Byla 1A-107-354/2016
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 6 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Vidmanto Mylės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. B., R. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Simui Šuminui, civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovams A. G. ir advokatui Arūnui Petrauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. ir civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovo A. G. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 6 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3Pritaikius BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

4G. B., pritaikius BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

5Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. B. ir R. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš UAB „A.“ nukentėjusiesiems R. B. ir R. B. 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, t. y. kiekvienam nukentėjusiajam po 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų).

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7G. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 2.29 val., ( - ) vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį DAF, valstybiniai Nr. ( - ) ir važiuodamas V. L. – ( - ) gatve nuo ( - ) link ( - ) miesto, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo automobilį būdamas neblaivus – kraujyje rasta 2,00 promilės etilo alkoholio, taip pat vairavo automobilį pavargęs ir dėl to užsnūdęs prie automobilio vairo sukėlė pavojų eismo saugumui, patruliui V. T. ties V. L. – ( - ) ir ( - ) gatvių sankryža stabdant krovininį automobilį DAF nesustojo, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiavo apie 66 – 67 km/h greičiu ir viršijo gyvenvietėse leidžiamą maksimalų 50 km/h greitį, esant kelyje kliūčiai – dešinėje kelio pusėje kelkraštyje stovinčiam lengvajam automobiliui „Ford Mondeo“, valstybiniai Nr. ( - ) šalia kurio stovėjo pareigūnė L. B., – laiku nestabdė automobilio ir saugiai neapvažiavo kliūties ir dėl to kliudė automobilį „Ford Mondeo“ ir pareigūnę L. B., vilko pareigūnę apie 900 metrų, kol buvo sustabdytas policijos pareigūno, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. B. nuo patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d., dalį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės: sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 7 metų 6 mėnesių iki 5 metų laisvės atėmimo, pritaikius BK 641 str. nuostatas paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pakeisti 2015 m. gruodžio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d., dalį dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinio ieškinio patenkinimo: sumažinti priteistą neturtinei žalai atlyginti 60 000 Eur dydžio sumą iki 40 000 Eur.

9Nuteistasis skunde dėl paskirtos bausmės dydžio teigia, kad nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokios aplinkybės suteikė teismui pagrindą skirti tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, skirdamas bausmę teismas privalėjo labiau atsižvelgti į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis anksčiau neteistas, yra vedęs, iki suėmimo buvo dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, ir skirti švelnesnę bausmę, skaičiuojant ją nuo vidurkio.

10Nuteistasis skunde dėl civilinio ieškinio nurodo, kad įvertinus bylą nagrinėjusio teismo nuosprendžio motyvus ir argumentus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje dviem nukentėjusiesiems (tėvams) priteista iš viso 60 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra teisinga ir neatitinka protingumo kriterijaus, jo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyros. Nuteistasis pažymi, jog įvertinus priteistos sumos ir jo turtinės padėties santykį, laikytina, kad jis realiai negalės atlyginti tokios žalos. Nuteistojo G. B. teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiems iki nuosprendžio priėmimo atlygino draudimo kompanija (5 000 Eur), taip pat jiems buvo išmokėtos išmokos, susijusios su žuvusiosios tarnybine ir socialine padėtimis (iš VSDFV gavo po 2 700 Eur ir 21 000 Eur jiems sumokėjo vidaus reikalų ministerija).

11Civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovas direktorius A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų) priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „A.“, sumažinant priteistos žalos dydį iki 6 000 Eur (priteisiant kiekvienam ieškovui po 3 000 Eur).

12Skunde teigiama, kad teismas nenurodė, kuo pasireiškė UAB „A.“ netinkama kontrolė ir kaip darbdavys galėjo „pakankamai rūpintis“ automobilio valdymu, be to, pats teismas konstatavo, kad visos kelionės metu G. B. elgėsi gerai, G. B. problemų dėl alkoholio direktorė nepastebėjo. Civilinio atsakovo atstovo skunde atkreipiamas dėmesys į UAB „A.“ ir G. B. 2015 m. liepos 14 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią G. B. įsipareigojo darbo metu nevartoti alkoholinių gėrimų. Taip pat skunde pažymima, kad vairuotojo darbo specifika (kai darbuotojas darbdavio automobiliu važiuoja į tolimus reisus) objektyviai apriboja darbdavio galimybę kontroliuoti darbuotoją.

13UAB „A.“ atstovo nuomone, teismas, konstatuodamas, kad G. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, kartu turėjo konstatuoti ir žuvusiosios didelį neatsargumą, kadangi veiksmai, kai vienas pareigūnas tamsiu paros metu stovi važiuojamojoje dalyje, o kitas pareigūnas priešais stovintįjį važiuojamoje dalyje stabdo sunkiasvorį vilkiką, nesant iš anksto pastatytų greitį ribojančių ženklų, nesant pastatyto specialus ženklo „Stop kontrolė“, nepastačius ( - ) – ( - ) gatvėje policijos automobilio su įjungtais švyturėliais ar bent su įjungtu užrašu „Policija“, neatitinka protingai apdairaus ir rūpestingo asmens (bonus pater familias) elgesio standartų, o tai sudaro pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo.

14Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dalinio tenkinimo (neturtinės žalos dydžio nustatymo) neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nagrinėjamoje byloje Radviliškio rajono apylinkės teismas nustatė nuo 2 iki 10 kartų didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį nei skunde paminėtose baudžiamosiose bylose.

15Nukentėjusiųjų R. B. ir R. B. atstovas advokatas Simas Šuminas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliantų nuteistojo G. B. ir civilinio atsakovo UAB „A.“ apeliacinius skundus atmesti ir priteisti nukentėjusiesiems R. ir R. B. iš kiekvieno apelianto po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16Atsiliepime dėl bausmės G. B. griežtumo nurodoma, kad parenkant asmeniui bausmę už vieną iš pačių pavojingiausių nusikalstamų veikų, sukėlusių neatitaisomus padarinius, negalima suabsoliutinti švelninančių aplinkybių įtakos bei gero kaltininko asmenybės charakterizavimo. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. B., visiškai suvokdamas savo veiksmų riziką ir savaime pavojingą darbo pobūdį (sunkiasvorio vilkiko vairavimas), savo visiškai laisva valia, būdamas darbo vietoje ir darbo metu, o be to, pavargęs, nusprendė vartoti alkoholinius gėrimus, vairavo sunkiasvorį vilkiką ( - ) mieste būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), viršydamas saugų leistiną greitį, dėl girtumo ir nuovargio nematė kelių eismo policijos pareigūnų posto ir vykdomų automobilių eismo kontrolės procedūrų, todėl nepristabdęs automobilio rėžėsi į kelkraštyje tikrintą automobilį ir jį tikrinusią policijos pareigūnę, dėl to pareigūnė žuvo įvykio vietoje, o lengvasis automobilis buvo stipriai apgadintas; tik dėl laimingo atsitiktinumo nežuvo ir nebuvo sužaloti jame sėdėję asmenys; po eismo įvykio nesustojo ir nepadėjo suteikti pirmosios pagalbos nukentėjusiems, o toliau važiavo ir vilko mirtinai sužalotą pareigūnę dar kilometrą nuo įvykio vietos, tokiu būdu iki minimumo sumažindamas jos galimybes išgyventi. Atsiliepime pažymima, kad nuteistasis padarė itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo jauna policijos pareigūnė, o nukentėjusieji prarado savo vienintelį vaiką, kartu ir galimybę turėti anūkų bei gauti dukters pagalbą ir paramą senatvėje. Advokato įsitikinimu, šios pasekmės negali būti ignoruojamos, o juo labiau – perkeliamos pačios žuvusiosios pareigūnės atsakomybei, kaip tai savo apeliaciniame skunde mėgina pateikti civilinis atsakovas UAB „A.“. Be to, advokatas nurodo, kad galutinė bausmė visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir joje skiriamą bausmių vidurkį tokios kategorijos bylose, taip pat pastebi, kad bausmė paskirta atlikti ne pataisos namuose ar tardymo izoliatoriuje, o atvirojoje kolonijoje, o tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir G. B. asmenybę bei charakteristiką.

17Dėl neturtinės žalos dydžio atsiliepime pastebima, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantai iš esmės nemanė, kad UAB „A.“ negali ar neprivalo kontroliuoti savo darbuotojų, o žuvusioji yra pati kalta dėl eismo įvykio, kadangi tokie argumentai buvo pateikti tik apeliaciniuose skunduose, proceso metu apeliantai nereikalavo surinkti tokius jų teiginius patvirtinančių įrodymų, patys tokių įrodymų taip pat neteikė.

18Nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime nurodo, kad visų įmonės vairuotojų darbą ir judėjimą dažniausiai kontroliuoja vadybininkai, kurie telefonu bendraudami su vairuotojais turi galimybę net ir iš klausos nustatyti, ar vairuotojas nėra neblaivus, bei liepti sustoti bei nušalinti vairuotoją nuo darbo, vairuotojams grįžus iš komandiruočių, transporto įmonėse praktikoje atliekama eilė patikros ir kontrolės procedūrų. Advokato nuomone, iš G. B. elgesio bei paaiškinimų byloje yra akivaizdu, kad darbdavys UAB „A.“ nevykdė pakankamos savo sunkiasvorių vilkikų vairuotojų kontrolės.

19Advokato nuomone, apelianto UAB „A.“ teiginiai, kad šios baudžiamosios bylos kontekste žuvusioji pareigūnė neva yra pati kalta dėl savo žūties ir todėl nukentėjusiems išmokėtina neturtinė žala mažintina, aiškiai nepagrįsti. Advokatas nurodo, kad policijos pareigūno tarnybos metu pagal teisės aktų reikalavimus vykdoma pareiga negali būti laikoma dideliu neatsargumu. Jei pareigūnė būtų sustabdžiusi automobilį viduryje važiuojamosios dalies, nebūtų vilkėjusi šviesą atspindinčios liemenės, o G. B. būtų blaivus ir neviršytų greičio, klausimas dėl didelio aukos neatsargumo, advokato teigimu, galėtų būti keliamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant įrodytam G. B. girtumui ir viršytam greičiui, nesustojimui policijos pareigūnui stabdant, sukeltam eismo įvykiui ir sustojimui tik už kilometro nuo jo, visi teiginiai apie galimą L. B. kaltę atrodo aiškiai nepagrįsti ir tuo labiau neįrodinėtini bei neįrodyti. Taip pat advokatas pastebi, kad šiais argumentais pirmosios instancijos teismo metu nebuvo vadovaujamasi, todėl laikytina, kad apeliantas UAB „A.“ jokios pačios pareigūnės kaltės pirmosios instancijos teismo metu neįžvelgė.

20Atsiliepime advokatas nurodo, kad abiejų apeliantų naudoti apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos sumos nukentėjusiems neatitikimo teismų praktikai aiškiai parinkti selektyviai, iš teismų praktikos stengiantis atrinkti tik tas bylas, kuriose priteista žalos suma buvo mažiausia, neatsižvelgiant į konkrečias tų bylų aplinkybes, eismo įvykių padarinius ir kilusias ilgalaikes pasekmes. Advokatas pažymi, kad teismui sprendžiant civilinio ieškinio patenkinimo klausimą teko įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y įvertinti, kad dėl šiurkščios nusikalstamos veikos nepataisomą žalą patyrė ne tik žuvusiosios L. B. tėvai ir giminės bei artimieji, bet ir valstybė, netekusi pareigingos tarnautojos, mokesčių mokėtojos ir potencialios motinos.

21Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

22Taip pat atsiliepime nurodoma, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

23Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovai A. G. ir advokatas Arūnas Petrauskas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas Raimondas Garlauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, paliekant civilinio ieškinio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Prokuroras ir nukentėjusieji bei jų atstovas advokatas Simas Šuminas prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

24Apeliaciniai skundai netenkinami.

25Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės G. B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, apeliaciniais skundais nesutinkama tik su nukentėjusiesiems priteista neturtinės žalos suma ir nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).

26Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio

27KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį – ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, Nr. 2K-8/2010, 2K-603/2010, 2K-369-942/2015, Nr. 2K-39-895/2016).

28Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį: padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio kilo sunkūs padariniai – žuvo pareigūnė, vykdanti savo pareigas, G. B., darbo metu vairuodamas sunkiasvorį vilkiką, o tai reikalauja būti ypač atidžiam, šiurkščiai pažeidė net šešis KET reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas mieste viršijo leistiną greitį, tamsiu paros metu vairavo būdamas pavargęs ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2 promilės etilo alkoholio), t. y. vairavo suvokdamas, kad šiurkščiai pažeidžia KET ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams, patruliui stabdant krovininį automobilį nesustojo, saugiai neapvažiavo kelyje buvusios kliūties ir kliudęs pareigūnę ją vilko dar apie 900 metrų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į G. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bandė atlyginti nukentėjusiesiems dalį padarytos žalos, tačiau nukentėjusieji jos nepriėmė (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), įvertino kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad G. B. nusikalto neteistas (2 t., 117 b. l.), taip pat kitus G. B. asmenį charakterizuojančius duomenis: psichikos sveikatos centre nesigydė ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., 119 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (2 t. 60–64 b. l.), ne kartą (4 kartus) baustas už KET pažeidimus administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už vagystę, kuri buvo padaryta neblaivaus (2 t., 137–139 b. l.), ir už BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams, t. y. bausmę, kuri yra daug mažesnė nei prašė prokuroras (prašė skirti maksimalią bausmę – laisvės atėmimą 10 metų) ir artima gynėjo teisiamajame posėdyje siūlytam dydžiui – 7 metams (3 t., 58–59 b. l., 60–61 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir viršija sankcijos vidurkį (vidurkis 6 metai 6 mėnesiai), tačiau nelaikytina aiškiai per griežta. Net ir įvertinus tai, kad G. B. padarė neatsargų nusikaltimą, gailėjosi, bandė atlyginti nukentėjusiesiems dalį padarytos žalos, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, dirbantis, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, jam negali būti skiriama bausmė, mažesnė už vidurkį, kaip to prašo apeliantas, nes taip nebus užtikrinami bausmės paskirčiai keliami reikalavimai. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 641 str. nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, apylinkės teismas G. B. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti atvirojoje kolonijoje, o tai vėl gi leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į G. B. asmenį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam G. B. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota – proporcinga nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinkanti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str.

29Dėl civilinio atsakovo atsakomybės ir priteisto neturtinės žalos dydžio

30Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra darbdavys UAB „A.“. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 str.), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad nuteistasis G. B. padarė eismo įvykį, dėl kurio L. B. nuo patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje, darbdaviui (UAB „A.“) priklausančiu automobiliu, dėl to už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nukentėjusiesiems privalo atlyginti UAB „A.“. Remiantis CK 6.270 str. 1 d., darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-258/2012), tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų (tokių duomenų nepateikė ir apeliantas UAB „A.“ atstovas) patvirtinančių, kad pareigūnė L. B., stabdydama automobilį, būtų viršijusi savo įgaliojimus ar pažeidusi KET. Iš liudytojo V. T. parodymų aišku, kad L. B. automobilį „Ford Mondeo“, valstybiniai numeriai ( - ) stabdė dėl jai galėjusio kilti įtarimo, kad automobilyje yra neblaivių asmenų, sustabdytas automobilis buvo pastatytas pagal sustabdymo vietos galimybes, pakankamai nuo važiuojamosios kelio dalies į šoną, L. B. dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Taip pat byloje nenustatyta, kad UAB „A.“ būtų praradęs galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų savo darbuotojo G. B. veiksmų. Būtent dėl UAB „A.“ verslo specifikos – darbuotojas darbdavio automobiliu važiuoja į tolimus reisus, darbdavys turi didesnę rūpestingumo pareigą, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai valdomas, t. y. atidžiai vykdyti patikros ir kontrolės procedūras, imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, kaip nurodė nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą, kontroliuoti vairuotoją telefonu. UAB „A.“ apeliaciniame skunde tik pacitavo darbo sutarties su nuteistuoju sąlygas, tačiau jokių duomenų apie tinkamą pareigos įgyvendinimą, savo aktyvius veiksmus nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „A.“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė išlieka.

31Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo teismą sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nuo 60 000 Eur iki 40 000 Eur, o civilinio atsakovo atstovas – iki 6 000 Eur. Abu apeliantai savo prašymus argumentuoja nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, ir teigia, kad šioje byloje teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio panašios kategorijos bylose. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas S. Šuminas nesutinka su apeliaciniais skundais, pažymėdamas, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas teisingai, sąžiningai ir protingai sprendė dėl neturtinės žalos dydžio ir nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą pinigais įvertino pagrįstai.

32Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, įvertindamas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat individualios bylos aplinkybes bei jau suformuotą teismų praktiką.

33Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas priteisė mažesnę neturtinę žalą, negu prašė nukentėjusieji – prašomą 95 000 Eur sumą sumažino iki 60 000 Eur. Apeliantų nuomone, apylinkės teismo nustatyta 60 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti vis tiek yra per didelė, neatitinkanti teismų formuojamos praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Iš tiesų, paprastai tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, priteisiama apie 100 000 Lt (apie 28 962 Eur) neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009, 2K-457/2009), tačiau būtina pažymėti, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 5 d., t. y. dėl nusikaltimo, padaryto blaivaus vairuotojo, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150 000 Lt (43 443 Eur), ir 120 000 Lt (34 754 Eur), ir 50 000 Lt (14 481 Eur), ir 40 000 Lt (11 584 Eur), ir 25 000 Lt (7 240 Eur), ir 20 000 Lt (5792 Eur) (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009, Nr. 2K-383/2010). Taigi, šiuo atveju nustatant teisingą kompensaciją už sukeltus dvasinius išgyvenimus būtina itin daug dėmesio skirti įstatyme nustatytiems kriterijams ir bylos aplinkybėms.

34Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiesiems, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus reikšmingus kriterijus ir specifines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio kilo sunkūs padariniai – žuvo pareigūnė L. B., tai neabejotinai sukėlė skaudžias emocines ir dvasines kančias nukentėjusiesiems, kuriuos su dukra siejo itin glaudus emocinis ryšys. Tai rodo tiek aplinkybė, kad dukra gyveno kartu tėvais, tiek tai, kad dukros mirtis nukentėjusiajai R. B. sukėlė ir mediciniškai konstatuotus susirgimus – depresiją, jai paskirtas gydymas, šie padariniai nukentėjusiesiems įtakos turės dar ilgus metus, be to, žuvus dukteriai nukentėjusieji liko vieniši – daugiau vaikų neturi, taigi, neteko galimybės gauti dukters pagalbą ir paramą senatvėje, o galimybę susilaukti daugiau vaikų riboja amžius. Apylinkės teismas taip pat įvertino KET pažeidimo grubumą, kaltininko girtumo laipsnį. Pažymėtina, kad veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas KET reikalavimus sąmoningai sėda už automobilio vairo ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas KET sukelia blaivus vairuotojas, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo tikimybę. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad G. B. gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, bandė atlyginti dalį žalos. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos suma yra per didelė atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, pastebėtina, jog pagal teismų praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (kasacinė nutartis Nr. 2K-89/2010). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tiek nuteistojo, tiek ir UAB „A.“ finansines galimybes, padarydamas išvadą, kad nustatyta suma atitinka nukentėjusiųjų ir kaltinamojo bei civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą, o aplinkybė dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos „B. I.“, sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio taip pat buvo įvertinta, kadangi nukentėjusieji atsisakė šios ieškinio dalies.

35Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas R. Garlauskas nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybes, jog nukentėjusieji gavo išmoką iš Policijos departamento, kad Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusieji posėdyje patvirtino, kad jiems buvo išmokėta virš 64 000 Eur. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. liepos 1 d. parengiamajame teismo posėdyje bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinio pareiškimą atsakovui AAS „B. B. I. C.“, tretiesiems asmenims: G. B., UAB „A.“, UAB „A. G. t.“ dėl 64 663,20 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02051-2016-6).

36Nukentėjusiesiems minėta pinigų suma buvo išmokėta remiantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutu, patvirtintu Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas). Šio Statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo. Statuto 50 str. 1 d. yra nustatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Taigi, pagal Statutą mokamos kompensacijos dydis yra siejamas su pareigūno darbo užmokesčiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šiame Statute reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai, o policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Nukentėjusiesiems išmokėtos kompensacijos ir priteistos neturinės žalos prigimtis yra skirtinga. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl mažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą vien dėl jiems išmokėtos kompensacijos, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo.

37Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. B. ir R. B. po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai pritaikė neturinės žalos atlyginimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Todėl tenkinti apeliantų prašymą ir mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

38Dėl proceso išlaidų

39Advokatas S. Šuminas apeliaciniam teismui pateikė advokato orderį, pagal kurį jam pavedama atstovauti nukentėjusiesiems R. B. ir R. B. Šiaulių apygardos teisme ir parengti atsiliepimą į apeliacinius skundus, bei pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), patvirtinantį, kad advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas nukentėjusioji R. B. sumokėjo 1500 Eur. Advokatas prašo šią sumą priteisti nukentėjusiesiems iš kiekvieno apelianto, t. y. iš nuteistojo ir civilinio atsakovo, po 750 Eur.

40Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas tik iš kaltinamojo. Taigi nukentėjusiųjų išlaidos advokato paslaugos apmokėti – 1500 Eur, išieškotinos iš nuteistojo G. B.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką šios nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju išieškant išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-258/2012).

41Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniuose skunduose ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais byloje, o tai reiškia, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokatui yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliacinių skundų argumentų, taip pat įvertinus tai, kad šie skundai pripažinti nepagrįstais, įvertinus prašomos priteisti sumos proporcingumą, nukentėjusiajai R. B. (kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito, ji sumokėjo advokatui) už atsiliepimo į nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus surašymą ir nukentėjusiųjų interesų atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš nuteistojo priteisiama 1500 Eur išlaidų.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 p., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

43nuteistojo G. B. ir civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovo A. G. apeliacinius skundus atmesti.

44Priteisti iš nuteistojo G. B. R. B. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Pritaikius BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 4. G. B., pritaikius BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., paskirta baudžiamojo poveikio... 5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. B. ir R. B. ieškinys tenkintas... 6. Teisėjų kolegija... 7. G. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 2.29 val., ( - )... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 11 d.... 9. Nuteistasis skunde dėl paskirtos bausmės dydžio teigia, kad nuosprendyje... 10. Nuteistasis skunde dėl civilinio ieškinio nurodo, kad įvertinus bylą... 11. Civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovas direktorius A. G. apeliaciniu skundu... 12. Skunde teigiama, kad teismas nenurodė, kuo pasireiškė UAB „A.“ netinkama... 13. UAB „A.“ atstovo nuomone, teismas, konstatuodamas, kad G. B. pažeidė... 14. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo... 15. Nukentėjusiųjų R. B. ir R. B. atstovas advokatas Simas Šuminas atsiliepimu... 16. Atsiliepime dėl bausmės G. B. griežtumo nurodoma, kad parenkant asmeniui... 17. Dėl neturtinės žalos dydžio atsiliepime pastebima, kad proceso pirmosios... 18. Nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime nurodo, kad visų įmonės vairuotojų... 19. Advokato nuomone, apelianto UAB „A.“ teiginiai, kad šios baudžiamosios... 20. Atsiliepime advokatas nurodo, kad abiejų apeliantų naudoti apeliacinių... 21. Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl... 22. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog vertybiniai teisingumo, protingumo,... 23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „A.“... 24. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 25. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės G. B.... 26. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio... 27. KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 str.... 28. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. B.... 29. Dėl civilinio atsakovo atsakomybės ir priteisto neturtinės žalos dydžio... 30. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 31. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo teismą sumažinti priteistos... 32. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas,... 33. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas priteisė... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį ir jo... 35. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas R. Garlauskas nurodė, kad... 36. Nukentėjusiesiems minėta pinigų suma buvo išmokėta remiantis Lietuvos... 37. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 38. Dėl proceso išlaidų... 39. Advokatas S. Šuminas apeliaciniam teismui pateikė advokato orderį, pagal... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas, teismas turi... 41. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. nuteistojo G. B. ir civilinio atsakovo UAB „A.“ atstovo A. G. apeliacinius... 44. Priteisti iš nuteistojo G. B. R. B. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis...