Byla 1-64-1121/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys,

2sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, Jūratei Urbaitienei, Ievai Janulevičiūtei,

3vertėjaujant I. P.,

4dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūniei,

5kaltinamajam A. T. (A. T.), jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Fomkin),

6nukentėjusiajam G. M. ir jo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

7viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta ( - ), vedęs, registruotas darbo biržoje, teistas (2016-03-04 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – 246 MGL (9264,36 Eur) dydžio bauda), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, padarymu,

Nustatė

8A. T. kaltintas tuo, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., viešoje vietoje, kieme, prie pastato, esančio adresu: ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, siekdamas save priešpastatyti netoliese esantiems draugams, veikdamas be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų, priėjo prie K. G. „BMW“ markės automobilio, pripurškė į jo vidų atsineštu dujų balionėliu, po ko iš paminėto automobilio išlipusiam (iki tol jame miegojusiam) nukentėjusiajam G. M., rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smūgiuodamas į galvą, sudavė pastarajam daugybinius (tyrimo metu nenustatytą skaičių) į galvos sritį, tuo šiam padarydamas muštines kaktos, dešinio antakio žaizdas ir daugybines poodines kraujosruvas veide, akių vokuose ir daugybinius veido kaulų: skeveldrinius kaktikaulio ančio išorinės sienelės, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldrinius nosies kaulų ir pertvaros lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių paviršiuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties paviršiuje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu, tyčia, suduodamas daugybinius smūgius į galvos sritį, kas sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, itin žiauriai, iš chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatą. Šiais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose (4 t., b. l. 126).

9Ištirti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės:

102019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. parodė, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažino. Neigė aplinkybę, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

112018 m. gruodžio 2 d. buvo su pažįstamais pirtyje, ( - ). Kartu dalyvavo E. U., A. G., F. K.. Visi sėdėjo pirtyje, gėrė girą, alų. Kaltinamasis teigia, kad jis tą dieną alkoholio nevartojo, gėrė tik girą, nes kitą dieną turėjo būti pargabentas automobilis iš ( - ) ir reikėjo jį sutikti, o išgėręs niekada nevairuoja. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davę liudytojai E. U. ir A. G., teigę, kad kaltinamasis A. T. pirtyje gėrė alų, galėjo kažką supainioti, nesupratę klausimo, ar neatkreipę dėmesio, kas kokius gėrimus geria. Teigia, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio intensyviai sportavo ir tikrai gerti alaus negalėjo. E. U. atėjo pas jį į pirtį jau gerdamas alų. E. U. prieš tai buvo pas E. T. gimtadienyje. Būnant pirtyje kažkas E. ar F. parašė žinutę, kad reikia važiuoti atsiimti striukę. Berods, E. ar F.. Sutarė važiuoti prie mokyklos pasiimti striukę pro ( - ). E. reikėjo pasiimti tą striukę. E. nesakė, iš ko striukę pasiims. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Vairavo F. arba A.. Vyko su jais kartu dėl kompanijos, nes jo žmona dirbo tą vakarą. Neigia, jog būtų sakęs, kad „reikia pasikalbėti su G. M.“. Prie mokyklos stovėjo du automobiliai, atidaręs duris pamatė gerą pažįstamą K. G.. Ištraukęs dujų balionėlį, juokaudamas papurškė į K. automobilį. Teigia, kad su K. taip tarpusavyje juokaudavo, krėsdavo vienas kitam pokštus. Nedidelį dujų balionėlį, kuriam nereikia leidimo, visada turi su savimi dėl savigynos (pirko ginklų parduotuvėje, mokėjo apie 16 eurų). Tai pirmas jo purškimas. Pamatė draugą K. ir spontaniškai papurškė jam. Toje mašinoje, į kurią papurškė dujų, buvo K. ir kaltinamajam nepažįstamas asmuo. Automobilis buvo arba „BMW“ 5 serijos tamsios spalvos, arba „VW Passat Sedan“. Papurškus dujų balionėliu, automobilyje sėdėję asmenys iššoko iš mašinos. Pokšto jie nesuprato, kaltinamasis atsiprašė jų. Šalia automobilio pastebėjo ir G. M., kuris buvo pats pikčiausias dėl to papurškimo. Pastarasis pradėjo mosikuotis. Susirinko didelis kiekis žmonių. Jis pasakė G. M.: „einam į šoną ir pasikalbėsime“. G. M. buvo labai girtas, matėsi, kad neadekvačiai elgiasi, jautėsi alkoholio kvapas, koordinacija buvo bloga. Vieną kartą nukrito, kaltinamasis jį pakėlė. Kažkas iš kaltinamojo pažįstamų nuėmė striukę nuo G. M., o kol stovėjo ir barėsi uždėjo savo striukę nukentėjusiajam, „Nike“ firmos, iš vienos pusės juoda, o iš kitos pusės žaliai atspindinti šviesą, kad jam nebūtų šalta.

12Toliau davė parodymus apie buvusį konfliktą su G. M.. Kaltinamasis A. T. priminė G. M. prieš 3 metus įvykusį konfliktą, kai A. T. buvo sumuštas ir padegti automobiliai. Kaltinamasis G. M. paklausė apie konfliktą, kuris buvo prieš 3 metus (2017 m. sausio mėnesį). A. T. davė parodymus, kad prieš 3 metus kaltinamajam padegė 2 mašinas, jo pažįstamas spėjo užgesinti tuos automobilius. Pažįstamas, kuris jau yra miręs, jam pasakė, kas čia galėjo būti, davė padegėjo numerį, jis parašė „sms“ žinutę, kad jam atiduotų 100 eurų už mašinas. Susitarė susitikti prie ( - ) darželio. Kai atvažiavo, buvo trys jam nepažįstami asmenys, tarp jų pažįstamas G. M., taip pat liudytojas A. L., bet jo iš veido kaltinamasis nepažino. Tuomet tarp A. T. ir G. M. prasidėjo žodinis konfliktas. Po to karto su nukentėjusiuoju G. M. buvo ne kartą susitikęs. Ekspertizė nebuvo daryta. A. T. ankstesnio konflikto metu prisimena G. M. veidą, kai jis (kaltinamasis) gulėjo ant žemės. A. T. teigia, kad stipriai sumuštas nebuvo. Pareiškimo tuo metu nerašė, nes gyvena viename kaime. A. L. posėdžio metu nepaklausė, nes nepagalvojo, kad tai labai reikšminga, nes nagrinėjama byla dėl G. M. muštynių, o ne prieš trejus metus vykusį įvykį.

13Byloje tiriamo įvykio metu A. T. priminus G. M. apie prieš trejus metus įvykusį konfliktą, kuomet nukentėjo A. T., G. M. atsakė, kad šis jo nemušė, prasidėjo ginčas. G. M. pradėjo įžeidinėti, pastūmė kaltinamąjį, po ko kaltinamasis jam ranka trenkė į veido sritį. Kaltinamasis nurodo, kad tuomet sudavė G. M. du stiprius smūgius. Vieną kartą sudavė kumščiu, o kitą kartą sudavė arba kumščiu, arba delnu. Nenaudojo jokio įrankio smūgiui suduoti. G. M. įvykio metu jį pastūmė, gal bandė smogti, viskas vyko labai greitai. Kaltinamasis smūgiavo į veido sritį, nes jis žemesnio ūgio, tokia trajektorija, iš kojos negali trenkti, nes jo puse kojos yra amputuota. Kaltinamasis kovinėmis sporto šakomis neužsiėmė, didelių svorių sporto salėje nekėlė, bėgiojo takeliu, sportavo. Anksčiau svėrė ( - ), numetė iki ( - ), ūgis ( - ). Kad G. M. sportuotų, jam nežinoma. Kaltinamojo kūno sudėjimas yra stambesnis nei nukentėjusiojo.

14Tuo metu, kai sudavė smūgius G. M., jo draugai buvo prie kapinių apie 50-70 metrų nuo likusių. Draugai nematė, kai mušė M., nes buvo tolokai nuo jų, už kampo. Nusivedė G. M. pokalbiui toliau nuo mašinos, nes prie mašinos buvo sambrūzdis ir daug žmonių. Nukentėjusysis G. M. buvo agresyvus, nes kaltinamasis papurškė jam dujų. Konfliktas su G. M. truko apie dešimt minučių. G. M. buvo apgirtęs, po pirmo smūgio buvo sąmoningas, po antro smūgio jis parklupo ir pasakė, kad nemuštų. Kraujo nematė. Bandė nukentėjusįjį pakelti, bet skaudėjo nugarą, be to, G. M. sakė nelįsti. Konflikto metu, bandydamas pakelti nukentėjusįjį, patempė nugarą. Kaltinamasis pradėjo rėkti, kad draugai prieitų, padėtų pakelti. Draugai privažiavo, paragino kaltinamąjį važiuoti. Kaltinamasis manė, kad nukentėjusiajam nieko blogo nenutiko, dėl to atsisėdęs į tą patį automobilį, kuriuo atvyko, kartu su A. G., F. K., E. U. išvažiavo. Nukentėjusį paliko prie mokyklos, nes turėjo ateiti K. ir kiti jo draugai. Kai paliko nukentėjusįjį, jis klūpėjo. Nekvietė pagalbos, nes negalvojo, kad ji reikalinga ir kad G. M. stipriai nukentėjo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes telefonas buvo rūsyje pirtyje. Nieko nesakė nueidamas draugams, kurie atvyko su G. M.. Žino, kad K. iškvietė greitąją pagalbą.

15Kitą dieną po įvykio buvo ramus, nes negalvojo, kad G. M. stipriai sumušė, negalvojo apie padarinius. Pagalvojo tik praėjus 2 – 3 mėnesiams. Bijojo konflikto. Niekas nesikreipė po šio konflikto. Draugai nieko neminėjo. Kokios pasekmės ištiko G. M. po mušimo, girdėjo tik praėjus porai mėnesių. Tuo metu G. M. neatsiprašė, nes nežinojo, ką daryti. Teigia, kad negalvojo keršyti G. M. dėl prieš tai įvykusio konflikto. G. sumušė spontaniškai, nes tuo metu kalbėjo su juo, G. M. jį pastūmė ir kaltinamasis jam trenkė. Negali paaiškinti, ar buvo priežastis naudoti smurtą prieš G. M., mano, kad konflikto galėjo išvengti. Nežino, kas jam tuo metu pasidarė. Nors yra adekvatus žmogus, jį išprovokuoti konfliktui galima, būna, kad lengvai įsižeidžia. Sutinka su specialisto išvadomis. Fizinio kontakto metu padaryti sužalojimai galėjo būti. Kol jie pradėjo kalbėtis, nukentėjusysis nukrito. Galėjo būti mėlynės nuo nukritimo. Tai buvo gruodžio pradžia, buvo prisnigę, nešilta. Šią aplinkybę tikrai pamena, nes kitą dieną buvo labai slidu, kai vyko pasiimti automobilio. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, iš dalies sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, gailisi dėl įvykio (4 t., b. l. 145-148).

162019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. jo draugas pakvietė jį į pirtį. Pirtyje gėrė. Jam išsimiegojus, į pirtį atvyko jo draugas K.. Įvykio, kuomet buvo sužalotas, visą dieną taip pat išgėrinėjo alų ir vyną (tai buvo antra išgertuvių diena), todėl aplinkybes prisimena miglotai. Prisimena, kad antrą išgertuvių dieną vyko su automobiliu, už vairo sėdėjo jo draugas K. G., šalia E. Ž., o jis miegojo ant galinės sėdynės. Jiems būnant automobilyje ( - ) prie mokyklos kažkas papurškė dujų. Negali pasakyti, kas tai padarė. Nuo papurkštų dujų pabudo, negalėdamas įkvėpti, norėjo išlipti iš mašinos. Durys jau buvo atidarytos, išgirdo balsą, kad kažkas šalia, išlipus iš mašinos, kažkas jį pradėjo daužyti. Kai išlipo šiek tiek galėjo pramerkti akis, bet kai pasitrynė jas rankomis, nieko negalėjo matyti. Prisimena, kad jį kažkas nuvedė į šoną nuo mašinos gal 40-60 metrų. Suprato, kad yra prie mokyklos, o kas jį mušė, nežino, tik pažino pažįstamą A. T. balsą, bet ką konkrečiai jis sakė, prisiminti negali. Kai jį pradėjo daužyti, girdėjo A. balsą, bet jo nematė. Kas sudavė smūgius, negali pasakyti. Gal tai buvo jis (A. T.), o gal kažkas kitas. Nežino, ar kažkas kitas stovėjo šalia A.. Girdėjo ir K. G. balsą, bet jis nebuvo susijęs su smurtu. Galėjo būti ir daugiau žmonių.

17K. G. ir kiti draugai paaiškino, kad ir jiems kliuvo dujų. Draugai sakė, kad atėjo A., papurškė dujų balionėliu ir tada prasidėjo muštynės. Jie (K. ir kiti draugai) sumušti nebuvo. Draugai sakė, kad jį mušė A.. Dėl patirtų sužalojimų mano, kad galėjo būti mušamas metaliniu vamzdžiu, bet jo konkrečiai nematė. Smūgiai buvo į galvą. Buvo nugriuvęs apie tris kartus, kai atsistodavo, jį vėl mušdavo. Daužomas gynė savo galvą, nes smūgiai buvo taikyti ten. Kai buvo mušamas, jautė skausmą. Pasakė smurtautojui, „kiek galima daužyti, jei nori paimk ir nužudyk“. Buvo 3 kartai po 4 smūgius, ne mažiau 12 kartų, po to prasidėjo smūgių lavina, po ko jis prarado sąmonę. Negali įvardinti, ar spardė kojomis. Sąmoningas buvo apie 20 min.

18Kai po įvykio pabudo reanimacijoje, jam labai skaudėjo nugarą. Ligoninėje sakė, kad jis pabudo iš komos tik po savaitės. Dabar jaučiasi žymiai sunkiau, daug kas pasikeitė, atsirado atminties sutrikimai po šio įvykio, ko iki tol nebūdavo. Iki šios dienos jaučia pasekmes. Įvykio metu buvo apsimovęs džinsus, buvo su odiniu diržu, su megztiniu, marškinėliais. Galimai buvo su striuke, bet policijoje jos nebuvo. Jo striukę kažkas pasiėmė vakarėlyje, ieškodamas savo striukės, pasiėmė kito žmogaus.

19Kaltinamąjį A. T. pažįsta apie porą metų. Prieš pusantrų metų iki šio įvykio buvo konfliktas su kaltinamuoju. Pažįsta jį per bendrus pažįstamus. Kaltinamasis konfliktavo su jo draugu, jiems pradėjus muštis, patraukė savo draugą ir pradėjo muštis su kaltinamuoju. Tas konfliktas „neturėjo daugiau tęstinumo“, su juo daugiau nesimatė. Su kaltinamuoju kartais pasimatydavo prasilenkdami, balsą jo atpažintų. Iki įvykio, kuomet buvo sužalotas, nukentėjusysis A. T. nelaikė draugu būtent dėl anksčiau tarp jų buvusio konflikto. Mano, kad smurtaudamas prieš jį, kaltinamasis G. M. kerštavo.

20Nukentėjusysis teigia, kad pirmų parodymų ikiteisminio metu nenorėjo duoti prieš A. T. parodymų, bet paskui paaiškėjus smurto motyvams, nurodė, kad viską matė. Antri jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra duoti ne iš bylos medžiagos, viską atsimena pats. Antrus parodymus jis davė pats, policijos pareigūnai nieko nesakė. Apklausas ikiteisminio tyrimo metu atsimena. Apklausose paklausė, kas atsitiko. Pirmuose parodymuose ( - ) buvo pažįstami pareigūnai, bet sakė, kad nieko nežino. Antruose parodymuose, pareigūnas pasakė, kad kaltinamasis pavojingas visuomenei ir jei neduos parodymų, jis gali būti atleistas nuo padaryto nusikaltimo, todėl ir prašė duoti parodymus. Pareigūnai išaiškino visas aplinkybes, kad kaltinamasis turi atsakyti už savo veiksmus, savo klaidas supranta tik tada, kai jaučia kaltę. Jis pareigūnams įvardino A. T.. (4 t., b. l. 126-128).

21Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis G. M. atpažino A. T.. (1 t., b. l. 75-78)

22Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai pateikė išvadą Nr. ( - ), kurioje nurodyta:

231. G. M. nustatyta muštinės kaktos, dešinio antakio žaizdos ir daugybinės poodinės kraujosruvos veide, akių vokuose ir daugybiniai veido kaulų: skeveldrinis kaktikaulio ančio išorinės sienelės, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldriniai nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių paviršiuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties paviršiuje.

242. Sužalojimai G. M. padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu (-iais).

253. Sužalojimai padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Požymių, kad jie būtų padaryti skirtingu laiku nekonstatuota.

264. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl kaukolės pamato priekinės daubos srityje (akytkaulio ir gaidžio skiauterės) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas).

275. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais).

286. Kokiu konkrečiai daiktu ar daiktais sužalojimai buvo padaryti pagal esamus medicininius požymius nustatyti negalima.

297. Visumoje G. M. padaryti kūno sužalojimai savęs paties žalojimui nebūdingi, tačiau jų padarymo galimybė krentant ir veido kaktos - nosies sritimis atsimušant į kietą buką daiktą, paviršių neatmetama.

308. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

319. Kiekvienas kūno sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą. Skausmo sukėlimo klausimas, esant akivaizdiems morfologiniams kūno sužalojimams, yra perteklinis. (1 t., b. l. 87-88)

322020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas J. M. P. parodė, kad atlikti G. M. medicininių dokumentų užduotį – tyrimą gavo iš Vilniaus rajono tyrėjos K.. 2019 m. vasario 7 d. užduotis jam buvo pateikta 2019 vasario 26 d. Tyrimą pradėjo daryti 2019 kovo 4 d. ir jį baigė 2019 kovo 8 d. Parodė, kad gyvai nukentėjusiojo G. M. jis nematė. Tai buvo dokumentinis tyrimas pagal gydytojo įrašus ligos istorijoje.

33Teismo ekspertas komentuoja savo išvadą, kad 2 punktas (past. – „Sužalojimai G. M. padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu (-iais)“), paremtas sužalojimo lokalizacija. Tarkim, imame duriantį, keletą briaunų turintį daiktą, kuris panirdamas į audinius palieka atitinkamų formų žaizdą. Tai jeigu ten nėra kitų sužalojimų, reiškia yra vienas tipinis sužalojimas. Kartotino poveikio požymių nebuvo, bet ar tuo daiktu buvo bandoma dar prieš tai kažką daryti ir nepaliekant pėdsakų, nežino. Teismo ekspertas teigia, kad G. M. sužalojimas buvo bent vienas, bet galėjo būti ir daugiau. Tiek ranka, tiek rankos kumštis, alkūnė, kojos pėda, kelis irgi turi buko daikto savybes. Šiuo atveju sužalojimai nėra tiek detaliai aprašyti, parašyta tik kad žaizdos yra ten ir ten. Kokios tos žaizdos, jokių aprašymų nėra. Dėl 7 užduoties klausimo teigia, kad sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Atskirais atvejais, gali būti padaromi bet kokie sužalojimai sąmoningai, bet jie nėra dažni.

34Dėl sužalojimų skausmingumo, ekspertas parodo, kad tai labai individualu – vieni žmonės labiau jautrūs skausmui, kiti mažiau. Yra audiniai, kuriuose yra daugiau jutiminių nervinių skaidulų ir yra kuriuose mažiau. Esant galvos smegenų patologijai, kai pažeidžiama tam tikra smegenų dalis, žmogus gali išvis nejausti tam tikros kūno dalies. Kitas dalykas, jeigu yra nuskausminimas, nujautrinimas, kada daroma vietinė nejautra arba bendroji nejautra, šiuo atveju alkoholis irgi galėjo būti kaip narkotizuojama medžiaga. Anksčiau gydytojai naudojo alkoholį nejautrai, organizmas silpsta, jį šiek tiek nujautrina, nors pasekmės paskui didesnės. Pagal GKS (past. – Glazgo komų skalė) „12 balų“ – tai gerokai apsnūdęs žmogus. Teismo ekspertas atsako į užduotus klausimus dėl daugybinių kūno sužalojimų. Sąvoka daugybiniai kūno sužalojimai reiškia, kad yra bent jau 2 sužalojimai. Neatmestina ta galimybė, kad atitinkami sužalojimai gali būti padaromi tiek vienu smūgiu, tiek ir smūgių daugetu. Kaukolės pamate yra gaidžio skiauterė, kuri išeina į kaukolės vidų. Jeigu sužalotas kaukolės pamatas, tai kriterijus nustatyti sunkiam sužalojimo mastui. Tačiau ne kiekvienas smūgis palieka pėdsaką. Net lengviausia galvos smegenų trauma gali sukelti sunkias pasekmes, o sunkiausi sužalojimai gali likti be aiškesnių, ryškesnių pasekmių. Potrauminėms pasekmėms nėra dėsningumo. Žmonių audiniai keičiasi, sveikata ne gerėja, o blogėja. Nuo įvykio 2018 m. gruodžio 2 d. ir dabartinei jo savijautai palyginti, reiktų atlikti tyrimus, reiktų įvertinti jo psichinius emocinius gebėjimus, reiktų psichologo, psichiatro, neurologo ar dar kažko, atlikti magnetinį rezonansą, bet jų interpretavimas yra sudėtingas, nes pakitimus gali sukelti įvairūs faktoriai. Sunkumas nuo to nekistų. Jei būtų matęs sužalotą asmenį, galbūt būtų galėjęs daugiau pasakyti, bet sprendžiant pagal tai, kur tie sužalojimai buvo, jų negalėtų kategoriškai atskirti. Kad atskirti pagal nuotraukas, turėtų būti mastelis, nuotraukos turėtų būti atliktos techniškai teisingai.

35Teismo ekspertui teisėjas parodo byloje esančias sužaloto G. M. nuotraukas, darytas po įvykio (4 t. b. l. 115-117). Iš parodytų nuotraukų, teismo ekspertas negali įvertinti sužalojimų. Dėl itin žiauraus būdo kvalifikavimo teismo ekspertas negali įvertinti, nes šio požymio konstatavimas yra ne medicininio, o juridinio vertinimo dalykas. Teismui tenka įrodyti kaip A. T. trenkė ir kaip G. M. krito, kitose G. M. kūno srityse sužalojimų nekonstatuota, tik galvoje, veide. Į teisėjo klausimą dėl G. M. patirto skausmo dydžio, teismo ekspertas parodė, kad jie nenustatinėja skausmo dydžio, bet žino, kad ligoninėje traumos skausmingumas vertinamas balais (4 t., b. l. 189-190).

362020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad to įvykio nelabai prisimena. Dirba VŠĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinėje ligoninėje“, ( - ).

37Teisėjas pagarsina liudytojos J. G. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu: Apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2018-12-03 apie 1.15 val. į Respublikinę Vilniaus ligoninę, adresu ( - ), ( - ) brigada pristatė iš ( - ), G. M., gim. ( - ), su galvos sumušimais. Pirminės apžiūros metu G. M. diagnozuota deminė hemotoma (kraujo išsiliejimas į smegenis), kaukolės ir nosies lūžiai. G. M. paguldytas ( - ). G. M. nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, jis tiesiog keikėsi necenzūriniais žodžiais. Greitosios medicinos kortelėje nurodyta, kad G. M. buvo rastas ( - ). Buvo nurodytas tik pranešėjo telefono numeris, o vardas ir pavardė kvietusio greitąją asmens nebuvo nurodyta. Kvietė pagalbą 2018-12-02 23.13 val., nurodė, kad rado gulintį sumuštą pažįstamą. (t. 1, b. l. 113). Liudytoja laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

38Teisėjas liudytojai parodo byloje esančias sužaloto G. M. nuotraukas, darytas po įvykio (4 t. b. l. 115-117). Iš nuotraukų liudytoja asmens neatsimena. Daug tokių atvejų turi. Gal neįskaitomai buvo parašyta, turi būti „subdūrinė hematoma“, tai kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangą. Tokių sužalojimų pasekmės visiems žmonėms yra skirtingos. Priklauso kokio dydžio hematoma, kokius pakitimus sukelia ir nuo paties žmogaus labai priklauso – tiek nuo jo amžiaus, tiek traumos stiprumo, nuo gretutinių ligų, nuo kraujagyslių, nuo krešėjimo sistemos būklės. Jei hematoma nedidelė, jei nesukelia galvos spaudimo reiškinių, tai žmogus gali pasveikti. Apie tolimesnes pasekmes negali kalbėti, nes tų ligonių tolimesnėje eigoje nemato. Pas juos reanimacijoje jie būna labai ribotą laiką, toliau jie dar ilgai gydosi neurochirurgijos skyriuje, paskui reabilitacijoje ir apie jų tolimesnį likimą paprastai nieko nežino. Jie nemato ligonių liekamųjų reiškinių. Kol jie būna pas juos skyriuje, tol juos ir mato. Kas būna po to su sužalotais asmenimis, jų niekas neinformuoja ir jie nerenka tokių duomenų.

39Guldant į reanimaciją, nukentėjusiojo būklės įvertinimas buvo 12 balų, be to, asmuo buvo girtas. Tokiais atvejais visada guldo į reanimaciją, nes yra rizika, kad kraujavimas gali padidėti ir pablogėti būklė. Tokie ligoniai guldomi intensyviam sekimui, ypač jeigu yra ir kaukolės kaulų lūžiai. Skalė yra nuo 3 iki 15 balų. Paaiškina, kad 3 balai yra smegenų mirtis, o 15 balų yra pilnai sąmoningas žmogus. Jie seka ligonio būklę, skaičiuoja tuos balus ir žymi savo sekimo lapuose ligos istorijoje. Kuo daugiau balų, tuo sveikesnis žmogus. Kol žmogus guli reanimacijoje, jie atsako už jo gyvybę ir jei būklė blogėja, kviečia konsultantus. Pas juos yra komandinis darbas. Šio konkretaus atvejo, pažiūrėjus nuotraukas, neatsimena. Jie remiasi tuo, ką pacientas pasako dėl skausmo, tai labai subjektyvu. Jie negali pasakyti, ar jis sako tiesą, ar meluoja. Kiekvienas žmogus skausmą suvokia skirtingai. Pas juos įvairaus profilio ligoniai guli reanimacijoje ir galvos traumos yra tik dalis visų traumų. Žodis „koma“ yra labai platus. Skaičiuojame 12 Glazgo komų skale, kur skaičiuojami balai. Ir 3 balai yra koma, ir 8 balai yra koma, ir 12 balų koma, bet skiriasi ligonių būklė. Pagal Glazgo komų skalę jam buvo suskaičiuoti balai, bet reikia žiūrėti, kas tuos 12 balų sudaro, nes tai vertinamos atskiros organizmo funkcijos: atsimerkimas, kalbėjimas, motorika. „A“ raidė reiškia atsimerkimų skaičių, motoriką – „M“, kalbą – „K“. Kiekvieną dieną daug kartų vertinami ir skaičiuojami tie balai iš naujo. Be to, jie gali keistis ne kartą ir dienos bėgyje. 12 balų buvo tada, kai jį pirmą kartą pamatė. Kai žmogus būna komoje ir jis neatsimerkia, tai būna 3 balai, tai čia būna smegenų mirtis. Gal tas balas už atsimerkimą buvo todėl, kad pas jį buvo didžiulės hematomos vokuose ir jis negalėjo atsimerkti, nes buvo taip užtinę akių vokai, kad jis tiesiog to negalėjo padaryti. Nekalbėti gali vien dėl to, kad jam sulūžęs žandikaulis. 12 balų buvo tik atvežus jį į ligoninę. Alkoholio vartojimo fonas paprastai balus irgi sumažina. Žmogus komoje gali būti vien nuo alkoholio. Girtumas irgi turi įtakos tam. Kraujo išsiliejimas į smegenis gali sukelti mirtį. Asmeniui pavartojus alkoholio, galvos smegenų traumos sekimas apsunkinamas, nes alkoholis iškreipia vaizdą, nežinai, ar tų balų yra ne daug dėl to, kad smegenyse vyksta kažkokie pakitimai, ar dėl paties girtumo. Be to, jeigu tai yra ilgalaikio alkoholio vartojimas, tai organizmui sukelia kepenų nepakankamumą, krešėjimo sutrikimus, didesnę riziką pakartotiniam kraujavimui galvos smegenyse, taip pat žmonės būna neadekvatūs, būna agresyvūs, o tas apsunkina gydymą. Būna sunku susitarti, atlikti procedūras, nenori atlikti būtinų veiksmų, vartoti vaistų, yra sudėtinga atlikti kompiuterinę tomografiją. Po to gali prasidėti abstinencijos reiškiniai, kas dar labiau apsunkina būklę, nes vien nuo abstinencijos galima mirti. Smarkiai apsvaigusio asmens skausmo pojūtis yra mažesnis. Ar G. M. patirti sužalojimai gali būti padaromi vienu smūgiu į galvą, pasakyti negali. (4 t., b. l. 188-189).

402019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad apie bylos aplinkybes nieko nežino. 2018 m. gruodžio 1 d. sūnus (G. M.) paprašė nuvežti jį pas draugus. Jį pasitiko draugas A.. Sūnų į pirtis vežė 2-3 kartus. Sūnus gyvena kartu su jais. Negali pasakyti, kad sūnus dažnai negrįždavo namo. Vėliau, naktį, jam paskambino, kad G. jau guli reanimacijoje. Kad sūnus sumuštas pranešė draugas K.. K. pranešė, kad G. „sudaužė“ ir kad jis yra ligoninėje, pasakė, kad rado prie mokyklos ( - ). Nežino, ar jis (K.) matė tą įvykį, pranešė tik patį faktą. Kaltinamojo nepažįsta, tarp jo draugų šio nematydavo. Kai pamatė ligoninėje sūnų, iš jo veido buvo likęs „mėsos gabalas“. Po patirtų sužalojimų sūnus pasidarė agresyvesnis, daug ko neprisimena, iki šiol vartoja raminančius vaistus. (4 t., b. l. 129).

412019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad jos sūnaus G. M. draugas A. L. pakvietė jį į pirtį. Ten buvo nepažįstama kompanija. G. paprašė tėvo jį nuvežti. Ji pagalvojo, kad gal jis negrįš, ten liks miegoti. G. namo negrįžo, todėl trečią dieną ėmė jam skambinti, bet niekas neatsiliepė. Tik ryte tėtis pasakė, kad G. reanimacijoje. Tėtis ten budėjo. Kai nuvyko į reanimaciją, ten buvo draugai, ir jai paklausus, kas tai padarė, visi sakė, kad tai A. (past. – T.). Pasakojo, kad nuvažiavo į kažkokią piceriją, G. nenorėjo eiti, jis užmigo mašinoje, paskui jie vėl kažkur išvyko. K. pasakojo kad, kai mašiną užblokavo ten, kur jie stovėjo aikštelėje, papurškė dujų, G. nuvedė už kampo iš mašinos ten, kur nebuvo kamerų. Pasakojo, kad ilgai jo nebuvo. Vėliau atėjo prie mašinos ir liepė eiti jį pasiimti. Atėjo K., G. striukės jau nebuvo, galva buvo 4 kartus didesnė, jis jį ne iš karto pažino. G. buvo jau be sąmonės. Iškvietė greitąją. Taip pat sakė, kad G. buvo tokioje būklėje, kad net sanitarą nustūmė. Paskui jį išvežė į reanimaciją, jis ten prabuvo keletą dienų. Gydytojai pasakė, kad reikės daryti operaciją, kad hematoma spaus smegenis, kad sulaužyta nosis, išmušti dantys. Gydytojai liepė galvoti, kad tik jis išgyventų. Nukentėjusysis neturėjo atminties, gydytojai pasakė, kad pablogėjimų nėra praėjus 5 dienoms. Ligoninėje jis buvo pririštas, su „pampersais“. Galvojo, kad išmušta akis, nes jos nesimatė. Buvo galvos skausmai. Po savaitės sūnus pradėjo kalbėti. G. nepasakojo, kaip jį mušė. G. apie įvykį kalbėjo tarsi kliedėdamas, kad juos nori užmušti A.. Iki įvykio liudytoja A. T. niekada nėra mačiusi. Po įvykio, jos sūnus yra neramus, vaikštinėja naktimis, gali kelis kartus to paties paklausti. Atminties neturi. Agresijos priepuoliai, lyg jį jam būtų priešas. G. turi daug draugų, kurie jį lankė ligoninėje. Kaltinamasis A. T. po įvykio G. neaplankė. Dėl civilinio ieškinio atlyginimo kaltinamasis nesikreipė. Kada vaikas ant mirties slenksčio, apie jokius pinigus negalvojo. Svarbiausia buvo, kad jis gyventų. Išleido apie 7 000 Eur, neskaičiuojant kuro. Čekių neišsaugojo, negalvojo, kad prireiks (4 t., b. l. 129-130).

422020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad kartu su sūnumi G. M. gyventi yra sunku, jis kelis kartus gali paklausti kokia data. Po sumušimo jis iš esmės pasikeitė, pasidarė agresyvus. Sutrikusi sūnaus atmintis, pavyzdžiui, pamiršo, kad teismas, būtų neatvykęs. Jis sakė, kad išvis nevažiuos. Turi jį prižiūrėti kaip mažą vaiką. Prieš įvykį nebuvo taip. Būdavo, kad barėsi, bet tikrai ne taip. Jis labai pasikeitė, net visi draugai tą pastebi. Jis gėdinasi pasakyti apie sveikatos pakitimus, nors tai matosi ir plika akimi. Sūnui reikia viską priminti. (4 t., b. l. 190).

432019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. K. parodė, kad vakare buvo pas merginą, nepamena, ką ten darė, susirašinėjo su savo draugu. Tai buvo gruodžio 2 ar 3 d. Nuvyko pas draugą A. T., nes žinojo, kad jis su draugais buvo pirtyje. Kartu buvo A. G. ir E. U.. Atvyko į pirtį, bet į pačią pirtį nėjo. Atvykus pas A. T., draugai koridoriuje rūkė. Su jais pabuvo apie 5 minutes. Užvažiavo pakeliui, pasikalbėti. Tuo metu taip pat susirašinėjo su draugu V. G., reikėjo su juo susitikti. V. G. parašė, kad geria prie mokyklos su draugais. Atsimena, kad sakė, kad ten buvo ir nukentėjusysis G. M.. G. nežinojo, tik apie jį girdėjo. Ten buvo V., jo draugas R., K., daugiau nepamena. Pasakė pirtyje esantiems asmenims, kad vyksta pas draugą. E. U. pasakė, kad jam reikia pasiimti striukę ir kad jie visi kartu važiuos. Nežino, iš kur ta striukė. Sakė, kad vyksta pas savo draugą prie mokyklos. Sėdo į jo mašiną ir nuvyko ten. Visi kartu nusprendė, kad važiuos jo mašina. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalinai prisimena. Galėjo taip būti, kad A. T. pasakė, kad reikia pasišnekėti su G., bet dabar tiksliai nepasakys, gal kitiems draugams taip bus sakęs. Ne visai dabar atsimena, ką sakė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes jau praėjo pusė metų. Draugų nuotaika pirtyje buvo įprasta. Nežino, ar jie gėrė alkoholinius gėrimus. Nieko girto nematė, negalėjo suprasti, ar jie girti, ar negirti. Jei būtų buvę girti, tą būtų supratęs. Kai vyko link tos vietos, A. nesakė nieko dėl ko ten važiuoja. E. tik sakė, kad važiuoja striukę paimti, o jis sakė, kad su V. važiuoja pasikalbėti.

44Iš pirties nuvyko prie mokyklos ( - ), kur jau stovėjo dvi mašinos. Nuo pirties iki mokyklos yra apie 1,5 – 2 km. Išlipęs iš mašinos, jis nuėjo pas draugą V. G.. Draugas buvo kitoje mašinoje iš dešinės pusės – „VW Golf“ automobilyje. Kiti keleiviai irgi išlipo iš automobilio. Pradėjo kalbėtis išlipę. Su jo automobiliu aikštelėje iš viso stovėjo 3 automobiliai. A. T. tuo metu nuėjo prie kitos mašinos, kurios modelio neatsimena. Mašinos netoli viena kitos stovėjo. Tikriausiai bendrai bendravo kompanija.

45Mašinoje, kurioje buvo nukentėjusysis G. M., buvo 3 – 4 asmenys. G. sėdėjo gale. Tame automobilyje buvo keturios durys. Išlipęs iš mašinos, liudytojas pajuto, kad buvo papurkšta dujų balionėliu. Mano, kad purškė A. T.. Dėl ko, nežino, galimai pramogai. Liudytojas apskritai nežinojo, kad kaltinamasis buvo pasiėmęs dujų balionėlį. A. T. jo draugas, bet kiekvieną dieną nebendrauja. A. T. jam esant niekada nebuvo purškęs dujų balionėlio. Kai buvo papurkšta dujų balionėliu, visi išbėgo iš automobilio ir ėmė plauti veidus. Teigia, kad A. T. nebuvo girtas, nes adekvačiai kalbėjo. Nematė jo geriant alkoholinius gėrimus pirtyje, nors prieš tai su jais nebuvo. Nukentėjusysis G. M. gal ir buvo išgėręs.

46Tuo metu, kai G. M. buvo ištrauktas iš automobilio, jie visi tarpusavyje bendravo, kalbėjosi. Paskui jis nematė, kas vyko tarp A. T. ir G. M., nes jie nuėjo toliau gal 200 – 300 metrų, o liudytojas liko prie mašinų kalbėti su draugu. E. Ž. ir K. G. taip pat buvo prie mašinos, jiems buvo kliuvę dujų. Pamena, kad A. kiek pakeltu tonu pradėjo kažką aiškinti G. M.. Neatsimena, ar nukentėjusysis G. M. buvo su striuke. Nuėję į šoną, A. T. ir G. M. jie prabuvo apie 10 minučių. Kalbos vyko pakeltu tonu. Ten neapšviesta, bet jis ir nestebėjo. Nors teigė, kad muštynių negirdėjo, liudytojas kartu parodė, kad girdėjo veiksmus, gal jie (past. – A. T. ir G. M.) ten stumdėsi, bet jų nematė.

47Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodytas kitas atstumas, liudytojas parodė, kad iš pradžių A. T. su G. M. nuėjo į šalį, o po kurio dar toliau. Paėję 30 metrų jie kažką aiškinosi tarpusavyje, kalbėjosi, gal ir apsistumdė. Kur buvo jo automobilis ir kokiu atstumu nuėjo nukentėjusysis ir kaltinamasis, apytiksliai galėtų parodyti. Kieno iniciatyva buvo nueita į šalį, nežino.

48Po kurio laiko, norėdamas išvykti liudytojas privažiavo prie A. T. ir G. M., bei pasakė A., kad reikia važiuoti. Pamatė, kad G. guli, o A. jam kažką rėkė. G. gulėjo ant pilvo. Liudytojas suprato, kad G. M. sumuštas. G. tuo metu buvo sąmoningas ir kvėpavo, nors liudytojas ir netikrino, ar pastarasis kvėpuoja. Kraujo nematė. Greitosios nekvietė. Tuo metu A. buvo įsiaudrinęs. A. liepė važiuoti, negalvojo, kad G. reikia kviesti greitąją. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo kalbama, jog reikia iškviesti greitąją G., bet kas sakė, neatsimena. A. nebuvo kruvinas. Nematė, kad būtų suplėšyti rūbai. Sėdo į automobilį su A. ir E., ir išvažiavo. Nepamena, kad būtų kvietę greitąją E. ar A..

49Liudytojas žino, kad buvo konfliktas prieš 3 metus, kad A. tada buvo sumušę. Girdėjo, kad konflikte dalyvavo G. M., o kitų nepažįsta. Po to įvykio, po pusmečio ir liudytoją buvo sumušę, nosį sulaužę ir mašinos dureles įlenkę. Kas tą padarė, nežino, bet G. M. toje kompanijoje buvo. Parodo, kad su draugu ir mergina gėrė šampaną mašinoje, kai atvyko du nepažįstami, pažiūrėjo kas jo mašinoje, prikibo prie jo, paklausė, ar turi rūkyti, per stiklą davė į veidą, sulaužė nosį ir dar į dureles trenkė. Negali pasakyti, kad tą G. padarė, bet jis buvo kompanijoje. Vykstat konfliktui tarp kaltinamojo ir G., jis priėjo prie G. ir paklausė, kas jam sulaužė nosį ir sudaužė dureles. Tai buvo tada, kai jis buvo lauke prie automobilio, bet pastarasis nieko nepasakė. Praėjo 3 metai nuo dabar, tai buvo 2017 m. pradžioje. Nosį sulaužė 2017 m. vasaros pradžioje. Dėl ko A.. G. sumušė, nežino. Gal dėl anksčiau įvykusių muštynių. Nežino apie santykius tarp A. ir G., jam atrodo jie mažai pažįstami. Pamena, kad A. po to konflikto skaudėjo šonkaulius, gal buvo mėlynės ant veido. Galimai trise dalyvavo tose muštynėse. Kiek konfliktų tarp A. ir G. buvo, nežino. Apie tai, kad 2017 m. konflikte, kai buvo sumuštas A., dalyvavo G., žino iš kalbų. Kas tą sakė, neatsimena. Kaltinamasis A. kažką irgi pasakojo. Sakė, kad tai buvo ( - ). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad viskas dėl ankstesnių muštynių, taip manė tiesiog.

50Po įvykio apie muštynes su A. T. kalbėjo. Nekalbėjo su A., kad pastarasis sumušė G. dėl ankstesnio konflikto. Miestelyje buvo įvairios kalbos, kad G. gavo, bet kas ir kaip neatsimena. Kaip sumuštas G. ir kokios pasekmės, nežino, nes su pažįstamais nebendravo. Antroje apklausoje neatsimena, kai davė parodymus, jam buvo pakilęs spaudimas, galėjo ne taip ką nors atsakyti. Neatsimena, ką sakė abu kartus. Nepamena, ar A. ištraukė G. iš automobilio. Gal ir galėjo taip būti. Kur A. smūgiavo ir kiek kartų, nematė. Važiuojant atgal apie tai nekalbėjo. Kodėl pirmą kartą buvo apklausiamas kaip įtariamasis, nežino. Advokatas buvo, kai dalyvavo apklausoje, kai buvo apklaustas kaip įtariamasis. Parodymus perskaitė, pasirašė. Apklaustas liudytoju liepė vadovautis duotais parodymais, kurie buvo duoti kaip įtariamojo. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, bet ir tada ne visas. Pirmuose parodymuose sakė, kad įvykio metu sniego nebuvo, bet jam paskui sakė, kad buvo. To neprisimena. Kad kaltinamasis ištraukė G. iš automobilio, galimai ne taip suprato, ką jam sakė lietuvių kalba. Matė, kad galinės durelės atsidarė. Gal jis išlipinėjo. Buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, vertėjo nebuvo, nes nežinojo, kad gali dalyvauti. Norėjo advokato, bet jam pasakė, kad negali. Baigė lenkų vidurinę mokyklą. Lietuvių kalbą mokėsi 4 – 5 metus. Laikė baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą. Surinko gal 20 procentų, egzaminas buvo išlaikytas.

512019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str., po ko prisiekia ir pasirašo priesaikos tekstą.

52Liudytojas apie įvykį dėl kurio yra kviečiamas į teismą parodė, kad tai buvo sekmadienio vakaras, 2018 m. gruodžio mėnuo. A. T. jį pakvietė į pirtį. Su A. yra pažįstami, bet ne kaimynai. Šiuo metu gyvena pas žmoną ( - ), o pats yra iš ( - ). Kažkuriuo metu atvyko E. U., paskui F. K.. Pirtyje kalbėjo, garinosi. Jis alkoholio nevartojo. E. su alumi buvo lyg tai atvykęs. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus atsimena, sakė tiesą.

53Teisėjas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-16 liudytojo apklausos protokolą, kuriame liudytojas buvo parodęs, jog A. T. su E. U. pirtyje išgėrė po porą butelių alaus (1 t., b. l. 137). Liudytojas apklausos teisme metu nepatvirtino, kad A. tikrai gėrė alų. Jie turėjo ir giros. Apklausos metu buvo spaudimas iš policijos. Jis ne lietuvis, nesupranta visų galiūnių. Vertėjas nedalyvavo. Nežinojo, kad galima prašyti vertėjo. Baigė lenkų mokyklą. Lietuvių kalbą mokėsi iki vidurinės mokyklos baigimo. Išsilavinimas – vidurinis, dirba vairuotoju, turi nedidelį verslą.

54E. U. norėjo važiuoti pasiimti striukės. Kieno ta striukė, nežino. Nuvyko į ( - ) prie mokyklos. Po pirties nusprendė nuvažiuoti ten, nes ten jo „švogeris“ V. G. turėjo būti. Sėdo į vieną automobilį ir nuvyko. Liudytojas vyko, tik dėl kompanijos. Nuvykęs iš karto išlipo ir nuėjo prie „švogerio“ automobilio. Ten buvo „Golf“ ir „BMW“ automobiliai. „Švogeris“ buvo „VW Golf“ automobilyje, pradėjo su juo kalbėtis. Neatsimena kiek laiko praėjo, kalbėjosi daugiausiai su „švogeriu“. Kiti irgi išlipo iš automobilių, pradėjo sveikintis. Paskui girdėjo, kad įvyko žodinis konfliktas tarp G. ir A.. Negali pasakyti, kodėl pradėjo praustis veidą sniegu. Kaip pripurškė dujų, nematė. Kažkas iš jų pradėjo sakyti, kad peršti, degina akis. Nematė, kad A. turėtų dujų balionėlį ir purkštų. Gal jo paklausė kažkaip ne taip, gal kažkas netgi pasakė dėl dujų balionėlio. Iš matymo žino vaikinus, iššokusius iš mašinos pripurškus dujų. Jie buvo nuėję toliau. A. buvo daugiau prie automobilio „BMW“, iš keleivio pusės. G. M. nematė. Apie konfliktą negali nieko papasakoti.

