Byla 1A-147-594/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. (toliau – J. K.), K. Š. (toliau – K. Š.) ir J. U. (toliau – J. U.), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino,

2sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, Rimantei Litvinavičiūtei,

3dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai R. K., išteisintajam J. K., jo gynėjui advokatui Dariui Matulevičiui, išteisintajam K. Š., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, išteisintajam J. U. bei jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. (toliau – J. K.), K. Š. (toliau – K. Š.) ir J. U. (toliau – J. U.), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

6Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

8

  1. J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: t. y. 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios ( - ), pasinaudodamas J. M. jam suteiktu 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu Nr. ( - ), patvirtintu ( - ) notaro biure, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ( - ) notarų biuro notarinio registro Nr. ( - ), kurios metu pirkėjo UAB „E.C.“ atstovas V. M., jam, kaip pardavėjo J. M. atstovui, sumokėjo 100 0000 litų (kas atitinka 28962 eurus) avansą, kurį jis įsipareigojo perduoti J. M., tačiau pinigų J. M. neperdavė, juos pasisavino, dalį - 63 000 litų (kas atitinka 18246,06 eurus), 2005 m. rugpjūčio 19 d. įnešdamas į savo sąskaitą Nr. ( - ), kitus – panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslu.

9Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, UAB „E.C.“ pilnai atsiskaičius pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, ( - ) notaro biuro notarinio registro Nr. ( - ), pirkėjo UAB „E.C.“ atstovui V. M. į J. K. nurodytą jam priklausančią sąskaitą Nr. ( - ) pervedus 924100 litų (kas atitinka 267637,86 eurus) jis, iškraipydamas objektyvią tiesą, J. M. melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemė sklypą pardavė tik už 600000 litų (kas atitinka 173772,01 eurus) ir iš savo sąskaitos Nr. ( - ), 543514 litų (kas atitinka 157412,53 eurus) pervedė į J. M. priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), o likusius 378677 litus (kas atitinka 109672,44 eurus), nuslėpdamas ir tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusį J. M., 2005 m. rugpjūčio 24 d. išėmė grynais pinigais iš savo sąskaitos Nr. ( - ) ir panaudojo juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.

10Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, J. M. pranešęs, kad jo sąskaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sąskaitą saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, nieko jam nepaaiškindamas bei tyčia suklaidindamas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nusivežė J. M. į AB SEB banką, ( - ), kur šis iš savo sąskaitos Nr. LT ( - ) pervedė 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ). Disponuodamas J. M. pinigais, jis, be J. M. žinios, apgaule paskolino 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) R. S.. J. M. pinigų negrąžino, o už 240000 litų (kas atitinka 69508,80 eurus) savo vardu įformino dalį R. S. statomo kotedžo, ( - ).

11Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. Š. ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, kuriame J. M. prašo pervesti 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, raštelyje už J. M. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą, Nr. ( - ) pervedė 12000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. - 10000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. - 78000 litų (kas atitinka 22590,36 eurus), viso 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus), kuriuos jis, kartu su K. Š., bei J. U. neteisėtai pasisavino.

12Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pasisavino 110000 litų (kas atitinka 31858,20 eurus), kuriuos jam grąžino R. S., kaip dalį iš J. M. neva pasiskolintų pinigų, kuriuos 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M., būdamas suklaidintas, buvo pervedęs iš savo sąskaitos Nr. ( - ) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ).

13Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu bei jį įtikinęs, kad jis padės nusipirkti kilnojamą namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo būstui skirtus 80000 litų (kas atitinka 23169,60 eurų), kuriuos 2009 m. liepos 13 d. šis iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į jo sąskaitą Nr. ( - ). Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrąžino.

14Viso jis apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 1008677 litų (kas atitinka 292133,05 eurus) svetimą J. M. priklausiusį turtą. Tokiu būdu J. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

151.1. K. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, kuriame J. M. neva prašo pervesti 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, raštelyje už J. M. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą, Nr. ( - ) pervedė 12000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. - 10000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. - 78000 litų (kas atitinka 22590,36 eurus), viso 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus), kuriuos jis, kartu su J. K., bei J. U. neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) svetimą - J. M. priklausiusį - turtą. Tokiais savo veiksmais K. Š. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

161.2. J. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir K. Š., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, kuriame J. M. neva prašo pervesti 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, raštelyje už J. M. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą, Nr. ( - ) pervedė 12000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. - 10000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. - 78000 litų (kas atitinka 22590,36 eurus), viso 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus), kuriuos jis, kartu su J. K., bei K. Š. neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) svetimą - J. M. priklausiusį - turtą. Tokiais savo veiksmais J. U. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

  1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp fizinių ir juridinių asmenų, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais tyčiniais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties įvykdymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. M. analizuojamu atveju pats nebuvo rūpestingas ir neveikė protingai.
  2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti J. K., K. Š. ir J. U. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti – J. K. 6 (šešerių) metų, K. Š. – 3 (trejų) metų, J. U. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose.

173.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis mirusio nukentėjusiojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir nebuvo galimybės juos patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, pažymint, kad net ir tuo atveju, jei nukentėjęs J. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus būtų patvirtinęs apklausiamas teisme, jo parodymai nebūtų pakankami išvadai dėl J. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nesutikdama su tokia apylinkės teismo išvada, prokurorė nurodo, kad mirus liudytojui, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gali būti panaudoti kaip įrodymas, tačiau gynybos teisė pateikti liudytojui klausimus niekada nebebus įgyvendinta. Tokiu atveju teismui kyla pareiga nustatyti, ar mirusio liudytojo parodymai yra lemiami, o pripažinus juos tokiais - įsitikinti, ar yra pakankamų gynybos teises suvaržymus kompensuojančių veiksnių, įskaitant priemones, leidžiančias teisingai ir tinkamai įvertinti liudytojo parodymų patikimumą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. M. iš tiesų buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nes jis 2010 m. balandžio 3 d. mirė. Dėl to apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs visus liudytojus, perskaitęs rašytinius bylos duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nukentėjusiojo J. M. parodymus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir tikrinti nukentėjusiojo išdėstytas aplinkybes nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kontekste, analizuoti, lyginti juos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje surinktais įrodymais, tačiau to nepadarė.

183.2. Priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, prokurorės teigimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog nukentėjusysis J. M. parodymus galėjo duoti nukentėjusiosios R. K. įtakoje, negauta. Nukentėjusiojo J. M. parodymus patvirtino ne tik nukentėjusioji R. K., bet ir J. K. bei kiti liudytojai. Tuo tarpu apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tikėjo tik kaltinamojo J. K. parodymais, nors jie ir nebuvo nuoseklūs, nenurodė, kodėl jais remiasi, nors J. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.

193.3. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad išteisintųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo be nukentėjusiojo J. M. parodymų patvirtina ir liudytojų B. Ž., I. T., E. P., R. S., V. M. ir V. N. parodymai. Be to, remiantis 2011 m. gegužės 4 d. specialisto išvada Nr. 140-(02624)-ISI-2618, parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) į sąskaitą ( - ),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, pasirašytą J. M. vardu, pasirašė ne J. M., o kitas asmuo pamėgdžiodamas J. M. parašą.

203.3. Akcentuojama, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. BK 182 straipsnyje numatyta apgaulė suponuoja tokį nukentėjusio asmens klaidinimą, kuris turėjo esminę reikšmę apsisprendžiant perduoti kaltininkui, ketinančiam neteisėtai praturtėti kito asmens sąskaita, turtą ar turtines teises. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl turto, t. y. pinigų, o turtiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, bei, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp fizinių ir juridinių asmenų atsiranda civiliniai santykiai, tačiau apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu patikrinta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog šie civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Tiek J. K., tiek K. Š., tiek ir J. U. neteisėtai, apgaulės būdu, pasisavino J. M. priklausantį turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. pasitikėjo kunigu J. K., nes jis juo rūpinosi, vežė jam maistą bei vaistus. Manė, kad J. K. sąskaitoje pinigus laikyti bus saugu ir kai jam jų prireiks, J. K. juos grąžins. Juo labiau, įvertinus tai, kad J. K. susitarimo su J. M. metu buvo parapijos klebonas, turėjo sėkmingo dvasininko reputaciją, jo finansinė situacija buvo gera ir J. M. tai žinojo, kas dar labiau kėlė J. M. pasitikėjimą J. K.. Ši aplinkybė buvo esminė J. M. apsisprendime patikėti žemės pardavimą bei su tuo susijusių dokumentų tvarkymą J. K.. Kaip ir patikėti už parduotą žemę gautų pinigų saugojimą.

213.4. Tuo tarpu K. Š. ir J. U. pasisavinant J. M. priklausantį turtą, esmine aplinkybe, prokurorės teigimu, buvo raštelio, pasirašyto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva prašo pervesti 100000 litų į K. Š. sąskaitą, (dėl šių lėšų pervedimo J. M. neinformavus), pateikimas R. S.. Motyvuojant šią išvadą, akcentuojama, kad, paties R. S. teigimu, jis J. K., prieš pervesdamas pinigus į K. Š. sąskaitą, pareikalavo, kad pateiktų J. M. patvirtinimą, jog šis sutinka, kad jam priklausančius 100000 litų R. S. pervestų į K. Š. sąskaitą. J. K. pažadėjo, kad tokį raštą iš J. M. gaus. Iki šio rašto pateikimo K. Š. ne kartą jam skambino į jo mobilų telefoną ir prašė, kad jis į jo sąskaitą pervestų 100000 litų. R. S. jam kategoriškai pasakė, kad jo nepažįsta ir į jo sąskaitą pinigų neperves. Tačiau po to, kai pakalbėjo su J. K. ir jis parodė J. M. sutikimą dėl pinigų pervedimo, 100000 litų jis pervedė į nurodytą K. Š. sąskaitą. Ir nors išteisinamajame nuosprendyje teismas teigia, jog iš J. M. apklausų duomenų matyti, kad jis pats nebuvo rūpestingas ir neveikė protingai, tačiau tai nesuteikia pagrindo naudotis nurodyta aplinkybe ir apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.

  1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, skunde nurodytais pagrindais, o išteisintieji J. K., K. Š. ir J. U. bei jų gynėjai, prašė skundą atmesti.
  2. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
  3. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

226.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi J. K., K. Š. ir J. U. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl J. K., K. Š. ir J. U. nekaltumo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintųjų parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymams bei rašytiniams byloje esantiems duomenims. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir J. K., K. Š. bei J. U. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).
  2. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir parodė, kad nuo 1999 metų jam apsigyvenus ( - ), pas jį nuolat ateidavo daug neturtingų, suvargusių žmonių, kuriems jis stengdavosi kuo galėdamas padėti – rūbais, maistu, pinigais. J. M. taip pat sunkiai vertėsi, neturėdavo pinigų, todėl ateidavo pavalgyti. Jei J. M. ko paprašydavo, visuomet stengdavosi padėti – į parduotuvę nuvežti, nupirkti vaistų ir pan.. Padėjo ieškoti ir visokių pažymų pensijai, dėl ko važiavo ir į archyvą Vilniuje, kartu dirbdavo įvairius darbus. J. M. jam (J. K.) pasakodavo apie savo tėvą. Apie 2005 metus J. M. kelis kartus minėjo, kad atvažiuoja gydytojas, kažką jam atveža, vežasi į Kauną. Vieną dieną J. M. atvyko nešinas įvairiais dokumentais ir pasu, sakydamas, kad rytoj atvažiuos gydytojas, su kuriuo J. M. turi vykti pas notarą ir perrašyti jam savo namus ir žemę. Nors J. M. tai padaryti su gydytoju ir buvo sutaręs, tačiau persigalvojo, dėl ko prašė priimti ir paslėpti atneštus dokumentus bei jį patį. Kelias dienas J. M. pas jį (J. K.) slapstėsi. Vieną dieną atvažiavo G. O. ir pradėjo priekaištauti J., jog šis žadėjo parduoti jam žemę ir sodybą, o dabar slapstosi, grasino taip visko nepalikti, sudeginti sodybą. Tuomet Jonas prisiminė, kad nelabai seniai pas jį buvo atvažiavęs toks V. iš „B. Ž.“ ir prašė parduoti jam žemę. J. paprašė surasti tą V., kad su juo galėtų tartis dėl žemės pardavimo. V. jam buvo palikęs vizitinę kortelę. Suradęs V. pasakė, kad J. M. nori su juo pasišnekėti dėl žemės. Taip pat paaiškino, kad yra kitas pirkėjas – G. O., tačiau V. pažadėjo viską sutvarkyti. Dėl kainos nei J. M., nei jis (J. K.) nesiderėjo. V. už J. M. žemę sutiko mokėti tiek, kiek tuo metu toje vietoje buvo įprasta – po 600 ar 660 litų už arą. J. M. su V. pasiūlymu sutiko. Po kurio laiko įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo V., jo šviesiaplaukė kompanjonė, dar kažkas, J. M., G. O., jis ir K. Š.. V. paaiškino G. O., kad jis perka žemę, su kuo G. O. sutiko, paaiškindamas, kad pusmetį ar metus jis važinėjo pas J., vežiojo visokias gėrybes, veždavo į miestą taisyti dantų ir pan.. Kaip jis buvo paskaičiavęs, vien už dantų taisymą J. jam buvo skolingas 4000 litų. Už patirtą žalą dėl neįvykusio sandorio su J. M., G. O. paprašė 25000 ar 30000 litų. J. M. pažadėjo gavęs pinigus už žemę atsilyginti. Tuo jų susitikimas ir baigėsi. Kadangi J. M. pats nenorėjo užsiiminėti žemių pardavinėjimu ir važinėti po įstaigas, paprašė, kad jis (J. K.) jam padėtų. Jis sutiko ir 2005 m. liepos 27 d. J. M. pas notarą parašė jam įgaliojimą atlikti įvairiems juridiniams veiksmams.

238.1. Vykdant žemių pirkimo-pardavimo sutartį, V. pristatė L. K. ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. pas notarą buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią, L. K. iš J. M. perka 10,78 ha sklypą už 754600 litų. Tačiau pirkėjams kažkas netiko, dėl ko, 2005 m. rugpjūčio 5 d. minėta sutartis buvo panaikinta. Tą pačią dieną buvo sudaryta kita preliminari J. M. žemės pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „E.C.“, atstovaujama V. M.. V. M. jam pristatė V. N. ir jis (J. K.) suprato, kad juos sieji bendri darbo santykiai. Dėl kainos niekas nesiderėjo, nei jis, nei J. M.. Kiek firma pasiūlė, su tuo ir sutiko. Sutartyje numatyta, kad firma perka minėtą sklypą už 1 mln. 24 tūkst. 100 litų. Iš tos sumos 100 tūkst. sumokama grynais, kaip avansas. Iš šio avanso, J. M. nurodymu, 25 tūkst. litų jis (J. K.) padavė K. Š. ir J. U., kurie pinigus nuvežė ir atidavė G. O. už netesybas ir kitas išlaidas. Likusius pinigus atidavė J. M., kuris juos nuvežė į banką. Kadangi J. M. parduodamas žemes reikėjo išmatuoti, atidalyti bei parengti detaliuosius planus, su žemės pirkėju buvo sutarta sutartyje nurodyti didesnę žemės pirkimo-pardavimo kainą, realiai J. M. sumokant mažiau, skirtumą panaudojant minėtiems su žemės atidalijimu, detaliaisiais planais ir pan. darbams atlikti. Tam reikalui J. M. vėliau parašė įgaliojimą L. K., kuri ir rūpinosi visais žemės tvarkymo darbais, nei iš J. M., nei iš jo (J. K.) nereikalaudama jokio užmokesčio. 2005 m. rugpjūčio 24 d. pas notarą buvo sudaryta galutinė pardavimo sutartis. Pas notarą dalyvavo jis (J. K.), J. M., J. U., V. M. ir L. K.. Pasirašius sutartį, J. M., J. U. ir L. K. liko notarinėje kontoroje, o jį V. M. ir V. N. nusivežė į Vilniaus SEB banką ir 924 tūkst. pervedė į jo (J. K.) sąskaitą. Paskui nuėjo pas kasininką ir pasirašė dokumentus dėl 378 tūkst. litų išėmimo. Išimtus pinigus pasiėmė V. N.. Kartu stovėjo ir V. M.. Po to sugrįžo į notarinę kontorą, kur pabaigė tvarkyti dokumentus ir kartu su J. M., ir J. U. grįžo namo. Galimai kiek ankščiau, jis (J. K.) kalbėjo su R. S. ir prasitarė jam dėl J. M. žemės pardavimo, kadangi šis prašė pakalbėti su J. M., kad šis R. S. paskolintų pinigų žemės įsigijimui. Rugsėjo 25 d. po pietų jis (J. K.) atėjo pas J. M., kur rado L. B., J. U. ir dar kažką. Kai jis (J. K.) paaiškino, ko atėjęs, J. M. kiek pagalvojęs sutiko R. S. paskolinti pinigų, nors L. B. ir J. U. J. M. patarė to nedaryti. Kitos dienos rytą, J. M. atėjus į jo (J. K.) namus atvažiavo R. S. ir jie visi kartu nuvažiavo į SEB banką, kur prie kasininko langelio nuėjo tik J. M. ir R. S.. Kasininkė užpildė dokumentus ir J. M. padarė 450 tūkst. litų pavedimą R. S..

248.2. Praėjus metams, J. M. pradėjo sakyti, kad jam reikia pinigų. Prašė R. S. grąžinti skolą. R. S. paprašė J. M. parašyti raštelį dėl grąžinamų pinigų, su kuo J. M. sutiko ir K. Š. surašius tekstą perdavė raštelį J. U., kad šis perduotų J. M. pasirašyti. Neatsimena ar jis (J. K.) perdavė raštelį R. S., ar jam jį tik parodė, tačiau po to, per kelis kartus R. S. pervedė pinigus į K. Š. banko sąskaitą. Tokiu būdu, J. M. šiuos pinigus paskolino K. Š., J. U. ir jam (J. K.). R. S. už likusius J. M. jam paskolintus pinigus pasiūlė J. M. pastatyti kotedžą, su kuo J. M. sutiko, nurodydamas, kad jis (J. K.) elgtųsi taip, kaip mano esant geriausia, kadangi po savo mirties vis tiek viską jam paliks. Po kiek laiko jis (J. K.) ar tai R. S., ar kokiam jo žmogui surašė įgaliojimą jo (J. K.) vardu atlikti įvairius sandorius, dėl ko jo (J. K.) vardu buvo nupirktas žemės lopinėlis, tačiau nuosavybės dokumentų jis (J. K.) niekada nematė, kaip nematė ir kotedžo nuosavybės dokumentų. Tuo metu jis tiesiog pasirašydavo įvarius sutikimus ir įgaliojimus. 2009 m. vasarą sužinojo, jog išsikelia gyventi kitur, apie ką pranešė ir J. M., tačiau patikino, kad jo nepamirš, lankys ir kuo galės, tuo padės, po ko, J. M. nurodė norįs jam (J. K.) duoti kiek pinigų įsikūrimui. Jie kartu nuvažiavo į banką, kur darbuotoja, klaidingai supratusi, jog šis siekia iš savo banko sąskaitos išsiimti 80 tūkst. litų grynais, paprašė parašyti prašymą ir grįžti rytoj. Liepos 13 d. jis (J. K.), J. M. ir K. Š. atvyko į tą patį banką, kur J. M. paaiškino darbuotojai, jog norės pervesti pinigus į jo (J. K.) sąskaitą pavedimu. Tokiu būdu, 10 tūkst. J. M. jam (J. K.) pervedė į einamąją sąskaitą, 70 tūkst. litų – terminuotu indėliu. 2009 m. rugpjūčio 10 d. jis (J. K.) išsikraustė iš ( - ) į ( - ).

258.3. 2009 m. rudenį, spalio mėn., jam paskambino J. U. ir pasakė, kad kažkas negerai su vienu J. M. namo stogo kraštu ir paprašė pakviesti meistrą J. V., kad šis patikrintų kas ir kaip. Meistras pranešė, kad nieko baisaus, galima pataisyti, dėl ko jis (J. K.) spalio 26 d. atvažiavo pas J. M. pasitarti, ką toliau daryti. Patarė J. M. įsigyti vežamą namelį. Norėdami apžiūrėti tokius namelius, jis, J. M. ir K. Š. nuvyko į Kaune esančią įmonę „E.“ ir apžiūrėjo keletą tokių namelių. Neketino tuo metu pirkti, tai buvo atsarginis variantas tuo atveju, jei J. M. namo stogas griūtų. 2009 m. lapkričio 13 d. jam (J. K.) kažkas paskambino ir pranešė, kad pas J. M. namuose gyvena kažkokie trys vyrai, kurie J. M. niekur vieno nepaleidžia. Kadangi pats to patikrinti negalėjo, paprašė K. Š.. Šis kartu su R. V. nuvažiavę pas J. M. rado jį apiplėštą ir sumuštą su kažkokiu nepažįstamu vyru. Kitą dieną, t. y. lapkričio 14 d., viskuo įsitikinti pas J. M. nuvažiavo jis (J. K.) su K. Š., tačiau namai buvo tušti. Apie J. M. dingimą K. Š. pranešė policijai, o jis (J. K.) J. M. dukterėčiai R. K., kuri paaiškino, kad dėl savo pažinčių policijoje ir prokuratūroje toliau susitvarkys pati. 2009 m. lapkričio 17 d. policija atliko K. Š. kratą, pareiškė jam įtarimus dėl vagystės bei J. M. sumušimo. Gruodžio 4 d., apie 13 val. jam (J. K.) paskambino tyrėja A. G. ir pranešė, kas surado J. M. ir šiuo metu jis policijoje, nurodydama jam kuo skubiau atvykti. Į policijos komisariatą jis (J. K.) nuvyko kartu su K. Š., kur ilgai laukė koridoriuje bei matė tyrėją besivedančią J. M.. Šis labai sunkiai ėjo, buvo sulinkęs, jo (J. K.) nepažino, tyrėja jiems bendrauti neleido. Jis (J. K.) girdėjo, kaip policijoje buvo apklausiamas J. M., kuriam buvo bandoma įteigti, kad jis (J. K.) iš jo išviliojo žemę, tačiau J. M. viską neigė. J. M. apklausoje dalyvavo ir R. K.. Po kiek laiko į kitą kabinetą tyrėja jį (J. K.) pasikvietė apklausai, klausinėjo apie J. M. žemes, pinigus ir pardavimus. Apie 22 val. tyrėja jam ir K. Š. liepė važiuoti namo. Tyrėjai pasakius, kad J. M. prašė jį parvežti namo, policija J. M. su jais neišleido, liepdama važiuoti pas savo dukterėčią R. K., kur, policijos teigimu, jam bus saugiau.

268.4. Gruodžio mėnesio viduryje jam paskambino R. K. paaiškindama, kad nori susitikti ir pasikalbėti. Susitikime dalyvavo R. K., J. M., jis ir K. Š.. Pokalbio metu R. K. klausinėjo apie žemės pardavimą, pinigus ir kitus J. M. reikalus. J. M. tylėjo, nieko neklausinėjo. Kadangi J. M. ne kartą jo buvo prašęs niekam nieko apie jo reikalus nepasakoti, jis (J. K.) nežinojo kaip elgtis. Pokalbio metu jokių pretenzijų J. M. jam nereiškė, pinigus reikalavo pervesti tik R. K.. Pasibaigus šiam pokalbiu ir R. K. išėjus iš patalpos, J. M. jį patikino, kad viskas yra gerai ir nurodė su pinigais nieko nedaryti. Po šio susitikimo, artėjant 2009 metų Kalėdoms, jis paskambino R. K. ir paprašė pasikalbėti su J. M., kvietė jį šventėmis atvažiuoti, klausė, ką daryti su tais pinigais, kuriuos J. M. jam liepos mėnesį buvo pervedęs. Pasiūlė jam juos pervesti iki švenčių, tačiau J. M. paprašė, kad šis pinigus ir toliau laikytų pas save. 2010 metų sausio ar vasario mėnesį jis (J. K.) sulaukė R. K. skambučio, kurio metu ji prašė atvykti pas advokatą M. pakalbėti. Pokalbio metu J. M. buvo kiek nuošaliau, o advokatas vis klausinėjo. Paskutinį kartą J. M. matė 2010 metų kovo mėnesį taip pat pas advokatą M., kur jį atvežė R. K. su vyru. Buvo atvykęs ir R. S.. Šio pokalbio metu advokatas ir R. K. reikalavo grąžinti pinigus. J. M. jokių pretenzijų nereiškė. Tos pačios savaitės šeštadienį, apie 13 val. jis sužinojo, kad J. M. rastas negyvas, įkritęs į tvenkinį. Kadangi J. M. buvo prašęs jį palaidoti, todėl jis (J. K.) norėjo išpildyti J. M. norą, apie tai pranešė R. K., ši sutiko. Praėjus apie savaitei laiko po J. M. laidotuvių, jam (J. K.) paskambino V. N. ir paklausė, kodėl jį kviečia į policija dėl J. M., po ko jis (J. K.) pranešė, kad J. M. miręs. Balandžio 19 d. pas jį (J. K.) buvo atlikta krata, pareikšti įtarimai bei pradėtas ikiteisminis tyrimas.

278.5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, buvo perskaityti J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos J. M. jis pažįsta nuo 2000 metų, 2004-2005 metais, tiksliai neprisimena, J. M. pasakojo, kad pas jį atvažiuoja dantistas G. O., atvežantis pavalgyti ir gydantis J. M. dantis. G. O. prašė J. M., kad šis perrašytų jam savo žemes, už ką šis globotų jį iki gyvenimo pabaigos. J. M. pasakojo, kad G. O. pirmadienį (kokia tai buvo data, neprisimena), liepė J. M. pasiimti savo žemės nuosavybės dokumentus, nes jie kartu važiuos pas notarą. J. M. patarė nevažiuoti į susitikimą su G. O. ir su žemės bei savo dokumentais, pasislėpti klebonijoje, kur J. M. prabuvo apie tris paras. G. O. J. M. surado klebonijoje, priekaištavo šiam, kad jis nevykdo savo pažado perrašyti savo žemes ir pasakęs, kad vis tiek reikės viską sutvarkyti, išvažiavo. J. M. grįžo į savo namus, bet po kelių dienų vėl kreipėsi pagalbos, nes kažkas grasino padegti jo namus. Norėdamas ramybės, J. M. nutarė parduoti savo žemes ir paprašė pagalbos. J. M. paaiškino, kad į jį ne kartą kreipėsi žmogus, vardu Valdas, norėjęs įsigyti J. M. žemes, paprašė jį surasti ir išsiaiškinti, ar jis dar norėtų tas žemes įsigyti. Jis (J. K.) surado tą žmogų (kaip, neprisimena) ir nurodė jam nuvažiuoti pas J. M. dėl visko susitarti. Pirmame V. ir J. M. pokalbyje, jis (J. K.) nedalyvavo. Tačiau tų susitikimų buvo daug, kai kuriuose jų dalyvavo ir jis (J. K.). J. M. nusprendė 1 ha žemės padovanoti jam (J. K.), sau pasilikti kažkiek žemės ir pastatus, likusią žemę – parduoti. G. O., sužinojęs, kad J. M. ketina parduoti savo žemę, J. M. pradėjo reikšti pretenzijas, kad šis nesilaiko žodžio. Vieno susitikimo metu, kuriame dalyvavo jis (J. K.), J. M., G. O. ir V., nusprendė, kad G. O. reikia sumokėti kompensaciją, dėl ko, G. O. buvo sumokėta 20 000 – 30 000 litų. Šiuos pinigus G. O. nuvežė K. Š. jo (J. K.) prašymu. Tuo metu, kai G. O. buvo sumokėti pinigai, jau buvo sudaryta preliminari J. M. žemės pardavimo sutartis ir sumokėtas 100 000 litų avansas, iš kurių 20 000 ar 30 000 litų buvo perduota G. O.. 100 000 litų avansas buvo atvežtas į kleboniją, juos, tikriausiai atvežė V.. Tuo metu klebonijoje buvo ir J. M., tačiau pinigus V. perdavė jam (J. K.). Tą pačią dieną 70 000 litų jis (J. K.) perdavė J. M. (niekas to fakto nematė), juos J. M. parsinešė namo. Pasirašant pagrindinę J. M. žemių pardavimo sutartį, dalyvavo V. „E.C.“ atstovas V. M., J. M. ir jis (J. K.). Šios sutarties pasirašymo dieną į jo (J. K.) buvo pervesta 1 000 000 litų. Prieš pasirašant pagrindinę žemių pirkimo-pardavimo sutartį su V. buvo sutarta (sutarė J. K.), kad notarinėje kontoroje sutartyje bus nurodyta didesnė J. M. žemių pirkimo kaina – 1 024 000 litų. Po sutarties pasirašymo V. turėjo būti grąžinti 400 000 litų. Iš gautų pinigų 500 000 litų jis pervedė J. M., 400 000 litų – grynaisiais pinigais perdavė V.. Pardavus J. M. žemes, R. S. papasakojo, kad stato namą ir jam reikalingi pinigai ir pasiūlė J. M. pervesti savo pinigus jam, pažadėdamas už gautus pinigus pastatyti namą, kuriame vienas butas priklausys J. M.. Šis su pasiūlymu sutiko. Vieną dieną R. S., J. M. ir jis (J. K.) nuvažiavo į banką, kur J. M. iš savo sąskaitos R. S. pervedė 450 000 litų. Ar J. M. su R. S. buvo pasirašę kokią sutartį, nežino. Kadangi žemės sklypas, ant kurio buvo statomas R. S. namas (kuriame vienas butas turėjo priklausyti J. M.), buvo komplikuotas, buvo nutarta dalį žemės sklypo po statomu namu perrašyti jo (J. K.) vardu, kad būtų lengviau tvarkyti reikiamą dokumentaciją, po ko, jis (J. K.) tapo buto, statomame R. S. name, ir žemės sklypo dalies savininku. Kad jis veikia J. M. interesais, jokia sutartis pasirašyta nebuvo. Žino, kad 100 000 litų R. S. grąžino pervesdamas į K. Š. sąskaitą banke. Aplinkybių, kas tarėsi ir kodėl pinigai buvo pervesti į K. Š. sąskaitą, neprisimena. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas raštas, kuriame J. M. R. S. prašo 100 000 litų pervesti į jo sąskaitą, neprisimena. Kada ir kokiomis aplinkybėmis bei kieno iniciatyva ir prašymu buvo surašytas J. M. raštas, neprisimena, bet pamena, kad šį raštą pasirašė J. M. ( - ) klebonijoje. Po to, kai K. Š. R. S. pervedė 100 000 litų, K. Š. šiuos pinigus nuėmė grynais, atvežė į ( - ) kleboniją ir tą pačią ar kitą dieną padalino jam, J. U., sau, t. y. K. Š., J. M., kiekvienam po 25 000 litų. Kad šiuos pinigus reikia padalinti į keturias dalis, nusprendė J. M., mano todėl, kad jų buvo geri santykiai ir jis vis sakydavo kad jam pinigų nereikia. Ar R. S. jam asmeniškai atidavė 110 000 litų grynais kaip J. M. skolą, neprisimena. Tikslios datos nepamena, bet klausė R. S., kada šis grąžins likusius pinigus J. M.. R. S. pasiūlė, kad už tuos pinigus jis pastatys kotedžą ( - ), apie 150 kv.m ploto. Pakalbėjo su J. M. ar šis neprieštarautų. J. M. sutiko. Kadangi kotedžas gana didelis, todėl pamanė, kad šiame kotedže galėtų gyventi jis ir J. M.. Kotedžas buvo įformintas jo (J. K.) vardu, nes taip norėjo J. M., kad šiam nereikėtų važiuoti tvarkyti jokių dokumentų. Apie tai, kai jis su J. M. kalbėjo apie kotedžo statybą ir gyvenimą jame, niekas negirdėjo, jie buvo dviese. Kokiame stovyje šiuo metu yra minėtas R. S. statomas kotedžas, jis nežino, ten neina ir nesidomi. 2009 m. rugpjūčio mėn. iš ( - ) klebonijos jis (J. K.) persikėlė į ( - ) kleboniją. Prieš persikeliant į kitą kleboniją, J. M. jam į jo sąskaitą banke pervedė 80 000 litų. Išvykdamas, jis J. M. paaiškino, kad nors jis persikelia į kitą kleboniją, bet jie ir toliau bendraus. 2009 m. spalio mėn. atvyko pas J. M. į namus, nes J. M. pasiskundė, kad jam pradėjo griūti namo stogas. Pas J. M. atvažiavo su K. Š. ir nusprendė, kad jau stogo neįmanoma pataisyti, todėl pasiūlė važiuoti apžiūrėti kilnojamą namelį. J. M. patiko namelis ir jis sutiko pirkti kilnojamą namelį. Namelių kainos buvo įvairios po 15 000 – 20 000 litų. Konkretaus namelio jie nenusižiūrėjo tiesiog žiūrėjo, ar koks tiktų. Tuo metu J. M. namelio nepirko, nes buvo prastas kelias, o ir stogas J. M. namo dar negriuvo. Be to, pasitarė su pardavėjais, kad namelį geriau vežti kai žemė sušalusi, nes namelis gana sunkus. Nors namelio nepirko, bet J. M. buvo sakęs, kad namelį pirktų jis iš pinigų, kuriuos J. M. jam buvo pervedęs į jo sąskaitą. L. K. pažįsta kaip V. draugę, pažįstamą ar bendradarbę, ji buvo tiek notarinėje kontoroje, tiek klebonijoje, tariantis dėl J. M. žemių pardavimo. 2005 m. rugpjūčio 8 d. į jo (J. K.) banko sąskaitą buvo įnešta 63 000 litų suma grynais pinigais, kadangi 1998 metais jis (J. K.) pardavė savo mamos namą, pinigus laikė klebonijoje, o kadangi tuo metu buvo nesaugu, nutarė pinigus padėti į banką. 2005 m. rugsėjo 9 d. iš savo sąskaitos J. U. jis (J. K.) pervedė 8 000 litų, kad šis rūpintųsi J. M., saugotų jį. 2007 m. kovo 5 d. K. Š. jam (J. K.) pervedė 25 000 litų, tai buvo K. Š. mamai G. Š. 2004-2005 metais paskolinti pinigai. 2009 m. liepos 13 d. J. M., manydamas, kad taip bus saugiau, pervedė į jo (J. K.) sąskaitą 80 000 litų. Paskutinį kartą J. M. matė 2010 m. kovo 31 d. advokato R. M. kontoroje. Tą dieną buvo kalbėta apie 80 000 litų. Nutarta grąžinimą įforminti teisiškai, nurodant kam ir per kokį laikotarpį šie pinigai bus grąžinti. Ar R. S. grąžino 110 000 litų, nepamena. 2009 m. spalio mėnesio gale buvo kalbėta su J. M. dėl kilnojamojo namelio įsigijimo iš tų pinigų, kuriuos J. M. jam (J. K.) buvo pervedęs saugojimui. Namelį buvo ketinama pirkti, nes J. M. namo stogas griuvo, name buvo pavojinga gyventi, o meistrai atsisakė jį remontuoti (b. t. 4, b. l.20-25, 28-32).

288.6. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir aukščiau aptartus parodymus. Papildomai parodė, kad dėl negrąžintų pinigų R. K. visoje šioje istorijoje neaišku kaip atsirado, kadangi pradžioje visi reikalai buvo sprendžiami su J. M.. Jie (J. K. ir J. M.) daugybę metų draugavo, o R. K. kaip giminaitė pas J. M. atvažiuodavo 1-3 kartus per metus, tačiau šis jai jokių pinigų neduodavo, jie jokių artimesnių santykių nepalaikė, apie pinigus J. M. jai nieko taip pat nepasakojo. Šie reikalai buvo patikėti jam (J. K.). Sutinkamai su J. M. giminių, aplinkinių parodymais, J. M. žadėjo viską palikti būtent jam (J. K.). Be to, J. M. turėjo ir kitų giminių, tačiau niekas, išskyrus R. K. jam (J. K.) jokių pretenzijų nereiškia. Nors R. K. teigia, kad jokių pinigų jis (J. K.) jai nedavė, tačiau per J. M. laidotuves jis jai davė 5000 litų. Atsakydamas į klausimą, kodėl po J. M. mirties jis (J. K.) R. K. negrąžino visų J. M. pinigų, jis paaiškino, kad J. M. R. S. pervedė 450 000 litų. Jo ir J. M. susitarimas buvo toks, kad tokiu atveju, jei R. S. negrąžins pinigų, jis (R. S.) už tuos pinigus pastatys J. M. butą, kurį J. M. buvo nuvažiavęs net apžiūrėti, tačiau visi šio buto reikalai buvo tvarkomi ne J. M., bet jo (J. K.) vardu, kadangi toks buvo jų (J. M. ir J. K.) susitarimas. Žodiniu susitarimu jie (J. M. ir J. K.) buvo sutarę ir dėl J. M. jam (J. K.) suteiktų pinigų nuosavybės įsigijimui. Už žemės sklypą (ant kurio buvo statomas J. M. butas) iš J. M. pinigų buvo sumokėta 240000 litų. Jo (J. K.) teigimu, nustatyta 240000 litų šio buto vertė neatitinka realybės, buto išplanavimas paprastas – pora atskirų kambarių ir vienas tarsi atskirai. Su J. M. jie kalbėjo, kad senatvėje jam ten bus gerai gyventi, o jis (J. K.) gyvens šalia ir jį prižiūrės, o po J. M. mirties viskas liks jam (J. K.). Jokių rašytinių susitarimų nesudarinėjo, nemanė tai esant reikalinga. Pinigų, kuriuos J. M. būtų davęs tik pasaugoti, jis (J. K.) neturėjo. Vienu metu J. M. tik buvo pasidėjęs pas jį pinigų, tačiau visuomet ateidavo, juos pasiimdavo ir jokių pretenzijų jam (J. K.) nereiškė. Joks J. M. testamentas surašytas nebuvo, bent jau jis (J. K.) apie jo egzistavimą nežinojo. Papildomai J. K. paaiškino, kad 240000 litų buvo sumokėta už žemės sklypą, kuris buvo įgytas jo vardu, tačiau už J. M. pinigus. Kodėl šio buto vertė atitinka 240000 litus, nežino. Šiuo metu kotedžo reikalais nesidomi, kažkada buvo parašęs įgaliojimą, R. S. ar jo giminaitei, kuri ten viskuo ir rūpinasi. Įgaliojimas parašytas keliems metams, tačiau jis (J. K.) pats to įgaliojimo neturi.

298.6.1. Aiškindamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 924100 litus, o J. M. buvo pasakyta ženkliai mažesnė pinigų suma. Tie 324000 litų, kurie šioje byloje traktuojami kaip dingę, iš tikrųjų niekur nedingo. Komentuojamą žemės sklypą pirkusi įmonė pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu paaiškino, kad sumoka tam tikrą sumą, o jis (J. K.) su J. M. tam tikrą sumą – 380000 litų grąžina, kad būtų atlikti žemės sklypo matavimai ir dėl jų nereikėtų rūpintis nei J. M., nei jam (J. K.). Dėl šio pasiūlymo jis (J. K.) pasitarė su J. M., kuris nurodė sutinkantis, jog įmonė už žemės sklypą jam sumokėtų, o jis (J. K.) esant tokiai situacijai 380000 litų perduotų minėtiems asmenims su žemės sklypo pirkimu-pardavimu susijusių darbų atlikimui. Gal 2007 metais J. M. parašė įgaliojimą L. K., kuri ir rūpinosi visais su aptariamu žemės sklypu susijusiais reikalais, už tai neimdama jokio atlygio. 380000 litų grąžinimas įmonei dokumentaliai patvirtintas nebuvo, tai buvo žodinis susitarimas.

308.6.2. J. K. teigimu, prieš mirtį J. M. visą laiką gyveno savo namuose, nes juos labai mylėjo, tik vėliau per prievartą policijos jis buvo perkeltas gyventi į Jonavą pas savo dukterėčią R. K., kurios J. M. nemėgo. J. M. gyvenant ( - ), su juo tiesiogiai nei susitikti, nei pasimatyti nebuvo galima. Tai galima buvo padaryti tik kartu su R. K. bei jos vyru J. K., gyvenančiu kartu. Tuo metu R. K. pradėjo jo (J. K.) klausinėti apie J. M. pinigus ir žemes. Pirmą kartą su R. K. bei J. M. jis buvo susitikęs kartu su K. Š. Kaune, prie Soboro esančioje kavinukėje. R. K. klausinėjo dėl pinigų, o J. M. tylėjo išsigandęs. Išeinant per kavinukės duris, R. K. ėjo pirmiau, o jis (J. K.) su J. M. paskui ir J. M. patikino, kad viskas yra gerai. Buvo dar vienas susitikimas ( - ) pas R. K., po kurio, J. M. paprašė jį palaidoti, dėl ko jis (J. K.) pamanė, kad žmogus blogai jaučiasi. Kodėl J. M. kreipėsi į policiją dėl nuosavybės dokumentų dingimo, nežino, kadangi J. M. puikiai žinojo, jog dokumentai yra pas jį (J. K.).

318.6.3. Pasak J. K., dėl 240000 litų, kurie formaliai yra pas R. S., jis nieko paaiškinti negali, nežino, iš kur tokia pinigų suma atsirado. R. S. vieną kartą dalyvavo susitikime su R. K. ir M.. Tai buvo kovo mėnesio pabaiga. Buvo jis (J. K.), R. S., R. K., J. M. ir M., jie visi kalbėjo apie butą. Nepamena ar šio pokalbio metu R. S. buvo reiškiamos kokios nors pretenzijos, nepamena, gal ir buvo.

  1. K. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas nebuvo, kadangi pateikė iš anksto paruoštus rašytinius savo paaiškinimus, kuriuose savo kaltės nepripažino, o į papildomus proceso dalyvių klausimus atsakinėti atsisakė, dėl ko, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti K. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

329.1. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 19 d. apklausos metu paaiškino, jog J. M. pažįsta apie šešerius metus. Juos supažindino J. K.. J. M. gyveno vienas, neturėjo artimų giminaičių, todėl jam dažnai buvo reikalinga pagalba dėl ūkio ir buities darbų. J. M. nebuvo neįgalus, tačiau dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, jo gyvenimo būdas buvo asocialus. 2007 metais J. M. J. K. perrašė dalį savo turėtos žemės, t. y. apie 2 ha, už ką J. K. įsipareigojo prižiūrėti J. M.. 2007 metais J. M. visas savo žemes pardavė nekilnojamojo turto agentūrai „B. Ž.“, sau pasilikdamas 1 ha ir sodybą. Kiek konkrečiai J. M. gavo pinigų pardavęs savo žemes, tiksliai nežino, bet suma buvo didelė. J. K. J. M. padėjo tvarkyti žemės pardavimo dokumentus, dėl to jie ir buvo pas J. K.. 2009 metų rudenį J. K. buvo perkeltas į kitą parapiją, o pas J. M. lankydavosi įvairaus pobūdžio asmenys, todėl visi J. M. dokumentai buvo perduoti jam (K. Š.). 2009 metų spalio pabaigoje jis (K. Š.) buvo pas J. M., kur kartu su J. U. ir statybos specialistu apžiūrėjo J. M. namo stogą. Tuo metu pas J. M. pastebėjo jam nežinomą asmenį. Apžiūrėję namą nusprendė, kad jo remontuoti neapsimoka, dėl ko, J. M. nusprendė nusipirkti kilnojamąjį namelį ir pastatyti jį sodybos žemėje. Tuo tikslu, po kelių dienų, jis (K. Š.), J. K. ir J. M. važiavo apžiūrėti parduodamų namelių, kur J. M. vieną ir išsirinko. Tačiau namelio negalima buvo pastatyti jo žemėje, kol nebus šalnų. 2009 m. lapkričio 13 d. jam (K. Š.) paskambino J. U. ir pranešė, kad kažkas išdaužė jo automobilio ir J. M. namo langus. Kitą dieną jis (K. Š.) kartu su savo draugu R. V. nuvyko pas J. M. su jo žemės nuosavybės dokumentais, siekdamas J. M. parodyti, kad dokumentai yra pas jį. Atvažiavęs pas J. M., pas jį pamatė du nepažįstamus vyrus, vienas kurių buvo tas pats, kuris buvo pas J. M. jiems apžiūrint namo stogą. Paprašius pasikalbėti su J. M., tie du vyrai neleido, sakydami, kad dėl namo langų išdaužymo bei turto pasisavinimo, jie šiuo metu J. M. saugo. Tačiau, primygtinai paprašius J. M. pasikalbėti, šis sutiko. J. M. negalėjo paaiškinti, kas tie du vyrai, nurodydamas, kad jų nepažįsta, buvo lyg apdujęs. Jis (K. Š.) įspėjo J. M. nesudarinėti jokių sandorių, paprašydamas bent iki pirmadienio duoti savo pasą, tačiau J. M. atsisakė, nurodydamas, kad jam reikia tvarkyti žemės dokumentus. Šio pokalbio metu jis (K. Š.) priminė J. M., kad visi žemės dokumentai yra pas jį ir jis gali jam juos grąžinti, tačiau J. M. paaiškino, kad jam tai nėra svarbu, kadangi jis darosi minėtų dokumentų kopijas. 2009 m. lapkričio 16 d. jis (K. Š.) vėl nuvažiavo pas J. M., tačiau jo namai buvo tušti, todėl, jis nuėjo į ( - ) policijos nuovadą, norėdamas pranešti apie J. M. dingimą, tačiau pareiškimo iš jo policija nepriėmė. Tą pačią dieną jis nuvyko pas Kriminalinės policijos tyrėją M. M. (žinodamas, kad J. M. gyvena jo teritorijoje) ir papasakojo viską, kas žinoma. Kitą dieną savanoriškai pateikė visus turimus J. M. nuosavybės dokumentus. Žino, kad kažkur prieš tris metus J. M. tvarkėsi dantis pas gydytoją G. O.. Po dantų gydymo G. O. buvo atėjęs pas J. M. ir nurodė šiam važiuoti pas notarą, ir G. O. už dantų gydymą perrašyti visą turtą, dėl ko, J. M. atėjo pagalbos į kleboniją. Tuomet buvo daromas rimtas susirinkimas, kuriame dalyvavo J. M., J. K., J. U., jis (K. Š.), kas dar dalyvavo, nepamena. Susirinkimo metu buvo nutarta, kad geriausias būdas atsikratyti G. O. yra paslėpti turtą, t. y. jį parduoti. J. K. pradėjo ieškoti įmonės, kuri galėtų nupirkti J. M. žemę. Kadangi netoliese J. M. žemės sklypo įmonė „E. C.“ pirko kitus žemės sklypus, todėl ta pati įmonė, o tiksliau jos atstovas V., sutiko dalyvauti sandoryje ir, pagailėjusi J. M. (dėl O. veiksmų), nupirkti jo žemę. Kiek žino, buvo sutarta, kad žemė bus parduota už 1000 000 litų. J. K. pažadėjo V. sumokėti 400 000 litų už O. atsikratymą. Sandoris įvyko ir 1 000 000 litų buvo pervesta į J. K. sąskaitą, tą pačią minutę J. K. nuėmė 400 000 litų ir juo atidavė V.. Po to, kiek jam žinoma iš J. K., likusi pinigų suma buvo pervesta į J. M. sąskaitą. Visoje šioje istorijoje taip pat dalyvavo ir J. U., kuris asmeniškai dalyvaudavo visuose atliekamuose sandoriuose. Apie tai, kad J. K. pervedė kokius nors pinigus J. U., jis nežino. Visuose tuose sandoriuose R. S. nedalyvavo. Praėjus kažkur metams laiko po J. M. žemės pardavimo, R. S. buvo paskolinti 400 000 litų. Kadangi J. K. pažinojo R. S., šiam paklausus, kas galėtų paskolinti pinigų, J. K. nurodė J. M.. Buvo kalba ir apie tai, kad už R. S. paskolintus pinigus bus galima pastatyti kotedžą, tačiau kitų statybų detalių jis nežino. Taip pat nežino ir pinigų paskolinimo detalių. Už tai, kad J. M. sutiko paskolinti pinigų R. S., jam buvo pažadėtas butas kotedže, o kadangi visi reikiami dokumentai buvo lengviau tvarkomi per J. K., tas butas buvo užrašytas J. K.. Praėjus kažkur pusmečiui, kokia buvo diena, nepamena, jam R. S. į sąskaitą pervedė 78 000 litų. Šie pinigai buvo pervesti dėl to, kad R. S. laiku negrąžino J. M. paskolintų pinigų, o J. K. nenorėjo kištis, todėl paspaudė R. S., po ko, šis ir pervedė minėtus pinigus. Iš R. S. gauti pinigai buvo padalinti į keturias dalis – J. K., J. U., J. M. ir jam (K. Š.), po lygiai, t. y. po 19 500 litų. Kiek pamena, J. K. jis darė pavedimą per banką, o J. U. ir J. M. nuvežė grynais pinigais nuėmęs nuo savo sąskaitos. Po to, kažkokią dalį pinigų J. M. vežė padėti į banką, tačiau kiek tiksliai, nežino. Prieš metus laiko, tikslesnio laiko nurodyti negali, J. M. į klebono sąskaitą pervedė beveik visus likusius savo pinigus, kokia tai buvo pinigų suma, tiksliai nežino. Šiuos pinigus J. M. klebonui pervedė kaip dovaną. 2011 m. balandžio 20 d. jis prie bylos pateikė originalų raštą, kuriuo J. M. prašė dalį savo paskolintų pinigų R. S. pervesti į K. Š. sąskaitą banke. Šį raštą, J. M. prašymu, kompiuteriu surašė jis ( - ) klebonijoje, pas J. K.. Jam rašant raštą kompiuteriu, toje pačioje patalpoje buvo J. M., J. U. ir J. K.. Rašte pasirašė J. M., J. K. ir J. U.. Kuris iš jų pasirašė pirmas, neprisimena. Šis raštas buvo surašytas dviem egzemplioriais. Vienas buvo paduotas J. M., kitas liko pas jį ir jis jį laikė savo namuose. Pagal šį raštą, R. S. į jo sąskaitą, nurodytą rašte, per keletą kartų pervedė 100 000 litų. Dėl pinigų pervedimo su R. S. tarėsi ir kalbėjosi telefonu jis asmeniškai. Po to, kai 100 000 litų buvo pervesti į jo sąskaitą, 25 000 litų grynais jis perdavė J. U.. J. M., dalį pinigų savo vardu jis pervedė į J. M. sąskaitą (kokia tiksliai buvo pinigų dalis, neprisimena), kitą dalį (taip pat nežino, kokią sumą) atidavė grynais. J. K. 25 000 litų pervedė į jo sąskaitą. Jam (K. Š.) taip pat liko 25 000 litų. Šiuos pinigus jis naudojo savo reikmėms. Kad 100 000 litų būtų padalinti į keturias dalis nusprendė J. M.. Už ką konkrečiai ir kodėl būtent jiems J. M. padovanojo šią sumą pinigų jis nežino, jo neklausinėjo. J. M. niekada šių pinigų jo grąžinti neprašė. Ar buvo kam sumokėti rankpinigiai iki sutarties pasirašymo parduodant J. M. žemes, jis nežino, nežino ir apie kokią sumą buvo kalba ar susitarimas (b. t. 3, b. l. 132-133, 152-153, 160-161).

339.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu K. Š. patvirtino šiuos savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą, keletą kartų buvo skambinta R. S., nes J. M. norėjo pasiteirauti dėl pinigų pervedimo. Kodėl J. M. nusprendė prašyti R. S. pinigus pervesti į jo (K. Š.) sąskaitą, jis nežino. Kodėl jam buvo palikta tam tikra pinigų dalis, pasakyti taip pat negali, gal už ūkio darbus, toks buvo J. M. sprendimas. Prašymas pervesti pinigus į jo (K. Š.) sąskaitą R. S. buvo surašytas dėl to, kad šis atsisakė tai padaryti, todėl J. M. sugalvojo ir pasiūlė surašyti tokį raštelį, kurį jis (K. Š.) surašė kompiuteriu, o J. K. ir J. U. jį pasirašė. J. M. prie jo akių šio raštelio nepasirašinėjo. Raštelis buvo surašytas kompiuteriu galimai dėl to, kad tuo metu buvo sužalota J. M. ranka. Kodėl ant raštelio nenurodyta jo surašymo data, paaiškinti negali. Kas jam padavė raštelį su J. M. parašu, nepamena, tačiau tuo metu, kai jam buvo paduotas raštelis, jokių abejonių dėl to, kad ant raštelio galimai yra ne J. M. parašas, jam nekilo, kadangi J. M. pavedė jį (K. Š.) atitinkamomis proporcijomis padalinti pinigus. Pagal susitarimą su J. M., jam iš 100 000 litų turėjo likti 25 000 litų, todėl dalį pinigų – 10 000 litų jis (K. Š.) grąžino J. M. įnešdamas į jo banko sąskaitą, kitą dalį – atidavė grynaisiais pinigais. Tai, įrodo į bylą pateikti dokumentai, kadangi tą pačią dieną J. M. pirko dujinį šautuvą. Kad būtent tokiomis proporcijomis turi būti padalinti pinigai, sakė J. M..

  1. J. U. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas taip pat nebuvo, kadangi pateikė iš anksto paruoštus rašytinius savo paaiškinimus, kuriuose savo kaltės nepripažino), o į papildomus proceso dalyvių klausimus atsakinėti atsisakė, dėl ko, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti J. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

3410.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. M. jis susipažino per J. K.. Jam žinoma, kad J. M. Kauno mieste ( - ) poliklinikoje pas odontologą G. O. gydėsi dantis už ką J. M. šiam buvo pažadėjęs žemės sklypą. Tai sužinojęs, jis (J. U.) papasakojo J. K.. Kartu su K. Š. buvo susitikęs su G. O. ( - ) esančioje šašlykinėje, kur G. O. atidavė 25 000 litų, o šis jiems parašė raštelį, kuriame nurodė, kad į J. M. žemę nepretenduoja. Už odontologo paslaugas J. M. turėjo sumokėti 5000 litų. Po kurio laiko, J. M. nutarė J. K. padovanoti 1 ha savo žemės. Už tai, kad būtent jis (J. U.) su J. M. užvedė kalbą apie žemės sklypo padovanojimą J. K., J. K. jam (J. U.) davė pusę sklypo. Iki šiol turi tik pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau žemės savo vardu nėra įregistravęs. Papildomai paaiškino, kad dirbo ( - ) duonos kepykloje, kur susipažino su E. K., kurį supažindino ir su J. M.. Ankščiau iš J. M. jis (J. U.) buvo gavęs leidimą kirsti J. M. priklausantį mišką, tačiau dėl to, kad iškirto mišką ir jo neatsodino, jis (J. U.) gavo 350 litų baudą. 2009 m. lapkričio 13 d. dėl šios baudos nuvyko į Gamtos apsaugą, kur sužinojo, kad J. M. E. K. davė leidimą kirsti mišką. Tą pačią dieną atvyko pas J. M. ir pamatė, kad jo (J. U.) automobilio langai išdaužyti. J. M. namo viduje pamatė iki tol nematytą vyrą vardu D., kuris jam (J. U.) liepė dingti. Paklausus minėto vyro, kas jis, J. M. paaiškino, kad tai jo apsauga. Paklausus, kas išdaužė automobilio langus, jam (J. U.) paaiškino, kad tai E. P.. Jis (J. U.) iškvietė policiją, atvažiavo nuovados pareigūnai, kurie surašė kažkokius dokumentus, po ko, jis (J. U.) išvažiavo į Kauną. I. T. tuo metu pas J. M. jau nebuvo. Iš savo draugės namo į ( - ) jis (J. U.) grįžo 2009 m. lapkričio 15 d. vakare. Jam paskambino kažkoks vyras ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti apie J. M.. Jam atsisakius važiuoti, prie jo (J. U.) namų atvyko juodos spalvos džipas, kuriuo atvyko jam nepažįstamas stambaus kūno sudėjimo vyras ir E. K.. Tas vyras klausė, kas darosi pas J. M., kodėl pas jį daužomi langai, paaiškino, kad yra J. M. giminaitis, o šis šiuo metu yra pas medikus dėl širdies. Liepė išsivaryti iš J. M. kiemo savo (J. U.) automobilį, nurodydamas, kad kol tas vyras grįš iš Rusijos, jis (J. U.) pas J. M. nebeitų. Sakė, kad J. M. sodyba yra parduota. Automobilyje buvo ir dar vienas vyras, bet iš automobilio jis nelipo. 2005 m. J. M. pardavė 8 hektarus žemės firmai „E. C.“, o vėliau tą žemę perpirko UAB „B. Ž.“, bet tiksliai nieko nežino. Šiuo metu ten pastatytas vienas kotedžas. J. M. turėjo sąskaitas Vilniaus banke ir Hansa banke. Kiek tiksliai jis turėjo pinigų, nežino, bet vienoje sąskaitoje Vilniaus banke buvo 50 000 litų. Tokią sumą J. M. turėjo maždaug prieš pusantrų metų. Jis gaudavo pensiją, bet kokio dydžio, nežino. Jis pensiją pasiimdavo pats pašte. Pensija jam buvo mokama kas mėnesį 10 dieną. Žinojo, kad už žemes J. M. buvo gavęs apie 540 000 litų. Tikrai žino, kad žemes J. M. pardavė ne J. K.. J. M. prie savo namų turėjo apie 9 ha žemės. Nuo 2005 metų pas J. M. pradėjo lankyti įvairūs interesantai, prašydami parduoti žemes. Tarp jų buvo ir G. O.. Kilus įtarimams dėl tokio G. O. elgesio, įspėjo J. M., kad šis galimai ketina jį apgauti ir pasisavinti žemes. Dėl to J. M. nuėjo pasitarti su J. K.. Vieną dieną pas J. M. atvažiavo V. N. ir vadybininkė, pasiteiravę, ar J. M. ketina parduoti žemes, tačiau tuo metu J. M. buvo girtas, dėl ko jų pokalbis nepavyko. Apie šį įvykį, jis (J. U.) papasakojo J. K., su kuriuo J. M. vėliau ir derino žemės pardavimo klausimus. Kiek prisimena ar tai ( - ) klebonijoje, ar tai pas J. M. namuose, V. N. paminėjo, kad už J. M. žemes gali sumokėti apie 700 000 litų. Koks tolimesnis pokalbis buvo ir kokia galutinė suma buvo sutarta, jis nebegirdėjo. Galimai 2005 metų pavasarį, į J. M. žemes atvažiavo matininkai ir darė matavimus. Tuo metu kaip tik atvažiavo ir dantistas G. O., kuris, kaip jam buvo minėjęs J. M., norėjo užvaldyti jo žemes. Jis tuo metu taip pat buvo J. M. sodyboje, kartu su K. Š.. G. O. paklausė, kur J. M. ir nors tuo metu jis buvo namuose, jie, t. y. jis (J. U.) su K. Š. pasakė, kad jo nėra. G. O. priekaištavo, kad J. M. žadėjo jam perleisti žemes, nes jis jam gydė dantis, o dabar jau mato, kad vyksta kažkokie matavimai ir galimai J. M. jį apgavo. K. Š. G. O. pasakė, kad J. M. kam norės, tam ir parduos žemes. Po kurio laiko, buvo nuspręsta, (apie tai kalbėjo J. K., K. Š., jis, J. M.), kad G. O. reikia sumokėti apie 25 000 litų, kad jis nereikštų pretenzijų J. M. dėl neperrašytų žemių ir gydytų dantų. Pinigus G. O. vežė jis kartu su K. Š., prie šašlykinės, esančios šalia ( - ), prie kelio Kaunas-Šakiai. Kokią tiksliai pinigų sumą G. O. padavė K. Š., jis tiksliai nežino, nes neskaičiavo. Tikslios datos, kada buvo parduotos J. M. žemės, nežino. Prisimena, kad vieną kartą (kokia tai buvo diena negali pasakyti, galimai 2005 m. vasarą) ir jis, kartu su J. M., J. K., V. N., K. Š. ir jei neklysta moterimi, vardu L,, buvo notarinėje kontoroje, ( - ) gatvėje, Kaune. Kas konkrečiai buvo J. M. žemių pirkėjas, jis nesuprato. Kas, kam ir kokias pinigų sumas mokėjo jis nematė ir to tiksliai nežino. Notarinėje kontoroje jis nematė, kad kas nors perduotų grynuosius pinigus. Šioje notarinėje kontoroje jis buvo dar kartą su K. Š. ir J. K.. Tą kartą J. K. jam bei K. Š. perrašė žemės sklypus, kuriuos jis buvo gavęs dovanų iš J. M.. R. S. žinojo, nes jis neretai atvažiuodavo į ( - ) kleboniją pas J. K., bei tuo metu klebonijoje gyvenančią daugiavaikę šeimą. K. Š. jam pasakojo, kad dalis J. M. pinigų, kuriuos jis gavo už parduotas žemes, bus panaudota statybų versle. Jis žinojo, kad R. S. užsiiminėjo statybomis ir suprato, kad galimai jis panaudos J. M. pinigus. Tačiau kokią sumą ir kas bei kada skolino R. S. pinigus, jis nežino. 2006 ar 2007 metais jis kartu su J. M., K. Š. ir J. K. kalbėjosi klebonijoje. Pokalbio metu ar K. Š., ar J. K. pasakė, kad R. S. ketina gražinti dalį jam J. K. iš J. M. sąskaitos duotų pinigų. K. Š. pasiūlė, kad tuos pinigus R. S. pervestų į jo (K. Š.) sąskaitą. Apie tai, kad iš R. S. gauti pinigai bus dalinami tarpusavyje, kalbos nebuvo. J. M. taip pat nekalbėjo, kad kam nors duos dalį gautų pinigų. Kad pinigai bus pervesti į K. Š. sąskaitą, J. M. neprieštaravo, tačiau, ar pinigai buvo pervesti, ar ne, nežino. Nusprendus, kad pinigai bus pervesti į K. Š. sąskaitą, šis kompiuteriu surašė raštą, kuriame pasirašė jis (J. U.), tame pačiame kambaryje buvęs J. M. ir J. K.. Pasirašydamas raštelį, J. M. buvo blaivus. Raštas buvo surašytas vienu egzemplioriumi, kur jis buvo saugomas, nežino. Kam buvo reikalingas toks raštas, nežino, galimai jį pateikė R. S. prieš jam pervedant pinigus į K. Š. sąskaitą. Jis (J. U.) suprato, jog tai ne skolos grąžinimas, o procentai už tai, kad J. M. paskolino R. S. pinigus. Nors jis pasirašė minėtame raštelyje, tačiau ar ta dalis pinigų buvo pervesta į K. Š. sąskaitą, jis nežino. Kiek prisimena, po šio raštelio pasirašymo, kažkokią pinigų dalį jam davė K. Š., tačiau kokia tai buvo suma, neprisimena, mano, kad tai buvo apie 8000 litų. Šiuos pinigus K. Š. jam davė „už jo įžvalgą, kad J. M. pelningai pardavė žemes“. Dar 8000 litų jam į sąskaitą buvo pervedęs J. K.. Šiuos pinigus J. K. jam pervedė po to kai buvo parduotos J. M. žemės. Pinigus, kuriuos jam davė K. Š., išleido savo reikmėms. Apie tai, kad J. M. iš savo sąskaitos pervedė pinigus į R. S. sąskaitą žinojo, nes buvo girdėjęs kaip J. M. kalbėjosi su J. K.. J. M. kalbėjo, kad pinigų banke nelaikys, nes paskui dar „valdžiai“ liks. J. K. tuomet J. M. patarė paskolinti pinigus asmeniui, kuris stato namus, o ne laikyti pinigus banke. Tuo metu J. M. nieko konkretaus J. K. neatsakė. Po to, kai į K. Š. sąskaitą R. S. pervedė pinigus, dalį jų, K. Š. davė ir jam. Kokią tiksliai sumą jis gavo, nepamena, bet mano, kad tai buvo apie 10 000 litų. Ar jam priklausė kažkokia pinigų suma ir už ką, K. Š. nesakė, jis neklausė, tačiau mano už tai, kad jis (J. U.) prižiūrėjo J. M. – vežiojo, maudė, skuto barzdą, malkas skaldė. Pinigai jam (J. U.) galėjo būti sumokėti ir už jo įžvalgą, t. y. kad jis perspėjo J. M. bei J. K. apie G. O. ketinimus persirašyti J. M. žemes ir J. M. žemės buvo parduotos už 700 000 litų. Be to, dar 2005 m. rugsėjo mėn. J. K. iš savo sąskaitos į jo sąskaitą banke pervedė 8000 litų. Šie pinigai taip pat už tą pačią J. M. priežiūrą ir už įžvalgą, kad laiku ir tinkamai buvo parduota J. M. priklausanti žemė. Jis net važiavo į notarinę kontorą kai buvo pasirašoma J. M. pirkimo-pardavimo sutartis. Žino, kad šią žemę įsigijo „E. C.“, kurią kaip suprato atstovavo kažkokia moteris. Prisimena, kad notarinėje kontoroje pasirašant sutartį buvo ir J. M.. Kokia pinigų suma buvo pervesta už parduotą žemę ir kas bei į kokią sąskaitą pinigus pervedinėjo, jis nežino. Apie žemės pardavimą ir pinigų sumas J. M. kalbėjo tik su J. K.. Jam taip pat žinoma, kad kažkokią pinigų sumą J. M. yra padovanojęs J. K., tačiau nieko tiksliau nurodyti negali, nes nežino. J. M. gyvą paskutinį kartą matė 2009 metų rudenį (b. t. 4, b. l. 131-133, 134-135, 136-137, 138, 147-149, 150-151, 153-155).

3510.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. U. patvirtino šiuos parodymus. Papildomai paaiškino, kad jokių pinigų iš 100 000 litų, kurie buvo pervesti į K. Š. sąskaitą, jis negavo. Kai minėti pinigai buvo pervesti į K. Š. sąskaitą, šis prie klebonijos garažo J. M. padavė 25 000 litų, o jam (J. U.) 8000 litų. Su J. M. jis vedė bendrą ūkį, jų pinigai buvo bendri. Jis nežino, kodėl jo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose, skyrėsi. Tikrai galvojo, kad į K. Š. sąskaitą R. S. pervesti pinigai yra palūkanos, o J. M. raštelį dėl R. S. pinigų pervedimo K. Š. pasirašė. Sutikimas dėl 100 000 litų pervedimo į K. Š. sąskaitą buvo surašytas pavasarį ir tuo metu J. M. buvo lūžusi ranka. Jam buvo žinoma, kad J. K. turi įgaliojimą tvarkyti J. M. dokumentus, o kam buvo reikalingas toks sutikimas, nežino. Surašyti raštelį R. S. sugalvojo J. M. su K. Š..

  1. Vadovaujantis BPK 276 str., bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis apklaustas nebuvo (mirė), jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bylą nagrinėjant apylinkės teisme, perskaityti taip pat nebuvo (buvo perskaityta tik kaltinamajame akte nurodyta jo parodymų dalis).

3611.1. 2009 m. lapkričio 14 d. apklausos metu J. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d., apie 9.00 val., jis išėjo iš savo namų su reikalais. Grįžo namo apie 19.00 val. ir rado išdaužtą kambario lango stiklą. Namuose viskas buvo išversta. Dėl šio įvykio niekur nesikreipė, tačiau po įvykio pasigedo 250 litų ir žemės bei sodybos nuosavybės dokumentų. 2009 m. lapkričio 14 d. pas jį atvažiavo jį prižiūrintis, maisto atvežantis E. K., kuriam viską ir papasakojo. Matant E. K., pas jį (J. M.) atvyko vaikinas, vardu K,, su dar vienu vyru ir automobilyje šiam parodė dingusius nuosavybės dokumentus, paklausdamas ir apie E. K. (b. t. 2, b. l. 142). 2009 m. gruodžio 4 d. apklausos metu J. M. savo parodymus papildė, paaiškindamas, kad maždaug prieš tris savaites buvo išdaužtas vienas jo namo langas. Įėjęs į namą, jis pastebėjo išverstus daiktus, rūbus, pasigedo 250 litų bei Hansabankas kreditinės kortelės, kurie buvo įdėti į pasą, bei nuosavybės dokumentų. Tai buvo žemės sklypo, kuriame jis gyvena, bei miško žemės nuosavybės dokumentai. Dalis dokumentų buvo likę, tačiau, kokie tiksliai nežino. Kartu su juo buvo E. K., kuris savo automobiliu jį parvežė iš Kauno miesto. Tą dieną abu buvo pas notarę, kadangi E. K. jam aiškino, jog reikia pasirašyti kažkokį dokumentą dėl miško tam, kad E. K. galėtų gauti miško dokumentų kopijas. Ant dokumento pas notarę jis pasirašė, tačiau nematė ant ko pasirašo, nes pasitikėjo E. K.. Tai buvo lapkričio 12 diena. Grįžus namo, bestovint prie namo verandos, atvažiavo K.. Išlipo iš automobilio ir atėjo prie jų, rankose atsinešė du polietileninius segtuvus. Viename iš jų buvo žemės dokumentai, kitame – sodybos dokumentai. Pas K. miško dokumentų nebuvo, kur jie buvo, nežino. Atsinešęs dokumentus, Karolis pakvietė jį nueiti iki automobilio. Atsisėdus į automobilį, Karolis parodė žemės ir sodybos dokumentus. Paaiškino, kad dokumentų jam neduos ir atvažiuos vėliau. Apie jam parodytus dokumentus pasakė E. K., kuris nurodė kreiptis į policiją dėl dokumentų pagrobimo. Lapkričio 14 dieną, su E. K. nuvažiavo į Kauno rajono policijos komisariatą, tyrėjai priėmė iš jo pareiškimą ir jis su policijos pareigūnais parvažiavo į namus. Gal 2004 metais jis kažkokiai įmonei pardavė 12 ha žemės ( - ), o ten šiuo metu jau yra pastatytas vadinamasis ( - ) kotedžas. Už žemę jis gavo 500 000 litų, kuriuos žemę įsigijusi įmonė jam pervedė į į Vilniaus banke esančią jo sąskaitą, o kitą dieną jis buvo nuvežtas į banką ir tą sumą pervedė į Hansa banką. Kas jį vežė į banką, nepamena, bet atrodo, kad K.. Maždaug po mėnesio, į banką jį nuvežė J. K. ir tuos pinigus liepė pervesti į jo (J. K.) sąskaitą. Pervedė apie 400 000 litų, bet, ar tikrai į J. K. sąskaitą, nežino, nes neskaitė. J. K. sakė, kad taip jo pinigai bus saugūs (b. t. 2, b. l. 144-146). 2010 m. sausio 28 d. apklausos metu J. M. parodė, kad rašydamas policijoje pareiškimą dėl dokumentų vagystės buvo įsitikinęs, jog tie dokumentai pavogti, nes jų tuo metu namuose nebuvo. Tik vėliau suprato ir prisiminė, kad šiuos dokumentus jis buvo davęs pasaugoti J. K., su kuriuo bendrauja apie 8 metus. 2005 metais, (tuo metu jo namuose dar gyveno L. B.), pas jį į namus atvažiavo vyriškis, prisistatęs stomatologu G. O. ir pasiūlė savo, kaip dantisto, paslaugas. G. O. pasakė, kad dantų taisyti jis atvažiuos pas juos į namus, nusiveš į kliniką ir vėl parveš namo. G. O. į Šilainių polikliniką jį vežėsi keletą kartų, tačiau kiek, tiksliai nežino. Nors jį atveždavo į polikliniką ir jam kurį laiką gydė dantis, tačiau po vizito jam mokėti nereikėjo ir tuo metu iš jo niekas pinigų neprašė. Be to su G. O. jis iš anksto ir nesitarė, kiek jam kainuos dantų gydymas. Po kelinto vizito pas dantų gydytojus, G. O. jam pasakė, kad pasiimtų pasą, nes važiuos pas notarą. Jis įtarė, kad jį nori apgauti, todėl pas notarą su G. O. nevažiavo ir apie tai papasakojo J. K., kuris patarė atsisakyti G. O. dantų gydymo paslaugų, kas ir buvo padaryta. Po šio pranešimo, G. O. pareikalavo sumokėti didelę sumą pinigų. Tuo metu jis jau buvo pardavęs savo žemę – apie 10 hektarų. Dėl žemės pardavimo dokumentus jam padėjo tvarkyti J. K.. Žino, kad jo žemė buvo parduota, jei neklysta, „B. Ž.“. Šios firmos atstovai jam pinigus už parduotą žemę sumokėjo per du kartus, tačiau kokią sumą, jis tiksliai negali įvardinti. Už kokią sumą parduodama jo žemė, tarėsi J. K., kuriuo jis pasitikėjo ir tam neprieštaravo. Pinigus, kuriuos jam sumokėjo firma už parduotas žemes, jis gal dvi dienas laikė pas J. K.. Vėliau, pasitaręs su J. K., nusprendė pinigus padėti į banko sąskaitą. Dalį pinigų, kurių reikalavo G. O. už dantų gydymą, K. Š. sumokėjo G. O., tačiau kokią sumą, jis nesidomėjo ir tam neprieštaravo. Kiek prisimena, K. Š. minėjo, kad su G. O. susitarė ir nusiderėjo, kad už jo dantų gydymą jis sumokėjo 4000 litų. Likusius pinigus, už parduotą žemę vežė į banką ir padėjo į sąskaitą. Į banką jį vežėsi J. K., kuris ir pildė visus dokumentus. Banke J. K. paaiškino, kad pinigus padeda į jo sąskaitą, o banko darbuotoja jam patvirtino, kad iš išsiimti pinigus jis galės kada panorės. Po kelių dienų, J. K. pasiūlė važiuoti į banką padaryti pavedimą, kadangi jis (J. M.) buvo sakęs, jog banke nesaugu laikyti pinigus, gal jo (J. K.) sąskaitoje būtų saugiau, todėl jis ir J. K. važiavo į banką, ir darė pavedimą. Visus dokumentus pildė J. K., jis tik pasirašinėjo. Kam ir kokia pinigų suma buvo pervesta, jis nežino. Pervesdamas pinigus jis suprato, kad juos perveda laikinai, tik pasaugoti ir kai jam reikės, tuos pinigus jam grąžins. Jis pasitikėjo J. K., todėl ir padovanojo jam savo 1 ha savo žemės, esančios ( - ), netoli jo sodybos. R. S. jis nepažįsta, jokių reikalų su juo neturėjo (b. t. 2, b. l. 147-149). 2009 m. gruodžio 10 d. apklausos metu J. M. papildė, kad su E. K. jis bendravo. Šis teigė, kad rastas pirkėjas jo (J. M.) miškui, nors pradžioje teigė, kad jis pats nori jį įsigyti. 2009 m. gruodžio 4 d. E. K. atvežus jį į notarinę kontorą, pirmą kartą pamatė miško pirkėją, kuris teigė, kad mišką pirks už 25 000 litų, vėliau šią pinigų sumą patikslindamas – 30 000 litų. Tačiau sutartis nebuvo sudaryta, nes iš notarinės kontoros juos visus išsivedė pareigūnai. Apie tai, kad dalis pinigų bus perduota E. K. už pirkėjo suradimą, kalbos nebuvo. Lygiai taip pat jis nežinojo, kad E. K. iš pirkėjo buvo gavęs rankpinigius. Įgaliojimą E. K., kad šis tvarkytų jo dokumentus, jis parašė, nes E. K. pasitikėjo. Tačiau manė, kad įgaliojimas leis E. K. gauti leidimą medžių kirtimui, apie žemių pardavimus, kalbos nebuvo (b. t. 2, b. l. 150-151).

  1. Nukentėjusioji R. K., apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad J. M. yra jos tėvo B. M. brolis. Po močiutės mirties, J. M. aplankydavo važiuodama į ( - ) kapines, kur palaidota močiutė ir jos tėtis. Užvažiavusi pas J. M., neretai jį rasdavo girtą ir su juo ne visada pavykdavo susikalbėti. Žinojo, kad jos močiutė testamentu visą turtą paliko savo sūnui J. M.. Žinojo, kad močiutei nuosavybės teise, aplinkui sodybą, priklausė apie 13 ar 14 hektarų žemės. Kokia tiksliai šios žemės vertė, nesidomėjo, tačiau žinojo, jog ji vertinga. Apie tai, kad J. M. 2005 metų vasarą pardavė didžiąją dalį jam priklausiusių žemių, sužinojo 2005 m. rudenį. Apie tai jai papasakojo J. U., kuris taip pat gana dažnai būdavo J. M. namuose. Kiek jai žinoma, J. U. su J. M. susipažino per tuometinį Tabariškių kleboną J. K.. J. U. jai patarė paprašyti J. M., kad šis duotų dalį jai pinigų. J. U. patvirtino, kad ir jai kažkokia dalis priklauso. Dar J. U. minėjo, kad J. M. žemes pardavė už pusę milijono litų, o kai ji paklausė, kur J. M. laiko gautus pinigus, jis atsakė, kad turbūt Vilniaus banke. Ji pasiteiravo, kokiu būdu J. M. nustatė žemių vertę, o J. U. pasakė, kad jam žemes parduoti padėjo kunigas J. K.. J. U. ji buvo sutikusi kapinėse, J. M. šalia nebuvo ir ji nepasidomėjo, kam ir už kokią sumą J. M. pardavė žemes. Po kurio laiko ji J. M. klausė, kam jis pardavė savo žemes, šis minėjo, kad nekilnojamo turto agentūrai, džiaugėsi, kad šalia jo pristatys gražių namų. Tačiau už kokią sumą jis pardavė žemes ir kur tuos pinigus laiko ar investavo, jo neklausinėjo. Tik iš vietinių gyventojų išgirsdavo, kad J. M. milijonierius, kad brangiai pardavė žemes. Dar iki parduodant žemes, J. M. ne kartą buvo sakęs, kad jai, kaip dukterėčiai, duos tris hektarus žemės. Tačiau šio jo pasakymo ji nesureikšmino ir niekada nei žemės, nei pinigų iš jo neprašė. Norėdama sužinoti ar J. M. tikrai turi pinigų, ji jo paklausė, ar jis negalėtų jai šiek tiek duoti pinigų, kadangi ketina pirkti butą. Tačiau J. M. atsakė, kad jis jokių pinigų neturi. Po tokio J. M. atsakymo ji daugiau ir nesigilino nei kur jo pinigai, nei kiek jis tų pinigų turi. Užvažiavusi pas J. M. į namus, pabūdavo keletą valandų. Kiek tekdavo matyti, tai J. M. niekada grynųjų pinigų didelėmis sumomis neturėjo. Nėra pastebėjusi, kad jis būtų įgijęs kokį brangų ar vertingą daiktą, ar pastebimai gerinęs savo buitį. Yra pastebėjusi, kad vienoje iš namo patalpų atsirado aprūdijusi vonia, matė primėtytų senų nenešiojamų drabužių. J. M. yra minėjęs, kad tuos drabužius atveždavo kunigas J. K., kad turėtų kuo pasivalyti namus. Žino, kad vieną kartą vėjas buvo apiplėšęs namo stogo ruberoido dangą. J. M. pirkosi medžio atraižų, ketino tvarkyti stogą. J. M. sakė, kad J. K. žadėjo atsiųsti žmogų, kad stogą paremontuotų, tačiau stogas taip ir liko neremontuotas. 2010 m. kovo mėn. pradžioje, ji susiskambino su J. K., pasiūlė susitikti pasikalbėti apie J. M. pinigus, o tiksliau dėl skolos J. M. gražinimo. J. K. sutiko ir atvyko pas ją į namus, ( - ). J. K. atvyko kartu su K. Š.. Susitikime dalyvavo ir J. M.. Ji J. K. paaiškino, kad J. M. teigimu, jis pusę milijono litų, kuriuos gavo už parduotą žemę, pervedė į jo sąskaitą. J. M. pervedė šiuos savo pinigus, nes galvojo, jog kunigo sąskaitoje pinigus laikyti saugiau. Tuo tarpu iš J. M. sąskaitos banke išklotinės matyti, kad 450 000 litų jis pervedęs R. S.. J. K. pokalbio metu J. M. bandė įteigti, kad jis pats tuos pinigus sutiko investuoti, todėl ir pervedė R. S., kuris užsiima kotedžų statyba ir atlieka statybos darbus ( - ). J. K. J. M. įtikinėjo, kad jam buvo pasakyta ir jis sutiko, kad už šiuos pinigus jam bus statomas butas mieste. J. M. paneigė, kad buvo kažkoks susitarimas, kad už jo pinigus būtų statomas kažkoks kotedžas. J. M. niekada nė žodžiu neužsimindavo, kad kažkas jam pažadėjo butą ( - ) ir, kad jo pinigai investuoti. Nors pokalbyje jos vyras J. K. nedalyvavo, tačiau šio pokalbio metu jis buvo gretimame kambaryje ir viską girdėjo, todėl neištvėręs, kad J. M. klebonas nori apgauti, teigdamas dalykus, kurių nebuvo, užėjo į kambarį ir paprašė liautis „maustyti“ J. M.. Po šių žodžių įsikišo ir K. Š. ir su jos vyru apsižodžiavo. Kviesdama kleboną į namus pokalbiui, ji bei J. M. ketino gražiuoju su juo pasikalbėti ir susitarti, kokiu būdu ir kada jis grąžins J. M. jam patikėtus pinigus. Kitas susitikimas su klebonu J. K. buvo 2010 m. kovo 31 d., advokato R. M. kontoroje. Šiame susitikime dalyvavo ji, J. M., J. M. advokatas R. M., J. K., jo advokatas, bei R. S.. R. S. ji matė pirmą kartą. Susitikimo metu R. S. taip pat bandė įteigti J. M., kad jis pats savo noru pervedė į jo sąskaitą 450 000 litų, nes sutiko, kad jis, tai yra R. S. pastatys jam Kauno mieste butą. Taip pat R. S. aiškino, kad į banką važiavo kartu su J. K., kad J. K. pildė mokėjimo nurodymą pervesti pinigus į R. S. sąskaitą, o J. M. pasirašė. J. M. aiškino, kad R. S. nėra matęs ir banke su juo nėra buvęs. Susitikimo metu ji bei J. M. su advokatu pasiūlė grąžinti J. M. pinigus ir niekas nei J. K., nei R. S. pretenzijų nereikš. Tačiau R. S. pareiškė, kad jis J. M. pinigų neturi, todėl pinigų grąžinti negali, ir kad šie pinigai investuoti į statybas. J. K. taip pat bandė įtikinti J. M., kad butas ( - ), į kurio statybas investavo R. S., bus naudingas J. M. kai jis pasens ir negalės savimi pasirūpinti, šiame bute jie galės gyventi abu, nes vietos jame pakankamai. J. M. pasakė, kad neprisimena, jog jam kada nors kas būtų siūlęs butą ( - ). Kadangi joks pinigų grąžinimo J. M. sprendimas nebuvo priimtas, susitikimas baigėsi, o R. S. buvo pasiūlyta paieškoti advokato ir derybas vesti lygiomis teisėmis, visi kartu su advokatais. Jai ir J. M. išėjus į lauką, prie jos priėjo R. S., kuris pasiūlė susitarti be teisininkų, siūlė grąžinti pinigus, tačiau mažesnę sumą (kokia tai suma, neįvardino). Ji pasakė, jog pagalvos, pasitars ir tada nuspręs, o susitikti pažadėjo po Velykų švenčių. 2010 m. balandžio 3 d. apie 13 val. jai paskambino J. K. ir pasakė, kad jam ką tik skambino ( - ) gyventojas A. M., kuris pasakė, kad J. M. nuskendo baloje prie mokyklos. Ji klausinėjo klebono kaip tai galėjo būti, tačiau jis pasakė, kad nieko tiksliai pats nežino. 2010 m. balandžio mėn. 7 d. į J. M. šermenis atvyko J. K. ir jis jai padavė voką, kuriame buvo 5000 litų. Prieš atvykstant J. K. į šermenis ji ne kartą kalbėjosi su juo telefonu ir J. K. jos paklausė, gal J. M. laidotuvėms jai reikia pinigų, ji pasakė, kad neatsisakytų, todėl gavusi iš J. K. voką su pinigais, jį priėmė. Ir nors iš karto pinigų voke neskaičiavo, tačiau dar besikalbant su J. K. telefonu jis pasakė, kad atveš laidotuvėms pinigų, kokius 5000 litų ir paklausė, ar gerai bus. 2010 m. balandžio 7 d. į J. M. šermenis atėjo J. U., kuris pasikvietė ją pasikalbėti ir padavė 2005 m. rugpjūčio 23 d. sutartį, kuria J. M. J. K. dovanoja 10 000 kv. m žemės sklypą. Jai paklausus, kaip ši sutartis atsidūrė pas jį, pastarasis negalėjo paaiškinti. Be to, J. U. jai padavė J. M. priklausiusį laikrodį ir senovinį skustuvą. J. U. pasakė, kad laikrodį J. M. buvo davęs pataisyti, o apie skustuvą nieko nepaaiškino. Ne vieną kartą atvykusi pas J. M., ji buvo radusi ir J. U.. Nors jai J. U. buvo sakęs, kad J. M. pardavė žemes, tačiau už kokią sumą ir kur J. M. laiko ar investuoja pinigus, jis nieko nesakė, o ji neklausinėjo, apie tai vengė kalbėti ir dėdė J. M.. Tik vėliau, kai J. M. parsivežė pas save į namus, jis, supratęs, kad kunigas jį apgavo ir neketina grąžinti pinigų, labai pergyveno ir nenorėjo tuo patikėti, nes visą laiką vylėsi, kad pinigus jam grąžins. Apie tai, kad J. M. bendraudavo su kunigu J. K. bei K. Š. jai buvo sakęs J. U.. K. Š. pirmą kartą ji pamatė 2009 metais, kai tvarkė kapines ir tuo metu dėdė J. M. kaip tik ėjo į kleboniją, todėl jiedu ir užėjo į kleboniją, kur K. Š. kieme pjovė veją. J. M. paprašė K. Š., kad šis jį nuvežtų pas teismo medikus, nes prieš dieną ar kelias jį buvo susimušęs J. U.. Ji J. M. paklausė kas čia per vaikinas, J. M. paaiškino, kad tai J. K. apsauginis ir padėjėjas ūkyje. Nors J. K. žinojo, kad J. M. turi dukterėčią, bet ji su J. K. nebendravo iki tol, kol sužinojo, kad 2009 m. rudenį dėdė dingo iš namų. Tada J. K. jai pats paskambino, susiradęs jos telefono numerį per jos buvusias darbovietes (b. t. 2, b. l. 159-160, 161-162,163-164,165-1661,68-169).

3712.1. Papildomai paaiškino, kad J. K., K. Š. ir J. U. pažįsta. J. M. yra jos dėdė, su kuriuo giminystės ryšius palaikė nuo senų laikų. Išsituokęs su Ragauskiene, jos dėdė gyveno su B., paskui – T., vartojo alkoholį, dažnai buvo neblaivus. J. M. mama jam buvo palikusi visą savo turtą – 12 ha žemės ir miško, viso apie 14 ha. Tai, kad J. M. žemė parduota, sužinojo iš J. U.. Paklausus jo apie už žemę gautus pinigus, jis patikino, kad J. M. visus pinigus padėjo į banką. Iš J. U. žinojo, kad už žemę J. M. gavo 500 000 litų. Paklausus J. M. apie pinigus, šis patikino ją, kad pinigai banke, o kai jam reikia jų nusiimti į banką kartu su juo važiuoja J. U. ir K. Š.. Kai atvažiuodavo pas J. M., iš jo girdėdavo, kad J. K. šiam žadėjo stogą, nors niekas to taip ir nepadarė. J. M. buvo sakęs, kad net ir pinigus patikėjo J. K.. J. M. pas ją Jonavoje gyveno kelis mėnesius, pasakojo apie pinigus, nes buvo labai daug neaiškumų. J. M. teigimu, pinigai per kelis pavedimus buvo pervesti J. K., turėjo ir grynų pinigų (jų buvo likę apie kelis tūkstančius). Dingus J. M., jai teko susipažinti su J. K., nes būtent jis informavo ją apie dėdės dingimą. Kai J. M. buvo surastas, ėmė aiškėti nešvarūs kunigo darbai dėdės atžvilgiu.

3812.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu R. K. papildomai parodė, kad po J. M. mirties nei su J. K., nei K. Š. ar J. U. susitikusi aptarti piniginių reikalų ji nebuvo, juos matė tik per J. M. laidotuves. Advokato kontoroje buvo susitikę, tačiau tuo metu J. M. dar buvo gyvas. J. K., K. Š. ir J. U., dar J. M. būnant gyvam, žadėjo pinigus grąžinti, bet viskas taip ir liko. Savo civilinį ieškinį palaiko, niekas iš kaltinamųjų neatlygino nei dalies civilinio ieškinio.

  1. Liudytojas J. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad su R. K. kartu gyvena jau šešiolika metų, tačiau susituokę nėra. R. K. dėdė J. M. pas juos namuose, ( - ), gyveno nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. Jis žinojo, kad Kauno rajono policijos komisariate vyksta tyrimas dėl J. M. parduotų žemių ir pasisavintų pinigų, tačiau J. M. pinigų pasisavinimo aplinkybių jis nelabai žino. Nors J. M. gyveno jų namuose, tačiau buvo uždaro būdo, mažai kalbantis. 2010 m. pradžioje R. K. ne kartą skambino J. K. ir prašė, kad ji leistų susitikti su J. M.. R. K. tam neprieštaravo ir susitikimas įvyko jų namuose, tačiau kokia tuo metu buvo diena ar mėnuo, negali nurodyti, nes neprisimena. Pas juos J. K. atvyko kartu su K. Š.. Į kambarį pokalbiui susirinko J. M., R. K., J. K. ir K. Š., o jis liko kitame kambaryje ir į vykusį pokalbį nesiterpė. Durys į kambarį nebuvo uždarytos, todėl retsykiais nugirsdavo pokalbių nuotrupas. Girdėjo kaip J. K. kalbėjo, kad jei įvyks teismas, jį pašalins iš kunigų, o jis kito darbo dirbti nemoka, belieka jam pasikarti, o jei pasikars, niekas J. M. pinigų negrąžins. Tai išgirdęs jis neištvėrė, įėjo į kambarį ir pasakė J. K., kad reikėjo apie tai galvoti kai naudojosi J. M. pinigais. Dėl šio jo pasisakymo labai supyko K. Š., kuris iš karto jam pasakė, kad nesikištų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio J. K. ir K. Š. išvažiavo. Gyvendamas pas juos namuose, J. M. dažnai išgerdavo vyno. Kadangi gerdavo dažnai, jau buvo supratęs, kad J. M. išgėręs vienas du butelius vyno dar paeidavo savarankiškai, o po trijų butelių – užmigdavo, kur gėręs. J. M. nebuvo konfliktiškas žmogus. 2010 m. balandžio 1 d. J. M. įkalbinėjo nepasilikti vienam namuose, grįžti pas juos į butą, tačiau J. M. buvo užsispyręs, sakė, kad jis ramus ir nori gyventi savo namuose. J. M. buvo nupirkę telefoną, kad bet kada galėtų su juo susisiekti. Skambindavo J. M. be jokio svarbaus reikalo, tiesiog buvo sutarę, kad jam skambins kasdien, kad žinotų, ką veikia ir su kuo bendrauja. Buvo sutarę, kad pas J. M. užvažiuos per Velykas, t. y. balandžio 4 d., tačiau dar 2010 m. balandžio 3 d., prieš pietus, R. K. paskambino J. K. ir pranešė, kad J. M. rastas negyvas tvenkinyje.
  2. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2005 metais J. K. jam papasakojo, jog turi įgaliojimą atstovauti J. M. parduodant jam priklausančią žemę. Jis matė, kad J. K. tikrai turi J. M. notariškai patvirtintą įgaliojimą. Po kurio laiko J. K. pasakė, kad J. M. pardavė savo žemes, tačiau už kokią pinigų sumą, nesakė. Tuo metu jis buvo pradėjęs statyti gyvenamąjį namą ( - ) ir jam reikėjo pinigų. Apie tai, kad jam reikalingi pinigai, pasakė J. K.. J. K. jam pasakė, kad yra galimybė iš J. M. pasiskolinti 450 000 litų ir šis sutiko, nors su J. M. dėl to pats nebuvo bendravęs. J. K. pasakojo, kad ne kartą važiavo pas J. M. ir derino klausimą dėl 450 000 litų paskolinimo. 2005 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, jis susitiko su J. K. ir J. M. prie Vilniaus banko, ( - ) J. K. atvažiavo kartu su J. M.. J. M. tą dieną jis matė pirmą kartą. J. K. juos supažindino. Jis suprato, kad J. M. išgeriantis, tą dieną pasirodė neblaivus. Banke jie užtruko apie valandą laiko. Dėl pinigų sumos ir pervedimo į jo sąskaitą jis tarėsi su J. K.. Su pačiu J. M., nei dėl sumos, nei dėl to, kad pinigai bus pervedami į jo sąskaitą, jis nekalbėjo. Kada jis pinigus turės grąžinti, ir kam juos turės grąžinti, su J. K. taip pat nesitarė. Suprato, kad banke bus padarytas pavedimas 450 000 litų sumai iš J. M. sąskaitos į jo banko sąskaitą. Nei jis, nei J. K. ar J. M. prašymo padaryti pavedimą savo ranka nerašė, viską užpildė banko darbuotoja. Nors į jo sąskaitą buvo pervesti 450 000 litų, tačiau jis jokios sutarties dėl pinigų gavimo nerašė, tai buvo žodinis jo ir J. K. susitarimas. Gautus pinigus jis investavo į namo statybas ( - ). Kadangi jis buvo pasiskolinęs iš J. M. 450 000 litų, o dėl šių pinigų jis visada tarėsi su J. K., apie 2006 metus, jis J. K. pasiūlė už skolą įsigyti vieną butą. J. K. apžiūrėjo vietą, kurioje buvo statomas šis butas ir su jo pasiūlymu sutiko. Minėjo, kad dėl šio buto pasitars su J. M.. Pasiūlytas butas buvo gana didelis, iš jo buvo galimybė padaryti du atskirus butus. Su J. K. sutarė, kad šį butą su garažu jis jam parduos už savikainą, t. y. 240 000 litų. Dar prieš J. K. tampant sklypo ( - ), savininku, jis iš savo sąskaitos (tiksliai neprisimena iš kokios banko sąskaitos) grąžino 100 000 litų K. Š. bei 110 000 litų grynais – per tris ar keturis kartus - J. K.. K. Š. jis asmeniškai nepažinojo, su juo nebendravo, tik yra matęs pas J. K.. Kad jis 100 000 litų grąžintų pervesdamas į K. Š. sąskaitą, jam nurodė J. K.. Prieš pervesdamas pinigus į K. Š. sąskaitą, jis (R. S.) pareikalavo jam pateikti J. M. sutikimą, dėl 100 000 litų pervedimo į K. Š. sąskaitą. J. K. pažadėjo, kad tokį raštą iš J. M. jis gaus. Iki šio rašto pateikimo K. Š. ne kartą jam skambino į jo mobilų telefoną ir prašė, kad į jo sąskaitą pervesti 100 000 litų, tačiau jam buvo kategoriškai atsakyta. Po to, kai pakalbėjo su J. K., kuris jam parodė J. M. sutikimą dėl pinigų pervedimo, 100 000 litų jis pervedė į nurodytą K. Š. sąskaitą. Po to, kai J. M. Vilniaus banke į jo sąskaitą pervedė pinigus, su juo daugiau nebendravo ir jo nematė. J. M. jo niekada neprašė grąžinti jam pinigus. 2010 m. kovo mėn. pabaigoje, tikslių datų neprisimena, jis buvo susitikęs su J. K., jo advokatu, J. M., J. M. giminaite, gyvenančia Jonavoje, pas giminaitės advokatą R. M., jo kontoroje. J. K., jis bei J. M. giminaitė tarėsi kaip J. M. J. K. atiduos skolas ir butą. Pokalbio metu J. M. ir giminaitei buvo paaiškinta, kad butą T. Ivanausko gatvėje J. K. gali perrašyti bet kada. Kadangi kiti asmenys dalyvavo su advokatais, jam taip pat buvo pasiūlyta atsivesti advokatą. Kitas susitikimas neįvyko, nes, kaip jam pranešė J. K., J. M. žuvo. Dar jis skambinosi su J. M. giminaite, o ji sakė, kad per tris mėnesius ji turi susitvarkyti paveldėjimą ir tik tada galės spręsti turtinius buto perrašymo reikalus. Iš pokalbio advokato R. M. kontoroje jis suprato, kad jei jis grąžins J. M. 450 000 litų, tai jam pretenzijų nereikš. Tuo metu apie tai, kad dalį pinigų, kuriuos skolino J. M., jis jau yra grąžinęs, o už likusią dalį statomas butas – kotedžas, nieko nesakė.

3914.1.Teisiamojo posėdžio metu R. S. papildė, kad 450 000 litų paskolinimo jam sandoryje jokių procentų nėra. Kaip skolinosi pinigus be jokių sutarčių, taip juos ir grąžino, tačiau atsiradus K. Š., paprašė papildomo garanto – raštelio. Žemės sklypas buvo apiformintas J. K. vardu, nes jam, o ne J. M., būnant bendraturčiu, buvo lengviau sutvarkyti reikiamą dokumentaciją. Su J. M. apie pinigų skolinimą gal ir kalbėjo, bet jis buvo girtas, todėl abejotina, kad tai suprato. Banke prie langelio stovėjo J. M. ir J. K., jis (R. S.) laikėsi atokiau. Banke J. M. buvo neblaivus. Registruojant turtą J. K. vardu, J. M. sutikimo neturėjo. Manė, kad J. K. disponuoja ir valdo J. M. pinigus

4014.2. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. S. vėlgi patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad dėl 100 000 litų pervedimo jam skambino K. Š.. Dėl 100 000 litų, kuriuos R. S. grąžino grynaisiais pinigais J. K., R. S. paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog jam pinigai buvo paskolinti be jokių dokumentų, tokiu pačiu būdu jis tuos pinigus ir grąžino, pasitikėjo J. K., manydamas, kad šis yra įgaliotas J. M.. Negali atsakyti ar J. M. žinojo, kad jis (R. S.) grąžino pinigus. J. M. suprato, kad skolina jam (R. S.) pinigus, nes pavedimo metu J. M. buvo kartu su juo ir J. K. banke laukė apie 3 val., kol bus padarytas pavedimas.

  1. Liudytojas V. N. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis su J. M. susipažino maždaug 2005 metais. Iš J. M. sužinojo, kad jis turi daug žemių ir dalį jų nori parduoti. Jį su klebonu J. K. supažindino J. M.. J. M. pasakė, kad jo žemių pardavimu rūpinsis klebonas, nes jis pats nieko nesupranta. Jis kreipėsi į J. K. ir iš jo sužinojo, kad J. M. galėtų parduoti apie 11 hektarų žemės. Su J. K. tarėsi ir dėl žemės kainos. Buvo pasakyta, kad už parduodamas žemes, jie nori gauti ne mažiau kaip vieną milijoną litų. Jam tokia pinigų suma buvo neįkandama ir jis pats asmeniškai pirkti J. M. žemes atsisakė, tačiau apie parduodamas žemes papasakojo savo pažįstamai L. K.. Tačiau, kiek jam žinoma, ji J. M. žemių taip pat nepirko. Vėliau sužinojo, kad J. M. žemes įsigijo „E. C.“ įmonė, kuriai vadovavo direktorius V. M., kurį jis pažinojo iš matymo, asmeniškai su juo nebendravo. Jis (V. N.) pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme ir pinigų perdavime už J. M. žemes nedalyvavo ir jam jokių 400 000 litų niekas nedavė. Su J. K. dėl to, kad po to, kai į sąskaitą bus pervestas vienas milijonas litų, už žemę jis pasiims iš J. K. 400 000 litų, nesitarė. Iš J. K. jokių pinigų negavo ir jokių sandorių ar susitarimų tarp jų nebuvo. K. Š. nepažįsta, su juo jokių derybų dėl J. M. žemės pirkimo nevedė. G. O. nepažįsta ir neprisimena, kad šią pavardę jam būtų minėjęs J. K. ar J. M.. Jam nėra žinoma, ar J. M., ar J. K. jau buvo kam pažadėję parduoti šią žemę. J. M. tik kalbėjo, kad vieną hektarą jis ketina padovanoti J. K.. Jam niekas, nei J. K. ar J. M. jokių pinigų ar avanso nemokėjo, nes jis ar jo įmonė žemių iš J. M. ar J. K. nepirko.
  2. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba UAB „E.C.” direktoriaus pavaduotoju. 2005 metais jis buvo šios įmonės direktorius. 2005 metais jų įmonė įsigijo 107 800 kv. m J. M. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Nors sklypas priklausė J. M., tačiau visus dokumentus, susijusius su žemės pardavimu, tvarkė ir pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J. M. įgaliotas asmuo J. K.. Jis pats asmeniškai su juo bendravo, o sklypo savininko J. M. nebuvo matęs. J. K. turėjo J. M. įgaliojimą. Po sutarties pasirašymo su J. K. nebendravo. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota notariškai ( - ) notarų biure, ( - ). Sutartį pasirašė J. K.. Dar 2005 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasirašyta preliminari žemės pirkimo-pardavimo sutartis, o 2005 m. rugpjūčio 24 d. – pagrindinė. Preliminarios sutarties pasirašymo metu, pardavėjo J. M. atstovui J. K. buvo sumokėtas 100 000 litų avansas. Kokiu būdu buvo sumokėtas avansas, neprisimena. Likusi pinigų suma – 924 100 litų buvo pervesta į pardavėjo atstovo J. K. nurodytą sąskaitą. Viso už J. M. priklausantį žemės sklypą jų bendrovė, kurios atstovu jis buvo, sumokėjo 1 024 100 litų. Teisiamojo posėdžio metu papildomai V. M. paaiškino, kad sandorį galimai pasiūlė L. K., banke, darant pavedimą pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jis galimai buvo vienas, nes nei V. N., nei L. K. ten nereikėjo būti.
  3. Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. N. ji pažįsta. Jis jai ne kartą yra siūlęs pirkti žemės sklypus. Nuo 2005 metų ji, kaip privatus asmuo, užsiiminėjo žemės sklypų pirkimu-pardavimu bei sklypų projektavimu. 2005 metais V. N. jai pasiūlė įsigyti žemės sklypą. Ji sklypą apžiūrėjo ir juo susidomėjo. Kartu su V. N. nuvyko į Tabariškių kleboniją pas kleboną J. K.. Neprisimena, ar susitikime dalyvavo J. M.. 2005 metų rugpjūčio 2 dieną buvo pasirašyta avansinė sutartis, kuria ji įsipareigojo nupirkti J. M. priklausantį žemės sklypą už 754 600 litų. Sutarties metu, ji J. M. atstovui J. K. sumokėjo 49 000 litų avansą. Apie tai, kad jis šiuos pinigus gavo, patvirtino šioje sutartyje. Kadangi pinigų pirkti žemei neužteko, todėl avansinė sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį, J. K. jai grąžino sumokėtą avansą, nes ji jam pasiūlė naują pirkėją, t. y. bendrovę „E. C.”, kurios direktorius tuo metu buvo V. M.. Už kokią sumą J. M. įmonė susitarė nupirkti J. M. priklausantį sklypą, ji nežino, tuo nesidomėjo. Nors ji sutartį nutraukė, tačiau J. K., o gal ir pats J. M. paprašė padėti pakeisti žemės sklypo paskirtį ir organizuotų visus darbus, susijusius su sklypų padalinimu. Ji sutiko, todėl J. M. jai parašė įgaliojimą. Už darbus jai buvo pažadėta dalis šio žemės sklypo, tačiau ji nieko negavo, nors atliko visus pažadėtus darbus.
  4. Liudytojas J. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009 metais, rudenį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino J. U., nurodydamas, kad kunigas J. K. prašė pažiūrėti J. M. namo stogą, jis klausė ar jis galėtų kuo nors padėti ar paremontuoti šį namą. Jis sutiko ir nuvažiavo pas J. M. į namus. Namuose buvo J. M. ir J. U.. Apžiūrėjo namą, suprato, kad stogą paremti bus sudėtinga, bet įmanoma. Apžiūrėjęs namą, ant pastogės užsinešė pagalius, kuriuos rado J. M. malkinėje, planavo kaip galima paramstyti stogą. Jam apžiūrint namą, atvažiavo K., kuris pamatęs, kad jis bando paremti stogą pasakė, kad nieko čia nereikia daryti, o kunigas J. K. J. M. nupirks gyvenamąjį vagonėlį, todėl šio seno supuvusio namo net nereikia tvarkyti. Kadangi jis suprato, jog jo paslaugų nebereikia, jis baigė darbus jų net nepradėjęs. Niekas jam už namo apžiūrą pinigų nemokėjo, nes jis tik užsinešė pagalius ir apžiūrėjo bei paaiškino, ką galima padaryti, kad šiek tiek sutvirtinti griūnantį J. M. namą, J. U. jis pažįsta apie keturis metus. Su juos susipažino atsitiktinai, nes pas jį į pievas atbėgo J. U. arklys. Dar 2008 metais, tikslios datos neprisimena, J. U. jam pasakojo, kad turi žemės sklypą, kurį norėtų parduoti. Jis pažinojo asmenų, norinčių įsigyti žemės sklypus, todėl J. U. paprašė jo patarpininkauti. J. U. jam net buvo atnešęs žemės sklypų bylas, pasakojo, kad tai J. M. žemės, kad apie hektarą žemės J. M. padovanojo kunigui, o kunigas dalį sklypo perrašė jam. Jis turėdamas sklypų planus matė, kad J. U. priklausantis sklypas yra šalia J. M. sodybos. Tačiau jis nesurado pirkėjo, todėl J. U. sklypų planų bylą išsinešė. Atvykdamas pas J. M. į sodybą, jis buvo susidaręs nuomonę, kad jį globoja ir juo rūpinasi kunigas J. K., tačiau atvykęs į J. M. sodybą pasibaisėjo J. M. gyvenimo sąlygomis, nes namo viduje buvo netvarka ir nemalonus kvapas.
  5. Liudytoja I. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. K., K. Š. ir J. U. pažįsta, jokių piktumų neturi. Gyvena kartu su J. M., apie žemes nieko nežino, ten tik gyveno. Paaiškino, kad pusę teisiamojo posėdžio metu jos perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra neteisingi, pažymėdama, kad J. M. niekas nemušė, nematė, kam jo žemę pardavė. Faktus apie mišką girdėjo iš J. M.. J. M. sakė kad kažkiek žemės padovanojo klebonui. J. K., K. Š. ir J. U. santykiai su J. M. buvo labai geri. Ikiteisminio tyrimo metu surašytos detalės yra ne pagal jos žodžius, ji nesakė, kad J. M. mušdavo ir pinigus imdavo. Apklausos metu, jokio spaudimo niekas jai nedarė, niekas netrukdė ir protokolo perskaityti. Jos santykiai su J. M. buvo tokie, kad šis jai davė kambarį, kur ji ir gyveno. Kartu išgerdavo, tačiau tyrėjos apklausos metu buvo blaivi. J. M. nesakė, kad jo pinigus vilioja. Kad jis turėjo pinigų, žinojo, tačiau, ar juos laikė namuose, nežinojo.
  6. Liudytoja B. Ž., apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su J. K. gyvenimas buvo neblogas, kol neatsirado K. Š. ir J. U.. Iš J. U. ji patyrė 3 grasinimus. Buvo mušama, buvo tarp gyvybės ir mirties, net atmintį praradusi. Iš J. U. ji išgirdo apie J. M. žemes. Klebonas J. U. išvarė, po ko, šis apsigyveno pas J. M.. J. U. vis ateidavo ir sakydavo, kad biznis iš rankų slysta. G. O. žadėjo J. M. dantis tvarkyti. J. K. taip padaryti negalėjo, J. U. buvo viso to specialistas. Buvo kalbama, kad R. S. kalbėjo su J. K. dėl pinigų paskolinimo, suprato, kad tie pinigai buvo paskolinti, bet, ar grąžinti, nežino. Klebonas labai pykdavo jei ką ant K. Š. pasakydavo, jai atrodė, kad K. Š. yra nestabilios psichikos. J. M. giminaitė jai sakė, kad ši nebegali pas J. M. užeiti, kadangi ten nuolat girtuokliai sėdi ir ją iš ten veja. Jos (B. Ž.) manymu, tam tikslui ten ir buvo J. U. ir K. Š.. Girdėdavo, kad J. M. ne toks girtas ir galima jį vežti į banką. J. K. vis sakydavo, kad va 2000 litų vakar nuėmiau, o šiandien jau nebėra.
  7. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus tris. Bendravo su jais, nes lankėsi klebonijos talkose. J. M. pažinojo, jis ateidavo į kleboniją. Apie J. M. žemes žino. J. M. sakė, kad viską palieka klebonui. Su klebonu jie labai gerai sutarė. Klebonas juo rūpinosi, padėjo ir tvarką prižiūrėjo. Veždavo rūbus skalbti. Giminaičių nebuvo, sakė J. M., kad jo brolis miręs, o kitų giminaičių niekada neteko matyti, su niekuo jis nebendravo. Žino, kad pardavė žemę ir turėjo pinigų, sakė klebonui, kad duos pinigų. Apie buto pirkimą, nežino, bet J. M. sakė, kad juo pasirūpins klebonas. Padėjo dėl pensijos dokumentus tvarkytis, nes pats J. M. to padaryti nesugebėjo. J. M. ir J. U. bendravo draugiškai.
  8. Liudytojas V. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J. U.. Pažinojo ir J. M., kuris bendraudavo su J. U., nes jie buvo sugėrovai. J. M. sakė, kad pinigus už žemę atiduos J. K., o ne R. K.. Kiek J. M. turėjo pinigų, nežino.
  9. Liudytojas B. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. K. pažįsta nuo tada, kai apylinkėje kunigavo, jis buvo apylinkės klebonas. Pažinojo ir J. M., K. Š. bei J. U.. Dėl J. M. žemių pardavimo nieko negali paaiškinti, nes nežino. Žinojo, kad J. M. pasitikėjo klebonu J. K., kuris jam padėdavo gyvenime. Iš J. M. negirdėjo, jog jis buvo apgautas. J. M. sakydavo, kad klebonu pasitiki.
  10. Liudytojas A. J. parodė, kad J. K. pažinojo kaip kleboną. Visi gyveno kaimynystėje. J. U. anksčiau nepažinojo. K. Š. žino. Apie pinigus už parduotas J. M. žemes, nieko nežino. Žino, kad J. M. norėjo dovanoti 1 ha žemės J. K.. Parodė, kad pats pirko 1 ha žemės iš J. M.. Kokie buvo santykiai tarp J. U. ir J. M., nežino, tačiau jie gerai sutardavo. Iš J. M. apie statomą butą mieste nieko negirdėjo.
  11. Liudytojas J. P. K. paaiškino, kad J. M. buvo jo pusbrolis. J. M. sakė, kad pardavė žemę, tačiau kam pardavė, nesakė, o jis ir neklausė. Sakė, gavo už žemes 1 milijoną litų. Prieš mirtį J. M. kalbėdavo, kad jį apgavo. Sakė, kad kunigas padėjo milijoną Vilniuje į taupomą kasą, tačiau nenori atiduoti. J. M. santykiai su dukterėčia nebuvo geri. J. M. nesakė, kad visą turtą atiduos kunigui.
  12. Liudytojas B. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. K. buvo apylinkės kunigas. K. Š. retai matydavo, o J. U. pažįsta, nes jis pas J. M. dažnai lankydavosi. J. M. sakė, kad pardavė žemes ir gavo 1,5 milijono. Sakė, kad 1 ha žemės padovanojo kunigui. Prieš mirtį J. M. nesiskundė, kad pinigai dingo. J. M. buvo mėgėjas išgerti. J. M. su klebonu labai gerai sutarė. J. K. pas jį atvažiuodavo, atveždavo maisto. Kai perkėlė kleboną į kitą parapiją, tada sutiko J. M. verkiantį, kad kunigėlį iškelia iš parapijos. J. M. sakė, kad jis ramus, sakė, kad jį senatvėje aprūpins ir nereikės vienam būti. Nesakė, kad namą stato. J. U. ir J. M. nesipyko. J. U. padėjo J. M., paveždavo kur reikia. Sakė, kad dukterėčiai nepaliks nieko.
  13. Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad J. K. pažįsta. K. Š. ir J. U. žino iš matymo. J. M. asmeniškai nepažinojo, bet ateidavo pas kunigą ir matė ten J. M.. Atsimena, kad kunigas Kalėdų metu prie bendro stalo buvo kartu su J. M.. J. M. sakė, kad rūpinasi juo tik kunigas. Buvo kalba, kad J. M. turi žemių ir neturi kam palikti. Paprašė J. K. sutvarkyti dokumentus dėl žemės pardavimo. Sakydavo, kad senatvėje juo pasirūpins kunigas. Tai girdėjo iš J. M.. Už kokią sumą pardavė žeme, nežino.
  14. Be aukščiau aptartų J. M., nukentėjusiosios, liudytojų bei iš dalies pačių kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, J. K., K. Š. ir J. U. kaltę jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.

4128.1. Sutinkamai su 2009 m. lapkričio 19 d. R. K. protokolu-pareiškimu, 2009 m. lapkričio 17 d., apie 10.40 val. jai paskambino J. K. ir pranešė, kad nuo 2009 m. lapkričio 14 d. nebemato jo lankyto ir globoto J. M.. Paskutinį kartą J. M. ji matė 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje. J. M. prieš keletą metų buvo pardavęs 12 ha žemės ir pinigus laikė banke. 2009 m. lapkričio 19 d., apie 14.30 val. atvykus į ( - ), J. M. sodybą rado užrakintą iš lauko pakabinamąja spyna. Viduje J. M. nebuvo. Kiek jai žinoma, J. M. pastaruoju metu gyveno su abejotinos reputacijos I. T.. 2009 m. lapkričio 19 d., 13.30 val. I. T. jai sakė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. ji rado J. M. sužalotą – prakirstu viršugalviu. I. T. pasakojimu, 2009 m. lapkričio 13 d., apie 7.00 val., į J. M. sodybą buvo atvykę keli jai nepažįstami, stambūs vyrai, liepę jai eiti iš sodybos, kadangi ji J. M. nebepriklauso, yra parduota (b. t. 1, b. l. 31-32).

4228.2. Kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolo, buvo apžiūrėtas J. M. namas, esantis ( - ). Jokios namo spynos laužimo žymės nenustatytos, pastebėtas išdaužtas šalia durų iš dešinės esantis lango stiklas, antras langas nuo durų iš dešinės, iš vidaus sutvarkytas (įstatytas) (b. t. 1, b. l. 37-41).

4328.3. Remiantis J. M. užrašais, pateiktais 2010 m. sausio 27 d. R. K., jis skundžiasi savo gyvenimu su I. T., teigdamas, kad ši vartoja alkoholį, reikalavo šios išeiti iš namų, tačiau ji į tai nekreipdavo jokio dėmesio. Pažymėjo, jog namuose laikyti pinigus, esant tokioms sąlygoms, nesaugu, dėl ko, juos teko laikyti kitoje vietoje. Su J. K. jo santykiai draugiški, šis rūpinosi J. M. sveikata ir kitokiais reikalais, dėl ko J. M. jam padovanojo 1 ha žemės sklypą. Pinigai už firmai parduotą žemę jam buvo sumokėti klebonijoje. Kadangi J. M. namuose laikyti pinigus buvo nesaugu, kartu su J. K. juos padėjo į Vilniaus banką. J. M. užrašuose pasakojama ir apie stomatologą G. O., kuris tvarkė J. M. dantis, tačiau šiam pareikalavus kitą kartą pasiimti pasą, dantų gydymas buvo nutrauktas. G. O. dar buvo atvažiavęs į klebonija, grasino tiek J. M., tiek J. K.. H. O. tikėjosi už dantų gydymą gauti J. M. žemes ir sodybą. G. O. buvo nutarta sumokėti už dantų gydymą 4000 litų, kuriuos šiam nuvežė K. Š., apie 25 000 litų, J. M. nieko nežino. Apsaugai buvo nusipirkęs dujinį pistoletą (b. t. 1, b. l. 91-97).

4428.4. Iš 2009 m. gruodžio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas J. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d. (b. t. 1, b. l. 99-114). Sutinkamai su išrašo duomenimis:

  • 2005 m. rugpjūčio 25 d. J. K., iš banko sąskaitos ( - ) už žemę į J. M. sąskaitą Nr. ( - ) perveda 543 514 litų.
  • 2005 m. rugpjūčio 26 d. J. M. iš savo sąskaitos Nr. Nr. ( - ) perveda 500 000 litų į savo sąskaitą Nr. ( - ), sudarydamas terminuotą indėlio sutartį.
  • 2005 m. rugsėjo 20 d. nutraukia terminuoto indėlio sutartį sąskaitoje Nr. Nr. ( - ), kurioje 499 923 litų piniginių lėšų.
  • 2005 m. rugsėjo 20 d. 450 000 litų J. M. iš savo sąskaitos Nr. ( - ) perveda R. S. į sąskaitą banke Nr. ( - ), įvardindamas -„Paskola“.
  • 2007 m. kovo 19 d. K. Š. į J. M. sąskaitą Nr. Nr. ( - ) įneša grynais 10 000 litų.
  • 2009 m. liepos 13 d. iš J. M. sąskaitos Nr. ( - ) į J. K. sąskaitą Nr. ( - ) pervedama 10 000 litų.
  • 2009 m. liepos 13 d. iš J. M. sąskaitos Nr. ( - ) į J. K. sąskaitą Nr. ( - ) (pervedimas į terminuotą indėlį) pervedama 70 000 litų.

4528.5. Pagal 2010 m. kovo 3 d. AB SEB banko raštą, ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti R. S. banko sąskaitos Nr. ( - ) ir J. K. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašai, atskleidžiantys pinigų judėjimą šiose sąskaitose laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 25 d. (b. t. 1, b. l. 117-129). Jų duomenimis:

  • J. K. 2005 m. rugpjūčio 24 d. iš savo sąskaitos ( - ) išėmė grynais 378 677 litų.
  • 2005 m. rugpjūčio 25 d. J. K. iš savo sąskaitos ( - ) į J. M. sąskaitą ( - ) pervedė 543 514 litų.
  • 2005 m. rugsėjo 9 d. J. K. iš savo sąskaitos ( - ) į J. U. sąskaitą ( - ) pervedė 8 000 litų.
  • 2007 m. kovo 5 d. K. Š. į J. K. sąskaitą ( - ) įnešė 25 000 litų.
  • 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M. iš savo sąskaitos ( - ) į R. S. sąskaitą ( - ) pervedė 450 000 litų, pervedimas įvardintas „Paskola“.
  • 2007 m. kovo 5 d. R. S. iš savo sąskaitos ( - ) į K. Š. sąskaitą Nr. ( - ) (kortelės Nr. ( - ) perveda 78 000 litų, pavedimas įvardintas „skolos grąžinimas”.

4628.6. Remiantis 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu, J. M. įgaliojo J. K. tvarkyti, naudoti, disponuoti J. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), atstovauti J. M. visose valstybinėse institucijose, <...> gauti pinigus ir perduoti juos J. M. <...> (b. t. 1, b. l. 132).

4728.7. 2010 m. balandžio 19 d. kratos protokolas patvirtina, kad K. Š. bute, adresu K( - ), atlikus kratą, iš K. Š. namų išimti SEB Vilniaus bankas esančios jo banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 3 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. (b. t. 1, b. l. 142-143, 144-150). Išrašo duomenimis:

  • 2007 m. sausio 11 d. R. S. į K. Š. sąskaitą Nr. ( - ) (kortelės Nr. ( - )) įneša 12 000 litų.
  • 2007 m. sausio 31 d. R. S. į K. Š. sąskaitą Nr. ( - ) (kortelės Nr. ( - )) įneša 10 000 litų.
  • 2007 m. kovo 5 d. R. S. į K. Š. sąskaitą Nr. ( - ) (kortelės Nr. ( - )) įneša 78 000 litų.

4828.8. 2010 m. balandžio 19 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą J. K. name ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), buvo rasta ir paimta (b.t. 1, b. l. 153-154):

  • 2005 m. liepos 27 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), J. M. įgaliojimas J. K.. Įgaliojimas pasirašytas J. M., registro Nr. ( - ), įgaliojimo originalas patvirtintas antspaudu.
  • 2005 m. rugpjūčio 5 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), J. M. atstovo J. K. ir L. K. sudaryta sutartis, kurios duomenimis, J. M., atstovaujamas J. K. iki 2006 m. vasario 2 d. įsipareigojo parduoti, o L. K. – pirkti 10,78 ha žemės sklypą, esantį ( - ) už 754 600 litų. Pirkėjas šios sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjo atstovui 49 000 litų, kuriuos šis įsipareigoja perduoti J. M. (b. t. 1, b. l. 181-184).
  • 2005 m. rugpjūčio 5 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), preliminari J. M. 10,78 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis registro Nr. RI-10948, kurios duomenimis, J. M., atstovaujamas J. K., ir UAB „E. C.“, atstovaujama direktoriaus V. M., sutaria iki 2005 m. gruodžio 5 d. sudaryti 10,78 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatyta parduodamo-perkamo turto kaina – 1 024 100 litų, pirkėjo atstovas įsipareigojo šios sutarties sudarymo metu sumokėti pardavėjo atstovui 100 000 litų avansą, kurį pardavėjo atstovas įsipareigojo perduoti J. M., likusius 924 100 litus pirkėjas sumoka turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu (b. t. 1, b. l. 159-162).
  • 2005 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), patvirtinta sutartis, kuria J. M. dovanoja J. K. 10 000 kv. m. iš 127 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (b. t. 1, b. l. 188-190).
  • 2005 m. rugpjūčio 24 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. M., atstovaujamas J. K., parduoda 107 800 kv. m. iš jam nuosavybės teise priklausančių 117 800 kv. m. žemės sklypo, o UAB „E. C.“, atstovaujama direktoriaus V. M., šį turtą perka. Turtas parduodamas už 1 024 100 litų, iš kurių 100 000 litų pirkėjo atstovas sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį, likusius 924 100 litus pirkėjas įsipareigoja pervesti į pardavėjo atstovo nurodytą banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Vilniaus banke iki 2005 m. rugpjūčio 24 d.. Sutartį pasirašę J. K. ir V. M. (b. t. 1, b. l. 163-167).
  • 2005 m. rugpjūčio 25 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), notarės R. I. patvirtintas vienašalis sandoris – J. K. pareiškimas apie tai, kad J. M. pagal ( - ) notaro biuro notarės R. I. 2005 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį registracijos Nr. ( - ), visus pinigus už parduotą turtą gavo. J. M. pretenzijų neturi. Pasirašo J. K.. Pareiškimo notarinio registro Nr. ( - ).
  • 2007 m. balandžio 4 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), notarės R. I. patvirtinta sutartis tarp UAB „E. C.“, atstovaujamos V. M., J. K. ir J. M., atstovaujamo L. K., dėl turto dalybų. Registro Nr. ( - ).
  • raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2007 m. rugsėjo 06 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ( - ) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis. 2007 m. balandžio 4 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), notarės R. I. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. K. parduoda jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius ( - ), J. U.. Turtas parduodamas už 10 000 litų, kuriuos J. U. J. K. sumokėjo 2007 m. liepos 24 d. (b. l. 1, b. l. 170-178). Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla. 2007 m. birželio 15 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2 lapai.
  • raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ( - ) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis. Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla.
  • raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2005 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla.
  • raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ( - ) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis. Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla.

4928.9. Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 22 d. daiktų pateikimo protokolu, liudytoja L. K. pateikė 2005 m. rugpjūčio 2 d. sutarties kopija, iš kurios matyti, kad L. K. iš J. M. perka 10,78 ha žemės sklypą ( - ), už 754 600 litų. ir žemės sklypo plano kopijos, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sutarties kopija, remiantis kuria, 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp J. M. ir L. K. pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta, šalims grąžinant viena kitai viską, ką yra perdavusios, šalys pretenzijų viena kitai neturi, 2007 m. balandžio 26 d. J. M. įgaliojimo L. K. dėl žemės paskirties pakeitimo kopiją (b. t. 1, b. l. 181-186).

5028.10. Pagal 2010 m. balandžio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikto J. M. rašto dėl 100 000 litų pervedimo į K. Š. sąskaitą, kopiją, J. M. dalį savo R. S. paskolintų pinigų prašo pervesti į K. Š. banko sąskaitą Nr. ( - ) (b. t. 1, b. l. 193).

5128.11. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 4 d. specialisto išvados Nr. 140-(02624)-ISI-2618, parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) pervesti į sąskaitą ( - ), J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, pasirašytą J. M. vardu, pasirašė ne J. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas J. M. parašą. Parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) pervesti į sąskaitą ( - ),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasirašytą J. U. vardu pasirašė J. U.. Parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) pervesti į sąskaitą ( - ),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasirašytą J. K. vardu pasirašė J. K. (b. t. 2, b. l. 49-54).

5228.12. Remiantis 2011 m. birželio 2 d. slapto sekimo protokolu, atlikus J. K. slapto sekimo veiksmus, kurių metu buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, buvo užfiksuoti J. K., K. Š. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų pokalbiai. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 27 d. tarp K. Š. ir J. K. vykusio pokalbio suvestinės, K. Š. nurodo J. K., jog įrodyti viską bus sunku, kadangi jokių nusiskundimų, nukentėjusiųjų nėra, kalbasi apie tai, jog sunku teisintis. K. Š. pataria J. K. viską neigti, į ką šis atsako, jog po to visi sakys, kad jis meluoja. K. Š. aiškina, kad nėra ko meluoti, kai nėra nukentėjusiojo, šioje vietoje pabrėždamas, kad Jonas (J. M.) jam pinigų nepervedė, nes juos pervedė R. S., kuris, pasak K. Š. taip pat nesiskundžia dėl pinigų pervedimo. K. Š. nurodo, jog tokiu atveju, jei jam sakys, kad jis žinojo, jog R. S. jam pervesti pinigai yra Jono (J. M.), jis nurodys, kad nežino, kieno čia pinigai, kad čia jo asmeninis reikalas, gal jam už kokią paslaugą tie pinigai pervesti, į ką J. K. atsako, kad ir jo (suprask – R. S.) to paties klaus, bus akistata, klaus ir J. K., bus Jono (J. M.) parodymai, ir „<...> paskui gausis, kad ...“, į ką K. Š. atsako, kad „aš neneigiu to, kad jisai man pervedė pinigus, o už ką pervedė, tai ...(?). Aišku, jau dabar čia kitas kabliukas, nes yra J. tas raštas (?), kad jisai...(?), ir viskas <...>“ (b. t. 2, b. l. 102-105). Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 19 d. pokalbio tarp J. K. ir K. Š. suvestine, K. Š. teigimu, „<...> pirmas dalykas, man net ne Jonas pervedė tuos pinigus, sako, nu tai kas, kad ne J., bet tai žinai, kad J. pinigai? Sakiau, daug ką žinau, daug kas žino. Sakau, vis tiek ne J. pinigai, sakau čia R. S. <...>, sakau, Jonas ant manęs pareiškimo jokio nepadavęs <...>“ (b. t. 2, 107-109). Remiantis 2010 m. spalio 26 d. J. U. slapto sekimo metu užfiksuotais pokalbiais, J. U. kalbasi su vyru, J. U. nurodo, kad J. M. (sprendžiant iš pokalbio turinio) turėjo apie 700 000 litų pardavęs žemę, iš jo du sklypus pasidarė (J. U.), turėjo 30 000 litų naudos, J. M. dalį pinigų yra paskolinęs, dalis banke, sąskaitose. Karolį (sprendžiant iš pokalbio turinio – K. Š.) J. M. pažinojo, K. Š., jį vežiojo visur su reikalais (b. t. 2, b. l. 101, 102-109, 116, 117-120).

5328.13. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 19 d. akistatos tarp V. N. ir J. K. protokolo, liudytojas V. N. parodė, kad jokių 400 000 litų iš klebono J. K. jis negavo, nedalyvavo jokioje sutarties dėl J. M. žemių pardavimo, pasirašyme. J. K. V. N. parodymų netvirtino ir liko prie savo parodymų (b. t. 2, b. l. 121).

5428.14. Sutinkamai su 2010 m. balandžio 20 d. akistatos tarp J. K. ir R. S. protokolu, R. S. parodė, kad jis ieškojo, kas galėtų jam paskolinti pinigų. Jis pakalbėjo su J. K., kad nori pasiskolinti pinigų ir šis sutiko padėti. J. K. surado žmogų – J. M., kuris 450 000 litų jam pervedė į sąskaitą. Jis su J. M. dėl pinigų paskolinimo, nesitarė. Su J. M. apie pinigų pervedimą, kad jis paskolins jam šiuos pinigus pirmą kartą kalbėjosi banke, pinigų pervedimo dieną. J. K. patvirtino R. S. parodymus ir parodė, kad jis kalbėjosi su J. M. ir prašė, kad jis paskolintų ar pervestų R. S. 450 000 litų. Ar R. S. kalbėjosi, ar buvo kartu su J. M., jam matant iki susitikimo banke pervedant pinigus, jis neprisimena ir negali pasakyti. R. S. parodė, kad J. K. prašymu į K. Š. sąskaitą jis pervedė 100 000 litų. Dar 110 000 litų grynais, per kelis kartus grąžino J. K.. Šie pinigai buvo grąžinti 2006-2007 metais, tikslių datų neprisimena. J. K. patvirtino R. S. parodymus, bei parodė, kad jo prašymu R. S. 100 000 litų pervedė į K. Š. sąskaitą ir 110 000 litų, per kelis kartus, jam davė R. S. grynaisiais pinigais. R. S. parodė, kad pervesdamas pinigus K. Š., jis įsivaizdavo, jog tai skolos grąžinimas J. M.. Žinojo, kad J. M. girtauja ir gali iššvaistyti pinigus, todėl šiuos pinigus grąžino J. K., tikėdamas, kad tai bus šių pinigų apsauga ir išleisti šie pinigai bus J. M. gyvenimui ir gerovei. J. K. patvirtino R. S. parodymus ir parodė, kad 110 000 litų, kuriuos R. S. per kelis kartus jam grąžino, buvo panaudoti J. M. gerovei: buvo tvarkoma J. M. name elektra, dažnai J. M. pirkdavo maistą. Kur buvo panaudoti 100 000 litų, kurie buvo pervesti į K. Š. sąskaitą, neprisimena. Dar iš 110 000 litų statė vonią J. M. name, vedė kanalizaciją, tvarkė namo stogą, pirko medžiagas – lentas, ruberoidą, uždengė klėties stogą, pjovė malkas, veždavo J. M. pas gydytoją, pirko vaistus, maistą, mokėjo už elektrą, mokesčius už žemę ir kita, mokėjo už dantų gydymą. J. M. duodavo grynaisiais pinigais, kai tik jis paprašydavo po 200, 400, 600 litų, kiek tik jis prašydavo. Jokių raštų dėl pinigų grąžinimo jis nerašydavo. Kiek iš viso J. M. yra davęs pinigų, neprisimena. J. M. pinigus laikė pas save, nes iš jo pinigus pavogdavo. J. M. jam sakydavo, kad yra jam skolingas. Mano, kad J. M. 110 000 litų yra grąžinęs, be paminėto, dar J. M. visur vežiodavo, vesdavosi į kavines. Po J. M. mirties, 5000 litų davė J. M. dukterėčiai Ritai. J. K. teigimu, apie 2002 metus 4 ar 6 hektarus žemės J. M. pardavė už 4000 ar 6000 litų, kaimynams. J. M. jis tada sakė, kad labai pigiai pardavė šią žemę. J. M. pasakojo, kad jo tėvams priklausė žemė ( - ) ir buvo galimybė šią žemę J. M. atsiimti, tačiau J. M. sakė „velniop ta žemė“ ir netvarkė jokių dokumentų. J. M. ketino užrašyti žemę dantistui G. O., o J. K. šiam patarė nepažįstamam žmogui žemės ir sodybos neperrašinėti. Tada J. M. pas jį susinešė visus dokumentus, pasą ir pasislėpė nuo G. O., bet šis daktaras ir pas jį rado J. M. (b. t. 2, b. l. 122).

5528.15. Iš 2010 m. balandžio 30 d. akistatos tarp K. Š. ir J. K., protokolo matyti, kad, K. Š. teigimu, 2007 m., galimai vasario mėn., tikslios datos neprisimena, R. S. jam į jo sąskaitą, per du, tris kartus pervedė 100 000 litų. Kad į jo sąskaitą R. S. pervedė 100 000 litų, žinojo J. M., J. K., J. U. ir jis. J. M. prašymu, šį J. M. raštą jis pateikęs prie bylos. 100 000 litų buvo padalinti į keturias dalis, t. y. jam, J. K., J. U. ir J. M.. J. K. jis pervedė 25 000 litų į jo sąskaitą J. M. ir J. U. po 25 000 litų jis atidavė grynais, pinigus nuėmęs nuo savo sąskaitos. Kiek jam žinoma, J. M. iš savo sąskaitos į R. S. sąskaitą buvo pervedęs 400 000 litų. Šie pinigai yra dalis šių pinigų - 200 000 litų R. S. buvo pervesti dėl būsto, J. M. ( - ), statymui. Kiti 200 000 litų R. S. buvo skolinami ir būtent 100 000 litų skolintų iš J. M., R. S. ir pervedė į jo sąskaitą. Nors pinigus R. S. skolino J. M., pinigai 100 000 litų buvo dalinami į keturias dalis, nes taip nusprendė pats J. M.. J. K. K. Š. parodymus patvirtino ir parodė, kad J. M. sutiko ir su jo žinia 100 000 litų R. S. pervedė į K. Š. sąskaitą iš kurių 25 000 litų K. Š. pervedė jam. Apklausoje jis buvo nurodęs, jog šie pinigai K. Š. motinos skola jam. Apklausoje taip nurodydamas jis suklydo, nes skolą K. Š. motina jam grąžino kitą kartą. Pinigai į keturias dalis buvo padalinti J. M. valia. K. Š. parodė, kad raštelis dėl 100 000 litų pervedimo į jo sąskaitą buvo surašytas kompiuteriu, rašė jis, dalyvavo J. U., J. K., J. M.. Rašoma buvo klebonijoje, J. M. iniciatyva. Šiame rašte pasirašė J. K., J. U. kaip liudytojai, bei J. M. dėl skiriamos sumos ir raštelio tikrumo. Raštelis atspausdintas dviem egzemplioriais – vieną jis padavė R. S., vienas liko pas jį, o jo kopiją pateikė prie bylos. J. K. išklausęs K. Š. parodymus parodė, kad tiksliai neprisimena kaip buvo, bet galėjo būti kaip nurodė K. Š. (b. t. 2, b. l. 126).

5628.16. Remiantis 2010 m. rugsėjo 8 d. akistatos tarp K. Š. ir V. N. protokolu, K. Š. teigimu, tuo laikotarpiu, kai buvo pardavinėjamos J. M. žemės, tikslios datos neprisimena, ( - ) klebonijoje vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, J. K., J. U., G. O. ir firmos, ketinančios pirkti J. M. žemę, atstovai – 3 ar 4. Susirinkimas vyko dėl to, kad atsikratyti G. O., kaip J. M. žemių pirkėjo, kuris norėjo išvilioti J. M. žemes už remontuotų dantų kainą. Šiame susirinkime dalyvavo ir V. N., kaip vienas iš firmos, ketinusios pirkti žemę, atstovų. G. O. reikalavo, kad J. M. perrašytų jam savo žemes, o J. M. bijodamas slapstėsi klebonijoje. Susirinkimo metu buvo nuspręsta kad 30 000 litų bus sumokėta G. O. už netesybas, kad J. M. neperrašys jam žemių, o J. M. žemes nupirks firma, kurios atstovai ir dalyvavo susirinkime. Apie J. M. parduodamas žemės kainą susirinkimo metu nebuvo kalbama. Šio susirinkimo metu J. M. nedalyvavo. V. N. parodė, kad K. Š. parodymų netvirtina, nes susirinkime, apie kurį parodė K. Š., jis nedalyvavo. Jis buvo Tabariškių klebonijoje, tačiau dėl J. M. žemių pardavimo kalbėjosi tik su J. K.. Klebonijoje buvo ne mažiau dviejų kartų, ar su juo kartu būdavo kiti asmenys, neprisimena, bet dėl žemės pirkimo J. K. jis suvedė su L. K.. K. Š. parodė, kad tarp J. K. ir V. N. buvo susitarimas, kad dalį pinigų už parduotą J. M. žemę, tai yra 400 00 litų, J. K. grąžins V. N.. Jis žino, kad tą pačią, ar po kelių dienų, kai buvo pervestas 1000 000 litų į J. K. sąskaitą, J. K. iš banko paėmė 400 000 litų ir perdavė juos V. N.. Jis šiame pinigų perdavime nedalyvavo, apie tai jam pasakė J. K.. Likusius 600 000 litų J. K. pervedė į J. M. sąskaitą. V. N. nepatvirtino K. Š. parodymų ir parodė, kad jokių pinigų iš J. K. jis negavo, su J. K. nesitarė, kad šis duos kažkokią pinigų sumą už parduotas J. M. žemes. K. Š. parodė, kad J. M. nebuvo žinoma dėl 400 000 litų perdavimo V. N.. J. M. buvo sakoma, kad jo žemės parduodamos už 600 000 litų. Už ką V. N. turėtų būti sumokėta 400 000 litų, jam nėra žinoma, tai buvo V. N. ir J. K. susitarimas, apie tai jam pasakojo J. K. ir jis matė, kaip V. N. ir J. K. buvo susitikę tą dieną kai jiedu važiavo į banką (b. t. 2, b. l. 128).

5728.17. Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 16 d. akistatos tarp J. U. ir K. Š. protokolo, J. U. teigimu, J. M. nusprendė dėl žemių pardavimo pasitarti su J. K.. Kadangi jis dažnai būdavo pas J. M. namuose, todėl matė, kaip vieną kartą pas J. M. į namus atvažiavo moteris ir vyras vardu Valdas. Abu jie prisistatė vadybininkais, kurie ieško pirkti žemių. Tuo metu J. M. buvo girtas, todėl su juo nesikalbėjo, pažadėjo atvažiuoti kitą kartą. Kai šie asmenys atvažiavo kitą kartą, jis nedalyvavo. Sumos, už kurią J. M. pardavė savo žemę, nežino, kiek girdėjo, už 700 000 litų. Tuo metu, kai buvo užvažiavę vadybininkai, jie minėjo, kad už J. M. žemes jie galėtų sumokėti apie 700 000 litų. Jis su niekuo dėl J. M. žemių pardavimo nesitarė. K. Š. parodė, kad Tabariškių klebonijoje vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, J. K., J. U., G. O. ir firmos, ketinančios pirkti J. M. žemę, atstovai – 3 ar 4. Susirinkimas vyko siekiant atsikratyti G. O., kaip J. M. žemių pirkėjo, kuris norėjo išvilioti J. M. žemes už remontuotų dantų kainą. Šiame susirinkime dalyvavo ir V. N., kaip vienas iš firmos, ketinusios pirkti J. M. žemę, atstovų. G. O. reikalavo, kad J. M. perrašytų jam savo žemes, o J. M. bijodamas slapstėsi klebonijoje. Susirinkimo metu buvo nuspręsta sumokėti 30 000 litų G. O. už netesybas, o J. M. žemes nupirks firma, kurios atstovai ir dalyvavo susirinkime. Apie J. M. parduodamas žemės kainą susirinkimo metu nebuvo kalbama. Šio susirinkimo metu J. M. nedalyvavo (b. t. 2, b. l. 131).

5828.18. Pagal 2010 m. balandžio 7 d. Kauno rajono ( - ) seniūnijos mirties įrašą, 2010 m. balandžio 3 d. J. M., a. k. ( - ) mirė – buvo rastas neaiškiomis aplinkybėmis paskendęs prūde (b. t. 2, b. l. 158).

5928.19. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 1 d. Kauno rajono notarės R. S. liudijimo, J. M., a. k. ( - ) palikimą priėmė R. K. (b. t. 2, b. l. 167).

6028.20. Sutinkamai su 2009 m. lapkričio 5 d. įgaliojimu, J. M. įgaliojo E. K. valdyti, tvarkyti J. M. nuosavybės teise priklausantį 2.5200 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b. t. 3, b. l. 45-46).

6128.21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-11 nustatyta, kad objektyvių duomenų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2005 metų liepos mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio J. K. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra, jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. t. 4, b. l. 93-95).

6228.22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. ( - ), sudarymo data 2006 m. spalio 10 d.), duomenimis, žemės sklypas, esantis ( - ), yra su statiniais, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. birželio 29 dienai yra 46 700 litų. Duomenų apie šiame žemės sklype esančius statinius, nėra, o statybos leidimas mažaaukščio gyvenamojo namo statyboms ant šio žemės sklypo buvo išduotas tik 2009 m. spalio 14 d., J. K. nuosavybės teise priklauso 82/264 šio žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 123-130).

6328.23. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (Registro Nr. ( - ), sudarymo data 2005 m. sausio 12 d), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra su statiniais; žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 dienai yra 62 999 litų; J. K. nuosavybės teise priklauso 6/24 šio žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 123-130).

  1. Įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismo (nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas) posėdžių metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, dėl J. K., K. Š. ir J. U. kaltės jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino juos nekaltais ir jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.).
  2. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius J. K., K. Š. ir J. U. kaltę jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, aukštesnysis teismas nustato, kad:

6430.1. J. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: t. y. 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios ( - ), pasinaudodamas J. M. jam suteiktu 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu Nr. ( - ), patvirtintu ( - ) notaro biure, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ( - )notarų biuro notarinio registro Nr. ( - ), kurios sudarymo metu pirkėjo UAB „E.C.“ atstovas V. M., jam, kaip pardavėjo J. M. atstovui, sumokėjo 100 0000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) avansą, kurį jis įsipareigojo perduoti J. M., tačiau dalies šių pinigų J. M. neperdavė, dalį jų - 63 000 litų (kas atitinka 18 246,06 eurus) pasisavino, 2005 m. rugpjūčio 8 d. įnešdamas į savo sąskaitą Nr. ( - ).

6530.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, UAB „E.C.“ pilnai atsiskaičius pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, ( - )notaro biuro notarinio registro Nr. ( - ), pirkėjo UAB „E.C.“ atstovui V. M. į J. K. nurodytą jam priklausančią sąskaitą Nr. ( - ) pervedus 924 100 litų (kas atitinka 267 637,86 eurus) jis, iškraipydamas objektyvią tiesą, J. M. melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemė sklypą pardavė tik už 600 000 litų (kas atitinka 173 772,01 eurus) ir iš savo sąskaitos Nr. ( - ), 543 514 litų (kas atitinka 157 412,53 eurus) pervedė į J. M. priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), o likusius 378 677 litus (kas atitinka 109 672,44 eurus), nuslėpdamas ir tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusį J. M. pasisavino - 2005 m. rugpjūčio 24 d. išėmė grynais pinigais iš savo sąskaitos Nr. ( - ) ir panaudojo juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.

6630.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, J. M. pranešęs, kad jo sąskaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sąskaitą saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, nieko jam nepaaiškindamas bei tyčia suklaidindamas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nusivežė J. M. į AB SEB banką, ( - ), kur šis iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 450 000 litų (kas atitinka 130 329,01 eurus) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ). Disponuodamas J. M. pinigais, jis, be J. M. žinios, apgaule paskolino 450 000 litų (kas atitinka 130 329,01 eurus) R. S.. J. M. pinigų negrąžino, o už 240 000 litų (kas atitinka 69 508,80 eurus) savo vardu įformino dalį R. S. statomo kotedžo, ( - ).

6730.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. Š. ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, pasirašytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva prašo pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo ir tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą, Nr. ( - ) pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. – 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jis, kartu su K. Š., bei J. U. neteisėtai pasisavino.

6830.5. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pasisavino 110 000 litų (kas atitinka 31 858,20 eurus), kuriuos jam 2006 – 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku, grąžino R. S., kaip dalį iš J. M. neva pasiskolintų pinigų, kuriuos 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M., būdamas suklaidintas, buvo pervedęs iš savo sąskaitos Nr. ( - ) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ).

6930.6. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu bei jį įtikinęs, kad padės nusipirkti kilnojamą namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo būstui skirtus 80 000 litų (kas atitinka 23 169,60 eurų), kuriuos dalimis (10 000 litų ir 70 000 litų) 2009 m. liepos 13 d. J. M. iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į J. K. banko sąskaitas. Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrąžino.

70Viso J. K. apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 971 667 litų (kas atitinka 281 414,21 eurus) svetimą J. M. priklausiusį turtą. Tokiu būdu J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

7130.7. K. Š. 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, pasirašytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva prašo pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą, Nr. ( - ) pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus), 2007 m. sausio 31 d. – 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jis, kartu su J. K., bei J. U. neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) svetimą, J. M. priklausiusį, turtą. Tokiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

7230.8. J. U. 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir K. Š., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, pasirašytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva prašo pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą, Nr. ( - ) pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. – 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jis, kartu su J. K., bei K. Š. neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) svetimą, J. M. priklausiusį, turtą. Tokiais savo veiksmais J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

  1. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas.

7331.1. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulei sukčiavimo atveju taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytinas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis juo naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).

74Dėl J. K. veiksmų kvalifikavimo.

  1. Prieš pradedant analizuoti J. K. veiksmus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme atkreiptinas dėmesys į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad 2010 m. balandžio 3 d. J. M. mirė – buvo rastas neaiškiomis aplinkybėmis paskendęs „prūde“ (b. t. 2, b. l. 158). Šiame kontekste nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu šioje byloje, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši teisės norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014 ir kt.). Iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos seka, kad mirusio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, savarankišku įrodymo šaltiniu būti negali, tačiau tai nereiškia, kad jų vertinimas kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad daugumą J. M. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytų aplinkybių patvirtina kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų patikrinti įrodymai (liudytojų, nukentėjusiosios ir iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga), šiame nuosprendyje teisėjų kolegija remiasi ir laiko pagrįstus tuos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d. tarp J. M., atstovaujamo J. K. ir UAB „E.C.“, atstovaujamos V. M., buvo sudaryta preliminari J. M. priklausančio 10,78 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria nustatyta žemės sklypo kaina – 1 024 100 litų, pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos bei apmokėjimas. Šios sutarties pasirašymo metu J. K., kaip J. M. įgaliotam atstovui (2005 m. liepos 27 d. įgaliojimas (b. t. 1, b. l. 132)), UAB „E.C.“ atstovas V. M. sumokėjo 100 000 litų avansą, kurį J. K. buvo įpareigotas perduoti J. M. (b. t. 1, b. l. 159-162). Abejonių dėl šios sutarties pagrindu J. K. sumokėto avanso, atitinkančio 100 000 litų, teisėjų kolegijai nekyla. Šią aplinkybę patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai bei rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.

7533.1. V. M. patvirtinto, kad preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu J. K. buvo sumokėtas 100 000 litų avansas, pažymėdamas ir tai, kad būdo, kuriuo šie pinigai buvo perduoti J. K. (ar grynaisiais, ar banko pavedimu), jis nepamena. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad pagal aukščiau aptartą preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 100 000 litų avansas jam buvo paduotas grynaisiais pinigais, kas iš esmės atitinka ir piniginių lėšų J. K. banko sąskaitose, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 25 d., judėjimą (tokia pinigų suma į jo banko sąskaitą, kaip avansas pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, jam pervesta V. M., nebuvo) (b. t. 1, b. l. 118-122). J. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, 25 000 litų iš šių pinigų (100 000 litų) jis atidavė G. O., likusius – J. M., kuriuos šis nuvežė į banką. Lyginant šiuos J. K. parodymus su jo ikiteisminio tyrimo metu išdėstytomis aplinkybėmis (parodymai pagarsinti apeliacinės instancijos teisme), įžvelgtini tam tikri prieštaravimai.

7633.2. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 19 d. J. K., apklausos įtariamuoju protokolo, 100000 litų avansas už J. M. parduodamas žemes jam buvo atvežtas į kleboniją, juos atvežė V. M.. Tuo metu klebonijoje buvo ir J. M., tačiau pinigus V. M. perdavė J. K.. Tą pačią dieną, pasak J. K., 70 000 litų jis padavė J. M. (to niekas nematė). Kaip suprato, J. M. gautus pinigus parsinešė namo ir kur juos padėjo, ar ką iš jų pirko, nežino (b. t. 4, b. l. 20-25), kas neabejotinai neatitinka aukščiau aptartų J. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad J. M. perduotus pinigus – 70 000 litų, šis nuvežė į banką. Tuo tarpu kaip matyti iš pinigų J. M. banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d. judėjimo, pirmasis grynųjų pinigų įnešimas į J. M. banko sąskaitą Nr. ( - ), 2005 metais buvo 543 514 litų (sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, dalis UAB „E.C.“, atstovaujamos V. M., pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį J. K., atstovavusiam J. M., į sąskaitą pervestų pinigų). Versija, kad J. M. jam perduotus pinigus parsivežė namo, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, taip pat atmestina. Sutinkamai su J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei byloje tinkamai ištirtais jo užrašais (b. t. 1, b. l. 91-97), J. M. laikyti pinigus savo namuose bijojo tiek dėl į jo namus dėl žemių nuolat važinėjančių neaiškios reputacijos žmonių, tiek dėl kartu su juo tuo metu gyvenusios I. T., kuri, J. M. ir R. K. teigimu, nuolat girtavo bei iš J. M., šiam nežinant, imdavo jo turimus pinigus. Tokiu būdu, J. K. teiginių, jog iš jam sumokėto 100 000 litų avanso 70 000 litų jis perdavė J. M., jokie objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia.

7733.3. Šiuo aspektu vertinant J. K. parodymų turinį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminariosios J. M. 10,78 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. punktą, pirkėjo atstovas (V. M.) šios sutarties sudarymo metu sumoka pardavėjo atstovui (J. K., veikusiam pagal įgaliojimą) avansą 100 000 litų; pardavėjo atstovas įsipareigoja pinigus perduoti J. M. (b. t. 1, b. l. 159-162). Įvertinus komentuojamos sutarties turinį, o būtent tai, kad pagal ją avansas sumokamas šios sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo pasirašyta ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), J. K. ikiteisminio tyrimo metu išdėstyta versija, jog šioje sutartyje minimas 100 000 litų avansas jam V. M. buvo perduotas klebonijoje, esančioje ( - ), dalyvaujant ir pačiam J. M., vertintina kaip neįtikinanti. Šią išvadą, sustiprina ir tai, kad analizuojamu atveju nei J. K. J. M., nei V. M. J. K. pinigų perdavimo fakto, sutinkamai su paties J. K. parodymais, niekas nematė ir patvirtinti negali. Tuo tarpu nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius jo veiksmuose, remtis vien tik kaltinamo asmens parodymais, atsižvelgiant į neabejotiną jo suinteresuotumą bylos baigtimi, teisinio pagrindo nėra. Tikėti tokio asmens keliamomis versijomis ir jų pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį galima tik tokiu atveju, kai jo dėstomas aplinkybes neabejotinai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Analizuojamu atveju J. K. parodymų, dalyje dėl jam V. M. perduoto avanso, kurio dalį jis neva perdavė J. M., jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, todėl jo parodymai šioje dalyje atmestini kaip deklaratyvūs.

7833.4. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste, įžvelgiant esminius prieštaravimus J. K. skirtingose proceso stadijose duotuose parodymuose, sprendžiant jo kaltės klausimą, o tuo pačiu ir atmetant jo versiją dėl 70 000 litų (iš 100 000 litų jam sumokėto avanso) perdavimo J. M., atkreiptinas dėmesys ir J. K. banko sąskaitos duomenis. Kaip matyti iš AB SEB banko pateikto J. K. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. (praėjus vos 6 dienoms po aukščiau aptarto 100 000 litų avanso gavimo) į šią sąskaitą J. K. grynaisiais pinigais įnešė 63 000 litų (b. t. 1, b. l. 118-122). Atsižvelgiant į tai, kad J. K. pareikštame kaltinime nurodyta netiksli, faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių neatitinkanti aptariamo pinigų įnešimo į sąskaitą data (2005 m. rugpjūčio 19 d.), šis kaltinimo netikslumas ištaisytinas, nustatant, kad 63 000 litų į savo banko sąskaitą J. K. įnešė 2005 m. rugpjūčio 8 d.. Analizuojant šiuos duomenis J. K. pareikštų kaltinimų kontekste, vėlgi atkreiptinas dėmesys į jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, remiantis kuriais, šie pinigai (63 000 litų) priklauso jam, jie gauti už 1998 metais jo mamos parduotą namą (b. t. 4, b. l. 28-32). Be to, kad šių J. K. teiginių nepatvirtina jokie kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys (nors apie jam nuosavybės teise priklausiusį mamos namą duomenys byloje ir yra (b. t. 4, b. l. 97), tačiau suma, už kurią minėtas namas buvo parduotas, taip ir lieka neaiški), tikėti tuo, kad nuo 1998 metų (kai, jo paties teigimu šį turtą jis pardavė) iki 2005 m. rugpjūčio 8 d. (apie 7 metus) pinigus jis laikė klebonijoje, kai, sutinkamai su jo banko sąskaitos duomenimis, jis aktyviai naudojosi banko teikiamomis paslaugomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

7933.5. Tokiu būdu, abejonių tuo, kad analizuojamu atveju J. K. pasisavino 63 000 litų iš J. M. pagal 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminarią J. M. 10,78 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį V. M., J. K., atstovavusiam J. M., perduoto 100 000 litų avanso, teisėjų kolegijai nekyla.

8033.6. Tuo tarpu vertinant likusių 7 000 litų, pasisavinimo aplinkybes, pažymėtina, kad, sutinkamai su J. K. parodymais, 25 000 litų iš gauto 100 000 litų avanso, jis perdavė G. O. kaip netesybas už J. M. pažadą šiam perrašyti savo žemes už J. M. dantų gydymą bei susitarimo dėl žemės pardavimo neįvykdymą. Tai, kad tam tikra pinigų suma buvo perduota G. O., patvirtina ir J. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (perskaityti apeliacinės instancijos teisme). J. U. teigimu, J. M. Kauno miesto ( - ) poliklinikoje gydėsi dantis pas odontologą G. O., už ką J. M. šiam buvo pažadėjęs perrašyti savo žemes. Apie tai J. U. pranešė J. K.. Buvo sutarta J. M. žemes parduoti (kaip nustatyta bylos duomenimis, UAB „E.C.“), o G. O., kaip netesybas už J. M. pažadą perrašyti šiam savo žemes už dantų gydymą, sumokėti 25 000 litų. Šiuos pinigus G. O. vežė J. U. kartu su K. Š., atidavė juos prie šašlykinės, esančios šalia ( - ), prie kelio Kaunas – Šakiai (b. t. 4, b. l. 136-137). Ir nors šios apklausos metu (bei vėlesnėse ikiteisminio tyrimo apklausose, bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose) J. U. nenurodė konkrečios pinigų sumos, kuri susitikimo metu buvo perduota G. O., tačiau pažymėjo, kad galėjo būti apie 30 000 litų, kas iš esmės atitinka ir J. K. versiją. Aplinkybes dėl G. O., ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino ir J. M., paaiškinęs, kad G. O. gydė jo dantis, už ką jam mokėti nereikėjo, tačiau, kai G. O. prieš eilinį J. M. vizitą Šilainių poliklinikoje (kur buvo atliekamas J. M. dantų gydymas) paprašė šio su savimi pasiimti asmens pasą, J. M. pagalvojo, kad G. O. ketina jį apgauti, dėl ko, visą situaciją papasakojo J. K.. Jo patarimu, J. M. nutraukė savo dantų gydymą, tačiau G. O. už gydymą pareikalavo didelės pinigų sumos. J. M. sutiko sumokėti dalį už žemę gautų pinigų, tačiau kokią sumą pinigų K. Š. perdavė G. O., jis nežino, nesidomėjo (b. t. 2, b. l. 147-149). Iš dalies šiuos J. M. parodymus patvirtina ir jo ikiteisminio tyrimo metu pateikti užrašai (b. t. 91-97). Ir nors iš jų turinio aišku, kad G. O. buvo sutarta sumokėti tik 4 000 litų, tačiau, įvertinus tai, kad iš esmės visus piniginius J. M. reikalus, sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis, tvarkė J. K., versija, kad J. M., rašydamas šiuos užrašus galėjo nežinoti, kokia tiksliai pinigų suma buvo perduota G. O. už jo dantų gydymą, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis taip ir liko nepaneigta. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių J. K. versiją, jog dalis pinigų iš gautų 100 000 litų analizuojamu atveju buvo perduota G. O., sutikti su J. K. pareikštu kaltinimu dėl 100 000 litų pasisavinimo visoje apimtyje, teisinio pagrindo nėra.

8133.7. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

8233.8. Tokiu būdu, nesant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. pasisavino ir 37 000 litų (iš jam perduoto 100 000 litų avanso), o ne juos panaudojo J. M. interesais, jam pareikštas kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nustatant, kad J. K. 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios ( - ), pasinaudodamas J. M. jam suteiktu 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu Nr. ( - ), patvirtintu ( - ) notaro biure, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ( - )notarų biuro notarinio registro Nr. ( - ), kurios metu pirkėjo UAB „E.C.“ atstovas V. M., jam, kaip pardavėjo J. M. atstovui, sumokėjo 100 0000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) avansą, kurį jis įsipareigojo perduoti J. M., tačiau 63 000 litų (kas atitinka 18 246,06 eurų) J. M. neperdavė, juos pasisavino, 2005 m. rugpjūčio 8 d. įnešdamas į savo sąskaitą Nr. ( - ).

  1. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga bei joje nustatytomis aplinkybėmis, 2005 m. rugpjūčio 24 d. J. M., atstovaujamas J. K., ir UAB „E.C.“, atstovaujama V. M., sudarė pagrindinę J. M. nuosavybės teise priklausiusio 107 800 kv. m. dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties duomenimis, turtas parduotas už 1 024 100 litų, iš kurių 100 000 litų pirkėjo atstovas sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį (šio nuosprendžio 33 punkte aptartas epizodas), likusius 924 100 litų pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo atstovo nurodytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (J. K. sąskaita), esančią AB SEB Vilniaus banke iki 2005 m. rugpjūčio 24 d.. Sutartį pasirašė J. K. ir V. M. (b. t. 1, b. l. 163-167). Remiantis J. K. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo duomenimis, 2005 m. rugpjūčio 24 d. UAB „E.C.“, pagal sutartį Nr. 11620 (sutampa su 2005 m. rugpjūčio 24 d. pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro numeriu), į J. K. banko sąskaitą pervedė 924 100 litų. Tą pačią, t. y. 2005 m. rugpjūčio 24 d., iš šios banko sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išimta 2 000 litų, 3000 litų ir 378 677 litų, išskaičiuotas 15 litų ir 1893,39 litų komisinis mokestis už grynųjų pinigų išdavimą. 2005 m. rugpjūčio 25 d. iš tos pačios sąskaitos 543 514 litų buvo pervesta J. M. į jo banko sąskaitą Nr. ( - ) (b. t. 1, b. l. 118-122), tokiu būdu, nuo J. M. nuslepiant 378 677 litus V. M. pervestus J. K..

8334.1. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. pas notarą buvo sudaryta galutinė pardavimo sutartis, kurios pasirašyme dalyvavo jis (J. K.), J. M., J. U., V. M., V. N. ir L. K.. Pasirašius sutartį, J. M., J. U. ir L. K. liko notarinėje kontoroje, o jį V. M. ir V. N. nuvežė į Vilniaus SEB banką, kur 924 000 litų buvo pervesti į jo (J. K.) vardu atidarytą sąskaitą. Praktiškai tuo pačiu metu jis pasirašė ir dokumentus dėl 378 000 litų išėmimo. Išimtus pinigus pasiėmė V. N.. Kartu stovėjo ir V. M.. 378 000 litų buvo skirti su J. M. parduodamo žemės sklypo atidalijimu ir kt. darbais susijusiems darbams atlikti. Tam reikalui J. M. vėliau parašė įgaliojimą L. K., kuri ir rūpinosi visais žemės tvarkymo darbais, nei iš J. M., nei iš jo (J. K.) jokio užmokesčio nereikalaudama. Ikiteisminio tyrimo metu šio sandorio aplinkybės buvo aiškinamos kiek kitaip: pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną į jo (J. K.) banko sąskaitą buvo pervesta 1 000 000 litų suma; iki šios sutarties pasirašymo, atsižvelgiant į tai, kad J. M. parduodama žemė nebuvo verta 1000000 litų (kas nustatė tokią žemės sklypo vertę, nepamena), su V. N. buvo sutarta dalį pinigų, sumokėtų už žemės sklypą, t. y. apie 400 000 litų, grąžinti V. N., kas šiuo atveju ir buvo padaryta (b. t. 4, b. l. 20-25, 28-32). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. K. iš esmės patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, patikslindamas, kad 2007 metais J. M. parašė įgaliojimą L. K., kuri rūpinosi visais su J. M. parduodamu žemės sklypu susijusiais reikalais (atidalinimu ir pan.), už tai neimdama jokio atlygio (naudodamasi J. K. UAB „E.C.“ žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu grąžintais 380 000 litų).

8434.2. Vertinant aptartų J. K. parodymų pagrįstumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei apklausiant J. K. apylinkės teisme, L. K., kuri, remiantis jo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, už atgal V. N. atiduotus pinigus (380 000 litų iš 924 100 litų) turėjo sutvarkyti visus su J. M. žemės sklypo matavimais, atidalijimu ir pan. susijusius reikalus, neminima, o 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu paklausus J. K., kas be jo atstovavo J. M. tvarkant jo žemės pirkimą-pardavimą ir atidalinimą, J. K. atsakyti negalėjo, pažymėdamas, kad J. M. jam lyg ir buvo minėjęs, kad kažkam buvo išdavęs įgaliojimą, tačiau kam, nepamena (bylos duomenimis, 2007 sausio 26 d. įgaliojimu J. M. įgaliojo L. K. pakeisti žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), paskirtį bei atlikti kitus būtinus veiksmus – atidalinimą ir pan. (b. t.1, b. l. 185)). Be to, šios apklausos metu J. K. uždavus klausimą apie L. K., jis paaiškino, kad šią moterį pažįsta tik kaip V. N. draugę (b. t. 4, b. l. 20-25). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. balandžio 19 d. atlikus kratą J. K. name ir pagalbinėse patalpose, tarp kitų šio nuosprendžio 28.8. punkte išdėstytų dokumentų, buvo rasta ir 2007 m. balandžio 4 d. ( - )notaro biuro notarės R. I. patvirtinta sutartis tarp UAB „E.C.“, atstovaujamos V. M., bei J. K. ir J. M., atstovaujamo L. K., dėl turto dalybų, registro Nr. ( - ), kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu J. K. jau žinojo, kas yra L. K., t. y. kad ji J. M. yra įgaliota sutvarkyti visus reikalus, susijusius su jo žemės sklypo atidalinimu ir pan..

8534.3. Šių duomenų visumoje, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, įvertintini ir L. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (kuriais ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu išdėstytas aplinkybes), kad ji ketino pirkti J. M. parduodamas žemes, tam tikslui tarp jos ir J. M., atstovaujamo J. K., buvo pasirašyta ir preliminarioji J. M. priklausančio žemės sklypo (10,78 ha) pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dėl nepakankamų jos piniginių lėšų, ši sutartis jos iniciatyva buvo nutraukta. Nepaisant šių aplinkybių, L. K. teigimu, J. K., o gal ir pats J. M., paprašė jos padėti pakeisti parduodamo žemės sklypo paskirtį ir organizuoti visus darbus, susijusius su sklypų padalinimu. Ji sutiko, todėl J. M. jai parašė įgaliojimą. Už darbus jai buvo pažadėta dalis šio žemės sklypo, tačiau ji nieko negavo, nors visus pažadėtus darbus atliko.

8634.4. Netikėti šiais liudytojos parodymais, teisinio pagrindo nėra. Viso analizuojamos baudžiamosios bylos proceso metu ji buvo nuosekli, detaliai išdėstydama jai žinomas analizuojamo įvykio aplinkybes bei pateikdama jos parodymus iš esmės patvirtinančius rašytinius duomenis. Jos suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi taip pat nenustatytas, kadangi nei J. M., nei J. K. iki analizuojamo įvykio ji nepažinojo, o duomenų, patvirtinančių, kad ji siekė neteisėtai pasinaudoti J. M. žemėmis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šių duomenų visumoje svarbu paminėti ir tai, kad šios liudytojos parodymus neginčytinai patvirtina ir rašytinė analizuojamos bylos medžiaga: 2005 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sutartis, kuria 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp J. M., atstovaujamo J. K., ir L. K. pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta (b. t. 1, b. l. 181-186).

8734.1.1. Aptartų L. K. parodymų kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir J. K. pirmosios instancijos teisme duoti bei apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtinti parodymai, kad 378 000 litų buvo skirti J. M. parduodamo žemės sklypo atidalijimui ir kitiems darbams atlikti, dėl ko, J. M. vėliau parašė įgaliojimą L. K., besirūpinusiai visais žemės tvarkymo darbais, jokio užmokesčio nei iš J. M., nei iš jo (J. K.) nereikalaudama. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pačios L. K. teigimu, už šių veiksmų atlikimą jai buvo pažadėta dalis J. M. žemės sklypo, tačiau jokio užmokesčio už atliktus darbus ji negavo, kuo netikėti, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 34.4. punkte išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

8834.5. J. K. versija, jog 378 677 litai iš V. M. už J. M. priklausančio žemės sklypo pardavimą J. K., veikusiam pagal įgaliojimą, pervestų pinigų buvo gražinti V. N. ar V. M., taip pat atmestina. Sutinkamai su V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, V. N. juos patvirtino iš esmės), jis pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme ir pinigų perdavime už J. M. žemes net nedalyvavo, jam niekas jokių 400 000 litų nedavė, su J. K. apie tai, kad už J. M. žemes jam (J. K.) bus pervestas 1 000 000 litų, iš kurių 400 000 litų J. K. turės grąžinti atgal, nekalbėjo, nesitarė, jokių pinigų negavo ir jokių sandorių ar susitarimų tarp šių asmenų nebuvo. Atmesti šio asmens parodymus kaip nepagrįstus, įvertinus analizuojamoje baudžiamojoje byloje esančius objektyvius įrodymus, o būtent tai, kad pinigai už J. M. žemes J. K. buvo pervesti įmonės UAB „E.C.“, kuriai įvykio metu vadovavo V. M. (buvo šios įmonės direktoriumi), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, sutinkamai su V. N. parodymais, V. M. jis pažinojo tik iš matymo, jam pirkti J. M. žemių nesiūlė (bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. įsigyti J. M. žemės sklypą pasiūlė L. K.). Tuo tarpu V. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad banke, kur J. K. buvo daromas 924 100 litų pavedimas pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jis galimai buvo vienas, nes nei V. N., nei L. K. ten būti nebuvo jokio pagrindo.

8934.6. Atmetant J. K. teiginius, jog 378 677 litų, buvo grąžinti V. N., nes žemė nebuvo verta 1 024 000 litų, pažymėtina, kad tokia žemės sklypo pardavimo suma buvo sutarta tiek preliminarios, tiek ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, abi buvo patvirtintos notaro. Motyvo, kodėl šiose sutartyse nurodyta žemės sklypo pirkimo - pardavimo kaina turėtų būti didesnė už realią, t. y. kam to reikėjo įmonei, pirkusiai J. M. žemės sklypą, teisėjų kolegija neįžvelgia, pabrėždama ir tai, kad nepaisant parduodamo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atitinkamomis priemonėmis (masinis ar individualus žemės sklypo vertinimas), šalys, sudarydamos tokio objekto pirkimo-pardavimo sutartį, nėra saistomos vertintojų nustatyta turto verte. Tai priklauso išimtinai pirkėjo/pardavėjo susitarimui, todėl vien tai, kad J. M. parduoto žemės sklypo vertė galimai buvo mažesnė už 1 024 000 litų, nesudaro teisinio pagrindo tikėti J. K. keliamomis versijomis. Juo labiau, kai jų nepatvirtina jokie objektyvūs nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys.

9034.7. Vertinant J. K. keliamų versijų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, V. N. J. M. už jo parduodamas žemes siūlė 700 000 litų. V. N. patvirtino, kad dėl J. M. parduodamos žemės jis tarėsi su J. K., tačiau šiam paprašius ne mažiau nei vieno milijono litų, pirkti J. M. žemes jis atsisakė. Esant šiems duomenims ir jų plotmėje vertinant J. K. teiginius dėl 378 677 litų grąžinimo V. N., nes neva J. M. žemė nebuvo verta 1 024 000 litų, kyla pagrįstas klausimas, kodėl J. K., kai jam už J. M. žemes buvo pasiūlyta 700 000 litų, nurodė, kad tokia pinigų suma jam per maža, o UAB „E.C.“ realiai pardavus žemę už mažesnę sumą, t. y. apie 640 000 litų, tokia žemės sklypo pardavimo kaina jį tenkino.

9134.8. Ir nors šiuo atveju J. K. parodymus dėl 378 677 litų (kaip teigia pats J. K., apie 400 000 litų) perdavimo V. N. patvirtino K. Š., tačiau šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad jis šioje baudžiamojoje byloje taip pat pripažintas kaltinamuoju, analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu artimai bendravo su J. K., todėl neabejotina, kad, siekdamas šiam padėti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jo teisinę padėtį, gali neatskleisti tikrųjų analizuojamų įvykių aplinkybių, dėl ko, K. Š. parodymai šioje dalyje atmestini kaip deklaratyvūs, juolab, kad kaip seka iš paties J. K. parodymų visumos, sudarant sutartį ir neva perduodant pinigus K. Š. nedalyvavo.

9234.9 Konstatuojant J. K. kaltę nuslėpus nuo J. M. 378 677 litų ir juos pasisavinus, atkreiptinas dėmesys ir į paties J. M. bei nukentėjusiąja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintos R. K. parodymus. J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad už kažkokiai įmonei parduotą žemę jis gavo 500 000 litų (b. t. 2, b. l. 144-146). R. K. teigimu, apie J. M. parduotas žemes jai papasakojo J. U., kartu nurodydamas ir tai, kad už parduotas žemes J. M. gavo 500 000 litų. Tuo tarpu sutinkamai su J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis žinojo, kad už žemes J. M. buvo gavęs apie 540 000 litų, kas praktiškai visiškai atitinka į J. M. sąskaitą J. K. pervestą pinigų sumą – 543 514 litų. Nors J. U. šioje baudžiamojoje byloje taip pat pripažintas kaltinamuoju, dėl ko neatmestina versija dėl galimo jo suinteresuotumo bylos baigtimi bei jo parodymų nepagrįstumo, tačiau įvertinus tai, kad šioje dalyje jo išdėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai, atmesti juos kaip nepatikimus, teisinio pagrindo nėra. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl R. K. parodymų pagrįstumo.

9334.10. Tokiu būdu, aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai įrodyta, kad J. K., siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, UAB „E.C.“ pilnai atsiskaičius pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, ( - )notaro biuro notarinio registro Nr. IR-11621, pirkėjo UAB „E.C.“ atstovui V. M. į J. K. nurodytą jam priklausančią sąskaitą Nr. ( - ) pervedus 924100 litų (kas atitinka 267637,86 eurus) jis, iškraipydamas objektyvią tiesą, J. M. melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemė sklypą pardavė tik už 600000 litų (kas atitinka 173772,01 eurus) ir iš savo sąskaitos Nr. ( - ), 543514 litų (kas atitinka 157412,53 eurus) pervedė į J. M. priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), o likusius 378677 litus (kas atitinka 109672,44 eurus), nuslėpdamas ir tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusį J. M. pasisavino - 2005 m. rugpjūčio 24 d. išėmė grynais pinigais iš savo sąskaitos Nr. ( - ) ir panaudojo juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.

  1. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2005 m. rugsėjo 20 d. iš J. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) R. S., į jo banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesta 450 000 litų, pervestus pinigus įvardijant „paskola“ (b. t. 1, b. l. 100-113). J. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie R. S. paskolintus pinigus, parodė, kad maždaug po mėnesio nuo jo žemių pardavimo, J. K. nuvežė jį į banką ir liepė pervesti pinigus į jo (J. K.) sąskaitą; pervedė apie 400 000 litų, bet, ar pinigai tikrai buvo pervesti būtent į J. K. banko sąskaitą, pasakyti negali, nes neskaitė, o J. K. jam paaiškino, kad taip jo pinigai bus saugūs (b. t. 2, b. l. 144-146). Šiuos J. M. parodymus iš dalies patvirtino ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja apklausta R. K.. Jos teigimu, jai parsivežus J. M. į savo namus, J. K. buvo pakviestas pasikalbėti apie J. M. pinigus. Iš J. M. banko sąskaitų išklotinių buvo aišku, kad 450 000 litų J. M. pervedė R. S.. Apie tai paklausus J. K. (pokalbyje dalyvavo ir J. M.), šis bandė įteigti J. M., kad šis pats sutiko tuos pinigus investuoti į statybų verslą, dėl ko ir pervedė tokią pinigų sumą R. S.. J. M. tai paneigė. Kitas jų susitikimas, kuriame dalyvavo ir R. S., įvyko advokato R. M. kontoroje, kur J. K. ir R. S. taip pat bandė įteigti J. M., kad už paskolintus pinigus jam bus pastatytas butas Kauno mieste, tačiau J. M. ir vėl šias aplinkybes paneigė. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad išėjęs iš advokato kontoros, R. S. (pasak R. K.) vis tik pasiūlė gražinti pinigus, bet mažesnę sumą.

9435.1. Vertinant J. M. ir R. K. parodymų pagrįstumą, įvertintina ir tai, kad aplinkybės, jog J. M. pinigai – 450 000 litų, buvo paskolinti R. S., analizuojamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neneigė nei pats R. S., nei J. K.. Remiantis R. S. parodymais, J. K. vieno pokalbio metu pasiūlė R. S. kotedžų statyboms 450 000 litų pasiskolinti iš J. M.. R. S. sutiko, nors su J. M. iki to laiko nebuvo bendravęs. 2005 m. vasarą (tikslios datos nepamena) prie Vilniaus banko, esančio Laisvės al., Kaune, jis susitiko su J. K. ir J. M.. Tuo metu J. M. matė pirmą kartą, asmuo jam pasirodė išgeriantis, o ir šio įvykio dieną jis atrodė neblaivus. Su pačiu J. M. jokių jam skolinamų pinigų detalių neaptarinėjo, tačiau su J. K. buvo sutarta pinigus grąžinti per porą metų. 2006 metais pasiūlė J. K. už paskolintus pinigus įsigyti vieną butą jo statomuose kotedžuose. J. K. su pasiūlymu sutiko, pabrėždamas, kad pasitars ir su J. M.. Sutarė, kad butas kotedže bus perkamas už jo savikainą – 240 000 litų. Butas buvo užrašytas J. K. vardu.

9535.2. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir J. K., tačiau jo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose, šioje dalyje nebuvo nuoseklūs, nesutapo ir esminėse tiriamo įvykio aplinkybėse. Kaip matyti iš jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, R. S. kalbėjo su J. K. dėl galimybės iš J. M. pasiskolinti pinigų namo statyboms ( - ). Tuo tikslu, 2005 m. rugsėjo 25 d. (kai pinigai R. S. objektyviais bylos duomenimis buvo pervesti 2005 m. rugsėjo 20 d.), J. K. užėjo pas J. M., kur rado L. B., J. U. ir dar kažką. Po pokalbio, J. M. sutiko R. S. paskolinti prašomus pinigus, dėl ko, kitą rytą J. M. atėjus į J. K. namus, kur atvažiavo ir R. S., jie visi kartu nuvyko į SEB banką, kur J. M. pervedė 450 000 litų R. S.. Remiantis šiais J. K. parodymais, akivaizdu, kad J. M. šioje stadijoje butas R. S. statytame name, nebuvo siūlytas, kas iš esmės atitinka ir R. S. išdėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes (jo teigimu, įsigyti butą J. K. už J. M. paskolintus pinigus jis pasiūlė kiek vėliau, po kiek daugiau nei vienerių metų). Tačiau, kaip matyti iš J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, R. S., sužinojęs apie J. M. žemių pardavimą, J. M. pats pasiūlė (dalyvaujant ir J. K.) pervesti savo pinigus jam, pažadėdamas už gautus pinigus pastatyti namą, kuriame vienas butas priklausys J. M.. Su pasiūlymu J. M. sutiko ir nuvažiavęs į banką, kartu su J. K. ir R. S., pervedė 450 000 litų į R. S. banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teisme J. K. savo parodymus šioje dalyje vėlgi pakeitė, nurodydamas, kad jo ir J. M. susitarimas, prieš R. S. skolinant jo prašomus pinigus, buvo toks, kad tokiu atveju, jei R. S. negrąžins pinigų, R. S. vieną butą iš savo pastatytų kotedžų, perleis J. M. (kai vėlgi akivaizdu, kad toks susitarimas tarp J. K. ir R. S. buvo sudarytas jau gerokai po R. S. paskolintų pinigų, t. y. praėjus kiek daugiau nei metams po šio įvykio).

9635.3. Esant tokiems prieštaringiems J. K. parodymams, atsižvelgiant į vieningą teismų poziciją, jog remtis vien tik kaltinamojo parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimą, nėra tikslinga, nes, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, jis gali nuslėpti esmines analizuojamo įvykio aplinkybes (juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos), tikėti jo dėstomomis įvykio aplinkybėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad J. M. apie tai, kad už 450 000 litų, pervestus R. S., jam bus duotas vienas butas šio asmens statomuose kotedžuose, nieko nežinojo. Tai betarpiškai patvirtino ir nukentėjusiąja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausta R. K., paaiškinusi, kad jos pokalbio su J. K. ir J. M. metu, šis kategoriškai paneigė apie kažkokį tarp jo ir J. K. buvusį susitarimą, o apie tai, kad jam yra statomas kažkoks butas mieste (viename iš R. S. statomų kotedžų), J. M. niekada nei žodžiu neužsiminė (nors bylos duomenimis, kurį laiką gyveno pas R. K.).

9735.4. Ir nors analizuojamu atveju R. K. parodė, kad pokalbio advokato R. M. kontoroje, kuriame dalyvavo J. K., R. S., J. M. ir advokatas, metu J. M. neatpažino R. S., paaiškindamas, kad banke su juo niekada nėra buvęs ir jo ankščiau niekada nebuvo matęs, jam jokių pinigų neskolino, ką iš esmės ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir J. M., nurodęs, kad apie 400 000 litų jis pervedė J. K., tačiau šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog 450 000 litų analizuojamu atveju buvo pervesta būtent R. S., patvirtina aukščiau aptarti J. M. banko sąskaitos duomenys. Aplinkybę, kad bent kartą J. M. jį matė, patvirtino ir pats R. S., parodęs, kad jis dalyvavo pinigų jam pervedimo banke metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. tą dieną (pinigų jam pervedimo diena) J. M. pasirodė išgeriantis ir galbūt net neblaivas tuo metu. Tokią J. M. reputaciją, t. y. aplinkybę, kad jis mėgsta išgerti, patvirtino R. K., J. U., K. Š., pats J. K., V. V., todėl neatmestina galimybė, kad J. M. R. S. galėjo tiesiog nepažinti. Ir vis tik šių duomenų nepakanka konstatuoti, kad J. M. suprato, jog 450 000 litų jis pervedė būtent R. S..

9835.5. Išvadą, jog J. M. nežinojo apie jam neva statomą butą ( - ), teisėjų kolegijai leidžia daryti ir tai, kad, sutinkamai su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis apie J. K. nekilnojamąjį turtą, statybos leidimas ( - ), buvo išduotas tik 2009 m. spalio 14 d., (b. t. 4, b. l. 123-130), kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog apžiūrėti dar nepastatyto ir net nepradėto statyti namo J. M., priešingai nei J. K. teigė apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu (prieš paskolindamas pinigus R. S., J. M. buvo nuvažiavęs apžiūrėti statomą butą), neturėjo jokios galimybės. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, sutinkamai su J. K. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, prieš mirtį J. M. visą laiką gyveno savo namuose, juos labai mylėjo, o R. K. į savo namus, esančius ( - ), jį išsivežė per prievartą. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad nuolatinė J. M. gyvenamoji vieta buvo ( - ), o R. S. statomas namas ( - ), kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti J. M. sutikimu pastatyti jam butą Kaune, kur jis, J. K. teigimu, ketino gyventi iki savo mirties.

9935.6. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad butas, kuris neva buvo statomas J. M., užregistruotas ne J. M., bet J. K. vardu. Tuo tarpu tikėti J. K. teiginiais, jog tokių veiksmų buvo imtasi siekiant be didesnių sunkumų sutvarkyti visus reikiamus su buto nuosavybe susijusius dokumentus, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juk šių veiksmų atlikimui, J. K. elgiantis sąžiningai ir siekiant tinkamai apginti J. M. interesus, visą su buto statybomis susijusią dokumentaciją J. K. netrukdomai būtų galėjęs tvarkyti tiesiog turėdamas J. M. įgaliojimą šiems veiksmams atlikti, kaip kad buvo elgiamasi ir J. M. žemės sklypo pardavimo atveju. Įvertintina ir tai, kad net ir tuo metu, kai J. M. namo stogas griuvo, namas buvo avarinės būklės, J. K. nesiėmė jokių veiksmų buto perrašymui J. M. vardu, tiesiog pažadėdamas šiam nupirkti kilnojamąjį namelį. Šių veiksmų J. K. neatliko net ir tuo metu, kai R. K., J. M. gyvenant pas ją, buvo pasikvietusi J. K., siekdama išsiaiškinti 450 000 litų pervedimo R. S. aplinkybes, perrašyti butą J. M. vardu nesiūlydamas, kas tik patvirtina pasisavinimo faktą.

10035.7. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neabejoja J. K. pareikštais kaltinimais ir dėl bendros 450 000 litų sumos pasisavinimo: 100000 litų pervedant į K. Š. sąskaitą, 110000 litų perduodant J. K. grynais bei 240 000 litų panaudojant buto įsigijimui. Tačiau, atsižvelgiant į J. K. teiginius, jog jam nėra žinomos minimo buto vertės (240 000 litų) nustatymo aplinkybės, sprendžiant jo kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste, pasisakytina dėl buto vertės. Kaip J. K. paaiškino apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, po to, kai už likusius R. S. paskolintus pinigus buvo nutarta statomame jo kotedže perleisti vieną butą J. M., šiam sutikus su tokiu pasiūlymu, šio turto savininku dokumentaliai tapo J. K. tam, kad visus su statomo kotedžo dokumentacija susijusius reikalus būtų lengviau sutvarkyti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. K. papildomai paaiškino, kad už žemės sklypą (ant kurio statomas R. S. kotedžas) iš J. M. pinigų buvo sumokėta 240 000 litų, tuo tarpu nustatyta buto vertė, atitinkanti 240 000 litų, neatitinka realios to buto vertės, nes jo išplanavimas paprastas – pora atskirų kambarių ir vienas tarsi atskirai. Tuo tarpu, sutinkamai su R. S. parodymais, J. K. pasiūlytas butas gana didelis, iš jo buvo galimybė padaryti du atskirus, butui priklausė ir garažas. Su J. K. buvo sutarta šį butą su garažu parduoti už savikainą – 240 000 litų. Ir nors J. K. analizuojamu atveju teigia, kad jam nežinoma, kaip buvo nustatyta būtent tokia buto vertė, vis tik pažymėtina, kad asmenys, sudarantys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį (ar susitariant dėl jo sudarymo), nustatydami perkamo-parduodamo nekilnojamojo objekto kainą, yra saistomi tik jų pačių valia, todėl šiuo atveju R. S. pasiūlius parduoti butą už 240 000 litų (jo savikainą), o J. K. su tokia turto verte sutinkant, pagrindo abejoti šalių valia, t. y. jų bendru sutarimu sutarta buto verte, teisinio pagrindo nėra.

10135.8. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registro Nr. ( - ), sudarymo data 2006 m. spalio 10 d.), kurio duomenimis, žemės sklypas, esantis ( - ), yra su statiniais, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. birželio 29 dienai yra 46 700 litų. Duomenų apie šiame žemės sklype esančius statinius, nėra, o statybos leidimas mažaaukščio gyvenamojo namo statyboms ant šio žemės sklypo buvo išduotas tik 2009 m. spalio 14 d., J. K. nuosavybės teise priklauso 82/264 komentuojamo žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 123-130). Remiantis kitu žemės sklypo su statiniais centrinio duomenų banko išrašu (Registro Nr. ( - ), sudarymo data 2005 m. sausio 12 d), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra su statiniais; žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 dienai yra 62 999 litų; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), pradėtas statyti 2007 metais; baigtumo procentas – 64; gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai skaičius – 2; vidutinė šio pastato rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 dienai – 622 466 litų, J. K. nuosavybės teise priklauso 6/24 komentuojamo žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 110-122). Atsižvelgiant į žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančio pastato aprašymą, akivaizdu, kad jis yra analogiškas R. S. pasiūlytam J. K. – kotedžas su garažu. Tokiu būdu, įvertinus viso 2 butų minimo pastato vidutinę rinkos vertę – 622 466 litų (vieno buto jame – apie 311 233 litų), darytina pagrįsta išvada, kad R. S. nustatyta J. K. pasiūlyto buto (kotedže) vertė, atitinkanti 240 000 litų, yra logiška ir adekvati.

10235.9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, abejonių tuo, kad J. K., siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, J. M. pranešęs, kad jo sąskaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sąskaitą saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, nieko jam nepaaiškindamas bei tyčia suklaidindamas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nusivežė J. M. į AB SEB banką, ( - ), kur šis iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ). Disponuodamas J. M. pinigais, jis, be J. M. žinios, apgaule paskolino 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) R. S.. J. M. pinigų negrąžino, o už 240000 litų (kas atitinka 69508,80 eurus) savo vardu įformino dalį R. S. statomo kotedžo, ( - ), t. y. pasisavino, teisėjų kolegijai nekyla.

  1. Sutinkamai su R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais, tačiau pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintais ir apeliacinės instancijos teisme patikrintais parodymais, iš 450 000 litų J. M. jam paskolintų pinigų, iš kurių 240 000 litų buvo skirta J. M. buto statyboms, 110 000 litų jis gražino J. K. per tris ar keturis kartus grynaisiais pinigais. Netikėti šiais R. S. teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš jo banko sąskaitoje Nr. ( - ) esančių piniginių lėšų judėjimo, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 25 d., iš šios sąskaitos R. S. ne kartą išiminėjo grynuosius pinigus, be viso ko ir stambiomis sumomis (b. t. 1, b. l. 123-129). Štai laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 19 d. (R. S. teigimu, pinigus J. K. jis grąžino 2006-2007 metais, o 2006 metais daugiau jokių banko operacijų grynaisiais pinigais nebuvo) iš sąskaitos R. S. išsigrynino 68 000 litų. Nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. – dar 133 000 litų. Tokiu būdu, neabejojama ir R. S. finansinėmis galimybėmis grąžinti J. K. 110 000 litų.

10336.1. Ir nors J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo apklausų metu bei duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prisiminti, ar iš tiesų R. S. jam perdavė 110 000 litų grynaisiais pinigais, negalėjo, tačiau šioje vietoje tikrinant jo pateiktas versijas, itin reikšmingi jo parodymai, duoti jo akistatos su R. S. metu.

10436.2. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 20 d. akistatos protokolo, J. K. patvirtino kad 110 000 litų jam buvo gražinta per kelis kartus, tačiau, jo teigimu, visi šie pinigai buvo panaudoti J. M. gerovei. Sutinkamai su šios akistatos metu J. K. išdėstytomis aplinkybėmis, iš R. S. pinigų buvo tvarkoma elektra J. M. name, jam pirktas maistas, statoma vonia, vesta kanalizacija, tvarkytas namo stogas, pirktos statybinės medžiagos, buvo uždengtas klėties stogas, pjautos malkos, J. M. buvo vežiojamas pas gydytojus, jam tvarkyti dantys, pirkti vaistai, mokėta už komunalinius mokesčius bei J. M. paprašius, jam duodami grynieji pinigai po 200, 400, 600 litų, todėl, J. K. teigimu, R. S. jam gražintus pinigus – 110 000 litų, jis panaudojo išimtinai J. M. interesų užtikrinimui (b. t. 2, b. l. 22).

10536.3. Tokiu būdu, J. K. negalint prisiminti ar R. S. jam grąžino 110 000 litų, jo akistatos su R. S. metu šią aplinkybę vis tik patvirtinus, nekylant jokioms pagrįstoms abejonėms R. S. parodymų patikimumu bei jo finansinėmis galimybėmis grąžinti aptariamus pinigus J. K. (juo labiau įvertintus ir tai, kad dar 100 000 litų R. S. grąžino pervesdamas juos į K. Š. sąskaitą), spręstina, kad J. K. pareikšti kaltinimai dėl 110 000 litų pasisavinimo, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis pasitvirtino visiškai.

10636.4. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir J. K. akistatos su R. S. metu pateikta versija, kad šiuos pinigus jis išleido išimtinai tik J. M. gerovei. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad pinigai J. K. buvo perduoti 2006-2007 metais, tačiau griūti J. M. namo stogas, bylos duomenimis, pradėjo 2009 metais. Liudytoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas J. V., 2009 metų rudenį apžiūrėjęs J. M. namą dėl griūvančio stogo, patvirtino, kad J. M. namas griuvo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokie šio namo remonto darbai (kuriuos J. K. įvardijo jo akistatos su R. S. metu) iš R. S. J. K. grąžintų J. M. pinigų, atlikti nebuvo. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtino ir nukentėjusiąja apklausta R. K., paaiškinusi, jog nėra pastebėjusi, kad J. M. būtų įgijęs kokį brangų ar vertingą daiktą, pastebimai gerinęs savo buitį, tik yra pastebėjusi, kad vienoje iš namo patalpų atsirado parūdijusi vonia, matė primėtytų senų nenešiojamų drabužių (J. M. jai buvo nurodęs, kad šiais drabužiais jį aprūpindavo J. K., kad turėtų kuo namus valyti). Be to, R. K. paaiškino, kad J. M. pirkosi medžio atraižų, ketino tvarkyti stogą, kurį, J. M. teigimu, jam turėjo suremontuoti J. K. atsiųstas žmogus, tačiau namo stogas taip ir liko nesuremontuotas. Šiame kontekste įvertinus tai, kad J. M., R. K. teigimu grynųjų pinigų turėjo (jai parsivežant J. M. į Jonavą apie porą tūkstančių litų), neatmestina galimybė, kad šias medžiagas J. M. pirko iš savo laisvai disponuojamų lėšų. Juo labiau, kad J. M. gaudavo ir pensiją.

10736.5. Tokiu būdu, J. K., siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, jis, neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pasisavino 110000 litų (kas atitinka 31858,20 eurus),kuriuos jam 2006 – 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku, grąžino R. S., kaip dalį iš J. M. neva pasiskolintų pinigų, kuriuos 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M., būdamas suklaidintas, buvo pervedęs iš savo sąskaitos Nr. ( - ) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ).

  1. Šiame nuosprendyje išdėstytų įrodymų kontekste kaip pagrįsti vertintini ir J. K. pareikšti kaltinimai dėl 100 000 litų, kuriuos R. S. pervedė į K. Š. banko sąskaitą, pasisavinimo. Tačiau, įvertinus tai, kad šiuos veiksmus J. K. atliko kartu su K. Š. bei J. U., šių J. K. veiksmų teisėtumą, siekiant išvengti besikartojančių argumentų ir frazių pateikiant K. Š. ir J. U. veiksmų analizę, tikslinga vertinti K. Š. bei J. U. pareikštų kaltinimų plotmėje. Todėl plačiau apie J. K. kaltumą šioje dalyje bus pasisakyta 41-49 šio nuosprendžio punktuose.
  2. Abejonių tuo, kad J. K., įtikinęs J. M., jog padės nusipirkti kilnojamą namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo būstui skirtus 80 000 litų, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu patikrintus įrodymus, teisėjų kolegijai taip pat nekyla.

10838.1. Kaip matyti iš J. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo, 2009 m. liepos 13 d. jis į J. K. einamąją sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 10 000 litų. Tą pačią dieną į J. K. terminuotą indėlį J. M. pervedė dar 70 000 litų (b. t. 1, b. l. 99-114), kas neabejotinai atitinka J. K. pareikštuose kaltinimuose nurodytą 80 000 litų sumą. Sutinkamai su 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu J. K. duotais parodymais, 80 000 litų jam buvo pervesti J. M. iniciatyva, šiam manant, kad taip bus saugiau. Juos J. K. ketino grąžinti kai tik J. M. paprašys, juos ir dabar saugo savo banko sąskaitoje. Dėl šių pinigų grąžinimo su J. M. buvo kalbėta 2010 m. kovo 31 d. advokato R. M. kontoroje, buvo nutarta visa tai įforminti teisiškai, nurodant kam ir per kokį laikotarpį šie pinigai bus grąžinti (b. t. 4, b. l. 20-25). 2011 m. gegužės 31 d. apklausos metu J. K. savo parodymus šioje dalyje pakeičia iš esmės, nurodydamas, kad 80 000 litų, J. M. sprendimu, jam buvo pervesti prieš J. K. persikeliant į kitą kleboniją (persikėlė 2009 m. rugpjūčio mėnesį) be jokio pagrindo, motyvo ar tikslo, tiesiog šiaip, asmeninių J. K. poreikių tenkinimui. 2009 m. spalio mėnesį J. M. pasiskundus dėl griūvančio namo stogo, jis atvyko į jo namus, apžiūrėjo stogą, nusprendė, kad jo pataisyti neįmanoma, dėl ko pasiūlė J. M. nuvažiuoti apžiūrėti kilnojamų namelių. Jų kainos buvo 15 000-20 000 litų. J. M. vienas iš apžiūrėtų namelių patiko, bet dėl tuo metu buvusio prasto kelio, namelio nuspręsta nepirkti, tačiau J. K. patikino J. M., kad namelį pirktų iš tų pinigų, kuriuos šis jam pervedė 2009 m. liepos 13 d. (b. t. 4, b. l. 28-32). Šiuos parodymus tam tikrose aplinkybėse J. K. vėl pakeitė pirmosios instancijos teisme, paaiškindamas, kad 2009 m. spalio mėnesį apie griūvantį J. M. namo stogą jam pranešė J. U., paprašęs pakviesti meistrą J. V.. Meistras pranešė, kad nieko baisaus, dėl ko, 2009 spalio 26 d. jis atvyko pas J. M., pasitarti ką toliau daryti, buvo apžiūrėti kilnojamieji nameliai, tuo metu jų pirkti neketino, tai buvo tik atsarginis variantas.

10938.2. Atsižvelgiant į esminius J. K. parodymuose esančius prieštaravimus, įvertintini ir liudytoju nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis apklausto ir J. K. parodymuose minimo J. V. parodymai. Jo teigimu, apie griūnantį J. M. namo stogą jam pranešė ne J. K., bet pats J. U., stogą paremti sudėtinga, bet buvo įmanoma, tačiau jam pradėjus atitinkamus darbus, į J. M. namo kiemą atvažiavo K. Š., liepęs mesti pradėtus darbus nurodant, kad J. K. nupirks J. M. vagonėlį ir nereikės to namo tvarkyti. Netikėti šio asmens parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Jo suinteresuotumas bylos baigtimi, motyvas ar tikslas apkalbėti kaltinamuosius, nenustatytas, o sutinkamai su jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma akivaizdu, kad jis išdėstė tik tokias aplinkybes, kurios pačios savaime jokios atsakomybės neužtraukia.

11038.3. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, abejoti tuo, kad analizuojamu atveju J. M. buvo planuojama pirkti kilnojamąjį namelį, teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu sprendžiant klausimą, ar 2009 m. liepos 13 d. J. K. J. M. pervesti 80 000 litų ir buvo skirti tokio namelio įsigijimui, įvertinus tai, kad pinigų pervedime dalyvavo tik J. K. ir J. M., dėl ko niekas, išskyrus juos pačius, nežino tų pinigų atsiradimo J. K. banko sąskaitose, tikslo, atsižvelgiant į vieningą teismų poziciją, jog remtis vien tik kaltinamojo, parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimą, nėra tikslinga, įvertinus ir tai, kad jokių kitų duomenų, patvirtinančių J. K. teiginius dėl jam be jokio tikslo pervestos pakankamai didelės pinigų sumos, nėra, ši jo versija laikytina nepatikima, todėl atmestina.

11138.4. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad 80 000 litų pervedimas J. K. tiriamu atveju buvo įvykdytas 2009 m. liepos 13 d.. Po šių veiksmų atlikimo, J. K. turėjo galimybę bendrauti tiek su J. M., tiek ir su nukentėjusiąja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinta R. K., kurios išdėstytomis aplinkybėmis, pirmojo susitikimo su J. K. metu (J. M. dar būnant gyvam) jau buvo aptarinėjami J. M. finansiniai reikalai, tačiau apie turimus - J. M. jam pervestus 80 000 litų (namelis nebuvo nupirktas, todėl akivaizdu, kad šiuos pinigus J. K. vis dar turėjo), jis R. K. neužsiminė. Šiame kontekste atkreiptinas ypatingas dėmesys į J. K. 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu išdėstytas aplinkybes, kad dėl komentuojamų 80 000 litų grąžinimo su J. M. buvo kalbėta dar 2010 m. kovo 31 d. advokato R. M. kontoroje (šiame susitikime, sutinkamai su bylos duomenimis, dalyvavo tiek R. K., tiek J. M.), buvo nutarta visa tai įforminti teisiškai, nurodant kam ir per kokį laikotarpį šie pinigai bus grąžinti. Šių aplinkybių R. K. nepatvirtino. Be to, pinigai viso proceso metu taip ir nebuvo grąžinti.

11238.5. Tuo tarpu aplinkybė, kad nei R. K., nei J. M. šiai pinigų sumai neteikė didesnės reikšmės, įvertinus jos dydį visų J. M. pasisavintų pinigų kontekste, spręsti apie J. K. nekaltumą šiam iš J. M. pasisavinus 80 000 litų, nesudaro jokio teisinio pagrindo. Pripažįstant J. K. kaltu šioje dalyje vis tik įvertintini ir kiti šiuo nuosprendžiu aprašyti J. K. neteisėti veiksmai J. M. turto atžvilgiu, juo labiau nekylant jokioms abejonėms dėl J. K. pasiūlymo J. M. įsigyti kilnojamąjį namelį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vien tik tokio pasiūlymo pateikimas J. M., aukštesniojo teismo vertinimu, atskleidžia išankstinę J. K. tyčią apgaulės būdu pasisavinti šiuos pinigus iš J. M.. Juk, tikint J. K. teiginiais, J. M. buvo pažadėtas butas R. S. statomame kotedže, todėl turint šią nuosavybę, siūlyti J. M. įsigyti nekomfortišką namelį gyvenimui, įvertinus ir Lietuvos klimatą, prieštarauja sveikai logikai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad už J. K. J. M. pervestus pinigus neabejotinai galima būtų įsigyti ir stacionarų gyvenamąjį namą jo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje.

11338.6. Kaip matyti iš J. K. šioje dalyje pareikšto kaltinimo, 80 000 litų 2009 m. liepos 13 d. J. M. šis iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į J. K. banko sąskaitą Nr. ( - ), tačiau, aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pinigai J. K. buvo pervesti per du kartus, t. y. pirmąjį kartą pervedant 10 00 litų į J. K. banko sąskaitą Nr. ( - ), dar 70 000 litų pervedant į J. K. kaupiamojo indėlio sąskaitą Nr. ( - ) (J. K. banko sąskaitų, esančių „AB SEB bankas“ numerius patvirtina duomenys, esantys b. t. 4, b. l. 183).

11438.7. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. pareikšti kaltinimai šioje dalyje tikslinami, nustatant, kad J. K., siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu bei jį įtikinęs, kad jis padės nusipirkti kilnojamą namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo būstui skirtus 80 000 litų (kas atitinka 23 169,60 eurų), kuriuos dalimis (10 000 litų ir 70 000 litų) 2009 m. liepos 13 d. J. M. iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į J. K. banko sąskaitas. Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrąžino. Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrąžino.

  1. Priešingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, tai, kad aukščiau aprašytus veiksmus J. K. atliko sukčiavimo būdu, panaudojant apgaulę, pasinaudojant savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patikrinti įrodymai, patvirtina visiškai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. K. susitarimo su J. M. metu buvo parapijos klebonas, turėjo sėkmingo dvasininko reputaciją, jo finansinė situacija buvo gera, su J. M. jį siejo ilgalaikis bendravimas. Liudytojai I. T., I. S., V. V., B. I., J. P. K., B. B., P. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad J. K. buvo parapijos klebonas, kuris rūpinosi J. M., padėdavo jam įvairiuose reikaluose. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad toks J. K. elgesys buvo nulemtas ne noro, siekiant padėti J. M. kaip savo parapijos gyventojui, bet žinant, kad J. M. turi žemių, kurias ketina parduoti ir pagrįstai manant, kad įgijus šio asmens pasitikėjimą, bus galima jį palenkti į savo pusę ir tokiu būdu pasisavinti jo pinigus. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina ir J. M. parodymai, kad jis besąlygiškai tikėjo klebonu, nors buvo pažadėjęs savo žemes parduoti G. O., tačiau J. K. patarus to nedaryti, šis sutiko, visus su žemės pardavimu susijusius reikalus patikėdamas J. K.. Kaip J. M. besąlygiško pasitikėjimo J. K. įrodymą galima pateikti ir faktą, kad J. M. šiam padovanojo dalį savo žemių. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. buvo išgeriantis asmuo, vedantis iš esmės ir asocialų gyvenimo būdą, J. K. suprato, kad J. M. juo pasitiki, todėl galėjo netrukdomas J. M. už žemes gautais pinigais disponuoti savo naudai, ką, sutinkamai su aukščiau aptartais įrodymas, J. K. ir darė. Šiame kontekste ne mažiau svarbu įvertinti ir liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklaustos B. Ž. parodymus, kuriais ji patvirtino, kad klebonijoje ne kartą girdėjo kalbas apie J. M. žemes, iš kurių J. U., K. Š. ir J. K. gali turėti naudos. Prieš parduodant J. M. žemes, J. U. jį dažnai atsivesdavo į kleboniją, pildavo jam išgerti, taip neabejotinai siekdami palenkti J. M. į savo pusę ir sudaryti įvaizdį, kad klebonas juo betarpiškai rūpinasi. Tai neabejotinai patvirtina ir J. M. užrašuose užfiksuotos aplinkybės, kad J. K. rūpinosi jo sveikata ir kitais jo reikalais, kadangi jo namuose laikyti pinigus, gautus už parduotas žemes buvo nesaugu, su J. K. juos padėjo į banką. Šiame kontekste vis tik įvertintina ir tai, kad J. K. buvo parapijos, kurioje gyveno J. M. klebonas, o atsižvelgiant į tokią kaltinamojo asmens profesiją, neabejotina, kad įgyti bet kokio žmogaus pasitikėjimą, atsižvelgiant į visuomenėje susiformavusią nuomonę apie dvasininkus, jam buvo pakankamai lengva. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. ėmėsi kokių nors veiksmų, kad piktnaudžiaudamas J. M. pasitikėjimu, įtikintų J. M. perduoti jam savo pinigus, tačiau, kaip matyti iš paties J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, būtent J. K., prieš atliekant atitinkamus bankinius pavedimus iš J. M. sąskaitos, šiam aiškino, kad taip bus saugiau, visus banko reikalus už jį tvarkė vėlgi J. K., šis tik pasirašydavo tai, ką jam liepdavo. Ir nors šioje vietoje sutiktina, kad tokie J. M. veiksmai neabejotinai parodo jo paties itin neatsakingą elgesį savo pinigų atžvilgiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šiuo atveju J. M. nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, J. K. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nešalina.
  2. Konstatuojant J. K. veiksmuose piktnaudžiavimą J. M. pasitikėjimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kaip viena apgaulės formų, yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

11540.1. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors J. M. ir suprato parduodantis jam priklausančias žemes, tačiau visais finansiniais šio sandorio aspektais, kaip ir pinigų R. S. paskolinimo atveju, rūpinosi J. K.. J. M. žinojo, kad už parduodamą žemę jam sumokėti pinigai buvo per du kartus, tačiau, kokiomis pinigų sumomis tai buvo daroma, jis pasakyti negalėjo, kaip nežinojo ir už kokią pinigų sumą buvo parduotos jos žemės, nurodydamas, kad už jas gavo 500 000 litų, kas neabejotinai neatitinka nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Tokiu būdu, neabejotina, kad J. M. besąlygiškai pasitikėjo J. K., o šis, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, sudarydamas sąžiningai J. M. reikalais besirūpinančio asmens įvaizdį (rūpinosi jo namo stogu ir pan.), apgaule pasisavino J. M. šiam patikėtus pinigus. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.

116Dėl J. K., K. Š. ir J. U. veiksmų kvalifikavimo

  1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir J. K., K. Š. bei J. U. pareikštus kaltinimus dėl 100 000 litų pasisavinimo iš J. M., t. y. kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. pradžioje, neturėdami jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raštelį, pasirašytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva prašo pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Š. sąskaitą, dėl šių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, tokiu būdu suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Š. sąskaitą pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 31 d. – 10 000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jie neteisėtai pasisavino.
  2. Sutinkamai su SEB Vilniaus bankas esančio K. Š. banko sąskaitos išrašu su jame matomu piniginių lėšų judėjimu, 2007 m. sausio 11 d. R. S. į K. Š. sąskaitą Nr. ( - ) (kaltinime nurodytas kortelės Nr. ( - )) įneša 12 000 litų, 2007 m. sausio 31 d. – 12 000 litų, 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (b. t. 1, b. l.142-143, 144-150). R. S. teigimu, šie pinigai tai dalies J. M. jam paskolintų 450 000 litų grąžinimas. Kad šie pinigai būtų grąžinti būtent tokiu būdu, t. y. pervedant juos į K. Š. banko sąskaitą, jam nurodė J. K., tačiau, kadangi K. Š. jis nepažinojo, paprašė pateikti J. M. sutikimą. Iki reikalaujamo sutikimo pateikimo, K. Š. ne kartą jam skambino, prašė pinigų, tačiau jam buvo kategoriškai atsakyta, kad kol jam nebus pateiktas J. M. sutikimas, jokie pinigai nebus pervedami. Kiek vėliau, J. K. reikalaujamą J. M. sutikimą pateikė, po ko, R. S. per tris kartus į K. Š. banko sąskaitą pervedė reikalaujamus pinigus, pavedime nurodydamas, jog tai „skolos grąžinimas“. Netikėti šiais R. S. teiginiais, juo labiau įvertinus tai, kad juos patvirtina ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, teisinio pagrindo nėra.
  3. K. Š., aiškindamas komentuojamų pinigų pervedimo į jo banko sąskaitą aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam R. S. į sąskaitą pervedė 78 000 litų. Šie pinigai buvo pervesti dėl to, kad R. S. laiku negrąžino J. M. paskolintų pinigų (kas iš esmės neatitinka R. S. teiginių, jog K. Š. pervesti pinigai – tai dalies jo skolos J. M. grąžinimas), o J. K. nenorėjo kištis, todėl paspaudė R. S., po ko, šis ir pervedė minėtus pinigus. Iš R. S. gauti pinigai buvo padalinti į keturias dalis – J. K., J. U., J. M. ir jam (K. Š.) po lygiai, t. y. po 19 500 litų (ši suma akistatos su J. K. ir apeliacinės instancijos teisme metu buvo pakeista į 25 000 litų, akivaizdu, kad tokiu būdu siekiant pritaikyti savo parodymus prie jau surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos). Kiek pamena, J. K. jis darė pavedimą per banką, o J. U. ir J. M. nuvežė grynais pinigais, nuėmęs nuo savo sąskaitos. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes K. Š. kiek papildė, nurodydamas, kad dėl pinigų pervedimo jis keletą kartų skambino R. S. (ką betarpiškai patvirtino ir pats R. S.). Kodėl J. M. nusprendė R. S. pinigus pervesti į jo sąskaitą, nežino. Kodėl jam buvo palikta tam tikra pinigų dalis, pasakyti taip pat negali, gal už ūkio darbus (bylos duomenimis nustatyta, kad realiai ūkyje J. M. padėjo ne K. Š., bet J. U.), toks buvo J. M. sprendimas. Prašymas pervesti pinigus į jo (K. Š.) sąskaitą R. S. buvo surašytas dėl to, kad šis atsisakė tai padaryti, todėl J. M. sugalvojo ir pasiūlė surašyti tokį raštelį, kurį jis (K. Š.) surašė kompiuteriu, o J. K. ir J. U. jį pasirašė. J. M. prie jo akių šio raštelio nepasirašinėjo. Kas jam padavė raštelį su J. M. parašu, nepamena, tačiau tuo metu jokių abejonių dėl to, kad ant raštelio galimai yra ne J. M. parašas, jam nekilo, kadangi J. M. pavedė jį (K. Š.) atitinkamomis proporcijomis padalinti gautus pinigus. K. Š. pabrėžė, kad pagal susitarimą su J. M., jam iš 100 000 litų turėjo likti 25 000 litų, todėl dalį pinigų – 10 000 litų jis (K. Š.) grąžino J. M. įnešdamas į jo banko sąskaitą, kitą dalį – atidavė grynaisiais pinigais. Tai, pasak K. Š., įrodo į bylą pateikti dokumentai, kadangi tą pačią dieną J. M. pirko dujinį šautuvą. Kad būtent tokiomis proporcijomis turi būti padalinti pinigai, sakė J. M..

11743.1. Analizuojant šiuos K. Š. parodymus, o būtent tai, kad pats J. M. sugalvojo ir pasiūlė surašyti R. S. sutikimą dėl pinigų pervedimo į K. Š. banko sąskaitą, neabejotinai įvertintina ir J. M. asmenybė. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad realiai pats J. M. jokių finansinių reikalų neatlikinėjo, visus juos patikėdamas tretiesiems asmenims (J. K., E. K., K. Š., J. U. ir kt.). Aukščiau aptartais duomenimis (aptariant J. K. veiksmų kvalifikaciją), ką jam pateikdavo pasirašyti, tą jis ir pasirašydavo. Be to, J. M. mėgo išgerti, sutinkamai su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų (tame tarpe ir R. K.) parodymais, jis vedė asocialų gyvenimo būdą, dažnai gerdavo, gyveno su tokia pačia, t. y. mėgstančia išgerti, moterimi, todėl pagrindo tikėti, jog jis sugalvojo surašyti ir pasirašė sutikimą dėl pinigų pervedimo į K. Š. banko sąskaitą, nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog J. M. apie 450 000 litų paskolinimą R. S. nežinojo, nes šiuos veiksmus iš esmės kuravo pats J. K.. Be to, tokių veiksmų atlikimui (pinigų pervedimui į kitam asmeniui priklausančią banko sąskaitą) J. M. neturėjo ir jokio objektyvaus pagrindo – jis pats naudojosi banko paslaugomis ir turėjo savo banko sąskaitą, banke laikė ir savo indėlius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors J. M. apie analizuojamo įvykio aplinkybes buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aplinkybės apie savo sutikimą, jog jo pinigai būtų pervesti į K. Š. banko sąskaitą, jis nepatvirtino, priešingai, nurodė, kad jokie R. S. iš jo banko sąskaitos pervesti pinigai jam grąžinti nebuvo.

11843.2. Šiame kontekste įvertinti ir J. U. parodymai. Jo teigimu, tai, kad R. S. pinigai būtų pervesti į K. Š. banko sąskaitą, vieno susitikimo metu pasiūlė pats K. Š.. Nusprendus, kad pinigai bus pervedami tokiu būdu, pats K. Š. kompiuteriu surašė raštą, kuriame pasirašė jis (J. U.), tame pačiame kambaryje buvęs J. M. ir J. K.. Pasirašydamas raštelį, J. M. buvo blaivus. Kam buvo reikalingas toks raštas, nežino, galimai jį pateikė R. S. prieš jam pervedant pinigus į K. Š. sąskaitą. Jis (J. U.) suprato, jog tai ne skolos grąžinimas, o procentai už tai, kad J. M. paskolino R. S. pinigus (kas neabejotinai neatitinka R. S. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kad 450 000 litų jam buvo paskolinti be jokių procentų). Nors jis pasirašė minėtame raštelyje, tačiau ar ta dalis pinigų buvo pervesta į K. Š. sąskaitą, jis nežino. Kiek prisimena, po šio raštelio pasirašymo, kažkokią pinigų dalį jam davė K. Š., tačiau kokia tai buvo suma, neprisimena, mano, kad tai buvo apie 8000 litų. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. U. šiuos savo parodymus kiek papildė, nurodydamas, kad kai R. S. pinigai buvo pervesti į K. Š. sąskaitą, šis prie klebonijos garažo J. M. padavė 25 000 litų, o jam (J. U.) 8000 litų.

11943.3. Analizuojant šių J. U. parodymų visumą, akivaizdu, kad jie nebuvo nuoseklūs, tam tikrose aplinkybėse nesutapo ir su K. Š. išdėstytomis tiriamo įvykio aplinkybėmis, juo labiau įvertinus tai, kad jis vienintelis nurodė, kad pinigai buvo ne R. S. skolos J. M. grąžinimas, bet procentai už tai, kad R. S. minėtos skolos negrąžino laiku, ką R. S. paneigė iš esmės. Štai K. Š. nurodė, kad pats J. M. sugalvojo surašyti sutikimą, jog R. S. jam paskolintus pinigus pervestų į K. Š. banko sąskaitą, tuo tarpu J. U. teigimu, tai pasiūlė pats K. Š.. J. U. kategoriškai tvirtino, kad K. Š. kompiuteriu atspausdintą raštą prie jo pasirašė J. M., kuris pasirašymo metu buvo blaivus, tuo tarpu, K. Š. teigimu, J. M. prie jo kompiuteriu atspausdinto rašto nepasirašinėjo, nors tiek J. U., tiek K. Š. betarpiškai patvirtino, jog analizuojamas raštas buvo surašytas J. M. matant. Vertinant J. U. bei K. Š. parodymų patikimumą, lyginant juos tarpusavyje, atkreiptinas dėmesys ir į jų abiejų nurodytą priežastį, kuriai esant J. M. sutikimas buvo surašytas ne J. M. ranka, bet kompiuterio pagalba – dėl sužalotos J. M. rankos, kas pasirašyti komentuojamo sutikimo, J. U. ir K. Š. teigimu, J. M. vis tik nesutrukdė. Pažymėtina, jog versija dėl sužalotos rankos buvo iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

12043.4. Tuo tarpu remiantis J. K. pirmosios instancijos teisme išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, jam paprašius R. S. grąžinti šiam J. M. paskolintus pinigus, R. S. paprašė J. M. parašyti raštelį dėl gražinamų pinigų, su kuo J. M. sutiko ir K. Š. surašius tekstą kompiuteriu, perdavė raštelį J. U., kad šis jį perduotų J. M. pasirašyti (kas visiškai neatitinka J. U. parodymų, kad K. Š. atspausdintą sutikimą J. M. pasirašė klebonijoje, iš karto po to, kai K. Š. atspausdino tekstą). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. analizuojamo įvykio aplinkybes aiškino kiek kitaip, nurodydamas, kad 100 000 litų R. S. grąžino pervesdamas į K. Š. sąskaitą. Aplinkybių, kas tarėsi ir kodėl pinigai buvo pervesti į K. Š. sąskaitą, nepamena (R. S. patvirtino, kad tokia mintis kilo būtent J. K., būtent jo R. S. ir paprašė pateikti J. M. sutikimą tokių veiksmų atlikimui, ką J. K. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu). Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas raštas, kuriame J. M. R. S. prašo 100 000 litų pervesti į K. Š. sąskaitą, neprisimena. Šiuo aspektu, pažymėtina, jog tiek J. U., tiek K. Š. kategoriškai patvirtino, jog J. K. J. M. sutikimo sudaryme ir pasirašyme dalyvavo, ką neabejotinai patvirtina ir į bylą pateiktame J. M. sutikime esantis J. K. parašas (jo tikrumą patvirtino ir specialisto išvada Nr. 140-(02624)-ISI-2618 (b. t. 2, b. l. 49-54)). Analizuojant tolesnius J. K. parodymus matyti, kad nors kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas J. M. sutikimas, jis ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, tačiau patvirtino, kad šį raštą J. M. pasirašė Tabariškių klebonijoje.

  1. Esant tokiems prieštaringiems kaltinamųjų parodymams, nesutampančiais nei su jų pačių skirtingose proceso stadijose išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, nei lyginant jų pateiktas versijas tarpusavyje, tikėti jais, sprendžiant jų kaltės klausimą, nėra jokio pagrindo. Ir nors tiek J. U., tiek J. K. kategoriškai patvirtino, kad J. M. sutikimą pasirašė būtent jis, kas, jų teigimu, neabejotinai patvirtina ne tik tai, kad J. M. žinojo apie R. S. paskolintus pinigus bet ir tai, kad dalį jų, t. y. 100 000 litų, R. S. grąžino pervesdamas į K. Š. sąskaitą, tačiau šią aplinkybę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai paneigia 2011 m. gegužės 4 d. specialisto išvada Nr. 140-(02624)-ISI-2618. Jos duomenimis, parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) pervesti į sąskaitą ( - ), J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, pasirašytą J. M. vardu, pasirašė ne J. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas J. M. parašą. Parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) pervesti į sąskaitą ( - ),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasirašytą J. U. vardu pasirašė J. U.. Parašą, esantį pateiktame tyrimui rašte be datos su tekstu - „Aš J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. prašau pervesti K. Š. (šimtą tūkstančių litų) pervesti į sąskaitą ( - ),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasirašytą J. K. vardu pasirašė J. K. (b. t. 2, b. l. 49-54). Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad būtent šis raštas, kuris buvo pateiktas specialistui, ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas ir J. K., K. Š. bei J. U., jie visi betarpiškai patvirtino, kad tai tas pats J. M. sutikimas, kuris buvo surašytas K. Š., ką, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina ir aplinkybė, kad komentuojamas J. M. sutikimas buvo pateiktas K. Š. (b. t. 1, b. l. 193, 194).

12144.1. Aukščiau paminėtą išvadą dėl J. M. sutikimo netikrumo, patvirtina ir tai, kad jame nėra jo sudarymo datos, kas neleidžia nustatyti jo tikrojo surašymo laiko. Atsižvelgiant į tai, kad šis raštas buvo surašytas R. S. prašant, o po jo pateikimo šis sutiko į K. Š. sąskaitą pervesti prašomus pinigus, įvertinus J. K. (būtent jis, remiantis aukščiau aptartais R. S. parodymais, pasiūlė jam pateikti J. M. raštišką sutikimą, kad R. S. dalį J. M. paskolintų pinigų pervestų į K. Š. banko sąskaitą) sąmoningumą tvarkant kitus J. M. finansinius reikalus (turėjo notariškai patvirtintą J. M. įgaliojimą tvarkant jo žemės pardavimo reikalus, buvo sudarinėjamos ne tik pagrindinės, bet ir preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutartys (tiek su L. K., tiek su UAB „E. C.“), dokumentaliai notariškai buvo įtvirtinta J. M. žemės dovanojimo jam sutartis ir pan.), J. K. neabejotinai suvokiant, kad toks sutikimas turi juridinę galią, t. y. neva patvirtina J. M. valią dėl 100 000 litų skolos jam grąžinimo į K. Š. sąskaitą, neabejotina, kad šio sutikimo surašymo data šiuo atveju buvo būtina, ką, būdami pakankamai sąmoningi ir rūpestingi, turėjo suvokti ir kaltinamieji. Tai, kad jie suprato komentuojamo sutikimo reikšmę, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad šiame rašte J. K. ir J. U. pasirašė liudininkais, taip tik patvirtinant neva tikrąją J. M. valią dėl jo R. S. paskolintų pinigų grąžinimo būdo.

12244.2. Pažymėtina, kad nors realiai šis sutikimas buvo reikalingas tik R. S., o visais J. M. finansiniais reikalais rūpinosi J. K. (būtent pas jį kratos metu buvo rasta didžioji dalis dokumentų, susijusių su J. M. žemių pardavimu), tačiau šiuo atveju sutikimas buvo laikomas K. Š. namuose (būtent jis J. M. sutikimą pateikė bylos nagrinėjimo metu).

  1. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 100 000 litų į K. Š. sąskaitą buvo pervesta per tris kartus (2007 m. sausio 11 d. – 12 000 litų, 2007 m. sausio 31 d. – 10 000 litų, 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (b. t. 1, b. l. 142-143, 144-150)). 2007 m. kovo 5 d. K. Š. į J. K. banko sąskaitą pervedė 25 000 litų (b. t. 118-129), 2007 m. kovo 19 d. K. Š. į J. M. banko sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 10 000 litų. Kitus, iš R. S. gautus pinigus K. Š. išsiėmė grynaisiais pinigais arba jais atsiskaitė už įvairias prekes ir paslaugas skirtingose parduotuvėse (b. t. 1, b. l. 114). Kaip matyti iš K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, į savo sąskaitą gavęs R. S. pinigus, iš jų J. K. jis padarė pavedimą per banką. o J. M. ir J. U. perdavė pinigus grynaisiais pinigais (apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu K. Š. šiuos savo parodymus patvirtino visiškai), o J. U. iš esmės patvirtino iš minimų pinigų gavęs 8 000 litų (kas neatitinka kaltinamųjų J. K. ir K. Š. parodymų, jog J. U. buvo atiduota 25 000 litų grynaisiais pinigais), jo teigimu, šie pinigai jam priklausė dėl jo įžvalgos parduodant J. M. žemes, kas, įvertinus J. M. žemių pardavimo laiką (2005 metai) ir J. U. perduotų pinigų laiką (po R. S. pinigų pervedimo K. Š. – 2007 metai), kelia pagrįstų abejonių jo parodymų šioje dalyje patikimumu. J. K., aiškindamas jam K. Š. pervestų 25000 litų įgijimo aplinkybes, skirtingose proceso stadijose taip pat nebuvo nuoseklus. Štai ikiteisminio tyrimo metu jis nurodo, kad šie pinigai – tai kiek ankščiau K. Š. mamai skolinti pinigai (kas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino), akistatos su K. Š. metu, šiuos parodymus J. K. pakeitė iš esmės ir nurodė, kad K. Š. mama jai skolintus pinigus grąžino kitą kartą, o K. Š. į jo sąskaitą pervesti 25 000 litų, tai dalis R. S. K. Š. grąžintų J. M. pinigų, kuriuos J. M. sutiko padalinti į keturias lygias dalis, tokia buvo jo valia (b. t. 2, b. l. 126). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtindamas iš dalies, nurodydamas, kad šią pinigų sumą, analogišką kaip ir K. Š. bei J. U., J. M. jiems tik paskolino.
  2. Atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymų netikslumus, atmetant jų versiją apie J. M. sutikimą, kad dalis jo R. S. paskolintų pinigų būtų pervesta į K. Š. banko sąskaitą, nustačius, kad J. M. nežinojo apie R. S. paskolintus pinigus, kaip nepagrįsti atmestini ir jų teiginiai dėl J. M. pinigų padalinimo (neva tai paties J. M. sumanymas) į keturias dalis, t. y. J. M., J. U., J. K. ir K. Š. (be jokios priežasties). Juo labiau įvertinus ir prieštaringus kaltinamųjų parodymus dėl šių pinigų padalinimo dalių, t. y. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigiant, kad buvo nutarta pasidalinti po 19 500 litų, vėliau šiuos parodymus pakeičiant ir nurodant 25 000 litų sumą, J. U. teigiant, kad iš komentuojamų pinigų jis gavo tik 8 000 litų, o J. K. patvirtinus dėl 25 000 litų K. Š. jam pervestų pinigų kilmės (ko iš esmės neigti jis ir negalėjo, nes tai patvirtina jo banko sąskaitos išrašas).

12346.1. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad 2007 m. kovo 19 d. (po R. S. K. Š. pervestų 78 000 litų) K. Š. į J. M. banko sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 10 000 litų, o už atitinkamą pinigų sumą J. M. po šio įvykio įsigijo dujinį pistoletą (kaip teigia K. Š.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. M. disponavo ne tik už žemės pardavimą gautais pinigais, gaudavo pensiją, turėjo indėlį, o nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent iš R. S. K. Š. grąžintų pinigų į J. M. sąskaitą buvo įnešta 10 000 litų grynaisiais pinigais, konstatuoti, jog dalis R. S. K. Š. grąžintų pinigų buvo perduota J. M., nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12446.2. Atsižvelgiant į tai, kad J. K., K. Š. ir J. U. pareikštuose kaltinimuose šioje dalyje blogai nurodyta 10 000 litų R. S. K. Š. pinigų pervedimo data – 2007 m. sausio 30 d., kadangi faktiniais bylos duomenimis, o būtent, K. Š. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašu (b. t. 4, b. l. 148-150) nustatyta, kad tokia pinigų suma į K. Š. sąskaitą R. S. buvo pervesta 2007 m. sausio 31 d., šis kaltinimo netikslumas nekeičia kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų esmės, todėl šiuo nuosprendžiu tikslintinas, nurodant, kad 10 000 litų R. S. į K. Š. banko sąskaitą Nr. ( - ) (banko kortelės numeris, kaltinime įvardintas kaip sąskaitos Nr. ( - )) pervedė 2007 m. sausio 31 d..

  1. Analizuojant J. K., K. Š. ir J. U. veiksmus aptariamame nusikalstamos veikos epizode, atkreiptinas dėmesys ir į R. K. parodymus. Jos teigimu, susitikimo su R. S., J. K. ir J. M. metu (advokato R. M. kontoroje), nei vienas iš asmenų jai jokio J. M. sutikimo, jog R. S. jam paskolintus J. M. pinigus grąžintų į K. Š. banko sąskaitą, nepateikė, apie jį nebuvo jokios kalbos, kaip ir apie tai, kad R. S. 100 000 litų iš jam J. M. paskolintų 450 000 litų vis tik buvo grąžinęs. Tiek R. S., tiek J. K. paaiškino tik tiek, kad už R. S. paskolintus pinigus J. M. buvo pažadėtas 240 000 litų vertės butas R. S. statomuose kotedžuose, ką J. M. vėlgi paneigė. Ir vis tik, po šio susitikimo R. S. pasiūlė R. K. grąžinti jam J. M. paskolintus pinigus (R. K. teigimu), tačiau mažesnę sumą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad R. S. teikdamas tokį pasiūlymą turėjo galvoje (įvertino) J. K. grynaisiais pinigais perduotus 110 000 litų ir į K. Š. banko sąskaitą pervestus 100 000 litų jam paskolintų pinigų.
  2. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neabejoja J. K., K. Š. ir J. U. veiksmų neteisėtumu, jiems apgaulės būdu pasisavinus 100 000 litų priklausančių J. M.. Jų veiksmų kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkama. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 182 straipsnį, būtina nustatyti tyčinį turto savininko klaidinimą, kas šiuo atveju pasitvirtino visiškai. Tai vėlgi leidžia pagrįstai konstatuoti B. Ž. parodymai, remiantis kuriais, ji parapijoje ne kartą girdėjo K. Š., J. U. ir J. K. pokalbius apie J. M. žemes ir galimą jų asmeninę naudą iš šių žemių pardavimo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja patvirtino girdėjusi ir tai, kaip J. U. J. K. reiškė priekaištus dėl R. S. paskolintų J. M. pinigų, teigdamas, jog jie buvo susitarę viską daryti kartu. Ir nors J. K. šios liudytojos parodymus neigė, nurodydamas, kad ji išėjo iš darbo jo klebonijoje ir pyko, kad J. K. su ja neatsiskaitė už atliktus darbus, tačiau abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei kaltinamieji, buvo supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, jos išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu sutapo su jos parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija jos parodymais tiki ir jais remiasi. J. K., K. Š. ir J. U. tyčią apgaulės būdu pasisavinti J. M. pinigus, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina ir jų iniciatyva kompiuteriu atspausdintas J. M. sutikimas R. S. paskolintus pinigus pervesti į K. Š. sąskaitą, kai šių veiksmų atlikimas J. M. prašymu ir žinia, aukščiau aptartais duomenimis nenustatytas.

12548.1. J. K., K. Š. ir J. U. veiksmų neteisėtumą J. M. atžvilgiu neabejotinai patvirtina ir slapto sekimo metu gauti duomenys. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 27 d. tarp K. Š. ir J. K. vykusio pokalbio suvestinės, K. Š. nurodo J. K., jog įrodyti viską bus sunku, kadangi jokių nusiskundimų, nukentėjusiųjų nėra, kalbasi apie tai, jog sunku teisintis, K. Š. pataria J. K. viską neigti, į ką šis atsako, jog po to visi sakys, kad jis meluoja. K. Š. aiškina, kad nėra ko meluoti, kai nėra nukentėjusiojo, šioje vietoje pabrėždamas, kad Jonas (J. M.) jam pinigų nepervedė, nes juos pervedė R. S., kuris, pasak K. Š. taip pat nesiskundžia dėl pinigų pervedimo. K. Š. nurodo, jog tokiu atveju, jei jam sakys, kad jis žinojo, jog R. S. jam pervesti pinigai yra J. (J. M.), jis nurodys, kad nežino, kieno čia pinigai, kad čia jo asmeninis reikalas, gal jam už kokią paslaugą tie pinigai pervesti, į ką J. K. atsako, kad ir jo (suprask – R. S.) to paties klaus, bus akistata, klaus ir J. K., bus J. (J. M.) parodymai, ir „<...> paskui gausis, kad ...“, į ką K. Š. atsako, kad „aš neneigiu to, kad jisai man pervedė pinigus, o už ką pervedė, tai ...(?). Aišku, jau dabar čia kitas kabliukas, nes yra J. tas raštas (?), kad jisai...(?), ir viskas <...>“. (b. t. 2, b. l. 102-105). Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 19 d. pokalbio tarp J. K. ir K. Š. suvestine, K. Š. teigimu, „<...> pirmas dalykas, man net ne Jonas pervedė tuos pinigus, sako, nu tai kas, kad ne J., bet tai žinai, kad J. pinigai? Sakiau, daug ką žinau, daug kas žino. Sakau, vis tiek ne Jono pinigai, sakau čia R. S. <...>, sakau, J. ant manęs pareiškimo jokio nepadavęs <...>“ (b. t. 2, 107-109). Remiantis 2010 m. spalio 26 d. J. U. slapto sekimo metu užfiksuotais pokalbiais, J. U. kalbasi su vyru, J. U. nurodo, kad J. M. (sprendžiant iš pokalbio turinio) turėjo apie 700 000 litų pardavęs žemę, iš jo du sklypus pasidarė (J. U.), turėjo 30 000 litų naudos, J. M. dalį pinigų yra paskolinęs, dalis banke, sąskaitose. K. (sprendžiant iš pokalbio turinio – K. Š.) J. M. pažinojo, K. Š., jį vežiojo visur su reikalais (b. t. 2, b. l. 117-120).

12648.1.1. Ir nors šiuo atveju BPK 158 ir 160 straipsniuose įtvirtinti baudžiamojo proceso veiksmai J. U. ir J. K. atžvilgiu buvo atliekami kito ikiteisminio tyrimo (Nr. ( - ), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje) pagrindu, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2011 m. birželio 3 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. P. prašymo, kuriuo prokurorė kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama leisti panaudoti informaciją, surinktą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) surinktą informaciją panaudoti ir ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) (nagrinėjama J. K., K. Š. ir J. U. baudžiamoji byla dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu). Šis prašymas 2011 m. birželio 6 d. buvo sankcionuotas Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (b. t. 2, b. l. 93-94). Sutinkamai su BPK 162 straipsniu (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 1 d.), vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Esant šiems duomenims, abejoti aptariamo slapto sekimo gautų duomenų panaudojimu šioje baudžiamojoje byloje, teisinio pagrindo nėra.

  1. Įgyvendindami aptartus sukčiavimo veiksmus J. M. atžvilgiu, panaudojant esminį sukčiavimo požymį – apgaulę, J. K., K. Š. ir J. U. veikė bendrininkų grupėje. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė, sutinkamai su BK 25 straipsnio 2 dalimi, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrą nusikalstamą rezultatą, ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. K., K. Š., J. U. bendrais veiksmais neteisėtai, apgaulės būdu, įgijo svetimą, J. M. priklausantį, didelės vertės – 100 000 litų turtą, šiam tikslui atliko visus būtinus veiksmus – surašė raštelį J. M. vardu, patvirtinantį, kad šis neva sutinka, jog jo R. S. paskolinti pinigai būtų grąžinti į K. Š. banko sąskaitą, jį pateikė R. S., iš šio gavę pinigus, juos pasidalino tarpusavyje, todėl abejoti jų bendru susitarimu ir veikimu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

127Dėl bausmių skyrimo J. K., K. Š. ir J. U.

  1. Sutinkamai su BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymas asmeniui užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiant bausmės skyrimo kaltinamajam J. K., visų pirma pažymėtina, kad BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-547/2012). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

12851.1. Byloje surinktais ir aukščiau nuosekliai aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad jog J. K. tikslas buvo neteisėtai, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu įgyti J. M. už parduotas žemes gautus pinigus. Šiam tikslui pasiekti J. K., tiek veikdamas kaip pavienis vykdytojas, tiek kaip bendrininkas (viename epizode kartu su kitais kaltinamaisiais – K. Š. ir J. U.), per laikotarpį nuo 2005 metų rugpjūčio pradžios iki 2009 m. liepos 13 d. atliko analogiškus veiksmus, siejamus vieningos tyčios, įgyvendinant vieną sumanymą – turto įgijimą apgaulės būdu iš J. M., pasinaudojant savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, todėl tokie J. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

  1. Skiriant bausmę J. K., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinamas nusikaltimo pobūdis (tyčinis baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybės (keliais skirtingais epizodais), įvykdymo laikas (nuo 2005 m. iki 2009 m.), tikslai bei motyvai (savanaudiškais tikslais, siekiant asmeninės finansinės naudos sau). Įvertintina ir J. K. asmenybė – praeityje neteistas (b. t. 4, b. l. 38), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis ( - ) mokyklos mokytoju, ( - ) bažnyčios kunigu. Bylos duomenimis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, neregistruotas (b. t. 3, b. l. 188), VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje gydytas du kartus (b. t. 3, b. l. 190), tačiau nustatyta, kad jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis gebėjo suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, jam diagnozuojami adaptacijos sutrikimai, kurie nesiekia psichozinio lygio ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl abejonių jo pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla (b. t. 4, b. l. 93). Ir vis tik šiame kontekste įvertintina, kad tiriant J. K. psichinę būklę, bylos duomenimis, jis simuliavo psichinę ligą, bandė sukelti pagrįstas abejones jo pakaltinamumu, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia itin cinišką kaltinamojo elgesį ir požiūrį į padarytą nusikaltimą. Individualizuojant J. K. skirtiną bausmę, įvertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vieną iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodų jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12952.1. Teismas, įvertinęs J. K. charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ilgą proceso trukmę, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus jam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir J. K. paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. Sutinkamai su BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose J. K. paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

  1. Ir nors šiuo atveju baudžiamasis procesas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, kas sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės paskyrimo (paskiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę), tačiau, J. K. skirti švelnesnę bausmę nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, remiantis vien tik ilga baudžiamojo proceso trukme, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, įvertintina, kad paskyrus J. K. švelnesnę bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokia bausme nebus pasiekti jos tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, o tai neabejotinai prieštaraus teisingumo principui.

13053.1. Ir vis tik, įvertinus J. K. asmenybę bei šio baudžiamojo proceso trukmę, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos 3 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu J. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13153.2. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. paskirtos 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant J. K. per šį laiką tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas) ir atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis). 2010 m. balandžio 19 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. P. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. t. 4, b. l. 6) bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 4, b. l. 11) (dokumentų paėmimas panaikintas 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi), iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

  1. Sprendžiant K. Š. skirtinos bausmės klausimą, vėlgi vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinamas nusikaltimo pobūdis (tyčinis baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybės (neturint jokia objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus), tikslai bei motyvai (savanaudiškais tikslais, siekiant asmeninės finansinės naudos sau), kaltinamojo asmenybė – praeityje neteistas (b. t. 3, b. l. 167), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis deklaruotą gyvenamąją vietą, Šakių rajono savivaldybės administracijos ( - ) ir ( - ) seniūnijų charakterizuojamas teigiamai (b. t. 6, b. l. 64). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 3, b. l. 186), VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje nesigydė, ambulatoriškai taip pat nesilankė (b. t. 3, b. l. 190), VĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabinete neregistruotas (b. t. 3, b. l. 193), dėl ko, abejonių kaltinamojo pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla. Įvertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pradžios metu (2007 m. sausio 11 d.) jis buvo nepilnametis, tačiau jam inkriminuotą nusikaltimą jis baigė jau būdamas pilnamečiu (2007 m. kovo 5 d.), todėl bausmės skyrimo nuostatos nepilnamečiui netaikytinos.

13254.1. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant ir į jo aktyvų vaidmenį padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, įvertinus ir ilgą proceso trukmę, K. Š. skirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą bei sunkumą, padarymo aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Ir vis tik, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 53 punkte išdėstytas aplinkybes dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, į tai, kad šio proceso metu naujų nusikalstamų veikų K. Š. nepadarė, kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, jam paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant K. Š. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis). 2010 m. balandžio 19 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. P. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. t. 3, b. l. 137) bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 3, b. l. 144) (dokumentų paėmimas panaikintas 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi), iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

  1. Skiriant bausmę J. U. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą (sunkus), pobūdį (tyčinis baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes (neturint jokia objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus), tikslus bei motyvus (savanaudiškais tikslais, siekiant asmeninės finansinės naudos sau), įvertintina kaltinamojo asmenybė – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. t. 4, b. l. 165), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, savo gyvenamąją vietą deklaravęs J. M. name, nedirbantis. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, adresu ( - ), neregistruotas (b. t. 4, b. l. 165), abejonių kaltinamojo pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla. Įvertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13355.1. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus ir ilgą proceso trukmę, J. U. skirtina 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą bei sunkumą, padarymo aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 53 punkte išdėstytas aplinkybes dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, į tai, kad šio proceso metu naujų nusikalstamų veikų J. U. nepadarė, kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, jam paskirtos 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J. U. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).. 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimais J. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 4, b. l. 139) (dokumentų paėmimas panaikintas 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi), iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

134Dėl civilinio ieškinio

  1. Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalyje. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai, nagrinėjant civilinį ieškinį, baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

13556.1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. K. buvo pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškė 1 025 000 litų civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. t. 2, b. l. 172). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme R. K. pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti, papildomai paaiškindama, kad nei vienas iš kaltinamųjų jai neatlygino jokios dalies civilinio ieškinio. Tačiau, kaip matyti iš jos pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, J. K. per J. M. laidotuves jai perdavė 5 000 litų, ką betarpiškai patvirtino ir J. K.. Dėl šios pinigų sumos perdavimo teisėjų kolegijai klausimų nekyla, todėl atitinkamai mažintinas iš J. K. priteistinos žalos dydis.

13656.2. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. neteisėtų veiksmų pasėkoje iš J. M. buvo pasisavinta 871 667 litų (kas atitinka 252452,21 eurus). Dar 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) buvo pasisavinta bendrais J. K., K. Š. ir J. U. veiksmais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. K. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš J. K. R. K. naudai priteisiant 251004,11 eurų (866 667 litų išskaičiavus J. K. R. K. per J. M. laidotuves perduotus 5 000 litų) turtinės žalos atlyginimo bei solidariai iš J. K., K. Š. ir J. U. – 28962 eurus (100000 litų) turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.263 str., 6.284 str. 1 d., 6.290 str., 6.291 str.).

  1. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

13757.1. Kadangi tenkinant R. K. civilinį ieškinį iš dalies, iš J. K. šiuo nuosprendžiu priteisiama 251004,11 eurų turtinės žalos atlyginimas, o solidariai iš J. K., K. Š. ir J. U. – 28962 eurų turtinės žalos atlyginimas, būtina taikyti atitinkamą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. K., K. Š. ir J. U. turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose, nes netaikant aptariamos procesinės prievartos priemonės R. K. pareikšto ir šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinto civilinio ieškinio užtikrinimas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu. Be to, nagrinėjamu atveju netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo, iškyla grėsmė, kad turtas gali būti paslėptas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas. Atsižvelgiant į tai skiriamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į J. K., K. Š. ir J. U. turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose, laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikant iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

138Dėl proceso išlaidų

  1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, siekiant nustatyti tikrąją J. M. UAB „E. C.” parduoto žemės sklypo vertę, buvo atliekamas retrospektyvinis šio turto vertinimas (b. t. 5, b. l. 79). Vertinimą atliko UAB „N. B.“, už šių veiksmų atlikimą pateikdamas ir sąskaitą faktūrą, serija NBS, Nr. 11-002, 1300 litų (276,50 eurų) sumai.

13958.1. Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, proceso išlaidas sudaro ir ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Kaip numatyta BPK 104 straipsnio 1 dalyje, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Esant aptartam teisiniam reguliavimui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos, susijusios su aptartu vertinimu, laikytinos proceso išlaidomis ir atsižvelgiant į tai, kad vertinimas buvo susijęs su J. K. vardu įregistruoto turto vertinimu dėl jam inkriminuojamos veikos, šios išlaidos priteisiamos iš J. K..

140Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo

  1. Byloje gauta 2016 m. birželio 15 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma Nr. NTP-7-6888 dėl 334,89 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. t. 10, b. l. 71).

14159.1. ( - ) straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam J. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

142Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

  1. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nesant prašymų dėl jų grąžinimo – paliekami saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

143Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

144Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą tenkinti.

145Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

146J. K., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. K. tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai R. K..

147Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

148J. K. 2010 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

149K. Š., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant K. Š. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti iš jo solidariai šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai R. K..

150K. Š. 2010 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

151J. U., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. U. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti iš jo solidariai šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai R. K..

152J. U. 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

153Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

154Priteisti iš J. K. 251004,11 eurų turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. K.;

155Priteisti solidariai iš J. K., K. Š. ir J. U. 28962 eurų turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. K..

156Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K., apriboti J. K. (a.k. ( - ) nuosavybės teises į turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose 279966,11 eurų sumai.

157Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K., apriboti K. Š. (a. k. ( - ) nuosavybės teises į turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose 28962 eurų sumai.

158Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K., apriboti bei pratęsti taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. U. (a. k. ( - ) turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose 28962 eurų sumai.

159Išieškoti iš J. K. 376,50 eurų proceso išlaidų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

160Išlaidų už J. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteisti.

161Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

162• trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys, 1 lapas; kvitas 1 lapas, leidimas Nr. ( - ), 1 lapas; terminuoto kaupiamojo indėlio sutartis 2009 m. liepos 13 d. Nr. ( - ), banko sąskaitos sutartis 2005 m. rugpjūčio 24 d. Nr. ( - ); terminuotojo indėlio sutartis 2005 m. rugpjūčio 26 d., Nr. ( - ); mokėjimo nurodymas Nr. ( - ); mokėjimo nurodymas Nr. ( - ); mokėjimo nurodymas Nr. ( - ); pranešimas; G. O. patvirtinimas, saugomus prie bylos atskirame pakete,

163• 2005 m. liepos 27 d. ( - ) notaro biuro, ( - ) įgaliojimas J. M. J. K., registro Nr. ( - ); 2005 m. rugpjūčio 5 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), J. M. atstovas J. K. ir L. K. sudaryta sutartis; 2005 m. rugpjūčio 5 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), preliminari J. M. 10,78 ha žemės sklypo pardavimo- pirkimo sutartis registro Nr. ( - ), 5 lapai; 2005 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), patvirtinta sutartis, Registro Nr. ( - ), 5 lapai; 2005 m. rugpjūčio 24 d. ( - ) notaro biuro( - ), patvirtinta pirkimo-pardavimo, registro Nr. ( - ), 8 lapai; 2005 m. rugpjūčio 25 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), notarės R. I. patvirtintas vienašalis sandoris – J. K. pareiškimas, registro Nr. ( - ), 1 lapas; 2007 m. balandžio 4 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), notarės R. I. patvirtinta sutartis tarp UAB „E. C.“ ir J. K., J. M., dėl turto dalybų, registro Nr. ( - ), 38 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2007 m. rugsėjo 6 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai, 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ( - ) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis, 24 lapai (kopijos), 2007 m. balandžio 4 d. ( - ) notaro biuro, ( - ), notarės R. I. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ), 5 lapai. nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai, 2007 m. birželio 15 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai. 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ( - ) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis, 24 lapai (kopijos), nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2005 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai, nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai, raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai, 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ( - ) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis, 24 lapai (kopijos), nekilnojamojo turto objekto registro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai, saugomus prie bylos atskirame pakete,

164• 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - )kopija; 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. ( - ), kopija, saugomus prie bylos atskirame pakete, palikti saugoti prie bylos.

165Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, Rimantei Litvinavičiūtei,... 3. dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai R. K., išteisintajam... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.... 6. Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 7. Teisėjų kolegija,... 8.
  1. J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo... 9. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 10. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 11. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 12. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 13. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 14. Viso jis apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 1008677 litų... 15. 1.1. K. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. pradžioje, tiksliau... 16. 1.2. J. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. pradžioje, tiksliau... 17. 3.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. 3.2. Priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, prokurorės teigimu,... 19. 3.3. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad išteisintųjų kaltę dėl jiems... 20. 3.3. Akcentuojama, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis,... 21. 3.4. Tuo tarpu K. Š. ir J. U. pasisavinant J. M. priklausantį turtą, esmine... 22. 6.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek... 23. 8.1. Vykdant žemių pirkimo-pardavimo sutartį, V. pristatė L. K. ir 2005 m.... 24. 8.2. Praėjus metams, J. M. pradėjo sakyti, kad jam reikia pinigų. Prašė R.... 25. 8.3. 2009 m. rudenį, spalio mėn., jam paskambino J. U. ir pasakė, kad... 26. 8.4. Gruodžio mėnesio viduryje jam paskambino R. K. paaiškindama, kad nori... 27. 8.5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str.... 28. 8.6. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino savo... 29. 8.6.1. Aiškindamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo... 30. 8.6.2. J. K. teigimu, prieš mirtį J. M. visą laiką gyveno savo namuose, nes... 31. 8.6.3. Pasak J. K., dėl 240000 litų, kurie formaliai yra pas R. S., jis nieko... 32. 9.1. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jam inkriminuojamos... 33. 9.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu K. Š. patvirtino... 34. 10.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. U. savo kaltės nepripažino ir... 35. 10.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. U. patvirtino... 36. 11.1. 2009 m. lapkričio 14 d. apklausos metu J. M. parodė, kad 2009 m.... 37. 12.1. Papildomai paaiškino, kad J. K., K. Š. ir J. U. pažįsta. J. M. yra... 38. 12.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu R. K. papildomai... 39. 14.1.Teisiamojo posėdžio metu R. S. papildė, kad 450 000 litų paskolinimo... 40. 14.2. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. S. vėlgi... 41. 28.1. Sutinkamai su 2009 m. lapkričio 19 d. R. K. protokolu-pareiškimu, 2009... 42. 28.2. Kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolo, buvo... 43. 28.3. Remiantis J. M. užrašais, pateiktais 2010 m. sausio 27 d. R. K., jis... 44. 28.4. Iš 2009 m. gruodžio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo... 45. 28.5. Pagal 2010 m. kovo 3 d. AB SEB banko raštą, ikiteisminiam tyrimui buvo... 46. 28.6. Remiantis 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu, J. M. įgaliojo J. K.... 47. 28.7. 2010 m. balandžio 19 d. kratos protokolas patvirtina, kad K. Š. bute,... 48. 28.8. 2010 m. balandžio 19 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą... 49. 28.9. Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 22 d. daiktų pateikimo protokolu,... 50. 28.10. Pagal 2010 m. balandžio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu... 51. 28.11. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 4 d. specialisto išvados Nr.... 52. 28.12. Remiantis 2011 m. birželio 2 d. slapto sekimo protokolu, atlikus J. K.... 53. 28.13. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 19 d. akistatos tarp V. N. ir J. K.... 54. 28.14. Sutinkamai su 2010 m. balandžio 20 d. akistatos tarp J. K. ir R. S.... 55. 28.15. Iš 2010 m. balandžio 30 d. akistatos tarp K. Š. ir J. K., protokolo... 56. 28.16. Remiantis 2010 m. rugsėjo 8 d. akistatos tarp K. Š. ir V. N.... 57. 28.17. Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 16 d. akistatos tarp J. U. ir K. Š.... 58. 28.18. Pagal 2010 m. balandžio 7 d. Kauno rajono ( - ) seniūnijos mirties... 59. 28.19. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 1 d. Kauno rajono notarės R. S.... 60. 28.20. Sutinkamai su 2009 m. lapkričio 5 d. įgaliojimu, J. M. įgaliojo E. K.... 61. 28.21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus... 62. 28.22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro... 63. 28.23. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu... 64. 30.1. J. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: t. y.... 65. 30.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto... 66. 30.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto... 67. 30.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto... 68. 30.5. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto... 69. 30.6. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto... 70. Viso J. K. apgaulės būdu, neteisėtai įgijo didelės vertės 971 667 litų... 71. 30.7. K. Š. 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 72. 30.8. J. U. 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 73. 31.1. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint... 74. Dėl J. K. veiksmų kvalifikavimo.
    1. Prieš... 75. 33.1. V. M. patvirtinto, kad preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo... 76. 33.2. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 19 d. J. K., apklausos įtariamuoju... 77. 33.3. Šiuo aspektu vertinant J. K. parodymų turinį, atkreiptinas dėmesys ir... 78. 33.4. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste, įžvelgiant esminius... 79. 33.5. Tokiu būdu, abejonių tuo, kad analizuojamu atveju J. K. pasisavino 63... 80. 33.6. Tuo tarpu vertinant likusių 7 000 litų, pasisavinimo aplinkybes,... 81. 33.7. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad kaltininko kaltė... 82. 33.8. Tokiu būdu, nesant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių,... 83. 34.1. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K.... 84. 34.2. Vertinant aptartų J. K. parodymų pagrįstumą ir objektyvumą,... 85. 34.3. Šių duomenų visumoje, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje,... 86. 34.4. Netikėti šiais liudytojos parodymais, teisinio pagrindo nėra. Viso... 87. 34.1.1. Aptartų L. K. parodymų kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir J. K.... 88. 34.5. J. K. versija, jog 378 677 litai iš V. M. už J. M. priklausančio... 89. 34.6. Atmetant J. K. teiginius, jog 378 677 litų, buvo grąžinti V. N., nes... 90. 34.7. Vertinant J. K. keliamų versijų pagrįstumą ir objektyvumą,... 91. 34.8. Ir nors šiuo atveju J. K. parodymus dėl 378 677 litų (kaip teigia pats... 92. 34.9 Konstatuojant J. K. kaltę nuslėpus nuo J. M. 378 677 litų ir juos... 93. 34.10. Tokiu būdu, aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai įrodyta, kad... 94. 35.1. Vertinant J. M. ir R. K. parodymų pagrįstumą, įvertintina ir tai, kad... 95. 35.2. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir J. K., tačiau jo parodymai,... 96. 35.3. Esant tokiems prieštaringiems J. K. parodymams, atsižvelgiant į... 97. 35.4. Ir nors analizuojamu atveju R. K. parodė, kad pokalbio advokato R. M.... 98. 35.5. Išvadą, jog J. M. nežinojo apie jam neva statomą butą ( - ),... 99. 35.6. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad butas, kuris neva buvo... 100. 35.7. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 101. 35.8. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į nagrinėjamoje... 102. 35.9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, abejonių tuo, kad J. K., siekdamas iš... 103. 36.1. Ir nors J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo apklausų metu bei... 104. 36.2. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 20 d. akistatos protokolo, J. K.... 105. 36.3. Tokiu būdu, J. K. negalint prisiminti ar R. S. jam grąžino 110 000... 106. 36.4. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir J. K.... 107. 36.5. Tokiu būdu, J. K., siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti... 108. 38.1. Kaip matyti iš J. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo, 2009 m. liepos... 109. 38.2. Atsižvelgiant į esminius J. K. parodymuose esančius prieštaravimus,... 110. 38.3. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, abejoti tuo, kad... 111. 38.4. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad 80 000 litų... 112. 38.5. Tuo tarpu aplinkybė, kad nei R. K., nei J. M. šiai pinigų sumai... 113. 38.6. Kaip matyti iš J. K. šioje dalyje pareikšto kaltinimo, 80 000 litų... 114. 38.7. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. pareikšti kaltinimai šioje dalyje... 115. 40.1. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors J. M.... 116. Dėl J. K., K. Š. ir J. U. veiksmų kvalifikavimo
        117. 43.1. Analizuojant šiuos K. Š. parodymus, o būtent tai, kad pats J. M.... 118. 43.2. Šiame kontekste įvertinti ir J. U. parodymai. Jo teigimu, tai, kad R.... 119. 43.3. Analizuojant šių J. U. parodymų visumą, akivaizdu, kad jie nebuvo... 120. 43.4. Tuo tarpu remiantis J. K. pirmosios instancijos teisme išdėstytomis... 121. 44.1. Aukščiau paminėtą išvadą dėl J. M. sutikimo netikrumo, patvirtina... 122. 44.2. Pažymėtina, kad nors realiai šis sutikimas buvo reikalingas tik R. S.,... 123. 46.1. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad... 124. 46.2. Atsižvelgiant į tai, kad J. K., K. Š. ir J. U. pareikštuose... 125. 48.1. J. K., K. Š. ir J. U. veiksmų neteisėtumą J. M. atžvilgiu... 126. 48.1.1. Ir nors šiuo atveju BPK 158 ir 160 straipsniuose įtvirtinti... 127. Dėl bausmių skyrimo J. K., K. Š. ir J. U.
          128. 51.1. Byloje surinktais ir aukščiau nuosekliai aptartais įrodymais... 129. 52.1. Teismas, įvertinęs J. K. charakterizuojančių aplinkybių visumą,... 130. 53.1. Ir vis tik, įvertinus J. K. asmenybę bei šio baudžiamojo proceso... 131. 53.2. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. paskirtos 3 metų 9 mėnesių... 132. 54.1. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant ir į jo aktyvų... 133. 55.1. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus ir ilgą proceso trukmę, J.... 134. Dėl civilinio ieškinio
          1. Teisė dėl... 135. 56.1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. K. buvo... 136. 56.2. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra... 137. 57.1. Kadangi tenkinant R. K. civilinį ieškinį iš dalies, iš J. K. šiuo... 138. Dėl proceso išlaidų
            1. Nagrinėjamoje... 139. 58.1. Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, proceso išlaidas sudaro ir ekspertams,... 140. Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo
                141. 59.1. ( - ) straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą... 142. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 143. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 144. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 145. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir... 146. J. K., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti... 147. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 148. J. K. 2010 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones –... 149. K. Š., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti... 150. K. Š. 2010 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones –... 151. J. U., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti... 152. J. U. 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę –... 153. Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:... 154. Priteisti iš J. K. 251004,11 eurų turtinės žalos atlyginimą... 155. Priteisti solidariai iš J. K., K. Š. ir J. U. 28962 eurų turtinės žalos... 156. Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K.,... 157. Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K.,... 158. Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K.,... 159. Išieškoti iš J. K. 376,50 eurų proceso išlaidų Kauno apskrities... 160. Išlaidų už J. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteisti.... 161. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 162. • trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys, 1... 163. • 2005 m. liepos 27 d. ( - ) notaro biuro, ( - ) įgaliojimas J. M. J. K.,... 164. • 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties,... 165. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....