą elgiasi visuomenei pavojingu būdu, be to, ne pirmą kartą tam įtakos turi alkoholio vartojimas.

134Kaltinamasis D. D. anksčiau neteistas, o duomenų apie tai, kad praeityje jis būtų dalyvavęs konfliktuose, kurių metu būtų vartojęs fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, nėra. Be to, ir nagrinėjamoje situacijoje jis pats tiesiogiai smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamiems D. D. veiksmams įsitraukiant į kitų asmenų konfliktą ir dalyvavimą jame turėjo įtakos alkoholis.

135BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Minėtų nuostatų kontekste, įvertinus ir menkesnį D. D. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme bei iki šiol netaikytų baudžiamojo poveikio priemonių aplinkybę, jam gali būti skiriama švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

136Teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad po aptariamo nusikaltimo prieš trejus su puse metų D. D. būtų padaręs ar įtariamas naujų nusikaltimų ar net reikšmingų administracinių nusižengimų padarymu, o tai, turint omenyje ir jauną asmens amžių, kuriamą šeimą, ilgą proceso trukmę, leidžia skirti mažesnės trukmės laisvės apribojimą nei baudžiamajame įstatyme numatytas vidurkis – 8 mėnesių laisvės apribojimą.

137Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. D. daromi teisės pažeidimai dažnai yra susiję su alkoholio vartojimu nakties metu. Tad siekiant užkirsti naujų nusikalstamų veikų riziką, tikslinga įpareigoti bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nustatytos nusikalstamos veikos padarinius, taip pat siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, taip pat suprasti savo neatsakingo elgesio padarinius jį tikslinga įpareigoti per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Teismo įsitikinimu, šių priemonių visuma, atsižvelgiant į D. D. veiksmų apimtį padarant nusikalstamą veiką, su kitais įpareigojimais bei draudimais, nagrinėjamoje byloje yra pakankama ir gali sudaryti prielaidas efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus.

138F. KITI NUOSPRENDŽIU SPRĘSTINI KLAUSIMAI

139Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

140Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 205 EUR dydžio patirtos turtinės žalos ir 20 000 EUR dydžio neturtinės žalos (t. 3, b. l. 24-27). Civiliniame ieškinyje nurodyta, o taip pat teisiamajame posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovas teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl apmokėtų medicinos paslaugų ir nukentėjusiajam priklausiusių daiktų sugadinimo ir netekimo. Neturtinę žalą – kaltinamųjų veiksmais padarytų jo kūno sužalojimų nulemti neigiami išgyvenimai, didelis fizinis ir dvasinis sukrėtimas, turėjęs įtakos nukentėjusiojo savijautai ir savivertei, o taip pat galimos ir preliminarios likusių randų šalinimo išlaidos, kurios gali siekti apie 4 000 EUR.

141Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 450,16 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 152-153). Dėl turtinės žalos

142Byloje nėra ginčo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtų išlaidų. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusysis buvo gydomas ir hospitalizuotas dėl piršto tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimo riešo bei plaštakos lygyje, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

143Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Apygardos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiojo ir jo atstovo prašoma priteisti turtinės žalos suma nėra pagrįsta objektyviais ir neabejotinais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje teismas jau pasisakė dėl konflikte dalyvavusių asmenų suinteresuotumo ir teismo pareigos itin atidžiai ir kritiškai vertinti visų konflikte dalyvavusių asmenų parodymus, juolab, kai jie ne visuomet buvo nuoseklūs ir patikimi. Tuo pačiu teismas supranta ir natūraliai, dėl nusikalstamais veiksmais patiriamos žalos specifikos ne visada realiai egzistuojančias galimybes pagrįsti savo reikalavimus ir patirtos žalos dydį. Tokioje situacijoje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas žalos dydį nustato teismas („Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“). Tą jis daro atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

144Nagrinėjamoje byloje, tiek remiantis nukentėjusiojo parodymais, tiek suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios liudytojos policijos pareigūnės N. R. parodymais, tiek kitais bylos duomenimis, teismui iš esmės nekyla abejonių, jog dalį prašomos atlyginti turtinės žalos, nukentėjusysis neabejotinai patyrė.

145Pirmiausia, atsižvelgus į byloje esančias A. A. padarytų sužalojimų nuotraukas ir kitus duomenis bylojančius apie tai, kad minėti sužeidimai buvo žymūs, o taip pat, kartu su ieškiniu pateiktą UAB „A“ mokėjimo kvitų nuotrauką, apygardos teismui visiškai nekyla abejonės, kad nukentėjusysis patyrė 150 EUR išlaidas už konsultacijas dėl patirtų randų šalinimo. Minėta suma nėra neprotinga ir laikytina objektyvia.

146Dėl nukentėjusiojo nurodytų daiktų verčių ir patirtos turtinės žalos, nukentėjusiajam netekus daiktų – batų (279 EUR), megztinio (59 EUR), nepataisomai sugadintų džinsų (199 EUR), diržo (59 EUR) bei sugadinto laikrodžio (459 EUR) dydžių byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų. Kaip jau minėta, jokių dokumentų, leidžiančių nustatyti daiktų tikrą vertę jų įsigijimo ar veikos padarymo metu byloje pateikta nėra, o jų vertė grindžiama iš esmės tik paties nukentėjusiojo paaiškinimais, ieškinyje ir teismo posėdyje atskirų apklausų metu.

147Visgi, kad žala dėl minėtų daiktų sugadinimo ir (ar) praradimo buvo patirta, teismui abejonių nekyla. Šiuo aspektu itin svarbiais laikytini liudytojos policijos pareigūnės N. R. parodymai apie tai, kad įvykio naktį ji gatvėje pamatė kruviną vaikiną be viršutinių rūbų, kuris šaukėsi pagalbos. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti dėl to, kad iš įvykio vietos, būdamas kaltinamųjų užpultas ir vengdamas dar sunkesnių sužalojimų, A. A. buvo priverstas pasitraukti būdamas pusnuogis. Kadangi tokią situaciją savo neteisėtais ir pavojingais veiksmais sukėlė kaltinamieji, prieš nukentėjusįjį naudoję smurtą, tarp jų neteisėtos veikos ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys ir šią žalą išieškoti iš jų yra pagrindas. Visgi nukentėjusiajam nepateikus daiktų vertę patvirtinančių dokumentų, įvertinant nukentėjusiojo nurodyto laikrodžio sugadinimų pobūdį nuotraukoje (sugadinimas nėra žymus, nuotraukoje matomas tik labai nedidelis stiklo įskilimas), aplinkybę, kad daiktai nebuvo nauji, teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, netenkina nukentėjusiojo reikalavimo visa apimtimi ir prašomą priteisti 1 055 EUR sumą mažina iki 500 EUR. Atsižvelgiant į visa tai, nukentėjusiajam iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 650 (150+500=650) EUR dydžio turtinė žala. Dėl neturtinės žalos

148Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

149Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

150Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pvz., LAT 2016 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 nurodė, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 EUR (500 Lt) iki 7 240,50 EUR (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 EUR (10 000 Lt) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Tokie apibendrinti žalos dydžiai panašiose bylose po 2016 metų nėra esmingai pakitę, nors ekonominė situacija, pragyvenimo lygis ir gyventojų perkamoji galia nuolat kinta.

151Taigi nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 20 000 EUR neturtinės žalos dydžio žymiai viršija ir nepatenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Tokio dydžio neturtinė žala asmeniui kartais priteisiama tais atvejais, kai asmeniui inkriminuojamas ne nesunkus, o sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio metu padaromi itin sunkūs padariniai – darbingumo netekimas, regos sutrikimas ir pan. (Žr. pvz. kasacinę nutartį byloje Nr. 2K-244-942/2015 ir kt.). Kadangi tokių pažeidimų ir itin sunkių padarinių teismas šioje byloje nekonstatavo – t. y. kaltinimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepasitvirtino, atlygintinas neturtinės žalos dydis turi būti esmingai mažesnis nei prašomas.

152Apygardos teismui nekyla abejonių, kad dėl įvykio, kurio metu jis pusnuogis buvo priverstas išbėgti į gatvę, padaryto sveikatos sutrikdymo ir išlikusių randų ant jo kūno A. A. patyrė neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tam tikrą laiką buvo nedarbingas, buvo priverstas nešioti rankos įtvarą ir pan. Šio sprendimo dalyje „Dėl nukentėjusiojo kūno subjaurojimo ir sužalojimų kvalifikacijos“ teismas pakankamai detaliai aptarė nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų likusių randų nepataisomą pobūdį, kita vertus pripažino, kad jie negali būti vertinami kaip BK 135 straipsnio prasme subjauroję nukentėjusiojo kūną. Tokia teismo išvada nereiškia, kad nukentėjusiojo kūne likę randai nėra visiškai nereikšmingi. Jie išties pakeitė nukentėjusiojo estetinę išvaizdą, jie yra nepataisomi ir išliks visą nukentėjusiojo gyvenimą bei primins apie itin pavojingą jo sužalojimą, galėjusį pasibaigti ir pavojingesniais padariniais, jei tam nebus imtasi specialių medicinos procedūrų šalinant randus.

153Nukentėjusysis ir jo atstovas grįsdamas neturtinės žalos dydį nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio likusių randų šalinimo procedūros preliminariai gali kainuoti apie 4 000 EUR. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti tokiu galimų išlaidų dydžiu atsižvelgiant į nemažą, net 7 randų skaičių, teismui pateiktame medicinos išraše nurodytų procedūrų skaičių ir pobūdį (t. 3, b. l. 30). Teismas pastebi, kad nukentėjusiojo nurodomos preliminarios galimos išlaidos pagal savo pobūdį galėtų būti vertinamos kaip turtinė žala (teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis)), visgi šiuo atveju, ši žala šiuo metu nėra patirta ir neaišku, ar iš tiesų bus patirta, nes be nukentėjusiojo teiginių, apie ketinimus imtis šių procedūrų, net ir praėjus nuo nagrinėjamo įvykio daugiau nei trims metams, tokių veiksmų nebuvo imtasi. Kita vertus, tokios aplinkybės ir žalos pobūdžio aiškinimas atitinka nukentėjusiojo poziciją šią žalą priskiriant neturtinei žalai, nes nukentėjusysis turi teisę pats ir bet kada priimti sprendimą, šalinti randus ar ne, dalį jų šalinti, dalį ne ir pan. Teismui nekyla jokių abejonių, kad tol, kol minėti randai nėra pašalinti, nukentėjusysis patiria išgyvenimus dėl likusių randų, ir tokie išgyvenimai yra neturtinė žala, kuri negali būti mažesnė nei randų pašalinimo kaštai, įvertinant ir nepatogumus, kurie būtų neabejotini dėl nevienkartinio procedūrų skaičiaus ir pobūdžio. Be šių neturtinės žalos dydžiui svarbių aspektų teismas įvertina ir išgyvenimus, patirtus ne dėl susiformavusių randų, o dėl jo atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų, pradedant skausmu, pažeminimu įvykio metu ir tuoj pat po jo, tęsiantis dėl gydimo, pakankamai ilgai trukusio įtvaro nešiojimu, reabilitacija iki 2016 m. gegužės 24 d., ir baigiant visais kitais nepatogumais, kuriuos jis patiria tuomet, kai pats ar kiti asmenys mato jo kūne esančius randus, kaip jau minėta, pakeitusius jo estetinę išvaizdą.

154Įvertinus visus minėtus aspektus, o taip pat įvertinant ir teismų praktikoje priteisiamus žalos dydžius tais atvejais, kai panašaus pobūdžio bylose konstatuojami sunkesni išliekamieji padariniai, pvz. randai veide, kurie pripažinti kaip bjaurojantys nukentėjusiojo kūną (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-147-626/2016 neturtinė žala dėl bjaurojančio 15 cm. rando įvertinta 5 000 EUR ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis toje pačioje byloje Nr. 1A-542-628/2016 ir pan.), apygardos teismas laiko, kad šioje situacijoje proporcingas ir teisingas atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 7 000 EUR. Šis dydis ne tik atitinka teisminėje praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius nagrinėjamos kategorijos bylose, tačiau suteikia realias galimybes atkurti situaciją, buvusią iki teisės pažeidimo. Dėl proceso išlaidų

155Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baigiamojoje kalboje nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas procesines išlaidas advokato paslaugoms padengti. Nors advokatas nenurodė tikslaus tokių išlaidų dydžio, byloje yra tą patvirtinantys ir objektyvūs duomenys – 860 EUR dydžio išlaidos už civilinio ieškinio parengimą ir 600 EUR dydžio išlaidos už dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

156Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

157Apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusįjį A. A. atstovavęs advokatas D. Korsakovas buvo pakankamai aktyvus posėdžių metu, pasisakydavo visais byloje sprendžiamais klausimas ir ruošė argumentuotą baigiamąją kalbą, todėl iš nuteistųjų priteistinos 600 EUR dydžio nukentėjusiojo patirtos procesinės išlaidos jį atstovaujant advokatui pirmosios instancijos teisme.

158Kiek kitaip apygardos teismas vertina nukentėjusiojo įgalioto atstovo prašymą dėl 860 EUR dydžio procesinių išlaidų už civilinio ieškinio parengimą. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio apygardos teismas pastebi, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas tik iš dalies ir nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis. Be to, didžiąją dalį civilinio ieškinio turinio sudarė ne konkrečių reikalavimų turinys, o kaltinimų formuluotės, bendros CK nuostatos, reglamentuojančios neturtinės žalos klausimus, ir teismų praktika, specialisto išvados turinys. Civilinio ieškinio dalis, susijusi su konkrečiomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis pakankamai nežymi ir lakoniška, tad savo verte menkesnė nei advokato indėlis atstovaujant nukentėjusįjį teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į visa tai, bet tuo pačiu įvertindamas ir įgaliotajam atstovui reikalingą laiką susipažinti su bylos medžiaga ruošiant ieškinį, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nukentėjusiajam teisinga kompensuoti 400 EUR proceso išlaidų už civilinio ieškinio parengimą. Todėl bendra proporcinga ir teisinga nukentėjusiajam iš kaltinamųjų priteistina procesinių išlaidų suma – 1 000 EUR. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir kardomųjų priemonių

159Peilis, lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 23-24), vokas su dvejomis daktiloplokštelėmis ir dvejomis avalynės pėdsakų nuotraukomis, 3 vokai su daktiloskopinėmis kortelėmis, saugomi Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 25) – saugotini prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

160Dėžė su 4 buteliais, šukės bei megztinis, saugomi Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 23-24) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

161Laikrodis, saugomas Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 23-24), kartu su nuteistojo C. C. teisminio nagrinėjimo metu pateikta garantine laikrodžio kortele – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini kaltinamajam C. C. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šis laikrodis nebuvo nei nusikalstamos veikos įrankis, nei užvaldytas turtas, o byloje paimtas kaip daiktas, svarbus tiriant bylos aplinkybes. Saugoti šių daiktą byloje po bylos išnagrinėjimo nėra jokio poreikio, todėl kaip teisėta kaltininko nuosavybė gražintina kaltinamajam.

162Šioje byloje kaltinamiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji teisiamajame posėdyje dalyvavo, o kardomosios priemonės buvo pakankamos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jos paliktinos galioti, o vėliau naikintinos.

163Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir BPK 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

164C. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

165Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 7 punktais, 69 ir 70 straipsniais C. C. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, šiuo laikotarpiu C. C. įpareigojant:

166-

167tęsti darbą;

168-

169dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje;

170-

171neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;

172-

173per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 650 EUR turtinę žalą nukentėjusiajam A. A.;

174-

175per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

176C. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

177D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

178Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 1 ir 5 punktais D. D. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti:

179-

180būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;

181-

182per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

183D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

184Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš C. C. ir D. D. solidariai 450,16 EUR turtinei žalai atlyginti.

185Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš C. C. ir D. D. solidariai – 650 EUR turtinei žalai ir 7 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

186Nukentėjusiojo A. A. atstovo prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo C. C. ir D. D. solidariai nukentėjusiojo A. A. naudai išieškoti 1 000 EUR turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

187Peilį, lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 23-24), voką su dvejomis daktiloplokštelėmis ir dvejomis avalynės pėdsakų nuotraukomis, 3 vokus su daktiloskopinėmis kortelėmis, saugomus Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 25) – saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

188Dėžę su 4 buteliais, šukes bei megztinį, saugomus Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 23-24) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

189Laikrodį, saugomą Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b. l. 23-24), kartu su nuteistojo C. C. teisminio nagrinėjimo metu pateikta ir byloje esančia garantine laikrodžio kortele (t. 4, b. l. 57) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jo savininkui C. C. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

190Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. C. C., ( - ), a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ),... 4. - 2012 m. birželio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal... 5. - 2012 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014... 6. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 7. D. D. , gim. ( - ), a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( -... 8. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. A.... 11. TEISMO NUSTATYTOS BYLOS APLINKYBĖS... 12. C. C. ir D. D. veikdami kartu, o D. D. esant neblaiviam, nesunkiai sutrikdė... 13. B. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI... 14. Kaltinamasis C. C. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos... 15. Kaltinamasis D. D. savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos nepripažino.... 16. Nukentėjusysis A. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam paskambino L. G.... 17. Liudytojas B. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vakarą ( - ),... 18. Liudytoja J. G., byloje pirmą kartą apklausta 2019 m. birželio 12 d.... 19. Liudytoja V. M., byloje apklausta po liudytojos J. G. parodymų, nurodė,... 20. Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 metais, naktį dirbo... 21. Liudytas E. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vakarą būdamas... 22. Liudytojai L. G. ir M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad šventė ( - ),... 23. Iš 2016 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad greta... 24. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. K. nei įvykio, nei įvykio... 25. Iš teisiamajame posėdyje apžiūrėtų daiktų duomenų matyti, kad įvykio... 26. Iš 2017 m. kovo 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(1052)-IS1-1291 matyti, kad... 27. Iš byloje esančio kaltinamojo D. D. alkoholio kraujyje testo Nr. 18909 ir... 28. Iš 2016 m. birželio 14 d. nukentėjusiojo A. A. medicininių dokumentų... 29. Iš specialistės V. G. pateiktos 2017 m. rugpjūčio 22 d. specialisto... 30. - ant pateiktų tirti stiklo šukių, paimtų 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint... 31. - ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint įvykio... 32. - ant pateikto tirti laikrodžio ORIS, paimto 2016 m. kovo 18 d. apžiūrint... 33. - ant pateikto tirti megztinio, paimto iš įtariamojo D. D., mėginiuose Nr. 9... 34. Iš specialistės V. B. pateiktos 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados... 35. - dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos daugybinės... 36. - dešinės akies hemoragija ir akių vokų poodinės kraujosruvos, kurios RVUL... 37. - sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jie galėjo... 38. Specialistė V. B. (apklausta 2018 m. gegužės 3 d. teisiamajame posėdyje)... 39. Iš 2018 m. spalio 12 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 79/2018 (01), matyti, kad... 40. C. BYLOJE IŠTIRTŲ ĮRODYMŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS... 41. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20... 42. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti... 43. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai... 44. Teismas, remdamasis šiomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis,... 45. Nagrinėjamoje byloje tiesiogiai konflikte dalyvavę asmenys – kaltinamieji... 46. Kaltinamieji dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltais neprisipažino,... 47. Nukentėjusysis tvirtino, kad grįžę iš klubo kaltinamieji beldėsi į... 48. Iš tokių kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų pirmiausia matomas... 49. Apie buto rakto paieškas nurodė ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas B.... 50. Šios aplinkybės kontekste teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip... 51. Be to, apie C. C. pyktį dar iki buto atrakinimo liudija ir jo paties... 52. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie kilusį kaltinamųjų... 53. Iš liudytojo B. B. parodymų matyti, jog jau po to, kai buvo sumuštas... 54. Liudytojo B. B. parodymus patvirtino ir byloje niekaip nesuinteresuota... 55. Taigi iš jau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog kaltinamųjų... 56. Tokių aplinkybių ir pateikto kaltinimo dėl chuliganiškų konflikto paskatų... 57. Iš byloje surinktų objektyvių duomenų – įvykio vietoje rastų stiklo... 58. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs specialistas T. J. teisme teigė, kad... 59. Tokią tyrimo, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo nurodytą įvykio versiją... 60. Kaltinamojo C. C. gynėjas, analizuodamas nukentėjusiojo parodymus apie... 61. Teismas pabrėžia, jog byloje pateiktoje ir jau minėtoje specialisto... 62. Apie tokią įvykių eigą nepasakojo nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji, be... 63. Jau minėtoje specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad nustatyti... 64. Be jau minėtų duomenų, kuriuos teismas laiko objektyviais įvykio... 65. Šiuo atveju aktualus ir įvykio vietoje rastas kaltinamajam C. C.... 66. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pastebi, jog... 67. Taip nukentėjusiojo apibūdintą kaltinamojo D. D. dalyvavimą padarant... 68. Remdamasis visų šių jau aptartų parodymų analize, teismas neturi jokio... 69. Visgi dėl nukentėjusiojo parodymų apie į jį mestas stiklines, kurias C.... 70. Labai panašiai teismas vertina ir kaltinimo dalį dėl C. C. veiksmų... 71. Teismas, išanalizavęs byloje ištirtus duomenis, konflikto dalyvių parodymus... 72. Iš byloje duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis buvo nuoseklus dėl... 73. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis D. D., tiek C. C. taip pat... 74. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji davė labai panašius parodymus apie... 75. Taigi kaltinime inkriminuota aplinkybė dėl dviejų kaltinamojo C. C. smūgių... 76. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje... 77. Iš specialisto išvados Nr. G 3674/2017 (01) matyti, kad sužalojimai... 78. Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad kaltinamasis C. C. buvo supykęs, o kai... 79. Byloje esančia ir ištirta 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. G... 80. Apibendrinus visas teismo išvadas dėl byloje inkriminuotų faktinių... 81. 2016 m. kovo 18 d. apie 5.00 val. bute, esančiame ( - ), C. C., veikdamas... 82. D. TEISINIS NUSTATYTŲ APLINKYBIŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKACIJA... 83. Pagal byloje nagrinėjamą kaltinimą C. C. ir D. D. iš esmės kaltinami tuo,... 84. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia iš esmės tris pagrindinius... 85. Dėl bendrininkavimo... 86. Byloje nustatyta ir šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad fizinį smurtą... 87. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika... 88. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamasis D. D., net ir... 89. Formuojamoje teismų praktikoje, esant bendrininkavimui, kaltininkams... 90. Nagrinėjamoje byloje pirminis kaltinimas kaltinamiesiems buvo pareikštas... 91. Toks nustatytų sužalojimų pobūdis lemia nusikalstamų veiksmų... 92. Pagal BK 135 straipsnio nuostatas, sunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko,... 93. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokį sutrikdymą apibūdina du... 94. Šiuo atveju sužalojimų nepataisomumas konstatuotas jau minėtu 2018 m.... 95. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo kūne dėl padarytų sužalojimų... 96. -... 97. vienas kaktos dešinėje pusėje (10 cm ilgio);... 98. -... 99. du randai 4 cm ir 1,5 cm ilgio kairio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje;... 100. -... 101. vienas randas kairio riešo alkūnkauliniame paviršiuje 0,7x0,3 cm dydžio;... 102. -... 103. trys randai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 1 cm, 2,5 cm ir 3,3 cm... 104. Taigi nukentėjusiojo kūne nustatytai septyni randai, iš kurių didžiausias... 105. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, kalbėdamas apie ant jo kūno likusius... 106. Pagal byloje esantį ekspertizės aktą Nr. PEKG 79/2018 (01), dėl kaktos... 107. Tokią išvadą nagrinėjamu atveju puikiai iliustruoja teismo pavedimu byloje... 108. (Foto Nr. 9190 iš voko t. 4 b. l. 56)... 109. Iš šios nuotraukos, kaip ir gyvai stebėjus nukentėjusįjį teisiamojo... 110. Teismas pastebi, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai randas veido ar kaklo... 111. Teismo įsitikinimu, būtent dėl tokių BK 135 straipsnyje nurodytų... 112. Visi kiti nukentėjusiojo kairėje rankoje likę randai, nei atskirai, nei... 113. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas negali nukentėjusiojo A. A. kaktoje... 114. Dėl inkriminuotų chuliganiškų paskatų ... 115. Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio... 116. Šioje byloje teismas jau konstatavo, jog nagrinėjamas konfliktas kilo ne be... 117. E. DĖL KALTINAMIESIEMS SKIRTINŲ BAUSMIŲ... 118. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 119. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo... 120. Kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymų... 121. Kaltinamasis C. C. praeityje 11 kartų baustas administracine tvarka – tarp... 122. Spręsdamas dėl teisingos bausmės kaltinamajam teismas įvertino faktą, jog... 123. Teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pabrėžia, kad... 124. Teisingumo principas ir viešuoju interesu pagrįstas valstybės siekis... 125. Sprendžiant dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo teismų praktikoje... 126. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog C. C. praeityje ne pirmą kartą... 127. Tokį teismo pasitikėjimą C. C. pirmiausia lemia pakankamai jaunas jo amžius... 128. Apygardos teismas pažymi, jog tarp BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų... 129. Atsižvelgiant į tai, kad C. C. kilusių konfliktų metu ne pirmąkart... 130. Siekiant atkuriamojo teisingumo bei turint omenyje jo veiksmais... 131. Apygardos teismo įsitikinimu, tik šių žymių ir tikslingų įpareigojimų... 132. Dėl bausmės kaltinamajam D. D.... 133. Kaltinamasis D. D. nagrinėjamoje situacijoje elgėsi žymiai mažiau... 134. Kaltinamasis D. D. anksčiau neteistas, o duomenų apie tai, kad praeityje jis... 135. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už... 136. Teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad po aptariamo nusikaltimo prieš... 137. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. D. daromi teisės... 138. F. KITI NUOSPRENDŽIU SPRĘSTINI KLAUSIMAI... 139. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių... 140. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį... 141. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl... 142. Byloje nėra ginčo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtų... 143. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 144. Nagrinėjamoje byloje, tiek remiantis nukentėjusiojo parodymais, tiek... 145. Pirmiausia, atsižvelgus į byloje esančias A. A. padarytų sužalojimų... 146. Dėl nukentėjusiojo nurodytų daiktų verčių ir patirtos turtinės žalos,... 147. Visgi, kad žala dėl minėtų daiktų sugadinimo ir (ar) praradimo buvo... 148. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 149. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 150. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nesunkaus... 151. Taigi nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 20 000 EUR... 152. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad dėl įvykio, kurio metu jis pusnuogis... 153. Nukentėjusysis ir jo atstovas grįsdamas neturtinės žalos dydį nurodė, kad... 154. Įvertinus visus minėtus aspektus, o taip pat įvertinant ir teismų... 155. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali... 156. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų... 157. Apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusįjį A. A. atstovavęs... 158. Kiek kitaip apygardos teismas vertina nukentėjusiojo įgalioto atstovo... 159. Peilis, lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų... 160. Dėžė su 4 buteliais, šukės bei megztinis, saugomi Vilniaus aps. VPK... 161. Laikrodis, saugomas Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b.... 162. Šioje byloje kaltinamiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 163. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir BPK 304 – 307... 164. C. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1... 165. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 7 punktais, 69 ir 70... 166. -... 167. tęsti darbą;... 168. -... 169. dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje;... 170. -... 171. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, kai tai susiję su... 172. -... 173. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 650 EUR... 174. -... 175. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų... 176. C. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 177. D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1... 178. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 1 ir 5 punktais D. D.... 179. -... 180. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu... 181. -... 182. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai... 183. D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 184. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį... 185. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš... 186. Nukentėjusiojo A. A. atstovo prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo... 187. Peilį, lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus aps. VPK daiktinių... 188. Dėžę su 4 buteliais, šukes bei megztinį, saugomus Vilniaus aps. VPK... 189. Laikrodį, saugomą Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b.... 190. Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...