Byla 1A-370-202/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteista laisvės atėmimo bausme devyneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Laimos Garnelienės ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistosios gynėjams advokatams Loretai Daukšienei, Aleksandrui Palamarčukui, nuteistajai B. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteista laisvės atėmimo bausme devyneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

2Iš B. K. priteista nukentėjusiajam R. K. 1568,50 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,

Nustatė

4B. K. nuteista už tai, kad 2013 m. sausio 23 d., apie 17 val. 45 min., ( - ) esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė peiliu mažiausiai vieną kartą savo šeimos nariui sugyventiniui D. K. į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį - pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimu, tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės (300 ml) ir pilvo (1500 ml) ertmes, dėl ko jis nuo patirtų sužalojimų mirė, t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį D. K., šiais veiksmais padarydama nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

5Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. nesutinka su priimtu teismo nuosprendžiu, nurodo, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas.

6Nuteistoji skunde aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 punkto nuostatas, akcentuodama tai, kad nenorėjo nužudyti savo sugyventinio D. K.. Apeliantė nurodo, jog su nukentėjusiuoju gyveno 13 metų, rūpinosi juo, išlaikė, ir nors pastarasis ją nuolat skriaudė (dažnai gerdavo, būdavo agresyvus, koneveikdavo necenzūriniais žodžiais, reikalaudavo pinigų, varydavo iš jos pačios namų, ne kartą vartojo fizinį smurtą (tai teisiamajame posėdyje patvirtino apklausti liudytojai L. L., R. S. Š., D. V.), B. K. nė karto nekilo mintis prieš sugyventinį naudoti smurtą, juo labiau nužudyti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jos parodymai dėl padaryto nusikaltimo buvo vienodi. Nuteistoji teigia, kad įvykio vakarą nupirko degtinės butelį ir su sugyventiniu šventė jos gimtadienį. Beveik visą degtinę išgėrė D. K., vėliau pradėjo reikalauti pinigų. Jų negavęs, įžeidinėjo jos mamą, spjovė į veidą, po to jo veiksmai nukrypo prieš apeliantę. Norėdama nusiraminti, ji išgėrė vaistų. Tai patvirtina specialisto išvada (2 t. 57 b. l.). Tuo metu sugyventinis veidu pasisuko į ją, jo akys buvo kaip išprotėjusio, ji išsigando, ir, pajutusi būsimą realią grėsmę, kadangi D. K. ne kartą buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, instinktyviai griebė peilį. Sugyventiniui staiga atsistojus ir griebus ją, ji dūrė, nors ir nesuprato, kaip įvyko šis dūris. Nuteistoji tik pajuto, kad sugyventinis glemba ir pagalvojo, kad tai eilinis epilepsijos priepuolis, todėl puolė pastarąjį gaivinti, kvietė greitąją medicinos pagalbą.

7Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino bendrosios pagalbos centro garso įraše užfiksuotų jos atsakymų „nežinau“, „Dariau, gali pašnekėt ? A girdi ?“, kurie aiškiai rodo ją nesuvokus, kas iš tiesų atsitiko.

8Nuteistoji B. K., nesutikdama su eksperto D. T. parodymais, kad neva jos parodymai neatitinka padaryto sužalojimo, jo mechanizmo, pažymi, jog nukentėjusysis sėdėjo ant taburetės dešiniu šonu į ją (kairėje pusėje yra langas), stojosi ir, sukdamasis į ją, griebė už pečių. Jis nebuvo pilnai atsisukęs į apeliantę (to net negalėjo padaryti, nes trukdė šalia stovintis šaldytuvas), ji nebuvo priėjusi, viskas vyko judėjime. Peilį galėjo pagriebti nuo stalo ir jį laikyti horizontalioje padėtyje, negali pasakyti, kaip jį laikė – aukščiau ar žemiau – tuo metu nebuvo net minties, jog gali padaryti nusikaltimą. Buvo išsigandusi, sukrėsta, nekilo mintis, jog turi įsidėmėti, kokioje padėtyje buvo jos rankoje laikomo peilio geležtė, kokiame aukštyje jį laikė. Viskas vyko akimirksniu. Šias aplinkybes nurodė tik apklausos, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu. Teisme ekspertas neatsakė, kaip būtų padaryti sužalojimai esant nurodytoms aplinkybėms. Apeliantė teigia, jog bylos proceso metu nebuvo nustatytos kitos nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į eksperto parodymus, atitiktų padarytą sužalojimą, mechanizmą.

9Nuteistosios įsitikinimu, jos padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 130 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl turi būti kvalifikuoti pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atitinkamai aptariant BK 130 straipsnio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 24 punkto nuostatas.

10Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su teismo išvada, jog nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ji prisipažino padariusi nusikaltimą pagal jo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Iki šiol nesuvokia, kad galėjo nužudyti žmogų, su kuriuo kartu gyveno, rūpinosi, išlaikė ir mylėjo. Apeliantė gyvena su sunkiai sergančia mama, vienintelė ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, daugiau artimųjų nėra. Nuteistajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ji neteks darbo, negalės pasirūpinti mama, nutrūks jų ryšiai, negalės atlyginti ir padarytą žalą, iškils reali grėsmė prarasti butą. Pažymi, kad nukentėjusiojo veiksmai (tyčiojimasis, koliojimasis, varymas iš namų) ją labai paveikė ir sukėlė didelį susijaudinimą. Apklausti liudytojai N. Č., V. M., A. B., O. B. patvirtino ją buvus susijaudinusią, stresinės būsenos. Nuteistosios nuomone, teismas jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 6 punkte ir 10 punkte numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

11Nuteistoji taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji atlygino dalį (500 Lt) nukentėjusiajam R. K. priteistos turtinės žalos ir nepagrįstai šia suma nesumažino priteistos turtinės žalos dydžio. Be to, apeliantės nuomone, priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Ji gyvena kukliai, materialinė padėtis sunki, gauna minimalų darbo užmokestį, be to, išlaiko mamą, o, apeliantei dirbant, dar tenka samdyti žmogų motinai prižiūrėti.

12Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti ir jos nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat prašo sumažinti civiliniam ieškovui R. K. priteistą neturtinę žalą, o turtinės žalos dydį sumažinti iki 1068,50 Lt.

13Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi nuteistosios B. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – iš nuteistosios B. K. nukentėjusiajam R. K. priteistas 1568,50 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti sumažintas iki 1068,50 Lt.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje neįvertinti nuteistosios parodymai, jog įvykio vakarą D. K. jos mamą įžeidinėjo ne tik žodžiais, bet ir spjovė į veidą. Neaptarti bylos duomenys, apibūdinantys patį nukentėjusįjį, nuteistosios elgesį su nukentėjusiuoju iki įvykio, jos elgesys iš karto po įvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą paskirti teismo psichologinę ar psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, pažeidė nuteistosios gynybos teises, neužtikrindamas galimybės įstatymų numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimo (BPK 10 straipsnis), taip pat reikalavimą išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

15Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistoji B. K. ir jos gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį skundą tenkinti iš dalies.

16N. B. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2, 3, 4 punktai).

17Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su jos nusikalstamų veikų kvalifikacija ir prašo juos perkvalifikuoti į privilegijuotą nužudymą, numatytą BK 130 straipsnyje (nužudymas labai susijaudinus).

18Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti šį nuteistosios prašymą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-189/2013). Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2011, 2K-271/2008, 2K-604/2005, 2K-275/1999 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie tai, kad nuteistoji B. K. dėl nukentėjusiojo D. K. veiksmų buvo fiziologinio afekto būsenos. Bylos duomenimis, apeliantės ir jos sugyventinio santykiai nebuvo darnūs, pastarieji dažnai pykosi ir konfliktavo. Iš nuteistosios B. K. parodymų matyti, jog dėl pastarojo girtavimo dažnai kildavo tarpusavio nesutarimai, apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusysis būdavo agresyvus, koliodavo, varydavo ją iš jos pačios namų, reikalaudavo pinigų, ne kartą buvo prieš ją panaudojęs smurtą (1 t. 140, 142-143, 149 b. l.). Tai, kad nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu ir su sugyventine dažnai pykosi, matyti ir iš liudytojų L. L., R. S. Š., D. V. parodymų (2 t. 65, 66, 67 b. l.). Įvykio dieną sugyventiniai šventė B. K. gimtadienį, abu gėrė pastarosios nupirktą degtinę. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste įvykio metu kilusi situacija nevertinama kaip išskirtinė sugyventinių gyvenime, o kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų nuteistajai didelio susijaudinimo būseną. Apeliantės versiją, neva tai ji nukentėjusįjį nužudė būdama fiziologinio afekto būsenos, paneigia ir jos pačios parodymai, sprendžiant iš kurių, ji, nors tai ir neigia, suvokė įvykio metu peiliu sužalojusi sugyventinį. Pirmų apklausų metu nuteistoji teigė, kad nukentėjusysis staigiai atsikėlė nuo taburetės ir puolė į jos pusę, ji tuo tarpu skubiai paėmė nuo stalo peilį, norėdama šį pagąsdinti. Pastarasis ją griebė už pečių ir, užgriuvęs ant peilio, susmuko (1 t. 140, 142-143 b. l.). Vėliau teigė, kad sugyventinis nuo taburetės pakilo eiti link jos, o ji tuo metu dešinėje rankoje laikė peilį, D. K. už kažko užkliuvo ar tai jam susipynė kojos ir jis krito į ją, ji abiem rankomis pagriebė už pažastų, nukentėjusysis iškart po to susmuko (1 t. 145 b. l.). Bylą nagrinėjant teisme, siekdama sumenkinti savo vaidmenį, B. K. parodė, kad jai didelį išgąstį sukėlė stiklinės nukentėjusiojo akys, dar pastarasis šaukė „dėsiu ir prilipsi“, griebė ją už pečių ir staiga suglebo. Ji buvo šoko būsenoje, nesuvokdama pasiėmė peilį, o gal jį jau laikė rankose, ant kurio nukentėjusysis ir užkrito (2 t. 81-82 b. l.). Nuteistosios parodymų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai, nagrinėjamo įvykio metu, buvo išskirtinai neteisėti ar įžeidžiantys ir sukėlė apeliantei fiziologinio afekto būseną, t. y. būseną, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Pažymėtina, kad apklausiama B. K. ne kartą pripažino, kad peilį pasiėmė norėdama savo sugyventinį pagąsdinti. D. K. tąkart, kaip ir panašiais atvejais, kuomet būdavo neblaivus, kabinėjosi iš pradžių prie jos motinos, po to ėmė kolioti ir pačią apeliantę, todėl ši sąmoningai, o ne paveikta fiziologinio afekto būsenos, pagriebė peilį ir dūrė jam į krūtinę, suvokdama pavojingą tokių veiksmų pobūdį, ir nors nenorėjo atimti nukentėjusiajam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokioms negrįžtamoms pasekmėms kilti. Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji įvykio metu buvo neblaivi. Nėra abejonių, jog tokia būsena turėjo įtakos ir jos elgesiui – pastaroji nesugebėjo tinkamai įvertinti situaciją ir į ją adekvačiai reaguoti. Ši aplinkybė ne tik sunkina nuteistosios atsakomybę, bet ir yra reikšminga atmetant apeliantės prašymą jos veiksmus vertinti kaip privilegijuotą nužudymą.

20Apeliaciniame skunde nuteistoji savaip interpretuoja bendrosios pagalbos centro garso įrašą, kuris, pasak apeliantės, rodo, kad ji nesuvokė situacijos bei, kas iš tiesų įvyko. Tačiau priešingai nei tikina nuteistoji, garso įrašo turinys rodo, kad B. K. suvokė situaciją ir savo veiksmus – pastaroji bendrojo pagalbos centro operatorei aiškiai nurodė peiliu dūrusi savo sugyventiniui, taip pasielgė, nes jis ją sunervino, išvadino visokiais žodžiais, paaiškino, kokiu peiliu dūrė bei patvirtino, kad jis pilnai susmigo į nukentėjusįjį.

21Apeliantė skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių pagrindu tikina neva galėjusi tiksliai neįsidėmėti ir klaidingai nurodyti tam tikrus reikšmingus faktus, t. y. kokioje padėtyje laikė peilį, kokiame aukštyje, pažymi, jog nukentėjusysis kėlėsi nuo kėdės, nebuvo visiškai į ją atsisukęs ir pan. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius vertina kaip siekį sušvelninti padarytų veiksmų pavojingumą. Nuteistoji anksčiau nurodžiusi vienokias aplinkybes, skunde daro prielaidas, kad galėjo būti ir kitaip, nors ir šiuo metu nėra tuo įsitikinusi. Darant išvadas dėl nusikaltimo kvalifikacijos ir kaltės rūšies buvo įvertinti viso proceso metu duoti nuteistosios parodymai. Ekspertas D. T. paneigė nuteistosios nurodytas įvykio interpretacijas ir pateikė kategorišką išvadą apie tai, kad šie parodymai neatitinka apeliantės apibūdintą sužalojimo padarymo mechanizmą.

22Tai, kad apeliantė nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenos objektyviai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, jog objektyvių medicinos duomenų, kad B. K. 2013-01-23 sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat konstatuota, jog B. K. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminę įtaką jos sąmonei ir veiklai (2 t. 222-228 b. l.).

23Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visetą (nuteistosios, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, garso įrašą, specialisto išvadą, eksperto D. T. parodymus bei ekspertizės išvadą) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog B. K., veikdama netiesiogine tyčia, peiliu dūrė savo sugyventiniui D. K. į krūtinę, padarydama jam mirtinus sužalojimus, ir taip jį nužudė.

24Taigi, nenustačius sąlygų visumos, kuriai esant nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas labai susijaudinus, apeliantės argumentai, kuriais ji prašo jos veiksmus vertinti kaip padarytus labai susijaudinus, t. y. pagal BK 130 straipsnį, atmetami.

25Tais pačiais motyvais atmetamas ir nuteistosios prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalto dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atmesdama apeliantės prašymą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį, teisėjų kolegija išdėstė motyvus, paneigiančius nuteistosios teiginius dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo labai susijaudinus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nenustatytos jokios aplinkybės, kurios teiktų pagrindą manyti, kad apeliantė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos ar kitokios emocinės būsenos. Dėl to darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančiu teigti, kad B. K. veiką padarė būdama labai susijaudinusi BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.

26Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliantės prašymą pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia nuteistosios pozicija yra deklaratyvi ir prieštaraujanti jos pačios parodymams. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailestį dėl to. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o, jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010). Nagrinėjamoje byloje B. K. savo kaltę dėl tyčinio sugyventinio nužudymo pripažino tik iš dalies ir apklausiama davė parodymus, kuriais stengėsi sušvelninti savo veiksmų pavojingumą, tikindama neva tai pats nukentėjusysis D. K. užkrito ant peilio, vėliau, kad jam susipynė kojos ir jis užgriuvo, teisme teigė išsigandusi jo stiklinių akių, o apeliaciniame skunde įrodinėja veikusi didelio susijaudinimo būsenoje. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistoji nepripažįsta esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių, dėl ko nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

27Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokia teismo pozicija prieštarauja byloje esantiems duomenims ir jų vertinimui, išdėstytam nuosprendyje. Antai teismas nuosprendyje nurodęs, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vėliau pažymėjo, kad pats nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, jo elgesys ir būsena galimai irgi prisidėjo prie konflikto išprovokavimo (2 t. 44, 45 b. l.). Laikoma, kad provokuojančiu reikėtų pripažinti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju B. K. nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus, kuriuos ji apibūdino viso bylos proceso metu, kad D. K. užgauliojo ją, gąsdino smurtu, keikėsi, įžeidinėjo jos mamą, spjovė mamai į veidą (1 t. 140, 142-143, 149, 2 t. 81, 82 b. l.). Teismui nepakanka konstatuoti tokią situaciją ir tik nurodyti, kad skiriant bausmę į ją atsižvelgiama. Tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ji teismo turėjo būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgus į nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks nukentėjusiojo elgesys turi būti pripažintas provokuojančiu, turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo pačiu šis provokuojantis nukentėjusiojo elgesys yra pripažintinas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

28Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, jog ji savo noru atlygino padarytą žalą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iki nuosprendžio priėmimo B. K. savo noru atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajam. Tai patvirtina byloje esantis pakvitavimas (2 t. 70 b. l.). Be to, iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, t. y. 2014-06-27, B. K. savo noru atlygino likusią turtinę žalą, o taip pat ir visą neturtinę žalą (2 t. 180 b. l.).

29BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014). Taigi minėta aplinkybė dėl žalos atlyginimo pripažintina B. K. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30Apeliacinio skundo teiginiais, kad rūpinasi savo motina, kurios, paskyrus nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti, B. K. apeliuoja į BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis iš bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, kada teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai padaryti teismas gali tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7–287/2009, 2K-650/2012 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistosios motinai Lilijai L. P. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (2 t. 179 b. l.). B. K. iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno kartu su motina, rūpinosi ja, daugiau artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti motina, nėra. Teismo posėdžio metu nuteistoji patvirtino, kad neranda žmogaus, galinčio slaugyti motiną, o slaugos ligoninėje ji (motina) gali būti laikoma tik keturis mėnesius (2 t. 242 b. l.).

31Teisėjų kolegija esant sąlygoms, numatytoms BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taiko BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą išimtinę bausmės skyrimo taisyklę ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą B. K. skiria mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

32Teisėjų kolegijai konstatavus, jog B. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, negali būti tenkinamas apeliantės prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas nuteisus asmenį už labai sunkų nusikaltimą.

33Atmetamas ir nuteistosios prašymas sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas mažiau nei pusę, t. y. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš prašomos 50 000 Lt sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja galiojančiai teisminei praktikai. Prašydama sumažinti neturtinės žalos dydį, apeliantė nurodo gaunanti nedideles pajamas, tačiau į šią aplinkybę teismas jau atsižvelgė ir ją įvertino. Teismas įvertino ir tai, kad paskutiniu metu broliai artimai nebendravo, jų santykiai nebuvo itin glaudūs, taip pat įvertino, kad nuteistoji nusikalto veikdama netiesiogine tyčia, ir ženkliai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija neturi jokių objektyvių priežasčių dar labiau sumažinti priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą. Pažymėtina, kad nuteistoji B. K. atlygino nukentėjusiajam R. K. priteistą neturtinę žalą. Tai reiškia, kad apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.

34Tuo tarpu nuteistosios prašymas sumažinti priteistą turtinei žalai atlyginti sumą yra pagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateiktas pakvitavimas, patvirtinantis, jog B. K. nukentėjusiajam R. K. sumokėjo 500 Lt turtinei žalai atlyginti (2 t. 70 b. l.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė ir iš nukentėjusiojo R. K. prašomos priteisti turtinei žalai atlyginti sumos neatėmė apeliantės sumokėtų 500 Lt.

35Kaip minėta, iš ankščiau nurodytų bylos duomenų matyti, kad nuteistoji B. K. yra atlyginusi nukentėjusiajam R. K. priteistą turtinę (iš jos atėmus ankščiau sumokėtus 500 Lt) ir neturtinę žalą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš B. K. priteista nukentėjusiajam R. K. 1568,50 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

38N. B. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tai, kad nukentėjusiojo D. K. provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

39B. K., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams. Bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

40Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš B. K. priteista nukentėjusiajam R. K. 1568,50 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

41Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš B. K. priteista nukentėjusiajam R. K. 1568,50 Lt turtinei žalai ir 20 000... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,... 4. B. K. nuteista už tai, kad 2013 m. sausio 23 d., apie 17 val. 45 min., ( - )... 5. Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. nesutinka su priimtu teismo... 6. Nuteistoji skunde aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m.... 7. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino bendrosios pagalbos... 8. Nuteistoji B. K., nesutikdama su eksperto D. T. parodymais, kad neva jos... 9. Nuteistosios įsitikinimu, jos padaryti nusikalstami veiksmai atitinka 10. Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su teismo išvada, jog nėra jos... 11. Nuteistoji taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji atlygino... 12. Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m.... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino... 15. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistoji... 16. N. B. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo... 17. Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su jos nusikalstamų veikų... 18. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti šį nuteistosios... 19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis... 20. Apeliaciniame skunde nuteistoji savaip interpretuoja bendrosios pagalbos centro... 21. Apeliantė skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių pagrindu tikina... 22. Tai, kad apeliantė nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenos... 23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visetą... 24. Taigi, nenustačius sąlygų visumos, kuriai esant nužudymas kvalifikuojamas... 25. Tais pačiais motyvais atmetamas ir nuteistosios prašymas pripažinti jos... 26. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliantės prašymą... 27. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 28. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pripažinti nuteistosios... 29. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad... 30. Apeliacinio skundo teiginiais, kad rūpinasi savo motina, kurios, paskyrus... 31. Teisėjų kolegija esant sąlygoms, numatytoms BK 62... 32. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog B. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti... 33. Atmetamas ir nuteistosios prašymas sumažinti priteistą sumą neturtinei... 34. Tuo tarpu nuteistosios prašymas sumažinti priteistą turtinei žalai... 35. Kaip minėta, iš ankščiau nurodytų bylos duomenų matyti, kad nuteistoji B.... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326... 37. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.... 38. N. B. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad ji... 39. B. K., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 129... 40. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš B. K. priteista nukentėjusiajam R.... 41. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....