55Teisėjas pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 137). Trečiojo vaikino G. nematė. Gal kažkas iš kompanijos pasakė, kad jie tarpusavyje aiškinasi. Buvo blaivas tuo metu. Buvo nuo jų 150 – 200 metrų atstumu. A. su kažkuo nuėjo į šoną, o jie stovėjo. Žino, kad jie buvo dviese. Žodinis konfliktas buvo, fizinio konflikto nematė. Teisėjas pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jie nuėjo į šoną. Fizinio kontakto nematė, buvo toliau. Stovėjo maždaug 150 – 200 metrų atstumu. Ta vieta prie mokyklos aikštelės. Toje aikštelėje stovėjo 2 automobiliai, jie atvyko, nuėjo į dešinę automobilio pusę, o G. sėdėjo kairėje pusėje automobilio. Jie pradėjo kalbėtis, išėjo „švogeris“, kalbėjosi su juo. Priėjo keli vaikinai ir pasakė, kad jiems akis graužia. Suprato, kad nuo dujų balionėlio. Į kitą pusę nuėjo A. su nukentėjusiuoju. Jie kalbėjosi gal 2 minutes. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. vyko 10 minučių, bet gal taip tik atrodė, nes buvo vakaras, tamsu. Truko 2 minutes. Šauksmų, smūgių negirdėjo. Jie bendravo pakeltu tonu. Teisėjas vėl pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ištrauką (1 t. b. l. 137). Girdėjo, kad tarp A. T. ir G. M. buvo žodinis konfliktas, o muštynių negirdėjo. Nematė, kad A. T. vežtųsi dujų balionėlį. Alaus pastarasis taip pat neturėjo. Pastovėjo, pasikalbėjo, sėdo į automobilį, privažiavo prie A., šis įsėdo į mašiną. Kai privažiavo prie A., tuo metu kalbėjo telefonu su žmona. Jis (A.) ant kažko šaukė, gal ir ant jų. Neprisimena, kad A. T. ant jo šaukė. Parodo, kad A. T. tuo metu buvo agresyvus, o G. M. tuo metu nematė.

56Teisėjas vėl pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 137). Liudytojas lietuvių kalbą supranta, supranta kokią priesaiką pasirašė. Liudytojas teigia, kad negalėjo matyti, kad nukentėjusysis G. M. klūpėjo ant kelių, nes buvo tamsu.

57Jie sėdo į automobilį, jis vis dar su žmona kalbėjo telefonu, kad jau vyksta namo iš pirties. Teigia, kad tikriausiai, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jam davė susipažinti su protokolu, protokolą pasirašė. Nepamena, kada paskutinį kartą su A. kalbėjo. Daug dirba, gyvena vairuotojo kabinoje. Bendravo telefonu su A., nepamena kada. Galimai prieš savaitę. Įvykio metu buvo šviežiai iškritęs sniegas, bet jo buvo nedaug. E. vyko pasiimti striukės, o iš ko, nežino. Rankose pas E. buvo striukė tada, kai jau sėdėjo mašinoje. Kai vyko prie mokyklos, jam atrodo, jis (E.) buvo su striuke. Kai vyko atgal, neatsimena, ar turėjo dar vieną striukę. Apie greitosios pagalbos suteikimą nukentėjusiajam, aplinkybės nežinomos. Kai A. įsėdo į mašiną ir jie nuvažinėjo, nukentėjusiojo draugai stovėjo prie savo mašinos. Jiems nieko nesakė. Apie G. sumušimą sužinojo maždaug po savaitės. Girdėjo, kad nukrito. Nesidomėjo, ar tai susiję su tuo įvykiu. Kad A. mušė nukentėjusį, jam nebuvo žinoma. Jam nežinoma apie G. ir A. konfliktus. Jam neįdomu. Dėl kitos konflikto vietos ir atstumo, tyrėja pasakė, kad 50 metrų. Posėdžio metu nurodė 200 metrų, nes taip įsivaizduoja. Iš karto po įvykio, to atstumo neatsimena. Parodymai keitėsi, nes nelabai atsimena. 2019 m. gegužės 16 d. apklausa vyko ( - ). Į apklausą jį iš namų paėmė du policijos pareigūnai. Jis nebuvo sulaikytas. Tiesiog paėmė iš namų ir nuvežė ten. Paėmė ryte apie 8 – 8.30 val., o apklausa pradėta 11.56 val. Tą laiką buvo jų kabinete. Parodymai buvo išsamesni ankstesnėje apklausoje. Davė nuotraukose atpažinti asmenis. Atpažino Gintarą kaip nukentėjusį, E. Ž., K. G. atpažino iš matymo. Atpažinimas vyko po apklausos. (4 t., b. l. 158-161).

58Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2018-12-02 maždaug apie 18 val. jis susitiko su savo draugais - F. K., A. T. ir E. ir visi keturi buvo pirtyje, kuri įrengta pas A. namuose. Būnant pirtyje, jis su F. negėrė, kadangi buvo su automobiliais, o A. su E. išgėrė alaus apie porą butelių. Kiek prisimena, kol buvo pirtyje, E. su kažkuo susirašė SMS žinutėmis ir po susirašymų, E. pasakė, kad reikia pavažiuoti pasiimti savo striukės. E. pasakė, kad dieną prieš tai jis buvo gimtadienyje pirtyje, ir iš pirties kažkas išėjo su jo striuke, tad dabar jis nori ją atsiimti. Apie tai, kad E. pasiėmė to žmogaus striukę, nieko neminėjo. Visi sutiko pavažiuoti iki susitikimo vietos. Su kuo jie turėjo susitikti, E. gal ir sakė, tačiau jis neprisimena, jis to žmogaus nepažinojo, tad ir neužsifiksavo vardai. Visi susėdo į F. automobilį - Subaru Forester ir nuvažiavo į aikštelę prie mokyklos ( - ), tikslaus adreso nežino. Kai F. įsuko į aikštelę ir sustojo priešais tris automobilius - ten buvo du BMW automobiliai ir VW Golf. Visi išlipo iš automobilio ir pamatė, kad VW Golf automobilyje sėdi švogeris - V. G. su draugu R., kurio pavardės nežino. Jis iš karto su F. nuėjo prie švogerio, kuris išlipo iš automobilio ir jie stovėjo ir šnekėjosi. Šalia švogerio automobilio stovėjo BMW automobilis, prie kurio nuėjo A.. Ar prie šio automobilio nuėjo ir E., nematė, tačiau gali tik numanyti, jog jis važiavo atsiimti striukės, tad jis irgi turėjo prieiti prie šio BMW automobilio. Kas šiame automobilyje sėdėjo, tuo metu nematė ir nekreipė dėmesio, nes stovėjo ir bendravo su švogeriu. Kadangi tiek VW Golf, tiek BMW stovėjo labai arti viena kitos, ten net išlipti buvo sudėtinga, nes tarp automobilių buvo mažas tarpas ir A. nebūtų tilpęs praeiti, tad jis prie BMW priėjo iš priekinės keleivio pusės. Kur stovėjo E., jis nematė. Jis su F., V. ir R. stovėjo priekyje VW Golf automobilio, tačiau jis buvo pasisukęs šonu ir kas vyksta prie BMW automobilio nematė. Maždaug po 20-30 sekundžių pamatė, kaip iš BMW automobilio iššoka du vaikinai ir puola į sniegą praustis veidų. Iš to kaip jie elgiasi, jis suprato, kad jiems buvo pripurkšta dujų į automobilį, tačiau kaip jiems buvo pripurkšta, nematė. Jis išvis negirdėjo kas vyko prie BMW automobilio, negirdėjo jokių pakeltų balsų. Jis nematė pas A. dujų balionėlio, tačiau suprato, kad dujų pripurškė būtent A.. Šių dviejų vaikinų jis nepažįsta, vardų nežino, su jais nebendravo, tačiau žino juos iš matymo. Netrukus po to pamatė, kad prie BMW automobilio stovi ir trečias vaikinas, kurį taip pat žino tik iš matymo ir jis šnekasi su A.. Jie pradėjo šnekėti abu pakeltu tonu, suprato, kad jie konfliktuoja, bet dėl ko, nežino, nesiklausė, nes bendravo su kitais. Jie susikibo, apsistumdė, tad jie paprašė ramintis ir jie abu paprašė nesikišti ir jie nuo BMW automobilio nuėjo kažkur gal apie 50 metrų, kur jų jau nebematė. Jis girdėjo, kad jie vienas ant kito vis dar šaukia, girdėjosi muštynių garsai, tačiau kas ten vyko, nesimatė, prie jų nėjo ir kas kam kiek smūgių sudavė, nematė. Ar A. turėjo su savimi kokį nors daiktą, kuriuo mušė nukentėjusįjį, nematė ir nematė, kad jis automobilyje ką nors turėjo. Tas konfliktas tarp A. ir nukentėjusiojo vyko gal apie 10-15 minučių, prie jų nėjo ir kas ten vyko, nežino. Jiems bestovint aikštelėje, prie jų dar priėjo tie du vaikinai, kurie prausėsi veidą sniegu. Tie du vaikinai, kai apsivalė sniegu veidą, su jais dar bendravo. Maždaug po 10 minučių, po to kai jie atvažiavo į šią aikštelę, jo švogeris su draugu išvažiavo, tad ir jie nusprendė važiuoti. Susėdo į automobilį trise, t. y. jis, F. ir E. ir nuvažiavo link tos vietos kur konfliktavo A. su nukentėjusiuoju. Kai privažiavo, vėl visi išlipo iš automobilio ir jis pamatė, kad nukentėjusysis klūpi ant kelių, o šalia jo stovi A.. Tuo metu jis jau nemušė nukentėjusiojo, tik šaukė ant jo, buvo labai agresyvus, tad jie puolė jį raminti, A. net ant jų šaukė. Kadangi ten neapšviesta, nematė kaip stipriai yra sumuštas nukentėjusysis, tuo labiau kai atvažiavo, jis klūpėjo ant kelių. A. pasakė, kad reikia važiuoti namo ir susėdę visi į automobilį, išvažiavo. A. į mašiną atsisėdo pats. Pakeliui važiuojant link namų, jis su A. apie tai kas atsitiko, nieko nešnekėjo. A. su E. parvežė namo, jis persėdo į savo automobilį, kuris buvo likęs prie A. namų ir daugiau nuo to momento su A. nebendravo. Nori pasakyti, kad kai dar stovėjo aikštelėje prie VW Golf automobilio, prie jų priėjo E. ir jis jau laikė rankose savo striukę. Jis dabar negali prisiminti, kokiu momentu prie jų priėjo E., ar kai A. su nukentėjusiuoju stovėjo dar prie BMW automobilio ar kai jie jau buvo paėję toliau ir konfliktavo. Taip pat neprisimena ir ar nukentėjusysis vilkėjo striukę ar ne, kai jis stovėjo su A. prie BMW automobilio. (1 t., b. l. 136-138)

59Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. G. atpažino E. Ž., K. G. ir G. M.. (t. 1, b. l. 139-150)

602019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. U. parodė, kad kaltinamąjį A. T. pažįsta, jis yra jo sesers vyras. Liudytojas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str., po ko prisiekia ir pasirašo priesaikos tekstą.

61Liudytojas parodė, kad baigė lenkų mokyklą ( - ), lietuvių kalbą mokėsi. Išsilavinimas – profesinis, vairuotojas ekspeditorius. 2018 m. gruodžio mėn., atvyko vakare pas A. T. į pirtį. Paėmė 3 – 4 butelius alaus. Ten buvo A., A.. Liudytojas išgėrė 3 butelius alaus. Gėrė alų vienas, viską ką turėjo atsinešęs, išgėrė pats. Kiti alkoholio negėrė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Teigia, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo daromas spaudimas. Tądien iš ryto jis turėjo bilietus į komandiruotę. Kai jį atvyko pasiimti pareigūnai, šie iškart pasakė, kad turi kalbėti, jeigu nori išvykti į komandiruotę. Teismas pagarsina liudytojo parodymų, duotų 2019 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu dalį, kurių metu liudytojas teigė, kad ji su kaltinamuoju A. T. gėrė alų, išgėrė tris ar keturis butelius, o A. G. berods negėrė (1 t., b. l. 132).

62Teismo posėdžio metu liudytojas keičia parodymus. Teigė, kad 3 – 4 butelius alaus pirtyje išgėrė vienas. Teigė, kad gal ne taip suprato klausimą, kai sakė, kad su A. gėrė. Parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo užtikrintas vertėjas, dėl to, kaip galėjo taip ir paaiškino. Pirtyje buvo su A. ir A., tada atvažiavo F.. F. neilgai buvo, gal 40 min. Paskui F. ar kažkas pasakė, kad važiuoja prie mokyklos, kur bus V. G., G. M.. Manė, kad jo striukė bus pas jį (G. M.), nes dieną prieš tai buvo gimtadienyje pirtyje, ir būdamas išgėręs, ne savo striukę pasiėmė. Į pirtį atvyko su savo draugu, pabuvo 2 valandas ir draugo mergina jį paėmė. Mašinoje buvo jo draugas, kuriam pasakė, kad striukę pamiršo. Draugas nuėjo, paėmė striukę iš pirties, tačiau liudytojas iš ryto pamatė, kad ne jo striukė. Kaimynas kartu buvo pirtyje, nuvyko į ta pirtį, bet šeimininkė sakė, kad striukės nėra. Pirtyje paklausė, gal žino, kieno tai striukė. Jam atsakė, kad gali būti G. M.. Paskui jis parašė G. M., o jis jam atrašė. Pagalvojo, kad tikriausiai jo striukė pas jį, nes turėjo pastarojo striukę. Striukės panašios, tamsios. G. prieš tai išvis nepažinojo. Jam jį „Facebooke“ parodė, pasitikslino pas F. K. dėl G. striukės.

63Dėl striukės vyko prie mokyklos. A. T. vyko kartu pasivažinėti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. nori pakalbėti. Taip sakė, bet dabar nėra įsitikinęs dėl šių parodymų. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagalvojęs pasakė, skubėjo duoti parodymus, neperskaitęs pasirašė.

64Atvykus prie mokyklos, išlipo iš mašinos, A. nuėjo į kitą mašiną, liudytojas sutiko pažįstamą, su kuriuo bendravo. Paskui išėjo K. (G.). Liudytojas suprato, kad pastarasis buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, kadangi sniegu valėsi akis. Parodo, kad jie prie mokyklos atvyko su automobiliu „Subaru“, ten dar buvo „BMW“, kito nepamena, buvo anksčiau nurodęs. A. tuo metu ėjo prie „BMW“, nuėjo iš keleivio pusės priekio. Kai priėjo prie mašinos, jam atrodo, kad dujomis purškė. Paskui pamatė, kad su G. pradėjo kalbėtis ir jie nutolo. Liudytojai stovėjo kompanijoje daugiau iš galo. Balionėlio nematė pas A.. Nematė, kas papurškė dujų, nes stovėjo iš automobilio galo. Kai išbėgo K. iš automobilio, prie to automobilio tikriausiai niekas nestovėjo. Ar ką nors iki susitikimo A. turėjo rankose, nematė. Lazdą tikrai būtų pamatęs, jei būtų turėjęs. G. (M.) matė pirmą kartą. Dieną prieš gimtadienyje liudytojas buvo viršuje, o G. M. miegojo. G. buvo su striuke, tuomet liudytojas pamatė, kad striukė yra tikrai jo. Norėjo pasiimti ją, bet G. M. sakė, kad šalta. A. jam atidavė striukę ir pasakė, kad jis savo striuke apgaubs nukentėjusįjį. Nepamena, ar konflikto metu A. pats nuėmė, ar G. jam pats davė. Aplinkybės, kad A. davė striukę G., pareigūnams neminėjo, nes prisiminė tik šiandien. Kai pasikeitė striukėmis, pamatė, kad jo striukės kapišonas buvo nutrauktas. Buvo rastas kapišonas, jam rodė nuotrauką. Ji buvo pūkinė ir buvo šiek tiek suplėšyta. Ją po to išmetė. Striukė iki to įvykio nebuvo suplyšusi, nebuvo atplyšęs kapišonas.

65Po to liudytojas grįžo į kompaniją prie likusių F., A., R. Ž.. A. T. ir G. M. nuėjo toliau nuo jų apie 30 metrų, kur parkingas, o jie visi buvo arčiau kelio. Vėliau A. T. ir G. M. dar toliau 80 metrų nuėjo. Buvo nuėję į šalį apie 15 – 20 minučių. Ta vieta jam žinoma, mokėsi toje mokykloje. Jiems nuėjus, nematė, ką jie darė, matėsi tik žmonių siluetai. Girdėjo, kad kažkas suriko, bet muštynių nematė.

66K. su E. priėjo prie jų ir jie kompanijoje visi kalbėjosi. Tada liudytojui paskambino mergina, kadangi grįžo iš darbo. Ji buvo skambinusi ir prieš tai, bet jis nekėlė ragelio. Dieną prieš tai buvo pirtyje ir neatsakė į skambučius, kitą dieną ji vėl skambino. Teisėjas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 133). Kai liudytojui paskambino, jam reikėjo skubiai namo. Pasakė A., kad ruoštųsi važiuoti namo. Po 20 min. A. toliau buvo su nukentėjusiuoju. Jie su mašina atvyko į tą kelią, kur buvo A. T.. Pamatė, kad A. stovėjo, G. gulėjo ant pilvo, jis stengėsi pakelti galvą. Ar tuo metu vilkėjo striukę, nepamena. Nežino, kodėl gulėjo. Pasakė, kad važiuoja ir jie išvyko. Buvo tamsu, kraujo nesimatė. Jis pasakė, kad važiuoja, A. normaliai sureagavo. Apibrozdinimų pas A. nebuvo. Nepamena, kas kvietė greitąją. Kai paėmė A., grįžti iki namų užtruko apie minutę. A. G. kalbėjo telefonu tuo metu. Ar muziką klausėsi, nepamena. Mašiną vairavo F. K.. Jo mašina arčiausiai stovėjo prie tvoros todėl su ja ir vyko. Apie G. būklę sužinojo kitą dieną, sužinojo kad pastarasis yra ligoninėje. Detalesnę G. M. būklę tik už poros savaičių, nes dažnai būna komandiruotėse.

67Liudytojas E. U. į prokurorės užduotus klausimus, parodė, kad nematė, ar G. M. būtų nukentėjęs nuo dujų balionėlio. Parodymus davė pareigūnams, paskui tyrėjai. Parodymus tyrėjai davė savo valia ir parodė taip kaip buvo. Parodymų neperskaitė, tik vizualiai pažiūrėjo ir uždėjo parašą. Patikslinimų nerašė, patvirtino, kad parodymai teisingi. Susipažinti klausimas buvo pateiktas. Pakartoja, kad patyrė spaudimą duoti parodymus. Po to įvykio, suprato, kad padarytas nusikaltimas sumušto žmogaus atžvilgiu. Į policiją nesikreipė ir nepranešė apie šitą įvykį. Kad G. M. smarkiai sumuštas, sužinojo tik kitą dieną. Ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kitais metais po įvykio. Nežinojo, kad nukentėjusiajam reikalinga greitoji pagalba. G. M. kvėpavo, negalvojo, kad šio būklė tokia rimta. G. striukę jam perdavė 2 - 3 dieną. K. galvojo, kad tikriausiai pasas toje striukėje buvo. Jis liepė pasižiūrėti, bet paso nebuvo. Degalinėje susitiko ir davė jam striukę. Kai sužinojo apie sumuštą G., su draugais nekalbėjo. Su kaltinamuoju A. T. ar kitais šios bylos liudytojais anksčiau apie bylą yra kalbėjęs. Su kaltinamuoju kalbėjo prieš 2 dienas, A. T. jam sakė, kad teisme prisipažino. Aplinkybę, kad savo striukę davė G., jis nesakė. Nekalbėjo su juo apie alkoholio vartojimą ar atstumą įvykio metus. Kaltinamasis jam nieko nesakė, salėje liudytojo praeitą kartą nebuvo. (4 t., b. l. 161-164)

682020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Dirbo komisariate, kvietė liudytojus. Nepamena visų aplinkybių, kodėl šios bylos ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo du įtariamieji. Kiek žino iš prokurorės, jos kvietimo į teismą priežastis yra ta, kad liudytojai keičia parodymus. Ikiteisminio tyrimo liudytojų apklausos vyko seniai, jų detaliai neprisimena. Parodo, kad visais atvejais, jeigu žmogaus pavardė yra ne lietuviška, atsiklausia, ar jie gali lietuviškai kalbėti ir ar jiems reikalingas vertėjas. Mano, kad ir šiuo atveju, jei nedalyvavo vertėjas, vadinasi žmonės pasakė, kad jis jiems nereikalingas ir vertėjas nebuvo kviečiamas. Protokole ji rašo tai, ką žmogus pasakoja, po to jis perskaito, jei yra pataisymų, pataisomas protokolas ir jei viskas gerai, žmogus perskaitęs patvirtina savo parašu ir užfiksuoja, kad protokolas perskaitytas, surašytas teisingai ir pasirašo. Į klausimą, kodėl liudytojai į apklausas policijos komisariate buvo vežami pareigūnų, parodo, kad tikriausiai dėl to, jog buvo vengiama į jas atvykti. Kai žmonėms skambini, šie atsisako atvykti, tai greičiausiai jos kolegos važiavo į namus ir juos atsiveždavo. Nebuvo taip, kad šita byla kuo nors išsiskirtų. Kai nori greitai išsiaiškinti, tai nelaukia kol bus atvesdinimas ar bus skiriamos baudos, jie vis tiek nereaguoja, tai pareigūnai nuvažiuoja ir pasiima. Kai gauna iš komisariato bylą, kurioje niekas nepadaryta, tai būna taip, kad ir po pusės metų greitai aiškinasi. Ką jai pasakojo žmonės, tą rašė. Jei paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, tai jis atsakė į klausimą arba vartojo, arba nevartojo. Jei vartojo, tai kiek ir kokį kiekį. Apklausinėjant asmenis kažkas tikriausiai sėdėjo, kabinete jie trise dirba, tai pašaliniai asmenys bet kokiu atveju turėjo sėdėti. Nedarė jokio spaudimo. Jei būtų buvę skundų dėl spaudimo ikiteisminio tyrimo metu, jie būtų buvę byloje. Kiek laiko nukentėjusysis buvo gydytas, neprisimena. Apklausose jam nebuvo sudėtinga, nes jau buvo nemažai laiko praėję, jie ramiai pabendravo. Ką nukentėjusysis atsiminė, tą ir surašė. Mano, kad ir dabar tie sužalojimai ant nukentėjusiojo matosi. Matėsi, kad jo veidas buvo sužalotas. (4 t., b. l. 187-188)

692019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dieną iki įvykio, dėl kurio yra kviečiamas su draugu buvo kavinėje ir juos pakvietė į vieno jaunuolio gimtadienį į pirtį. Tai buvo 2018 m. žiema, gal gruodis. Atvyko, pabuvo pirtyje, jis buvo tik 5 minutes, nes nieko nepažinojo. Ten buvo E. ar E. gimtadienis. Pabuvo 10-15 min. ir užmigo, nes buvo labai išgėręs. Ryte išvažiavo. Jam buvo bloga. Paskui buvo ( - ). Ten buvo K. (G.), G. (M.). Gimtadienyje, kuriame liudytojas dalyvavo dieną prieš, G. M. buvo, bet nepamena, ar jame buvo K. G.. Gimtadienyje dalyvavusių asmenų veidai jam buvo pažįstami iš ( - ). Po to kažkur važiavo, nelabai atsimena, nes buvo išgėrę. Būdami prie parduotuvės, išgėrė dar kartą. Vėliau nuvyko prie mokyklos (( - )). Ten išgėrinėjo. Išgėrinėjo jis ir K. G.. Liudytojas sėdėjo mašinoje keleivio pusėje priekyje, o K. G. vairuotojo vietoje. Pamena, kad G. M. miegojo mašinoje gale. Lauke jau buvo sutemę. Prie jų privažiavo dar viena mašina. Prisimena, kad įvyko kivirčas, iš kažkur atsirado žmonės. Prie mašinos buvo sąmyšis. Liudytojas buvo apipurkštas dujų balionėliu. K. pasakojo, kad buvo purškiamos dujos, bet nesakė, kas tą padarė. Jis tik pasakojo, kad tai „banda“, vietiniai. Greičiausiai nuo dujų, bet dėl buvusio girtumo prisimena labai blankiai. Dujoms nėra alergiškas. Nežino, ar K. ir G. alergiški dujoms. Skausmo nuo dujų nejuto, tik ryte šiek tiek perštėjo akis. Su sniegu galėjo trinti veidą, bet nėra įsitikinęs. Sužinojo, kad jam buvo smogta į veidą, jam tą sakė K.. Jį sumušė vietiniai, kurių nepažinojo, prieš tai su jais nebuvo jokių santykių ar konfliktų. Suduoto smūgio nepajuto, buvo labai stipriai išgėręs, skausmų nebuvo, kitą dieną galvos neskaudėjo.

70Iš įvykio dar prisimena, kad kažkas kažką rėkavo, o G. M. su kažkokiu asmeniu išėjo. Buvo kivirčas, tarp ko, nežino. Pokalbio negirdėjo. Pasibaigus konfliktui, matė, kad G. M. gulėjo be sąmonės, atvyko greitoji. Kas sužalojo G. M., nematė. Greitąją pagalbą iškvietė K.. Nekvietė greitosios, nes buvo labai girtas, nesuprato, kas vyksta. Kitą dieną sužinojo, kad G. M. sužeistas guli ligoninėje. G. ligoninėje liudytojas aplankė po poros dienų. Nukentėjusysis gulėjo reanimacijoje, nebuvo sąmoningas, buvo užsimerkęs, šio veidas buvo labai sutinęs. Liudytojo vertinimu nukentėjusiajam G. M. buvo suduoti bent keletas smūgių. ( - ) liudytojas nedažnai būna.

71G. M. sumušimas įvyko prie kapinių, bet savo akimis to nematė, nebuvo priėjęs prie jo pažiūrėti. Būdamas mašinoje kitų asmenų neprovokavo. Kad viešoje vietoje sudrumstų ramybę kas nors, turbūt nėra buvę, nebent vaikystėje būnant 15 metų. Jam tai buvo neįprasta situacija. Apie G. M. ir A. T. asmeninius santykius nieko nežinojo. G. pažįsta apie 2 metus, pastarasis nėra konfliktiškas. Po įvykio pasikeitė G. išvaizda, deformuotas veidas, po sumušimo G. pasidarė lėtesnis. (4 t., b. l. 164-165)

722020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagarsinti liudytojo K. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu:

73Apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad 2018-12-02 jis su draugais E. Ž., G. M. automobiliu važinėjosi po ( - ), o apie 17.00 val. atvažiavo į ( - ). Iš pradžių valgė picerijoje „( - )“, o vėliau apie 19-20 val. atvažiavo prie ( - ) mokyklos. Apie 23.00 val. prie jo automobilio privažiavo visureigis, iš jo išlipo A. T.. Jie tuo metu visi trys sėdėjo automobilyje, t. y. jis už vairo, E. priekinėje keleivio sėdynėje, o G. ant galinės sėdynės miegojo. Tuo metu atsidarė priekinės automobilio durelės iš keleivio pusės, kur sėdėjo E. ir jis pamatė, kad jas atidarė A. T.. Šis pirmiausia paprašė užsirūkyti. E. pradėjo ieškoti kišenėse žiebtuvėlio, tačiau A. nieko nesakęs tuoj pat sudavė du smūgius kumščiu E. į veidą. Buvo toks jausmas, kad jis tiesiog norėjo prie jų prisikabinti, nes A. net nepažįstamas su E., be to, jie tiesiog sėdėjo automobilyje ir jokių konfliktiškų situacijų nekėlė. Jis nematė ar A. jau turėjo rankose dujų balionėlį ar iš kur nors ištraukė, tačiau po suduotų smūgių E., A. tuoj pat pradėjo purkšti dujas į jų automobilį. Jis su E. iššoko iš automobilio, o ar iš mašinos išlipo G., jis nepastebėjo, nes G. mašinoje miegojo, nes buvo išgėręs, o gal ir pavargęs. Kadangi į akis buvo pripurkšta dujų, jis tuoj pat, nuėjęs netoli nuo mašinos, sniegu puolė prausti veidą. Jam besivalant veidą, kažkuriuo metu jam kažkas padavė maikę ar medžiagos gabalą, kad nusivalyti veidą. Tačiau kas tai buvo, negali atsakyti, nematė, bet tai buvo ne E.. Paduodant tą maikę ar kas buvo pasakyta, dabar jau neprisimena. Buvo labai pasimetęs, net nematė kas vyksta, negirdėjo jokio triukšmo ar pokalbio A. su G.. Netrukus prie jo priėjo E., paklausė kas čia vyksta. Ką jis atsakė E., dabar neprisimena. E. buvo visą laiką netoli jo. Maždaug po 5-10 minučių, jis su E. vis dar stovėjo lauke, kai išgirdo, kad prie mokyklos, maždaug už 30 metrų nuo jų konfliktuoja A. su G.. Kaip ir sakė, jie stovėjo netoli automobilio ir į jį nebuvo sugrįžę, kai buvo pripurkšta dujų ir jis net nežinojo, kad G. yra išlipęs iš automobilio. Jie abu rėkė vienas ant kito, girdėjo kaip A. berods klausė „Kodėl aš ožys“, o G. bandydamas jį raminti, aiškino, kad taip yra, kad visi taip šneka. Kadangi toje vietoje, kur buvo A. su G. yra neapšviesta, jis nieko nematė kas ten vyksta, tačiau girdėjo, kad vyksta kažkokios grumtynės, tačiau kas ten vyko, konkrečiai negali pasakyti. Kodėl jie nėjo pažiūrėti kas vyksta ir atsivesti G., negali paaiškinti. Jis taip pat išgirdo, kaip dar du kažkokie vyrai ramina A., t. y. išgirdo sakant žodžius „Raminkis, A.“, nors jų ir nematė, tačiau pagal balsus gali spręsti, kad jų buvo dar du be A.. Ir kaip jam atrodo, kad vieną vyriškį pagal balsą taip pat atpažino, tai A. žmonos brolis E. U.. Maždaug dar po 10 minučių viskas nurimo ir netrukus pamatė, kad A. eina link jų ir su ironija balse pasakė „O dabar normaliai?“ ir kažką dar parėkavęs vėl nuėjo link tos vietos kur ir buvo konfliktas. A. prie jų priėjo vienas, ir su juo kitų žmonių nebuvo. Be to, dar bevykstant konfliktui išgirdo, kaip išvažiuoja mašina, kuria atvažiavo A. ir ji nuvažiavo į kitą aikštelės pusę kur ir vyko konfliktas. Tuomet jie ėjo ieškoti G. link tos vietos kur prieš tai girdėjo garsus, jam pasirodė, kad tai vyko prie konteinerių, tačiau nieko nerado, ir G. rado tik gal už kokių 10 metrų nuo tų konteinerių. G. iš karto net nepastebėjo, nes ten neapšviečiama, o kai jį rado, jis gulėjo ant žemės, jis buvo visas kruvinas, be sąmonės. Jis tuoj pat iškvietė greitąją pagalbą. Kai rado G., jis ant žemės gulėjo tik su megztiniu, buvo be striukės. Dieną prieš tai, G. buvo pirtyje, kur vienoje kompanijoje buvo ir E. U.. G. išeidamas iš pirties, kadangi buvo neblaivus, suklydęs pasiėmė ne savo, o E. striukę. Visą dieną G. pravaikščiojo su E. striuke, o po to, kai jis buvo sumuštas ir jį rado gulintį be striukės, suprato, kad ją tiesiog pasiėmė E.. Be to, kadangi G. striukė buvo pas E., tai po įvykio, kai dar G. gulėjo ligoninėje, jis susisiekė su E. ir paėmė iš jo G. striukę. Maždaug po valandos kai G. jau buvo ligoninėje, jam paskambino A. ir pakvietė pas save į svečius kaip niekur nieko. Jis neužsiminė apie šį įvykį. Jis tik su ironija A. atsakė, kad negali atvažiuoti, nes skauda akis, ir tuo jų pokalbis baigėsi (t. 1, b. l. 122-127).

74Liudytojui K. G. dėl trukdymo procesui, vadovaujantis BPK 163 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta 10 MGL (500 Eur) bauda (t. 5, b. l. 4).

752020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagarsinti liudytojo V. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu:

76Apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neatsimena, vakare, valandos tiksliai nepasakysi, bet jau buvo sutemę, jis, kartu su R. M. ir R. Ž., jo automobiliu „VW Golf“ atvažiavo prie ( - ) mokyklos. Kartu su jais atvažiavo automobilis „BMW“, kurį vairavo K.. Kartu su juo automobilyje buvo iš matymo pažįstamas G., kuris sėdėjo automobilio „BMW“ gale ir trečias vaikinas, kurio nežino duomenų. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jiems sustojus prie ( - ) mokyklos ir pastačius automobilius vienas šalia kito, jis per atidarytą automobilio langą bendravo su automobilyje "BMW" sėdinčiu K. ir kitu vaikinu, kurio duomenų nežino, bei išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. G. tuo metu sėdėjo automobilyje "BMW" ant galinės sėdynės ir miegojo. Jiems bendraujant, jam į telefoną parašė SMS žinutę draugas F. K., pasiteiravo ką veikia. Jis F. atsakė, kad yra prie ( - ) mokyklos ir yra su R. M., R. Ž., taip pat dar yra K., su juo G. ir dar vienas asmuo. F. K. parašė, kad norėtų pasiimti striukę, tiksliau nepamena. Po 15-20 minučių prie jų privažiavo automobilis "Subaru Forester", kurį vairavo F. K.. Minėtame automobilyje dar sėdėjo A. G., E. ir ketvirtas vaikinas pravarde "L.", jo tikslesnių duomenų nežino. Automobilis „Subaru Forester“ sustojo priešais jo automobilį ir „BMW“. Iš šio automobilio, kaip jam atrodo, išlipo visi jame sėdėję. Jis viską prisimena blankiai, kadangi buvo išgėręs ir neprisimena kas kur išlipę iš Subaru, nuėjo. Kaip ir sakė, tiek jo automobilis, tiek BMW automobiliai stovėjo vienas šalia kito, buvo pradaryti automobilių langai ir jis tik pajautė dujų kvapą. Suprato, kad dujos buvo purkštos į BMW automobilį, bet kadangi langai buvo praviri ir jo automobilio, tai teko dujų ir jiems, ir visi, tiek iš jo automobilio, tiek iš BMW automobilio išlipo į lauką. Po to jis pamatė, kad prie BMW automobilio stovi G. su „L.“, tačiau jis jokio konflikto tarp jų nematė. Kadangi prasidėjo tas sąmyšis, visiems nuo dujų graužė akis, tad jis su R. ir R. susėdę į automobilį išvažiavo namo, nes jam reikėjo į darbą. Kadangi jo automobilį vairavo R., tai jis nežino ar šis dar buvo grįžęs į tą aikštelę. Apie konfliktą nieko nežino, girdėjo, kad G. buvo sumuštas, tačiau kas jį sumušė, kada ir kodėl, nieko nežino (t. 1, b. l. 152-153).

772019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. parodė, kad jis dirba ( - ). Per kameras matė, kad tiriamo įvykio metu mokyklos teritorijoje prie kapinių stovėjo mašinos. Buvo išėjęs į lauką, bet prie jų nebuvo priėjęs. Paskui mašinos nuvažiavo ir vėl atvažiavo. Gal 1 val. ar 1.30 val. per kamerą pamatė, kad su žibintuvėliu vaikšto policija. Išėjo į lauką ir jo paklausė, ar nematė, kas čia sumušė žmogų. Atsakė, kad nematė. Jie pasakė, kad kažkas iškvietė greitąją. Tai buvo apie 50 metrų nuo mokyklos, tos vietos nesimatė. Paskui jie vaikštinėjo, surado kažkokį kapišoną. Užėjo į mokyklą pažiūrėti kamerų. Vėliau atvyko tyrėjai, operatyvinė grupė, jie taip pat žiūrėjo ir paprašė duoti kamerų įrašus. Gal tai pavasarį buvo, tai buvo seniai, galimai prieš metus. Įvykis buvo naktį. Pamainą pradėjo 7-8 val. Mašinos buvo maždaug nuo 10 val. vakaro. Kokie automobiliai buvo, nežino, buvo tamsu, nesimatė. Per kameras automobiliai matėsi, bet nesimatė nei spalvos, nei numerių. Dvi mašinos buvo, paskui atvyko trečia, o gal tie patys atvažiuodavo ir išvažiuodavo. Tai ne mokyklos teritorija. Kompanija stovėjo prie kapinių, tai buvo maždaug už 30 metrų nuo tvoros, bet kameros pasiekia. Ten dažnai renkasi, mašinos suvažiuoja. Kas su merginomis atvyksta ten, kas šiaip su mašinomis atvyksta į tą vietą išgerti. Jei prie jų prieisi, gali „gauti į galvą“. Muštynių nematė, kameros nesiekė tos vietos. Kiek žmonių ten buvo, nesimatė per kameras. Kaltinamojo per kamerą nematė, nematė nieko, kas įvykio naktį vyko, nes tiesiog nesimatė. Triukšmo negirdėjo prie mašinų. Jie išsivažinėjo apie 23 val., stovėjo gal kokias 2 val., kamerose viskas užfiksuota. Kamerose matėsi, kad vienas ėjo pėsčiomis. Gal ir dviejų asmenų siluetai matėsi, tiksliai nepamena. Anksčiau davė teisingus parodymus, su policija kartu žiūrėjo vaizdo įrašą. Mano, kad muštynių nebuvo. Muzika ten grojo, bet kurioje mašinoje grojo muzika, negali išskirti. Ryte po įvykių matė tą vietą, ten buvo kraujas ant asfalto ir prie kapinių surado kapišoną, tik nežino, ar nuo megztinio, ar nuo striukės. Nežino ar daugiau daiktų buvo, kažką rinko pareigūnai. Muštynių vietoje sniego nebuvo. Matėsi kraujas įvykio vietoje, vienur mažiau, kitur daugiau. Kraujo buvo nemažai. Nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinamąjį pažįsta (4 t., b. l. 140-141).

782019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. T. parodė, kad prisimena, jog buvo išnuomota sodyba, nes ji turi sodybą pobūviams ( - ). Nuomojo J. T., kiek suprato, tai buvo jos sūnaus gimtadienis. Ji pasirašė nuomos sutartį. Po to atvyko jaunuolių kompanija, o ryte išvyko. Kai vyko gimtadienis, sodyboje nebuvo, tik raktus padavė. Gyvena šalia, jos namas maždaug už 200 metrų. Sodybą nuomoja iki 20 žmonių. Tuo metu minėjo, kad gal 15 žmonių bus. Buvo susirinkę 12 asmenų, 20-30 amžiaus jaunimas. Vėlavimų, sulaužymų, sugadinimų nebuvo. Triukšmo ar muštynių garsų negirdėjo tą vakarą. Kita dieną apie 12 val. paėmė raktus, informavo, kad liko striukė ir kad atvyktų pasiimti. Kaip ji atrodė, nepamena. Atidavė kažkokiam vaikinui. Jis sakė, kad tai jo striukė. Vėliau atvyko policija ir pasakė, kad buvo sumuštas vienas iš dalyvavusių sodyboje. Sakė, kad rado kažkur sumuštą. Ar sodyboje dalyvavo kaltinamasis ir nukentėjusysis, nežino, nes nematė, kas dalyvavo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis jai nepažįstami (4 t., b. l. 141).

792019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė, kad atvyko į gimtadienį 2018 m. gruodžio 1 d. vakare. Jo gimimo data ( - ), tada šventė savo jubiliejų. Vienus draugus kvietė iš anksto, o G. M. pakvietė tą pačią dieną, nes bendraudavo ir su juo, todėl pagalvojo, kad būtų negražu nepakviesti. G. M. pakvietė telefonu. Su G. jie yra draugai. Kažkam sakė, kad paskambintų G., bet neprisimena iš kieno telefono, berods, iš D. telefono skambino. G. atvyko vėliau. Bet nepamena, kada tiksliai. Gimtadienyje buvo virš 10 žmonių: R. (pavardės nežino), D. (pavardės nežino), D. M., D. R., R. (jo pavardė D. arba D.), D. (pavardės nežino), N. (pavardės nežino), K. M., B. (pavardės nežino), A. G. su savo mergina. Kaltinamojo A. T. jo gimtadienyje nebuvo. Gimtadienio metu šventė, dainavo, išgėrė, nesutarimų nebuvo, muštynių nebuvo. G. M. gimtadienio metu su niekuo nekonfliktavo. G. išvyko sekmadienį ryte. Apie 12 val. atvažiavo A. mergina ir kartu su ja išvyko A., G. ir E.. A. L. yra jo draugas. Jis buvo nuo pradžių gimtadienyje, bet išvyko anksčiau, iki ryto jis nebuvo. Abejoja, ar galėjo A. L. iš savo telefono pakviesti į jo gimtadienį G.. Mano, kad G. skambino D., nes su juo tarėsi. Neprisimena, kad po gimtadienio būtų likę kokie nors daiktai pirtyje. Žino, kad buvo sumuštas G., girdėjo tą iš pažįstamų ( - ). Sakė, kad kažkur prie mokyklos kažkas buvo. Kaltinamojo A. T. asmeniškai nepažįsta, žino tik iš kalbų (4 t., b. l. 141-142).

802019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamąjį A. T. pažįsta. Dėl ko teismas kviečia nežino, nes jis nedalyvavo tiriamame įvykyje. Atvyko į gimtadienį (past. – kalba apie E. T. gimtadienį 2018-12-01) su mergina, pašventė ir 22 val. išvažiavo namo. Gimtadienis vyko pirtyje, ( - ). Gimtadienis buvo lygiai prieš metus ir 2 savaites. Gimtadienis vyko savaitgalį. Prasidėjo vakare, jį pakvietė jubiliatas. Gimtadienyje buvo G., E., A., E. draugai, gal 8-10 žmonių apie 20-23 metų. Nežino, kuris konkrečiai, mano, kad bendrai visi nusprendė pakviesti į gimtadienį G. M.. Paskambino iš jo telefono, o kalbėjo su juo pats E. ir jį pakvietė. Pasikviesti G. nusprendė be jo. Pakvietė pasilinksminti. Kai išvyko, G. miegojo, jis išgėrė alkoholio, buvo pavargęs ir nuėjo miegoti. Kada G. išėjo iš gimtadienio, nežino. Su G. M. yra draugai. Pažįstami apie 5 metus. Kaltinamąjį pažįsta, nes gyvena viename rajone, pažįstami nuo 7 metų. Su kaltinamuoju draugavo iš pradžių, paskui susipyko. Turėjo konfliktų su kaltinamuoju. Tai nebuvo susiję su G. sumušimu. Prieš 1,5 metų susitiko su kaltinamuoju ir pradėjo aiškintis dėl padegtos mašinos. Su kaltinamuoju susikibo. G. išlipo iš mašinos ir juos išskyrė. Konfliktas vyko dėl to, kad kaltinamasis jį kaltino automobilio padegimu, reikalavo atlyginti žalą. A. tik jį kaltino dėl automobilio (G. M. nekaltino). Pasiūlė jam susitikti išsiaiškinti situaciją. Tuo metu kaip tik vyko su G. vienoje mašinoje. Susitiko netoli jo namų. Išėjo tik jis (A. L.) ir A. T.. Paaiškino, kad tai ne jis tas mašinas padegė. Tai buvo paskutinis konfliktas. Greičiausiai kaltinamasis negatyviai į G. M. reagavo dėl to, kad juos susikibusius išskyrė. Pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo. G. kaltinamojo klausė, kodėl jis galvoja, kad tai padarė jis (A. L.). G. per automobilio langą bandė įrodyti, kad tai ne jis (A. L.) padarė. Kiek žino, tarpusavyje nukentėjusysis ir kaltinamasis nebendravo po to įvykio. Nežino, ar M. su T. būtų konfliktavę. Kad nukentėjo G. M., sužinojo iš jo mamos. Jam paskambino, kada jis gulėjo ligoninėje, gal 1 – 2 dienos po įvykio. Nukentėjusiojo mama klausė jo, kas ten įvyko. Sužinojo, kad G. M. guli ligoninėje, kad su A. T. konfliktas buvo. Dėl ko tas konfliktas su A. įvyko, neįsivaizduoja. Neatmeta, kad tai galėjo būti dėl jo nupasakoto ankstesnio konflikto. Po paskutinio konflikto su A. nebendrauja. Su G. M. bendrauja, susitinka, bet retai, nes dirba. Miestelyje kalbėjo, kad buvo muštynės, kad jie susimušė, o gal sumušė. Suprato, kad nukentėjusysis yra G., nes guli reanimacijoje. Po įvykio matė A. T. prasilenkiant su mašinomis. Po įvykio kaltinamasis buvo sveikas. Liudytojas buvo nuvykęs pas G. į reanimaciją, ligoninėje jis nekalbėjo, gulėjo komoje, galva sudaužyta „kaip arbūzas“, buvo be sąmonės. Neatsimena, kiek tiksliai jis gulėjo ligoninėje. Kiek žino, dabar nukentėjusysis G. M. nebejaučia uoslės, neužuodžia kvapo, veidas deformuotas. G. M. po jo sumušimo kitaip bendrauja, pasidarė labiau vaikiškas, nors iki įvykio buvo labiau subrendęs. Liudytojas pastebi aiškų neigiamą skirtumą dėl nukentėjusiojo elgesio prieš ir po įvykio, nemoka tiksliai paaiškinti teismui. Dėl uoslės skundėsi pats, kad neužuodžia kvepalų. Kiek žino, G. darė ausies operaciją. Iki įvykio jis irgi blogai girdėjo. Ta operacija nieko bendro su šituo įvykiu neturi. Nežino, ar jis planavo darytis šitą operaciją. Žino, kad G. M. buvo išmuštas dantis per įvykį. Veidas buvo sumuštas, kūnas buvo mėlynėmis nusėtas. Nukentėjusysis iš pradžių nelabai pats atsiminė, kas vyko, o paskui suprato, ką sakė aplinkiniai. G. apie muštynes pasakojo iš kažkieno žodžių, nes pats nelabai atsiminė ir suprato kas įvyko (4 t., b. l. 142-144).

812020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prašo vadovautis jais. Jie buvo su draugu, gėrė, išvažiavo iš tos pirties (past. – kalba apie E. T. gimtadienį 2018-12-01). Buvo visą dieną girtas ir nelabai atsimena ką nors. Kaltinamąjį A. T. pažįsta nuo vaikystės. Su kaltinamuoju jie draugai. Nukentėjusįjį pažįsta, jis geras pažįstamas. Iki įvykio gal porą kartų vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju. Po įvykio nevartojo. Kokie jų tarpusavio santykiai, nežino. Jų konfliktuojančių nematė. Paties įvykio nematė, buvo pirtyje. Kada G. M. sumuštas, sužinojo kai policija iškvietė. Buvo pas G. M. ligoninėje. Jis nekalbėjo, nebuvo sąmoningas, pirmą dieną nepažino jo. Ligoninėje buvo gal penkios dienos po įvykio. Kas G. M. sumušė, nežino, buvo išvykęs. K. G. yra jo brolis. Ar jis tą įvykį matė, nežino. Taip pat nežino, ar K. G. žinojo apie šaukimą į teismą. Jo santykiai su broliu „broliški“. Jo brolis supranta lietuvių kalbą. Su broliu kalba lietuviškai. Pažįsta liudytojus E. Ž., E. U., V. G., E. T., bet ar jie moka lietuvių kalbą, negali pasakyti. F. K. – lenkas, tai gal nelabai supranta lietuvių kalbos. E. T. kalba lietuviškai. Nežino, ar kalba lietuviškai V. G., E. U. ir A. G.. E. Ž. kalba lietuviškai. Pirma G. aplankė ligoninėje, paskui į policiją buvo iškviestas. Iš policijos sužinojo visas aplinkybes. Ten sužinojo, kad kažkas su kažkuo susimušė. Sumušė tas, kas šiandien pinigus mokėjo (past. – kalba apie A. T.). Lankė G. M. ligoninėje du – tris kartus. Matė, kad G. M. buvo stipriai sudaužyta galva, jis negalėjo kalbėti. Paskutinį kartą, atrodo, nukentėjusysis jį pažino. Lankė jį ir reanimacijoje, ir palatoje. Šiuo metu po įvykio nukentėjusysis yra pasikeitęs į blogąją pusę, o kaip, negali paaiškinti. Atmintis sušlubavo, orientacija. Jį pažinojo, bendraudavo su juo, anksčiau buvo kitoks. Nežino, ar pasikėtė nukentėjusiojo santykis su tėvais (4 t., b. l. 191-192).

82Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras pateikė specialisto išvadą Nr. ( - ) kurioje nurodyta, kad:

83Ant tirti pateiktų penkių cigarečių nuorūkų, paimtų 2018-12-03 apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

84Ant tirti pateiktų šešių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018-12-03 apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant šešių tamponų su nuoplovomis rastas vyro kraujas nepriklauso vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant penkių cigarečių nuorūkų. Ant tirti pateikto gobtuvo, paimto 2018-12-03 apžiūrint įvykio vietą ( - ), kraujo nerasta; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. ( - )), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėtą mėg. Nr. ( - )), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant gobtuvo mėg. Nr. ( - ) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su vyro, kurio kraujo rasta ant šešių tamponų su nuoplovomis, genotipu (t. 1., b. l. 42-45).

85Prie bylos pridėtas 2019-12-11 ( - ) raštas, kuriuo teismas informuojamas dėl civilinio ieškovo ( - ) ir civilinio atsakovo A. T. susitarimo dėl žalos ( - ) atlyginimo, sudarant sutartį Nr. ( - ) (4 t., b. l. 135-137).

86Prie bylos pridėtas 2019-12-16 kaltinamojo A. T. susitarimas su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu G. M. dėl žalos atlyginimo (4 t., b. l. 184). 2020-05-12 teismo posėdžio metu, nukentėjusysis paliudijo, kad kaltinamasis A. T. jam pilnai atlygino patirtą žalą (5 t., b. l. 22-23).

87Teismas konstatuoja, kad visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais.

882019 m. lapkričio 19 d. posėdžio metu bylą nagrinėjantis teisėjas, vadovaudamasis BPK 255 ir 256 straipsniais, informavo byloje dalyvaujančius asmenis, kad bus svarstomas A. T. veikos alternatyvus kaltinimui pagal BK 135 straipsnio 2 dales 8 punktą A. T. veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, suteikdamas teisę kaltinamajam pasiruošti gynybai.

892020 m. sausio 13 d. ir vasario 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo prokurorė Rita Vaitiekūnienė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimi, pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo keitimo A. T.. Pakeistos tiek faktinės veikos aplinkybės, tiek ir veikos kvalifikavimas, papildomai šalia BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų) inkriminuojant A. T. atitinkamos straipsnio dalies 6 punktą (veiką padarė kankindamas ar kitaip itin žiauriai) (4 t., b. l. 176-177, 199). Teismas 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. posėdžių metu suteikė teisę kaltinamajam pasiruošti gynybai ir duoti parodymus dėl naujo kaltinimo. Kaltinamasis papildyti savo anksčiau teisme duotus parodymus nepageidavo. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės

90Teismas, surinkęs ir ištyręs įrodymus, nustatęs kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. 2018 m. gruodžio 2 d. padaryta veika nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius.

91BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“

92Vadovaujantis BK 141 straipsniu, šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

93Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau –Taisyklės) 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad „Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas)“.

94Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P. pateikė išvadą Nr. ( - ) (toliau – Teismo medicinos specialisto išvada), kurios 4 išvadiniame punkte konstatuota, kad G. M., gim. ( - ), sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl kaukolės pamato priekinės daubos srityje (akytkaulio ir gaidžio skiauterės) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas) (1 t., b. l. 88).

95Taisyklių 6.6.1. punkte nustatyta, kad sunkiam sveikatos sutrikdymui taip pat prilyginamas kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės: 6.6.1. kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai.

96Teismo medicinos specialisto išvados 7 punkte konstatuota, kad nukentėjusiajam G. M. padaryti sužalojimai savęs paties žalojimui nebūdingi, tačiau jų padarymo galimybė krentant ir veido kaktos - nosies sritimis atsimušant į kietą buką daiktą, paviršių neatmetami.

97Kituose teismo medicinos specialisto išvados punktuose konstatuota, kad G. M. nustatyta muštinės kaktos, dešinio antakio žaizdos ir daugybinės poodinės kraujosruvos veide, akių vokuose ir daugybiniai veido kaulų: skeveldrinis kaktikaulio ančio išorinės sienelės, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldriniai nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių paviršiuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties paviršiuje. Sužalojimai G. M. padaryti nemažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu (-iais). Sužalojimai padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Požymių, kad jie būtų padaryti skirtingu laiku nekonstatuota. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais).

98Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. pripažino kaltę dėl nukentėjusiajam G. M. padarytų sužalojimų. Šį faktą patvirtina ir nukentėjusiojo G. M. bei liudytojų F. K., A. G., E. U., K. G. ir kitų duoti parodymai.

99Dėl kaltinamojo A. T. kaltės formos ir rūšies, konstatuotina, kad jis nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu veikė (smurtinius veiksmus naudojo) tiesiogine neapibrėžta tyčia, dėl to atsako pagal realiai kilusius padarinius.

100Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai G. M. padaryti kietu buku daiktu (-ais), ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Pats kaltinamasis parodė, kad G. M. sudavė du stiprius smūgius į galvos sritį. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad jam buvo suduota ne mažiau 12 smūgių į galvą, iki jam prarandant sąmonę. Liudydamas teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J. M. P. neatmetė galimybės, kad atitinkami sužalojimai nukentėjusiam galėjo būti padaromi tiek vienu smūgiu, tiek ir smūgių daugetu. Teismas įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad G. M. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem A. T. smūgiais į nukentėjusiojo galvos sritį.

101Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu buku daiktu. Teismo medicinos ekspertas J. M. P. liudija, kad „tiek ranka, tiek rankos kumštis, alkūnė, kojos pėda, kelis irgi turi buko daikto savybes. Šiuo atveju sužalojimai nėra tiek detaliai aprašyti, parašyta tik kad žaizdos yra ten ir ten.“ Nors įrankio naudojimas (lazdos, strypo ar pan.), padarymas neatmestinas, tačiau šiai aplinkybei inkriminuoti, trūksta įrodymų, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

102Tarp A. T. smūgio (-ių) nukentėjusiajam G. M. į galvos sritį ir šio patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl itin žiauraus būdo ir kankinimo kaip veiką kvalifikuojančių požymių

103Remiantis in dubio pro reo principu, neįrodytu laikytinas 2020-01-13 d. prokurorės pakeistame kaltinime inkriminuotas sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Tai yra vertinamasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, vertinamas pagal faktines veikos aplinkybes ad hoc. Teismų praktikoje pripažįstama, kad „kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.)“ (kasacinės instancijos teismo nutartys Nr. 2K–454/2009; 2K-252/2011 ir kt.). Iš šio apibrėžimo kyla pagrindiniai sunkaus sveikatos sutrikdymo kankinant nusikalstamos veikos sudėties požymio turinio atskleidimo kriterijai: veikos trukmė („tam tikrą laiką trunkantys veiksmai“); didelių fizinių ar dvasinių kančių nukentėjusiajam sukėlimas; tiesioginio poveikio į nukentėjusiojo kūną darymas arba sąlygų kilti tokioms kančioms sukėlimas.

104Sveikatos sutrikdymas ar nužudymas itin žiauriai būna tada, kai gyvybė atimama sveikata sutrikdoma itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ taip pat yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. <…> Be to, sąvoka „itin žiaurus“ yra teisinio pobūdžio klausimas ir teismo medicinos eksperto išvados teismui sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturi lemiamos reikšmės, nes teismas vertina bylos duomenų visumą.” (kasacinės instancijos teismo nutartis 2K-301/2008).

105Įvertinus tyrime nustatytų aplinkybių visumą, keltina prielaida, kad A. T. veika G. M. atžvilgiu galėjo pasižymėti itin žiauriu būdu, visų pirma, dėl to, jog nukentėjusiojo patirtų sužalojimų lokalizacija yra išskirtinai galvos sritis; tačiau galutiniam šio požymio inkriminavimui teismui lieka byloje nepašalintų abejonių. Pirma, nėra nustatytas tikslūs smurto naudojimo prieš G. M. trukmė, intensyvumas, naudotas ar nenaudotas įrankis šiems sužalojimams sukelti (pavyzdžiui, lazda, pagalys ar strypas), taip pat nėra nustatytas tikslus ar bent preliminarus G. M. suduotų smūgių skaičius. Nukentėjusiojo G. M. duoti parodymai dėl patirtų smūgių daugeto nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Be to, nukentėjusysis įvykio metu buvo smarkiai apgirtęs, dėl patirtų sužalojimų, o galimai ir būsenos nulemtos neblaivumo, tik iš kitų liudytojų pasakojimo identifikuoja, kad jį daužė kaltinamasis, mano, kad galėjo būti daužamas metaliniu vamzdžiu, bet to taip pat nepatvirtina, negali įvardinti, ar buvo spardomas kojomis. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kiek tiksliai truko G. M. daužymas. Remiantis liudytojų parodymais, A. T. ir G. M. konfliktas galėjo trukti nuo kelių iki keliasdešimt minučių. Visos šios nepašalintos abejonės neleidžia teismui inkriminuoti kankinimo ar kitokio itin žiauraus būdo A. T. veikoje. Dėl chuliganiškų paskatų kaip veiką kvalifikuojančio požymio

106Kaltinime A. T. inkriminuotas dar vienas sunkų sveikaitos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos (cituojama kaltinimo dalis: „<...> įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, siekdamas save priešpastatyti netoliese esantiems draugams, veikdamas be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų <...>“).

107Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015).

108Iš esmės chuliganiškas paskatas apibūdina dvi tipinės situacijos: 1) veikimas neturint jokio aiškiai suvokiamo motyvo; 2) veikimas turint menkavertį motyvą. Teismo vertinimu, didesnį veikos pavojingumą rodo atvejai, kai smurtas naudojamas apskritai be jokios dingsties, nei atvejai, kai nusikalstamos veikos motyvas egzistuoja, nors ir yra mažareikšmis. Skirtumas tarp nusikalstamos veikos motyvo nebuvimo ir jo menkavertiškumo yra tas, kad pirmu atveju asmuo yra sunkiau nuspėjamas, neprognozuojamas, dėl to aplinkiniams kelia didesnį pavojų. Antru atveju kaltininkas smurtiniais veiksmais reaguoja absoliučiai neadekvačiai esamai situacijai.

109Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad motyvas kaltinamojo A. T. smurtiniuose veiksmuose egzistavo. Visų pirma, pabrėžtina, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis paliudijo, kad yra pažįstami. Antra, asmeninių santykių buvimas, kerštavimas nukentėjusiajam už praeities nuoskaudas rodo, kad smurtavimo motyvas egzistavo ir jis nebuvo menkavertis. Apie buvusį ankstesnį konfliktą (2017 m. sausio mėnesį) tarp A. T. ir G. M. duotuose parodymuose netiesiogiai paliudijo tiek pats kaltinamasis (past. – nors A. T. teigė, kad niekada negalvojo kerštauti G. M., kartu parodė, kad įvykio metu jam priminus G. M. apie prieš trejus metus įvykusį konfliktą, kuomet nukentėjo A. T., G. M. atsakė, kad šis jo nemušė, prasidėjo ginčas); tiek ir nukentėjusysis (past. – mano, kad smurtaudamas prieš jį, kaltinamasis G. M. kerštavo); tiek liudytojai A. L. (tiesiogiai paliudijęs apie 2017 m. jo ir G. M. konfliktinę situaciją su A. T.), F. K. ir kiti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kerštas už praeities nuoskaudas, galimai susijusias su patirtais sužalojimais ar turto sugadinimu, yra negatyvaus pobūdžio motyvas, kuris nelaikytinas menkaverčiu. Dėl bausmės skyrimo ir individualizavimo

110Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo, skiriant bausmę A. T., vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi („3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.”)

111Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galimas, kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.

112Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą vienareikšmiškai atmeta galimybę kaltinamajam A. T. taikyti ne tik BK 62 straipsnio, bet ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Konstatuotina, kad teisingumas šioje baudžiamojoje byloje gali būti pasiektas tik paskiriant A. T. realaus laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę pagal inkriminuojamo BK 135 straipsnio sankcijos ribas. Teismas išnagrinėtoje byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kad bausmės skyrimas A. T. pagal sankcijoje numatytas ribas būtų aiškiai neteisingas ar neproporcingas. Priešingai, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, ir atsakydamas už sukeltus padarinius, kaltinamasis turėtų būti dėkingas likimui, kad jo veika yra svarstoma BK 135 straipsnio 1 dalies, o ne BK 129 straipsnio ribose. Kaip parodė teismo posėdyje apklausti teismo ekspertas J. P. bei gydytoja J. G. galvos traumų atveju liekamųjų reiškinių vystymasis yra sunkiai prognozuojamas ir priklauso individualiai nuo nukentėjusiojo. Be to, kaltinamojo veikoje konstatavus net kelias sunkinančias alinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies svarstymas, skiriant bausmę, yra eliminuojamas.

113Skiriant bausmę A. T., remiamasi BK 54, 59, 60 ir 61 straipniais. Teismas vadovaujasi BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

114Konstatuotina, kad A. T. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Už sunkų nusikaltimą nėra galimybės taikyti nei bausmės vykdymo atidėjimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatų. A. T. veikė pačia pavojingiausia kaltės forma ir rūšimi – tiesiogine tyčia. Jo veikoje nustatytas negatyvaus pobūdžio motyvas – kerštas. Nusikalstama veika yra baigta, sukėlė realius padarinius – nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, kurie pagal sužalojimų mastą ir lokalizaciją buvo artimi peraugimui į dar sunkesnius. Aplinkybės, kad G. M. išgyveno po jam nustatytų sužalojimų, priklausė ne nuo kaltinamojo. Konstatuotina, kad A. T. veika buvo nukreipta į pačią smurtinę veiką, neinduvidualizuojant padarinių. Nors nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra atlygintas, o su kitu civiliniu ieškovu yra susitarta dėl žalos atlyginimo, taip pat nustatyta, kad fizinė žala nukentėjusiajam yra didelė, liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai nenuspėjami, o visiškas išgijimas smarkiai kvestionuotinas. Kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis G. M. ir jo elgesys pasikeitė į blogąją pusę, paliudijo ne tik nukentėjusiojo motina A. M., bet ir liudytojai A. G., E. Ž. ir A. L.. Skirdamas bausmę, teismas taip pat vertina kaltinamojo asmenybę: A. T. yra teistas už sunkų nusikaltimą, padaręs keliasdešimt administracinių nusižengimų (2 t., b. l. 126-143). Nuo priklausomybės ligų nėra gydytas (t. 2, b. l. 146), psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašytas (t. 2, b. l. 147-148), vedęs, registruotas darbo biržoje. Be to, A. T. veikoje nustatytos dvi lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kita vertus, teismas pažymi, kad kaltinamojo elgesys ir laikysena teismo posėdžio metu rodo, kad, nepaisant byloje nustatytų jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių (teistumo, administracinių nusižengimų), asmuo vis dar turi motyvacijos taisytis ir keisti savo teisei priešingą elgesį.

115Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 – 3 dalimis: „1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.“.

116Kaltinamojo A. T. veikoje teismas nustatė šias dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi (59 str. 1 d. 2 p.) bei savanorišką žalos atlyginimą (59 str. 1 d. 3 p.)

117Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

118Vadovaujantis teismų praktika, „kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.)“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

119Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. T. elgesį ir laikyseną viso teisminio proceso metu, konstatuoja šią A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. T. teismo posėdžių metu atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų, nurodė, kad gailisi, pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nors A. T. nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, teismo vertinimu tai nepaneigia jo prisipažinimo esmės. Teismo vertinimu sunkinančios aplinkybės nepripažinimas nėra susijęs su nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir (ar) kaltės pripažinimu.

120A. T. atsakomybę taip pat lengvina savanoriškas žalos atlyginimas tiek nukentėjusiajam G. M., (4 t., b. l. 184; 5 t., b. l. 22-23), tiek ir susitarimas Nr. ( - ) (4 t., b. l. 135) su civiliniu ieškovu - ( - ) dėl žalos ( - ) atlyginimo.

121Nepaisant to, kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkina teismo nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktuose: 11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei; 13) veiką padarė recidyvistas.

122BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.“. Nustatyta, kad A. T. veiką padarė būdamas 2016-03-14 teistas (turėdamas neišnykusį ar panaikintą teistumą) už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio („Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“) 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Nors kaltinamajame akte atitinkamos sunkinančios aplinkybės nėra nurodytos, vadovaudamasis teismų praktika, teismas nustatęs šią aplinkybę byloje turi diskreciją ją inkriminuoti savarankiškai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-15-489/2019).

123A. T. taip pat inkriminuojama sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei (60 str. 1 d. 11 p.). Šią aplinkybę pagrindžia tiek teismo eksperto J. M. P. išvada, tiek reanimacijos gydytojos J. G. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai dėl nukentėjusiojo patirto galvos traumos pobūdžio, taip pat liudytojų A. M., A. G., A. L. ir E. Ž. parodymai dėl esamos nukentėjusiojo būklės ir pasikeitusio potrauminio elgesio.

124Įvertinęs bylos medžiagoje surinktą įrodymų visumą, teismas atmeta kaip neįrodytą kaltinamajame akte nurodytą sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo posėdžio metu liudytojai E. U. ir A. G. neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. T. pirtyje gėrė alų. Šią aplinkybę neigė ir pats kaltinamasis. Jokių kitų objektyvių duomenų pagrįsti šiai aplinkybei ir padaryti priešingai išvadai byloje surinkta nėra. Net ir keliant prielaidą, kad įvykio dieną A. T. pirtyje galėjo gerti alų, nėra aišku, koks buvo jo apsvaigimas, ir kiek tai galėjo turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio motyvui. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta BK 60 str. 1 d. 9 p. sunkinanti aplinkybė šalintina iš nuosprendžio, nepašalinus abejonių dėl jos buvimo.

125Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamajam skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

126Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

127Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiojo G. M. patirtą žalą, procesą dėl nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) G. M. pareikštas civilinis ieškinys nutrauktinas.

128Patvirtintina civilinio ieškovo ( - ) ir civilinio atsakovo A. T. sutartis dėl žalos atlyginimo Nr. ( - ), kuria A. T. įsipareigojo atlyginti žalą ( - ) – 2 806,39 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų, trisdešimt devynis euro centus) per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius. Procesas dėl civilinio ieškovo ( - ) byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

129Nuosprendžiui įsiteisėjus, 6 vienetai vienkartinių stiklinių, tuščias cigarečių pakelis, tuščia plastikinė talpa, 5 cigarečių nuorūkos, 6 tamponai su nuoplovomis, gobtuvas – sunaikintini.

130Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

131A. T. (A. T.) pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskirti A. T. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

132Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

133Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. T. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

134Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąją priemonę – suėmimą nuo ( - ) iki ( - ).

135Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

136Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiojo G. M. patirtą žalą, procesą dėl nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) G. M. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

137Patvirtinti civilinio ieškovo ( - ) ir civilinio atsakovo A. T. sutartį dėl žalos atlyginimo Nr. ( - ), kuria A. T. įsipareigojo atlyginti žalą ( - ) – 2 806,39 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų, trisdešimt devynis euro centus) per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius. Procesą dėl civilinio ieškovo ( - ) byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

138Nuosprendžiui įsiteisėjus, 6 vienetus vienkartinių stiklinių, tuščią cigarečių pakelį, tuščią plastikinę talpą, 5 cigarečių nuorūkas, 6 tamponus su nuoplovomis, gobtuvą – sunaikinti.

139Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius... 2. sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, Jūratei Urbaitienei, Ievai... 3. vertėjaujant I. P.,... 4. dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūniei,... 5. kaltinamajam A. T. (A. T.), jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Fomkin),... 6. nukentėjusiajam G. M. ir jo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,... 7. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 8. A. T. kaltintas tuo, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., viešoje vietoje,... 9. Ištirti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės:... 10. 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. parodė,... 11. 2018 m. gruodžio 2 d. buvo su pažįstamais pirtyje, ( - ). Kartu dalyvavo E.... 12. Toliau davė parodymus apie buvusį konfliktą su G. M.. Kaltinamasis A. T.... 13. Byloje tiriamo įvykio metu A. T. priminus G. M. apie prieš trejus metus... 14. Tuo metu, kai sudavė smūgius G. M., jo draugai buvo prie kapinių apie 50-70... 15. Kitą dieną po įvykio buvo ramus, nes negalvojo, kad G. M. stipriai sumušė,... 16. 2019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M.... 17. K. G. ir kiti draugai paaiškino, kad ir jiems kliuvo dujų. Draugai sakė, kad... 18. Kai po įvykio pabudo reanimacijoje, jam labai skaudėjo nugarą. Ligoninėje... 19. Kaltinamąjį A. T. pažįsta apie porą metų. Prieš pusantrų metų iki šio... 20. Nukentėjusysis teigia, kad pirmų parodymų ikiteisminio metu nenorėjo duoti... 21. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis G. M. atpažino A.... 22. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai pateikė... 23. 1. G. M. nustatyta muštinės kaktos, dešinio antakio žaizdos ir daugybinės... 24. 2. Sužalojimai G. M. padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko... 25. 3. Sužalojimai padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos.... 26. 4. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl kaukolės pamato priekinės... 27. 5. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais).... 28. 6. Kokiu konkrečiai daiktu ar daiktais sužalojimai buvo padaryti pagal esamus... 29. 7. Visumoje G. M. padaryti kūno sužalojimai savęs paties žalojimui... 30. 8. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos.... 31. 9. Kiekvienas kūno sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą. Skausmo... 32. 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas J.... 33. Teismo ekspertas komentuoja savo išvadą, kad 2 punktas (past. –... 34. Dėl sužalojimų skausmingumo, ekspertas parodo, kad tai labai individualu –... 35. Teismo ekspertui teisėjas parodo byloje esančias sužaloto G. M. nuotraukas,... 36. 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad to... 37. Teisėjas pagarsina liudytojos J. G. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu:... 38. Teisėjas liudytojai parodo byloje esančias sužaloto G. M. nuotraukas,... 39. Guldant į reanimaciją, nukentėjusiojo būklės įvertinimas buvo 12 balų,... 40. 2019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė,... 41. 2019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė,... 42. 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad... 43. 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. K. parodė,... 44. Iš pirties nuvyko prie mokyklos ( - ), kur jau stovėjo dvi mašinos. Nuo... 45. Mašinoje, kurioje buvo nukentėjusysis G. M., buvo 3 – 4 asmenys. G.... 46. Tuo metu, kai G. M. buvo ištrauktas iš automobilio, jie visi tarpusavyje... 47. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodytas kitas atstumas,... 48. Po kurio laiko, norėdamas išvykti liudytojas privažiavo prie A. T. ir G. M.,... 49. Liudytojas žino, kad buvo konfliktas prieš 3 metus, kad A. tada buvo... 50. Po įvykio apie muštynes su A. T. kalbėjo. Nekalbėjo su A., kad pastarasis... 51. 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. įspėtas... 52. Liudytojas apie įvykį dėl kurio yra kviečiamas į teismą parodė, kad tai... 53. Teisėjas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-16 liudytojo apklausos... 54. E. U. norėjo važiuoti pasiimti striukės. Kieno ta striukė, nežino. Nuvyko... 55. Teisėjas pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t.... 56. Teisėjas vėl pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1... 57. Jie sėdo į automobilį, jis vis dar su žmona kalbėjo telefonu, kad jau... 58. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2018-12-02... 59. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. G. atpažino E. Ž., K. G. ir G.... 60. 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. U. parodė,... 61. Liudytojas parodė, kad baigė lenkų mokyklą ( - ), lietuvių kalbą mokėsi.... 62. Teismo posėdžio metu liudytojas keičia parodymus. Teigė, kad 3 – 4... 63. Dėl striukės vyko prie mokyklos. A. T. vyko kartu pasivažinėti.... 64. Atvykus prie mokyklos, išlipo iš mašinos, A. nuėjo į kitą mašiną,... 65. Po to liudytojas grįžo į kompaniją prie likusių F., A., R. Ž.. A. T. ir... 66. K. su E. priėjo prie jų ir jie kompanijoje visi kalbėjosi. Tada liudytojui... 67. Liudytojas E. U. į prokurorės užduotus klausimus, parodė, kad nematė, ar... 68. 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad... 69. 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Ž. parodė,... 70. Iš įvykio dar prisimena, kad kažkas kažką rėkavo, o G. M. su kažkokiu... 71. G. M. sumušimas įvyko prie kapinių, bet savo akimis to nematė, nebuvo... 72. 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276... 73. Apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad 2018-12-02 jis su draugais E. Ž., G.... 74. Liudytojui K. G. dėl trukdymo procesui, vadovaujantis BPK 163 straipsnio 1... 75. 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276... 76. Apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje,... 77. 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. parodė,... 78. 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. T. parodė, kad... 79. 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė,... 80. 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė,... 81. 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad... 82. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras pateikė specialisto... 83. Ant tirti pateiktų penkių cigarečių nuorūkų, paimtų 2018-12-03... 84. Ant tirti pateiktų šešių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018-12-03... 85. Prie bylos pridėtas 2019-12-11 ( - ) raštas, kuriuo teismas informuojamas... 86. Prie bylos pridėtas 2019-12-16 kaltinamojo A. T. susitarimas su... 87. Teismas konstatuoja, kad visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu,... 88. 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio metu bylą nagrinėjantis teisėjas,... 89. 2020 m. sausio 13 d. ir vasario 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo... 90. Teismas, surinkęs ir ištyręs įrodymus, nustatęs kitas bylos aplinkybes,... 91. BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje įtvirtinta:... 92. Vadovaujantis BK 141 straipsniu, šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose... 93. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės... 94. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P.... 95. Taisyklių 6.6.1. punkte nustatyta, kad sunkiam sveikatos sutrikdymui taip pat... 96. Teismo medicinos specialisto išvados 7 punkte konstatuota, kad... 97. Kituose teismo medicinos specialisto išvados punktuose konstatuota, kad G. M.... 98. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. pripažino kaltę dėl... 99. Dėl kaltinamojo A. T. kaltės formos ir rūšies, konstatuotina, kad jis... 100. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai G. M.... 101. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu buku daiktu. Teismo medicinos... 102. Tarp A. T. smūgio (-ių) nukentėjusiajam G. M. į galvos sritį ir šio... 103. Remiantis in dubio pro reo principu, neįrodytu laikytinas 2020-01-13 d.... 104. Sveikatos sutrikdymas ar nužudymas itin žiauriai būna tada, kai gyvybė... 105. Įvertinus tyrime nustatytų aplinkybių visumą, keltina prielaida, kad A. T.... 106. Kaltinime A. T. inkriminuotas dar vienas sunkų sveikaitos sutrikdymą... 107. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „sunkus sveikatos sutrikdymas... 108. Iš esmės chuliganiškas paskatas apibūdina dvi tipinės situacijos: 1)... 109. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad motyvas... 110. Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo, skiriant... 111. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 112. Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą vienareikšmiškai... 113. Skiriant bausmę A. T., remiamasi BK 54, 59, 60 ir 61 straipniais. Teismas... 114. Konstatuotina, kad A. T. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurio... 115. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 – 3 dalimis: „1. Teismas, skirdamas... 116. Kaltinamojo A. T. veikoje teismas nustatė šias dvi atsakomybę lengvinančias... 117. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 118. Vadovaujantis teismų praktika, „kaltininko prisipažinimas padarius... 119. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. T. elgesį ir laikyseną viso teisminio... 120. A. T. atsakomybę taip pat lengvina savanoriškas žalos atlyginimas tiek... 121. Nepaisant to, kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkina teismo nustatytos dvi... 122. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai... 123. A. T. taip pat inkriminuojama sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos... 124. Įvertinęs bylos medžiagoje surinktą įrodymų visumą, teismas atmeta kaip... 125. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių... 126. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. palikti galioti ikiteisminio tyrimo... 127. Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiojo G. M. patirtą žalą, procesą dėl... 128. Patvirtintina civilinio ieškovo ( - ) ir civilinio atsakovo A. T. sutartis... 129. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 6 vienetai vienkartinių stiklinių, tuščias... 130. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66... 131. A. T. (A. T.) pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos... 132. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 133. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. T. faktinio... 134. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąją priemonę – suėmimą... 135. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. palikti galioti ikiteisminio tyrimo... 136. Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiojo G. M. patirtą žalą, procesą dėl... 137. Patvirtinti civilinio ieškovo ( - ) ir civilinio atsakovo A. T. sutartį dėl... 138. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 6 vienetus vienkartinių stiklinių, tuščią... 139. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...