Byla e2-1754-241/2019
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DeTranswagon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4174-275/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cesija“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DeTranswagon“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cesija“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „DeTranswagon“ bankroto bylą.

82.

9Pareiškėja nurodė, kad atsakovė su UAB „DnB NORD lizingas“ (teisių perėmėja Luminor Bank AB) 2010 m. gruodžio 29 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 201012F-7715, kurios pagrindu atsakovė sutartyje numatytomis sąlygomis perėmė iš Banko 20 vnt. vagonų – automobilvežių, modelis 11-1804, už bendrą 2 116 729,40 USD kainą. Lizingo sutarties sudarymo dieną vagonai buvo perduoti naudoti atsakovei. Atsakovė paskutinius mokėjimus pagal lizingo sutartį su vėlesniais pakeitimais bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis, bankui atliko tik 2015 m. spalio 29 d.

103.

11Pareiškėja ir Luminor Bank AB 2018 m. birželio 7 d. sudarė reikalavimo ir turto perleidimo sutartį Nr. DW0607, kurios pagrindu pareiškėja įsigijo visas banko turėtas reikalavimo teises į atsakovę bei atsakovės akcininkus ir nuosavybės teises į lizingo sutarties pagrindu atsakovei perduotą naudoti turtą – vagonus. 2018 m. liepos 12 d. pranešimu pareiškėja informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Pareiškėja 2019 m. birželio 17 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką lizingo sutarties bei įsiskolinimo mokėjimo sutarčių nutraukimą atsakovei neatsiskaitant; minėto pranešimo pateikimo atsakovei metu bendras atsakovės įsiskolinimas pagal lizingo sutartį bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis sudarė 2 151 328,33 Eur. Šiuo metu atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 215 413,46 Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė yra nemoki, negali ir ateityje negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „DeTranswagon“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Gamtutė“.

165.

17Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „DeTranswagon“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. spalio 15 d. nutartimis buvo įpareigota pateikti teismui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, tačiau pateikusi atsiliepimą finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, be to nepateikė jokių įrodymų apie savo mokumą bei apie tai, kad ateityje galės sėkmingai vykdyti savo ūkinę–komercinę veiklą. Atsižvelgęs į teisinę prezumpciją, pagal kurią nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių jos nenutrūkstamai vykdomą veiklą, bei nepagrindė savo finansinės padėties.

186.

19Teismas nustatė, jog juridinių asmenų registrui atsakovė paskutinį balansą teikė už 2017 m., kurio duomenimis įmonė deklaravo turto už 255 151 Eur (ilgalaikis turtas – 203 743 Eur sumai, trumpalaikis 51 408 Eur sumai); įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 188 778 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 1 272 008 Eur. Pagal pelno–nuostolių ataskaitą, įmonė 2017 m. patyrė 100 266 Eur nuostolį. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė nei registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių), nei nekilnojamojo turto neturi. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) viešųjų registrų duomenis, teismas nustatė, kad įmonėje apdraustas yra 1 darbuotojas, skola VSDFV biudžetui sudaro 10,59 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pradelstos skolos žymiai viršija turimą turtą.

207.

21Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-30996-1089/2019 pagal ieškovės UAB „DeTranswagon“ ieškinį atsakovei UAB „Cesija“ dėl lizingo sutarties neteisėto nutraukimo, kuriuo prašoma pakeisti skolos grąžinimo terminus, be kita ko nustatant, kad galutinis lizingo vertės ir įsiskolinimo dengimo terminas yra 2029 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje bylos Nr. 2-529-178/2015 pateiktus išaiškinimus, susipažinęs su ieškovės ir atsakovės teismui pateiktais argumentais ir duomenimis bei iš teismų informacinės sistemos LITEKO gautais duomenimis, teismas padarė išvadą, jog ieškovės UAB „Cesija“ reikalavimo teisė į atsakovę nekelia abejonių, kadangi yra pagrįsta pridėtais įrodymais, be to pati atsakovė neginčija minėtos skolos egzistavimo, nesutinka tik su ieškovės nurodoma 1 9017 361,69 Eur suma, teigdama, kad ji yra žymiai mažesnė.

228.

23Įvertinęs 2017 m. balanso duomenis teismas nurodė, kad įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 188 778 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 272 008 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 916 770 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovė pareiškėjos UAB „Cesija“ skolą buvo įrašiusi į ilgalaikius įsipareigojimus, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 1 272 008 Eur. Taigi, jau 2017 m. įmonės skolos, be skolos pareiškėjai, žymiai viršijo visą įmonės turimą turtą.

249.

25Teismas atmetė atsakovės prašymą išreikalauti įrodymus iš pareiškėjos UAB „Cesija“, nes prašomi išreikalauti įrodymai neturės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DeTranswagon“, vertinamas įmonės mokumas, įmonės vykdoma veikla.

2610.

27Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „DeTranswagon“ nevykdo ir nebegalės vykdyti veiklos, faktiškai yra tik formalus ūkio vienetas; jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, atsakovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla.

28III.

29Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atsakovė UAB „DeTranswagon“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3211.1.

33Teismas padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės faktinio nemokumo; pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles netinkamai bei vienašališkai rėmėsi vien pareiškėjos argumentais, kad atsakovė yra nemoki, bei tuo pačiu nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo apeliantės atsiliepime pateiktus atsikirtimus dėl pareiškėjos nesąžiningumo ir jos reikalavimo teisės neegzistavimo.

3411.2.

35Atsakovė negali būti laikoma skolinga pareiškėjai 2 215 413,43 Eur sumą, kadangi pareiškėja, kaip lizingo davėjo teises ir pareigas perėmęs asmuo, faktiškai jau yra gavusi dalinį prievolės įvykdymą, t. y. perėmė dalį lizingo objektą sudarančių vagonų. Taigi, atsakovė ne tik kad ginčija skolos dydį, bet ir kategoriškai nesutinka su ja, kadangi negali būti laikoma skolinga pareiškėjai, kuri pažeidžia lizingo davėjo pareigas ir yra nesąžininga. Atsakovė negali būti nemoki, nes skundžiamoje nutartyje nurodomas įsipareigojimas pareiškėjai yra realiai neegzistuojantis, todėl skola apskritai neturėjo būti vertinama bankroto byloje.

3611.3.

37Teismas pažeidė civilinio proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes nepagrįstai ignoravo atsakovės pateiktus prašymus išreikalauti iš pareiškėjos įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui: apie pareiškėjos pajamas, pelną ir pan., pagrindžiančius, jog pareiškėjos reikalavimo dydis yra potencialiai mažesnis arba tikėtinai realizavus visus 6 vnt. neteisėtai perimtų vagonų būtų padengtas netgi visas. Pažeidus minėtus principus apribota ir atsakovės teisė į efektyvią teisminę gynybą.

3811.4.

39Teismas neteisingai ir netinkamai nustatė, kad atsakovės pradelstos skolos žymiai viršija turimą turtą: vertinant 2017 m. balanso duomenis, įmonė turi turto už 255 151 Eur, atitinkamai iš nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų eliminavus ginčijamą 2 189 176,53 Eur sumą, mokėtinų sumų nebeliktų, todėl atsakovė negalėjo būti pripažinta nemokia.

4011.5.

41Pirmosios instancijos teismas padarė ydingą ir visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nebevykdo ir nebegalės vykdyti veiklos, yra tik formalus ūkio subjektas, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Šie sunkumai yra sukelti pačios pareiškėjos ir jos neteisėtų veiksmų, prasidėjusių nuo neteisėto lizingo sutarties nutraukimo bei vėliau pradėtų išieškojimo iš atsakovės veiksmų

4211.6.

43Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino aplinkybių dėl nagrinėjamų kitų aktualių civilinių bylų, nes bankroto byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama tol, kol nebus išnagrinėtos civilinės bylos: 1) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-30996-1089/2019 dėl lizingo sutarties neteisėto nutraukimo, kadangi tenkinus atsakovės ieškinį toje byloje skola nebūtų laikoma pradelsta; 2) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2114-852/2019 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei bei už jos prievoles laidavusiems asmenims, kadangi bylos baigtis turi tiesioginę įtaką atsakovės turtinei būklei – hipotetiškai tenkinus pareiškėjos ieškinį, būtų priteisiamos piniginės lėšos iš kitų atsakovų, o tai atitinkamai mažintų kreditoriaus (pareiškėjos) reikalavimo dydį.

4411.7.

45Teismas, iškeldamas bankroto bylą atsakovei, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pagal kurią bankroto byla yra traktuojama tik kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė ir tik išsprendus tarp šalių kilusius ginčus kitose civilinėse bylose, galėtų būti nagrinėjama bankroto byla.

4612.

47Pareiškėja UAB „Cesija“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4812.1.

49Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad atsakovė paskutinius mokėjimus pagal lizingo sutartį bei kitus susitarimus Luminor Bank AB atliko tik 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovės įsiskolinimas sudarė 1 907 361,69 Eur, iš kurių 967 245,29 Eur buvo pradelstas. Pareiškėja 2019 m. birželio 17 d. pranešimu informavo atsakovę apie sutarčių bei susitarimų nutraukimą; tuo metu bendras atsakovės įsiskolinimas sudarė 2 151 328,33 Eur. Pareiškimo pateikimo teismui dieną 2 215 413,46 Eur dydžio įsiskolinimas buvo pradelstas visa apimtimi. 2017 m. gegužės 26 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai, o priverstinį atsakovės skolos išieškojimą iš atsakovei bei už jos prievoles laidavusiems asmenims priklausančio turto Bankas pradėjo dar 2018 m.

5012.2.

51Atsakovei nepateikus duomenų, kas sudaro jos turtą, darytina prielaida, kad atsakovės balanse už 2017 m. prie ilgalaikio turto galimai yra įtrauktas vienintelis turtas – vagonai, Banko perduoti pagal lizingo sutartį, ir šių vagonų (20 vnt.) balansinė vertė yra ne didesnė nei 203 743 Eur. Tokiu būdu, 6 vnt. vagonų bendra vertė ne didesnė nei 61 123 Eur. Net ir tuo atveju, jei pareiškėja realizuotų iš atsakovės perimtus 6 vienetus vagonų, už jų pardavimą gautinos piniginės lėšos būtų ženkliai mažesnės, nei atsakovės įsipareigojimų dydis.

5212.3.

53Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gerą jos finansinę padėtį ir (ar) paneigiančių teismo padarytas išvadas dėl jos nemokumo bei veiklos nevykdymo.

5412.4.

55Pareiškėjos vertinimu, atsakovės balanse už 2017 m. apskaityti įsipareigojimai 2 188 778 Eur sumai, įskaitant ir įsipareigojimus Bankui, tačiau ne didesnei nei 1 648 697,53 Eur sumai, suponuoja išvadą, kad atsakovė turi ir kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie taip pat visi yra pradelsti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos finansinę padėtį, darytina išvada, jog jau 2017 m. atsakovės skolos, be skolos pareiškėjai, žymiai viršijo visą įmonės turtą, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

5612.5.

57Atsakovė paskutinius mokėjimus Bankui atliko tik 2015 m. spalio 29 d., pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 m., atsakovės veikla tiek 2016 m., tiek ir 2017 m. buvo nuostolinga. Todėl spręstina, kad atsakovė su mokumo problemomis susidūrė daug anksčiau nei pareiškėja nutraukė lizingo bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis, ar inicijavo priverstinį skolos išieškojimą 2018 m.

5812.6.

59Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismo neįvertintų aplinkybių apie nagrinėjamas civilines bylas dėl lizingo sutarties neteisėto nutraukimo bei sandorių ginčijimo, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino visumą byloje esančių duomenų, įskaitant ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis. Apeliantės nurodytos civilinės bylos neužkerta kelio svarstyti atsakovės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimo.

6012.7.

61Dėl atsakovės prašomų išreikalauti įrodymų teismas pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, vertinamas jos (ne)mokumas, vykdoma veikla, todėl prašomi išreikalauti įrodymai neturi jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

62Teismas

konstatuoja:

63IV.

64Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6513.

66Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „DeTranswagon“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl rašytinių paaiškinimų, prašymo išreikalauti įrodymus ir naujų įrodymų

6714.

68Apeliantė prieš pat paskirtąjį bylos nagrinėjimą 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje (posėdžio dieną) Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo: pridėti apeliantės rašytinius paaiškinimus prie bylos medžiagos ir į juos atsižvelgti; išsireikalauti iš pareiškėjos UAB „Cesija“ duomenis, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės: įrodymus apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir pelną iš neteisėtai perimtų 6 vnt. vagonų eksploatavimo, taip pat pateikti įrodymus apie bendrąsias jos pajamas, pelną, duomenis apie konkrečius subjektus (asmenis), kuriems buvo faktiškai perduoti minėti vagonai, informaciją apie sudarytas su jais sutartis dėl vagonų eksploatavimo, taip pat neteisėtai perimtų 6 vnt. vagonų išlaikymo kaštus patvirtinančius duomenis. Prie rašytinių paaiškinimų prideda išrašus iš vagonų maršrutų sekimo programos apie pareiškėjos perimtus vagonus; pareiškėjos 2019 m. spalio 7 d. raštą atsakovei. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja perimto iš atsakovės turto vertės dydžiu turėjo mažinti atsakovės skolos likutį, bet to neatliko; savo veikloje naudodama perimtus vagonus ir nemažindama skolos likučio pareiškėja didina žalą atsakovei.

6915.

70Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atidėjus nutarties šioje byloje priėmimą ir paskelbimą, apeliantė 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė lydraštį dėl 2019 m. gruodžio 17 d. rašytinių paaiškinimų ir jais teiktų įrodymų, kuriame paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 17 d. su rašytiniais paaiškinimais buvo pateikti jau į bylą anksčiau pateikti įrodymai, todėl pastebėjus šį techninį netikslumą, teikiami tas pačias aplinkybes, kurios buvo išsamiai paaiškintos 2019 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtinantys ir iki šiol nepateikti įrodymai: 1) apeliantės atstovų 2019 m. lapkričio 11 d. raštas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo pareiškėjai; 2) pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo su priedu.

7116.

72Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Tačiau teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

7317.

74Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju apeliantė pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „rašytiniai paaiškinimai“, kuris savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai, įrodymai bei prašomi išreikalauti įrodymai nėra reikšmingi teisingam klausimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo nustatymui, todėl juos ir įrodymus pateiktus kartu su 2019 m. gruodžio 18 d. prašymu, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės byloje vertinamo klausimo nagrinėjimui ir pateiktus praleidus įstatymu nustatytus terminus, ir šiuo aspektu atsisakytina priimti. Pažymėtina ir tai, jog 2019 m. gruodžio 18 d. teisme gauti dokumentai yra pateikti po bylos išnagrinėjimo, todėl juos atsisakytina priimti ir CPK 251 straipsnio pagrindu. Dėl pareiškėjos reikalavimo teisės

7518.

76ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę.

7719.

78Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, šie klausimai sprendžiami iškėlus skolininkui bankroto bylą ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-186/2005). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Net ir ieškinių dėl kreditoriaus teisės į skolininką pagrįstumo kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jei tai neatima galimybės teismui patikrinti įstatyme numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės (ne)mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią reikšmę įmonės mokumui turi nagrinėjami ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Tuo tarpu jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau neatlikdamas išsamaus įrodymų tyrimo, o remdamasis preliminariu turimų įrodymų vertinimu. Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).

7920.

80Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei skolininkei bankroto bylą. Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018). Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018).

8121.

82Byloje esanti 2018 m. birželio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis patvirtina, kad atsakovės pradinė kreditorė Luminor Bank AB perleido pareiškėjai turėtas reikalavimo teises į atsakovę bei atsakovės akcininkus ir nuosavybės teises į lizingo sutarties pagrindu atsakovei perduotą naudoti turtą – vagonus. Reikalavimo perleidimo sutarties metu atsakovės įsiskolinimas Bankui sudarė 1 907 361,69 Eur. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Pareiškėja vienašališkai nutraukė lizingo sutartį bei susijusius susitarimus, atsakovei neatsiskaitant kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė teigia, kad ji negali būti laikoma skolinga pareiškėjai 2 215 413,43 Eur sumą, kadangi pareiškėja, kaip lizingo davėjo teises ir pareigas perėmęs asmuo, faktiškai jau yra gavusi dalinį prievolės įvykdymą, t. y. perėmė dalį lizingo objektą sudarančių vagonų, be to dėl minėtosios lizingo sutarties neteisėto nutraukimo nagrinėjamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-30996-1089/2019.

8322.

84Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-30996-1089/2019 pagal ieškovės UAB „DeTranswagon“ ieškinį atsakovei UAB „Cesija“ dėl lizingo sutarties neteisėto nutraukimo. Toje byloje UAB „DeTranswagon“ prašo pakeisti aktualios lizingo sutarties Nr. 201012F-7715 (su visais papildymais ir pakeitimais), 2015 m. birželio 5 d. susitarimo „prie 2010 m. gruodžio 29 d. lizingo sutarties Nr. 201012F-7715 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir 2010 m. gruodžio 30 d. įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. SKL1701 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais“ bei 2015 m. birželio 5 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutarčių Nr. SKL 2989 ir SKL 2990 skolos grąžinimo terminus, nustatant, kad: galutinis lizingo vertės dengimo terminas yra 2029 m. rugpjūčio 31 d., o lizingo įmokos pradedamos mokėti nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. ir mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 30 dienos, nustatant, kad bendra mėnesinė lizingo vertės dengimo įmoka yra 2 000 Eur per mėn., o likusi skola bei susikaupusios palūkanos sumokamos paskutinę mokėjimo grafiko dieną (2029 m. rugpjūčio 31 d.); galutinis įsiskolinimo padengimo terminas pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL 1701, SKL 2989 ir SKL 2990 yra 2029 m. rugpjūčio 31 d., o einamosios mėnesinės palūkanos pagal šias sutartis pradedamos mokėti nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. ir mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 30 dienos, nustatant, kad iki šio ieškinio pateikimo susikaupusios palūkanos bei pagrindinė skolos dalis ir delspinigiai sumokami paskutinę mokėjimo grafiko dieną (2029 m. rugpjūčio 31 d.).

8523.

86Įvertinus minėtus duomenis bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos UAB „Cesija“ reikalavimo teisė į atsakovę egzistuoja, kadangi yra pagrįsta pridėtais įrodymais, be to pati atsakovė neginčija turinti įsipareigojimų pareiškėjai, tačiau iš esmės nesutinka su pareiškėjos reikalavimo dydžiu. Taigi pareiškėja laikytina atsakovės kreditore, galinčia inicijuoti skolininkei bankroto bylos iškėlimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliantės atskirajame skunde išsamiai nurodyti argumentai dėl kreditorės (pareiškėjos) nesąžiningumo, reikalavimo dydžio, gaunamo pelno perėmus dalį vagonų ir kt. bus išsamiai išnagrinėti nurodytoje civilinėje byloje, ir neturi esminės reikšmės bankroto bylos iškėlimo stadijoje sprendžiant dėl atsakovės (ne) mokumo pagal kitus byloje esančius duomenis, nes kaip minėta, ginčijama skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Dėl (ne)mokumo

8724.

88Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).

8925.

90Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9126.

92Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino atsakovės (ne)mokumą remdamasis viešai prieinamais duomenimis ir sprendė esant pagrindą iškelti UAB „DeTranswagon“ bankroto bylą. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino bylos duomenis bei atsakovės argumentus dėl ginčijamo įsiskolinimo pareiškėjai, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.

9327.

94Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

9528.

96Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).

9729.

98Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

9930.

100Pirmosios instancijos teismas atsakovę pripažino nemokia, įvertinęs Juridinių asmenų registrui tik 2019 m. pateikto balanso už 2017 m. duomenis, viešųjų registrų duomenis apie nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto nebuvimą. Pirmosios instancijos teismo reikalautų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl atsakovės (ne) mokumas pagrįstai vertintas pagal byloje pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

10131.

1022017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turėjo 255 151 Eur turto, iš kurio 203 743 Eur ilgalaikis materialusis turtas bei 51 408 Eur trumpalaikis turtas: per vienerius metus gautinos sumos – 51 396 Eur bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 12 Eur. Tačiau, kaip minėta jokie įrodymai, pagrindžiantys atsakovės turto sudėtį, jo realumą, nepateikti. Minėto balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 188 778 Eur, iš jų po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 916 770 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 272 008 Eur.

10332.

104Kaip minėta, tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Atsakovei įrodinėjant, kad įsiskolinimas pareiškėjai nėra pradelstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įsipareigojimai pareiškėjai minėtame balanse nurodyti prie ilgalaikių įsipareigojimų, todėl nesant kitų duomenų apie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų sumą, pirmosios instancijos teismas šiuos balanse nurodytus įsipareigojimus laikė pradelstais bei vertindamas jų dydžio ir balanse nurodytą turto vertės santykį padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovės nemokumo – jau 2017 m. įmonės skolos, be skolos pareiškėjai, žymiai viršijo visą įmonės turimą turtą. Kaip minėta, aktualių finansinės atskaitomybės duomenų, pagrindžiančių įmonės turtinę padėtį, kreditorių ir skolininkų sąrašų, atsakovė abiejų instancijų teismams neteikė, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo (neįskaičiuojant skolos pareiškėjai) nepaneigė.

10533.

106Atsižvelgiant į didelę pradelstų skolų sumą, aplinkybę, kad VSDFV informacinės sistemos duomenimis apdraustųjų asmenų įmonėje yra tik vienas, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės sunkumai laikino pobūdžio ir ji bus pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Pabrėžtina, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Dėl bylos procesinės baigties

10734.

108Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą egzistavimo, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), tinkamai motyvuota. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10935.

110Pareiškėjos UAB „Cesija“ prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, kadangi nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

111Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

112Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cesija“... 8. 2.... 9. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė su UAB „DnB NORD lizingas“ (teisių... 10. 3.... 11. Pareiškėja ir Luminor Bank AB 2018 m. birželio 7 d. sudarė reikalavimo ir... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi iškėlė atsakovei... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „DeTranswagon“ Vilniaus apygardos... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, jog juridinių asmenų registrui atsakovė paskutinį... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė... 22. 8.... 23. Įvertinęs 2017 m. balanso duomenis teismas nurodė, kad įmonės mokėtinos... 24. 9.... 25. Teismas atmetė atsakovės prašymą išreikalauti įrodymus iš pareiškėjos... 26. 10.... 27. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „DeTranswagon“... 28. III.... 29. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovė UAB „DeTranswagon“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 32. 11.1.... 33. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės faktinio nemokumo;... 34. 11.2.... 35. Atsakovė negali būti laikoma skolinga pareiškėjai 2 215 413,43 Eur sumą,... 36. 11.3.... 37. Teismas pažeidė civilinio proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi... 38. 11.4.... 39. Teismas neteisingai ir netinkamai nustatė, kad atsakovės pradelstos skolos... 40. 11.5.... 41. Pirmosios instancijos teismas padarė ydingą ir visiškai nepagrįstą... 42. 11.6.... 43. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino aplinkybių dėl nagrinėjamų... 44. 11.7.... 45. Teismas, iškeldamas bankroto bylą atsakovei, akivaizdžiai nukrypo nuo... 46. 12.... 47. Pareiškėja UAB „Cesija“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir... 48. 12.1.... 49. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą... 50. 12.2.... 51. Atsakovei nepateikus duomenų, kas sudaro jos turtą, darytina prielaida, kad... 52. 12.3.... 53. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu... 54. 12.4.... 55. Pareiškėjos vertinimu, atsakovės balanse už 2017 m. apskaityti... 56. 12.5.... 57. Atsakovė paskutinius mokėjimus Bankui atliko tik 2015 m. spalio 29 d., pagal... 58. 12.6.... 59. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismo neįvertintų aplinkybių apie... 60. 12.7.... 61. Dėl atsakovės prašomų išreikalauti įrodymų teismas pagrįstai... 62. Teismas... 63. IV.... 64. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 65. 13.... 66. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB... 67. 14.... 68. Apeliantė prieš pat paskirtąjį bylos nagrinėjimą 2019 m. gruodžio 17 d.... 69. 15.... 70. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atidėjus... 71. 16.... 72. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 73. 17.... 74. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį... 75. 18.... 76. ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį... 77. 19.... 78. Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis... 79. 20.... 80. Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad potencialūs kreditoriai gali... 81. 21.... 82. Byloje esanti 2018 m. birželio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis... 83. 22.... 84. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas,... 85. 23.... 86. Įvertinus minėtus duomenis bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir... 87. 24.... 88. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos... 89. 25.... 90. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 91. 26.... 92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino atsakovės... 93. 27.... 94. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo... 95. 28.... 96. Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė... 97. 29.... 98. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 99. 30.... 100. Pirmosios instancijos teismas atsakovę pripažino nemokia, įvertinęs... 101. 31.... 102. 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turėjo 255 151 Eur... 103. 32.... 104. Kaip minėta, tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą,... 105. 33.... 106. Atsižvelgiant į didelę pradelstų skolų sumą, aplinkybę, kad VSDFV... 107. 34.... 108. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 109. 35.... 110. Pareiškėjos UAB „Cesija“ prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi... 111. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 112. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą....