Byla 1A-34-651/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

2kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Reginos Bertašienės,

3sekretoriaujant J. U.,

4dalyvaujant prokurorei Rasai Morėnienei,

5nuteistajam J. S.,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

7J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį bauda 30 MGL (3900 Lt (1129,52 EUR) dydžio.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

9J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje atspausdino netikrą dokumentą – 2004-07-23 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko B. G. įsakymą „Dėl ( - ) sąskaitos atidarymo Vilniaus banke“, kuriame suklastojo B. G. parašą, t. y. pats pasirašė B. G. vardu ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą. 2004-07-27 šį įsakymą J. S. pateikė Vilniaus bankui, adresu ( - ), atidarydamas ( - ) (toliau ( - )) vardu bankinę sąskaitą. Tokiu būdu J. S. panaudojo netikrą dokumentą.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei nutraukti bylą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Apelianto manymu, teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį, netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų praktika. Nurodo, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusiu 2003-04-10 BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Šiuo atveju terminas suėjo 2009-07-23, nes įsiteisėjusio nuosprendžio dėl jo nebuvo. Taigi, apelianto manymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina dėl senaties.

11Dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo nuteistasis J. S. nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir savaip interpretavo aplinkybes. Teigia, jog jis 2004-07-27 pasirašė už ( - ) pirmininką B. G. pagal jam suteiktą rašytinį ir tinkamai patvirtintą įgaliojimą. Remiantis ( - ) įstatais, buvo atlikti veiksmai ( - ) vardu ir šios organizacijos interesais atidaryta banko sąskaita Vilniaus banke. Apeliantas teigia, jog šios objektyvios aplinkybės nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Apeliantas taip pat nurodo, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas. Pažymi, kad jei dokumente įrašyti faktai neturi juridinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veikla baudžiamojo įstatymo požiūriu. Apelianto teigimu, nepadaryta veika, kuri sudarytų pagrindą baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

12Dėl dokumento pagaminimo ir suvokimo darant nusikalstamą veiką apeliantas nurodo, kad teismo padaryta išvada visiškai nepagrįsta ir neatitinka tikrovės pagal bylos medžiagą. Nurodo, jog nėra jokių įrodymų, kad 2004-07-23 įsakymas pagamintas jo, tuo labiau kaip fizinio asmens. Dokumentas faktiškai pagamintas vieno iš ( - ) narių ir laikytinas tikru ( - ) dokumentu.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

15Iš nuteistojo J. S. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis skunde iš esmės kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taip pat mano, kad padaryta veika nėra pavojinga baudžiamojo įstatymo požiūriu, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Be to, teigia, jog baudžiamasis procesas negalėjo būti pradėtas, nes suėjęs senaties terminas (BK 3 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįstos. Remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai konstatuota, kad J. S. pagamino įsakymą „Dėl ( - ) sąskaitos atidarymo Vilniaus banke“ ir jį panaudojo. Tačiau, įvertinusi bylos medžiagą, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl padarytos veikos pavojingumo.

16Dėl teisių į gynybą pažeidimo.

17Apeliantas teisme nurodė, jog buvo šiurkščiai pažeista jo teisė baudžiamajame procese turėti kvalifikuotą gynybą, nes paskirtas advokatas tinkamai neatstovavo ir tik kenkė.

18Kiekvienas įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę kviesti norimą gynėją. Įtariamojo (kaltinamojo) pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys. Jei įtariamasis (kaltinamasis) neturi lėšų gynėjui kviesti ar dėl kitų priežasčių pats negali pasikviesti gynėjo, bet prašo, kad jo interesus gintų gynėjas, gynėją paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Būtinos gynybos atvejais (BPK 51 straipsnis) ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas gynėją paskiria atsižvelgdamas į tai, ar įtariamasis (kaltinamasis) prašo paskirti gynėją.

19Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo paskirtas gynėjas, kurio vėliau J. S. atsisakė (t. 1, b. l. 48, 54). Gynėjas J. S. buvo paskirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės, tačiau J. S. gynėjo atsisakė, nurodydamas, jog gali pats sau tinkamai atstovauti. J. S. argumentai, jog jam paskirtas advokatas kenkia, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Pats J. S. nurodė, jog paskirtam advokatui neturi jokių pretenzijų (t. 2, b. l. 43). Be to, Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašė, kad advokatas E. Staponkus atsisakytų jį ginti apeliaciniame procese, nes savo poziciją ginti pats save išreiškė apeliaciniame skunde. Taip pat pažymėjo, kad aktyviai gins savo teisę atstovauti sau byloje (t. 2, b. l. 164–166).

20Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, tačiau paties J. S. pasirinkimu ji nebuvo teikta. Todėl argumentai, jog buvo šiurkščiai pažeista teisė baudžiamajame procese turėti kvalifikuotą gynybą, yra nepagrįsti.

21Dėl nešališko teismo.

22Apeliantas teigia, jog buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą. Argumentus dėl teismo šališkumo grindžia tuo, jog teisėjai, nagrinėjantys šią bylą, yra nagrinėję bylas dėl tų pačių aplinkybių ir yra priėmę sprendimus, todėl galėjo būti susidarę išankstinę nuomonę.

23Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjų asmeninį suinteresuotumą byla. Apeliantas teismo šališkumą objektyviąja prasme argumentuoja aplinkybe, kuri neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nušalinimo pagrindų ir nesukelia jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

24Dėl senaties termino.

25Apeliantas teigia, kad yra suėjęs senaties terminas, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo baudžiamąją bylą nutraukti.

26Senaties taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, iš kurių turinio išplaukia, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per baudžiamojo įstatymo nustatytą terminą asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo (BK 95 straipsnio 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmių, numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų, ši veika, atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nesunkus nusikaltimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamais nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

28Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojusios BK 95 straipsnio 8 dalies redakciją, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-3/2009). Jei buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. teistas 2008-07-09 (Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d.), 2011-09-07 (Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d.), 2012-03-13 (Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 154 str. 1 d.), 2012-09-28 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.), 2012-12-14 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.), 2013-01-08 (Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 str. ), 2013-05-22 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d., 302 str. 2 d.) bei 2014-02-18 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d.).

30Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu J. S. teistas už veikas, padarytas 2004-04-02, 2006-10-02 (t. 1, b. l. 86–100), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu J. S. teistas už veiką, padarytą 2009-07-07 (t. 2, b. l. 120–124). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) J. S. nuteistas už veikas, padarytas nuo 2011-08-22 iki 2012-02-13. Kaip matyti, J. S. nusikalstama veika tęstinė ir nuo 2004 metų, nepraėjus penkerių metų senaties terminui, buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos: 2006 m., vėliau 2009 m., 2011 m., 2012 m. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2014-11-19. Taigi, skaičiuojant senaties terminą nuo veikos, padarytos 2012-02-13, matyti, kad nuosprendis priimtas nesuėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginiai, susiję su BK 95 straipsnio nuostatų taikymu, yra nepagrįsti.

31Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo.

32Nuteistasis teigia, jog teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai interpretavo byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino, jog yra visi baudžiamosios veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apelianto teigimu, jo veika negali būti vertinama kaip nusikalstama, nes jis 2004-07-10 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įsakymą pasirašė vadovaudamasis LR asociacijų įstatymo reikalavimais, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos sprendimais, turint įgaliojimą ir teises.

33Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

34Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai J. S. pripažino padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

35Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

36Nagrinėjamu atveju J. S. neneigia, kad pasirašė 2004-07-23 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko B. G. vardu įsakymą „Dėl ( - ) sąskaitos atidarymo Vilniaus banke” ir jo pagrindu sudarė sutartį su Vilniaus banku dėl sąskaitos atidarymo, tačiau, pasak apelianto, tai buvo padaryta ( - ) interesais veikiant pagal įstatymus ir turint įgaliojimą. Apeliantas teigia, jog veikė 2004-06-02 įgaliojimo pagrindu, t. y. pasirašė ne B. G. vardu, o už B. G., patvirtindamas ( - ) dokumentą. Be to, teigia, kad teismas klaidingai įvertino įsakymą, nurodydamas, kad tai ( - ) pirmininko priimtas įsakymas.

37Iš 2004-07-23 įsakymo matyti, kad įsakymas parašytas ( - ) pirmininko B. G., tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad parašas yra ne B. G.. 2014-03-12 specialisto išvada Nr. 11 K-276( 13) nustatyta, kad pateiktame tirti 2004-07-23 įsakyme B. G. vardu pasirašė J. S. (t. 1, b. l. 44–46). Įsakyme nėra nurodyta, jog už B. G. pasirašo įgaliotas asmuo J. S.. Kadangi įsakyme nurodytas tik vienas asmuo, todėl apelianto argumentai, kad jis pasirašė ne kaip B. G., o už B. G., veikdamas pagal įgaliojimą, yra nepagrįsti. Įvertinus įsakyme nurodytą asmenį bei jo pareigas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad įsakymas yra priimtas ne ( - ) pirmininko, o kito įgalioto asmens. Apelianto argumentai, jog teismas klaidingai konstatavo, kad įsakymas yra priimtas ( - ) pirmininko, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais.

