Byla 1A-47-197/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui M. Š., nuteistiesiems A. V., V. V., gynėjams advokatams Pauliui Jablonskui, Sauliui Zakarevičiui, Kaziui Pėdnyčiai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko bei nuteistojo V. V. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d.), 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d.), 259 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

  • BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d.) laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • BK 259 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
  • BK 201 straipsnio 3 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

5V. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2014 m. spalio 17 d.), 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2014 m. gruodžio 10 ir 15 d.), 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. balandžio 7 d.), 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d.), 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d.) ir nuteistas:

  • BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2014 m. spalio 17 d.) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2014 m. gruodžio 10 ir 15 d.) laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;
  • BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. balandžio 7 d.) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;
  • BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d.) laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. V. išieškotina 9 267,84 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

8Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. V. ir A. V. solidariai išieškotina 540 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

9Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti J. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, V. A. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, R. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), M. J. pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11

  1. V. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., neteisėtai prie kavinės, esančios ( - ) sankirtos kampe, ( - ), už 10 000 LT, kas atitinka 2 896,20 Eur, pardavė M. J. ne mažiau kaip 0,911 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
  2. V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., neteisėtai kelyje ( - ) už ženklo ( - ), už 22 000 Lt, kas atitinka 6 371,64 Eur, pardavė M. J. labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 656,199 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
  3. V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagą: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. balandžio 7 d., apie 15.45 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, name, esančiame ( - ) laikė 182,53 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - 3-fluorometamfetaminas, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, po ko šią medžiagą tame pačiame name, 2015 m. balandžio 7 d., 15.45 val., už 540 Eur, kuriuos M. J. perdavė V. V. 2015 m. balandžio 8 d., apie 12 val., ( - ), esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, neteisėtai pardavė M. J., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
  4. V. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą pasikėsino išplatinti: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. birželio 16 d., apie 17 val., veikdami kartu bendrininkų grupėje, turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai ( - ) paslėptą laikė labai didelį kiekį – 245,539 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos. Darant nusikalstamą veiką, V. V. 2015 m. birželio 15 d. susitikimo su M. J. metu name, esančiame ( - ), nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V., po ko tą pačią dieną sulaukus A. V., V. V. nurodė M. J. važiuoti paskui A. V., kuris ir perduos minėtas psichotropines medžiagas. M. J. V. V. už psichotropinę medžiagą padavė 540 Eur, o likusius 1 600 Eur susitarė V. V. perduoti vėliau. M. J. automobiliu atvykus paskui A. V. į ( - ), kur A. V. jam turėjo perduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, A. V. psichotropinės medžiagos neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į minėtą vietą atvažiavo nepažįstami asmenys ir A. V., išsigandęs, kad jis sekamas, nurodė M. J. atvykti į tą pačią vietą kitą dieną, t. y. 2015 birželio 16 d., apie 17 val. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. V. 2015 m. birželio 16 d., apie 17 val., atvyko į ( - ), kur susitiko su M. J. ir į jo automobilį, valst. Nr. ( - ) įmetė paketą su labai dideliu kiekiu – 245,539 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą. Tokiu būdu V. V. kartu su A. V. už 2 140 Eur neteisėtai pasikėsino išplatinti, t. y. pardavė M. J., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, labai didelį kiekį, 245,539 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos.
  5. V. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą pasikėsino išplatinti: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val., veikdami kartu bendrininkų grupėje, turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai ( - ), paslėptus laikė labai didelį kiekį – 303,013 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Darant nusikalstamą veiką, V. V. 2015 m. rugpjūčio 12d., apie 14 val., susitikimo su M. J., atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, metu name, esančiame ( - ), M. J. nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V.. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 14.30 val., į namą, esantį ( - ), atvykęs A. V. M. J. nurodė tą pačią dieną, apie 16 val., atvykti į ( - ), kur perduos labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. M. J. atvykus į A. V. nurodytą vietą, apie 16 val., A. V. nurodė M. J. į šalia kelio esančius krūmus, kuriuose buvo padėtas paketas su labai dideliu kiekiu – 303,013 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį M. J. pasiėmė. Tokiu būdu V. V., veikdamas kartu su A. V., už 1 350 Eur, kuriuos M. J. turėjo gražinti kaip skolą vėliau, neteisėtai pasikėsino parduoti labai didelį kiekį – 303,013 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
  6. A. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 17.32 val., name, esančiame ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,030 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo – ir 0,292 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.32 val., kratos metu name, esančiame ( - ), policijos pareigūnai rado ir paėmė.
  7. A. V. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 17.32 val., name, esančiame ( - ), neteisėtai laikė 18 520 cm3 (18,52 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, kai 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.32 val., atliktos kratos metu minėtame name policijos pareigūnai rado ir paėmė 18 520 cm3 (18,52 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio.
  1. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Pripažinti, jog dėl veikų numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnyje, egzistuoja atsakomybę švelninanti aplinkybė bei sumažinti paskirtas bausmes.
    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl dalies pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėstomi argumentai prieštarauja byloje apklaustų asmenų parodymams, taip pat parodymais remiamasi selektyviai, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl A. V. veikų naikintinas.
      1. Apeliantas teigia, kad iš išdėstytų nuosprendyje faktinių aplinkybių, jog V. V. ir A. V. veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurią per du kartus pasikėsino išplatinti M. J. ir įvertinus M. J. parodymus apie tokį „nuolatinį verslą“, laikantis nuoseklumo pozicijos šie abu nusikalstamų veikų epizodai turėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika. Tokia praktika formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007. Taigi, bent jau šiuo aspektu nuosprendžio dalis turėtų būti keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
      2. Gynėjo nuomone, šioje byloje nėra įrodytas šio nuteistojo dalyvavimas padarius veikas (ar veiką) numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl A. V. turėtų būti išteisintas. Teismas siekdamas pagrįsti suformuluotus kaltinamajame akte kaltinimus, visus bylos duomenis įvertino selektyviai, aplinkybes teisinančias A. V. sąmoningai nutylėjo, o kaltę grindė nepatikrintais liudytojų M. M., J. B. ir kitų bei kaltinamojo M. J. parodymais.
        1. Iš A. V. ir V. V. parodymų matyti, kad teiginiai dėl bendrininkavimo niekuo neparemti, nes apie V. V. perduodamas psichotropines medžiagas A. V. nieko nežinojo, nėra gavęs iš M. J. jokių piniginių lėšų, nedalyvavo V. V. ir M. J. pokalbiuose susijusiuose su psichotropinėmis medžiagomis. M. J. 2015 m. birželio 11 d. apklausoje duodamas parodymus apie 2015 m. gegužės 28 d. susitikimą ir pokalbį nieko nenurodė apie A. V., apie susitikimą prisimenama tik 2015 m. birželio 15 d., po to kai buvo atlikti, gynėjo manymu, nesankcionuoti veiksmai prieš A. V.. Atkreipia dėmesį į tai, kad fiksuojant ir dokumentuojant 2015 m. birželio 15 d. susitikimą M. J. apklausiamas nedavė jokių parodymų apie tai, kad A. V. jam perdavė liemenę su atšvaitais, kuri nebuvo paimta ir apžiūrėta. Pareigūnų pranešimuose apie tai taip pat nėra nurodoma, nors apie tai nurodė jo ginamasis, o tai reiškia, kad duomenys šioje byloje buvo renkami selektyviai, dėl ko jų patikrinimas teisminio nagrinėjimo metu tapo apsunkintas. Teismas atmetė nuosprendyje šiuos nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų (toliau – NVIV) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimus apsiribodamas deklaratyvia išvada, kad tai neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.
        2. Skunde nurodoma, kad protokolas apie 2015 m. gegužės 28 d. vykusį pokalbį pas V. V. namuose su stenograma surašytas tik 2015 m. birželio 15 d., J. B. tarnybiniame pranešime taip pat nėra duomenų apie A. V. tariamus siūlymus pirkti 1 ar 2 kg, kas atitinka ir M. J. duotus parodymus teisme 2016 m. gruodžio 6 d. apie tai, kad A. V. buvo matęs V. V. kieme, kuomet buvo daug žmonių, bet su juo nebendravo.
        3. Apeliantas pažymi, kad tiek 2015 m. balandžio 8 d. ir birželio 30 d. protokoluose dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo nėra nurodytas šių protokolų surašymo laikas, o taip pat protokolai surašyti nesilaikant BPK 197 straipsnio reikalavimų, kad protokolas dėl tyrimo veiksmo rašomas jo atlikimo metu arba tuoj pat pabaigus. Štai 2015 m. liepos pažymoje dėl slapto sekimo pareigūnas A. P. nenurodė pažymos surašymo dienos, todėl gynėjas abejoja ar tokiais dokumentais galima remtis šioje byloje.
        4. Gynėjas kelia versiją, kad įraše, kuriame užfiksuotas pokalbis 2015 m. gegužės 28 d. kalbama apie spiritą, o ne apie psichotropines medžiagas, kaip teigia M. J., ir tai prieštarauja elementariai logikai, nes pokalbyje dalyvauja ir pašaliniai asmenys, kurie nei buvo nustatyti, nei imtasi priemonių juos apklausti. Teisme buvo prašoma atlikti šio įrašo tyrimą, siekiant išvalyti nuo pašalinių triukšmų, tačiau teismas šio įrodymo netyrė ir tariamai nuosprendyje juo nesivadovavo. Tačiau tokiu atveju byloje liko nepašalinti esminiai prieštaravimai, kurie turi reikšmės tiek nuosprendyje išdėstytiems motyvams, tiek byloje dalyvaujančių asmenų parodymų patikrinimui ir įvertinimui, t. y. liudytojų M. M., J. B. parodymams. Apelianto manymu, tai visiškai neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų ir demonstruoja akivaizdų teismo šališkumą, nekaltumo prezumpcijos principo nepaisymą. Dar daugiau, liudytojas M. M. nurodė, kad jis 2015 m. gegužės mėnesį byloje veiksmų neatlikinėjo, nes atostogavo, todėl 2015 m. gegužės 28 d. tarnybinį pranešimą surašė ne jis, o kitas liudytojas J. B.. Tai patvirtina argumentus apie teismo šališkumą ir selektyvų bylos duomenų vertinimą, nes teismas (o ir kaltinimas) remiasi M. M. tarnybinių pranešimu, kuris objektyviai negalėjo būti surašytas.
        5. Aukščiau paminėtas aplinkybes, kad A. V. nežinojo, jog 2015 m. birželio 16 d. perduoda M. J. psichotropines medžiagas, patvirtina tos dienos susitikimo metu užfiksuotas garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. V. klausimas „kas čia“. Nors M. J. nurodė, kad A. V. šio pokalbio metu klausinėjo apie kažkokį automobilį, tačiau slapto sekimo protokole (t. 4, b. l. 40-41) nėra užfiksuota jokių duomenų apie pravažiuojančius automobilius, tokių išvadų negalima padaryti ir iš garso įrašo fone esančių garsų. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, jog A. V. kilo klausimas apie perduodamo paketo turinį, bet M. J. į tai nieko neatsakė.
      3. Gynėjas pažymi, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. epizodo apklaustas jo ginamasis nurodė, kad jokios vietos M. J. nenurodė, o buvo atvažiavęs prie parduotuvės ir ten sulaikytas. Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad nurodytą dieną A. V. 15.44 val. atvažiavo į ( - ), kur buvo nesekamas (t. 4, b. l. 159). Taigi, šiuo atveju nėra jokių duomenų patvirtinančių M. J. parodymų, jog vietą, kur buvo paslėptas paketas parodė būtent A. V.. Be to, šio veiksmo metu nebuvo atliekamas garso įrašas, o V. V. parodė, kad tam nebuvo jokios būtinybės, nes nurodyta vieta M. J. jau buvo žinoma ir dar papildomai pažymėta. Dėl ant 2015 m. gegužės 12 d. paimto psichotropinių medžiagų paketo rasto A. V. rankos piršto atspaudo, V. V. paaiškino, kad maišelis buvo paimtas iš A. V. dėžės su žvejybos įrankiais. Jo ginamasis apie šio piršto atspaudo atsiradimo aplinkybes nieko negalėjo paaiškinti, nes paketo nematė ir jo nelietė. Taigi nesant jokių kitokių duomenų, kad A. V. atliko kokius nors veiksmus su šiuo paketu ar jame buvusiomis psichotropinėmis medžiagomis, nėra pagrindo paneigti V. V. parodymus ir šio pėdsako atsiradimo aplinkybių.
      4. Teismas grįsdamas A. V. ir V. V. bendrininkavimą rėmėsi prielaidomis, nes nėra jokių tarpusavio pokalbių apie psichotropines medžiagas, pinigus, kuriuose dalyvautų jo ginamasis. Be to, nebuvo jokios kalbos apie nurodytus dalykus ir su M. J..
      5. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo pasitikėti M. J. ir R. Ž. parodymais, kurie nepatikimi, prieštaringi ir neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių. M. J. ne kartą tvirtino, kad psichotropines medžiagas pardavinėjo ir 2014 m. lapkričio mėnesį, bet paaiškėjo, kad taip būti negalėjo, nes tuo metu minėtas liudytojas atliko arešto bausmę Pravieniškėse. Taip pat jis teigė, kad nevartoja psichotropinių medžiagų, bet iš specialisto išvados matyti, kad M. J. šlapime rasta psichotropinių medžiagų. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismas negalėjo šio asmens parodymų vertinti kaip nuoseklių ir atitinkančių BPK 20 straipsnio 5 dalį.
      6. Teismas nuosprendyje skyrė dėmesį klausimui, ar šioje byloje nebuvo provokavimo aspekto prieš V. V. ir A. V., tačiau tinkamai neįvertino, jog 2016 m. lapkričio 24 d. M. J. parodė, kad susisiekti su V. V. jam pasiūlė policijos pareigūnai. Tinkamai neįvertinti liudytojo J. B. parodymai apie tai, kad buvo užfiksuoti M. J. ir V. V. kontaktai telefonu, nes byloje nėra šių kontaktų turinio. Byloje yra užfiksuota, kad M. J. pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2015 m. sausio 16 d., tačiau tuo laikotarpiu neužfiksuoti jo ir V. V. pokalbiai. Pažymi, kad liudytojas J. B. parodė, jog viskas prasidėjo nuo M. J., kuris teigė ėmęs narkotines medžiagas ( - ) iš V. V., o tai reiškia, kad iš esmės nebuvo atliktas M. J. parodymų patikrinimas, o tiesiog įtariamajam buvo pavesta iš konkretaus asmens, už susitarimą palengvinti jo procesinę padėti, nupirkti psichotropinę medžiagą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas M. M.. NVIV prieš V. V. ir bendrininkus (nors BPK 159 straipsnis aiškiai reikalauja, kad būtų nurodytas konkretus asmuo prieš kurį atliekami veiksmai, o ne abstraktūs asmenys) buvo sankcionuoti 2015 m. kovo 13 d., tačiau su jo sąlygomis ir draudimu provokuoti M. J. buvo supažindintas tik 2015 m. kovo 27 d., kai tuo tarpu byloje užfiksuoti M. J. ir V. V. telefoniniai pokalbiai vykę 2015 m. kovo 19 d. ir 26 d. Tai reiškia, kad M. J. jau atliko NVIV, o tai gynybos supratimu laikytinas esminiu pažeidimu. Be to, V. V. 2016 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu parodė, kad 2015 m. kovo 27 d. jam buvo pagrasinta, todėl sutiko surasti M. J. psichotropinių medžiagų. Tokie jo parodymai liko nepaneigti, nes pokalbis vyko tarp dviejų asmenų ir nebuvo atliekamas garso įrašas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sankcionuojant NVIV prieš A. V. dar nebuvo surašyti jokie protokolai apie 2015 m. gegužės 28 d. pokalbius, 2015 m. birželio 15 d. liemenės padavimą ir kt., todėl neaišku kokia medžiaga buvo pateikta teismui prašant sankcionuoti prieš jo ginamąjį NVIV. Vėlgi faktiškai NVIV M. J. jau atlikinėjo, o buvo įspėtas dėl draudimo provokuoti tik 2015 m. birželio 16 d.
      7. Gynėjas nesutinka ir su teismo vertinimu dėl NVIV ir galimo nusikalstamų veiksmų tiražavimo, nes be aukščiau paminėtų argumentų dėl provokacijos, manytina, jog net sankcionuojant NVIV ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turėjo tokį tikslą. Toks veikų tiražavimas iš esmės nurodytas ir pačioje pirmoje 2015 m. kovo 16 d. nutartyje dėl NVIV, kurį toleruoti draudžia BPK 1 ir 2 straipsniai, Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir LAT praktika (LAT nutartys Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-7-86/2011). Atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, todėl gynyba laikosi nuomonės, kad pastarasis epizodas yra perteklinis arba traktuotinas kaip vienas tęstinis nusikalstamos veikos epizodas.
    2. A. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnyje, savo kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas tik vienas veiksmas – krata, kurios metu paimtos medžiagos tyrimui, teisme niekas iš posėdyje dalyvavusių asmenų neuždavė A. V. klausimų, todėl mano, jog jis padėjo tiek tyrimui, tiek teismui, todėl teismas nepagrįstai jam netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Dėl jam pareikštų kaltinimų BK 260 straipsnio 3 dalimi davė paaiškinimus ir parodymus, tačiau tai nėra pagrindas dėl kitų nusikalstamų veikų netaikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
    3. Apibendrinant, gynėjo manymu, šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. V. veiksmuose yra jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, t. y. neįrodyta, kad jis žinojo jog perduoda psichotropines medžiagas. Be to, duomenys surinkti pažeidžiant BPK 159 straipsnio reikalavimus, todėl dėl šių veikų jo ginamasis turi būti išteisintas.
  1. Nuteistojo V. V. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį dėl V. V. panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
    1. Šiuo apeliaciniu skundu iš esmės ginčijamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, tačiau nurodoma, kad net jei ir teismo išvadas dėl V. V. kaltės laikyti pagrįstomis, akivaizdu, jog padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos kvalifikuojant veikas ir paskiriant galutinę bausmę nuteistajam V. V., t. y. klaidingai interpretuojamos BK 63 straipsnio nuostatos.
    2. Gynėjo manymu iš pirmosios instancijos teismo pateikto jo ginamojo veikos aprašymo matyti, jog buvo padaryta viena tęstinė veika (BK 63 straipsnio 10 dalis). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tęstinė nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (LAT nutartys Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-P412/2007, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-385/2014 ir kt.). Būtent, šiuo atveju, pagal pateiktą kaltinimą, nusikalstamas veikas darė tie patys asmenys, veikos padarytos per neilgą laikotarpį, byloje nepateikta jokių duomenų, kad V. V. išskyrus M. J. būtų kam nors kitam perdavęs psichotropines medžiagas. Taip pat, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. J. patvirtino, jog „jų susitarimas su V. buvo kaip dėl nuolatinio verslo“. Esant tęstinei nusikalstamai veikai, galimų nusikalstamų veiksmų ir vieningos veikos išskaidymas į atskiras nusikalstamas veikas ir bausmės skyrimas, taikant dalinį sudėjimą, yra baudžiamojo įstatymo pažeidimas ir taip neteisingai paskiriama bausmė. Nuosprendis šioje dalyje, jei atmetant kitus apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir dėl nusikalstamus veiksmus imituojančio modelio (toliau – NVIM) provokacinio pobūdžio, keistinas, skiriant V. V. bausmę už vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
    3. Apeliantas mano, kad nors nuosprendyje ir nurodytos nutartys, kuriomis remiasi teismai, ir pateiktas puikus teorinis pagrindimas, tačiau realus vertinimas dėl NVIM taikymo prieš V. V. yra akivaizdžiai subjektyvus, palankus kaltinimui.
      1. NVIM taikymo pagrindu, V. V. kaltintas ir nuteistas už 3 nusikalstamas veikas, tačiau neįvertinta, jog jo ginamasis teisme nurodė, kad M. J. jam užuominomis pagrasino, nutartis, kuria buvo leista M. J. atlikti NVIM, buvo priimta 2015 m. kovo 16 d., o M. J. su ja supažindintas 2015 m. kovo 27 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jau 2015 m. kovo 19 d. M. J. skambino V. V. dėl susitikimo (2015 m. lapkričio 17 d. informacijos kaupimo protokolas). Iš to seka, kad M. J. pradėjo NVIM veiksmus arba savarankiškai, arba policijos pareigūnų neinstruktuotas. Todėl tai gali būti vertinama vienareikšmiai – NVIM veiksmai prieš V. V. buvo provokacinio pobūdžio.
      2. Be to, vien M. J. ir pareigūnų iniciatyva užmegztas kontaktas su V. V. 2015 m. kovo 19 d. jau laikytinas kaip siekis paprašyti iš V. V. psichotropinių medžiagų, nes kaip matyti iš M. J. parodymų jis su V. V. bendravo ir susitikdavo tik dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Vertinant NVIM veiksmų pradėjimą, neturi lemiamos reikšmės V. V. tariamas siūlymas įgyti didesnį kiekį, o turėjo būti vertinama tai, jog psichotropinių medžiagų pas V. V. prašė M. J.. Gynėjas nesutinka ir su teismo pateikta subjektyvia nuomone, kad 2015 m. kovo 19 d. telefoninio pokalbio metu nebuvo provokuojama ir tariamasi dėl narkotinių medžiagų, nes kaip pats teismas ne kartą akcentavo, jog V. V. ir M. J. laikėsi konspiracijos, veikė pagal anksčiau aptartas sąlygas, o tai vertintina kaip provokacija.
      3. Abejones dėl M. J. veiksmų teisėtumo vykdant NVIM sustiprina ir tai, jog pats reikšmingiausias pokalbis tarp jo ir V. V. techninėmis priemonėmis nefiksuotas, o teismo siekis pateisinti M. J. parodymus dėl minėto garso įrašo technikos nepanaudojimo, yra šališkas ir palankus kaltinimui.
      4. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl per ilgos NVIM taikymo trukmės. Inkriminuojamas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nusikalstamos veikos epizodas perteklinis, nes pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti NVIV, jog būtų galima išsiaiškinti nusikaltimą darančius asmenis. Byloje nėra duomenų, jog tęsiant NVIM veiksmus, buvo pagrindas manyti, jog bus nustatyti dar kokie tai asmenys, nei jau buvo žinomi. Dėl šios nusikalstamos veikos, NVIV buvo taikyti neteisėtai, nes tariamas V. V. bendrininkas buvo nustatytas, daugiau jokios aplinkybės nebuvo tiriamos.
      5. Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažinti neleistinais, o V. V. išteisintas dėl minėtų nusikalstamų veikų epizodų taikant NVIM.
    4. Gynėjas nesutinka su tuo, kad jo ginamasis nuteistas už psichotropinių medžiagų disponavimą iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 15 d., nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikrinti M. J. nurodytas aplinkybes dėl šių dviejų inkriminuotų epizodų (BK 20 straipsnio 3 dalis), o minėto asmens parodymai turi būti vertinami kritiškai. Apeliaciniame skunde analizuojami M. J. parodymai, kurie gynėjo teigimu, kelia abejonių dėl nuoširdumo ir tikrųjų duomenų atskleidimo. Teismas nuosprendyje taip pat įžvelgė tam tikrą abejonę dėl M. J. parodymų apie laikotarpį nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., tačiau ją aptarė šališkai, akivaizdžiai palaikant kaltinimo pusę. Šią situaciją reikėtų vertinti ne pagal tai, ar šiuo atveju būtina keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio tvarka, o M. J. parodymų patikimumo prasme. Akivaizdu, kad nuteistasis M. J. nurodė bet kokį išgalvotą, o ne realų psichotropinių medžiagų platinimo laikotarpį, o teismas padarė šališką išvadą ir suradęs formalų pateisinimą – vietoj to, kad vertinti M. J. parodymus patikimumo prasme, tai įvardijo kaip faktinių aplinkybių patikslinimu-susiaurinimu toje pačioje kaltinimo dalyje.
    5. Aptariant M. J. parodymų patikimumą, akivaizdu, jog ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai neanalizavo minėto liudytojo parodymų, o planuojant atlikti NVIM veiksmus, tokių parodymų įvertinimas yra būtinas. Gynėjo nuomone tokio asmens, kuris sutiko bendradarbiauti atskleidžiant galimas nusikalstamas veikas ir dalyvauti NVIM, parodymai gali būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėl to tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys.
  2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras – atmesti.
  3. Nuteistojo A. V. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. V. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo

  1. Apeliantai nuteistojo A. V. gynėjas advokatas P. Jablonskas bei nuteistojo V. V. gynėjas advokatas S. Zakarevičius mano, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliantai teismo šališkumą sieja su jų manymu teismo nuosprendyje nutylėjimu reikšmingų bylai aplinkybių ir įrodymų, išvadų pagrindimu teiginiais, prieštaraujančiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, esminių prieštaravimų nepašalinimu. Apeliantai nurodo, kad teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo išimtinai vienpusiškai palankūs tik kaltinimo versijai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės.
    1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.). Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-333-511/2015, 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-118-222/2017, 2K-12-511/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. Taigi įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, į kurį atkreipia dėmesį apeliantai savo apeliaciniuose skunduose, negali būti siejamas su teismo šališkumu.
    2. Nagrinėjamoje byloje nėra ir apeliantai skunduose taip pat nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumą byla, taigi subjektyvus šališkumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje teisėjų kolegijos nuomone nėra.
    3. Gynėjai apeliaciniuose skunduose pateikia savą įrodymų vertinimą ir jų interpretaciją, nurodo, kad BPK 20 straipsnio pažeidimai susiję būtent su teisinančių ir kaltinančių įrodymų nevertinimu kaip visumos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų prokuroras, gynėjas, kaltinamasis, nukentėjusysis ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, 2K-234/2014 ir kt.).
    4. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nuteistųjų teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

13Dėl V. V. disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.

  1. Apygardos teismas nustatė, kad V. V. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., neteisėtai, prie kavinės, esančios ( - ) sankirtos kampe, ( - ), už 10 000 litų, kas atitinka 2 896,20 eurų, pardavė M. J. ne mažiau kaip 0,911 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tokiu būdu jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
  2. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., neteisėtai kelyje ( - ) ( - ), už 22 000 litų, kas atitinka 6 371,64 eurų, pardavė M. J. labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 656,199 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
  3. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas šioje dalyje neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tuo pačiu neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai V. V. pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. V. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o iš esmės preziumuojama iš išvestinių įrodymų dėl vėliau V. V. padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau kiekviena veika turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
    1. V. V. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. J. dažnai pas jį atvažiuodavo, jie bendravo įvairiais klausimais dėl parduodamų automobilių. Be to, jis pripažino, kad dar iki 2015 m. kovo 27 d. jo ir M. J. susitikimo ( - ), t. y. iki pirmo susitikimo M. J. atliekant NVIV, pastarasis nuolat klausė apie narkotines medžiagas ir pokalbius baigdavo prašymu padėti įsigyti narkotinių medžiagų („vitaminų“), bet jis atsakė, kad tuo neužsiima ir siūlė M. J. taip pat to nedaryti.
    2. Iš M. J. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme seka, kad jis iš V. V. pirmą kartą įsigijo amfetamino 2014 m. pradžioje, balandžio mėnesį. Medžiaga buvo blogos kokybės, todėl teko viską išdalinti ir išparduoti už savikainą. Norėdamas atgauti pinigus, įsigijo psichotropinės medžiagos antrą kartą. Paskutinį - trečią kartą įsigijo 2014 m. gruodžio mėnesį. Visos šios medžiagos nepardavė, nes buvo sulaikytas, o medžiaga surasta. Po sulaikymo davė parodymus, o, paleidus iš suėmimo, sutiko atlikti NVIV.
    3. Apygardos teismas nurodė, kad M. J., nepaisant didelės jo parodymų apimties, viso proceso metu nuo 2015 m. kovo 6 d., davė visiškai nuoseklius, nekintančius ir tik atskiromis detalėmis pasipildančius ir patikslinančius parodymus. Jis ir iš karto po sulaikymo ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad asmuo, iš kurio jis įsigijo psichotropines medžiagas, yra V. V.. Jis davė parodymus ne tik apie tai, iš kur gavo narkotines medžiagas, bet ir apie asmenis, kuriems jas platino. Jo parodymai ne tik apie narkotinių medžiagų įgijimą, bet ir apie platinimą iš esmės nekito viso proceso metu.
    4. Taigi, baudžiamojoje byloje yra dviejų nuteistųjų parodymai: V. V. neigia abiems atvejais pardavęs M. J. psichotropines medžiagas, o pastarasis teigia įgijęs jas būtent iš V. V.. Nors apygardos teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, šių asmenų parodymus vertina itin atidžiai ir remiasi tiktais parodymais, kurie yra patvirtinti kitais BPK nustatyta tvarka surinktais duomenimis, tačiau tokios išvados iš teismo atliktos įrodymų analizės negalima padaryti.
    5. Nors teismas ir nurodė, kad M. J. parodymai yra patikimi, tačiau iš tiesų apie M. J. parodymų patikimumą, atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms galima kalbėti tik dėl jo padarytų psichotropinių medžiagų platinimo. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad antrą kartą, t. y. teismo nustatytu laikotarpiu 2014 m. nuo nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., jis įsigijo iš V. V. psichotropinę medžiagą 2014 m. rudenį (t. 9, b. l. 100-101), o pirmosios instancijos teisme aiškino, jog tai buvo vasaros viduryje, kažkur 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesį (t. 15, b. l. 67). Teismas aiškinosi, kada tai galėjo vykti ir įvertinęs, jog M. J. nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. atlikinėjo arešto bausmę, nustatė, kad tai negalėjo būti vėliau nė 2014 m. spalio 17 d. (kaltinamajame akte data buvo nurodyta 2014 m. lapkričio 13 d.). Tačiau ir ši data kelia abejones. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto dokumento matyti, jog V. V. 2014 m. rugsėjo 24 d. 15.34 val. buvo sulaikytas ( - ) sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir 2014 m. rugsėjo 25 d. 11.05 val., vykdant Augustavo apylinkės teismo II baudžiamųjų bylų skyriaus išduotą arešto orderį, buvo nuvesdintas ir perduotas Suvalkų kardomojo kalinimo įstaigos pareigūnams atlikti 54 dienų laisvės atėmimo bausmę (t. 17, b. l. 156-157). Duomenys apie V. V. sulaikymą L. buvo žinomi ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 81-82), tačiau išsamiau dėl to nebuvo aiškintasi. Ši aplinkybė verčia abejoti M. J. parodymų patikimumu dėl galimo psichotropinės medžiagos įsigijimo laiko.
    6. Apygardos teismas, grįsdamas V. V. kaltę dėl pardavimo M. J. psichotropinių medžiagų 2014 m. nuo nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., o taip pat laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., nurodė, jog V. V. parodymai šioje byloje buvo nenuoseklūs, prieštaringi, neįtikinami ir aiškiai paneigti bylos medžiaga bei joje surinktais objektyviais duomenimis. Tačiau šį jo parodymų prieštaringumą sieja ne minėtais kaltinimais, o su parodymais dėl vėliau padarytų nusikalstamų veikų. Teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl kaltinimų V. V. ir M. J. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., nurodė, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. atlikus kratą kaltinamojo V. V. name, be kitų daiktų buvo rasti 1100 eurų banknotais, kurių numeriai atitiko teisėsaugos pareigūnų kaltinamajam M. J. perduotus pinigus, skirtus psichotropinės medžiagos įgijimui (t. 6, b. l. 4-89)“, <...> „teismas vertina V. V. parodymus apie kaltinamojo M. J. grasinimus, apie siekį susigrąžinti iš M. J. pasiskolintą liemenę ir kt.“. Nurodomi ir liudytojo M. M. parodymai apie tai, kad jis atlikdamas kratą asmeniškai paklausė V. V., kieno tai pinigai, o šis nurodė, kad tai žmonos pinigai, kuriuos ji gavo iš darbo. Tačiau šie V. V. bei liudytojo M. M. parodymai duoti dėl vėlesnių nusikalstamų veikų, o kratos metu rasti pinigai buvo perduoti M. J. jam jau atliekant NVIV. Tai negali būti pripažįstama su įrodymais dėl kaltinimų V. V. disponavus psichotropinėmis medžiagomis iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.
    7. Kaip įrodymą, jog V. V. padarė šias nusikalstamas veikas teismas nurodė, kad pirminius M. J. parodymus ir nurodytas aplinkybes, patvirtino ir objektyvūs duomenys. Iš 2016 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuota M. J. naudojamo telefono numerio telekomunikacinių įvykių išklotinių analizė, buvo nustatyta, kad pastarasis nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 13 d., o vėliau ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. (iškart po jo paleidimo, atlikus arešto bausmę (t. 10, b. l. 43) iki 2015 m. sausio 17 d., t. y. inkriminuojamų veikų galimo padarymo metu, telefonu daug kartų kontaktavo su V. V., o kontaktų laikas iš esmės sutapo su jo nurodytų psichotropinių medžiagų įsigijimo laiku. Iš tiesų byloje yra vyriausiojo tyrėjo J. B. 2016 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas „Dėl atliktos analizės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-01639-14“, iš kurio sektų, jog M. J. ir V. V. 2014 m. spalio 6 d. – spalio 13 d. laikotarpiu telefonu bendravo 5 kartus, o laikotarpiu 2014 m. gruodžio 1 d. – gruodžio 23 d. laikotarpiu – 17 kartų (t. 5, b. l. 61-62). M. J. ir V. V. bendravimas telefonu 2014 m. spalio 6 d. – spalio 13 d. laikotarpiu sutampa su V. V. bausmės atlikimo L. laikotarpiu, nors pastarojo telefono Nr. ( - ) buvimo vieta nurodoma K. mieste. Tačiau nepriklausomai nuo to byloje nėra šių pokalbių turinio, todėl negalima padaryti išvados, jog buvo kalbama apie psichotropinių medžiagų įsigijimą, pardavimą. Tokiu būdu, lieka nepaneigti V. V. parodymai, kad jis su M. J. galėjo bendrauti ir dėl parduodamų automobilių. Tuo labiau, jog ir pats M. J. pripažino, kad užsiėmė automobilių prekyba ir dėl to pažįsta V. V..
    8. Apygardos teismo nuosprendyje analizuojamas ir 2015 m. kovo 19 d. telefoninis pokalbis tarp M. J. ir V. V.. Teismas nurodė, jog iš šio telefoninio pokalbio turinio matyti, kad jie pasisveikina kaip draugai, o V. V. jau pradėdamas pokalbį klausia, kur M. J. buvo tiek laiko prapuolęs, tariasi dėl susitikimo, taip pat klausia M. J., ar šis nepažįsta Vilniuje „barygų“ (2015 m. lapkričio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 4, b. l. 22); V. V. elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas sankcionuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi Nr. PP-2690-203/2015) (t. 3, b. l. 66). Teisiamajame posėdyje V. V. paaiškino, kad sakydamas žodį „barygos“, turėjo omenyje mašinų detalių prekeivius (t. 16, b. l. 64), taigi neneigė, kad posėdyje perklausytame pokalbyje kalba jis ir M. J.. Tačiau šio pokalbio turinys tik patvirtina faktą, jog abu nuteistieji pažįstami nuo seniau, bet ne tai, kad kažkada anksčiau vienas pardavė, o kitas nusipirko psichotropines medžiagas.
    9. Analogiškai pasakytina ir dėl psichotropinių medžiagų perdavimo vietos. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad iš jau minėto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad M. J. ir V. V. iš tiesų nesitarė dėl konkrečios susitikimo vietos. Telefonu jie kalbėjo apie susitikimą „pusiaukelėje“ tarp ( - ) bei derino susitikimo laiką. Iš to teismas daro išvadą, kad pokalbio dalyviai suprato vienas kitą dėl susitikimo tik jiems suprantamoje ir žinomoje vietoje – ( - ), aikštelėje prie ežero. Tokie M. J. parodymai, teismo manymu, duoti iki šio pokalbio pasitvirtino, nes dar pirmą kartą duodamas parodymus, jis nurodė, kad po to, kai laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 15 d. įsigijo iš V. V. 2,2 kg psichotropinės medžiagos, iš karto sumokėjo V. V. tik dalį sumos, t. y. 10 000 litų, o likusius 12 000 litų po Kalėdų perdavė ( - ) (t. 9, b. l. 100). Taip pat pasitvirtino ir M. J. parodymai dėl kitų jo susitikimo su V. V. vietų, įsigyjant iš jo psichotropines medžiagas: duodamas pirminius parodymus, jis pasakojo, kad trečiąjį kartą, t. y. 2014 m. gruodžio mėnesį, prieš perduodant jam psichotropinę medžiagą jie su V. V. susitiko autostradoje ties ženklu „( - )“ (t. 9, b. l. 160-161). Apie šią vietą M. J. nuosekliai papasakojo ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 10, b. l. 3-5). Apygardos teismo manymu, tai, kad toje vietoje netoli minėtų ( - ), M. J. buvo ir vėliau, t. y. 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. patvirtina V. V. kaltę ir dėl psichotropinės medžiagos pardavimo M. J. 2014 m. gruodžio 10-15 dienų laikotarpiu. Tačiau tokia teismo išvada yra tik prielaida, o ne tiesioginis ar netiesioginis V. V. kaltės įrodymas, nes, kaip jau ir buvo minėta, byloje nėra telefoninių pokalbių turinio. V. V. kaltė dėl aptariamų nusikaltimų padarymo siejama tik su vėliau jo padarytomis nusikalstamomis veikomis.
    10. Liudytojo M. M. parodymai taip pat nepatvirtina V. V. kaltės. Iš jo parodymų seka, jog po M. J. sulaikymo iš pirmo pastarojo pokalbio telefonu su V. V. suprato, kad jie buvo susitikę anksčiau, nes susitardami susitikti ( - ), jie atskirai neaptarė vietos, kur konkrečiai bus susitikimas. Šis liudytojas teigė, kad M. J., jį sulaikius ir kratos metu radus narkotines medžiagas, paaiškino, kad jas įsigijo iš V. V.. Jau tada M. J. nurodė, kad pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis prieš metus ar pusmetį iki sulaikymo, kad įgijo iš V. V. 2 kilogramus narkotinės medžiagos. Tačiau, kaip ir nurodė apygardos teismas, šių aplinkybių pagrindu buvo gautas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 15, b. l. 187), t. y. rinkti duomenis apie galimai V. V. daromas nusikalstamas veikas, bet nepatvirtina jo kaltės dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.
    11. Tuo labiau, kad ir tariamai V. V. parduotų M. J. psichotropinių medžiagų rūšis – metamfetaminas ar amfetaminas ir kiekiai abiems atvejais buvo nustatomi tik pagal tai, kiek jų ir kokių M. J. pardavė kitam nuteistajam R. Ž. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o R. Ž. pardavė nuteistajai J. S. pagal apygardos teismo nurodomą loginę grandinę: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteista O. J. savo reikmėms, t. y. ne tolimesniam platinimui, o vartojimui, įsigijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą iš J. S.. Pastaroji platino šią medžiagą ją vartojantiems asmenims, o ją įgijo iš R. Ž.. R. Ž. šią medžiagą įsigijo iš M. J., o šis iš – V. V.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis pas J. S. surastos psichotropinės medžiagos nebuvo įgyta iš R. Ž., nes 0,289 g pas ją surastos psichotropinės medžiagos – amfetamino dalis buvo ant skirtingų paviršių buvusių miltelių likučiai. Jie galėjo būti įgyti bet kada anksčiau, o ne susitikimo su R. Ž. metu, kuris įvyko vos prieš kelias valandas iki kratos. Teismas pripažino, jog J. S. iš R. Ž. įgijo ne 1,2 g, o 0,911 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Vadovaujantis ta pačia psichotropinės medžiagos platinimo seka, teismas nurodė, kad M. J. bei V. V., inkriminuotas „ne mažiau kaip 1,2 g psichotropinės medžiagos – amfetamino“ įgijimas (M. J.) ir platinimas (V. V.), keistinas 0,911 g psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiu. Tuo pačiu pripažino, kad kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad M. J. iki 2014 m. gruodžio vidurio pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, o ne amfetaminą, nepagrįsta jokiais tyrimo duomenimis. Taigi, ir V. V. galimai platinami psichotropinių medžiagų kiekiai ir jų rūšis yra išvestiniai iš kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje pagrįstumą bei teisėtumą, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog V. V. kaltė dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. yra grindžiama tik prielaidomis. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tiek LAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavę, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).
  5. Tokiu būdu V. V. išteisintinas tiek dėl disponavimu psichotropinėmis laikotarpiu iki 2014 m. spalio 17 d. – BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek ir laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. – BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

14Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – ir NVIV) ir slapto sekimo atlikimo teisėtumo bei galimo nusikalstamų veikų provokavimo

  1. Apeliaciniuose skunduose iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę atliktų NVIV metu gautais duomenimis, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nevertino šių duomenų provokavimo daryti nusikalstamą veiką aspektu. Be to, šie veiksmai apeliantų manymu nepagrįstai truko ilgai laiką ir todėl nusikalstamos veikos buvo iš esmės tiražuojamos. Tuo pačiu šių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis nepagrįstai ir neteisėtai pripažino tinkamais ir leistinais įrodymais.
    1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). LAT savo nutartyse (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015) yra pažymėjęs kad slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų.
    2. Leidimo atlikti NVIV tvarką ir slapto sekimo paskyrimą nustato BPK 159 ir 160 straipsnių nuostatos. Leidimas atlikti NVIV – procesinė prievartos priemonė, kurią taikant ikiteisminio tyrimo metu gaunami reikšmingi duomenys, padedantys išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis, o slaptas sekimas – procesinė prievartos priemonė, kurią taikant gaunami duomenys apie asmenį, transporto priemonę arba kitą sekimo objektą. Šios priemonės gali būti taikomos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
    3. Nagrinėjamoje byloje jau pradėtame ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė 2015 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo V. V. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir slaptą jo sekimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi leido M. J. nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. birželio 16 d. atlikti V. V. atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus, taip pat įgyti iš V. V. tiesiogiai ar per jo bendrininkus, veikiančius V. V. nurodymu, narkotines ar psichotropines medžiagas ir kt., bei paskyrė V. V. gyvenamosios vietos slaptą sekimą (t. 3, b. l. 100-103). 2015 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi leistas tolimesnis šių procesinių priemonių taikymas V. V. atžvilgiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. (t. 4, b. l. 64).
    4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2016 m. birželio 16 d. prašymą, leido tris mėnesius klausytis A. V. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, taip pat atlikti jo slaptą sekimą bei leido M. J. nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. atlikti A. V. atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus, taip pat įgyti iš A. V. tiesiogiai ar per jo bendrininkus, veikiančius A. V. nurodymu, narkotines ar psichotropines medžiagas ir kt. (t. 4, b. l. 129-130).
    5. Taigi, tiek NVIV atlikimas, tiek slaptas sekimas V. V. ir A. V. atžvilgiu buvo atlikti esant teisiniam pagrindui.
    6. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog šios procesinės prievartos priemonės buvo taikytos remiantis nepatikrinta informacija.
      1. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2015 m. kovo 16 d. prašyme „Dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir sekimą“ nurodyta, kad 2015 m. vasario 6 d. įtarus psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, buvo sulaikytas M. J., kuris nurodė, kad narkotikus įsigijo iš pažįstamo vardu V. Atpažinimo iš nuotraukų metu jis atpažino V. V. kaip asmenį, iš kurio įsigydavo narkotikus. Minėtoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pažymėta, jog M. J. apklausos metu nurodė, kad narkotines medžiagas įsigydavo iš V. V.. Tai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu iki 2015 m. kovo 16 d. surinktą medžiagą: M. J. 2015 m. vasario 6 d. laikino sulaikymo (t. 9, b. l. 148-149), jo 2015 m kovo 6 d. įtariamojo papildomos apklausos (t. 9, b. l. 160-161), 2015 m. kovo 6 d. asmens parodymo pagal nuotrauką (t. 9, b. l. 162-163) protokoluose užfiksuotus duomenis. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju vienintelis asmuo, kuris tiesiogiai galėjo suteikti duomenų apie V. V. galimai daromas nusikalstamas veikas, buvo būtent M. J.. Būtent jis buvo tiesioginiu psichotropinių medžiagų iš V. V. įgijėju. Be to, M. J. nurodė, jog V. V. dažnai keičia telefono numerius, laikosi konspiracijos, kas bylojo apie tai, kad surinkti duomenis apie daromas nusikalstamas veikas netaikant slapto pobūdžio procesinių prievartos priemonių gali būti apskritai neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo teisėjas vertino prašymo sankcionuoti NVIV ir slapto sekimo V. V. atžvilgiu pagrįstumą, turimų duomenų pakankamumą. Minėtos slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės V. V. atžvilgiu, įvertinus galimą konspiracijos laikymąsi ir ypatingą pastarojo atsargumą, iš esmės buvo racionalios ir tokio pobūdžio bylose pagrįstai taikomos priemonės, siekiant BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, šių priemonių sankcionavimo proporcingumą sąlygojo ypatingai didelis surastos psichotropinės medžiagos kiekis ir tirta versija ne tik apie galimą psichotropinių medžiagų platinimą, bet ir jų gaminimą.
      2. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2015 m. birželio 16 d. prašyme „Dėl leidimo atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir sekimą“ nurodyta, jog 2015 m. birželio 15 d. M. J. atvykęs pas V. V. į namus, sužinojo, kad pastarasis įtaria sekamas policijos, todėl psichotropines medžiagas perduos jo draugas, kaip nustatyta A. V.. V. V. liepė važiuoti prie kavinės „( - )“, kur jo lauks A. V. ir parodys vietą, kur paslėptos psichotropinės medžiagos. M. J. susitikus su A. V., šis liepė važiuoti paskui, o po to įtaręs, kad gali būti sekamas, liepė atvažiuoti kitą dieną – 2015 m. birželio 16 d. 17 val. (t. 4, b. l. 127-128). Šie duomenys užfiksuoti ir įtariamojo M. J. 2015 m. birželio 15 d. papildomos apklausos protokole (t. 10, b. l. 9). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, įvertinęs šiuos duomenis, patenkino prokurorės prašymą ir pagrįstai leido A. V. atžvilgiu taikyti prašomas procesines prievartos priemones. Tuo pačiu nepagrįsti A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog leidžiant atlikti NVIV jo ginamojo atžvilgiu, nebuvo duomenų apie kokius nors bandymus daryti nusikaltimus. Neturi reikšmės, kad protokolas apie 2015 m. gegužės 28 d. pas V. V. namuose vykusį pokalbį buvo surašytas tik 2015 m. birželio 30 d. Šis pokalbis buvo įvykęs iki teisėjo priimto sprendimo leisti atlikti NVIV ir apie tai M. J. jau buvo davęs parodymus.
    7. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog NVIV buvo taikomi per ilgai. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius M. J. kaip vieną iš psichotropinės medžiagos platintojų, taikant NVIV, buvo siekiama išaiškinti ne tik galimus šių psichotropinių medžiagų platintojus, tačiau ir galimą pirminį psichotropinių medžiagų šaltinį – jų gamintoją, nes M. J. įgyti psichotropinės medžiagos kiekiai buvo itin dideli, o taip pat ir galimus V. V. bendrininkus. Tokia NVIV taikymo V. V. atžvilgiu trukmė šiuo atveju buvo proporcinga ir būtina. Tuo labiau, jog NVIV taikymo V. V. atžvilgiu metu buvo nustatyta, jog platinant psichotropines medžiagas dalyvauja ir A. V.. Šių veiksmų taikymas buvo nutrauktas išnykus jo taikymo tikslingumui.
    8. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrino šių procesinių prievartos taikymo teisėtumą, tinkamai įvertino jų metu surinktus duomenis kitų byloje esančių įrodymų, išsamiai aptartų nuosprendyje, kontekste ir pagrįstai pripažino juos tinkamais įrodymais.
  2. Taip pat nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad veikos dėl neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo buvo provokuojamos privataus asmens M. J., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva vykdė NVIV.
    1. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad tiek pagal EŽTT, tiek pagal LAT suformuotą teismų praktiką, privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima; išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus; nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta (t. y. jos turi pareigą) paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), ir tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu, ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį; nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, provokavimo nebuvimas neviešo tyrimo veiksmų atlikimo metu yra viena iš įrodinėtinų bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-647/2012, Nr. 2K-435/2014, Nr. 2K-209-489/2015, Nr. 2K-373-303/2015, Nr. 2K-7-22-699/2017 ir kt.).
    2. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog V. V. ir A. V. buvo išprovokuoti padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Visų pirma, provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijoms patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2001, Nr. 2K-7-86/2011). Antra, provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM (šiuo metu – NVIV) dalyvių įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009). Šioje konkrečioje byloje apygardos teismas nenustatė tokių provokavimo veiksmų. Teisėjų kolegija su šia apygardos teismo išvada sutinka.
      1. Nuteistojo V. V. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog abejones dėl NVIV atlikimo teisėtumo kelia jau pirminė įgyvendinimo stadija, nes M. J. galimybė atlikti NVIV buvo išaiškinta netinkamai, numatyta tvarka to neįtvirtinus. Iš tiesų M. J. su ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi leisti atlikti NVIV buvo supažindintas tik 2015 m. kovo 27 d. (t. 3, b. l. 104) prieš pat M. J. ir V. V. susitikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmas M. J. kontaktas – pokalbis telefonu su V. V. įvyko praėjus trims dienoms po teismo leidimo atlikti NVIV, t. y. 2015 m. kovo 19 d. Šį telefoninį pokalbį inicijavo ne V. V., o M. J. kartu su teisėsaugos pareigūnais (t. 4, b. l. 22). Tačiau, tokia pirmoji iniciatyva, neanalizuojant jos turinio ir ankstesnių V. V. ir M. J. santykių konteksto, jokiu būdu nerodo, kad būtent M. J. inicijavo, reikalavo, prašė ir provokavo V. V. parduoti psichotropines medžiagas. M. J. pirmąkart po NVIM sankcionavimo, kalbėdamas telefonu su V. V. nieko neužsiminė ir nekalbėjo apie ketinimus kažką įsigyti. Tai buvo pirmas dviejų, kurį laiką nebendravusių asmenų pokalbis, kurio metu buvo neapibrėžtai sutarta susitikti. Iš pokalbio turinio seka, kad interesą susitikti turėjo ir V. V., jo nereikėjo įkalbinėti ir pan., jis turėjo aktualių klausimų M. J., todėl pasakė, jog kitą savaitę pats paskambins pastarajam. Tuo labiau, jog esminę reikšmę turi ne supažindinimo turinys, o faktiniai M. J. veiksmai ir ar pagal juos galima spręsti apie tai, jog V. V. buvo provokuojamas. 2015 m. kovo 19 d. pokalbio metu nebuvo aptariamos jokios konkrečios būsimo susitikimo detalės, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog laikotarpiu nuo leidimo atlikti NVIV iki M. J. supažindinimo su teisėjo nutartimi, M. J. kaip nors provokavo V. V.. Iš nuteistojo M. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme seka, jog jį apie draudžiamus veiksmus informavo ne vienas pareigūnas, kad jis suprato apie negalimą provokavimą parduoti narkotinių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai J. B. (B.) bei M. M.. Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad M. J. apie tai buvo instruktuotas dar prieš M. J. susitikimą su V. V. (t. 15, b. l. 187). Liudytojai M. M. ir J. B. kategoriškai ir ne kartą teisme tvirtino, jog įspėjo M. J. neprašyti narkotinių medžiagų, kad negalima provokuoti asmens daryti nusikalstamą veiką, todėl būtina elgtis natūraliai, bet negalima prašyti parduoti narkotines medžiagas. Iš paties M. J. bei procesinius veiksmus atlikusio M. M. parodymų, matyti, jog M. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausus ir pastarajam nurodžius asmenį, iš kurio jis galimai įgyja psichotropines medžiagas, M. J. buvo užduotas klausimas, ar jis sutiktų dalyvauti NVIV atlikime, bei nurodyta, jog tokia pagalba baudžiamojo persekiojimo institucijoms gali būti reikšminga aplinkybe, galimai lemsiančia švelnesnę M. J. teisinę padėtį. M. J. taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo atžvilgiu netaikė spaudimo, o išaiškino minėto instituto esmę. Jis suvokė, jog atlikdamas tokius slapto pobūdžio veiksmus, vėliau procese gali tikėtis ne tokios griežtos atsakomybės už nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis tuo metu buvo įtariamas, padarymą. Taigi, M. J. savo noru sutiko dalyvauti NVIV atlikime.
      2. Apygardos teismas teisingai pabrėžė, kad M. J. parodymai buvo nuolat tikrinami. Jis po kiekvieno susitikimo su V. V. ir A. V., po kiekvieno užfiksuoto pokalbio buvo apklausiamas ir tuo pačiu buvo aiškinamasi visos aplinkybės. Po teismo sprendimo leisti atlikti NVIV BPK 155 straipsnio tvarka buvo gauta M. J. naudojamų abonentinių telefono numerių buvusių telekomunikacinių įvykių išklotinė, iš kurios nustatyta, kad pastarasis kontaktavo su V. V. telefonu net 28 kartus dar iki M. J. sulaikymo (t. 5, b. l. 61-62), kas patvirtino M. J. parodymus, kad su V. V. jis buvo pažįstamas iš anksčiau.
      3. Teisėjų kolegija, sutinka su apygardos teismo išvada, kad vien tik vėlesnė supažindinimo su teismo nutartimi leisti atlikti NVIV data ir aptarta teisėsaugos pareigūnų ir M. J. bendravimo forma, neduota pagrindo pripažinti, jog NVIV atlikimas būtų neteisėtas, o jų metu surinkti duomenys būtų nepatikimi, o taip pat, kad minėto 2015 m. kovo 19 d. telefoninio pokalbio metu V. V. būtų provokuojamas daryti nusikaltimus.
      4. Negalima teigti, jog nusikalstamos veikos buvo išprovokuotos, dėl to, kad pirmojo susitikimo tarp V. V. ir M. J. metu, t. y. 2015 m. kovo 27 d. ( - ), jau atliekant NVIV, nebuvo padarytas šio susitikimo garso įrašas. M. J. parodė, jog jis bijojo naudoti garso įrašymo techniką pirmojo susitikimo su V. V. metu. Iš liudytojo J. B. parodymų matyti, jog grįžęs po susitikimo su V. V., M. J. tvirtai teigė, jog neskatino V. V. jam parduoti narkotinių medžiagų ir jų nereikalavo (t. 16, b. l. 14). Šis liudytojas taip pat nurodė, kad susitikimas nebuvo sklandus, nes M. J. neįrašė pokalbio su V. V.. Būtent dėl šios priežasties teisėsaugos pareigūnai jau iškart po susitikimo įvertino galimą savo ir M. J. veiksmų, kaip provokacijos, vertinimą, todėl ėmėsi papildomų veiksmų siekiant užtikrinti savo veiksmų teisėtumą. Liudytojai J. B. ir M. M. parodė, jog paaiškėjus, kad M. J. nepadarė susitikimo garso įrašo, buvo nutarta padaryti tam tikrą laiko pertrauką ir nevažiuoti į K. dėl sutartos narkotinės medžiagos perdavimo kitą dieną. M. J. buvo liepta susiskambinti su V. V. ir pasakyti, kad dėl ligos jis negali atvykti. Tokiu būdu buvo siekta suteikti laiko V. V. atsisakyti savo nusikalstamų veiksmų, jei būtų manoma, jog M. J. provokavo V. V. (t. 15, b. l. 187). Tai patvirtina ir vėliau užfiksuoti M. J. bei V. V. telefoniniai pokalbiai.
    3. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog M. J. veiksmai V. V. atžvilgiu, įsigyjant iš jo psichotropines medžiagas, provokacijos prasme nebuvo reikšmingai aktyvūs ar net grasinančio pobūdžio. Sutiktina su teismo išvada, jog nėra duomenų, kad M. J. V. V. atžvilgiu būtų naudojęs psichologinį smurtą siekdamas, jog V. V. parduotų psichotropinių medžiagų. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų veikę savo iniciatyva. Tokie apeliacinių skundų teiginiai yra deklaratyvūs, paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nustatyta, jog būtent V. V. kontroliavo, kokiais kiekiais NVIV atliekantis M. J. gali įgyti psichotropines medžiagas, kokiu metu ir kur jie gali susitikti. Iš tiesų, jei sąlygas būtų nustatęs M. J., ar juo labiau jis būtų grasinęs V. V., pastarasis nebūtų siūlęs įsigyti didesnio psichotropinių medžiagų kiekio nei to, kurio prašo M. J.. Jokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar M. J. aktyvūs, pertekliniai, o tuo labiau grasinantys veiksmai, siekiant, kad V. V. parduotų M. J. psichotropines medžiagas, nebuvo atlikti. Be to, pats V. V. nurodydavo M. J., jog jis yra galimai sekamas, todėl medžiagas perduos vėliau (numatytus susitikimus vis atidėliodavo), o M. J. jo neskubino, neskatindavo dažnesnių susitikimų, netaikė V. V. jokio spaudimo, atvirkščiai, pasiūlė neskubėti (t. 3, b. l. 169). Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad M. J. buvo liepta įgyti 200 g psichotropinės medžiagos, tačiau V. V. M. J. nurodė, jog parduos tik 700 g, nes būtent toks kiekis buvo supakuotas (t. 15, b. l. 188-189). Tai rodo, jog V. V. nesiderėjo su M. J. ir nesutiko su jo, pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų instruktavimą, prašymu parduoti mažesnį psichotropinių medžiagų kiekį ir nurodė pirkti net 3,5 karto didesnį kiekį. Faktą, jog M. J. buvo siūlomi įsigyti didesni kiekiai nei jis galėjo įsigyti pagal pareigūnų duotas pinigų sumas (540 eurų) patvirtina ir tai, jog po 2015 m. birželio 16 d. M. J. perduotos psichotropinės medžiagos jis V. V. liko skolingas net 1 600 eurų. Būtent dėl šios skolos vėliau A. V. ėmė aktyviai skambinti M. J., prašyti atvažiuoti (t. 4, b. l. 121).
    4. Taigi, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, atsižvelgiant į siekį nustatyti itin didelių psichotropinės medžiagos kiekių platinimo grandinę, buvo neabejotinai svarbūs ir pateisino neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymą. Pareigūnų dalyvavimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo nei tiesioginis, nei pernelyg aktyvus, todėl negali būti vertinamas kaip kurstymas padaryti nusikalstamą veiką. V. V. ir A. V. nepatyrė nei apeliaciniuose skunduose minimų grasinimų, nei tokios M. J. įtakos ar spaudimo, dėl kurios V. V. ir A. V. veiksmai galėtų būti laikomi pareigūnų sukurstytomis nusikalstamomis veikomis.

15Dėl V. V. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. balandžio 7 d.

16

  1. V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagą: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. balandžio 7 d., apie 15.45 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, name, esančiame ( - ) laikė 182,53 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - 3-fluorometamfetaminas, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, po ko šią medžiagą tame pačiame name, 2015 m. balandžio 7 d., 15.45 val., už 540 eurus, kuriuos M. J. perdavė V. V. 2015 m. balandžio 8 d., apie 12.00 val., ( - ), esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, neteisėtai pardavė M. J., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
  2. V. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais.
    1. Nuteistasis V. V. pirmosios instancijos teisme pripažino bylos faktines aplinkybes šioje dalyje, neneigė paties psichotropinės medžiagos pardavimo fakto, šio fakto laiko ir vietos, inkriminuojamos psichotropinės medžiagos rūšies ir kiekio, tačiau nurodė, jog tai padarė dėl M. J. grasinimų ir provokuojančių veiksmų. Analogiškai nurodoma ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, papildomai teigiant, jog NVIV buvo atlikti be teisėto pagrindo.
    2. Pirmiau jau aptarta, jog NVIV buvo atlikti esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindams ir nenustatyta, kad M. J., kuriam buvo leista atlikti NVIV, butų grasinęs V. V. ir ar M. J., ar pareigūnai būtų provokavę V. V. daryti nusikaltimą. BPK normos, reglamentuojančios NVIV atlikimą, pažeistos nebuvo. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną aplinkybę, kurią pagrįstai konstatavo apygardos teismas. Teismas atmetė nepagrįstus argumentus dėl M. J. grasinimų V. V. jau tuomet, kai jie 2015 m. kovo 27 d. susitiko ( - ). Šis V. V. ir M. J. susitikimas buvo pirmasis įvykęs jų susitikimas po M. J. sulaikymo. Pastarasis jį inicijavo 2015 m. kovo 19 d. telefoninio pokalbio metu. Po šio telefoninio pokalbio M. J. ir V. V. telefonu kalbėjosi dar ne vieną kartą (2015 m. lapkričio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti penki jų tarpusavio pokalbiai), kurie puikiai atspindi jų tarpusavio santykius (t. 4, b. l. 22-23, pokalbiai Nr. 110, 700, 702, 704, 760, 774). Visi šie pokalbiai vyko 2015 m. kovo 19-27 dienomis iki M. J. ir V. V. susitikimo 2015 m. kovo 27 d., t. y. iki jau minėtame protokole užfiksuoto 2015 m. kovo 28 d., 13.13 val., vykusio ir paskesnių jų tarpusavio pokalbių (t. 4, b. l. 23-25). Teismas, įvertinęs visus užfiksuotus pokalbius, pagrįstai pripažino, kad V. V. ir M. J. santykiai išliko tokie pat geri ir po V. V. nurodyto susitikimo, kai jam neva buvo grasinta. Tą atspindi tiek pokalbių turinys, tiek atskiri išsireiškimai: kitą dieną po aptariamo susitikimo abu bendravo natūraliai, V. V. konsultavo M. J. kaip pastarajam gydytis, linki sveikatos, o vėlesniuose pokalbiuose vienas su kitu sveikinasi žodžiais „sveikutis“, „labukas“ (t. 4, b. l. 23-24). V. V. keliamą versiją dėl jam išreikšto grasinimo paneigia ir byloje esantys garso įrašai, iš kurių aiškiai girdėti ne tik bendravimo turinys, bet ir forma, juokavimai, puiki nuotaika. Tai atspindi ir susitikimų garso įrašai, pvz., protokolas dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, kuriame užfiksuotas V. V. ir M. J. pokalbis ( - ) 2015 m. balandžio 7 d. prieš psichotropinės medžiagos perdavimą (t. 3, b. l 119-120). V. V. pripažino, kad niekur nesikreipė dėl jam išreikštų grasinimų. To nepadarė netgi nepaisant to, jog jis pats po kurio laiko suprato, kad galimai yra stebimas policijos pareigūnų (t. 16, b. l. 62).
    3. Nuteistųjų V. V. ir M. J. parodymai, išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, dėl šios nusikalstamos veikos sutampa.
  3. Nuteistojo V. V. kaltė įrodyta ne tik jo bei M. J. sutampančiais parodymais, bet ir kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
    1. 2015 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis 2015 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 2015 m. balandžio 7 d. buvo inicijuotas NVIV atlikusio M. J. susitikimas su V. V., siekiant gauti duomenų apie galimai V. V. vykdomo psichotropinių medžiagų platinimo aplinkybes bei, esant galimybei, iš V. V. įgyti psichotropinių medžiagų. M. J. iš mobilaus ryšio telefono susiskambino su V. V. (telekomunikaciniai įvykiai Nr. 1481 ir 1483) ir susitarė, kad susitiks adresu ( - ), ( - ) pr. 54, degalinės „Lukoil“ teritorijoje. 2015 m. balandžio 7 d., apie 15 val., M. J., atliekantis NVIV, degalinės „Lukoil“, esančios ( - ), ( - ) pr. 54, teritorijoje susitiko su V. V.. Vėliau, apie 15.45 val., M. J. nuvyko pas V. V. į namus, adresu ( - ). Nurodytu adresu V. V. M. J. davė paketą, apvyniotą pilkos spalvos lipnia juosta ir nurodė, kad jame yra 200 gramų psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kaina po 2,7 euro už vieną gramą. Taip pat V. V. M. J. davė hašišo mėginuką ir nurodė, kad vieno kilogramo kaina yra 3,5 tūkstančio eurų, bet šiuo metu turi tik 300 gramų. Iš karto po susitikimo su V. V., M. J., atlikęs NVIV, atvyko adresu ( - ), ( - ) pr. 49, kur Vilniaus aps. VPK KP ONTV 2-ojo skyriaus pareigūnams pateikė paketą, apvyniotą pilkos spalvos lipnia juosta ir kamuoliuko formos tamsios spalvos medžiagą, įvyniotą į popierinę servetėlę, įgytus iš V. V. (t. 3, b. l. 111);
    2. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir: 1) V. V. slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis: 2015 m. balandžio 7 d., 15.01 val., V. V. ir M. J. susitinka degalinėje ( - ), esančioje ( - ), vėliau V. V. automobiliu išvažiuoja ir grįžta į degalinę, bei 15.45 val., abu atskirai atvyksta prie V. V. namų, užeina į namą, o M. J. iš jo išeina 15.55 val. (t. 3, b. l. 70); 2) protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, kuriame nurodytas V. V. ir M. J. pokalbis susitikimo ( - ) 2015 m. balandžio 7 d. metu. Pokalbio metu nuo 01:03:45 val. V. V. sako, kad padės, rodys du šimtus, į ką M. J. atsako, kad pinigų su savimi nepasiėmė. V. V. sako, kad blogai. M. J. teisinasi, kad negalvojo, jog vėl bus, galvojo, kad iš naujo. V. V. sako: „Imk, čia yra, žinai, kas nuo šuniuko padaryta“, sako: „atlupk, ne, atlupk“ (t. 3, b. l. 119-120); 3) 2015 m. balandžio 7 d. daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog M. J., 2015 m. balandžio 7 d. 16.15 val., pateikė vieną paketą apvyniotą plėvele, ir vieną gabalėlį kietos augalinės kilmės medžiagos, esančios servetėlėje, kuriuos įgijo 2015 m. balandžio 7 d., apie 15 val. adresu ( - ), iš V. V. (t. 3, b. l 114);
  4. 2015 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2343)-IS1-2590 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš pakuotės, kurią M. J. gavo 2015 m. balandžio 7 d. iš V. V., masė yra 182,53 g, o jos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-fluormetamfetaminas, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos (t. 3, b. l. 135-136).
  5. 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. J., atliekančiam NVIV, atsiskaityti už įgytas galimai psichotropines medžiagas 2015 m. balandžio 8 d., apie 11.40 val., dalyvaujant Vilniaus aps. VPK KP ONTV 2 sk. vyriausiajam tyrėjui J. B., buvo duota 540 eurų, kuriuos M. J. 2015 m. balandžio 8 d., apie 12 val., ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė V. V. už 2015 m. balandžio 7 d. įgytus 200 g galimai psichotropinės medžiagos – amfetamino (t. 3, b. l. 121). Iš 2015 m. balandžio 16 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 8 d., 11.50 val. V. V. susitiko su M. J. ( - ), (t. 3, b. l. 74).
  6. Galima iš dalies sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra tam tikra prasme prieštaringas. Jame nurodyta, kad „visi teismo aptarti duomenys patvirtina kaltinime V. V. inkriminuotas faktines aplinkybes, visgi, atsižvelgiant į kaltinamojo V. V. gynybos argumentus, taip pat į tai, kad M. J. veikė pagal leidimą atlikti NVIM, šie duomenys, neįvertinus minėtų gynybos argumentų, nėra pakankami išvadai, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką“. Tačiau teismas tai susiejo ne su įrodymų nepakankamumu, o su M. J., atlikusio NVIV, galimu provokavimu. Apygardos teismas po to nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, teismas šiame nuosprendyje, išanalizavęs ir kitų V. V. inkriminuotų veikų faktines aplinkybes, atskirai aptars, kiek pagrįsti gynybos argumentai dėl M. J. vykdytų provokuojančių veiksmų“. Pirmosios instancijos teismas atskirai išanalizavo visą NVIV atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą, eigą, M. J. bei pareigūnų veiksmus ir pagrįstai konstatavo, kaip jau ir minėta pirmiau, kad NVIV buvo atlikti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, V. V. nebuvo provokuojamas nusikalti, jam nebuvo grasinama.
  7. Tokiu būdu darytina išvada, jog V. V. kaltė 2015 m. balandžio 7 d. neteisėtai laikius ir pasikėsinus parduoti M. J., atlikusiam NVIV, 182,53 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - 3-fluorometamfetaminas, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, pilnai įrodyta, nuosprendyje aptartais įrodymais.

17Dėl V. V. ir A. V. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d.

  1. Apygardos teismas nustatė, kad V. V. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą pasikėsino išplatinti: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. birželio 16 d., apie 17 val., veikdami kartu bendrininkų grupėje, turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai ( - ) paslėptą laikė labai didelį kiekį, 245,539 g, psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos, o būtent: V. V. 2015 m. birželio 15 d. susitikimo su M. J. metu name, esančiame ( - ), nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V., po ko tą pačią dieną sulaukus A. V., V. V. nurodė M. J. važiuoti paskui A. V., kuris ir perduos minėtas psichotropines medžiagas. M. J. V. V. už psichotropinę medžiagą padavė 540 eurų, o likusius 1 600 eurų susitarė V. V. perduoti vėliau. M. J. automobiliu atvykus paskui A. V. į ( - ), kur A. V. jam turėjo perduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, A. V. psichotropinės medžiagos neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į minėtą vietą atvažiavo nepažįstami asmenys, ir A. V., išsigandęs, jog jis sekamas, nurodė M. J. atvykti į tą pačią vietą kitą dieną, t. y. 2015 m. birželio 16 d., apie 17 val. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. V. 2015 m. birželio 16 d., apie 17 val., atvyko į ( - ), kur susitiko su M. J. ir į jo automobilį, valst. Nr. ( - ) įmetė paketą su labai dideliu kiekiu - 245,539 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą. Tokiu būdu V. V. kartu su A. V. už 2 140 eurų neteisėtai pasikėsino išplatinti, t. y. pardavė M. J., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, labai didelį kiekį, 245,539 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos.
  2. Nuteistasis V. V. pirmosios instancijos teisme pripažino, pardavė M. J. nurodytą psichotropinę medžiagą kaip dalį dėl pastarojo grasinimų ir provokuojančių veiksmų reikalautos medžiagos. Taigi, V. V. iš esmės neneigė faktinių aplinkybių, t. y. paties psichotropinės medžiagos pardavimo fakto, tačiau tvirtino, kad tą darė dėl anksčiau išreikšto M. J. grasinimo. Taip pat jis nurodė, kad A. V. niekada nesidomėjo narkotinėmis medžiagomis, niekaip nėra susijęs su jų disponavimu, o tik buvo jo paprašytas perduoti M. J. liemenę ir pasakyti, kad M. J. atvyktų kitą dieną.
  3. Nuteistasis A. V. savo kaltę neigė, tvirtino, kad niekaip nėra susijęs su psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu. M. J. nieko nesiūlė, tik padarė tai, ko paprašė V. V., t. y. perdavė M. J. liemenę, ir pasakė, kad atvažiuotų kitą dieną.
  4. Apygardos teismas pagrįstai atmetė tokią V. V. ir A. V. keliamą versiją, nes ją paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti vieni kitus atitinkantys, papildantys ir inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
    1. Iš nuteistojo M. J. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad gegužės mėnesį jis buvo nuvykęs pas V. V., tačiau pastarajam įtariant, jog yra sekamas policijos pareigūnų, psichotropinių medžiagų jis nepardavė. Po to jie vėl susitiko birželio mėnesį, tuomet M. J. turėjo pinigų 200 gramų psichotropinės medžiagos įsigijimui, bet V. V. atsisakė tiek parduoti ir pasiūlė pirkti 700 gramų. Tiek pinigų M. J. neturėjo, todėl susitarė susitikti kitą kartą. Po kurio laiko vėl atvyko pas V. V. į namus, kuris pasakė, kad parduos tik 700 gramų. Pas V. V. atvykus A. V., sutarė su juo susitikti po valandos. Susitikę nuvažiavo į mišką, kur A. V. sukėlė įtarimą pravažiavęs automobilis, todėl sutarė susitikti kitą dieną. Tuo pat metu A. V. padavė maišą su liemene, kad įsitikintų, ar nėra sekamas. Manė, kad jei yra sekamas, pareigūnai pamatys, kad perdavė maišą, ir sustabdys. Tos liemenės anksčiau nėra matęs ir pokalbio apie ją nebuvo. Kitą dieną vėl susitiko toje pačioje vietoje su A. V., kuris perdavė paketą su 900 gramų psichotropinės medžiagos (t. 15, b. l. 65-66; t. 16, b. l. 66-67).
    2. Liudytojas M. M. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jis mokėsi, todėl tyrimo veiksmuose nedalyvavo. Iš kolegų sužinojo, kad M. J. buvo susitikęs su V. V., bet narkotinių medžiagų pardavimo nebuvo, nes V. V. bijojo, jog yra sekamas. Suprato, kad psichotropines medžiagas V. V. įgyja iš kito asmens, todėl norėjo nustatyti šį asmenį. Birželio pradžioje M. J. atvyko pas V. V.. Po susitikimo, M. J. informavo, kad narkotikų įsigyti nepavyko, nes V. V. skubėjo kažkur išvykti. Garso įrenginyje buvo užfiksuota, kad 200 g jam neparduos, nes yra pakuotės su 700 g ir daugiau, niekas nedalins pakuočių, todėl jei jis nori, gali atvykti kitą dieną ir įsigyti visą 700 g pakuotę. Pareigūnai leido M. J. įsigyti tą pakuotę, be to, nereikėjo mokėti pinigų į priekį, todėl po 5 - 6 dienų M. J. dar kartą nuvyko pas V. V. į namus. V. V. pasakė, kad narkotikus perduos A. V., M. J. susitarė su A. V. susitikti ( - ), ( - ) prie restorano „( - )“ ir ten už kažkurio laiko išvyko. Jis atvyko į sutartą vietą, pranešė apie sutartą susitikimą, M. J. buvo apžiūrėtas, ar nieko negavo, ar su savimi neturi draudžiamų daiktų ir prieš susitikimą su A. V. jis buvo dar kartą apžiūrėtas ir išleistas. Susitikę su A. V. jie nuvažiavo į šalia K. esantį mišką. Jie buvo stebimi sekimo padalinių. Po susitikimo su A. V. M. J. atvyko pas pareigūnus ir pasakė, kad A. V. pastebėjo įtartinas mašinas, įtarė, kad yra sekamas. Todėl A. V., norėdamas pasitikrinti, ar tai nėra policija, akivaizdžiai davė M. J. liemenę, kad jei sekantys asmenys pamatys daikto perdavimą ir įtars, kad tai narkotikai, važiuojant atgal jį patikrins, bet nieko neras. Taip būtų išaiškinta policijos veikla ir jie nebūtų išaiškinti. Taip pat pasakė, kad jei jo nepatikrins, susitarė susitikti sekančią dieną toje pačioje vietoje, kur jis gavo liemenę iš A. V.. Kitą dieną M. J. nuvyko į sutartą vietą, prieš tai jis su kolega J. B. apžiūrėjo automobilį ir M. J.. Po susitikimo, išsiskyrus A. V. ir M. J., sekė M. J. iki sutartos vietos, nes manė, kad A. V. dar gali papildomai sekti M. J.. Sutartoje vietoje M. J. pasakė, kad mašinoje yra paketas, kurį pats A. V. atnešė iš miško. Jie tą paketą išėmė, surašė apžiūros protokolus, daugiau nieko automobilyje ir pas M. J. rasta nebuvo. Už šį paketą buvo skolingi 1 500 eurų. Tada stebėjo A. V., atlikinėjo jo telekomunikacijų kontrolę, bandė nustatyti, iš kur šie narkotikai, bet nesėkmingai (t. 15, b. l. 187-192).
    3. Liudytojas A. M. parodė, kad, 2015 m. gegužės mėnesį asmeniškai važiavo su kolega J. B. į K.. Siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų M. J. nuvyko pas V. V. į namus, tačiau V. V. paaiškino, kad pastebėjo, jog jį seka policijos pareigūnai, todėl narkotinių medžiagų nepardavė. Šalia jo buvęs jo bendrininkas A. V. pasiūlė atvežti kilogramą narkotinių medžiagų į namus. Tiksliai nepamena, ar tuomet važiavo grąžinti pinigų už įsigytas narkotines medžiagas, ar įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau, V. V. buvo namuose ir pasakė, kad jis yra sekamas ir šiuo metu narkotinių medžiagų neparduos. Buvęs kartu su juo jo bendrininkas A. V. pasiūlė atvežti į Vilnių kilogramą narkotinių medžiagų (t. 15, b. l. 192-194).
    4. Liudytojas J. B. parodė, M. J. važiavo pas V. V. į namus, bet grįžęs pasakė, kad narkotikų neįsigijo, nes V. V. įtarė esąs sekamas. Po kurio laiko M. J. vėl vyko pas V. V., jie ketino įsigyti 200 gramų, bet M. J. buvo pasakyta, kad yra tik 700 gramų ir niekas nedalins. Po kiek laiko vėl nuvažiavo siekiant įsigyti 700 gramų, tuomet pareigūnų akiratyje atsirado A. V.. Grįžęs M. J. informavo, kad sutarė dėl narkotikų, kad jam parduos kitas asmuo – A. V.. Visgi tą dieną narkotikai nebuvo perduoti, nes A. V. įtarė, jog yra sekamas. Jis nepadavė narkotikų, o įmetė M. J. į mašiną liemenę. Kitą dieną jie susitiko toje pačioje vietoje ir buvo paduoti narkotikai. Jie liko skolingi 1 100 eurų, atlikinėjo veiksmus siekdami nustatyti, iš kur gaunami narkotikai. Po kiek laiko buvo nutarta grąžinti pinigus ir vykdyti sulaikymo operaciją (t. 16, b. l. 22-25);
  1. V. V. ir A. V. kaltė įrodyta ne tik nuteistojo M. J., atlikusio NVIV, minėtų liudytojų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje bei vieni kitus papildo, bet ir kitais byloje esančiais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.
    1. 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 28 d. buvo inicijuotas M. J., atlikusio NVIV, susitikimas su V. V., siekiant gauti duomenų apie psichotropinių medžiagų disponavimo aplinkybes bei įvykdyti psichotropinių medžiagų pirkimą. 2015 m. gegužės 28 d., apie 11.10 val., ( - ), ( - ), dalyvaujant Vilniaus aps. VPK KPONTV 2 sk. vyriausiajam tyrėjui A. M., M. J. NVIV atlikimui buvo duota 540 eurų. Pastarasis apie 11.12 val. automobiliu „C. P.“, valst. Nr. ( - ) išvažiavo adresu ( - ), pas V. V. siekiant gauti duomenų apie psichotropinių medžiagų disponavimo aplinkybes bei įvykdyti psichotropinių medžiagų pirkimą. 14.43 val. M. J. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą gražino 540 eurų. Jis pranešė, kad V. V. susitikimo metu pasakojo, esą jis yra sekamas policijos pareigūnų apie 3 savaites. Dėl to jis niekam neatsiliepia telefonu ir neatskambina, šiuo metu nieko neteisėto nedaro, dirba namų ūkio darbus, daro remontą. Bet užsiminė, kad jei labai skubiai reikia psichotropinių medžiagų, gali organizuoti, kad jo pažįstami galės atvežti į sutartą vietą, o pats V. V. kelias savaites nieko nedarys. Jie sutarė palaukti porą savaičių, kol viskas nurims, ir po to susitikimo metu aptarti reikalus. Tai pat jis užsiminė, kad greitu laiku gaus geros kokybės padirbtų eurų, kurių vertė bus 30 % nominalios vertės (t. 3, b. l 152).
    2. 2015 m. birželio 4 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 28 d., 11.35 val., M. J. atvyko pas V. V. į namus ir iš čia išvažiavo 12.34 val. (t. 3, b. l. 94); 2015 m. birželio 30 d. protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, atsispindi užfiksuotas 2015 m. gegužės 28 d. V. V. namuose vykusio pokalbio turinys (t. 3 b. l. 166-169) ir M. J., A. V. bei V. V. paaiškinimai teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, kad visi trys sutinka, jog šio susitikimo metu jie kalbėjo apie galimą policijos pareigūnų vykdomą V. V. ir (ar) jo namo sekimą (t. 16, b. l. 61-62).
    3. Nepagrįsti nuteistojo A. V. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinio skundo argumentai, jog 2015 m. gegužės 28 d. pas V. V. namuose vykusio pokalbio garso įrašas tik patvirtina jo ginamojo nekaltumą, nes buvo kalbama ne apie psichotropines medžiagas, o apie spiritą. Be to, šiame pokalbyje dalyvauja ir kiti asmenys, kurie nebuvo nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo paskirta šio garso įrašo fonoskopinė ekspertizė, tam kad jį išvalyti nuo pašalinių triukšmų, pagerinti kalbos suprantamumą. Teismo ekspertizės centro ekspertė J. D. atliko paskirtą ekspertizę, pateikė teismui 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2333(17) (t. 17, b. l. 189-198). Ekspertė šioje išvadoje nurodė, jog tiriamajame garso įrašo fragmente, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „extreme“ (Nr. 6.1) užfiksuoto pokalbio turinys iš esmės atitinka jo suvestinę, pateiktą 2015 m. birželio 30 d. protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo. Taip pat buvo patikslinta garso įrašo fragmento stenograma. Iš abiejų stenogramų turinio seka, jog pokalbyje dalyvauja keli vyriškiai. Pirmosios instancijos teisme V. V., A. V. sutiko, jog jie dalyvauja pokalbyje su M. J.. Nenustatyto vyriškio aktualioje stenogramos dalyje (t. 3, b. l. 168-169) yra užfiksuota atsakymas į V. V. klausimą „sdarova, kaip mokslai?“ – „normaliai“. Iš viso pokalbio turinio matyti, kad tiek V. V., tiek A. V. įtaria, jog gali būti sekami. Visi trys kalba apie tai, kad M. J. reikalinga neįvardijama prekė, kokia jos kaina, tačiau nėra užfiksuota nė vieno žodžio net ir perkeltine prasme, jog kalbama apie A. V. nurodomą spiritą. Iš pirmiau aptartų M. J. parodymų seka, jog buvo kalbama apie psichotropines medžiagas, ką patvirtina ir tolimesnė įvykių eiga.
    4. Iš 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 15 d. buvo inicijuotas M. J., atliekančio NVIV, susitikimas su V. V. siekiant gauti duomenų apie psichotropinių medžiagų disponavimo aplinkybes bei įvykdyti psichotropinių medžiagų pirkimą. 2015 m. birželio 15 d., apie 11.46 val., ( - ), ( - ) pr. 49, dalyvaujant Vilniaus aps. VPK KPONTV 2 sk. vyresniajam tyrėjui J. B., M. J. buvo duota 540 eurų. Apie 14.09 val. M. J. pranešė, kad nuvykus pas V. V. į namus pastarasis pasakė, jog psichotropines medžiagas atveš jo draugas, kaip vėliau nustatyta, tai A. V.. Atvykęs A. V. pasakė, kad M. J. turi nuvykti prie kavinės „T.“. Nurodytoje vietoje jo lauks pats A. V. ir parodys vietą, kur paslėptos psichotropinės medžiagos, kurių bus apie 900 gramų. A. V. išvykus, M. J. turimus 540 eurų už ketinamas įsigyti psichotropines medžiagas padavė V. V.. Gavęs leidimą susitikti su A. V., M. J. 2015 m. birželio 15 d., apie 15.10 val., nuvyko prie kavinės „T.“. Apie 17.32 val. M. J. pranešė, kad nuvykus prie kavinės „T.“, prie jo priėjo A. V. ir liepė važiuoti paskui jo vairuojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) M. J. paskui A. V. važiavo iki ( - ) ir ( - ) sankryžos, kur A. V., įtaręs, kad gali būti sekamas, liepė atvažiuoti 2015 m. birželio 16 d., 17 val. (t. 4, b. l 78-79).
    5. 2015 m. birželio 30 d. protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, atsispindi 2015 m. birželio 15 d., nuo 16.01 val. iki 16.18 val., vykusio M. J. susitikimo su A. V. garso įrašo turinys. Garso įraše girdėti, kaip M. J. susitinka su A. V. ir A. V. sako, kad mergina su vaikinu nuvažiavo ir stovi bei pasiūlo M. J., kad jis duos maišą ir nurodo M. J. važiuoti link namų ir atvažiuoti čia ryt penktą valandą. Svarsto, kodėl jie neišlipa iš mašinos, kad būtų atvažiavę į firmą išliptų ir nueitų, o dabar sėdi. Tada A. V. sako, kad jis specialiai duos tuščią maišą, liepia M. J. jį įsidėti, o jis padarys specialiai, kad matytų, jeigu iš ten žiūri. A. V. sako, kad jis specialiai duoda maišą, kad jį įsikištų, kad čia tik liemenė (t. 4, b. l. 106-107). 2015 m. birželio 30 d. protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo atsispindi 2015 m. birželio 16 d. užfiksuotas M. J. susitikimo su A. V. garso įrašo turinys. Garso įraše girdėti, kaip A. V. klausia, kur įmesti. M. J. sako dėti į mašiną (t. 4, b. l. 143).
    6. Pagal 2015 m. birželio 16 d., 17.20 val., daiktų pateikimo protokolą M. J. pateikė paketą, apvyniotą pilkos spalvos lipnia juosta, įgytą 2015 m. birželio 16 d. (t. 4, b. l. 139). 2015 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3944)-IS1-4361, nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketo, 2015 m. birželio 16 d. pateikto M. J., atlikusio NVIV, masė yra 827,56 g, ir kad jų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – metamfetamino, kurio masė yra 245,539 g, ir 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 4, b. l. 146-149).
    7. Taigi, visi nuosprendyje aptarti įrodymai leido apygardos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad 2015 m. birželio 16 d., apie 17 val., A. V. perdavė M. J. paketą su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, bet ir tai, kad jis veikė bendrai su V. V. ir puikiai suprato, kad perduoda ne ką kitą, o būtent psichotropinę medžiagą. Tuo pačiu paneigiami A. V. parodymai, jog jis padarė tik tai, ko paprašė V. V., t. y. perdavė M. J. liemenę, ir pasakė, kad atvažiuotų kitą dieną. Tai akivaizdžiai seka iš aptartame 2015 m. birželio 30 d. protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo esantys duomenys bei 2015 m. birželio 15 d., nuo 16.01 val. iki 16.18 val. užfiksuotas pokalbio tarp M. J. ir A. V. garso įrašas (t. 4, b. l. 106-107), kuris buvo perklausytas teisiamajame posėdyje. Teismo posėdyje M. J. nuosekliai pasakojo, kad A. V. jam davė liemenę, siekdamas įsitikinti, ar jie nėra sekami teisėsaugos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai M. M. bei J. B.. A. V. paaiškinimai, perklausius aptariamo susitikimo įrašą ne tik akivaizdžiai prieštaravo M. J. parodymams bei garso įrašo turiniui, bet ir paties A. V. parodymams. Teismo posėdyje jis, beje, kaip ir V. V., teigė, kad ne jis pats, o V. V. paprašė perduoti liemenę M. J. (t. 15, b. l. 84), tačiau iš garso įrašo akivaizdu, kad sumanymas perduoti liemenę kilo A. V. ir jau paties susitikimo metu. Tą aiškiai iliustruoja šie garso įraše užfiksuoti A. V. žodžiai: „Žinai ką padarysim? Dabar aš tau duosiu maišą specialiai tuščią, o tu įsidėk. Ir aš padarysiu, kad matytų, specialiai jeigu iš ten žiūri. Dabar kai važiuosi pažiūrėsim <...>“ (t. 4, b. l. 107, garso įrašo 14 min. 50 sek.). Šie žodžiai aiškiai rodo, kad buvo siekta perduoti net ne liemenę, o „tuščią maišą“ ir suklaidinti galimai juos sekančius teisėsaugos pareigūnus.
    8. Pagrįstai atmesti ir V. V. bei A. V. teiginiai, jog V. V. prašymu A. V. važiavo ne tik perduoti liemenę, bet ir pasakyti M. J., kad šis atvyktų kitą dieną. Tas pats 2015 m. birželio 15 d. A. V. ir M. J. susitikimo garso įrašas aiškiai liudija, kad sumanymas susitikti kitą dieną kilo ne V. V. ir ne iki susitikimo, o A. V., ir būtent tuomet, kai susitikimo vietoje jis pamatė galimai juos sekantį automobilį. Tą aiškiai iliustruoja A. V. žodžiai „Nu dabar sėdi mašinoj abu <...> Žinai kaip geriau padarom, rytoj penktą valandą va čia atvažiuok rasi čia?“ į ką M. J. atsakė: „tai jo, tai aš čia žinau“ (t. 4, b. l. 106, garso įrašo 14 min. 30 sek.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. ir A. V. parodymai yra nepatikimi, jų iškelta versija yra paneigta, o kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra patvirtintos objektyviais duomenimis.
    9. Vėl gi ir šioje nuosprendžio aprašomojoje dalyje galima įžvelgti tam tikrą dviprasmybę. Apygardos teismas nurodė, kad „visgi, atsižvelgiant į kaltinamųjų gynybos argumentus dėl nusikalstamos veikos provokacijos, visi jau aptarti duomenys, neįvertinus minėtų gynybos argumentų, nėra pakankami išvadai, kad V. V. ir A. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką“. Tačiau teismas tai susiejo ne su įrodymų nepakankamumu, o su M. J., atlikusio NVIV, galimu provokavimu. Apygardos teismas po to nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, teismas šiame nuosprendyje, išanalizavęs kaltinimą V. V. ir A. V. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d., atskirai aptars, kiek pagrįsti gynybos argumentai dėl M. J. vykdytų provokuojančių veiksmų“. Pirmosios instancijos teismas atskirai išanalizavo visą NVIV atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą, eigą, M. J. bei pareigūnų veiksmus ir pagrįstai konstatavo, kaip jau ir minėta pirmiau, kad NVIV buvo atlikti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, V. V. ir A. V. nebuvo provokuojami nusikalti.

18Dėl V. V. ir A. V. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d.

  1. Apygardos teismas nustatė, jog V. V. ir A. V. veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą pasikėsino išplatinti: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val., veikdami kartu bendrininkų grupėje, turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai ( - ), paslėptus laikė labai didelį kiekį - 303,013 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Darydamas nusikalstamą veiką, V. V. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 14 val., susitikimo su M. J., atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, metu name, esančiame ( - ), M. J. nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V.. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 14.30 val., į namą, esantį ( - ), atvykęs A. V. M. J. nurodė tą pačią dieną, apie 16 val., atvykti į ( - ), kur perduos labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. M. J. atvykus į A. V. nurodytą vietą, apie 16 val., A. V. nurodė M. J. į šalia kelio esančius krūmus, kuriuose buvo padėtas paketas su labai dideliu kiekiu - 303,013 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurį M. J. pasiėmė. Tokiu būdu V. V., veikdamas kartu su A. V., už 1 350 eurų, kuriuos M. J. turėjo gražinti kaip skolą vėliau, neteisėtai pasikėsino parduoti labai didelį kiekį - 303,013 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino.
  2. Nuteistasis V. V. pirmosios instancijos teisme teigė, jog pripažįsta, kad pardavė M. J. nurodytą psichotropinę medžiagą kaip dalį dėl pastarojo grasinimų ir provokuojančių veiksmų reikalautos medžiagos. Nuteistasis neneigė paties psichotropinės medžiagos pardavimo fakto, tik nurodė, kad po to, kai M. J. pasiėmė ne visą jo reikalautą medžiagą, jis M. J. pasakė, kad medžiaga yra po tuo pačiu medžiu kaip ir anksčiau, o tuomet šis nuvažiavo ir ją pasiėmė (t. 15, b. l. 81)
  3. Nuteistasis A. V. savo kaltę neigė ir tvirtino, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o sulaikymo dieną susiskambinęs su V. V. ketino važiuoti žvejoti, užvažiavo pas V. V. pasiimti dėžės su žvejybos reikmenimis, po to išvažiavęs užsuko pas meistrus ir į parduotuvę, o tuomet buvo sulaikytas.
  4. Apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų V. V. ir A. V. keliamas versijas, nes jas paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti vieni kitus atitinkantys, papildantys ir inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
    1. Nuteistasis M. J. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad po 2015 m. birželio 16 d. liko skolingas už įsigytą psichotropinę medžiagą. Pareigūnai jau buvo pasakę, kad baigia visą veiklą, t. y. NVIV atlikimą, bet praėjus kuriam laikui jam paskambino neprisistatęs žmogus ir paklausė, kada jis atvyks. Suprato, kad tai gali būti A. V., nes buvo likęs jam skolingas. Tuomet kartu su pareigūnais nutarė nuvykti atiduoti skolą ir tartis toliau dėl narkotinių medžiagų. Nuvažiavo pas V. V. į namus, pasakė, kad atvežė skolą, o V. V. pasakė, kad yra dar pusė kilogramo. V. V. vėl pats nevažiavo, o perdavė A. V., kur susitikti ir kur guli narkotinės medžiagos. Kaip ir praėjusį kartą, A. V. parodė kelią ir kur guli padėta medžiaga. Buvo sutarta, kad M. J. atsiskaitys vėliau, bet po šio atvejo viskas buvo baigta (t. 15, b. l. 65-72; t. 16, b. l. 78-80).
    2. Liudytojas M. M. nurodė, kad po to, kai M. J. liko skolingas už psichotropinę medžiagą, įgytą 2015 m. birželio 16 d., jis pats kartu su kitais pareigūnais stebėjo A. V., bandė nustatyti iš kur gaunami narkotikai, bet to padaryti nepavyko. Liepos-rugpjūčio mėnesiais A. V. pradėjo skambinėti M. J., kad jis grąžintų skolą už narkotikus. Buvo priimtas sprendimas sulaikyti V. V. ir A. V., kadangi tyrimas nesistūmėjo į priekį. Rugpjūčio 12 d. buvo sutarta, kad bus sulaikymas, bet prieš tai M. J. nuvyks pas V. V., atveš pinigus ir pabandys įgyti, jei pas juos dar yra likusių narkotinių medžiagų. Toks sprendimas buvo priimtas nežinant, kur jie saugojo narkotikus, bet norint iš apyvartos išimti maksimalų kiekį narkotikų. Be to, įtarė, kad narkotinės medžiagos saugomos nežinomose vietose. Vien dėl to buvo priimtas sprendimas leisti M. J. dar įgyti narkotinių medžiagų, kiek turi V. V. su A. V.. Tą dieną M. J. nuvyko pas V. V., padavė pinigus – 1 200 eurų ir ten susitiko su A. V.. Su A. V. susitarė, kad iš jo dar įgys 500 g. Pareigūnai buvo nurodę M. J., kad sužinotų, koks yra kiekis ir, jei kažkoks yra, sutartų, kad jis įgis visą kiekį. Po susitikimo pas V. V., M. J. su A. V. vėl susitiko miške, toje pačioje vietoje, ir iš karto po susitikimo, po narkotikų perdavimo, išvažiuojant iš miško, A. V. buvo sulaikytas. V. V. buvo nutarta sulaikyti namuose. Ten nuvykus sulaikė V. V., darė kratą. M. M. parodė, kad surado pinigus, kuriuos anksčiau perdavė M. J. NVIV atlikimui, nes jie sutapo pagal numerius. Paklausė V. V., iš kur pinigai, jis pasakė, kad čia žmonos pinigai, kuriuos ji užsidirbo.
    3. Liudytojas J. B. nurodė, kad paskutinį kartą M. J. įgyjant narkotines medžiagas nebuvo apsiribota kratos darymu, nes siekta ne tik sulaikyti asmenis, platinančius narkotikus, bet ir pabandyti ištraukti iš nelegalios apyvartos kuo daugiau narkotinių medžiagų. Buvo manoma, kad narkotinės medžiagos yra laikomos kažkur miško masyve, nes A. V. veždavo jas iš miško. Paskutinį kartą narkotikai buvo iš to paties miško masyvo, kaip ir anksčiau. Tą dieną žinojo, kad bus daromos kratos. Liudytojas nepamena, ar užsakė per M. J. konkretų kiekį, nes dėl narkotinių medžiagų įgijimo su M. J. kalbėjosi kolega M. M.. Jis pats tik pasakė, kad jei yra galimybė, jei yra narkotikų, paimti dar į skolą.
    4. Liudytojas I. F. nurodė, kad dalyvavo sulaikant A. V. ir atliekant pas jį kratą. Kratos metu pas A. V. buvo rastas ginklas, narkotinių medžiagų likučiai, tabletės.
  5. V. V. ir A. V. kaltė įrodyta ne tik nuteistojo M. J., atlikusio NVIV, minėtų liudytojų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje bei vieni kitus papildo, bet ir kitais byloje esančiais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.
    1. Iš 2015 m. lapkričio 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, taip pat 2015 m. rugpjūčio 12 d. kratos metu A. V. namuose rasto mobiliojo ryšio telefonu su SIM kortele, kurios abonento Nr. ( - ) (t. 6, b. l 143), matyti, kad po 2015 m. rugpjūčio 10 d. A. V., skambindamas telefono numeriu ( - ), ieškojo M. J.. 2015 m. rugpjūčio 5 – 9 dienomis pastarajam skambino keturis kartus. 2015 m. rugpjūčio 10 d. po kelių skambučių parašė SMS žinutę ir prašė atsiliepti. M. J. atsiliepus, buvo kelių frazių pokalbis, kurio metu A. V., neprisistatęs, klausė, kada M. J. atvažiuos į K. ir prašė užvažiuoti („kada pralėksi pro K. <...> gerai būtų, kad pralėktum“). 2015 m. rugpjūčio 11 d. A. V. dar penkis kartus skambino M. J., o šiam atsiliepus 2015 m. rugpjūčio 12 d., piktinosi, kad šis neatvyksta („<...> laukiu, laukiu, kažkaip nesulaukiam tavęs <...> būtinai atvažiuok pakalbėt <...> tai tu būtinai atvažiuok pakalbėt“) (t. 4, b. l. 121).
    2. Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo inicijuotas M. J., atlikusio NVIV, susitikimas su V. V. ir A. V. siekiant gauti duomenų apie psichotropinių medžiagų disponavimo aplinkybes bei įvykdyti psichotropinių medžiagų pirkimą. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 13.09 val., M. J., atliekančiam NVIV, buvo duota 1 100 eurų (2 kupiūros po 200 eurų, kurių Nr. X05174645339, X05174645321, 4 kupiūros po 100 eurų, kurių Nr. X11379460754, S19178414755, X11379460772, S26316476665 ir 6 kupiūros po 50 eurų, kurių Nr. X80152548491, X80458050602, X47044399889, S23149636819, P34814076283, S13128966223). M. J. apie 14.20 val. automobiliu „H. S.“, valst. Nr. ( - ) atvažiavo adresu ( - ), ( - ) pr. 49, kur pranešė, kad nuvykus adresu ( - ), susitiko su V. V. ir A. V.. V. V. paėmė 1 100 eurų už psichotropines medžiagas, įgytas anksčiau. A. V. pasiūlė įsigyti apie pusę kilogramo amfetamino, kuriuos perduos ( - ) gatvėje 16 valandą. Gavęs leidimą susitikti su A. V., M. J. apie 15.10 val. nuvyko ( - ) ir ( - ) sankryžos. Apie 15.59 val. M. J. pateikė paketą, įgytą iš A. V. ir paaiškino, kad, nuvykus į ( - ), ties keliuku į miško masyvą ir sustojus šalikelėje nuo greitkelio ( - ), atvažiavo juodos spalvos „VW Golf“ automobilis, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Automobilį vairavo A. V.. Jis liepė važiuoti iš paskos. Pavažiavus apie 500 metrų link greitkelio ( - ), sustojo. A. V. parodė vietą, kur gulėjo psichotropinės medžiagos ir nuvažiavo link greitkelio ( - ) (t. 4, b. l. 160-161).
    3. Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., 14 val. 15-22 min. pas V. V. į namus buvo atvykęs A. V., kuris vairavo juodos spalvos automobilį „VW Golf“ valst. Nr. ( - ) kad 14.27 val., t. y. po kelių minučių nuo A. V. išvažiavimo, iš čia išvažiavo ir M. J. (automobilis „H. S.“, valst. Nr. ( - ) (t. 4, b. l 112-113). Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolų matyti, kad M. J., išvykęs iš V. V. namų 2015 m. rugpjūčio 12 d., buvo apžiūrėtas, tačiau jokių draudžiamų daiktų neturėjo (t. 4, b. l. 171- 172; 173-174). Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., 15.44 val., A. V., automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. ( - ) buvo atvažiavęs į ( - ), kur buvo nesekamas, o 15.53 val. išvažiavo iš minėtos gyvenvietės. 15.54 val. A. V. buvo sustabdytas greitkelyje ( - ) ties ( - ) ir sulaikytas (t. 4, b. l. 159).
    4. Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. J. 2015 m. rugpjūčio 12 d., 15.59 val., pateikė mėlyna juostele užspaudžiamą polietileninį maišelį (paketą), kuriame buvo dar du užspaudžiami polietileniniai maišeliai (paketai) su milteliais viduje (t. 4, b. l. 175-176). Iš 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. 140-(5084)-IS1-5495 matyti, kad M. J. pateiktoje pilkos spalvos birioje medžiagoje (miltelių svoris – 500,41 g), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 303,013 g (t. 5, b. l. 4-6). Be to, iš 2015 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(5085)- IS1-5670 ir 2015 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(192)-IS1-189 matyti, kad ant vieno iš trijų maišelių, kuris buvo M. J. pateiktame pakete su psichotropine medžiaga, rastas vienas piršto pėdsakas yra paliktas A. V. kairės rankos mažyliu pirštu (t. 5, b. l. 8-9, 15-17).
  6. Visi šie pirmosios instancijos teismo ištirti ir tinkamai įvertinti įrodymai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą apie tai, kad kaltinime V. V. ir A. V. inkriminuotos aplinkybės pasitvirtino, ir nustatyti faktą kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val., A. V., veikdamas kartu su V. V., nurodė M. J. vietą, kurioje buvo padėtas paketas su jam parduodamu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Šie įrodymai paneigia A. V. parodymus, jog jis niekaip nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Be to, iš jų seka, kad jis, kaip ir prieš tai aptartu 2015 m. birželio 16 d. atveju, veikė kartu su V. V., ir V. V. susitarus dėl M. J. parduodamos psichotropinės medžiagos, jo prašymu nurodė M. J. vietą, kurioje buvo paslėptos jam skirtos psichotropinės medžiagos. Taip pat iš byloje užfiksuotų pirmiau aptartų telefoninių pokalbių akivaizdu, jog A. V. ėmė intensyviai ieškoti M. J. ir kviesti jį atvažiuoti į K.
  7. A. V. ir V. V. bendrininkavimą ir jų tarpusavio suderintus veiksmus patvirtina aplinkybė, jog būtent po A. V. skambučio M. J. atvyko pas V. V., nors konkreti susitikimo vieta telefonu nebuvo aptarta. Byloje užfiksuoti slapto sekimo duomenys patvirtina, kad A. V. buvo atvykęs į V. V. namus, ten esant M. J.. Slapto sekimo duomenys visiškai patvirtina ir M. J. parodymus apie tai, kad A. V. buvo miško masyve ir parodė kelią bei vietą, kur buvo paslėpta psichotropinė medžiaga. M. J. ir jo naudoto automobilio apžiūrų protokolai rodo, kad po M. J. išvykimo iš V. V. namų psichotropinių medžiagų jis neturėjo, kad jas M. J. įgijo netrukus po to, kai jis susitiko su A. V.. Iš pirmiau aptarto slapto sekimo protokolo ir A. V. sulaikymo protokolo matyti, kad jis buvo sulaikytas 15.55 val., o M. J. beveik tuo pačiu metu – 15.59 val. pareigūnams perdavė paketą su psichotropine medžiaga. Be to, M. J. parodymus bei kitus byloje surinktus A. V. kaltę patvirtinančius įrodymus patvirtina faktas, jog ant M. J. pareigūnams pateiktame pakete buvusio maišelio, t. y. ne ant išorinio paketo, buvo A. V. piršto pėdsakas.
  8. Vėl gi ir šioje nuosprendžio aprašomojoje dalyje galima įžvelgti tam tikrą dviprasmybę. Apygardos teismas nurodė, kad „visgi, atsižvelgiant į kaltinamųjų gynybos argumentus dėl nusikalstamos veikos provokacijos, visi jau aptarti duomenys, neįvertinus minėtų gynybos argumentų, nėra pakankami išvadai, kad V. V. ir A. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką“. Tačiau teismas tai susiejo ne su įrodymų nepakankamumu, o su M. J., atlikusio NVIV, galimu provokavimu. Apygardos teismas po to nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, teismas atskirai aptaria, kiek pagrįsti gynybos argumentai dėl M. J. vykdytų provokuojančių veiksmų“. Pirmosios instancijos teismas atskirai išanalizavo visą NVIV atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą, eigą, M. J. bei pareigūnų veiksmus ir pagrįstai konstatavo, kaip jau ir minėta pirmiau, kad NVIV buvo atlikti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, V. V. ir A. V. nebuvo provokuojami nusikalsti.

19Dėl V. V. ir A. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

  1. BK 260 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis diferencijuojama atsižvelgiant į jų kiekį. Šiame straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis (1 dalis), griežtesnė – už neteisėtą disponavimą dideliu psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekiu (2 dalis) ir dar griežtesnė – už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekiu (3 dalis). BK 260 straipsnyje įtvirtintos sudėtys yra formalios, o jose nurodytos veikos (gamino, perdirbo, laikė, gabeno ir kt.) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Pagal susiformavusią teismų praktiką laikymas, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmuo pradeda jas laikyti.
  2. Pagal BK 260 straipsnį kaltininkas atsako už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios ir yra pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Taigi, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 269 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ (šis straipsnis yra tame pačiame BK skyriuje kaip ir BK 260 straipsnis) 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai, kuriame įvardytos medžiagos laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taigi BK 260 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 269 straipsnio 1 dalyje, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį gali atsirasti tik tada, kai neteisėtai disponuojama medžiagomis, jau įtrauktomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus šios ministerijos patvirtintus sąrašus. Priešingu atveju būtų pažeistas iš BK 2 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat būtų nepaisoma BK 3 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklių, pagal kurias baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi (išskyrus tam tikras išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje netaikytinos) grįžtamosios galios.
  3. Atsižvelgiant į šias principines BK 260 straipsnio taikymo nuostatas, V. V. nusikalstama veika neteisėtai laikant ir pasikėsinant parduoti psichotropinę medžiagą – 3-fluorometamfetaminą 2015 m. balandžio 7 d. teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
    1. 2015 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2343)-IS1-2590 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš pakuotės, kurią M. J. gavo 2015 m. balandžio 7 d. iš V. V., masė yra 182,53 g, o jos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-fluormetamfetaminas, priklausanti fenetilamino darinių grupei, kurio laisvosios bazės masės nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos (t. 3, b. l. 135-136). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5, pakeistą 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-449, fenetilamino darinių grupė įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Tokiu būdu ši psichotropinė medžiaga yra aptariamos nusikalstamos veikos dalykas.
    2. Kaip jau ir buvo minėta, šios psichotropinės medžiagos laisvosios bazės medžiagos nebuvo galimybės nustatyti, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šio cheminio junginio pamatinės medžiagos. 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, fenitalamino darinių grupei priklausančios psichotropinės medžiagos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 100 g. Įvertinus šią aplinkybę, nepriklausomai nuo to, kad V. V. M. J. pardavė 182,53 g baltos spalvos miltelių, tačiau apygardos teismas teisingai šią veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą ir pasikėsinimą parduoti M. J., atlikusiam NVIV.
  4. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai didelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tais atvejais, kai kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmai, nepaisant to, ar jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
  5. V. V. ir A. V. nusikalstama veika neteisėtai laikant labai didelį kiekį, 245,539 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą ir šią medžiagą pasikėsinant platinti 2015 m. birželio 16 d. teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 šios medžiagos įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ nustatytos psichotropinės medžiagos – metafemtamino kiekis viršija 100 g ribą ir laikomas labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu.
  6. Dėl tos pačios priežasties pagal BK 260 straipsnio 3 dalį teisingai kvalifikuota ir V. V. bei A. V. veika, neteisėtai laikant labai didelį kiekį, 303,013 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir šią medžiagą pasikėsinant platinti 2015 m. rugpjūčio 12 d.
  7. Pagal BK 260 straipsnį (priklausomai nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio – pagal atitinkamas jo dalis) atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnį, atitinkamą jo dalį priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi šio straipsnio dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio atitinkamas dalis.
  8. V. V. nusikalstama veika padaryta nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015 m. balandžio 7 d. pasireiškė psichotropinės medžiagos laikymu, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir pasikėsinimu ją parduoti M. J.. Pastarasis atliko NVIV, todėl V. V. nusikalstama veika dėl psichotropinės medžiagos pardavimo nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tačiau išlieka kitas šios nusikalstamos veikos požymis – psichotropinės medžiagos laikymas, kuris nesusijęs su NVIV atlikimu, todėl teisingai šia veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip baigtas nusikaltimas.
  9. Analogiška išvada darytina ir dėl V. V. bei A. V. nusikalstamų veikų padarytų veikiant bendrininkų grupėje nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015 m. birželio 16 d. bei nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. Šios nusikalstamos veikos pasireiškė abiems atvejais labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymu ir pasikėsinimu ją parduoti M. J., atlikusiam NVIV. Kadangi jis atliko NVIV, todėl V. V. ir A. V. nusikalstama veika dėl psichotropinės medžiagos labai didelio kiekio pardavimo nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tačiau išlieka kitas šios nusikalstamos veikos požymis – labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymas, kuris nesusijęs su NVIV atlikimu, todėl teisingai šia veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip baigtas nusikaltimas.
  10. Abi V. V. ir A. V. nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje.
    1. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas yra du būtini objektyvieji bendrininkavimo darant nusikaltimą požymiai. Pažymėtina, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: visiems nusikalstamos veikos bendrininkams visiškai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą. BK 24 straipsnis išskiria 4 bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jei nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).
    2. V. V. ir A. V. laikytini bendravykdytojais. Byloje jau pirmiau aptartais pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad jie abu siekė realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus ir abu atliko konkrečius veiksmus neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis, abu suvokė nusikalstamų veikų padarinių bendrumą. Jie abu kiekvienoje konkrečioje nusikalstamoje veikoje betarpiškai dalyvavo padarant bendrai nusikalstamų veikų objektyviąją pusę. Tiek V. V., tiek A. V. pokalbių su M. J. metu bei susitikimų su juo metu siekė to paties tikslo – realizuoti turimas psichotropines medžiagas ir gauti pelną.
  11. Tiek V. V., tiek A. V. veikė tiesiogine tyčia, nes iš byloje esančių objektyvių jų kaltę patvirtinančių įrodymų darytina išvada, jog jie suvokė daromų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, yra aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. V. V. neneigė, kad laikė psichotropines medžiagas, net gi nurodė, kad jas įsigijo ( - ). A. V. veiksmai atlikti siekiant perduoti M. J. psichotropines medžiagas, pats perdavimo būdas, pokalbiai su M. J. taip pat patvirtina jo siekį.
  12. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nors ir prašo jo ginamąjį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, tačiau tuo pačiu nurodo, kad šios abi nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika.
    1. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-318-895/2016). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).
    2. Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, pagrįstai pripažino, jog buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos. Pagal byloje esančius įrodymus negalima padaryti išvados, jog buvo V. V. ir A. V. sumanymas per kelis kartus realizuoti visą jų turimą psichotropinių medžiagų kiekį. Nors V. V. ir teigė, kad viename pakete iš lenko įgijo kilogramą psichotropinių medžiagų ir jas per du kartus pardavė M. J., tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl šios medžiagos skiriasi savo stiprumu ir net gi rūšimi. Teismas nustatė, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. birželio 16 d. V. V. ir A. V. laikė labai didelį kiekį, 245,539 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą ir šią medžiagą pasikėsino platinti 2015 m. birželio 16 d. Taigi, tai visiškai skirtingos psichotropinės medžiagos. Be to, V. V. bei A. V. neteisėtai laikė labai didelį kiekį, 303,013 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir šią medžiagą pasikėsino platinti 2015 m. rugpjūčio 12 d. 2015 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje 140-(3944)-IS1-4361 (t.4, b. l. 147-148) nurodyta, jog metamfetamino gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra 29,7%, o 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. 140-(5084)-IS1-5495 (t. 5, b. l. 4-5) nurodyta, jog pilkos spalvos birioje medžiagoje metamfetamino yra 60,6%. Taigi, skiriasi ir miltelių spalva, ir psichotropinės medžiagos koncentracija. Tokiu būdu paneigiami V. V. aiškinimai, jog psichotropinė medžiaga buvo įgyta vienu metu, turint vieningą tikslą ją per kelis kartus parduoti M. J..
    3. Be to, jau iš pirmiau aptartų M. J. parodymų seka, kad po 2015 m. birželio 16 d. psichotropinių medžiagų pirkimo buvo nutarta baigti atlikti NVIV, bet praėjus kuriam laikui jam paskambino neprisistatęs žmogus, kaip vėliau supratęs, kad A. V., ir paklausė, kada jis atvyks. Tuomet kartu su pareigūnais nutarė nuvykti atiduoti skolą ir tartis toliau dėl narkotinių medžiagų. Nuvažiavo pas V. V. į namus, pasakė, kad atvežė skolą, o V. V. pasakė, kad yra dar pusė kilogramo. V. V. vėl pats nevažiavo, o perdavė A. V., kur susitikti ir kur guli narkotinės medžiagos. Kaip ir praėjusį kartą, A. V. parodė kelią ir kur guli padėta medžiaga. Buvo sutarta, kad M. J. atsiskaitys vėliau, bet po šio atvejo viskas buvo baigta. Taigi, M. J. parodymais nustatyta, kad tai buvo dvi atskiros veikos ir kad iniciatyva dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. psichotropinių medžiagų pardavimo priklausė A. V..

20Dėl bausmių V. V. ir A. V.

  1. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

    21

  2. Nuteistieji V. V. ir A. V. laikė ir pasikėsino parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Tokiomis savo veikomis nuteistieji sukėlė potencialią grėsmę įstatymo saugomoms vertybėms – kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atskiri nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupe, pasidalinus vaidmenis, neatsitiktinai ir nespontaniškai. Bendrininkai suvokė, jog siekia realizuoti būtent labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.
  3. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad V. V. išteisintinas dėl disponavimo psichotropinėmis laikotarpiu iki 2014 m. spalio 17 d. – BK 260 straipsnio 1 dalis ir dėl disponavimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. – BK 260 straipsnio 3 dalis, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), sprendžia, kiek teisingos bausmės jam paskirtos už kitas nusikalstamas veikas.
    1. V. V. padarė du baigtus tyčinius labai sunkius nusikaltimus ir vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta, kad abi labai sunkias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. V.. V. V. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. 12, b. l. 4-6), praeityje teistas už nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 3 dalis) – laisvės atėmimo bausme, nuo kurios dalies atlikimo buvo lygtinai atleistas (t. 12, b. l. 7-18). Neišnykus teistumui už šį nusikaltimą, V. V. padarė šiuo nuosprendžiu jam inkriminuojamus nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, jog valstybė V. V. atžvilgiu jau buvo išreiškusi pasitikėjimą ir jį lygtinai paleidusi iš pataisos įstaigos, bet pastarasis piniginių lėšų ir toliau siekė įgyti nusikalstamu būdu, platindamas psichotropines medžiagas, kas rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų. Teigiamai teismas įvertino tamprius V. V. socialinius ryšius su šeima.
    2. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į V. V. aktyvų ir pavojingesnį nei A. V. vaidmenį jiems bendrininkaujant. Būtent jis sprendė dėl psichotropinių medžiagų perdavimo vietos, laiko ir kt., t. y. jo, kaip bendrininko, pavojingumo laipsnis buvo didesnis nei A. V.. V. V. padarė tris nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šie nusikaltimai yra itin pavojingi – įstatymų leidėjas už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato vienintelę be alternatyvų – laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. V. V. labai dideliais kiekiais platinta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, yra itin pavojinga psichotropinė medžiaga, ypatingai greitai sukelianti priklausomybę bei pavojų žmogaus sveikatai, todėl už šių psichotropinių medžiagų platinimą V. V. skirtina išimtinai tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.
    3. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamos veikos, padarytos atliekant NVIV, taigi realiai psichotropinės medžiagos vartotojų nepasiekė ir nepateko į apyvartą, todėl už jų padarymą skyrė bausmes artimas BK 260 straipsnio atitinkamų dalių sankcijoje numatytoms minimalioms bausmėms, bet savo dydžiu pakankamai griežtas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. balandžio 7 d. – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimas psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d. – 11 metų laisvės atėmimo, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d. – 11 metų laisvės atėmimo. Šios bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.
    4. V. V. išteisinus dėl disponavimo psichotropinėmis laikotarpiu iki 2014 m. spalio 17 d. – BK 260 straipsnio 1 dalis ir dėl disponavimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. – BK 260 straipsnio 3 dalis, naikinama ir nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš naujo bendrinamos bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. balandžio 7 d., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimas psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d. ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d., prie griežčiausios iš dalies pridedant kitos bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
  4. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde, nurodo jo ginamasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnyje, savo kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas tik vienas veiksmas – krata, kurios metu paimtos medžiagos tyrimui, teisme niekas iš posėdyje dalyvavusių asmenų neuždavė A. V. klausimų, todėl mano, jog jis padėjo tiek tyrimui, tiek teismui, todėl teismas nepagrįstai jam netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Tai, kad dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jis neprisipažino, nėra pagrindas dėl kitų nusikalstamų veikų netaikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir daro išvadą, jog A. V. už visų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos tinkamos bausmės, atitinkančios veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę.
    1. Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. V., nurodė, kad jis padarė du baigtus tyčinius labai sunkius nusikaltimus, vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą bei vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. A. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino kaltu padaręs veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje.
    2. Apygardos teismas pažymėjo, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte konstatuotina tik tuomet, kai nustatoma: 1) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) viena iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011).
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog savo kaltę dėl dalies jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų A. V. pripažino iš esmės verčiamas byloje surinktų įrodymų – šiuo atveju, jo gyvenamojoje vietoje bei naudojamame garaže buvo rastos psichotropinės medžiagos bei denatūruoto etilo alkoholio skiediniai. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu A. V. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, pastarasis, turėdamas galimybę pripažinti savo kaltę bent jau šioje dalyje, nurodė, jog savo poziciją pareikš vėliau (t. 10, b. l. 97-98) ir tik teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų. Taigi proceso metu nebuvo nuoseklus, o atgailos dėl šių veikų apskritai nerodė. Šių bylos aplinkybių visuma teismui neleidžia daryti išvados, jog A. V., pripažindamas savo kaltę dėl dalies inkriminuojamų nusikalstamų veikų, buvo išties nuoširdus. Tokią išvadą dėl nuoširdžios atgailos nebuvimo teismas daro ir atsižvelgdamas į tai, jog jo teisme duoti parodymai dėl kitų aplinkybių buvo ne tik nenuoširdūs, bet ir akivaizdžiai klaidinantys. Taigi, apygardos teismas neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad A. V. nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, skiriant bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį, netaikė. Tačiau apygardos teismas įvertino tai, kad A. V. teisme pripažino faktines šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai vertintino teigiamai ir atsižvelgė skiriant švelnesnes bausmes, t. y. baudas.
    4. Pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis labai sunkius tyčinius nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. V.. Be to, jis praeityje teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau tai yra jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Jo asmenybę apibūdina ir tai, kad jis yra anksčiau baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą. A. V. baustas už pasipriešinimą pareigūnui, taip pat už ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą (t. 11, b. l. 32-33).
    5. Teismas skirdamas bausmes už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, atsižvelgė į tai, jog nors A. V. vaidmuo nebuvo pagrindinis, tačiau jis dalyvavo platinant itin pavojingą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kuri, kaip jau minėta, yra itin pavojinga psichotropinė medžiaga. Už šių psichotropinių medžiagų platinimą A. V. paskirta vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
    6. Nustatydamas bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į jų pavojingumą, taip pat į tai, kad šios veikos padarytos atliekant NVIV, realiai psichotropinės medžiagos vartotojų nepasiekė, nepateko į apyvartą. Atsižvelgiant į tai, teismas, tuo pačiu įvertindamas antraeilį A. V. vaidmenį, už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė bausmes artimas sankcijos minimumui.
    7. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Tiek bausmės paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.
  5. Teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis nusprendė iš V. V. išieškoti 9 267,84 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią piniginę sumą, o taip pat – iš A. V. ir V. V. solidariai išieškoti 540 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią piniginę sumą.
    1. Apygardos teismas nurodė, jog 9 807,84 Eur piniginė suma, yra gauta iš M. J. už psichotropines medžiagas iki NVIV atlikimo, t. y. už tariamai jam parduotas psichotropines medžiagas laikotarpiu nuo nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d. – 2 896,20 Eur ir laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. – 6 371,64 Eur. Tačiau, išteisinus V. V. dėl šių dviejų nusikalstamų veikų padarymo, šioje dalyje naikintina ir nuosprendžio dalis dėl 9 267,84 Eur konfiskavimo.
    2. Nuosprendžio dalis dėl 540 Eur išieškojimo iš V. V. ir A. V. kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią piniginę sumą yra teisėta ir pagrįsta. Ši pinigų suma buvo perduota M. J. NVIV atlikimui ir pareigūnams nebuvo grąžinta, o liko pas nuteistuosius. Pagal teismų praktiką tuo atveju, kai psichotropinės medžiagos pardavėjas įgijo pinigines lėšas, kurios nebuvo rastos, nes kaltininkas turėjo galimybę jomis tam tikrą laiką disponuoti – taikytina vienašalė restitucija ir lėšos, kurias pagal negaliojantį sandorį įgijo kaltoji šalis, išieškotinos į valstybės pajamas, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-453/2007). M. J. perduodant šią piniginę sumą V. V., pastarasis veikė bendrininkų grupe su A. V., todėl 540 eurų piniginė suma, kaip jų bendros nusikalstamos veikos rezultatas, iš jų konfiskuotina solidariai, kaip ir pažymėjo apygardos teismas.

22Dėl nuteistojo M. J. neskundusio nuosprendžio apeliacine tvarka

  1. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Išteisinus V. V. dėl pirmiau minėtų jam inkriminuotų veikų, nuosprendis keistinas nuteistojo M. J. atžvilgiu dėl faktinių aplinkybių nustatymo pripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį.
    1. M. J., kuris apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, dienos metu prie kavinės, esančios ( - ) sankirtos kampe, ( - ), iš V. V. už 10 000 litų, kas atitinka 2 896,20 eurų, įgijo ne mažiau kaip 0,911 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, dalį kurios, t. y. 0,911 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ne vėliau 2014 m. spalio 17 d., Vilniaus mieste už 250 litų, kas atitinka 72,40 eurų, neteisėtai pardavė R. Ž., o likusią dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio vidurio pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
    2. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., dienos metu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, kelyje ( - ) už ženklo ( - ), iš V. V. už 22 000 litų, kas atitinka 6 371,64 eurų, įgijo labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 656,199 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino, po ko dalį, ne mažiau kaip 0,394 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 2015 m. vasario 5 d. apie 21.00 val. automobilių aikštelėje, esančioje prie namo, ( - ), R. Ž. automobilyje Citroen, valst. Nr. ( - ) už 70 eurų pardavė R. Ž., o likusį labai didelį kiekį – 655,805 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat 2,513 g psichotropinės medžiagos – amfetamino - laikė iki 2015 m. vasario 10 d., kai 2015 m. vasario 6 d. apie 20.00 val. autobusų stotelėje, esančioje ( - ), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2015 m. vasario 6 d., 21.30 val., bute, esančiame ( - ), rado ir paėmė 1,681 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2015 m. vasario 6 d., apie 22.58 val., jo asmens kratos metu rado 2,359 psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o likusią dalį - 651,765 g - psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2,513 g psichotropinės medžiagos – amfetamino rado 2015 m. vasario 10 d., apie 11.30 val., kratos metu garaže, esančiame ( - ).
  2. Šioje dalyje nuosprendis turi būti keistinas, šalinant iš jo, kad M. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, ne mažiau kaip 0,911 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijo iš V. V. bei kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, labai didelį kiekį ne mažiau kaip 656,199 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijo iš V. V.. M. J. nusikalstamų veikų kvalifikacija nepriklausomai dėl šio keitimo lieka ta pati, nes ir vienu, ir kitu atveju jis laikė bei toliau platino šias turimas psichotropines medžiagas R. Ž..

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti:

25Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d.) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

26V. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą.

27V. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą.

28Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

29Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis V. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. balandžio 7 d., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. birželio 16 d. ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. rugpjūčio 12 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

30Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis nuspręsta iš V. V. išieškoti 9 267,84 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigines sumas.

31Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio aprašomosios dalies – nustatomosios ir motyvuojamosios dalių, kad M. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 17 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, ne mažiau kaip 0,911 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijo iš V. V. bei kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, labai didelį kiekį ne mažiau kaip 656,199 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijo iš V. V..

32Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

33Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu,... 5. V. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. V. išieškotina 9 267,84... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. V. ir A. V. solidariai... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti J. S. pagal BK 260... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11.
  1. V. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu... 12. Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo
    1. ... 13. Dėl V. V. disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iki 2014 m. spalio 17 d.... 14. Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – ir NVIV) ir... 15. Dėl V. V. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015 m.... 16.
      1. V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir... 17. Dėl V. V. ir A. V. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015... 18. Dėl V. V. ir A. V. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2015... 19. Dėl V. V. ir A. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo
          20. Dėl bausmių V. V. ir A. V.
          1. Bausmė yra teisinga... 21.
          2. Nuteistieji V. V. ir A. V. laikė ir pasikėsino parduoti labai... 22. Dėl nuteistojo M. J. neskundusio nuosprendžio apeliacine tvarka 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti:... 25. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu padaręs... 26. V. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo... 27. V. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo... 28. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4... 29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis V. V. Vilniaus apygardos teismo... 30. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5... 31. Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio... 32. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 33. Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti....