Byla e2-1349-798/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Audva“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Audva“ direktoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Audva“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NIMETUS“ prašė iškelti atsakovei uab „Audva“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, kadangi pagal 2016 m. sausio 8 d. statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį, 2016 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. balandžio 3 d. statybos subrangos sutartis (toliau – ir sutartys) bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras atsakovė liko skolinga pareiškėjai iš viso 342 580,66 Eur: 271 880,89 Eur skolos, 53 317,00 Eur delspinigių, 17 382,77 Eur baudų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Audva“; bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras”.
  2. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateiktų sutarčių ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų labiau tikėtina, jog UAB „NIMETUS“ yra atsakovės kreditorė. Nors pareiškėjos nurodyta skolos suma nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ginčijo bent jau pagrindinės skolos dydį. Kadangi pareiškėja yra atsakovės kreditorė, todėl ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų laikytasi, kadangi pareiškėja 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimu įspėjo atsakovę, jeigu ji nesumokės skolos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas išsiųstas atsakovės registruotos buveinės adresu.
  4. Teismo vertinimu 2016 m. UAB „Audva“ balanso duomenimis bendrovė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo būseną. Registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovė neturi. Viešai skelbiamais duomenimis bendrovėje dirba vienas darbuotojas, o skola VSDF biudžetui 2018 m. gegužės 30 d. sudarė 102,54 Eur. Atsakovė nuo 2016 m. nėra pateikusi finansinių atskaitomybių, todėl nėra galimybės įvertinti jos turto ir turimų pradelstų įsipareigojimų. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nepateikė. Apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą ir bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka paskelbta viešai specialiame internetiniame tinklapyje. Viešai nurodytu bendrovės buveinės ir jos direktoriaus adresu siųsta korespondencija sugrįžo neįteikta, nurodant, kad korespondencija neatsiimta. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą manyti, jog UAB „Audva“ veiklos nebevykdo, yra nemoki.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Audva“ direktorius D. K. prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo šiuos atskirojo skundo pagrindinius argumentus:
    1. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog išsiuntė UAB „Audva“ pranešimą, kuriame nurodė privalomąjį 30 dienų terminą skolai sumokėti bei informavo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to pareiškėja žinojo, kad bendrovė registruotos buveinės adresu korespondencijos neatsiims, tačiau vis tiek korespondenciją siuntė klaidingu adresu, o ne buveinės (veiklos) adresu Kalniečių g. 63, Kaunas.
    2. Atsakovė skolų darbuotojams neturi. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bendrovei skolinga 2 535,07 Eur mokesčių permoką. Pareiškėjos paskaičiuota skolos suma nepagrįstai didelė. Mano, jog sąskaitos faktūros išrašytos dėl nepagrįstai padidintų sumų; sąskaitos buvo išrašomos nesuderinus su atsakovė dėl medžiagų kiekio bei kainų. Pagal šalių nuo 2016 m. nusistovėjusią verslo praktiką turėjo būti atlikti tarpusavio įskaitymai bei atliktas likučių suderinimas. Nuo 2017 m. rudens pareiškėja nepasirašinėjo darbų aktų, dalyje objektų buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos atsakovė taisė. Statybos objektuose naudojo savo įrenginius / medžiagas, todėl mano, kad išrašant sąskaitas nebuvo į šią aplinkybę atsižvelgta. Taip pat pareiškėja reikalauja atsiskaityti už medžiagas, kurios buvo panaudotos objektuose, kuriuose atsakovė darbų neatliko. Apeliantas ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pareiškėjos viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „NIMETUS“ prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
    1. Inicijuojant atsakovės bankroto bylą nebuvo pažeistos nei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatos dėl atsakovės informavimo. Apeliantės teiginys, jog 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimas turėjo būti siunčiamas adresu Kalniečių g. 63, Kaunas yra nepagrįstas, nes Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB „Audva“ buveinės adresas yra Parko g. 47-50, Panevėžys. Be to sutartyse nurodytas bendrovės buveinės adresas irgi yra Parko g. 47-50, Panevėžys ir ji nebuvo informavusi pareiškėjos apie naują buveinę adresu Kalniečių g. 63, Kaunas ir nebuvo nurodžiusi šiuo adresu jai siųsti visą korespondenciją. Siunčiant 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimą buvo taikoma ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. pranešimas, išsiųstas bendrovės buveinės adresu, laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Akcentuoja, jog bendrovės vadovas atskiruoju skundu patvirtina, kad el. paštu gavo 2017 m. spalio 30 d. pranešimą, kuriame pareiškėja taip pat buvo informavusi atsakovę apie ketinimą inicijuoti jai bankroto bylą. 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėja perdavė Lietuvos paštui atsakovei skirtą 994 g. (t. y. beveik 1 kg) pašto siuntą, kuri buvo išsiųsta apeliantės adresu Parko g. 47-50, Panevėžys. Šios siuntos atsakovė nei savo buveinės adresu, nei pašte neatsiėmė. Taigi, pareiškėja tinkamai įvykdė ir ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl pareiškimo ir jo priedų atsakovei pateikimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo UAB „Audva“ nemokumą, kadangi: a) pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė turėjo 20 805,00 Eur vertės ilgalaikį turtą, 359 592,00 Eur vertės trumpalaikį turtą, iš viso 380 397,00 Eur vertės turtą, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 326 850,00 Eur; b) bendrovė jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; turi tik vieną darbuotoją bei turi įsiskolinimą VSDF biudžetui; c) atsakovės pradelsta skola pareiškėjai sudaro 342 580,66 Eur; d) kreditoriai vykdo priverstinius skolų išieškojimus; e) 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė Juridinių asmenų registrui nepateikė. Pareiškėjos nuomone, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, jie tęsiasi jau ilgą laiką, nes sąskaitos faktūros neapmokėtos nuo 2017 m. sausio mėn.