38J. S. argumentą, kad pasirašė įsakymą kaip įgaliotas atstovas, paneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis B. G. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad J. S. tuo metu nebuvo suteikti jokie įgaliojimai veikti B. G. vardu. Įstatuose taip pat nebuvo numatyta, kad steigiant padalinį turi teisę atidaryti sąskaitą banke (t. 2, b. l. 84–85).

39J. S., nurodydamas faktą, kad buvo įgaliotas, remiasi 2004-06-02 B. G. jam išduotu įgaliojimu. Nustatyta, kad 2004-06-02 B. G. įgaliojo J. S., kaip ( - ) Klaipėdos filialo vadovą, atlikti veiksmus, susijusius su ( - ) įstatais, Lietuvos įstatymais ir ( - ) priimtais sprendimais, taip pat atstovauti teisme (t. 2, b. l. 79). Iš 2014-03-13 Klaipėdos apygardos teismo B. G. apklausos protokolo matyti, kad B. G. davė kaltinamajam antspaudą ir Sąjungos įstatus filialo steigimui Klaipėdoje, tačiau filialas nebuvo įkurtas, o dokumentų ir antspaudo J. S. negrąžino. Pažymėtina, kad šis faktas patvirtintas teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583/2014). B. G. taip pat nurodė, kad asmeniškai nėra davęs J. S. jokių įgaliojimų kaip ( - ) pirmininkas (t. 1, b. l. 36–37).

40Iš 2004-06-02 įgaliojimo turinio matyti, kad J. S. galėjo atstovauti ( - ) pagal jos priimtus sprendimus. Kad J. S. turėjo įgaliojimą pats priimti sprendimus, įsakymus ( - ) vardu, duomenų nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam būtų suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu atidaryti sąskaitą banke. Taigi byloje pateikti duomenys paneigia nurodytą aplinkybę, kad J. S. buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti ( - ) pirmininko B. G. vardu dokumentus.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. prašymą atidaryti sąskaitą banke bei banko sąskaitos sutartį pasirašė kaip ( - ) vadovas. Tačiau, faktas, kad J. S. nebuvo vadovu, yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, 2014-12-18 nutartyje (bylos Nr. 2K-583/2014), nurodė, jog nekvestionuotinas faktas, kad J. S. nebuvo ( - ) pirmininku, nes šis faktas paneigtas oficialių institucijų. Vadinasi, J. S. taip pat negalėjo pasirašyti įsakymo bei pateikti prašymą ar pasirašyti sutartį kaip ( - ) vadovas. Teismo taip pat konstatuota, kad J. S. nebuvo ne tik ( - ) pirmininku, bet ir jos valdymo organų nariu, todėl negalėjo turėti net ir tariamų įgaliojimų vykdyti šią veiklą. Byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina faktą, kad J. S., neturėdamas jokių įgaliojimų, pasirašė B. G. vardu įsakymą „Dėl ( - ) sąskaitos atidarymo Vilniaus banke“ ir jį pateikė bankui.

42Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. S. pagamino netikrą dokumentą. Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad 2004-07-23 įsakymą pagamino būtent jis. Apelianto teigimu, jį atspausdino ( - ) vienas iš narių, tačiau asmuo, kuris būtų atspausdinęs dokumentą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Pažymėtina, kad netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmas, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad išoriškai būtų panašus į tikrą, arba pagamina jį kito asmens vardu. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad prašymą atidaryti sąskaitą bei banko sąskaitos sutartį pasirašė J. S. (t. 1, b. l. 13–15). Vadinasi, ir įsakymą, kurio pagrindu atidarė sąskaitą, taip pat pateikė J. S.. Specialisto išvada patvirtinta, kad J. S. pasirašė B. G. vardu. Byloje taip pat konstatuota, kad J. S. neturėjo jokių įgaliojimų priimti įsakymus B. G. vardu. Konstatavus faktą, kad J. S. pasirašė dokumentą kito asmens vardu, neturėdamas tam jokios teisės bei jį panaudojo, yra pagrindas išvadai, kad J. S. jį ir surašė. Atmestini apelianto argumentai, jog dokumentą teisėtą daro tai, jog jis buvo surašytas ir atspausdintas vieno iš ( - ) narių. Pažymėtina, kad tokį įsakymą turėjo teisę pasirašyti tik B. G., kuris ir nurodytas įsakyme, o ne J. S.. Todėl vien tai, kad jis galėjo būti surašytas ir atspausdintas ( - ) nario, jo teisėtu nedaro.

43Dėl veikos pavojingumo.

44Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog padaryta veika yra pavojinga, todėl jos padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teigia, jog veika, nesukėlusi teisinių padarinių bei žalos, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

45Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino pavojingumo laipsnį ir konstatavo, kad žala padaryta baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Šiuo atveju bylos duomenimis nepatvirtinta, jog padaryta nusikalstama veika iš esmės sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius juridiniam asmeniui ir jam buvo padaryta žala.

46BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo už šiuos nusikaltimus, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, klausimą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos.

47BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes.

48Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-416/2012, 2K-180-693/2015). Taigi net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant klausimą apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis.

49BK 300 straipsnyje numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant dokumentus, disponuojant juo, yra apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos veiklą. Nagrinėjamu atveju J. S. pagamino netikrą dokumentą – įsakymą „Dėl ( - ) sąskaitos atidarymo Vilniaus banke“, kuriame suklastojo B. G. parašą, bei šį dokumentą pateikė bankui. Pasekmės – buvo atidaryta banko sąskaita ( - ) vardu. Duomenų, kad J. S., atidarydamas sąskaitą, siekė asmeninių tikslų, nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad ( - ) būtų padaryta žala. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad J. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, kuris apima padarytą žalą BK 300 straipsnio 1 dalies norma saugomoms vertybėms, yra nereikšmingas.

50Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad J. S. padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, jog atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Taigi, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino J. S. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip mažareikšmės ir bylos jo atžvilgiu nenutraukė.

51Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pradėtas 2013-12-03, o nuosprendis priimtas 2014-11-19. Apeliacinis procesas vyko taip pat apie metus. Nusikalstama veika padaryta 2004-06-02, t. y. daugiau nei prieš 10 metų. Padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Įvertinusi nusikalstamos veikos pobūdį, baudžiamojo poveikio priemonių tikslą bei kitas nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad skirti baudžiamojo poveikio priemones netikslinga.

52Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant pagrindui taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti, pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikintinas.

53Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį panaikinti.

55J. S., vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

56Daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su 2004-07-23 įsakymu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Reginos Bertašienės,... 3. sekretoriaujant J. U.,... 4. dalyvaujant prokurorei Rasai Morėnienei,... 5. nuteistajam J. S.,... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 9. J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendžiu nuteistas... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 11. Dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo nuteistasis J. S.... 12. Dėl dokumento pagaminimo ir suvokimo darant nusikalstamą veiką apeliantas... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to... 15. Iš nuteistojo J. S. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis skunde iš... 16. Dėl teisių į gynybą pažeidimo.... 17. Apeliantas teisme nurodė, jog buvo šiurkščiai pažeista jo teisė... 18. Kiekvienas įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę kviesti norimą gynėją.... 19. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo paskirtas gynėjas, kurio vėliau J. S.... 20. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į... 21. Dėl nešališko teismo.... 22. Apeliantas teigia, jog buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą.... 23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 24. Dėl senaties termino.... 25. Apeliantas teigia, kad yra suėjęs senaties terminas, todėl teismas,... 26. Senaties taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir... 27. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje, be kitų... 28. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir nuo 2014... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. teistas 2008-07-09 (Kauno miesto... 30. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu J. S. teistas už... 31. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo.... 32. Nuteistasis teigia, jog teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai... 33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės... 34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo... 35. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą,... 36. Nagrinėjamu atveju J. S. neneigia, kad pasirašė 2004-07-23 Lietuvos žmogaus... 37. Iš 2004-07-23 įsakymo matyti, kad įsakymas parašytas ( - ) pirmininko B.... 38. J. S. argumentą, kad pasirašė įsakymą kaip įgaliotas atstovas, paneigia... 39. J. S., nurodydamas faktą, kad buvo įgaliotas, remiasi 2004-06-02 B. G. jam... 40. Iš 2004-06-02 įgaliojimo turinio matyti, kad J. S. galėjo atstovauti ( - )... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. prašymą atidaryti sąskaitą banke bei... 42. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 43. Dėl veikos pavojingumo.... 44. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog padaryta veika yra... 45. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su apeliantu, jog... 46. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar... 47. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 48. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo... 49. BK 300 straipsnyje numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant... 50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad J. S.... 51. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo... 52. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 53. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,... 54. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį... 55. J. S., vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1... 56. Daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką...