Byla 1A-22-518/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorėms Aidai Japertienei, Eglei Matuizienei, nuteistiesiems I. G., M. V., D. R., A. M. ir A. G., gynėjams advokatams Valdui Rakauskui, Violetai Bazienei, Gintarui Ruseckui, Aidui Mažeikai, Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), Emmai Domajevai, Sergejui Milovui, nukentėjusiosios L. G. atstovui advokatui Daliui Poviliui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nukentėjusiosios L. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu:

3I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

5- pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. G. skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

7I. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8M. V. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

9M. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

11- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

12- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. R. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

14D. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

16- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

17- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

19A. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20A. G. pripažinta kalta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

21A. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

22Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu:

23L. R. (L. R.) išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

24L. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

26I. Bylos esmė

271. I. G., D. R., M. V., A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir išnaudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (toliau – Jungtinėje Karalystėje arba Škotijoje), Norvegijos Karalystėje (toliau – Norvegijoje) bei Prancūzijos Respublikoje (toliau – Prancūzijoje) darymui, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi, o būtent:

281.1. I. G. 2012 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, žinodamas apie M. K. (U.) šeimos sunkią materialinę padėtį, pasinaudodamas jos socialiniu pažeidžiamumu, tai yra jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi, atvyko prie M. K. (U.) namų ( - ), ir įkalbėjo ją vykti į užsienį vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį, žadėdamas nemokamą kelionę, apgyvendinimą ir maitinimą, taip ją paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimą. M. K. (U.) neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo ir sutikus vykti į užsienį, tokiu būdu ją užverbavo. 2012 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, I. G. organizavo M. K. (U.) gabenimą iš Lietuvos Respublikos, tai yra apmokėjo D. R. ir M. K. (U.) kelionių išlaidas ir kartu su jais keleiviniu mikroautobusu išvyko iš Lietuvos Respublikos ( - ) į Škotiją, Aberdyno (Aberdeen) miestą, kur M. V. juos pasitiko ir tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežė į iš anksto išnuomotą butą, esantį adresu ( - ), kuriame jis, I. G., apsigyveno kartu su D. R. ir M. K. (U.). I. G. ir M. V. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprūpino D. R. ir M. K. (U.) reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. I. G. priklausančiu iš anksto Škotijoje įgytu nusikaltimams vykdyti automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais angliškais valstybiniais numeriais, arba M. V. priklausančiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykdavo prie parduotuvių ir I. G. bei M. V. vadovaujant ir koordinuojant D. R. ir M. K. (U.) veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip dviejų savaičių laikotarpiu, jis kartu su M. V. išnaudojo M. K. (U.) nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno miesto ir jo apylinkių parduotuvių tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus, po to jis ir M. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką, kur kartu su M. V. realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu iš to pelnėsi.

291.2. Tęsdami nusikalstamą veiką M. V. pagal išankstinį susitarimą su I. G. 2012 m. rugsėjo mėnesį ( - ) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną paskambino laikraščio skelbime nurodytu telefono numeriu darbo ieškančiai M. A. ir neįvardydamas tikrojo susitikimo tikslo pasiūlė susitikti. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku M. V. atvyko prie M. A. namų, adresu ( - ), ir, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, tai yra jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, patiklumu, sunkia materialine padėtimi, nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, pasiūlė nukentėjusiajai M. A. vykti į užsienį ir užsidirbti. Nukentėjusiajai M. A. neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo sutikus vykti į užsienį, M. V. tokiu būdu ją užverbavo, žinodamas, kad nukentėjusioji bus išnaudojama nusikalstamoms veikoms daryti. Po to 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, I. G. kartu su M. V. išgabeno M. K. ir M. A. iš Lietuvos Respublikos, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, M. V. priklausančiu automobiliu FORD Galaxy jis kartu su M. V., D. R., M. K. (U.) ir M. A. išvyko iš Lietuvos Respublikos Tauragės miesto į Škotiją, Fraseburgo miestą, kur jis kartu su paminėtais asmenimis apsigyveno išnuomotame bute tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu. Atvykus į Škotiją, į Fraseburgo miestą, jis kartu su M. V. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Fraseburge, Aberdyno ir Dandi (Dundee) miestuose ir jų apylinkėse, aprūpino D. R., M. K. (U.) ir M. A. reikalingomis priemonėmis, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. M. V. priklausančiu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu automobiliu FORD Galaxy atvykdavo prie parduotuvių, bei M. V. vadovaujant ir koordinuojant D. R., M. K. (U.) ir M. A. veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu jis (I. G.) kartu su M. V. išnaudojo M. K. (U.) ir nukentėjusiąją M. A. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Fraseburgo, Aberdyno ir Dandi miestų bei jų apylinkėse esančių parduotuvių tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus, dėl to už šių vagysčių vykdymą Aberdyno apygardos teismo M. A. buvo nuteista pagal Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – BK) § 25.3.3, M. K. (U.) nuteista Aberdyno ir Dandi apygardos teismų pagal BK § 25.3.3. Po to I. G. ir M. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką bei vėliau jis kartu su M. V. realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir tokiu būdu iš to pelnėsi.

301.3. Tęsdami nusikalstamą veiką 2012 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, I. G. kartu su D. R. ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, su kuria I. G. susitarė dėl vagysčių vykdymo, I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliškais valstybiniais numeriais ( - ), išvyko iš Lietuvos Respublikos į Škotiją, Aberdyno miestą, kur jie apsigyveno jo išnuomotame bute tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu. 2012 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, turint tikslą išnaudoti asmenį nusikalstamoms veikoms daryti ir iš šių veikų pelnytis, jis grįžęs į Lietuvos Respubliką bei pasinaudodamas nepilnametės D. V. pažeidžiamumu, kuris pasireiškė tuo, jog ši materialiai buvo priklausoma nuo D. R., neturėjo socialinių įgūdžių, buvo jauno amžiaus, nelankė mokyklos, pabėgusi iš vaikų globos institucijos, tai yra turinti elgesio problemų, neturinti nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio, pasiūlė nepilnametei D. V. vykti į Škotiją pas jos draugą D. R. žinodamas, kad nepilnametė bus išnaudojama vagystėms vykdyti. Nukentėjusiai D. V. sutikus I. G. jam priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliškais valstybiniais numeriais ( - ), 2012 m. lapkričio mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną išgabeno nepilnametę D. V. iš Lietuvos Respublikos į Škotiją, kur juos pasitiko D. R.. Po to I. G. ir D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprūpino nukentėjusiąją D. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą merginą reikalingomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA angliškais valstybiniais numeriais ( - ) atvykdavo prie parduotuvių, I. G. kartu su D. R. vadovavo ir koordinavo D. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos merginos veiksmus bei tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu, išnaudojo nepilnametę nukentėjusiąją D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno miesto ir jo apylinkėse esančių parduotuvių, tiksliai tyrimo metu nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Po to jis (I. G.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką, kur realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu I. G. ir D. R. iš to pelnėsi.

311.4. I. G. 2012 m. gruodžio mėnesį ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, per nepilnametę D. V. surado L. G.. I. G. kartu su D. R. ir D. V. atvyko prie L. G. namų ( - ) ir I. G., pasinaudodamas L. G. socialiniu pažeidžiamumu, pasireiškusiu menku išprusimo lygiu, jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, patiklumu, sunkia materialine padėtimi, nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, pasiūlė jai už piniginį atlygį vykti į užsienį vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes, taip ją paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimą. Nukentėjusiajai L. G. neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į užsienį, I. G. tokiu būdu ją užverbavo. Po to 2012 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, I. G. kartu su D. R. išgabeno nukentėjusiąsias D. V. ir L. G. kartu su D. P. ir T. K., kuri už vagysčių vykdymą nuteista Aberdyno apygardos teismo pagal BK § 25.3.3, iš Lietuvos Respublikos, I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliškais valstybiniais numeriais ( - ), išvyko iš Lietuvos Respublikos ( - ) į Škotiją, Aberdyno miestą, kur jo, I. G., išnuomotame bute, adresu ( - ), jis apsigyveno kartu su paminėtais asmenimis. I. G. kartu su D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprūpino T. K., D. P., L. G. ir nepilnametę D. V. reikalingomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliškais valstybiniais numeriais ( - ), atvykdavo prie parduotuvių ir jam kartu su D. R. vadovaujant ir koordinuojant T. K., D. P., L. G. bei D. V. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu kartu su D. R. išnaudojo nukentėjusiąsias L. G. ir nepilnametę D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno miesto ir jo apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką, kur realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi.

321.5. Tęsdami nusikalstamą veiką D. R. 2012 m. gruodžio mėnesį ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, pasinaudodamas Ž. K. socialiniu pažeidžiamumu, tai yra jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi, pasiūlė nukentėjusiajam Ž. K. vykti į užsienį ir užsidirbti. Nukentėjusiajam Ž. K. neturint kito tuo metu jam priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į užsienį, tokiu būdu jį užverbavo, žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. 2013 m. sausio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, I. G. kartu su D. R. I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA angliškais valstybiniais numeriais ( - ) iš Lietuvos Respublikos išgabeno nukentėjusiąją L. G. kartu su D. P., T. K., A. Z., su kuria sutarė vykdyti vagystes ir kuri už vagysčių vykdymą nuteista Aberdyno ir Dandi apygardos teismų pagal BK § 25.3.3, iš Lietuvos Respublikos ( - ) į Škotiją, Aberdyno miestą. Po to A. M. pagal išankstinį susitarimą su I. G. 2013 m. sausio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT išgabeno nukentėjusiuosius Ž. K. ir nepilnametę D. V. iš Lietuvos Respublikos, ( - ), į Škotiją, kur jie visi apsigyveno kartu I. G. išnuomotame bute, esančiame adresu ( - ). I. G. kartu su A. M. ir D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprūpino T. K., D. P., L. G., A. Z., D. V. ir Ž. K. reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. Jam (I. G.) priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA angliškais valstybiniais numeriais ( - ) ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, kurį vairavo A. M., atvykdavo prie parduotuvių bei I. G. kartu su A. M. ir D. R. vadovaujant ir koordinuojant T. K., D. P., A. Z., L. G., D. V. ir Ž. K. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu jis kartu su A. M. ir D. R. išnaudojo nukentėjusiuosius Ž. K., L. G. ir nepilnametę D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Tain ir Dandi miestų ir jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Dėl to už vagysčių vykdymą Aberdyno apygardos teismo L. G. buvo nuteista pagal BK § 25.3.3, Ž. K. nuteistas Aberdyno, Tain ir Dandi apygardos teismų pagal BK § 25.3.3. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. kartu su A. M. pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką, kur realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir tokiu būdu iš to pelnėsi.

331.6. Tęsdami nusikalstamą veiką 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, D. R. 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, telefonu susisiekė su nepilnamete S. L. bei pasiūlė jai dėl kompanijos susirasti draugę ir vykti į užsienį vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį, po to A. M. kartu su D. R. atvyko į ( - ), kur pasinaudodami nepilnamečių S. L. ir jos draugės V. J. pažeidžiamumu, tai yra jų nepilnametyste, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu ir panaudodami apgaulę – melagingai nurodydami šalį, į kurią planuojama važiuoti, pasiūlė nepilnametėms S. L. ir V. J. vykti į Švediją vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį, taip jas paskatindami ir nulemdami jų apsisprendimą. S. L. ir nukentėjusiajai V. J. tuo metu neturint joms kito priimtino pasirinkimo ir sutikus vykti į Švediją, tokiu būdu jas užverbavo. Realizuodami nusikalstamą sumanymą I. G. kartu su A. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, paėmę O. G., 2013 m. balandžio 4 d. atvyko į ( - ) paimti S. L. ir V. J., po to išvyko į ( - ), kur A. M. išsinuomojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mikroautobusą „Volkswagen Transporter“, kuriuo A. M. kartu su O. G., S. L. ir V. J. nuvyko į ( - ), kur iš anksto sutartoje vietoje paėmė D. R.. A. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu „Volkswagen Transporter“, kurį pakaitomis vairavo su O. G., gabeno O. G., S. L. ir V. J. iš Lietuvos Respublikos, ( - ) į Norvegiją, Trondheim miestą, kur apsistojo pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pažįstamą asmenį, o likusius asmenis apgyvendino namelyje tiksliai nenustatytoje turistinėje poilsiavietėje. Po to A. M. kartu su D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Norvegijoje, Trondheimo mieste ir jo apylinkėse, aprūpino O. G., S. L. ir V. J. reikiamomis priemonėmis vagysčių darymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. A. M. išnuomotu mikroautobusu „Volkswagen Transporter“ atvykdavo prie tyrimo metu nenustatytų parduotuvių ir A. M. kartu su D. R. vadovaujant ir koordinuojant O. G., S. L. ir V. J. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip keturių dienų laikotarpiu A. M. kartu su D. R. išnaudojo nukentėjusįjį O. G. bei nepilnametes nukentėjusiąją V. J. ir S. L. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Trondheimo miesto bei jo apylinkių, parduotuvių tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant kosmetikos priemones, elektronikos priemones ir kitas didesnės nei 5 MGL vertės prekes. Dėl to už šių vagysčių vykdymą O. G. buvo nuteistas Trondheimo policijos nuovados pagal Norvegijos BK § 257 ir 47 straipsnius (teismo bylos kėlimo alternatyva) bei deportuotas iš Norvegijos. A. M. Norvegijoje pavogtus daiktus pargabeno į Lietuvos Respubliką, kur realizavo ir tokiu būdu iš to pelnėsi.

341.7. Tęsdami nusikalstamą veiką I. G. 2013 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, išgabeno nukentėjusįjį O. G. iš Lietuvos Respublikos, tai yra jis kartu su A. Z. bei I. O., su kuria susitarė vykdyti vagystes ir kuri už vagysčių vykdymą nuteista Dandi ir Invernesso apygardos teismų pagal BK § 25.3.3 straipsnį, I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliškais valstybiniais numeriais ( - ), kurį pakaitomis vairavo su O. G., išvyko iš Lietuvos Respublikos ( - ) į Škotiją, Aberdyno miestą, kur apsistojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute. I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestuose ir jų apylinkėse, aprūpino O. G., A. Z. ir I. O. reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. Jam priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliškais valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G., atvykdavo prie parduotuvių ir jam vadovaujant bei koordinuojant A. Z., I. O. ir O. G. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu išnaudojo nukentėjusįjį O. G. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestų bei jų apylinkėse esančių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Dėl to už šių vagysčių vykdymą O. G. nuteistas Aberdyno apygardos teismo pagal BK § 25.3.3 straipsnį. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais jis pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką, kur realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir iš to pelnėsi.

351.8. Tęsdamas nusikalstamą veiką I. G. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio mėnesį, į nusikalstamą veiklą įtraukė asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d. telefonu susisiekė su A. T. ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, tai yra priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu, pasiūlė A. T. vykti į Prancūziją vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį taip ją paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimą. A. T. tuo metu neturint kito jai priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į Prancūziją, tokiu būdu ją užverbavo. 2013 m. rugpjūčio 29 d. I. G. kartu su A. M., A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), atvyko į ( - ), kur iš namų pasiėmę O. G. po to kartu su O. G. išvyko į ( - ), kur iš anksto sutartoje vietoje paėmė asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kartu su A. T. bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), kurį I. G. pakaitomis vairavo su O. G., gabeno O. G. ir A. T. iš Lietuvos Respublikos, ( - ) į Škotiją, Aberdyn miestą, kur kartu su paminėtais asmenimis apsistojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute. I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprūpino atsivežtus asmenis reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530 valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G., atvykdavo prie parduotuvių bei jam vadovaujant ir koordinuojant asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. T. ir O. G. veiksmus tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu, išnaudojo A. T. ir nukentėjusįjį O. G. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestų bei jų apylinkėse esančių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. pavogtus daiktus išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvos Respubliką, kur realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu iš to pelnėsi.

361.9. Tęsdami nusikalstamą veiką I. G. 2013 m. rugsėjo mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G., kartu su anksčiau paminėtais asmenimis išvyko iš Škotijos į Prancūziją, Lille miestą, kur nusikaltimams vykdyti už A. G. į banko sąskaitą įneštus pinigus įgijo automobilį PEUGEOT 406, prancūziškais valstybiniais numeriais ( - ). I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Prancūzijoje, Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprūpino reikiamomis vagysčių darymui priemonėmis, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu, jam priklausančiu automobiliu PEUGEOT 406, prancūziškais valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G., atvykdavo prie parduotuvių, bei jam vadovaujant ir koordinuojant asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. T. ir O. G. veiksmus tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu išnaudojo A. T. ir nukentėjusįjį O. G. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestų bei jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius, elektronikos prekes ir kitus daiktus, bendrai turinčius didesnę nei 250 MGL vertę. Po to jis, pasinaudodamas mažosios bendrijos „V“ (duomenys pakeisti) paslaugomis, mikroautobusu, kurį vairavo V. J., pavogtus daiktus išsiuntė iš Prancūzijos į Lietuvą, kur siuntas jis atsiėmė kartu su A. G..

372. A. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad realizavo turtą žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. G. paimdavo I. G. iš Jungtinės Karalystės arba Škotijos bei Prancūzijos atsiųstas siuntas su vogtomis asmens higienos ir kosmetikos priemonėmis, skutimosi peiliukais ir kitomis prekėmis, kurių vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tikslesni kiekiai ir kiti duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodama, kad šios prekės yra gautos nusikalstamu būdu – vogtos iš parduotuvių, realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje.

383. L. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio mėn., pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, verbavo asmenį, kurį būtų galima išnaudoti nusikalstamos veikoms daryti ir vykdė vagystes, o būtent:

393.1. L. R. atlikdamas savo vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose ir žinodamas, kad I. G. siekia užverbuoti, gabenti ir išnaudoti Lietuvos Respublikos piliečius vykdyti Škotijoje ir Prancūzijoje nusikalstamas veikas ir iš šių veikų pelnytis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d., telefonu susisiekė su A. T. ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu, pasiūlė A. T. vykti į Prancūziją vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį taip ją paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimą. A. T. tuo metu neturint kito jai priimtino pasirinkimo sutikus vykti į Prancūziją, tokiu būdu ją užverbavo.

403.2. I. G. 2013 m. rugpjūčio 29 d. kartu su A. M., A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), atvyko į ( - ) kur iš namų pasiėmę O. G., po to, kartu su O. G. išvyko į ( - ), kur iš anksto sutartoje vietoje paėmė L. R. su A. T., bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), kurį I. G. pakaitomis vairavo su O. G., gabeno O. G. ir A. T. iš Lietuvos Respublikos, ( - ) į Škotiją, Aberdeen miestą, kur L. R. kartu su paminėtais asmenimis apsistojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute. I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdeen, Dundee ir Inverness miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprūpino L. R., O. G. ir A. T. reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G. atvykdavo prie parduotuvių, bei I. G. vadovaujant ir koordinuojant L. R., A. T. ir O. G. veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, L. R. kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Aberdeen, Dundee ir Inverness miestų bei jų apylinkių, parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. pavogtus daiktus siuntų pavidalu išsiųsdavo iš Škotijos į Lietuvą, kur siuntas atsiimdavo A. G., bei A. G. realizavus nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje, tokiu būdu I. G. bei A. G. iš to pelnėsi.

413.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką I. G., 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G., kartu su ankščiau paminėtais asmenimis išvyko iš Škotijos į Prancūziją, Lille miestą, kur nusikaltimams vykdyti, už A. G. į banko sąskaitą įneštus pinigus, įgijo automobilį PEUGEOT 406, prancūziškais valstybiniais numeriais ( - ). I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Prancūzijoje, Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprūpino reikiamomis priemonėmis vagysčių darymui, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu, jam priklausančiu automobiliu PEUGEOT 406, prancūziškais valstybiniais numeriais ( - ), kurį vairavo pakaitomis su O. G., atvykdavo prie parduotuvių, bei jam vadovaujant ir koordinuojant L. R., A. T. ir O. G. veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, L. R. kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestų bei jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius, elektronikos prekes ir kitus daiktus bendrai turinčius didesnę nei 250 MGL vertę. Po to, I. G. pasinaudodamas mažosios bendrijos „V“ paslaugomis, mikroautobusu, kurį vairavo V. J., pavogtus daiktus siuntų pavidalu išsiuntė iš Prancūzijos į Lietuvą, kur siuntas jis atsiėmė kartu su A. G.. Tokiais savo veiksmais L. R., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. spalio 4 d., veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G., kiekvienam iš jų atliekant skirtingą užduotį ar vaidmenį, turėdami tikslą pasipelnyti, panaudodami apgaulę bei pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbavo nusikalstamoms veikoms daryti A. T. bei vykdė vagystes iš parduotuvių Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje.

42I. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

434. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl I. G., M. V. ir D. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, A. G. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, neteisingai paskirtų bausmių ir pašalinimo iš kaltinimo aplinkybės, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, bei priimti naują nuosprendį:

441) pripažinti nuteistuosius kaltais įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikiant organizuotoje grupėje;

452) pripažinti I. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

46- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

47- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 metų;

48- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

49Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. G. galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

503) pripažinti D. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

51- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

52- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;

53- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. R. galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

554) pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

56- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

57- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;

58- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

59Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. M. galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

605) pripažinti M. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

61- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

62- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

63Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. V. galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

646) pripažinti A. G. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

65- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

66- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

67Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. G. galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

687) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

695. Dėl kaltinimų vykdant nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje prokuroras pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių organizuotos grupės egzistavimą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistieji nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d. subūrė ir veikė organizuotoje grupėje, turėdami tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir daryti labai sunkų nusikaltimą - prekybą žmonėmis. Pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu bei panaudodami apgaulę, nuteistieji verbavo, gabeno ir išnaudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų darymui užsienyje, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje. Kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrą užduotį ar skirtingą vaidmenį, siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų. Nuteistieji kartu ieškojo būdų, kaip padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, pasirūpinti transportu, kelionės ir pragyvenimo išlaidomis, gauti vagystėms daryti reikalingas priemones, realizuoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir pan. Nuteistieji bendromis pastangomis įgyvendino šiuos susitarimus, tokiu būdu pelnydamiesi ir dalindamiesi iš nusikalstamos veikos gaunamomis lėšomis. Prokuroro nuomone, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji pagal savo organizuotumo lygį, būdingą organizuotai grupei, išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą, ilgalaikius ryšius, vieningą tyčią, nusikalstamų veikų vykdymą siekiant vieningo tikslo, suvokė priklausą organizuotai grupei. Prokuroro vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi organizuotos grupės požymiai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos, kaip padarytos veikiant organizuotoje grupėje.

706. Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį prokuroras pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nors byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji organizavo vagystes ir kontroliavo jiems vagiančius asmenis bei realizavo pavogtus daiktus, tačiau jų tikslas buvo ne pačios vagystės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, ne pavogtų daiktų realizavimas, bet kitų asmenų išnaudojimas vagystėms daryti, siekiant iš to pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiais atvejais papildoma kvalifikacija pagal kitus nusikalstamų veikų straipsnius nėra reikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas kaltinamųjų padarytų veikų atskirai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nekvalifikavo.

716.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo argumentacija. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė analogiją ir rėmėsi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad toje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti už išnaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti, tačiau jiems nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje. Todėl šia nutartimi remtis negalima. Prokuroras pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamo sumanymo esmė buvo kitų asmenų išnaudojimas siekiant iš to pasipelnyti, o vagystės tik patvirtina prekybos žmonėmis nusikaltimu keliamų tikslų įgyvendinimą veikiant organizuotoje grupėje. Todėl nuteistųjų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 147 straipsnį ar 157 straipsnį ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

727. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį buvo išteisinta, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, jog A. G. puikiai žinojo, kokia veikla užsiima jos sutuoktinis su bendrininkais užsienyje, ir finansiškai jam padėjo pervesdama pinigus bei realizavo vogtas prekes. Už A. G. pervestus pinigus I. G. pirko naują automobilį, kuris buvo reikalingas vykdant nusikalstamas veikas, kadangi senasis automobilis jau buvo žinomas policijos pareigūnams. Be to, pinigai buvo siunčiami ir siuntinių su vogtomis prekėmis siuntimui į Lietuvą bei pragyvenimui užsienyje. Ši finansinė A. G. parama iš esmės palengvino nusikaltimų darymą. Be šios paramos, organizuotos grupės nariai nebūtų galėję toliau vykdyti iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu A. G. prisidėjo prie organizuotos grupės vykdomų nusikaltimų. Prokuroro vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. G., veikdama organizuotoje grupėje ir atlikdama jai skirtus vaidmenis teikti finansinę paramą bei realizuoti vogtas prekes, žinodama bei suprasdama organizuotos grupės vykdomus nusikaltimus, įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje.

738. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. paskyrė neteisingas bei aiškiai per švelnias bausmes. Prokuroro nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji dirba, darbo vietoje charakterizuojami teigiamai, vienas iš jų augina vaiką, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistiesiems paskirti švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes. Prokuroras pažymi, kad I. G., D. R., A. M., M. V., A. G. neprisipažino ir nesigailėjo padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistieji iš esmės apsunkino bylos tyrimą bei nagrinėjimą teisme, nes duodami parodymus klaidino teismą, stengdamiesi išvengti baudžiamojo persekiojimo. Be to, inkriminuotus nusikaltimus jie padarė siekdami pasipelnyti ir veikdami organizuotoje grupėje. Teismas nenustatė nei vienos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prokuroras pažymi, kad po nusikaltimo padarymo nuteistieji buvo bausti administracine tvarka.

748.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems švelnesnes bausmes nei numatyta įstatyme, taip pat nepagrįstai atsižvelgė į ilgai užsitęsusį bylos procesą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos, inkriminuotos organizuotos grupės nariams, buvo įvykdytos nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d. Baudžiamoji byla buvo labai didelės apimties, tyrimas buvo susijęs su tarptautiniu elementu, kas iš esmės prailgino bylos tyrimo terminus. Be to, byla teisme buvo nagrinėta ilgiau nei vienerius metus dėl objektyvių priežasčių. Prokuroras mano, kad procesas nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei teisme vilkinamas nebuvo. Todėl laikyti šią aplinkybę išimtine nėra pagrindo.

759. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei priimti naują nuosprendį: A. G. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas ją pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

769.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G. veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalies požymius. Teismas tokią išvadą grindė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytais įrašais, taip pat tuo, kad niekas iš nukentėjusiųjų ar liudytojų neparodė, jog I. G. užsienyje būtų pirkęs ar ieškojęs kokių nors prekių. Apeliantės vertinimu, šių duomenų nepakanka spręsti, kad A. G. realizavo turtą žinodama, jog jis gautas nusikalstamu būdu. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę realizuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą.

779.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ji parodė, jog dėl tuo metu buvusios sunkios šeimos finansinės padėties sutuoktinis I. G. ne kartą vykdavo uždarbiauti į užsienį. Pastarojo darbas užsienyje ir jo siunčiami siuntiniai apeliantei nekėlė jokių įtarimų bei nesudarė pagrindo manyti, kad sutuoktinis gali užsiimti kokia nors nusikalstama veikla. Šias aplinkybes patvirtino ir pats I. G., kuris apklausiamas teisme parodė, kad žmonai nepasakojo apie savo veiklą, sakydavo, jog išvažiuoja dirbti, įsigyti automobilį ir pan. A. G. niekada neneigė, kad kartais paimdavo sutuoktinio I. G. parsiųstus krepšius su prekėmis ir kad vežė juos į ( - ) parduoti. Tačiau tai nepatvirtina, kad apeliantė žinojo, jog parsiųstos prekės yra įgytos nusikalstamu būdu. Be to, liudytojai O. L. ir G. Ž. parodė, kad jiems perduotos prekės (peiliukai) buvo originaliose pakuotėse, tvarkingai sudėti, todėl jokių įtarimų, jog minėtos prekės gali būti įgytos neteisėtu būdu, nesukėlė.

789.3. Apeliantės nuomone, nenustačius jos veiksmuose vieno iš BK 189 straipsnio 1 dalies sudėties būtinųjų požymių - kaltės - kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, A. G. negali būti nuteista dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi ir realizavimo.

7910. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

8011. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nesutinka dėl jo nuteisimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Apeliantas mano, jog skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

8111.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai vadovavosi nepatikimais ir prieštaringais nukentėjusiosios nepilnametės D. V. parodymais. Nukentėjusioji apklausta pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad jie nėra teisingi. D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. G. iš jos jokių dokumentų nepaėmė, dokumentus nukentėjusioji turėjo su savimi. Pastarasis taip pat neklausė, kiek D. V. metų. Apelianto nuomone, D. V. teisme duoti parodymai patvirtina, kad I. G. nežinojo, kiek nukentėjusiajai yra metų ir kad nuteistasis neturėjo jos asmens dokumentų.

8211.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, jog I. G. buvo paėmęs nukentėjusiosios nepilnametės D. V. pasą ir žinojo jos amžių, kadangi vykstant automobiliu į Didžiąją Britaniją reikia pirkti kelto bilietus, o kelionės išlaidas apmokėjo būtent I. G.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelto bilietus pirko ne jis, o D. R.. Be to, perkant kelto bilietus reikalinga nurodyti tik automobilio valstybinius numerius bei vairuotojo vardą ir pavardę - jokie keleivių duomenys ir asmens dokumentai nepateikiami.

8311.3. Apelianto vertinimu, be prieštaringų ir nepatikimų nukentėjusiosios D. V. parodymų bei teismo prielaidų dėl kelto bilietų pirkimo tvarkos, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių I. G. kaltę padarius BK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Dėl nurodytų priežasčių I. G. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

8412. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir M. V. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymą.

8513. Gynėjas pažymi, kad M. V. buvo nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes įstatymo uždraustą veiką padarė dviem nukentėjusiosioms, t. y. M. K. (U.) ir M. A.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. parodė, jog nedalyvavo organizuojant vagystes, nežinojo apie M. U. padėtį, tačiau jo parodymai nėra vienodi ir nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais M. V. parodymais, padarė išvadą, kad pastarasis iki kelionės jau žinojo ir buvo susitaręs su I. G., jog šis savanaudiškais tikslais palenks socialiai pažeidžiamų asmenų valią vagystėms užsienio valstybėje daryti ir juos atgabens išnaudojimo tikslu į Škotiją. Pasitikęs juos Aberdyne, M. V. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, todėl abiejų veiksmai vertintini kaip nusikalstami. Advokato nuomone, su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes ji neatitinka M. V. parodymų bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

8613.1. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. V. niekada nėra parodęs, jog su I. G. tarėsi verbuoti socialiai pažeidžiamus asmenis vagystėms užsienio valstybėje daryti. I. G. taip pat neparodė, kad tarp jų su M. V. buvo toks susitarimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. (U.) užverbavo ir į Škotiją, kur tuo metu gyveno M. V., atgabeno I. G.. Todėl visiškai logiškas yra M. V. teiginys, kad jis nežinojo apie M. K. (U.) pažeidžiamumą. Advokatas pažymi, kad teismo posėdžio metu pati nukentėjusioji parodė, jog M. V. pamatė, kai pirmą kartą atvažiavo į Škotiją. Pastarasis apie jos šeimos padėtį nežinojo ir nukentėjusioji jam tikrai apie tai nieko nepasakojo.

8713.2. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nepaisant to, kiek kaltinamiesiems buvo žinoma apie nukentėjusiųjų socialinę padėtį ir pažeidžiamumą, antros išvykos metu I. G. ir M. V. tęsė pradėtą nusikalstamą veiką. Pastarieji veikė pagal tą pačią schemą, parinkdami žmones, važiuojančius į užsienį jiems vogti. Nuteistieji suprato, kad su jais važiuojantys asmenys nėra pasiturintys, turintys darbą ar kitokį pragyvenimo šaltinį, ir naudojosi jais savanaudiškais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. V. neneigė pasiūlęs M. A. vykti į užsienį, tačiau teigė nežinojęs apie jos socialinį pažeidžiamumą. Be to, M. V. nurodė, kad ji dirbo automobilių plovykloje, t. y. turėjo darbą. Tokie nuteistojo parodymai buvo paneigti nukentėjusiosios parodymais, kad ji ieškojo darbo ir buvo net įdėjusi skelbimą į laikraštį. Nukentėjusiosios M. A. socialinę brandą ir išsivystymą įrodo psichologo išvada, apie tai parodė teisiamajame posėdyje apklausta jos motina K. B.. Nuosprendžio dalis dėl M. A. verbavimo argumentuota, pagrįsta pačios nukentėjusiosios, jos motinos parodymais bei psichologo išvada, todėl apeliantas su ja visiškai sutinka.

8813.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad antrosios išvykos į Škotiją epizode, be nukentėjusiosios M. A., M. V. inkriminuojamas ir M. K. (U.) gabenimas išnaudojimui. Tačiau priešingai nei M. A. atveju, M. V. žinojimas apie M. K. (U.) pažeidžiamumą, kaip ir pirmame epizode, visiškai neargumentuotas. Advokato nuomone, baudžiamojoje byloje nėra įrodyta M. V. inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė dėl M. K. (U.) gabenimo išnaudojimui nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. kad M. V. žinojo apie pastarosios nukentėjusiosios pažeidžiamumą. Gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas, pašalinant šią aplinkybę iš M. V. pateikto kaltinimo ir perkvalifikuojant jo veiksmus iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį.

8913.4. Advokatas mano, kad dar vienu M. V. veiksmų perkvalifikavimo motyvu galėtų būti tai, jog jis neturėjo aukštesnio statuso nei kiti nuteistieji, nebuvo išnaudotojas, o pats su nukentėjusiaisiais dalyvaudavo parduotuvių vagystėse. Tai patvirtina tiek paties nuteistojo parodymai, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL informacija, kad M. V. žinomas už vagystes iš parduotuvių, padarytas 2012 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. (t. 5, b. 1. 5, 7), t. y. būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu.

9014. Gynėjas sutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu M. V. ir jam paskirtos bausmės dydžiu. Tačiau perkvalifikavus M. V. veiksmus iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, t. y. iš labai sunkaus nusikaltimo į sunkų nusikaltimą, atsirastų galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino pozityvius pokyčius M. V. gyvenime, jo asmenybę. Advokato vertinimu, tai duoda pakankamą pagrindą manyti, jog M. V. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

9115. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, A. M. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, padarytų Škotijoje, o jo nusikalstamą veiką, padarytą Norvegijoje, perkvalifikuoti iš BK 157 straipsnio į BK 147 straipsnį bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskirti A. M. bausmę be realaus laisvės atėmimo; 2) atlikti įrodymų tyrimą ir išreikalauti taisykles, kaip vyksta bilietų rezervavimai keltui iš Talino į Švediją ir asmenų patikra kertant Švedijos/ Norvegijos sieną, bei apklausti teismo posėdyje nukentėjusiuosius Ž. K. ir O. G..

9215.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pagrįstos neišsamiais ir netinkamai ištirtais bei įvertintais įrodymais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymais pripažino neteisėtais būdais gautus duomenis, taip pat netiksliai nustatė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

9315.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra didžiąja dalimi neteisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė atitinkamus parodymus, nes norėjo kuo greičiau būti išleistas iš apklausos, taip pat bijojo, kad jam bus paskirtas suėmimas ir jis neteks darbo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti A. M. parodymai iš esmės pažodžiui, tik su nedideliais redakcinio pobūdžio pakeitimais ar sutrumpinimais sutampa su jo anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais. Apelianto nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad jo faktiškai ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nebuvo užfiksuoti, o buvo tik perrašyti jo ankstesni parodymai. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 48 straipsnio 2 dalies, 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką.

9416. Apeliantas pažymi, kad yra nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio mėn. antroje pusėje pagal išankstinį susitarimą su I. G. automobiliu išgabeno nukentėjusiuosius Ž. K. ir nepilnametę D. V. iš Lietuvos Respublikos į Škotiją. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog A. M. iki kelionės į Škotiją jau žinojo ir buvo susitaręs su I. G., kad šis savanaudiškais tikslais palenks socialiai pažeidžiamų asmenų valią vagystėms užsienio valstybėje daryti ir juos atgabens išnaudojimo tikslu į Škotiją. Pirmosios instancijos teismo nuomone, A. M. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, todėl jo veiksmus įvertino kaip nusikalstamus. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, nes jos yra nepagrįstos ir neteisingos.

9516.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad aptariamu metu ketino vykti į Škotiją ieškotis darbo, todėl I. G. pasiūlė jam papildomai užsidirbti ir į šią šalį nuvežti D. V. bei jos brolį Ž. K.. A. M. su I. G. dėl nusikalstamos veikos darymo nesitarė, prieš kelionę nukentėjusiųjų nepažinojo, apie juos informacijos nerinko, todėl veždamas pastaruosius į Škotiją nežinojo, kad D. V. yra nepilnametė, taip pat nesiekė pasinaudoti jų pažeidžiamu ir juos išnaudoti. Be to, apeliantas nežinojo, kad nuteistieji I. G., M. V. ir D. R. dar nuo 2012 m. vasario mėn. užsienyje darė nusikaltimus. Atvežęs nukentėjusiuosius į Škotiją, A. M. gyveno Aberdyno mieste kartu su I. G., D. R. bei dar trimis merginomis. Apeliantas pastebėjo, kad minėti asmenys daro vagystes. I. G. paprašė apelianto automobiliu pavežti dalį žmonių iki parduotuvių, kur jie vykdydavo vagystes. Apeliantas pats nevogdavo, vogtų daiktų į Lietuvą neparvežė. A. M. vagystės nepatiko, todėl jis po kelių dienų taip ir nesusiradęs darbo grįžo į Lietuvą.

9616.2. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog po to, kai į Škotiją atvažiavo A. M., pravarde P., jo automobilio judėjimą reguliuodavo D. R.. A. M. buvo reiklus dėl pavogtų prekių, tačiau jos nemušė, tik naudojo užslėptus grasinimus. 2013 m. lapkričio 19 d. L. G. iš pateiktų jai fotonuotraukų atpažino A. M. kaip asmenį pravarde P.. Apelianto nuomone, tiek šis, tiek kiti parodymai atpažinti pagal pateiktas nuotraukas, atlikti su kitais proceso dalyviais, vyko pažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad L. G. atpažinti buvo pateikta dar 2004 m. daryta jo nuotrauka, kurioje nesimato nukentėjusiosios nurodytų A. M. išvaizdos požymių. Be to, atpažinimas nepagrįstai vyko parodant ne patį apeliantą, o tik jo nuotrauką. Apeliantas tuo metu niekur nesislapstė, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai L. G. reikėjo užtikrinti asmens saugumą. L. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad asmuo pravarde P. yra I. G. brolis ar pusbrolis, tačiau jokių kitų parodymų apie A. M. ir jo vaidmenį nedavė. Pirmosios instancijos teisme L. G. parodė, kad neatsimena nei A. M., nei kas buvo asmuo pravarde P.. Apelianto nuomone, apibendrinant L. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, galima konstatuoti, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems bylos duomenims, jų negalima patikrinti jokiais kitais baudžiamojo proceso veiksmais. Todėl šios nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, jais negalima remtis grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.

9716.3. Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog ji buvo nepilnametė, žinojo tik jos būsimas vyras D. R. ir I. G.. A. M. juos su broliu tik nuvežė į Škotiją, jis visada likdavo automobilyje, o po vagysčių pasiimdavo vogtus rūbus. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. iš fotonuotraukos atpažino A. M. ir parodė, kad jis yra I. G. pusbrolis, kuris buvo bute, kai ji pirmą kartą atvažiavo į Škotiją. Apelianto nuomone, šie D. V. parodymai neatitinka jos pačios ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, kuomet ji paaiškino, kad į Škotiją ją ir Ž. K. vežė būtent A. M.. Pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad A. M. jokių pinigų neskirstė, o tik vairavo automobilį, kai jie važiavo į Škotiją. Teismui D. V. paaiškino, jog apeliantas jos neišnaudojo, negrasino ir nežinojo, kad ji su draugėmis yra nepilnametės ir kad į Škotiją jos vežamos išnaudoti bei daryti nusikaltimų. Be to, D. V. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai nėra teisingi.

9816.4. Nukentėjusysis Ž. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu skirtingai parodė važiavimo vogti į Škotiją aplinkybes. 2013 m. lapkričio 13 d parodymo atpažinti iš nuotraukų metu Ž. K. atpažino A. M., kaip asmenį pravarde P., ir patvirtino savo parodymus, kad su apeliantu susitiko tik 2013 m. sausio mėnesį Škotijoje. 2015 m. liepos 2 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu Ž. K. parodė, kad į Škotija važiuoti vogti jam pasiūlė sesuo D. V., iš kurios vėliau sužinojo, jog juos į Škotiją nuveš asmuo pravarde P.. Ž. K. savo noru sutiko važiuoti vogti į užsienį, tačiau tais atvejais, kai jis vogti nenorėdavo, A. M. grasino jam susidorojimu. Apeliantas pažymi, kad pastarieji nukentėjusiojo parodymai skiriasi nuo jo ankstesnių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

9916.5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti nukentėjusiojo Ž. K. buvimo vietos, todėl BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Apeliantas pažymi, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pats apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius arba prašyti, kad tokie asmenys būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalys). Apeliantas mano, kad šioje byloje buvo pažeista BPK garantuojama jo teisė tiesiogiai užduoti klausimus Ž. K., kai jis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apie šią apklausą A. M. tinkamai pranešta nebuvo.

10016.6. Apelianto nuomone, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, parodymais, teismas turi patikrinti ir tinkamai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Ž. K. kiekvienos apklausos ar atpažinimo metu duodavo skirtingus parodymus, todėl jo parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Be to, nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. Apelianto vertinimu, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nepagrįstai pripažino patikimais įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

10116.7. Apeliantas mano, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų A. M. Škotijoje tariamai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir 157 straipsnio 2 dalyje.

10217. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog I. G., M. V. ir D. R. bendromis kryptingomis pastangomis ieškojo sunkiomis materialinėmis sąlygomis gyvenančių asmenų bei verbavo juos kelionei į užsienio valstybes vogti. Radę tokius asmenis, iš jų ir tris nepilnametes, kaltinamieji juos išgabeno iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, o D. R. ir A. M. - O. G. ir dvi nepilnametes merginas į Norvegiją. Todėl visų nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiųjų išnaudojimą vagystėms daryti ir pelnymąsi iš jų nusikalstamos veiklos. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantas taipogi nesutinka.

10317.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. pavasarį ruošėsi važiuoti į Norvegiją užsidirbti. Važiuodamas iš Lietuvos A. M. ketino vežtis alkoholio, kad Norvegijoje galėtų jį parduoti vietiniams lietuviams. Kad galėtų vežti didesnį kiekį alkoholio, jam reikėjo pasikviesti su savimi vykti daugiau žmonių. Todėl į Norvegiją jis vyko su D. R., O. G. ir dviem merginomis. Apeliantas prieš kelionę nukentėjusiųjų nepažinojo, jų neverbavo, jų gabenimo neorganizavo ir už tai atlygio negavo. A. M. jokių vagysčių neplanavo ir atvykus į Norvegiją vogti nėjo, o tik nuveždavo kitus asmenis iki parduotuvių. Apeliantas iš nusikalstamų veikų jokios naudos neturėjo ir vogtų prekių neėmė. Todėl A. M. veiksmus galima vertinti tik kaip fizinį gabenimą asmenų, kurie sutiko savo noru važiuoti daryti nusikaltimus.

10417.2. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis O. G. šioje byloje anksčiau buvo įtariamas dėl vagysčių iš Prancūzijoje esančių prekybos centrų. Apklausiamas įtariamuoju O. G. parodė, kad 2013 m. gegužės 2 d. jis buvo deportuotas iš Norvegijos, nes ten buvo pagautas vagiant. Tada į užsienį jis vogti važiavo pirmą kartą kartu su A. M. ir dviem nepilnametėmis merginomis iš ( - ). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu O. G. parodė, kad prieš visus minėtus įvykius buvo išvykęs į Norvegiją kartu su A. M., D. R. bei S. L. ir dar viena mergina, kurios buvo nepilnametės. Vogti jį siuntė A. M., o merginas - A. M. kartu su D. R.. O. G. vogė, nes bijojo I. G. smurto. Apelianto nuomone, O. G. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui iš esmės skiriasi, todėl patikimais būti negali. O. G., teisme patikslindamas parodymus dėl asmenų, kurie vyko vogti į Norvegiją, neparodė, jog A. M. žinojo, kad merginos buvo nepilnametės, taip pat, kas jas surado ir pasiūlė važiuoti vogti į Norvegiją.

10517.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti nukentėjusiojo O. G. buvimo vietos, todėl BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kai O. G. jau buvo apklausiamas nukentėjusiuoju. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagarsino ir nesivadovavo O. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant jį įtariamuoju. Tokiu būdu teismas neanalizavo ir nesugretino visų O. G. parodymų, todėl padarė neteisingas išvadas. Apeliantas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog O. G. anksčiau jau ne kartą su D. R. užsienyje darė nusikaltimus, todėl puikiai žinojo, kokiu tikslu vyksta į Norvegiją. Be to, vykstant į Norvegiją apeliantas automobilį vairavo pasikeisdamas su O. G., todėl pastarasis, jei būtų išnaudojamas ar pažeidžiamas, turėjo visas galimybes nuvažiuoti iki norimos vietos.

10617.4. Apeliantas nurodo, kad nežinojo, jog kartu į Norvegiją važiavusios merginos yra nepilnametės, jos apeliantui savo asmens duomenų nesiuntė, o nuteistasis neklausė jų amžiaus. Nors nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, jog A. M. su I. G. žinojo, kad nukentėjusioji S. L. ir jos draugė yra nepilnametės, nes gimimo data buvo įrašoma į kelto bilietą, tačiau šie parodymai yra neteisingi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelto biliete rašomi tik automobilio ir vairuotojo duomenys bei keleivių skaičius, keleivių gimimo datos kelto biliete nerašomos.

10717.5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad važiuoti vogti jai pasiūlė D. R.. A. M. ir D. R. buvo žinoma, kad jos yra nepilnametės, nes Norvegijoje pastarieji joms liepė nešiotis pasą ir kortelę. Tačiau savo asmens dokumentų jai neteko rodyti nei A. M., nei kitiems nuteistiesiems. Apeliantas pažymi, kad būnant Norvegijoje nukentėjusiosioms buvo pasakyta turėti su savimi asmens dokumentus ne todėl, jog jos yra nepilnametės, o tam, kad jas sulaikius būtų galima iškart nustatyti jų asmenybes.

10817.6. Nukentėjusioji V. V. (J.) parodė, kad važiuoti vogti į Norvegiją jai pasiūlė S. L.. Kartu važiavę vaikinai žinojo, kad jos yra nepilnametės, nes S. L. kažkuriam iš jų telefonu nusiuntė asmens duomenis ir jie iš anksto nupirko bilietus į keltą. Be to, V. V. (J.) parodė, kad prieš patenkant į keltą ji ir S. L. vairuotojui padavė asmens tapatybės korteles, jog šis pateiktų patikrinimui bilietus kartu su jų dokumentais. Po patikrinimo dokumentai buvo grąžinti. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad Norvegijoje nusikaltimų darymui vadovavo daugiausia D. R., o A. M. vairuodavo automobilį, tačiau realiai vogti neidavo. Apelianto nuomone, šie V. V. (J.) parodymai netikslūs ir neteisingi. Bilietų rezervavimo plaukiant keltu tvarka yra ne tokia, kokia nurodė nukentėjusioji, kadangi keleivių gimimo datos kelto biliete nerašomos. Be to, nukentėjusioji, manydama, jog A. M. žinojo apie jų amžių, rėmėsi tik S. L. perpasakotomis aplinkybėmis apie asmens duomenų nusiuntimą kažkuriam iš nuteistųjų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji V. V. (J.) parodė, jog kertant Švedijos ar Norvegijos sieną, jie padavė savo asmens dokumentus A. M., kuris perdavė juos pasų kontrolei. Apeliantas pažymi, kad po patikrinimo jis iš karto grąžino pasus nukentėjusiosioms, todėl neturėjo galimybės jų apžiūrėti.

10918. Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliantas nurodo, jog nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jis verbavo daugiau kaip du socialiai pažeidžiamus asmenis, iš jų tris nepilnamečius, vagystėms daryti bei tuo tikslu gabeno juos į užsienio valstybes, taip pat organizavo vagystes iš parduotuvių ir kontroliavo išsivežtus asmenis išnaudojimo tikslais. Apeliantas pažymi, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad jis iš anksto kontaktavo su nukentėjusiaisiais, rinko apie juos informaciją ir žinodamas apie jų pažeidžiamumą bei nepilnametystę verbavo vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo veiksmais nei vienam nukentėjusiajam nebuvo apsunkinta galimybė priimti sprendimą dėl pasiūlymo važiuoti vogti į užsienį. Apeliantas nei vieno iš nukentėjusiųjų asmeniškai neišnaudojo, nekontroliavo ir veždamas juos į užsienį nežinojo, kad jie bus išnaudojami daryti nusikalstamas veikas. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų, padarytų Škotijoje. A. M. galėtų būti nuteistas nebent dėl jo veiksmų Norvegijoje nukentėjusiojo O. G. atžvilgiu.

11019. Apeliantas pritaria skundžiamo nuosprendžio daliai ir motyvams dėl ilgos proceso trukmės. Nuo byloje aptariamų įvykių praėjo jau 6 metai, per tą laiką A. M. sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Todėl apeliantas pritaria ir teismo pozicijai, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11120. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas Dalius Povilius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir paskirti I. G., M. V., D. R. ir A. M. griežtesnes, bausmių vidurkį viršijančias laisvės atėmimo bausmes, o A. G. griežtesnę bausmės rūšį nei bauda.

11220.1. Atstovas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos išimtinės ar ypatingos aplinkybės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems paskirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijose. Advokato vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, rūpinasi savo šeimos nariais ir nepadarė naujų nusikalstamų veiku, yra įprastos ir niekuo neišsiskiriančios.

11320.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. G. kritiškai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas. Atstovas pažymi, kad I. G. niekada neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebendradarbiavo, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu išsakė neaiškią poziciją dėl savo kaltės, teigė, jog nukentėjusiesiems jokios žalos nepadarė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas, jog I. G. kritiškai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas, negali būti priežastimi taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11420.3. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog D. R. vienas augina sūnų, kuriuo, be tėvo, nėra kam rūpintis, nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Ši aplinkybė teismo yra nustatyta remiantis vien deklaratyviais D. R. teiginiais. Atstovas pažymi, kad nagrinėjant bylą buvo gauti duomenys, jog D. R. sūnus turi ir kitų giminių, taip pat ir močiutę iš motinos pusės, pas kurią yra gyvenęs. Be to, advokato nuomone, faktas, jog nusikaltimus padarė asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nėra neįprastas, sukuriantis ypatingą situaciją, leidžiančią skirti mažesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.

11520.4. Atstovas mano, kad teismas, spręsdamas dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo, neturėtų kreipti pagrindinį dėmesį į kaltinamųjų asmenybes, šeimyninę padėtį, kaltinamųjų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, o turi skirti vienodą teisinę reikšmę ir kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Advokatas pažymi, kad šiuo atveju nuteistieji padarė sunkius ir laibai sunkius nusikaltimus, kurie dėl savanaudiškų paskatų buvo daromi ilgą laiką. Nuteistiesiems darant nusikalstamas veikas buvo išnaudojama daug pažeidžiamų asmenų, tarp jų ir nepilnamečių. Nuteistieji neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, dėl jų nesigailėjo ir neigė savo veiksmais sukėlę žalą. Be to, buvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei nesant pagrindo paskyrė nuteistiesiems I. G., M. V., D. R. ir A. M. per švelnias bausmes.

11620.5. Atstovas taip pat nurodo, kad nuteistiesiems skirtinos bausmės neturėtų būti švelninamos atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę. Advokatas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas mažinti bausmes kaltinamiesiems yra ne tik ilga proceso trukmė, bet kai yra nustatyti ir nepateisinami procesiniai delsimai. Atstovo nuomone, šioje byloje tokių delsimų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko nepagrįstai ilgai. Pakankamai ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę nulėmė objektyvios priežastys, t. y. padarytų nuskalstamų veikų kiekis, mastas, į nusikalstamas veikas įtrauktų asmenų kiekis, nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis ir kt.

11720.6. Advokatas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. G. paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Skirdamas bausmę A. G. teismas vėlgi ypatingą reikšmę teikė aplinkybėms, susijusioms su nuteistosios asmenybe, t. y. kad ji neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Tačiau teismas nepakankamai įvertino tai, kad A. G. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką darė ilgą laiką, nusikalstamos veikos mastas buvo pakankamai didelis. Be to, nuteistoji neprisipažino dariusi nusikalstamas veikas. Atstovo nuomone, A. G. turėjo būti paskirta griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

11821. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir:

1191) pripažinti L. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, bei nuteisti:

120- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams;

121- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams.

122Vadovaujantis BK 63 straipsniu, L. R. galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

1232) Vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažinti L. R. pavojingu recidyvistu.

1243) Tenkinti proceso išlaidas, susijusias su ekstradicija: 2298,54 Eur + 1968,69 Eur = 4267,23 Eur.

12522. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas L. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logišką vientisą grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiškas išvadas. Tokiu būdu buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Dėl šių priežasčių skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

12623. Dėl L. R. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta ir teismui nepateikta patikimų, objektyvų faktinių duomenų, patvirtinančių kaltinimo pagrįstumą. Teismo nuomone, bylos duomenys kelia abejonių dėl L. R. kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Prokuroras su tokia teismo pozicija nesutinka. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais ir be jokių argumentų bei motyvų nevertino byloje neginčijamai užfiksuotų duomenų.

12723.1. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog L. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G. verbavo A. T. nusikalstamoms veikoms daryti bei vykdė vagystes. Prokuroras mano, kad byloje surinkti ir ištirti duomenys iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems. L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad I. G. jį jau anksčiau buvo išsivežęs į užsienį, aprūpindavo gyvenamuoju plotu. Jis ir kiti su L. R. atvykę asmenys vykdė vagystes. I. G. rūpinosi pavogtų prekių surinkimu, parsiuntimu į Lietuvą, jų realizavimu, sumokėdavo už vagystes. I. G. žinodamas, jog L. R. ir jo aplinkos žmonės yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, paprašė įkalbėti merginas vykti kartu į užsienį vykdyti vagystes. Tai nustatyta ne tik iš L. R. paaiškinimų, bet ir slaptai fiksuotų pokalbių tarp I. G. bei L. R. (t. 1, b. l. 126-127). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. R. įkalbėjo kartu vykti savo draugę A. T.. Šios aplinkybės neneigė nei A. T., nei L. R..

12823.2. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu buvo patvirtintos Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijos (toliau Rekomendacijos). Šiose rekomendacijose verbavimas apibrėžiamas kaip kito asmens lenkimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai, apgaulė ir kt.) atlikti veiksmus (duoti sutikimą, pasirašyti sutartį, vykti į užsienį ir kt.), kuriais siekiama palenkti jo valią ir jį įgyti savo ar kito asmens kontrolėn, kas leis vėliau tą žmogų išnaudoti. Šiuo atveju L. R. iki išvykimo į užsienį, vis įtikinėjo A. T. sutikti važiuoti kartu su juo į užsienį, žadant gerą atlygį. L. R. siekis buvo išvežti ją į užsienį nusikalstamų veikų darymui.

12923.3. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad visiškai nesvarbia aplinkybe laikytina tai, ar nukentėjęs asmuo sutiko būti išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti (esant asmens pažeidžiamumo požymiui) (Rekomendacijų 11 p.). Todėl aplinkybė, jog A. T. savo noru vyko į užsienį, šiuo atveju neturi reikšmės. Prokuroras pažymi, kad A. T. prieš pat L. R. išvykstant kreipėsi į jį prašydama padėti gauti narkotikų dozę, nes ji neturėjo pinigų. Pastarasis jai vėl pasiūlė vykti į užsienį ir pataisyti sveikatą. Taigi, A. T. sutikimas nebuvo duotas laisva valia, nes jis buvo duotas pastarajai esant abstinencijos būsenoje. Sutikimas buvo duotas veikiant pašalinėms aplinkybėms, nuo kurių ji pati buvo priklausoma. A. T. buvo pažeidžiama BK 147 straipsnio prasme dėl sunkios materialinės padėties (A. T. tėvai vartojo alkoholį dėl ko šiai teko imtis tam tikrų veiksmų siekiant gauti pajamų), jaunystės (amžius iki 29 metų), menko išsilavinimo (10 klasių) ir įvairių priklausomybių (narkotikams, alkoholiui). Tokiu būdu ji sutiko mainais už narkotikų dozes vykdyti L. R. nurodymus. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, L. R., veikdamas organizuotoje grupėje, užverbavo A. T., pasinaudodamas jos pažeidžiamumu.

13024. Dėl L. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog pareikštas kaltinimas yra abstraktus, nusikaltimo dalykas - pavogtos prekės (jų kiekis, kaina, pagrobimo vieta) neaprašyti. Teismas nurodė, kad L. R. buvo teistas Prancūzijoje, Norvegijoje, Ispanijoje. Teismo nuomone, tyrimą atlikę pareigūnai, siekdami inkriminuoti asmeniui vykdytas vagystes užsienyje, turėjo inicijuoti kreipimąsi į tų šalių teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu, siekiant nustatyti organizuota grupe veikusių asmenų, taip pat ir L. R., 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais padarytas nusikalstamas veikas bei pradėtus prieš juos baudžiamuosius persekiojimus, paskirtas/atliktas bausmes. Teismas pažymėjo, kad pripažindamas L. R. kaltu pagal tokį abstraktų kaltinimą taip pat rizikuotų pažeisti dvigubo baudžiamumo principą. Prokuroras su tokia teismo pozicija nesutinka.

13124.1. Prokuroras pažymi, kad vyriausioji tyrėja A. J. 2017 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2013 m. spalio 7 d. kelyje ( - ), buvo sustabdytas automobilis BMW 530, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo I. G.. Automobilyje atlikta krata, kurios metu buvo rasti du krepšiai su vogtomis skutimosi peiliukų pakuotėmis. 2013 m. spalio 7 d. I. G. bute, adresu ( - ), buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti krepšiai su vogtomis skutimosi peiliukų pakuotėmis, kosmetikos priemonėmis ir parfumerija. Buvo nuspręsta kreiptis į P&G distributorių Lietuvoje UAB „Sanitex” su prašymu nurodyti kainas, galiojusias 2012 - 2013 metais Lietuvoje, buvo pateikta 40 prekių pavadinimų. UAB „Sanitex” pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad savo asortimente jie turi tik 13 prekių pavadinimų, pateikė jų kainas. Bendra kratos metu paimtų skutimosi peiliukų vertė yra 15 318,76 Eur, kuri viršija 250 MGL ir atitinka didelės vertės požymį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

13224.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad L. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl užsienyje vykdytų vagysčių. Taip pat kaltais prisipažino ir A. T. bei nukentėjusysis O. G.. Be kaltinamojo bei šių dviejų asmenų parodymų, užsienyje vykdytų vagysčių faktą patvirtina ir L. R. bute bei automobilyje atliktų kratų rezultatai.

13324.3. Prokuroras nurodo, kad vadovaujantis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema - ECRIS, L. R. Jungtinėje Karalystėje teistas nebuvo, Prancūzijoje teistas 6 kartus. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Respublikoje L. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiai nesutampa su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių jis buvo nuteistas Prancūzijoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje nuteisus L. R. būtų pažeistas dvigubo baudžiamumo principas.

13424.4. Prokuroro nuomone, surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad L. R. veikoje yra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

13525. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. G., D. R., I. G., A. M., M. V. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios L. G. atstovo apeliacinius skundus atmesti; nuteistojo L. R. gynėja prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti; prokurorė ir nukentėjusiosios L. G. atstovas prašė nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o prokurorų ir nukentėjusiosios L. G. atstovo apeliacinius skundus patenkinti.

136III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13726. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorų bei nukentėjusiosios L. G. atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl organizuotos grupės.

13827. Apeliaciniame skunde vienas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymų yra pripažinti nuteistuosius kaltais įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikiant organizuotoje grupėje. Prokuroras nurodo, kad skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių organizuotos grupės egzistavimą. Priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji pagal savo organizuotumo lygį, būdingą organizuotai grupei, išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą, ilgalaikius ryšius, vieningą tyčią, nusikalstamų veikų vykdymą siekiant vieningo tikslo, suvokė priklausą organizuotai grupei. Skundą padavusio prokuroro nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi organizuotos grupės požymiai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos, kaip padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

13927.1. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

14027.2. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu I. G., D. R., M. V., A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir išnaudojo Lietuvos Respublikos piliečius, tarp jų ir nepilnamečius, nusikalstamų veikų darymui užsienio valstybėse, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi. Pažymėtina, kad nuteistieji, darydami nusikalstamas veikas nebuvo pasiskirstę nuolatiniais skirtingais vaidmenimis ir neatliko tik tam tikros konkrečios užduoties. Priklausomai nuo aplinkybių visi nuteistieji ieškojo pažeidžiamų asmenų Lietuvoje ir juos įkalbinėjo vykti į užsienio valstybes vykdyti vagysčių. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiųjų gabenimu iš Lietuvos, jų išlaikymo išlaidomis, apgyvendinimu daugiausiai rūpinosi nuteistasis I. G.. Tačiau kiti nuteistieji taipogi gabeno nukentėjusius asmenis savo transportu: pavyzdžiui, A. M. gabeno nukentėjusiuosius D. V. ir Ž. K. į Škotiją, M. V. kartu su I. G. gabeno nukentėjusiąsias M. K. (U.) ir M. A. į Škotiją, A. M. kartu su D. R. gabeno nukentėjusiąsias S. L. ir V. J. į Norvegiją ir pan. Nuvykus į užsienio valstybę visi nuteistieji kartu ieškojo būdų, kaip padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, gauti vagystėms daryti reikalingas priemones, organizavo vagysčių darymą iš parduotuvių, nuveždavo ir parveždavo nukentėjusiuosius į parduotuves bei iš parduotuvių.

14127.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju tarp nuteistųjų nebuvo susiklostę ilgalaikiai pastovūs ryšiai. Nors daugumoje išvykų į užsieny dalyvavo nuteistasis I. G., tačiau kartu su juo vykę nuteistieji keitėsi. Pavyzdžiui, M. V. pirmosios išvykos į Škotiją metu prisijungė prie I. G. ir padėjo organizuoti vagystes, taip pat dalyvavo antrojoje išvykoje į Škotiją; A. M. dalyvavo tik vienoje išvykoje į Škotiją ir kitoje į Norvegiją kartu su D. R.; pastarasis pirmų dviejų kaltinime nurodytų išvykų metu vogė kartu su kitais nukentėjusiaisiais, vėliau pats verbuodavo ir gabendavo pažeidžiamus asmenis nusikalstamoms veikoms daryti į užsienį bei su kitais nuteistaisiais organizuodavo vagyčių darymą ir iš jų pelnydavosi; L. R. dalyvavo tik paskutinėje išvykoje į Škotiją ir Prancūziją. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad asmenys, nedalyvavę darant dalį nusikalstamų veiksmų, žinojo apie kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, gavo iš to kokią nors naudą ar pan.

14227.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti tarp nuteistųjų buvus atitinkamą pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymą vaidmenimis, ilgalaikius ryšius ir organizuotumą, būdingą organizuotai grupei. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų suvokę, jog veikia organizuota grupe, ir laikę save tokios grupės nariais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji atitinkamų išvykų į užsienį metu buvo susitarę daryti nusikalstamas veikas ir savo veiksmais prisidėjo prie daromų nusikaltimų, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas, kiekvienas suvokė, kad dalyvauja su vienu ar kitu konkrečiu asmeniu ( asmenimis ) darant nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Dėl I. G., D. R., A. M., M. V. veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį.

14328. Nagrinėjamu atveju nuteistieji I. G., D. R., A. M., M. V. buvo kaltinami ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo bei vadovavo vagysčių vykdymui, o I. G., A. M., M. V. – dar ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi. Skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad šiuo atveju nuteistųjų nusikalstamo sumanymo esmė buvo kitų asmenų išnaudojimas, siekiant iš to pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, veikos, kvalifikuotos kaip vagystės ir nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas, kurias apima prekybos žmonėmis nusikaltimas, buvo tik būdas įgyvendinti tokį siekį, todėl nuteistųjų padarytų veikų atskirai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei BK 189 straipsnio 2 dalį nereikėjo. Dėl šios priežasties apygardos teismas nusprendė I. G., M. V., A. M. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, o D. R. – dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14429. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju nusikalstamo sumanymo esmė buvo kitų asmenų išnaudojimas siekiant iš to pasipelnyti, o vagystės tik patvirtina prekybos žmonėmis nusikaltimu keliamų tikslų įgyvendinimą veikiant organizuotoje grupėje. Todėl nuteistųjų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 147 straipsnį ar 157 straipsnį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, todėl yra atmetami.

14530. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltininkų veiksmai, susiję su asmenų išnaudojimu nusikalstamoms veikoms daryti, turėtų būti vertinami kaip prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnis) arba vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 straipsnis). Papildomai kvalifikuoti veiksmus kaip vagystes nėra pagrindo, nes kaltininkai nėra vykdytojai, vagystes padaro nukentėjusieji, o vagysčių organizavimas, kurstymas jas padaryti patenka į prekybos žmonėmis arba vaiko pirkimo arba pardavimo sudėtį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji organizavo vagystes ir kontroliavo jiems vagiančius asmenis bei realizavo pavogtus daiktus, tačiau jų tikslas buvo ne pačios vagystės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, ne pavogtų daiktų realizavimas, bet kitų asmenų išnaudojimas vagystėms daryti. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018.

14630.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad minėta kasacinio teismo nutartimi remtis negalima, nes toje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti už išnaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti, tačiau jiems nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje. Iš tiesų, pastarojoje baudžiamojoje byloje asmenims buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistuosius išteisino dėl BK 189 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo, nes nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizavimas savo esme buvo sudedamoji prekybos žmonėmis organizavimo schemos dalis. Prokuratūra kasacinio skundo dėl šio išteisinimo nepadavė. Kasaciniame skunde vienas iš nuteistųjų nurodė, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip vagystės, padarytos bendrininkų grupe, o ne prekyba žmonėmis. Kasacinės instancijos teismas su tokiais skundo motyvais nesutiko ir pažymėjo, kad nuteistiesiems pareikšto kaltinimo esmė – prekyba žmonėmis, kuri pasireiškė nukentėjusiųjų išnaudojimu nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistieji I. G., D. R., A. M., M. V. taipogi išnaudojo nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, todėl aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018 pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje.

14730.2. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės panašus išaiškinimas yra pateikiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2019, kuri buvo priimta dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-318/2018. Šia praktika remiamasi prokuroro apeliaciniame skunde. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas taipogi išaiškino, kad nuteistųjų tikslas buvo ne pačios vagystės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, bet kito asmens išnaudojimas vagystėms daryti. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų nusikalstamo sumanymo esmė buvo kito asmens išnaudojimas, siekiant iš to pasipelnyti, o vagystės, kurias apima vaiko pirkimo ar pardavimo nusikaltimas, – tik būdas įgyvendinti tokį siekį. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad minimoje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti ne tik pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų, aptariamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinius skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, t. y. asmenys liko nuteisti ne tik už vaiko pirkimą ar pardavimą, bet ir už vagystę. Tačiau pažymėtina, kad nurodytu atveju nebuvo paduota kasacinių skundų dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl nebuvo tikrinama, ar asmenys pagrįstai nuteisti už šią nusikalstamą veiką.

14830.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartus teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju papildomai kvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamą veiką kaip vagystes nėra teisinio pagrindo, kadangi ją apima prekyba žmonėmis arba vaiko pirkimas ar pardavimas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir I. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

14931. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei nuteistojo I. G. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje.

15032. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu I. G. nuteistas už tai, jog verbavo, gabeno vaiką – D. V. į Jungtinę Karalystę žinodamas, kad ji bus išnaudojama nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su D. R. organizavo nepilnametės D. V. vagysčių vykdymą bei iš to pelnėsi. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji I. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo I. G. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

15133. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, redakcija) atsako tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Inkriminuojant BK 157 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką yra būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių įstatymo dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltininko veikoje, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie straipsnio dispozicijoje įtvirtinti kaip alternatyvūs, bet ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią kaltininko veikoje, būtent žinojimą arba siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašioms į vergiją sąlygoms, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams; taip pat žinojimą ir suvokimą, kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami būtent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-507/2017, 2K-358-1073/2017).

15234. Šiuo atveju I. G. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusioji D. V. yra nepilnametė, t. y. vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, jog ši materialiai buvo priklausoma nuo D. R., neturėjo socialinių įgūdžių, buvo jauno amžiaus, nelankė mokyklos, pabėgusi iš vaikų globos institucijos, tai yra turinti elgesio problemų, neturinti nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio, pasiūlė D. V. vykti į Škotiją pas jos draugą D. R. žinodamas, kad nukentėjusioji bus išnaudojama vagystėms vykdyti. Nukentėjusiajai su pasiūlymu sutikus, tokiu būdu ją užverbavęs, I. G. atgabeno D. V. nusikalstamoms veikoms daryti į Škotiją.

15334.1. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad jis žinojo nukentėjusiosios D. V. amžių. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. V. (gim. ( - ) buvo ( - ) metų (t. 1, b. l. 170), t. y. ji buvo vaikas. Nors nuteistasis I. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nežinojo, kiek nukentėjusiajai D. V. buvo metų, nes su ja artimai nebendravo ir asmens dokumento nematė (t. 18, b. l. 60), tačiau byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta priešingai.

15434.2. Nukentėjusioji D. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos tėvai buvo išsiskyrę, mama ja nesirūpino, ji bėgdavo iš namų, nelankydavo mokyklos, todėl pateko į socializacijos centrą. Iš socializacijos centro pabėgo, grįžo į ( - ), susipažino su D. R. ir apsigyveno kartu. Tuo metu D. V. buvo 16 metų, D. R. žinojo, kad ji yra nepilnametė. Praėjus 2-3 mėnesiams po pažinties su D. R., nukentėjusioji susipažino su I. G.. Vykstant į Škotiją vykdyti vagysčių, pastarasis neklausė nukentėjusiosios amžiaus, jos asmens dokumento nepaėmė ir nežinojo, kad ji yra nepilnametė (t. 17, b. l. 133-136). Tokie nukentėjusiosios D. V. parodymai iš dalies prieštarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. gegužės 6 d. vykusios apklausos metu D. V. parodė, kad kelionės pradžioje I. G. paėmė jos pasą, sakydamas, kad visus dokumentus, kuriuos gali tekti pateikti kelionėje, jis turi turėti pas save. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tiek D. R., tiek I. G. žinojo, jog ji yra nepilnametė, nes ji to neslėpė, be to, jie matė D. V. pasą (t. 1, b. l. 71, 73). 2014 m. gegužės 27 d. apklausos metu D. V. (tuo metu R.) parodė, kad I. G. žinojo, jog ji yra nepilnametė, nes prieš jos gimtadienį D. R. pasigyrė, kad D. V. bus septyniolika metų, o I. G. paklausė, kodėl jis „susidėjo“ su nepilnamete (t. 1, b. l. 83).

15534.3. Nukentėjusioji D. V. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, nes tyrėja ir socialinė darbuotoja įtikinėjo, kad ji yra nukentėjusioji ir kad jos, kaip nepilnametės, niekas negalėjo išvežti. Ji tuo metu daug meluodavo, pati daug prisigalvojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog minėtos D. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas. Nukentėjusioji apklausų protokoluose savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai. Įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos. Šiuo atveju D. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant šios nukentėjusiosios parodymus su visa kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei nesivadovavo jos teisminio bylos nagrinėjimo metu parodytomis aplinkybėmis, kad I. G. nežinojo, jog įvykio metu ji buvo nepilnametė, kadangi jos ne tik prieštarauja D. V. anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

15634.4. Tai, kad nuteistajam I. G. įvykio metu buvo žinomas tikrasis nukentėjusiosios D. V. amžius, patvirtina ir nuteistojo D. R. parodymai. Nuteistasis D. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, negalėjo tvirtai pasakyti, ar kiti nuteistieji žinojo, kad D. V. aptariamu metu buvo nepilnametė (t. 18, b. l. 89). Tačiau 2013 m. spalio 16 d., t. y. po aptariamų nusikalstamų veikų praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui, apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, D. R. parodė, kad apie D. V. nepilnametystę žinojo tiek jis, tiek I. G. (t. 11, b. l. 9). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. R. patvirtino savo ankstesnius parodymus, paaiškino, kad jie yra teisingi (t. 11, b. l. 16).

15734.5. Tai, kad nuteistasis I. G. įvykio metu žinojo nukentėjusiosios D. V. amžių, netiesiogiai patvirtina ir liudytojos T. K. parodymai. Iš BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisminio nagrinėjimo metu perskaitytų parodymų matyti, kad 2013 m. spalio 17 d. kaip specialioji liudytoja apklausta T. K. parodė, jog kelionės į Škotiją metu D. V. ir L. G. atrodė labai jaunos, ji pamanė, kad jos yra nepilnametės, tačiau paaiškėjo, kad nepilnametė yra tik D. V. (t. 18, b. l. 18; t. 3, b. l. 75-76).

15834.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistojo D. R. ir liudytojos T. K. parodymai atitinka nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtina, kad I. G. suvokė ir žinojo D. V. amžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo I. G. nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją D. V. įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir M. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

15935. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje.

16036. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje verbavo nukentėjusiąją M. A. ir gabeno dvi nukentėjusiąsias: M. K. (U.) ir M. A. į Jungtinę Karalystę žinodamas, kad jos bus išnaudojamos nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su I. G. organizavo nukentėjusiųjų M. K. (U.) ir M. A. vagysčių vykdymą bei iš to pelnėsi. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir M. V. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis nežinojo apie nukentėjusiosios M. K. (U.) pažeidžiamumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados dėl nuteistojo M. V. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaujantis, buvo atmestos nuteistojo versijos.

16137. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuojamoji nusikalstamos veikos sudėtis, pagal kurią atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.

16238. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neargumentuotą išvadą, jog M. V. žinojo apie nukentėjusiosios M. K. (U.) pažeidžiamumą, pasireiškusį jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

16338.1. Nukentėjusioji M. K. (U.) apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad į užsienį išvažiavo vogti todėl, kad šeimoje buvo sunki materialinė padėtis. Jos šeima gyveno gana vargingai, mama viena augino keturis savo vaikus ir anūką bei dirbdavo pavienius darbus pas ūkininkus. Broliai ir seserys nedirbo, sesuo turėjo sūnų, su vaiko tėvu negyveno. Kai I. G. pasiūlė vykti į Škotiją vogti iš parduotuvių, nukentėjusiajai buvo 18 metų. Ji iš pradžių nesutiko, tačiau I. G. įkalbinėjo, sakė, kad žino sunkią jos materialinę padėtį, siūlė gerai viską apsvarstyti. Viską apmąsčiusi, nukentėjusioji sutiko važiuoti. Atvykę į Škotiją jie apsigyveno Aberdyne, dviejų kambarių tuščiame bute. Pirmiausia vagystėms buvo paruošti krepšiai, juos darė D. R., I. G., kartais padėdavo ir M. V.. Pastarąjį nukentėjusioji pirmą kartą pamatė atvykusi į Škotiją. M. V. apie jos šeimos padėtį nežinojo, iš pradžių nukentėjusioji jam apie tai nieko nepasakojo. M. V. kurį laiką gyveno atskirai, tačiau susipykęs su žmona persikraustė pas juos į butą. Pradžioje nukentėjusioji jo nemėgo, tačiau galiausiai su M. V. palaikė artimesnius santykius. Pastarasis veždavo juos vogti į parduotuves, nes pažinojo miestą ir parduotuves. Vogti eidavo M. K. (U.) ir D. R.. Namo grįžo po trijų savaičių, parvežė M. V. ir I. G.. Pastarasis per kelis kartus davė nukentėjusiajai 1500 litų. Po kurio laiko I. G. vėl pakvietė nukentėjusiąją važiuoti į Škotiją, ilgai ją įkalbinėjo ir ji sutiko. Antrą kartą važiavo M. A., D. R., I. G. ir M. V.. Šį kartą vogti nesisekė, dėl ko jie pradėjo pyktis ir nesutarti. Visi kartu svarstė, kad reikia važiuoti namo, tačiau I. G. sakė, jog jiems reikia uždirbti. Antroje kelionėje nukentėjusioji uždirbo 2000 litų. Praėjus mėnesiui po grįžimo pinigus sumokėjo M. V. (t. 17, b. l. 87-88). Nukentėjusiosios M. K. (U.) parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 4-8, 16-122), tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo (t. 3, b. l. 20).

16438.2. Nuteistasis M. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nežinojo kokia nukentėjusiosios M. K. (U.) materialinė padėtis. Nors jie su M. K. (U.) palaikė artimus santykius, tačiau ji nebuvo užsiminusi, jog Lietuvoje jai yra sunku gyventi. Prieš nukentėjusiajai atvykstant į Škotiją, nuteistasis jos nepažinojo (t. 18, b. l. 91-92). Apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. V. parodė, kad grįžęs iš Škotijos į Lietuvą iš pradžių palaikė artimus santykius su nukentėjusiąja M. K. (U.), o vėliau ir su pastarosios seserimi, dėl ko nukentėjusioji buvo labai supykusi. Be to, M. V. parodė, kad prieš vykdama vogti į Škotiją M. K. (U.) turėjo skolų, buvo pasiėmusi paskolą. Kadangi nukentėjusioji elgėsi lengvabūdiškai, M. V. iš jos vienu metu net buvo paėmęs pasą (t. 12, b. l. 55-60).

16538.3. Vertinant nukentėjusiosios M. K. (U.) ir nuteistojo M. V. parodymus, matyti, kad pirmosios išvykos į Škotiją metu jie abu užmezgė artimus santykius, kuriuos kurį laiką palaikė ir sugrįžę į Lietuvą. Nuteistasis M. V. netgi parodė, kad vėliau artimus santykius palaikė ir su M. K. (U.) seserimi, dėl ko nukentėjusioji labai supyko. Taigi, akivaizdu, kad palaikydamas artimus santykius su minėtomis merginomis, nuteistasis M. V. matė, kokiomis sunkiomis materialinėmis sąlygomis jos gyveno Lietuvoje. Be to, nuteistasis M. V. parodė, kad M. K. (U.) turėjo skolų, buvo pasiėmusi paskolą, elgėsi lengvabūdiškai, dėl ko jis vienu metu netgi buvo paėmęs nukentėjusiosios pasą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad M. V. suvokė ir žinojo apie sunkią M. K. (U.) materialinę padėtį, socialinių įgūdžių stoką, nuolatinio darbo neturėjimą, jauną amžių. Pasinaudojęs šiuo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, M. V. kartu su I. G. išgabeno M. K. (U.) į Jungtinę Karalystę žinodamas, kad ji bus išnaudojama nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti.

16638.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. V. nusikalstama veika prieš nukentėjusiąsias M. K. (U.) ir M. A. įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. G. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį.

16739. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteista pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį bei šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. G., veikdama organizuotoje grupėje ir atlikdama jai skirtus vaidmenis teikti finansinę paramą bei realizuoti vogtas prekes, žinodama bei suprasdama organizuotos grupės vykdomus nusikaltimus, įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tačiau su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

16840. Nagrinėjamu atveju A. G. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., veikdama organizuota grupe su I. G., M. V., A. M., D. R. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekiant vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu bei pavartodami apgaulę, verbavo, gabeno ir išnaudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų Jungtinėje Karalystėje arba Škotijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje darymui, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi. A. G. įgyvendindama jai skirtą vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose, užtikrino piniginių lėšų buvimą sąskaitoje nusikaltimų darymo metu einamoms išlaidoms padengti (ryšio priemonių sąskaitų papildymui, kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti, mokesčiams už kelius ir pan.), atsiėmė siuntas su nusikalstamu būdu įgytomis prekėmis bei kartu su I. G. ir M. V. realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir tokiu būdu iš to pelnėsi.

16941. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

17042. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nurodytų reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl A. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai A. G. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

17142.1. Nuteistoji A. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, kalta dėl prekybos žmonėmis neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku I. G. jai pasakė apie savo ketinimą išvažiuoti dirbti į užsienį. Nuteistoji vyro nekontroliavo ir jo reikalais per daug nesirūpino. Sutuoktinis minėjo, kad reikės paimti kažkokius žmones ir pakeliui nuvežti, tačiau ji nesigilino, kas tai per žmonės. Nukentėjusiųjų, nurodytų šioje byloje, nepažįsta ir nežino. Nuteistoji A. G. taip pat pripažino, kad I. G. ne kartą į užsienį yra siuntusi pinigų. Suprato, kad sutuoktiniui reikėjo pinigų prekėms pirkti. Daiktai buvo perkami pigiau, parvežami, parduodami ir iš to būdavo uždirbama. A. G. kelis sykius yra paėmusi ir į ( - ) vežusi siuntinius turgaus prekeiviui bei iš jo gavusi pinigus. Kas yra tuose siuntiniuose, ji nežiūrėdavo, nes krepšiai buvo suvynioti. Siuntiniai jai nekėlė jokių įtarimų, nes daug pažįstamų dirba užsienyje ir parsiveža ar parsiunčia į Lietuvą įvairių daiktų, kurių kokybė užsienyje yra geresnė. I. G. taip pat yra parvežęs buitinių prekių, šampūnų (t. 18, b. l. 92-93).

17242.2. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios A. G. parodymai, kad ji nedalyvavo prekyboje žmonėmis ir organizuojant vagystes, nėra paneigti byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad sutuoktinė A. G. žinojo, jog jis važiuoja dirbti į užsienį, tačiau apie savo veiklą I. G. žmonai konkrečiai nepasakojo (t. 18, b. l. 58-62). Visi nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad A. G. nepažinojo, jokio jos vaidmens nusikaltimų padaryme nenurodė, kai kurie tik žinojo, kad I. G. turi žmoną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. surado ir užverbavo ar padėjo užverbuoti bent vieną socialiai pažeidžiamą asmenį vagysčių užsienyje darymui arba bent kad būtų žinojusi, jog I. G. į užsienį gabena užverbuotus socialiai pažeidžiamus asmenis. Taip pat nėra duomenų, kad A. G. būtų gabenusi tokius asmenis į užsienį ar kokiu nors būdu prisidėjusi prie vagysčių užsienyje organizavimo ar pati vogusi.

17342.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, jog A. G. žinojo, kokia veikla užsiima jos sutuoktinis su bendrininkais užsienyje, ir finansiškai jam padėjo pervesdama pinigus bei realizavo vogtas prekes. Prokuroras pažymi, kad už A. G. pervestus pinigus I. G. pirko naują automobilį, kuris buvo reikalingas vykdant nusikalstamas veikas. Be to, pinigai buvo siunčiami ir siuntinių su vogtomis prekėmis siuntimui į Lietuvą bei pragyvenimui užsienyje. Prokuroro vertinimu, ši finansinė A. G. parama iš esmės palengvino nusikaltimų darymą. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Iš byloje esančių įrodymų iš tiesų matyti, kad nuteistoji A. G. siuntė šeimos ar pasiskolintus pinigus tuo metu užsienyje buvusiam savo sutuoktiniui I. G.. Tačiau nagrinėjamu atveju šios finansinės paramos negalima vertinti kaip pagalbos darant nusikalstamas veikas. Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei telefoninių pokalbių, vykusių tarp A. G. ir I. G., matyti, kad pastarasis prašydavo žmonos atsiųsti pinigų naujam automobiliui pirkti, papildyti telefono sąskaitą, susimokėti už nakvynę ir pan., o ji išsiųsdavo prašomas pinigų sumas (t. 9, b. l. 199-211). Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog minėtus pinigus A. G. pervesdavo žinodama, kad jie bus panaudoti vykdant nusikalstamas veikas ir kad tokiu būdu prisideda prie bendrininkų grupės vykdomų nusikaltimų. Todėl, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju pinigų nusiuntimas sutuoktiniui automobiliui įsigyti ar patenkinti kitus būtinus poreikius gali būti vertinamas tik kaip pagalba šeimos nariui, o ne kaip dalyvavimas nusikaltimų, numatytų BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, padaryme.

17442.4. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog A. G. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad A. G. dėl kaltinimų pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstai išteisinta neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas.

17543. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. G. yra pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. G. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d. paimdavo I. G. iš užsienio valstybių atsiųstas siuntas su vogtomis prekėmis, kurių vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, žinodama, kad šios prekės yra gautos nusikalstamu būdu – vogtos iš parduotuvių, realizuodavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje. Nuteistoji A. G. apeliaciniame skunde prašo dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ją išteisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. G. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos požymiai nuteistosios veikoje nustatyti tinkamai, šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistosios A. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistosios A. G. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistosios versijas.

17643.1. Nuteistoji A. G. nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, jog jinai realizavo turtą žinodama, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistoji A. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, neigė žinojusi, kad I. G. iš užsienio atsiųstuose ir jos paimtuose bei turgaus prekeiviams nuvežtuose siuntiniuose buvo vogtos prekės. Nuteistoji galvojo, kad sutuoktinis prekes užsienyje perka pigiau ir parsiunčia į Lietuvą. Tuo tarpu nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad apie savo nusikalstamą veiklą žmonai konkrečiai nepasakojo. Tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje esantys įrodymai.

17743.2. Tai, jog A. G. žinojo apie I. G. siunčiamų prekių tikrąją kilmę ir jų neteisėtas įgijimo aplinkybes, patvirtina 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 10 d., 2014 m. kovo 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti duomenys bei tarp nuteistųjų A. G. ir I. G. įvykę telefoniniai pokalbiai, kurių turinys buvo tinkamai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. 2013 m. rugsėjo 24 d. 9:56:23 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad eis „daryti foliją“, t. y. ruošti krepšių, skirtų vagystėms daryti, ir kad apsaugos darbuotojas pagavo vagiant bei sumušė O. G. (t. 9, b. l. 162). 2013 m. rugsėjo 25 d. 21:35:33 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad ketina išsiųsti kelis „baulus“, t. y. krepšius su vogtomis prekėmis, ir kad žada skirti laiko „lauktuvėms padaryti“ (t. 9, b. l. 166). 2013 m. rugsėjo 26 d. 22:08:51 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad su teisėsauga turėjo reikalų, apie kuriuos nenori aiškinti telefonu, ir kad nori dar savaitę pabūti bei „gerai pasidaryti“ (t. 9, b. l. 179-180). 2013 m. spalio 3 d. 21:07:00 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad nepavyko nieko „pasidaryti“, kad pareigūnai paėmė krepšius su vogtais daiktais (t. 9, b. l. 182-183). 2013 m. spalio 4 d. 18:07:09 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad prastai sekėsi, kad reikėtų grįžtant sustoti Vokietijoje ir „sau pasidaryti“ (t. 9, b. l. 187-188). Iš I. G. ir A. G. SMS žinučių, rašytų 2013 m. rugsėjo 11 d. vakare, matyti, kad A. G. rašė vyrui, kad galvoja, kaip užsitempti siuntinį į viršų, kad jie „gerą tašę pavarė“ ir klausė, už kiek tame krepšyje yra. I. G. atsakė, kad „už 13 kažkur“ (t. 9, b. l. 200). 2013 m. rugsėjo 13 d. 14:35:10 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kokius daiktus išimti (šampūnus ir tušus), o kokius nuvežti. I. G. klausė, ar viską palikti „jam vienam, nevažiuoti prie anų“, o I. G. atsakė, kad paliktų jam vienam. Tušus žada nuvežti pats, kai grįš (t. 9, b. l. 201). 2013 m. rugsėjo 14 d. 12:03:26 val. A. G. skambino turgaus prekeiviui O. L., sakė, kad atvažiuos apie antrą valandą, nes per vėlai išvažiavo iš ( - ). Po to O. L. skambino A. G., jie susitarė susitikti antrą valandą degalinėje. Iš I. G. ir A. G. SMS žinučių, rašytų 2013 m. rugsėjo 14 d., matyti, kad A. G. rašė vyrui, kad „jau gavo iš dėdės, ką turėjo gauti“. Į I. G. klausimą, kiek gavo, A. G. atsakė, kad „12“ (t. 9, b. l. 201-202). 2013 m. rugsėjo 30 d. 17:11:45 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad nepavyko perduoti siuntinio, kad laukė pilnai prisikrovęs ir visko bijojo, taip pat, kad anksčiau įdėtas siuntinys turi atkeliauti kitą dieną (t. 9, b. l. 210-211).

17843.3. Iš aptartų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinio galima daryti išvadą, kad nuteistoji A. G. neabejotinai žinojo, jog nuteistasis I. G. užsienyje užsiima vagystėmis iš parduotuvių ir į Lietuvą siunčia krepšius su vogtomis prekėmis. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad A. G. pasiimdavo minėtus I. G. parsiųstus krepšius ir veždavo juos parduoti turguje prekiavusiems asmenims bei iš jų paimdavo pinigus už anksčiau atvežtas ir parduotas prekes. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju A. G. realizavo turtą žinodama, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios A. G. nusikalstama veika įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. M. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

17944. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje.

18045. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, jog pagal išankstinį susitarimą su I. G. išgabeno nukentėjusiuosius Ž. K. ir nepilnametę D. V. į Škotiją, žinodamas, kad jie bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su I. G. bei D. R. išnaudojo nukentėjusiuosius Ž. K., L. G. ir nepilnametę D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti. A. M. taip pat nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupėje verbavo nepilnametes nukentėjusiąsias S. L. ir V. J. bei gabeno jas ir nukentėjusįjį O. G. į Norvegiją, žinodamas, kad jie bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su D. R. išnaudojo nukentėjusįjį O. G. bei nepilnametes nukentėjusiąją V. J. ir S. L. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų, padarytų Škotijoje, o jo nusikalstamą veiką, padarytą Norvegijoje, perkvalifikuoti iš BK 157 straipsnio į BK 147 straipsnį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pagrįstos neišsamiais ir netinkamai ištirtais bei įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo A. M. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

18146. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su I. G. dėl nusikalstamos veikos darymo nesitarė, prieš kelionę nukentėjusiųjų D. V. ir Ž. K. nepažinojo, apie juos informacijos nerinko, todėl veždamas pastaruosius į Škotiją nežinojo, kad D. V. yra nepilnametė, taip pat nesiekė pasinaudoti jų pažeidžiamu ir juos išnaudoti. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tikriausiai 2013 metais jis važiavo į Škotiją pas I. G.. Tikėjosi susirasti darbą, aplankyti brolį, draugus. I. G. paprašė važiuojant paimti ir atvežti D. V. ir jos brolį Ž. K.. Anksčiau jis tų žmonių nepažinojo. Važiavo nuosavu automobiliu, Škotijoje lankėsi pirmą kartą. Nuvykęs apsigyveno tame pačiame bute, kuriame gyveno I. G.. Dar būdamas Lietuvoje, jis nežinojo, kokia veikla Škotijoje užsiima I. G., o apsigyvenęs kartu pamatė, kad yra vagiama iš parduotuvių. I. G. jo prašė nuvežti iki parduotuvių, A. M. veždavo, nors žinojo, kad visi eis vogti, tačiau pats nevogė ir su vagystėmis nebuvo susijęs. Grįždamas į Lietuvą vogtų daiktų neparsivežė. Škotijoje praleido apie tris savaites, jam vagystės ir nuolatiniai pobūviai su alkoholinių gėrimų vartojimu nepatiko, darbo jis nesusirado, todėl grįžo į namus (t. 18, b. l. 89-91).

18246.1. Nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. M. yra jo pusbrolis. Tuo metu pastarasis neturėjo darbo, todėl I. G. pasiūlė A. M. atvykti į Škotiją pasižiūrėti, sumokėjo už kurą. Vykdamas į Škotiją, A. M. nežinojo, kokia veikla I. G. su kitais asmenimis ten užsiima ir pastarajam jisai nepasakojo. A. M. atvyko atskirai, paėmė pavežti D. V. ir jos brolį Ž. K., kad būtų pigesnė kelionė. A. M. pamatė, kad vyksta vagystės, išgėrinėjimai, jam tai gal nepatiko. A. M. vogti kartu nevyko ir kitų nevežė, krepšių su folija nedarė, maždaug po savaitės išvyko (t. 18, b. l. 61).

18346.2. Nors nuteistieji I. G. ir A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pastarasis būdamas Lietuvoje nežinojo, kokia veikla Škotijoje užsiima I. G., ir kad jo paprašytas tik pavežė nukentėjusiuosius D. V. bei Ž. K. į Škotiją, tačiau šiuos jų parodymu paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nuteistasis D. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, konkrečių aplinkybių dėl išvykos į Škotiją nepaaiškino, tačiau išsamius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. 2014 m. gegužės 28 d. apklausiamas įtariamuoju D. R. parodė, kad kita jų išvyka į Škotiją buvo 2013 metų pradžioje. Susirinko didelė vykstančiųjų kompanija, todėl visi į vieną automobilį netilpo. I. G. susitarė su savo pusbroliu A. M., kad jis į Škotiją atveš D. V. ir Ž. K.. Į vagystes Škotijoje važiuodavo dviem automobiliais, vieną vairavo I. G., kitą – A. M.. Pastarasis nepažinojo vietovės, todėl D. R. visada važiuodavo kartu. A. M. nebuvo patenkintas tuo, kaip jie vogė, vis bandė nustatyti savo taisykles, tačiau jie viską darė taip, kaip liepdavo I. G.. Po tam tikro laiko dėl vagysčių sulaikė L. G. ir Ž. K., todėl buvo nuspręsta grįžti į Lietuvą (t. 11, b. l. 21).

18446.3. Nukentėjusioji D. V., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamos išvykos į Škotiją metu automobilį vairavo A. M.. Pastarasis uždirbtų pinigų neskirstė, nurodymų neduodavo, nukentėjusiosios neišnaudojo, jai negrasino ir nežinojo, kad ji yra nepilnametė (t. 17, b. l. 135-136). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. V. davė išsamesnius parodymus apie nuteistojo A. M. vaidmenį aptariamų nusikalstamų veikų padaryme. 2014 m. gegužės 27 d. apklausos metu D. V. parodė, kad ją ir brolį Ž. K. į Škotiją nuvežė A. M.. Nuvykus į Škotiją, viskas vyko kaip ir ankstesnių išvykų metu. Į parduotuves juos atveždavo I. G. ir A. M., visi kiti eidavo vogti prekių. Šios kelionės metu tekdavo vogti ir drabužius, kuriuos pasiimdavo A. M.. Grįžus į Lietuvą, nei I. G., nei A. M. jai nesumokėjo (t. 1, b. l. 84-85).

18546.4. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti nukentėjusiojo Ž. K. parodymai. 2015 m. liepos 2 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis parodė, kad 2013 metų pradžioje jo sesuo D. V. ir D. R. pasiūlė važiuoti dirbti į Škotiją. Ką reikės konkrečiai daryti jam nepasakė, tačiau minėjo, kad daug uždirbs. D. R. išvažiavo į Škotiją pirmas. Po savaitės 2013 m. sausio 22 d. jis kartu su seserimi bei asmeniu pravarde „P.“, taipogi išvažiavo į Škotiją. Vėliau sužinojo, kad „P.“ yra vadinamas A. M.. Pastarasis ir vairavo automobilį. Už kurą ar kelto bilietus nei jis, nei sesuo nemokėjo, bilietus su savimi turėjo A. M.. Škotijoje nuvažiavo į Aberdyno miestą, kur apsistojo trijų kambarių bute. Kitą dieną Ž. K. pamatė, kaip I. G., D. R. ir jiems padedantis A. M. ruošė specialius krepšius. I. G. ir D. R. pasakė, kad jie važiuos dirbti, t. y. turės nueiti į parduotuvę ir išnešti prekes. Jis nerimavo, nes suprato, kad prekes reikės išnešti už jas nesumokėjus, taip pat suvokė, kad kažkur tai įsivėlė, tačiau neturėjo pasirinkimo, nes nemokėjo anglų kalbos, pirmą kartą buvo Škotijoje. Į parduotuves važiavo daug kartų – kiekvieną dieną ar kelis kartus per dieną. Buvo nustatyta tvarka, kad visi atvažiuodavo su savo komanda, jis važiuodavo su A. M., D. R. ir D. V.. A. M. ir D. R. nueidavo į parduotuvę apžiūrėti prekių, paskambindavo jam arba D. mobiliuoju telefonu, pranešdavo, kur atvykti, kur krepšys su prekėmis padėtas ir kaip išnešti. Daiktai būdavo paruošti, sudėti į krepšį su folija, kad neužfiksuotų elektroninė apsauga. Užsiimti vagystėmis buvo priverstas prieš savo valią, nes A. M. jam pasakė, kad jei nieko nedarys, tai jį sumuš. D. R. tai girdėjo ir tam pritarė (t. 2, b. l. 106-109). Nukentėjusysis Ž. K. atpažino A. M. kaip asmenį, pravarde „P.“ (t. 2, b. l. 77-79).

18646.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo Ž. K. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo Ž. K. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų: 2013 m. lapkričio 13 d. apklausos ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 2, b. l. 72-75, 77-79) nukentėjusysis parodė, kad į Škotiją juos nuvežė I. G., o A. M. jie sutiko tik Škotijoje; tuo tarpu 2015 m. liepos 2 d. apklausų metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją), nukentėjusysis parodė, kad į Škotiją juos nuvežė A. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant nukentėjusiojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, nukentėjusiojo psichologinė būsena ir kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad pats nuteistasis A. M. pripažino, kad vežė nukentėjusiuosius D. V. ir Ž. K. į Škotiją, todėl šis nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas nėra esminis. Paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. K. nuosekliai parodė, kad juos su sese į Škotiją nuvežė būtent nuteistasis A. M.. Todėl teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiojo Ž. K. parodymai iš esmės neprieštarauja kitiems byloje ištirtus įrodymams ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

18746.6. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pats apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius arba prašyti, kad tokie asmenys būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalys). Apeliantas mano, kad šioje byloje buvo pažeista BPK garantuojama jo teisė tiesiogiai užduoti klausimus Ž. K., kai jis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi apie šią apklausą A. M. tinkamai pranešta nebuvo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. tiek A. M., tiek jo gynėjui advokatui Z. Jankovskiui elektroniniu paštu buvo išsiųsti pranešimai apie 2015 m. liepos 2 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyksiančią nukentėjusiojo Ž. K. apklausą (t. 2, b. l. 94, 98). Nei nuteistasis A. M., nei jo gynėjas minėtoje apklausoje nedalyvavo ir nepasinaudojo galimybe tiesiogiai užduoti klausimus nukentėjusiajam Ž. K.. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pastaroji nukentėjusiojo Ž. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių. Todėl pirmosios instancijos teismas Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagrįstai pripažino patikimais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

18846.7. Aptarti nuteistojo D. R. ir nukentėjusiųjų parodymai paneigia nuteistųjų I. G. bei A. M. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis veždamas D. V. ir Ž. K. į Škotiją nežinojo, kokia veikla šioje šalyje užsiima I. G.. Iš minėtų parodymų matyti, kad jau kitą dieną po atvykimo į Škotiją A. M. kartu su I. G. ir D. R. ruošė krepšius, skirtus vagystėms, vėliau su D. R. veždavo D. V. ir Ž. K. į parduotuves vogti bei pasiimdavo dalį pavogtų prekių. A. M. nebuvo patenkintas tuo, kaip buvo vykdomos vagystės, vis bandė nustatyti savo taisykles. Be to, A. M. grasino Ž. K. fiziniu smurtu, jei nukentėjusysis atsisakys vogti iš parduotuvių. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. M., gabendamas D. V. ir Ž. K. į Škotiją, buvo iš anksto susitaręs su I. G. ir neabejotinai žinojo, kad nukentėjusieji bus išnaudojami vagystėms daryti.

18946.8. Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 20 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad visi važiavę asmenys buvo jauni, matėsi, jog nepasiturintys (t. 11, b. l. 120-122). Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti parodymai iš esmės sutampa su jo anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais. Apelianto nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad jo faktiškai ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nebuvo užfiksuoti, o buvo tik perrašyti ankstesni parodymai. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 48 straipsnio 2 dalies, 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš 2013 m. lapkričio 20 d. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolų matyti, jog iš tiesų nuteistojo A. M. parodymai iš esmės sutampa. Šią aplinkybę galima paaiškinti tuo, kad abi apklausos vyko tą pačią dieną, todėl natūralu, jog apklausiamas asmuo parodė tas pačias aplinkybes dėl kurių buvo apklausiamas. Tačiau nuteistasis A. M. savo parašu patvirtino, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas jam perskaitytas, kad jis surašytas teisingai pagal pastarojo žodžius ir kad jis neturi pastabų bei papildymų (t. 11, b. l. 122). Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad A. M. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus.

19046.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti A. M. parodymai patvirtina, kad jis suvokė ir žinojo apie sunkią nukentėjusiųjų D. V. ir Ž. K. materialinę padėtį, jauną amžių. Nors nukentėjusioji D. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad A. M. nežinojo, jog ji nepilnametė, tačiau tikėti tokiais jos parodymais nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, specialiąja liudytoja apklausta T. K. parodė, jog kelionės į Škotiją metu D. V. ir L. G. atrodė labai jaunos, todėl ji pagalvojo, kad jos yra nepilnametės, tačiau paaiškėjo, kad nepilnametė yra tik D. V. (t. 18, b. l. 18; t. 3, b. l. 75-76). Be to nustatyta, kad nuteistasis A. M. dėl nusikalstamos veikos darymo buvo iš anksto susitaręs su nuteistuoju I. G., kuriam buvo žinomas nukentėjusiosios D. V. amžius. Atsižvelgiant į pastarąjį nuteistųjų susitarimą, taip pat į tai, kad D. V. minėtos išvykos metu atrodė labai jauna, nuteistasis A. M. taip pat neabejotinai suvokė ir žinojo D. V. tikrąjį amžių. Pasinaudojęs aptartu nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, A. M. išgabeno nepilnametę D. V. ir Ž. K. į Škotiją žinodamas, kad jie bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. nusikalstama veika prieš nukentėjusiuosius D. V. ir Ž. K. įrodyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo prašymo išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų, padarytų Škotijoje.

19147. Dėl išvykos į Norvegiją nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad prieš kelionę nukentėjusiųjų nepažinojo, jų neverbavo, jų gabenimo neorganizavo ir už tai atlygio negavo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jokių vagysčių neplanavo ir atvykus į Norvegiją vogti nėjo, o tik nuveždavo kitus asmenis iki parduotuvių, todėl jo veiksmus galima vertinti tik kaip grynai gabenimą asmenų, kurie sutiko savo noru važiuoti daryti nusikaltimus. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje surinktais ir teismo betarpiškai ištirtais įrodymais nustatyta priešingai. Nuteistasis A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad į Norvegiją vyko jis, D. R., O. G. ir dvi merginos. Į Norvegiją A. M. vyko ne pirmą kartą, yra vežęs parduoti alkoholį ir cigaretes, grįždamas parsiveždavo buitinės technikos ir padangų. Šiuo atveju kartu vykstančių žmonių reikėjo tam, kad jis galėtų vežti didesnį kiekį alkoholio. Su merginomis susitiko ir kalbėjosi ( - ). Nežinojo, kad merginos yra nepilnametės, jos neatrodė kaip vaikai. Tai sužinojo tik kelionės metu. Merginos SMS žinute atsiuntė savo duomenis ir A. M. už savo pinigus nupirko kelionės bilietus. Jo draugas parodė namelį Norvegijoje ir tame namelyje visi apsigyveno. A. M. vagysčių neplanavo, vogti nėjo, o tik nuveždavo iki parduotuvių, kur kiti eidavo vogti. Tuo metu kai kiti vogdavo, jis eidavo apžiūrėti prie prekybos centrų sukrautos buitinės technikos ir padangų, jų pakrovė į automobilį ir grįždamas parsivežė į Lietuvą. Merginos buvo pagautos vagiant ir daugiau vogti nėjo. Jis jokios naudos iš tų vagysčių neturėjo, nes prekių neimdavo (t. 18, b. l. 89-91).

19247.1. Nors nuteistasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į Norvegiją vyko savo reikalais, nukentėjusiųjų neverbavo, merginų amžiaus nežinojo, gabenimo neorganizavo ir vagysčių neplanavo, tačiau tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis D. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, konkrečių aplinkybių dėl pastarosios išvykos į Norvegiją nepaaiškino, tačiau išsamesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. 2014 m. gegužės 28 d. apklausiamas įtariamuoju D. R. parodė, kad po paskutinės išvykos į Škotiją I. G. nusprendė, kad reikia važiuoti „dirbti“ į Norvegiją. Pastarasis pasakė D. R., kad jis į šią šalį vyks kartu su A. M. bei O. G. ir kad reikia išvykai surasti merginų. D. R. paskambino pažįstamai S. L. ir pasiūlė važiuoti į užsienį vogti. Pastaroji pasakė, kad reikia viską apgalvoti ir apie tai pasikalbėti. Į susitikimą su S. L. vyko A. M. ir I. G., kurie dėl visko ir susitarė. Vėliau D. R. sužinojo, kad kartu vyks ir S. L. draugė V.. I. G. su A. M. pasiruošė kelionei, buvo išnuomotas automobilis, užsakyti bilietai keltui. D. R. suprato, kad kiti kartu vykę asmenys žinojo, jog merginos nepilnametės, nes gimimo data buvo įrašoma į kelto bilietą. D. R. iš namų paėmė paskutinį ir jie visi išvažiavo į Norvegiją. Nuvykę į šią šalį, nuvažiavo pas I. G. ir A. M. pažįstamą, tačiau ten naktį praleido tik A. M., kiti miegojo automobilyje. Kitą dieną minėtas pažįstamas asmuo parodė namelį, kuriame jie apsistojo. Nuvažiavus vogti į parduotuves paaiškėjo, kad merginos labai bijo ir kad vogti joms labai sunku. Todėl vėliau buvo nuspręsta daugiau merginų į parduotuves nebevežti. Norvegijoje jie praleido apie dvi savaites. Į parduotuves D. R. ir O. G. veždavo A. M., kuris pats vogti neidavo. Po kurio laiko buvo sulaikytas O. G.. Nesulaukus iš jo žinių buvo nuspręsta grįžti į Lietuvą. Visas vogtas prekes atsivežė patys. Už šią kelionę D. R. sumokėta nebuvo (t. 11, b. l. 21-22).

19347.2. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojos S. L. parodymai, kuri 2016 m. sausio 21 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog aptariamu metu gyveno bendrabutyje, neturėjo, iš ko gyventi, padėdavo giminės, reikėdavo visų prašyti pagalbos. Maždaug 2013 m. balandžio mėnesį D. R. pasiūlė jai išvažiuoti į užsienį. Porą dienų prieš išvykimą jie susitiko ( - ) viską aptarti. Ji žinojo, kad važiuos į Norvegiją vogti iš parduotuvių. Tai jai pasakė D. R. ir A. M.. Į Norvegiją išvyko apie balandžio 7 d. Automobilį vairavo A. M., dar važiavo D. R., S. L., V. J. ir O. G.. Kartu vykusi V. J. buvo jos klasės draugė ir S. L. jai paaiškino, ką jos turės daryti. Atvykus į Norvegiją, jie važiavo pas kažkokius pažįstamus, bet šie jų nepriėmė. Kitą dieną surado namuką ir ten apsistojo. Į visas parduotuves veždavo A. M., o D. R. eidavo apžiūrėti ką bus galima pavogti. Pastarieji ir pasakydavo kokias prekes vogti. Būdavo, kad A. M. ir D. R. nueidavo į parduotuvę, prikraudavo krepšius, vėliau paaiškindavo, kur jie yra, ir liepdavo kitiems nueiti juos išnešti. Vieną kartą ją pagavo vagiant, ji pasižadėjo daugiau nevogti, neiti į parduotuvę, dėl to pasirašė ir ją paleido. Kai ji atėjo prie automobilio, A. M. pradėjo rėkti, priekaištavo, kad ją pagavo, sakė, kad ji neturėjo parodyti, į kurį automobilį įsėdo, nes apsaugą atliekantys asmenys užsirašė valstybinius numerius. Jos ir V. J. daugiau vogti nesivežė. Po trijų dienų D. R. pasakė, kad O. G. sulaikė policija ir kad naktį jie vyks namo į Lietuvą. D. R. ir A. M. buvo žinoma, kad jos su V. J. yra nepilnametės. Norvegijoje liepė nešiotis pasą ir kortelę. Be to, jie visi padavė pasus, kai įvažiavo į keltą (t. 4, b. l. 40-44). 2013 m. lapkričio 19 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu S. L. taipogi parodė, jog A. M. ir D. R. dar prieš išvykstant į Norvegiją žinojo, kad jos su V. J. nepilnametės. Merginos pačios apie tai jiems pasakė. Be to, jie paprašė jų anketinių duomenų, kad galėtų užsakyti kelto bilietus (t. 4, b. l. 14).

19447.3. Nukentėjusioji V. J. (V.), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad į užsienį vogti vyko prieš šešerius metus. Tuo metu ji buvo dar nepilnametė, mokėsi profesinėje mokykloje, gyveno bendrabutyje, stipendijos negaudavo, o šeimos materialinė padėtis buvo labai sunki. Važiuoti į užsienį pasiūlė S. L., kuri sakė, kad reikės vogti, kad užsidirbs po 1000–2000 litų. Ji norėjo padėti šeimai, todėl nusprendė važiuoti. Į ( - ) su jomis susitikti atvažiavo vaikinai, su kuriais jos turėjo važiuoti į užsienį. Vienas buvo vairuotojas, kurio pavardės nežino, bet atpažino iš nuotraukos, kai buvo apklausiama pas tyrėją, o kitas pravarde Č.. Pastarasis pasakė, kad merginos važiuos į Švediją savaitei, kad turės, kur gyventi ir ką valgyti. Joms reikės iš parduotuvės išnešti jo paruoštus arba nurodytus daiktus. Į Norvegiją važiavo penkiese: ji, S. L., Č., t. y. D. R., vairuotojas, kurį vadino D., ir dar vienas vaikinas. Vaikinai žinojo, kad jos yra nepilnametės, nes S. L. kažkuriam telefonu nusiuntė asmens kodus, pavardes ir jie iš anksto nupirko bilietus į keltą. Prieš patenkant į keltą ji ir S. L. vairuotojui padavė asmens tapatybės korteles, nes vairuotojas turėjo bilietus ir kartu su jų dokumentais pateikė patikrinimui. Po patikrinimo dokumentus grąžino. Persikėlus keltu į Švediją, pasakė, kad jie važiuos į Norvegiją. Tuo metu Norvegijoje dirbo jos brolis, todėl ji neišsigando, kad važiuoja į kitą šalį negu sakė iš pradžių. Norvegijoje apsigyveno kalnuose, turistiniame namelyje. Vėliau išvažiavo vogti. Vadovavo D. R. ir vairuotojas, kurie eidavo apsižiūrėti į parduotuves, pasakydavo, kokias prekes vogti, o trečiasis, kurį pagavo, eidavo vogti. Lietuvoje ji nebuvo vogusi, todėl vogti nemokėjo. Daiktus dėdavo į krepšį, vieną kartą prisidėjo ir pavogė daug kremų, juos atidavė tiems vaikinams. Daugiau vogti nėjo, nes sulaikė S. L.. Vaikinai jas palikdavo namelyje, o patys išvažiuodavo. Norvegijoje išbuvo 4–5 dienas, vėliau grįžo namo. Jokių pinigų negavo, nes važiavo vogti kitiems, o ne sau (t. 17, b. l. 129-130). Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. M. ir D. R. kaip asmenis, su kuriais ji buvo išvykusi į Norvegiją (t. 4, b. l. 53-56).

19547.4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo perskaityti O. G. parodymai, kuris 2016 m. kovo 8 d. apklaustas nukentėjusiuoju parodė, kad aptariamu metu mokėsi technologijos ir verslo mokykloje. Tėvai gyveno vargingai, todėl galėjo jam skirti tik po 50 Lt per savaitę. 2013 m. pavasarį jam paskambino vaikinas vardu R. ir pasiūlė važiuoti į Norvegiją. Jis žinojo, kad pastarasis už darbą užsienyje moka gerus pinigus, tačiau užsiima negerais dalykais. Tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, labai trūko pinigų, todėl sutiko važiuoti. R. atvažiavo jo pasiimti kartu su A. M. ir pasakė, kad į Norvegiją O. G. važiuos būtent su pastaruoju. Vėliau jie paėmė S. L., merginą, vardu V. ir vaikiną, vardu D. bei nuvažiavo į ( - ), kur iš anksto buvo sutarta dėl mikroautobuso nuomos. Dar kelionės metu jis girdėjo, kad vaikinai kalbėjosi apie merginas ir kad R. A. M. sakė, jog jos nepilnametės. Kelionės į Norvegiją metu O. G. vairavo mikroautobusą pakaitomis su A. M.. Keliantis keltu į Švediją D. pasakė, kad Norvegijoje reikės vogti iš parduotuvių. Tokia naujiena jį išgąsdino, bet būdamas neblaivus tik sugebėjo atsakyti, kad „pabandys“. Atvykus į Norvegiją, į Trondheimo miestą, pirmą naktį visi, išskyrus A. M., miegojo automobilyje. Vėliau apsistojo kažkokioje pašiūrėje. Kitą dieną buvo ruošiami krepšiai vagystėms. Kaip juos daryti, aiškino D., jam padėjo A. M.. Į parduotuves vogti buvo siunčiamos merginos ir O. G., o A. M. ir D. tik nurodinėjo, ką vogti. Visus per dieną pavogtus daiktus A. M. pasiėmė su savimi. Merginos jam jau pirmą dieną skundėsi, kad joms baisu, bet jis stengdavosi merginas padrąsinti. Antrą dieną buvo sulaikyta viena iš merginų, todėl jos į parduotuves daugiau vežamos nebuvo. Vogti tekdavo vienam O. G.. A. M. merginų vogti daugiau neleido dar ir todėl, kad jos buvo nepilnametės. D. jo sportiniam krepšiui padarė kitą folinį maišelį ir jis buvo siunčiamas į elektronikos, sporto bei žvejybos prekių parduotuves. Ketvirtą dieną bandant pavogti žvejybines rites jis buvo sulaikytas ir deportuotas į Lietuvą (t. 5, b. l. 105-109).

19647.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagarsino ir nesivadovavo O. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant jį įtariamuoju. Tokiu būdu teismas neanalizavo ir nesugretino visų O. G. parodymų, todėl padarė neteisingas išvadas. Apelianto nuomone, O. G. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui iš esmės skiriasi, todėl patikimais būti negali. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad BPK 276 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymą, nėra imperatyviai nustatyta, kurie konkrečiai anksčiau duoti proceso dalyvio parodymai turi būti perskaitomi teisiamajame posėdyje. Esant šiame straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali būti perskaitomi tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti proceso dalyvio parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs perskaityti O. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, apklausiant jį nukentėjusiuoju, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti O. G. parodymai yra detalesni, tačiau iš esmės nesiskiria nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant jį įtariamuoju. Todėl pirmosios instancijos teismas perskaitytus nukentėjusiojo O. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apklausiant jį nukentėjusiuoju, pagrįstai pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

19747.6. Aptarti nuteistojo D. R. ir nukentėjusiųjų V. J., O. G. bei liudytojos S. L. parodymai paneigia nuteistojo A. M. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis į Norvegiją vyko ne organizuoti vagysčių, o tik vežė parduoti alkoholinių gėrimų ir parsivežė dėvėtų padangų. D. R. ir A. M. dar prieš išvyką į užsienį S. L. bei V. J. paaiškino tikrąjį kelionės tikslą, t. y. kad bus vykdomos vagystės iš parduotuvių. Kitą dieną po atvykimo į Norvegiją A. M. kartu su D. R. ruošė krepšius, skirtus vagystėms, vėliau veždavo O. G., S. L. ir V. J. į parduotuves, nurodydavo, kokias prekes vogti, instruktuodavo, kaip elgtis sulaikymo atveju, bei pasiimdavo pavogtas prekes. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. M., kartu su D. R. verbuodamas S. L. ir V. J. bei gabendamas jas ir O. G. į Norvegiją, neabejotinai žinojo, kad šie asmenys bus išnaudojami vagystėms daryti.

19847.7. Kaip minėta, 2013 m. lapkričio 20 d. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. M. parodė, kad visi važiavę asmenys buvo jauni, matėsi, jog nepasiturintys (t. 11, b. l. 120-122). Taigi, A. M. suvokė ir žinojo apie sunkią nukentėjusiųjų V. J., O. G. bei liudytojos S. L. materialinę padėtį, jauną amžių. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad vykstant į Norvegiją jis automobilį vairavo pasikeisdamas su O. G., tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusysis buvo pažeidžiamas ir kad jis galėjo pasirinkti norimą elgesio variantą. Nors nuteistasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nežinojo, jog merginos yra nepilnametės, tačiau tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusioji V. J. ir liudytoja S. L. parodė, kad faktas apie jų nepilnametystę dar prieš išvykstant į Norvegiją buvo žinomas tiek D. R., tiek A. M., kadangi jiems buvo nusiųsti merginų asmens duomenys, tarp jų ir asmens kodai. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats A. M.. Be to, S. L. parodė, kad merginos pačios nuteistiesiems pasakė savo amžių. Tai, kad A. M. buvo žinomas merginų amžius, patvirtino ir nukentėjusysis O. G.. Pastarasis parodė, kad prieš išvykstant į Norvegiją I. G. kalbėjosi su A. M. apie merginas ir pasakė, jog jos nepilnametės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad A. M. suvokė ir žinojo V. J. bei S. L. tikrąjį amžių. Pasinaudojęs aptartu pažeidžiamumu, A. M. kartu su D. R. verbavo nepilnametes S. L. ir V. J. bei gabeno jas ir O. G. į Norvegiją, žinodamas, kad jie bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. nusikalstama veika prieš nukentėjusiuosius V. J., O. G. bei liudytoją S. L. įrodyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo prašymo jo nusikalstamą veiką, padarytą Norvegijoje, perkvalifikuoti iš BK 157 straipsnio į BK 147 straipsnį.

19948. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos yra įrodytos bei teisingai kvalifikuotos pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 157 straipsnio 2 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir L. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

20049. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu L. R. buvo išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, taip pat išteisintas ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir L. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas L. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logišką vientisą grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiškas išvadas. Prokuroro nuomone, dėl šių priežasčių skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tačiau su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies.

20150. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl L. R. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra pilnai įrodyta, jog išteisintasis L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje.

20250.1. Teisėjų kolegija nustatė, kad L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su I. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio mėn., pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, verbavo asmenį, kurį būtų galima išnaudoti nusikalstamos veikoms daryti, o būtent: L. R. žinodamas, kad I. G. siekia užverbuoti, gabenti ir išnaudoti Lietuvos Respublikos piliečius Škotijoje ir Prancūzijoje vykdyti nusikalstamas veikas bei iš šių veikų pelnytis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d., telefonu susisiekė su A. T. ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu, pasiūlė A. T. vykti į Prancūziją vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį taip ją paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimą. A. T. tuo metu neturint kito jai priimtino pasirinkimo sutikus vykti į Prancūziją, tokiu būdu ją užverbavo.

20350.2. Teisėjų kolegija nustatytas aplinkybes grindžia byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarydama priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Pripažintina, kad apygardos teismo padaryta išvada, jog byloje nepakankant objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad L. R. dalyvavo BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

20450.3. Išteisintasis L. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam paskambino I. G. ir pasiūlė važiuoti į užsienį vogti. Tuo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl sutiko. I. G. paklausė, gal žino, kas dar norėtų važiuoti, L. R. pažadėjo paklausti, tačiau specialiai nieko neieškojo. Likus porai valandų prieš išvykstant į Škotiją, jam paskambino draugė A. T. ir paprašė pinigų, sakė, kad jai blogai, kad reikia „pataisyti sveikatą“. Pastaroji taip pat buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vagiliaudavo, nes reikėdavo pinigų narkotikams. Juos abu tėvai buvo išvarę iš namų, jie neturėjo kur gyventi. L. R. pinigų A. T. nedavė, nes pats neturėjo, tačiau pasiūlė jai kartu vykti į užsienį vogti. Pastaroji žinojo, kad reikės vogti iš parduotuvių, kad reikės daryti tą patį, ką ji darydavo ir Lietuvoje. A. T. su pasiūlymu sutiko. Jų pasiimti atvažiavo I. G. su O. G.. I. G. davė 200 Lt, kad L. R. su A. T. galėtų nusipirkti narkotikų. Nuvykus į Škotiją, būstu pasirūpino I. G., kuris ir nuveždavo iki parduotuvių, o vogti eidavo L. R., A. T. bei O. G.. Vogtas prekes realizuodavo I. G., po to jiems užmokėdavo. Vėliau visi važiavo vogti į Prancūziją (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 3, b. l. 43-44). Iš esmės tokius pačius parodymus L. R. davė ir atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 55-56, 62-64).

20550.4. Liudytoja A. T., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pažįstama su L. R., nes abu yra priklausomi nuo narkotikų. Pastarasis jai yra siūlęs važiuoti į užsienį, tačiau A. T. atsisakydavo, nes dar buvo mažiau pažįstama ir nežinojo, kur tiksliai išveš. Vieną dieną jai buvo bloga, todėl tikėdamasi pagalbos paskambino L. R.. Šis neturėjo laiko, sakė, kad išvažiuoja į Prancūziją ir pasiūlė važiuoti kartu bei pasakė, ką ten reikės daryti. A. T. žinojo, kad reikės vogti, ir nusprendė važiuoti. Tuo metu liudytojai reikėjo pinigų narkotikams, todėl materialinė padėtis turėjo įtakos jos apsisprendimui. L. R. žinojo apie jos padėtį, jie kartu pirkdavo narkotikus, pastarasis kartais padėdavo pinigais. Į užsienį pirmą dieną neišvyko, nes jos pasas buvo užstatytas. Prieš išvykstant buvo nuvykę į taborą ir įsigijo narkotikų. Pirmiausiai nuvyko į Škotiją. Be jos ir L. R., dar važiavo O. G. ir I. G.. Škotijoje išbuvo 3 savaites, tada vyko į Prancūziją. Per dieną apvogdavo skirtingai - 5-6 parduotuves. Prancūzijoje kelionė truko apie mėnesį, ji nesijautė išgabenta iš Lietuvos. Kai nenorėjo, vogti nėjo, prievartos nebuvo (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 3, b. l. 54-56). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja A. T. davė ir apklausta Klaipėdos apygardos teisme (t. 17, b. l. 129-129), taip pat atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 5, b. l. 138-141, 148-150, 151-152, 157-165, 206-211, 227-230). Be to, liudytoja A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad pagrindinis dalykas, kuris lėmė jos apsisprendimą važiuoti į užsienį vogti, buvo priklausomybė narkotikams. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo ji buvo pažeidžiama, jai reikėjo pinigų jiems įsigyti, todėl ji ir išvažiavo.

20650.5. Iš aptartų liudytojos A. T. ir išteisintojo L. R. parodymų galima spręsti, kad pastarasis įkalbėjo A. T. vykti į Škotiją pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pasireiškusiu priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu. Pagal teismų praktiką pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Šiuo atveju išteisintasis L. R. pats pripažino, kad jam buvo žinoma, jog A. T. buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vagiliaudavo, nes reikėdavo pinigų narkotikams, neturėjo, kur gyventi, su šeima nesutardavo. Iš liudytojos ir išteisintojo parodymų taip pat matyti, kad aptariamu atveju A. T. kreipėsi pagalbos į L. R., būdama abstinencijos būsenos, prašydama padėti gauti narkotinių medžiagų, nes pati pinigų neturėjo. Pastarasis kaip galimą variantą užsidirbti pinigų, pasiūlė vykti į užsienį vogti. Kaip parodė liudytoja A. T., jos apsisprendimą sutikti su tokiu pasiūlymu nulėmė priklausomybė narkotikams ir sunki materialinė padėtis. Jei tuo metu nebūtų vartojusi narkotinių medžiagų, nebūtų vykusi į užsienį vogti. Taigi, esant tokiai padėčiai, A. T. buvo apsunkinta galimybė atsisakyti L. R. siūlymo. Visa tai patvirtina A. T. pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojęs L. R. palenkė ją priimti sprendimą vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų.

20750.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks L. R. pasiūlymas A. T. vykti kartu su juo vogti į užsienį neatitinka verbavimo turinio BK 147 straipsnio prasme. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Nagrinėjamu atveju iš liudytojos A. T. parodymų matyti, kad pastarasis L. R. pasiūlymas vykti vogti į užsienį nebuvo pirmasis, jis ir anksčiau tai ne kartą buvo siūlęs, bet liudytoja vis atsisakydavo, nes jo dar gerai nepažinojo. Taigi, A. T. skatinimas, įtikinėjimas vykti į užsienį vogti buvo ne vienkartinio pobūdžio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siūlymas vykti į užsienį vogti iš parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti, vertinamas kaip nukentėjusiojo verbavimas nusikalstamai veiklai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2015). Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju aptarti L. R. veiksmai vertinti kaip asmens verbavimas ir atitinka BK 147 straipsnio dispozicijoje įtvirtinto objektyviojo požymio turinį.

20850.7. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog A. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji pati nusprendė važiuoti į užsienį vogti, niekas per prievartą neišvežė. Tačiau pati BK 147 straipsnio sudėtis aiškiai įtvirtina, jog nukentėjusiojo sutikimas nėra lemiamas veikos kvalifikavimui. Net jeigu jis yra, nustačius kitus įtvirtintus požymius, kaltininkas atsako pagal šį straipsnį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, kaip ir Europos teisėje, Lietuvos baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Taigi šiuo atveju nustačius, kad L. R. verbavo A. T., pasinaudojęs aptartu jos pažeidžiamumu, pastarosios sutikimas sąmoningai suvokiant, kur ir kokiai veiklai išvyksta, nepaneigia prekybos žmonėmis sudėties požymių.

20950.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog išteisintasis L. R. verbuodamas A. T. buvo iš anksto susitaręs su nuteistuoju I. G. ir žinojo, kad ji užsienyje bus išnaudojama vagystėms daryti bei iš to bus pelnomasi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip teisiamajame posėdyje parodė išteisintasis L. R., vykti į užsienį vogti jam pasiūlė I. G., kuris paprašė paieškoti ir kartu norinčių vykti merginų. Šį susitarimą patvirtina 2013 m. lapkričio 15 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys bei tarp nuteistojo I. G. ir išteisintojo L. R. įvykę telefoniniai pokalbiai. Iš 2013 m. rugpjūčio 23 d. – 2013 m. rugpjūčio 29 d. vykusių telefoninių pokalbių matyti, kad I. G. ir L. R. aptardavo merginų, galinčių vykti į užsienį vogti, paieškas, taip pat, kad L. R. merginų ieškojo tarp priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 1, b. l. 126-129, 133-136, 141). Iš 2013 m. rugpjūčio 29 d. 21:04:40 val. vykusio telefoninio pokalbio matyti, kad L. R. pranešė I. G., kad surado merginą, kuri kartu važiuos į užsienį, tik reikia išpirkti jos užstatytą asmens dokumentą, pasakojo, kad ji vartojanti narkotines medžiagas, konfliktuojanti su šeima (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 1, b. l. 143-144). Šie įrodymai patvirtina, kad L. R. žinojo, jog I. G. siekia užverbuoti, gabenti ir išnaudoti Lietuvos Respublikos piliečius Škotijoje ir Prancūzijoje vykdyti nusikalstamas veikas bei iš šių veikų pelnytis. Pastarąjį tikslą patvirtina ir išteisintojo L. R. liudytojai A. T. pateikto pasiūlymo turinys, t. y., kad jis liudytojai pasiūlė vykti į užsienį vogti.

21050.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju L. R. veikoje yra visi prekybos žmonėmis sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, jog L. R. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, kad jis aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G.. Tačiau šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo aptarta, kad byloje nėra įrodymų, jog A. G. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Be to, buvo aptarta, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti tarp nuteistųjų buvus pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymą vaidmenimis, ilgalaikius ryšius ir organizuotumą, būdingą organizuotai grupei, ir konstatuota, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Dėl nurodytų priežasčių, L. R. veikoje nesant kvalifikuojančio organizuotos grupės požymio, pastarojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

21151. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia konstatuoti, jog L. R. veikoje yra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. L. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Aberdeen, Dundee ir Inverness miestų bei jų apylinkių, parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus, taip pat už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestų bei jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius, elektronikos prekes ir kitus daiktus bendrai turinčius didesnę nei 250 MGL vertę. Taigi, L. R. buvo inkriminuojami du vagystę kvalifikuojantys požymiai – organizuota grupė ir didelės vertės svetimas turtas.

21251.1. Nors išteisintasis L. R., liudytoja A. T. ir nukentėjusysis O. G. prisipažino aptariamos išvykos metu Škotijoje bei Prancūzijoje vykdę vagystes, tačiau to nepakanka L. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

21351.2. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju L. R. pateiktas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra abstraktus, o nusikaltimo dalykas tinkamai neaprašytas. Iš pateikto kaltinimo nėra aišku, kokios tiksliai prekės buvo pavogtos, kokią jų kaina, kiekis ir pagrobimo vieta. Dėl to nėra galimybės nustatyti ir galimai pagrobto turto vertės. Nors 2013 m. spalio 8 d. atliekant kratą pas L. R. bute, adresu ( - ), buvo rasta įvairių daiktų (drabužių, kosmetinių prekių ir pan.) su etiketėmis užsienio kalba, kainos surašytos eurais arba svarais (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 4-5, 11-36), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad šie daiktai buvo pavogti. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad 2013 m. spalio 7 d. atliekant kratas I. G. vairuotame automobilyje BMW 530, valst. Nr. ( - ), buvo rasti du krepšiai su skutimosi peiliukų pakuotėmis (t. 13, b. l. 4-9), o I. G. bute, adresu ( - ), - krepšiai su skutimosi peiliukų pakuotėmis, kosmetikos priemonėmis ir parfumerija (t. 15, b. l. 4-9). Buvo nuspręsta kreiptis į P&G distributorių Lietuvoje UAB „Sanitex” su prašymu nurodyti kainas, galiojusias 2012 - 2013 metais Lietuvoje, buvo pateikta 40 prekių pavadinimų (t. 13, b. l. 20-21). UAB „Sanitex” pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad savo asortimente jie turi tik 13 prekių pavadinimų, pateikė jų kainas (t. 13, b. l. 22-23). Nustatyta, kad bendra kratos metu paimtų skutimosi peiliukų vertė yra 15 318,76 Eur (t. 13, b. l. 24-25). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors yra pagrindo manyti, kad šios pas nuteistąjį I. G. rastos prekės galėjo būti pavogtos aptariamos išvykos į Škotiją ir Prancūziją metu, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog L. R. dalyvavo pavagiant minėtus daiktus. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šioje byloje nesurinkta jokių duomenų, kiek, kokių, iš kur visi asmenys, susitarę dėl vagysčių nurodytose šalyse, pavogė prekių.

21451.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kd L. R. pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo pasisakyta, todėl motyvai nebekartojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų priežasčių L. R. buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Dėl I. G., D. R., A. M. ir M. V. paskirtų bausmių bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

21552. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam bausmę be realaus laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras ir nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. paskyrė neteisingas bei aiškiai per švelnias bausmes. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinių skundų teiginiais ir šioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai ).

21652.1. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. skirdamas bausmes nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų asmenybę ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė jiems per švelnias bausmes.

21752.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios teismą skirti bausmę pagal sankcijos ribas. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principą. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

21852.3. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

21952.4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad kaltininkai ir jų padarytos veikos nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jiems tik inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes. Šios instancijos teismo nuomone, sankcijose nurodytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas I. G., D. R., A. M., M. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems paskyrė švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui. Tokiais atvejais nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018).

22052.5. Nagrinėjamu atveju I. G., D. R., M. V. ir A. M., veikdami tiesiogine tyčia padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas, t. y. prekybą žmonėmis ir vaikais: socialiai pažeidžiamus, tarp jų ir tris nepilnamečius, asmenis verbavo, gabeno į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti ir iš to pelnėsi. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojama fizinio smurto ar apgaulės, tačiau jie buvo verbuojami ir gabenami į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti pasinaudojus jų pažeidžiamumu, pasireiškusiu jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi ir pan. Nuteistieji ieškojo būtent socialiai itin pažeidžiamų asmenų, kad galėtų kuo lengviau palenkti jų valią ir vėliau išnaudoti savo savanaudiškiems tikslams pasiekti. Nukentėjusieji dėl savo socialinės padėties, kalbos nemokėjimo, pinigų neturėjimo, socialinių įgūdžių stokos buvo priklausomi nuo nuteistųjų ir neturėjo kito pasirinkimo kaip tik vogti iš parduotuvių. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dalis nukentėjusiųjų, grįžę į Lietuvą vėl savo noru sutikdavo vykti į užsienį, tačiau šis apsisprendimas vėlgi būdavo nulemiamas jų pažeidžiamumo, kuris per trumpą laiką niekur nedingdavo. Be to, nors nukentėjusieji šioje baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nereiškia, kad jiems nebuvo padaryta jokios žalos. Dauguma nukentėjusiųjų parodė, kad vogdami iš parduotuvių jautė stresą, baimę būti sulaikytiems. Taigi, dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų buvo padarytas neigiamas poveikis nukentėjusiųjų emocinei sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą bei daromą žalą visuomenei.

22152.6. Be to, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg išskirtinį dėmesį skyrė nuteistųjų asmenybėms ir jų šeiminėms aplinkybėms. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. G. yra vedęs, augina du nepilnamečius veikus, anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 13, b. l. 165-173), dirba, ūkininkauja, charakterizuojamas labai gerai (t. 18, b. l. 158-160). M. V. anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ankstesni teistumai išnykę, yra baustas administracine tvarka (t. 12, b. l. 77-89), dirba, charakterizuojamas gerai (t. 18, b. l. 154). D. R. yra anksčiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 51-65). D. R. išsiskyręs, vienas augina mažametį sūnų, gimusį ( - ), dirba, charakterizuojamas gerai (t. 18, b. l. 157). A. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 153-159), yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirba, charakterizuojamas labai gerai (t. 18, b. l. 135-137). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų I. G., D. R., A. M., M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, rūpinasi savo šeimos nariais ir panašiai, yra svarbios, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistiesiems paskirti švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes.

22252.7. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad šiuo atveju nuteistiesiems skirtinos bausmės neturėtų būti švelninamos atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę. Pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų ir paprastai jie yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; ir kt.). Kartu pabrėžtina ir tai, kad išvadą dėl konkretaus proceso atitikties ar neatitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-55-895/2015, 2K-296-788/2017 ir kt.).

22352.8. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. balandžio 24 d., byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota 2017 m. gegužės 11 d., o skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis priimtas 2018 m. gruodžio 21 d. Taigi, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei penkeri su puse metų. Šią pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę pateisina bylos sudėtingumas ir didelė apimtis. Tai pagrindžia nuteistiesiems inkriminuotų veikų specifika, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl tarptautinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, vaiko pirkimu, vagystėmis bei nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu. Nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, truko pakankamai ilgą laiką. Galutiniai įtarimai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti šešiems asmenims. Byloje yra daug liudytojų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų - įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos, kiti tyrimui būtini veiksmai. Be to, dalis tyrimui reikšmingos informacijos buvo Jungtinėje Karalystėje, Norvegijos Karalystėje bei Prancūzijos Respublikoje, todėl procesiniai veiksmai buvo atliekami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybių teritorijose. Reikalingi duomenys buvo gaunami ir iš užsienio valstybių įstaigų, todėl gautus dokumentus reikėjo versti iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas pakankamai intensyviai, o ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas taipogi vyko pakankamai intensyviai, tarp teisiamųjų posėdžių nebuvo daromos ilgai trunkančios pertraukos, o bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. didelės bylos apimties. Dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų buvo užsienio valstybėse, dalis liudytojų šaukiami neatvykdavo į posėdžius, todėl reikėjo juos šaukti pakartotinai ar net atvesdinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog apygardos teismas nepagrįstai vilkino teisminį bylos nagrinėjimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesas užtruko pernelyg ilgai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kad dėl to reikia švelninti jiems paskirtas bausmes.

22452.9. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, rodančių daug mažesnį nuteistųjų ir jų padarytų veikų pavojingumą, išskirtinį dėmesį skyrė nuteistųjų asmenybėms ir jų šeiminėms aplinkybėms. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, taip pat nuteistuosius charakterizuojantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jiems inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes.

22552.10. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju nustatant nuteistiesiems skirtinų bausmių dydį taip pat turi būti atsižvelgiama į jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas. I. G. atliko aktyviausią vaidmenį darant nusikaltimus, dažniausiai jis rūpinosi išvykų į užsienį organizavimu, jas finansavo, rūpinosi transportu, nukentėjusiųjų užverbavimu, nugabenimu ir apgyvendinimu, organizavo vagystes iš parduotuvių ir užsiėmė pavogtų prekių realizavimu. Jis užverbavo ir išgabeno daugiausiai asmenų, dalyvavo išgabenant vieną nepilnametę D. V. į užsienį. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija I. G. už nusikaltimų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka bausmes, mažesnes nei šių straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. atitinkamai penkerius ir ketverius metus laisvės atėmimo. I. G. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad I. G. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

22652.11. M. V. taip pat aktyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Abu su I. G. jie buvo šių nusikalstamų veikų iniciatoriai, M. V. buvo gyvenęs Škotijoje, todėl pirmųjų išvykų metu padėjo pasirūpinti gyvenamuoju plotu, rodydavo kelią į parduotuves, iš kurių buvo vagiama, pats realizavo dalį pavogtų prekių. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija M. V. už nusikaltimo, nustatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, t. y. ketverius metus laisvės atėmimo.

22752.12. D. R. pirmais dviem kartais į užsienį išvyko kaip I. G. ir M. V. reikalingas žmogus, kadangi jau buvo vogęs iš parduotuvių užsienyje ir mokėjo tai daryti. Pats pirmais kartais prie kitų asmenų verbavimo ar gabenimo neprisidėjo. Trečios išvykos metu jis prisidėjo prie savo merginos nepilnametės D. V., su kuria vėliau sudarė santuoką, išgabenimo į užsienį, vėliau dalyvavo gabenant dar dvi nepilnametes V. J. ir S. L. į Norvegiją. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija D. R. už nusikaltimų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka šių straipsnių sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, t. y. atitinkamai ketverius ir penkerius metus laisvės atėmimo. D. R. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

22852.13. A. M. dalyvavo nusikalstamoje veikoje Škotijoje, kur buvo išvykęs vieną kartą ir išgabeno nepilnametę D. V. bei Ž. K.. Taip pat jis kartu su D. R. užverbavo ir išgabeno į Norvegiją nepilnametes V. J. ir S. L. bei O. G.. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija A. M. už nusikaltimų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka šių straipsnių sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, t. y. atitinkamai ketverius ir penkerius metus laisvės atėmimo. A. M. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

22952.14. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nuteistiesiems parinktos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Kadangi teisėjų kolegija naikina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir sprendžia, jog nuteistiesiems buvo paskirtos per švelnios bausmės, nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų I. G., D. R., A. M. apeliacinių skundų prašymų dėl bausmių jiems sumažinimo.

23053. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinio skundo prašymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu M. V. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Be to, anksčiau aptarti nuteistojo M. V. asmenybę apibūdinantys duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

231Dėl bausmės A. G..

23254. Nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniame skunde prašo nuteistajai A. G. paskirti griežtesnę bausmės rūšį nei bauda. Šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajai A. G. yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai A. G. motyvavo jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jai teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

23354.1. A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu (BK 189 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. A. G. yra ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, aukštojo išsilavinimo, dirba, charakterizuojama puikiai (t. 18, b. l. 152). Nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino, jog A. G. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką darė ilgą laiką, nusikalstamos veikos mastas buvo pakankamai didelis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje nebuvo objektyviai nustatyta, kiek nusikalstamu būdu įgyto turto realizavo nuteistoji A. G.. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jos nusikalstamos veikos mastas buvo pakankamai didelis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

23454.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajai A. G. bausmės rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai A. G. už nusikalstamą veiką paskyrė įstatymo, numatančio atsakomybę už jos padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšis – baudą, mažesnę nei įstatyme numatytas vidurkis (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL dydžio bauda), kuri nėra aiškiai per švelni. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dėl bausmės L. R..

23555. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

23655.1. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. R. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija). Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą nustato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas L. R. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus laisvei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. L. R. nedirba, anksčiau daug kartų teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyse, teistumai neišnykę (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 147-155). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja L. R., rodo jo nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Kita vertus, skiriant bausmę atsižvelgtina ir į nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Nagrinėjamu L. R. dalyvavo tik vienoje nusikalstamoje veikoje, užverbuodamas A. T. vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23755.2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo L. R. pripažinti pavojingu recidyvistu. Kaip jau minėta, L. R., būdamas pilnametis, anksčiau ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje už nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, turi ne vieną neišnykusį teistumą, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Duomenys apie visus L. R. teistumus, išdėstyti kaltinamajame akte ir nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje, yra pagrįsti bylos medžiaga (t. 20, 88-105; Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 147-155). Taigi, konstatuotina, kad L. R., būdamas recidyvistas, kai vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padarė naują sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą sąlygą, kai nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. BK 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Iš bylos medžiagos matyti, kad labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio L. R. teistumas nėra išnykęs, buvo padarytas dar 1999 m., vėliau jis daugiausia buvo teisiamas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Tokio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo L. R. yra nuteisiamas šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. prekybą žmonėmis, jis padarė pirmą kartą. Pažymėtina, kad pastarojo nusikaltimo mastas nėra didelis, L. R. užverbavo vieną asmenį kartu vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai dėl L. R. daromų nusikaltimų recidyvo didelio pavojingumo visuomenei laipsnio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo L. R. pripažinti pavojingu recidyvistu.

23855.3. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija L. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skiria kiek mažesnę, nei šio straipsnio sankcijos vidurkyje nustatytą bausmę, t. y. ketverius metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

23955.4. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu L. R. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 7 d., 13 val. 00 min. (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 76-77), Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2014 m. sausio 31 d., kai L. R. buvo paskirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 82-93). 2017 m. kovo 1 d. prokuroro nutarimu buvo paskelta L. R. paieška, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi L. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 104-106). Vykdant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį, 2018 m. vasario 22 d. L. R. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 3, b. l. 32-40), 2018 m. balandžio 28 d. perduotas Lietuvos Respublikai ir patalpintas į areštinę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi L. R. buvo palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminą nustatant 3 mėnesiams (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 108-109, 116-120). Pastaroji kardomoji priemonė L. R. buvo taikoma iki 2018 m. spalio 22 d., kai skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas ir suėmimas buvo panaikintas. Taigi, į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (BK 66 straipsnio 1 dalis).

240Dėl proceso išlaidų.

24156. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo tenkinti proceso išlaidas, susijusias su išteisintojo L. R. ekstradicija – iš viso 4267,23 Eur. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo (kaltinimo) pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010). Nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidos susidarė būtent dėl paties L. R. veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 31 d. prokuroro nutarimu įtariamajam L. R. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kitas švelnesnes kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 92-94). Šių kardomųjų priemonių sąlygų L. R. nesilaikė, žinodamas, kad dėl jo vyksta ikiteisminis tyrimas, savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, t. y. pasislėpė užsienyje, dėl to buvo paskelta L. R. paieška ir išduotas Europos arešto orderis. 2018 m. vasario 22 d. L. R. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2018 m. balandžio 28 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėjo iš viso 4267,23 Eur išlaidų dėl L. R. ekstradicijos (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 121-143). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. R..

24257. Nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas D. Povilius 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą iš nuteistųjų VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ naudai priteisti 600 Eur dydžio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 20, b. l. 106-107, 132). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Viena iš nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali būti apmokėtos. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ naudai prašoma priteisti advokato atstovavimo nukentėjusiajai L. G. išlaidų suma nelaikytina per didele, nes advokatas parengė apeliacinį skundą, kuris šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu tenkinamas iš dalies, taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose. Dėl to VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ iš nuteistųjų I. G., D. R. ir A. M. priteistina visa nukentėjusiosios L. G. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma, t. y. 600 Eur.

243Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

244Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.

245Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. R. (L. R.) buvo išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

246Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti L. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d.

247Paskirti L. R. kardomąją priemonę suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

248Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti.

249Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis I. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams; pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, taikymą, ir I. G. paskirti naujas bausmes:

250pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams;

251pagal BK 157 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

252Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. G. paskirti subendrintą 5 ( penkerių ) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

253Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis M. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymą, ir M. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

254Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis D. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymą, ir D. R. paskirti naujas bausmes:

255pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams;

256pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

257Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. R. paskirti subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

258Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis A. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymą, ir A. M. paskirti naujas bausmes:

259pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams;

260pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

261Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. M. paskirti subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

262Priteisti iš L. R. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos proceso išlaidas, patirtas dėl jo ekstradicijos – 4267,23 Eur (atsiskaitomoji sąskaita ( - ), AB SEB bankas).

263Iš I. G., D. R. ir A. M. priteisti VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ naudai 600 Eur už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

264Nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti.

265Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu:... 3. I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147... 5. - pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 7. I. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį... 8. M. V. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30... 9. M. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį... 10. D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 11. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 12. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 14. D. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 15. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 16. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 17. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 19. A. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį... 20. A. G. pripažinta kalta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL... 21. A. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178... 22. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu:... 23. L. R. (L. R.) išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad... 24. L. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 26. I. Bylos esmė... 27. 1. I. G., D. R., M. V., A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad... 28. 1.1. I. G. 2012 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje, tiksliai ikiteisminio... 29. 1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką M. V. pagal išankstinį susitarimą su I.... 30. 1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką 2012 m. lapkričio mėnesį, tiksliai... 31. 1.4. I. G. 2012 m. gruodžio mėnesį ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai... 32. 1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką D. R. 2012 m. gruodžio mėnesį ( - ),... 33. 1.6. Tęsdami nusikalstamą veiką 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio... 34. 1.7. Tęsdami nusikalstamą veiką I. G. 2013 m. gegužės mėnesį, tiksliai... 35. 1.8. Tęsdamas nusikalstamą veiką I. G. ikiteisminio tyrimo tiksliai... 36. 1.9. Tęsdami nusikalstamą veiką I. G. 2013 m. rugsėjo mėnesį tiksliai... 37. 2. A. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad realizavo turtą žinodama,... 38. 3. L. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su I.... 39. 3.1. L. R. atlikdamas savo vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose... 40. 3.2. I. G. 2013 m. rugpjūčio 29 d. kartu su A. M., A. G. priklausančiu... 41. 3.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką I. G., 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai... 42. I. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 43. 4. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras... 44. 1) pripažinti nuteistuosius kaltais įvykdžius jiems inkriminuotas... 45. 2) pripažinti I. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147... 46. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams;... 47. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 metų;... 48. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.... 49. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 50. 3) pripažinti D. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147... 51. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;... 52. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;... 53. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 55. 4) pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147... 56. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;... 57. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;... 58. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.... 59. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 60. 5) pripažinti M. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147... 61. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;... 62. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.... 63. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 64. 6) pripažinti A. G. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147... 65. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;... 66. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.... 67. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 68. 7) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 69. 5. Dėl kaltinimų vykdant nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje... 70. 6. Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį prokuroras pažymi, jog... 71. 6.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo argumentacija.... 72. 7. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK... 73. 8. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 74. 8.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 75. 9. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 76. 9.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 77. 9.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos... 78. 9.3. Apeliantės nuomone, nenustačius jos veiksmuose vieno iš BK 189... 79. 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 80. 11. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 81. 11.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį... 82. 11.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė jokiais... 83. 11.3. Apelianto vertinimu, be prieštaringų ir nepatikimų nukentėjusiosios... 84. 12. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Aidas Mažeika... 85. 13. Gynėjas pažymi, kad M. V. buvo nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį,... 86. 13.1. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. V. niekada nėra parodęs, jog su I.... 87. 13.2. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nepaisant to, kiek... 88. 13.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad antrosios išvykos į Škotiją epizode,... 89. 13.4. Advokatas mano, kad dar vienu M. V. veiksmų perkvalifikavimo motyvu... 90. 14. Gynėjas sutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu M. V. ir... 91. 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos... 92. 15.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra iš dalies neteisėtas ir... 93. 15.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio... 94. 16. Apeliantas pažymi, kad yra nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio mėn.... 95. 16.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad aptariamu metu ketino vykti į... 96. 16.2. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu... 97. 16.3. Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog... 98. 16.4. Nukentėjusysis Ž. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu skirtingai... 99. 16.5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti... 100. 16.6. Apelianto nuomone, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas asmens,... 101. 16.7. Apeliantas mano, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie... 102. 17. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog... 103. 17.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. pavasarį ruošėsi važiuoti... 104. 17.2. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis O. G. šioje byloje anksčiau... 105. 17.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą pirmosios... 106. 17.4. Apeliantas nurodo, kad nežinojo, jog kartu į Norvegiją važiavusios... 107. 17.5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 1... 108. 17.6. Nukentėjusioji V. V. (J.) parodė, kad važiuoti vogti į Norvegiją jai... 109. 18. Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliantas... 110. 19. Apeliantas pritaria skundžiamo nuosprendžio daliai ir motyvams dėl ilgos... 111. 20. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas Dalius... 112. 20.1. Atstovas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos... 113. 20.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. G.... 114. 20.3. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog D. R. vienas... 115. 20.4. Atstovas mano, kad teismas, spręsdamas dėl švelnesnės nei įstatymo... 116. 20.5. Atstovas taip pat nurodo, kad nuteistiesiems skirtinos bausmės... 117. 20.6. Advokatas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas... 118. 21. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 119. 1) pripažinti L. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147... 120. - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams;... 121. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams.... 122. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, L. R. galutinę subendrintą bausmę paskirti 9... 123. 2) Vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažinti L. R. pavojingu recidyvistu.... 124. 3) Tenkinti proceso išlaidas, susijusias su ekstradicija: 2298,54 Eur +... 125. 22. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas L. R. dėl jam... 126. 23. Dėl L. R. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį prokuroras pažymi,... 127. 23.1. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog L. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį... 128. 23.2. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro,... 129. 23.3. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad visiškai nesvarbia aplinkybe... 130. 24. Dėl L. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį prokuroras pažymi,... 131. 24.1. Prokuroras pažymi, kad vyriausioji tyrėja A. J. 2017 m. sausio 20 d.... 132. 24.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad L. R. visiškai pripažino savo kaltę... 133. 24.3. Prokuroras nurodo, kad vadovaujantis Europos nuosprendžių registrų... 134. 24.4. Prokuroro nuomone, surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad... 135. 25. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. G., D. R., I. G., A. M., M. V. bei... 136. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 137. 26. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus ir Vilniaus apygardos... 138. 27. Apeliaciniame skunde vienas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus... 139. 27.1. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet... 140. 27.2. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m.... 141. 27.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju tarp nuteistųjų nebuvo... 142. 27.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 143. 28. Nagrinėjamu atveju nuteistieji I. G., D. R., A. M., M. V. buvo kaltinami... 144. 29. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 145. 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltininkų veiksmai, susiję su asmenų... 146. 30.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad minėta kasacinio teismo... 147. 30.2. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės panašus išaiškinimas yra... 148. 30.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartus teismų praktikos... 149. 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 150. 32. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d.... 151. 33. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 152. 34. Šiuo atveju I. G. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1... 153. 34.1. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 154. 34.2. Nukentėjusioji D. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad... 155. 34.3. Nukentėjusioji D. V. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos... 156. 34.4. Tai, kad nuteistajam I. G. įvykio metu buvo žinomas tikrasis... 157. 34.5. Tai, kad nuteistasis I. G. įvykio metu žinojo nukentėjusiosios D. V.... 158. 34.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistojo D. R. ir liudytojos T.... 159. 35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinio... 160. 36. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d.... 161. 37. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr.... 162. 38. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 163. 38.1. Nukentėjusioji M. K. (U.) apklausta pirmosios instancijos teisme... 164. 38.2. Nuteistasis M. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad... 165. 38.3. Vertinant nukentėjusiosios M. K. (U.) ir nuteistojo M. V. parodymus,... 166. 38.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 167. 39. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d.... 168. 40. Nagrinėjamu atveju A. G. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2012... 169. 41. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti... 170. 42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 171. 42.1. Nuteistoji A. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, kalta dėl... 172. 42.2. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios A. G.... 173. 42.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje užfiksuotų... 174. 42.4. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 175. 43. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. G.... 176. 43.1. Nuteistoji A. G. nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai,... 177. 43.2. Tai, jog A. G. žinojo apie I. G. siunčiamų prekių tikrąją kilmę ir... 178. 43.3. Iš aptartų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinio galima... 179. 44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 180. 45. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d.... 181. 46. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su I. G. dėl... 182. 46.1. Nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad... 183. 46.2. Nors nuteistieji I. G. ir A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad... 184. 46.3. Nukentėjusioji D. V., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė,... 185. 46.4. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisminio nagrinėjimo metu... 186. 46.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo Ž. K.... 187. 46.6. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad kiekvienas... 188. 46.7. Aptarti nuteistojo D. R. ir nukentėjusiųjų parodymai paneigia... 189. 46.8. Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 20 d. pas ikiteisminio tyrimo... 190. 46.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti A. M. parodymai patvirtina, kad... 191. 47. Dėl išvykos į Norvegiją nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo,... 192. 47.1. Nors nuteistasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į... 193. 47.2. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisminio nagrinėjimo metu... 194. 47.3. Nukentėjusioji V. J. (V.), apklausta pirmosios instancijos teisme... 195. 47.4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo... 196. 47.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 197. 47.6. Aptarti nuteistojo D. R. ir nukentėjusiųjų V. J., O. G. bei liudytojos... 198. 47.7. Kaip minėta, 2013 m. lapkričio 20 d. apklausiamas įtariamuoju pas... 199. 48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 200. 49. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu L.... 201. 50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 202. 50.1. Teisėjų kolegija nustatė, kad L. R. padarė nusikalstamą veiką,... 203. 50.2. Teisėjų kolegija nustatytas aplinkybes grindžia byloje surinktais ir... 204. 50.3. Išteisintasis L. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė,... 205. 50.4. Liudytoja A. T., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji... 206. 50.5. Iš aptartų liudytojos A. T. ir išteisintojo L. R. parodymų galima... 207. 50.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė... 208. 50.7. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog A.... 209. 50.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta,... 210. 50.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 211. 51. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje... 212. 51.1. Nors išteisintasis L. R., liudytoja A. T. ir nukentėjusysis O. G.... 213. 51.2. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju... 214. 51.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis principu, kad... 215. 52. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 216. 52.1. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga... 217. 52.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis iš to paties straipsnio... 218. 52.3. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės... 219. 52.4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs... 220. 52.5. Nagrinėjamu atveju I. G., D. R., M. V. ir A. M., veikdami tiesiogine... 221. 52.6. Be to, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas... 222. 52.7. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad šiuo atveju nuteistiesiems... 223. 52.8. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. balandžio 24... 224. 52.9. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 225. 52.10. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju... 226. 52.11. M. V. taip pat aktyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Abu su I. G.... 227. 52.12. D. R. pirmais dviem kartais į užsienį išvyko kaip I. G. ir M. V.... 228. 52.13. A. M. dalyvavo nusikalstamoje veikoje Škotijoje, kur buvo išvykęs... 229. 52.14. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nuteistiesiems parinktos bausmės... 230. 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti... 231. Dėl bausmės A. G..... 232. 54. Nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniame skunde prašo nuteistajai A.... 233. 54.1. A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su nusikalstamu... 234. 54.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas... 235. 55. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę... 236. 55.1. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. R. pripažįstamas... 237. 55.2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo L. R. pripažinti pavojingu... 238. 55.3. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų... 239. 55.4. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu L. R. buvo laikinai sulaikytas 2013 m.... 240. Dėl proceso išlaidų. ... 241. 56. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 242. 57. Nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas D. Povilius 2019 m. spalio 3 d.... 243. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 244. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.... 245. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. R. (L. R.) buvo išteisintas pagal BK... 246. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo... 247. Paskirti L. R. kardomąją priemonę suėmimą ir bausmės pradžią... 248. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti.... 249. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis I. G. pagal BK 147... 250. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams;... 251. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.... 252. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti... 253. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis M. V. pagal BK 147... 254. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis D. R. pagal BK 147... 255. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams;... 256. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.... 257. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti... 258. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis A. M. pagal BK 147... 259. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams;... 260. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.... 261. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti... 262. Priteisti iš L. R. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos... 263. Iš I. G., D. R. ir A. M. priteisti VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir... 264. Nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo advokato Aido... 265. Kitų nuosprendžių dalių nekeisti....