    3. Apeliantas bendrovės nemokumo nepaneigė, atskirasis skundas grindžiamas išimtinai deklaratyviais teiginiais. Pirma, nors atskirajame skunde ir akcentuojama, kad VMI atsakovei neva turi grąžinti 2 535,07 Eur sumą, tačiau šios sumos akivaizdžiai neužteks atsiskaitymui su atsakovės kreditoriais, kuriems skolos viršija 300 000,00 Eur. Antra, atsakovė turi tik vieną darbuotoją (vadovą). Be to, nurodė, kad darbo jėgą nuomojo iš Ukrainos, todėl yra pagrindas įtarti, kad su šiais asmenimis pagal nuomos sutartis gali būti neatsiskaityta. Trečia, atskirajame skunde visiškai nepagrįstai kaltinama pareiškėja informacijos apie visas sudarytas sutartis slėpimu. Ketvirta, dauguma atskirojo skundo argumentų nėra susiję su šia byla ir joje nagrinėtinomis aplinkybės. Penkta, pareiškėjos išrašytos ir atsakovės atstovo pasirašytos bei priimtos sąskaitos nėra nuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka. Šešta, aplinkybės dėl šalių praktikos, susijusios su skolų tarpusavio įskaitymais, nėra pagrįstos įrodymais
    4. Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi: a) iki atskirojo skundo pateikimo skundžiama nutartis jau buvo įsiteisėjusi ir pradėta vykdyti; b) apeliantas, kaip atsakovės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad bendrovę pasiektų visa korespondencija, siunčiama juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės adresu, tačiau šios savo pareigos nevykdė; c) apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie bendrovės mokumą, vykdomą veiklą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Akcentuoja, jog apeliantas vadovavo UAB „BONDI LT“ ir UAB „Linonas“, kurioms iškeltos bankroto bylos, todėl, neabejotinai turi žinoti, kokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kokiu būdu yra įteikiami teismo procesiniai dokumentai. Taigi, nesąžiningo apelianto interesai negali būti ginami.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva.) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

  1. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: išrašą iš internetinio portalo www.rekvizitai.lt apie atsakovės buveinės adresą; pašto siuntos reg. Nr. RS039666510LT istorijos išrašą; Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašą su istorija apie UAB „BONDI LT ir Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie UAB „Linona“.
  2. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsniu išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nurodytus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui, kadangi viešai skelbiami duomenys teismui yra prieinami (CPK 179 str. 3 d.), o pašto siuntos reg. Nr. RS039666510LT istorijos išrašas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

13Dėl atskirojo skundo tenkinimo

  1. Dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Atlikus įstatyme nurodytus veiksmus ir pasibaigus nustatytam ne mažesniam kaip 30 dienų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo įteikimo, kreditorius įgyja teisę kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreipdamasis į teismą kreditorius privalo pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei (ĮBĮ 6 str. 4 d.). Dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo pareiškimas dėl iškėlimo bankroto bylos atsisakomas priimti ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
  2. ĮBĮ neįtvirtina pranešimo įteikimo vietos ir tvarkos, todėl kreditorius turi laikytis pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą įteikimo tvarkos bei vietos nustatymo taisyklių, įtvirtintų civilinio proceso įstatyme (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Juridinių asmenų buveinės vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsnio taisykles, tarp jų, jog susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta jo buveinės adresu, taip pat, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jei juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 str. 3 d.). CPK 122 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridinių asmenų registre registruota atsakovės buveinė yra adresu Parko g. 47-50, Panevėžys. Byloje duomenų apie kitą, nei juridinių asmenų tvarkytojo nurodytą atsakovo buveinės adresą, nėra. Apeliantas nepateikė duomenų, kad informavo pareiškėją apie atsakovės faktinės buveinės adresą. Šiuo atveju aplinkybės apie atsakovės faktinę buveinės vietą (pašto siuntų priėmimo vietos adresą) buvo atskleistos tik bylos nagrinėjimo eigoje. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).
  3. Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 26 d. pranešimu ir 2017 m. spalio 30 d. pranešimu nurodė skolą (delspinigius už laiku neįvykdytas atsakovės pinigines prievoles), kurią prašė sumokėti per 3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos ir informavo, kad UAB „Audva“ neatsiskaičius bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2017 m. spalio 26 d. pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu UAB „Audva“ registruotos buveinės adresu Parko g. 47-50, Panevėžys. 2017 m. spalio 30 d. pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir jį gavo atsakovės vadovas (šios aplinkybės apeliantas neneigia). 2017 m. spalio 26 d. pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta, tačiau atsakovei nebuvo įteiktas. Kadangi į raginimą sumokti skolą atsakovė nereagavo, pareiškėja 2017 m. lapkričio 8 d. išsiuntė pranešimą. 2017 m. lapkričio 8 d. pranešime pareiškėja nurodė atsakovės skolas bei nustatė terminą įsiskolinimui padengti – 31 dieną nuo pranešimo gavimo dienos, taip pat įspėjo, kad neatsiskaičius per nurodytą terminą, pareiškėja inicijuos bankroto bylą. 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimas taip pat buvo išsiųstas registruota pašto siunta atsakovės registruotos buveinės adresu, tačiau neįteiktas (neatsiimtas pašte per siuntos saugojimo laiką). Taip pat šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovės veiklos adresu Draugystės g. 19, Kaunas, kuris pašte irgi nebuvo atsiimtas per siuntos saugojimo terminą.
  4. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017). Dėl šios priežasties teismų praktikoje netinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymu pripažįstami ir tie atvejai, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėjo turėti pakankamą pagrindą manyti, jog kreditorius tokių savo ketinimų vėliau atsisakė, pavyzdžiui, jei į teismą kreipiamasi praėjus pernelyg ilgam laiko tarpui po pranešimo skolininkui išsiuntimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-216/2014).
  5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimu įspėjo atsakovę, jeigu ji per 31 kalendorinę dieną nuo pranešimo gavimo dienos nesumokės pranešime nurodytų skolų, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; pranešimas išsiųstas bendrovės registruotos buveinės adresu, todėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi numatytų nuostatų laikytasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė UAB „NIMETUS“ pareiškimo priėmimo klausimą ir skundžiama nutartimi neatsakė į klausimą, ar tinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymu pripažįstamas / nepripažįstamas nagrinėjamas atvejis, kai: a) pirmuoju 2017 m. spalio 26 d. pranešimu pareiškėja nustatė bendrovei trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpio nuo pranešimo įteikimo dienos terminą įsipareigojimams įvykdyti (3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos), o pakartotiniu 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimu nustatė ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpio nuo pranešimo įteikimo dienos terminą įsipareigojimams įvykdyti (31 dieną nuo šio pranešimo gavimo dienos); b) jeigu 2017 m. lapkričio 8 d. laikytinas tinkamai įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo (2017 m. lapkričio 14 d), pareiškėja 2017 m. gruodžio 14 d. galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (praėjus ne mažiau kaip 35 dienoms nuo 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimo išsiuntimo), tačiau UAB „NIMETUS“ į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Audva“ kreipėsi 2018 m. gegužės 7 d. (beveik po penkių mėnesių, o tai yra gan ilgas laiko terminas).
  6. Dėl atskiruoju skundu kvestionuojamo pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo. Akcentuotina, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismui pakanka kartu su ieškiniu būtų pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai, t. y. kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Šiuo atveju pareiškėja kartu su ieškiniu pateikė įrodymus (sutartis ir neapmokėtas sąskaitas faktūras ir kt.) reikalavimui pagrįsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, kildinamu iš sutartinių teisinių santykių, nepasisako.
  7. Dėl bendrovės mokumo / nemokumo. Bendrovės nemokumas – tai būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 ir 2 p.).
  8. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Pareiga įrodyti mokumą kyla bendrovei, teigiančiai, jog yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų. Atsakovės vadovas teismui nepateikė naujausių finansinių ataskaitų, naujausių kreditorių ir debitorių sąrašų, įrodymų, jog bendrovė veiką tęsia bei gauna pajamas (CPK 2, 178 str.), todėl teismas apie bendrovės mokumą / nemokumą gali spręsti iš byloje surinktų bei viešai skelbiamų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).
  9. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) UAB „Audva“ buvo įregistruota 2011 m. gegužės 17 d., veiklą vykdo, bendrovės vadovas nuo 2015 m. vasario 19 d. yra D. K.; registruota akcininkė nuo 2015 m. liepos 3 d. yra V. P.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti 2011–2016 ataskaitinių finansinių metų UAB „Audva“ finansinės atskaitomybės dokumentai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal 2016 m. balanso duomenis bendrovės turto vertė buvo 380 397,00 Eur vertės, iš kurios 20 805,00 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 359 592,00 Eur vertės trumpalaikis turtas; per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 326 850,00 Eur. 2016 metų ataskaitinį laikotarpį UAB „Audva“ baigė su 22 718,00 Eur nuostoliu. Taigi, formaliai vertinant balanso duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (326 850,00 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (380 397,00 Eur).
  10. Tačiau akcentuotina, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
  11. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
  12. Laikinų finansinių sunkumų turinčiai bendrovei prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui ir „antro šanso“ („second chanse“) suteikimui pagal ES nemokumo doktrinoje vyraujančią tendenciją (https://books.google.lt/books?id=u6rfDQAAQBAJ&printsec=frontcover&source=gbs_ge_su mary_r&cad=0#v=onepage&q=second%20chance&f=false).
  13. Viešai skelbimais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) atsakovė kilnojamojo ir nekilojamojo turto neturi; nuo 2018 m. vasario 14 d. bendrovėje dirba vienas darbuotojas (apdraustasis). Nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „Audva“ turėjo 209,92 Eur socialinio draudimo skolą kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV). Akcentuotina, jog atsakovė įsiskolinimą kreditorei VSDFV mažina (2018 m. vasario 19 d. turėjo 902,18 Eur skolą, kurią iki 2018 m. liepos 31 d. sumažino iki 209,92 Eur). Atskirajame skunde nurodoma, kad UAB „Audva“ skolų darbuotojams (kreditoriams) neturi. Pareiškėjos reikalavimas, kildinamas iš statybos rangos sutartinių teisinių santykių, sudaro 342 580,66 Eur. Pareiškėjos į bylą pateiktais duomenimis, priverstinį skolos išieškojimą vykdo kreditorė UAB „Kauno kranai“ pagal 2017 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą dėl 1 006,84 Eur skolos, 250,58 Eur žyminio mokesčio ir 66,42 Eur palūkanų išieškojimo. Apeliantas teigia, kad debitorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) skolinga bendrovei 2 535,07 Eur mokesčių permoką. Apibendrinus nustatytų aplinkybių visumą spręstina, kad pradelsti 1 533,76 Eur dydžio įsipareigojimai kreditorėms (209,92 Eur skola VMI + 1 323,84 Eur iš viso skola UAB „Kauno kranai“) 532,45 Eur suma viršija atsakovės turto vertę (2 535,07 Eur), tačiau atsakovės turimo turto (2 535,07 Eur debitorinės skolos) visiškai pakanka atsiskaityti su kreditorėmis VMI ir UAB „Kauno kranai“ (209,92 Eur skola VMI + 1 323,84 Eur iš viso skola UAB „Kauno kranai“ = 1 533,76 Eur), tačiau nepakanka UAB „NIMETUS“ 342 580,66 Eur dydžio reikalavimui patenkinti.
  14. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).
  15. Nagrinėjamu atveju UAB „NIMETUS“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Audva“ neišnaudojusi visų pažeistų teisių gynimo būdų, kurie nedavė jokio teigiamo efekto ir iš esmės pažeidusi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi numatytas nuostatas. Dėl to jos kreipimasis į teismą su prašymu iškelti atsakovei bankroto bylą nelaikytinas ultima ratio gynybos priemone. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkei negarantuoja kreditorei labai greito skolos atgavimo, nes po bankroto bylos iškėlimo kreditorių pareikštus reikalavimus patikrina bankroto administratorius, o atveju, kai tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios bendrovės kyla ginčas, klausimą dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  16. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovei esant nepašalintoms abejonėms dėl UAB „Audva“ nemokumo būklės (neturint naujausių finansinės atskaitomybės duomenų) bei neįvertinęs aplinkybės, jog UAB „NIMETUS“ kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas ultima ratio gynybos priemonei. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.) siekiant nustatyti ar įmonė yra moki pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis.
  17. Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su apelianto piknaudžiavimu procesinėmis teisėmis, akcentuotina, kad apelianto pasirinktas būdas ginti savo pažeistas teises pateikiant teismui atskirąjį skundą nevertinamas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Audva“ perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Atskirasis skundas tenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteisimos. Įrodymų apie apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Audva“ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai