Byla 1A-316-165/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. (V. B.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, išteisintajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovams A. R. ir advokatei A. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovo A. R. (A. R.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. (V. B.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3UAB ,,M. B.” pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu, o prašymas – priteisti iš V. B. proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkintas.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5V. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

6jis, nuo 2007-10-04 iki 2014-05-26 eidamas UAB „M. B.“, į.k. ( - ), esančios adresu ( - ), direktoriaus pareigas, pagal 2007-09-07 priimtų UAB „M. B.“ įstatų 7 straipsnio 2 punktą privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, o pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-12-31 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2011-12-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 237 paėmė 700,00 Lt (202,73 €) grynais pinigais, pasirašytinai 2011-12-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 242 paėmė 300,00 Lt (86,89 €) grynais pinigais, pasirašytinai 2011-12-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 246 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, iš kurių 2375 Lt (687.85 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 2375 Lt (687.85 €) sumai;

7tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2012-01-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 251 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-02-10 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 271 paėmė 300,00 Lt (86.89 €) grynais pinigais, 2012-04-11 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 299 paėmė 400,00 Lt (115.85 €) grynais pinigais, 2012-06-05 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 333 paėmė 238,60 Lt (69.10 €) grynais pinigais, 2012-06-08 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 335 paėmė 474,94 Lt (137.55 €) grynais pinigais, 2012-06-27 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 344 paėmė 32,00 Lt ( 9,27 €) grynais pinigais, 2012-07-26 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 354 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-08-14 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 360 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, 2012-08-17 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 363 paėmė 30,00 Lt (8.69 €) grynais pinigais, 2012-09-29 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 381 paėmė 307,32 Lt (89.00 €) grynais pinigais, 2012-10-12 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 385 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, 2012-10-15 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 386 paėmė 4000,00 Lt (1158.48 €) grynais pinigais, 2012-10-18 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 388 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-11-07 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 395 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-12-17 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 414 paėmė 260,16 Lt (75.35 €) grynais pinigais, 2012-12-19 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 416 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, iš kurių 33 894,99 Lt (9816.67 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 33 894,99 Lt (9 816.67 €) sumai;

8tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-12-31 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2013-01-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 426 paėmė 2513,00 Lt (727.82 €) grynais pinigais, 2013-01-24 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 429 paėmė 4362,06 Lt (1263. 34 €) grynais pinigais, 2013-03-29 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 446 paėmė 16000,00 Lt (4633.92 €) grynais pinigais, 2013-04-22 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr.458 paėmė 10500,00 Lt (3041.01 €) grynais pinigais, 2013-06-06 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 468 paėmė 1200,00 Lt (347.54 €) grynais pinigais, 2013-06-07 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 469 paėmė 1230,00 Lt (356.23 €) grynais pinigais, 2013-07-05 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 479 paėmė 6700,00 Lt (1940.45 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 480 paėmė 4500,00 Lt (1303.29 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 481 paėmė 4200,00 Lt (1216.40 €) grynais pinigais, 2013-07-12 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 484 paėmė 11085,00 Lt (3210.44 €) grynais pinigais, 2013-09-27 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 503 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2013-10-24 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 508 paėmė 1900,00 Lt (550.28 €) grynais pinigais, 2013-11-18 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 512 paėmė 1533,00 Lt ( 443.99 €) grynais, iš kurių 54 308,04 Lt (15 728.70 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 54 308,04 Lt (15 728.70 €) sumai;

9tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-05-14 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2014-01-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 525 paėmė 1400,00 Lt (405.47 €) grynais pinigais, 2014-01-29 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 526 paėmė 2214,00 Lt. (641.22 €) grynais pinigais, 2014-03-04 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 538 paėmė 660,00 Lt (191.15 €) grynais pinigais, 2014-03-18 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 541 paėmė 280,00 Lt (81.09 €) grynais pinigais, 2014-03-27 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 543 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-04-02 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 545 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-05-12 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 554 paėmė 2570,00 Lt (744.32 €) grynais pinigais, iš kurių 13705,78 Lt (3969.47 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 13 705,78 Lt (3 969.47 €), tokiais savo veiksmais pasisavino svetimą UAB „M. B.“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 104 283,81 Lt (30 202.68 €) sumai.

10Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. B. išteisino, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.” yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, todėl sprendžiant civilinius ginčus nepagrįstai buvo taikomos baudžiamosios teisės normos, ir UAB „M. B.“ norimų rezultatų gali pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis.

11Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-20 V. B. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

12Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B. išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai V. B. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

13Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktais įrodymais paneigta V. B. iškelta versija, kad V. B. paimtus iš UAB „M. B.“ pinigus panaudojo bendrovės reikmėms ar interesais. Apeliantas teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. paimtus pinigus panaudojo savo asmeniniais interesais ir poreikių tenkinimui, ir būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų bendrovei bus padaryta žala ir to norėjo, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. V. B. kiekvieną kartą įmonėje atlikus auditą matė savo įsiskolinimo bendrovei dydį ir jį privalėjo suvokti, tačiau jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, sukūrė gynybinę versiją dėl pinigų panaudojimo bendrovės interesais.

14Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi V. B. nesudarė situacijos, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neatitinka bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. nėra sudaręs paskolos sutarties su įmone. V. B., būdamas įmonės vadovu ir disponuodamas didelėmis bendrovės pinigų sumomis, su bendrove nebuvo pasirašęs materialinės atsakomybės sutarties, kuri sudarytų sąlygas reikalauti atlyginti padarytą žalą pilna apimtimi. Liudytojas R. V. parodė, kad jis kreipėsi į V. B., kad šis grąžintų įsiskolinimą bendrovei, tačiau pastarasis neįsipareigojo minėtą sumą grąžinti bendrovei. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „M. B.“ pažeistų teisių gynimo būdas civiline tvarka yra esmingai pasunkintas.

15Apeliantas prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą: į teismo posėdį iškviesti ir teisme apklausti išteisintąjį V. B., liudytojus I. K., R. V., A. R..

16Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-20 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą UAB „M. B.“ civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. 30 202,68 eurų turtinei žalai atlyginti; taip pat priteisti iš V. B. UAB „M. B.“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei pripažinti proceso išlaidomis UAB „M. B.“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir jas priteisti iš V. B.

17Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų išaiškinimo ir taikymo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apelianto nuomone, teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų vertinimas buvo neišsamus, paviršutiniškas ir vienpusis, pažeistas „įrodymų visumos objektyvaus įvertinimo principas“, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismo padarytos išvados yra prieštaringos. Teismo padaryti BPK pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 183 straipsnio 2 dalies – taikymą ir dėl to V. B. nepagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis.

18Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tarp V. B. ir įmonės susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir kad V. B. vadovavimo UAB „M. B.“ laikotarpiu iš kasos pinigai buvo imami paskolos teisinių santykių pagrindu. Apelianto teigimu, V. B. vadovavimo įmonės veiklai laikotarpiu paėmė įvairias lėšų sumas iš įmonės kasos ir naudodavo jas ne tik įmonės reikmėms, tačiau ir asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, už jų panaudojimą per nustatytą laikotarpį neatsiskaitydamas. Byloje nėra duomenų, jog V. B. lėšas iš UAB „M. B.“ kasos paimdavo sudarytos rašytinės paskolos sutarties pagrindu, taip pat kad buvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas leisti V. B. kaip paskolą naudoti įmonės lėšas ar kad buvo kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog V. B. ir civilinis ieškovas aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškė valią sukurti paskolos teisinius santykius ir prisiimti iš jų kylančias prievoles. Teismas nevertino aplinkybės, kad pinigai vadybininkams V. V. ir A. M. bei E. Z. buvo išduoti V. B. leidimu, be UAB „M. B.“ akcininkų leidimo. Tai rodo, kad V. B., turėdamas teisę disponuoti UAB „M. B.“ lėšomis, manytina siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką, pinigus iš kasos savo asmeninių poreikių tenkinimui leido imti ir savo sutuoktinei E. Z., vadybininkams A. M., V. V.

19Apeliantas skunde nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi tik po to, kai V. B. atsisakė grąžinti UAB „M. B.“ pasisavintus pinigus ir kategoriškai neigė, jog iš UAB „M. B.“ kasos jo vardu grynais paimti pinigai buvo panaudoti jo asmeninių poreikių tenkinimui. Aplinkybę, jog iš V. B. buvo reikalauta grąžinti pasisavintus pinigus teisme patvirtino R. V., E. Z. ir pats V. B., taip pat 2014-11-25 užfiksuotas reikalavimas. V. B. kategoriškai neigiant pinigų iš įmonės kasos paėmimo savo interesams faktą, nesutinkant jų grąžinti, V. B. nesant su UAB „M. B.“ sudarius jokios rašytinės sutarties, kas patvirtintų, jog V. B. pinigus iš kasos ėmė savo naudai ir interesais, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. B. atžvilgiu dėl neteisėtai pasisavintų iš įmonės kasos pinigų.

20Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad R. V. surašytas reikalavimas V. B. grąžinti pinigus buvo tik formalumas, nes R. V. žinojo, kad šis reikalavimas adresato nepasiekė, nors R. V. visus V. B. kontaktus turėjo. Apeliantas nurodo, kad V, V. UAB „M. B.“ direktoriaus pareigose dirbo 2014 m. gegužės - gruodžio mėnesiais, reikalavimas V. B. gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2014-11-25. Byloje nustatyta, kad V. B. minėto reikalavimo neatsiėmė iš pašto. 2014-11-25 reikalavimas į UAB „M. B.“ grįžo tuo metu, kai R. V. įmonėje jau nedirbo. Todėl R. V. negalėjo objektyviai žinoti, kad 2014-11-25 reikalavimas V. B. nepasiekė. R. V. prieš užimdamas direktoriaus pareigas UAB „M. B.“ iki tol įmonėje nedirbo, todėl jokio suinteresuotumo ar nusiteikimo prieš V. B. neturėjo. Taip pat R. V. neturėjo visų jo kontaktų, nes UAB „M. B.“ pradėjo dirbti tuo metu, kai V. B. buvo atleistas iš užimamų pareigų.

21Civilinio ieškovo nuomone, teismo išvada, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, padaryta netinkamai taikant bei aiškinant BK 183 straipsnyje nurodytus svetimo turto pasisavinimo sudėties pažymius, nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos BK 183 straipsnio taikymo aspektu. Civilinio ieškovo vertinimu, priešingai nei sprendė teismas, V. B. veiksmų seka iki teismo nuosprendžio priėmimo akivaizdžiai parodo, jog buvo peržengtos civilinės teisės ribos, dėl ko kaltinamajam turi būti taikoma baudžiamojo teisinė atsakomybė. Dėl baudžiamosios ir civilinės teisės taikymo atkūrimo turto pasisavinimo bylose yra svarbūs kasacinio teismo šiuo klausimu pateikti išaiškinimai teismo nutartyse: Nr. 2K-7-388/2007, 2K-85/2007, 2K-451/2014, 2K-378-895/2016, kuriais teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo.

22Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad V. B. jo žinioje buvusį, jam svetimą UAB „M. B.“ turtą neteisėtai, neatlygintinai, pavertė savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo, perdavimo jo žiniai sąlygas, t.y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui. Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

23Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus.

24Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovai prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ apeliacinius skundus.

25Išteisintasis V. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliacinius skundus atmesti.

26Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

27Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

28Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Taip pat prašo tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą UAB „M. B.“ civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. 30 202,68 eurų turtinei žalai atlyginti; taip pat priteisti iš V. B. UAB „M. B.“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei pripažinti proceso išlaidomis UAB „M. B.“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir jas priteisti iš V. B.

29Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B. išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai V. B. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

30Prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliacinius skundus tenkinant iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Nustatė

32V. B. nuo 2007-10-04 iki 2014-05-26 eidamas UAB „M. B.“, į.k. ( - ), esančios adresu ( - ), direktoriaus pareigas, pagal 2007-09-07 priimtų UAB „M. B.“ įstatų 7 straipsnio 2 punktą privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, o pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-12-31 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2011-12-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 237 paėmė 700,00 Lt (202,73 €) grynais pinigais, pasirašytinai 2011-12-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 242 paėmė 300,00 Lt (86,89 €) grynais pinigais, pasirašytinai 2011-12-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 246 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, iš kurių 2375 Lt (687.85 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 2375 Lt (687.85 €) sumai;

33tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2012-01-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 251 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-02-10 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 271 paėmė 300,00 Lt (86.89 €) grynais pinigais, 2012-04-11 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 299 paėmė 400,00 Lt (115.85 €) grynais pinigais, 2012-06-05 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 333 paėmė 238,60 Lt (69.10 €) grynais pinigais, 2012-06-08 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 335 paėmė 474,94 Lt (137.55 €) grynais pinigais, 2012-06-27 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 344 paėmė 32,00 Lt ( 9,27 €) grynais pinigais, 2012-07-26 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 354 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-08-14 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 360 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, 2012-08-17 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 363 paėmė 30,00 Lt (8.69 €) grynais pinigais, 2012-09-29 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 381 paėmė 307,32 Lt (89.00 €) grynais pinigais, 2012-10-12 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 385 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, 2012-10-15 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 386 paėmė 4000,00 Lt (1158.48 €) grynais pinigais, 2012-10-18 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 388 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-11-07 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 395 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-12-17 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 414 paėmė 260,16 Lt (75.35 €) grynais pinigais, 2012-12-19 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį 416 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, iš kurių 33 894,99 Lt (9816.67 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 33 894,99 Lt (9 816.67 €) sumai;

34tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-12-31 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2013-01-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 426 paėmė 2513,00 Lt (727.82 €) grynais pinigais, 2013-01-24 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 429 paėmė 4362,06 Lt (1263. 34 €) grynais pinigais, 2013-03-29 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 446 paėmė 16000,00 Lt (4633.92 €) grynais pinigais, 2013-04-22 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr.458 paėmė 10500,00 Lt (3041.01 €) grynais pinigais, 2013-06-06 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 468 paėmė 1200,00 Lt (347.54 €) grynais pinigais, 2013-06-07 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 469 paėmė 1230,00 Lt (356.23 €) grynais pinigais, 2013-07-05 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 479 paėmė 6700,00 Lt (1940.45 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 480 paėmė 4500,00 Lt (1303.29 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 481 paėmė 4200,00 Lt (1216.40 €) grynais pinigais, 2013-07-12 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 484 paėmė 11085,00 Lt (3210.44 €) grynais pinigais, 2013-09-27 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 503 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2013-10-24 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 508 paėmė 1900,00 Lt (550.28 €) grynais pinigais, 2013-11-18 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 512 paėmė 1533,00 Lt ( 443.99 €) grynais, iš kurių 54 308,04 Lt (15 728.70 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 54 308,04 Lt (15 728.70 €) sumai;

35tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-05-14 būdamas ( - ), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, 2014-01-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 525 paėmė 1400,00 Lt (405.47 €) grynais pinigais, 2014-01-29 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 526 paėmė 2214,00 Lt. (641.22 €) grynais pinigais, 2014-03-04 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 538 paėmė 660,00 Lt (191.15 €) grynais pinigais, 2014-03-18 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 541 paėmė 280,00 Lt (81.09 €) grynais pinigais, 2014-03-27 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 543 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-04-02 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 545 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-05-12 pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 554 paėmė 2570,00 Lt (744.32 €) grynais pinigais, iš kurių 13705,78 Lt (3969.47 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „M. B.“ priklausantį turtą 13 705,78 Lt (3 969.47 €), tokiais savo veiksmais pasisavino svetimą UAB „M. B.“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 104 283,81 Lt (30 202.68 €) sumai.

36Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

37V. B. kaltė dėl šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis UAB „M. B.“ priklausančio didelės - 104 283,81 Lt (30 202.68 €) vertės turto pasisavinimo įrodyta iš dalies paties išteisintojo V. B. parodymais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

38Išteisintasis V. B. savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau daugelio nustatytų bylos aplinkybių, tai yra, kad jis, būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu paėmė iš jo vadovaujamos įmonės kasos kaltinime nurodytą pinigų sumą ir pinigų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė jokiais finansiniais dokumentais, neneigė.

39Pirmosios instancijos teisme kaip kaltinamasis apklaustas V. B. parodė, kad jis nuo 2007 m. dirbo UAB „M. B.“ direktoriumi. Šioje įmonėje buvo praktikuojami klientų skatinimai mokant jiems grynuosius pinigus. Tokiems veiksmams jis nepritarė ir žinojo, kad klientų skatinimu užsiėmė šioje įmonėje dirbę vadybininkai A. M. ir V. V.. Šiam tikslui lėšos iš įmonės biudžeto buvo imamos su jo žinia ir jo nurodymu, kasos išlaidų orderiuose pasirašydavo vadybininkai. Vėliau vadybininkai atsisakė pasirašinėti, nes nenorėjo būti įsipareigoję grąžinti paimtas sumas ir paimti pinigai būtų fiksuojami kaip jų skola, nors pinigai buvo skirti klientų skatinimui. Jis apie šią susidariusią situaciją pranešė įmonės akcininkams, kurie paprašė jo prisiimti šiuos įsipareigojimus. Jie garantavo, kad tokia praktika yra ir Lenkijoje, jokių problemų dėl to nėra ir su juo bus atsiskaityta. Jam buvo nurodyta lentelėse surašyti kiek ir kokiam klientų yra sumokėta. Jis taip ir elgėsi. Prieš įmonės vadybininko A. M. išėjimą iš darbo, pastarasis turėjo nuo 10 000 litų iki 14 000 litų įsiskolinimą įmonei. Kadangi tai buvo ne pastarojo asmeninė skola, šiuos pinigus šis naudojo klientų skatinimui, A. M. nesiruošė jos gražinti. Jis, gavęs akcininkų pritarimą ir pažadą sutvarkyti šitą reikalą, A. M. įsiskolinimą persirašė „ant savęs“, todėl buvo išrašytas kasos pajamų orderis ir kasos išlaidų orderis. Juose buvo nurodyta, kad pinigai buvo grąžinti įmonei ir tą pačią sekundę jis tuos pinigus neva paėmė. Tokiu būdu jis vykdė akcininkų nurodymus, o buhalterija jo nurodymu dokumentuose atspindėdavo ūkines operacijas, kurių realiai nebuvo. Pablogėjus santykiams su A. R., 2014 m. jis (V. B.) iš įmonės buvo atleistas. Atleidimo metu bendravo su R. V. su kuriuo derino atleidimo sąlygas (sutikimą būti atleidžiamu) bei jo pažadą atnešti originalius įmonės įstatus. Atleidimo metu jam buvo pažadėta, kad skolos įmonei klausimas bus išspręstas jo naudai, o jo žmona E. Z. liks dirbti įmonėje. Nutraukus darbo sutartį jam buvo išmokėti visi priklausantys pinigai, tai yra atostoginiai, pinigai už stažą, kompensacija už du mėnesius, todėl pagalvojo, kad problema dėl jo vardu esančios skolos įmonei yra išspręsta jo naudai. Jis pripažįsta, kad kaltinime nurodytuose kasos orderiuose yra jo parašas, ir žino, kad jo vardu buvo paimtos kaltinime nurodytos lėšos. Šios lėšos, kurios nebuvo pagrįstos sąskaitomis-faktūromis arba kitais dokumentais, buvo panaudotos klientų skatinimui. Jis visiškai prisiima kilusią atsakomybę, realiai supranta, kad įmonės dokumentuose neatsispindi vadinamos dovanos, ir supranta, kad direktorius yra kaltas, jog susiklostė tokia padėtis, kai direktorius, pasiėmęs pinigus, neturi tai pagrindžiančių dokumentų. Įmonės dokumentuose viskas pasirašyta, nei vienas parašas nėra suklastotas, yra visi kasos išlaidų orderiai, bet nėra dokumentų, kur tos lėšos panaudotos. Atleidus jį iš direktoriaus pareigų, jo telefono numeris liko tas pats, kurį turėjo įmonėje kaip vadovas, jo elektroninis paštas jau 20 metų toks pat, visi žinojo, kur jis gyvena, kur į jį galima kreiptis dėl jam išduotų pinigų grąžinimo bendrovei. Apie skolą sužinojo, kai jam paskambino iš Lenkijos vienas iš darbuotojų ir pasakė, kad yra tokia situacija. Tada jis paskambino savininkui ir iš karto pas jį važiavo, tačiau savininkas su juo nesusitiko, tik kalbėjo telefonu. Jam grasino, kad jei negrąžins pinigų, bus baudžiamoji byla. Jis R. V. skambino kas antrą savaitę ir jo klausė dėl jo skolos, kuris atsakė, kad sprendžia lenkai. Skambino taip pat P. B. (P. B.), šis pasakė, kad J. B. (J. B.) sprendžia. Skambino pastarajam, o šis pasakė, kad jis yra ne vienintelis akcininkas, bet viskas bus tvarkoje. Be to, akcininkai jam yra žadėję išmokėti premiją už pelną, apie 100 000 litų. Pagal įmonėje esančius dokumentus jis yra skolingas kaltinime nurodytą sumą, tačiau tai, kad tuos pinigus panaudojo įmonės reikmėms gali paliudyti vadybininkai, kurie gavo tuos pinigus, arba A. M., arba V. V., kurie ėmė tuos pinigus. Po atleidimo iš darbo pavasarį važiavo į Lenkiją vėl tartis su akcininkais dėl skolos grąžinimo, prašė kad jie parašytų raštu, kiek jis yra skolingas. Buvo pažadėta parašyti, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat nurodė, kad su įmonėmis, kurių vadybininkams buvo mokamos išmokos grynaisiais pinigais, kad šie pirktų produkciją iš UAB „M. B.“ dirbo tik vadybiniai V. V. ir A. M. Jis pats asmeniškai yra perdavęs pinigų „A“ vadybininkui, vardu Š. (t. 3, b. l. 47-57).

40Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis V. B. parodė iš esmės analogiškai apie iš jo vadovaujamos įmonės UAB „M. B.“ kasos kaltinime nurodytą pinigų panaudojimo aplinkybes. Jis taip pat nurodė, kad pinigai, kurie buvo paimti iš kasos ir nebuvo pagrįsti buhalteriniais dokumentais, buvo panaudoti įmonės reikmėms, konkrečiai tam tikrų klientų vadybininkų skatinimui. UAB „M. B.“ vertėsi tvirtinimo detalių prekyba ir kai kurie klientai, kurių vadybininkai pirkdami UAB „M. B.“ prekes didesne kaina, gaudavo finansinį paskatinimą – tam tikrą procentą nuo apyvartos. Kitaip sakant, už tai, kad klientų vadybininkai pirkdavo UAB „M. B.“ platinamas prekes, jiems už tai buvo primokama. Tai buvo klientų finansinis skatinimas. Finansiniuose dokumentuose tai neatsispindi, bet pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos lentelės (ataskaitos), iš kurių buvo matyti kokios ir kam sumos buvo išmokėtos. Šios lentelės buvo pateiktos ir įmonės akcininkams. Visas lenteles sudarinėjo vadybininkai ir popierinį variantą perduodavo jam. Kartais jis laikydavo lenteles įmonėje, kartais pas save. Sprendimą mokėti paskatinimus vadybininkams priėmė akcininkai. Jis su tokiu sprendimu nesutiko. Jis suvokė, kad atlieka neteisėtus veiksmus, mokėdamas neužfiksuotus pinigus vadybininkams. Jis akcininkams sakė, kad tai nėra gerai, tačiau akcininkams nurodžius, kad Lenkijoje tokia praktika yra normali, jiems pakluso.

41Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su V. B. kartu dirbo UAB „M. B.“ nuo 2007 m. iki 2014 m. Buvo bendradarbiai ir draugai. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio jis tapo įmonės „M. B.“ direktoriumi, susipažino su įmonės finansais. Sužinojo, kad V. B. yra skolingas įmonei pakankamai didelę sumą. Prieš tai direktorius buvo R. V.. Šis rašė raštą V. B., prašydamas grąžinti pinigus. Kiek žino, V. B. negavo to rašto. Po to jis tapo direktoriumi ir toliau rūpinosi minėto įsiskolinimo iš V. B. susigrąžinimo. Akcininkai, t.y. akcininkų atstovas vyriausiasis buhalteris P. B. telefonu jam nurodė kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad būtų iškelta baudžiamoji byla. Advokatas surašė aktą ir perdavė viską prokurorui. Peržiūrėjus įmonės dokumentus pamatė, kad V. B., paėmęs pinigus iš bendrovės, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad kažką įgijo bendrovės naudai, ir negrąžino pinigų. Iki tol matė, kaip ir kiekvienas įmonės darbuotojas, programoje, kad yra kažkoks įsiskolinimas. Finansinius dokumentus įmonės tvarkė buhalterė. Be direktoriaus žinios niekas negalėjo imti pinigų iš įmonės, sąskaita-faktūra visada turi būti grąžinta į apskaitą, prisegta į bylą buhalterijoje. Jeigu įmonės vadovas duoda buhalterei nurodymą iš kasos išmokėti tokią pinigų sumą, tai buhalterė privalo išmokėti. Kiekvienas žmogus, kuris paėmė pinigų sumą, yra atskaitingas ir įmonei skolingas, todėl privalo atsiskaityti. Jam nežinoma, kad įmonėje būtų buvusi praktika skatinti grynaisiais pinigais įmonės klientus. Taip pat jis nežino, ar buvo sudaryta kokia nors paskolos sutartis su V. B., nes tokios sutarties niekada nematė. Jis nežino, kur V. B. paimtus iš įmonės pinigus panaudojo. Kadangi įmonėje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą įmonės reikmėms, todėl pinigai greičiausiai nebuvo naudojami įmonės reikmėms. Jis žino, kad V. B. buvo atleistas iš darbo, bet atleidimo aplinkybių nežino ir nedalyvavo pokalbiuose su V. B. Jam nežinoma, apie ką akcininkai su V. B. kalbėjo. Akcininkų atstovai jį kvietė, norėdami patikslinti, ar jo duomenys, kuriuos jis perdavė į Lenkiją dėl įmonės, atitinka teisybę, t.y., kad įmonė dvejus metus neturi jokio pelno, prasti rezultatai, jog direktorius nesidomi įmonės veikla, neateina į darbą, prekiauja su jų konkurentais, būtent su K. Š. Jis V. B. nekerštauja, veikė pagal akcininkų nurodymus (t. 3, b. l. 14-19).

42Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. R. paaiškino, kad R. V. nuo 2014 m. gegužės iki lapkričio mėnesio buvo įmonės „M. B.“ direktoriumi. Jam žinoma, kad, R. V. su V. B. dėl skolos grąžinimo kalbėjo telefonu, o rudenį išsiuntė laišką ragindamas grąžinti bendrovei pinigus. Po to R. V. buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų ir jis paskirtas direktoriumi. Dėl V. B. skolos grąžinimo, dėl tolimesnių veiksmų kalbėjosi su Lenkijos įmonės ,,M.“ finansų direktoriumi P. B. Šis jam pasakė dar kurį laiką palaukti, nes dėl skolos grąžinimo jie tiesiogiai bendravo su V. B.. Tačiau po kurio laiko, kadangi nepavyko rasti bendro sprendimo, P. B. nurodė jam kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jam akcininkai nurodymo mokėti procentus klientams, kurie jų įmonėje perka prekes, nėra davę.

43Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „M. B.“ direktoriumi buvo nuo 2014 m. birželio 1 d. apie 6 mėnesius. Prieš jį direktorius buvo V. B. Pradėjęs dirbti direktoriumi, su buhaltere tikrindamas finansinę ataskaitą pastebėjo, kad trūksta virš 100 000 Lt. Paklausus apie tai buhalterės, ši pasakė, kad pinigus paėmė V. B. Tada kreipėsi į V. B., kad grąžintų minėtą sumą. Tuo pačiu laiku parašė akcininkams raštą, kad trūksta nurodytos sumos, ir po tam tikro laiko buvo duotas nurodymas parašyti įspėjimą V. B. dėl pinigų grąžinimo. Toks raštas V. B. buvo nusiųstas registruotu laišku. Kiek pamena, jis su V. B. lyg ir kalbėjo dėl tos skolos. V. B. sutiko, kad ėmė tokią pinigų sumą ir jos negrąžino, tačiau nebuvo sutarta, kada grąžins pinigus. Kol jis vadovavo UAB „M. B.“, nebuvo tokių atvejų, kad darbuotojai skolintųsi iš įmonės ar grynaisiais pinigais skatintų įmonės klientus (t. 3, b. l. 19-24).

44Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2011 m. pradėjo eiti buhalterės pareigas UAB „M. B.“, ir iki šiol dirba. Tam tikru laikotarpiu jos tiesioginiu vadovu buvo V. B. Pagal pareigas ji turėjo vesti buhalterinę apskaitą, taip pat atliko dalį personalo darbo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą grynųjų pinigų paėmimas arba išdavimas iš kasos yra įforminamas tam tikrais dokumentais, tai yra pinigų išdavimas įforminamas kasos išlaidų orderiu, o pinigų įnešimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Pagal tokią tvarką vyko pinigų paėmimas ir įnešimas į kasą. Tuos pinigus galėjo paimti su vadovo leidimu atskaitingi asmenys įmonėje, o taip pat ir pats vadovas. Kiekvienas pinigų išdavimas buvo įforminamas išlaidų orderių. Pagal finansinę atskaitomybę susidarė tokia situacija, kad liko likutis ant atskaitingo asmens kaip ir negrąžintas į kasą. Apie tai žinojo visi bei pats vadovas, buvo atliekami auditai. Tas faktas buvo žinomas ir akcininkams. Šiuo metu yra susidaręs apie 30 000 eurų trūkumas. Trūkumas susidarė palaipsniui, ji V. B. sakė, kad yra tokia situacija ir reikia pinigus grąžinti, V. B. to fakto neginčijo. Ji kiekvieną mėnesį klausdavo V. B. apie dokumentus mėnesio pabaigoje, ar nėra dokumentų kažkur pasimetusių arba jai tiesiog nepateiktų, bet V. B. sakydavo, kad nėra. E. Z. dirbo jų įmonėje. Ji iš pradžių dirbo vadybininke, o po to - komercijos direktore. E. Z. turėjo teisę imti grynuosius pinigus iš kasos. Ji išduodavo pinigus tik su vadovo leidimu. Grynieji pinigai iš kasos nebuvo išduodami be vadovo leidimo. E. Z. su įmone atsiskaitė, t.y. grąžino paimtus pinigus. Ji (I. K.) siųsdavo ataskaitas apie bendrovės finansinę padėtį, pajamas, išlaidas ir skolas akcininkams į Lenkiją, nurodydavo skolą. V. B. atleidimo iš darbo metu, kai gavo nurodymą iš akcininkų jį atleisti, ji informavo akcininkus, kad yra skola. Jai buvo liepta atleidžiant V. B. išmokėti visas jam priklausančias išmokas. Kai direktoriumi buvo V. B., išduodant pinigus buvo įrašoma, kad pinigai duodami ūkio reikmėms. Ji tokį įrašą įrašydavo, nes nežinojo tikslios paskirties, o tiesiog įrašydavo kaip priedėlį, kuris privalo būti įrašytas. V. B. jai nepaaiškindavo, kam jam reikia pinigų. Jeigu pinigai būdavo išduodami kitam asmeniui, tai tas asmuo turėjo atsiskaityti mėnesio pabaigoje už paimtus pinigus, atnešdamas sąskaitas-faktūras arba grąžindamas pinigus. Ji nežinojo, kur direktorius panaudoja pinigus, kadangi apie tai nebuvo kalbama. Parengus reikalavimą V. B. dėl lėšų grąžinimo, reikalavimas buvo išsiųstas paštu, bet tas laiškas sugrįžo. Visi žinojo V. B. elektroninį paštą, E. Z. elektroninį paštą, žinojo, kur jis gyvena, jo telefono numerį. Ji žinojo, kad ir kiti įmonės darbuotojai iš įmonės skolindavosi pinigus asmeninėms reikmėms, tai matosi ir iš įmonės dokumentų, buvo išduodamas kasos išlaidų orderis, ir ji parašydavo pastabą, kad pinigai imami ūkio reikmėms. Dokumentuose tai nebuvo įforminama kaip paskola, dokumentuose atsispindėjo kaip darbuotojo įsiskolinimas. Įmonės darbuotojas A. M. taip pat buvo ėmęs pinigų, bet su įmone atsiskaitė (t. 3, b. l. 39-42).

45Liudytoja E. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo UAB „M. B.“ nuo 2009 m. iki 2014 m. vadybininke, o vėliau ėjo komercijos direktorės pareigas. Jos darbo periodu visą laiką vadovas buvo V. B., kurį atleidus, įmonės akcininkai paprašė ir jos išeiti iš darbo dėl susiklosčiusios situacijos, nes ji yra V. B. žmona. Dirbama įmonėje kai kada ėmė grynuosius pinigus iš įmonės. Jai žinoma ir ji matė, kad pinigai buvo imami ir tam, kad būtų įteikti vadybininkams, kurie dirbo su tam tikrais klientais. Ji neatsimena, kaip tai atsispindėjo dokumentuose. Jai pinigus išduodavo arba kasininkė, arba buhalterė su direktoriaus leidimu. Jai žinoma, kad V. B. imdavo iš įmonės pinigus, kurie buvo panaudoti klientų paskatinimui, kad būtų išlaikyti pardavimai, kad sklandžiai vyktų prekyba. Versle, kuriame dirbo, toks paskatinimo būdas buvo priimtinas. Paskatinimo sumos buvo įvairios, žymiai didesnės nei 100 ar 200 litų. Pinigų gavėjas jokio raštelio, dokumento neužpildydavo. Su V. B. kalbėjo apie pinigų paėmimą ir jų panaudojimą klientų skatinimui, iš jo sužinojo, kad buvo vadovybės iš Lenkijos leidimas, konkrečiai įmonės savininkas J. B. davė leidimą taip elgtis. Akcininkams iš Lenkijos atleidus V. B., jos buvo paprašyta išeiti atostogų dviem savaitėms, vėliau dar dviem savaitėms, sugrįžusi į darbą, ji kalbėjo su R. V. apie V. B. įsiskolinimą bendrovei. Iš pokalbio suprato, kad šiuo reikalu rūpinasi akcininkai ir įtakos jis negalėjo turėti. R. V. taip pat kalbėjo su V. B. apie skolą, bet nebuvo reikalaujama, kad V. B. grąžintų pinigus. Be to, liudytoja paaiškino, kad namą su V. B. pirko 2013 m. vasario mėnesį paėmę paskolą, taip pat turėjo savo lėšų, padėjo tėvai. Namo įsigijimui, statybos darbams, įrenginiams, namo vidaus įrengimui nebuvo imamos lėšos iš bendrovės. (t. 3, b. l. 42-46).

46Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2010 m iki 2014 m. pavasario dirbdamas UAB „M. B.“ vadybininku netaikė tokios praktikos, kaip klientų skatinimas pinigais. Jam neteko girdėti, kad įmonėje taip darytų kiti darbuotojai. Jis iš įmonės skolindavosi pinigus savo reikmėms pasirašydamas pinigų išdavimo orderius, skolindavosi įvairias pinigų sumas ir vėliau grąžindavo dalimis. Tam leidimą duodavo direktorius. Negali pasakyti, kokie dar dokumentai tam reikalui buvo pildomi. Jam išeinant iš darbo, visus pinigus įmonei grąžino. Tokio atvejo, kad jo skola būtų perrašyta V. B., nežino, jis visas savo skolas grąžino įmonei pats (t. 5, b. l. 27-30).

47Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „M. B.“ vadybininku dirba apie 6 metus. Įmonėje klientai buvo skatinami tik kalendoriais, reklamine atributika, pinigais nebuvo skatinami. Jis iš įmonės imdavo pinigų darbo tikslams, tai būdavo pažymėta finansiniuose dokumentuose, taip pat iš įmonės skolinosi apie 20 000 litų savo reikmėms. Išlaidų orderį buhalterė išrašydavo jo vardu. Iš įmonės skolinosi, nes nereikia mokėti palūkanų. Visas savo skolas įmonei grąžino, tai pažymėta finansiniuose dokumentuose. Apie tai, kad iš įmonės galima skolintis, išgirdo iš kitų darbuotojų, nes ir jie skolindavosi. Iš įmonės skolindavosi V. B. leidimu. Kad jo skola būtų perrašyta V. B., tokio dalyko nebuvo, visas savo skolas grąžino įmonei pats (t. 5, b. l. 30-33).

48Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2010 m iki 2014 m. dirbdamas UAB „M. B.“ pardavimų vadybininku yra girdėjęs, kad įmonės vadybininkai klientams moka grynuosius pinigus kaip paskatinimą, kad šie pirktų produkciją iš jų įmonės. Apie tai jam yra pasakojęs ir V. B. Pats tokio fakto nėra matęs, tačiau yra matęs įmonių sąrašą, kuriame buvo grafa su procentais, kokią sumą reikia sumokėti tos įmonės vadybininkams (t. 5, b. l. 39-42).

49Liudytojas D. M. (D. M.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nuo 2009 m. iki 2014 m. dirbo UAB „M. B.“ sandėlininku, vėliau dirbo pardavimų vadybininku. Jis įtarė, kad įmonės vadybininkai klientams moka grynuosius pinigus kaip paskatinimą, tačiau, konkrečių faktų nežino, tokią išvadą jis padaręs iš V. V. kalbų. Taip pat jis yra matęs suvestines (jos buvo užrašytos ant lentos, kabėjusios ofise), kuriose buvo nurodyta, kiek ir kuris vadybininkas pardavė produktų ir procentai (t. 5, b. l. 43-46).

50Liudytojai UAB „Vilma“ vadybininkas T. Č., UAB „A“ vadybininkas Š. C., UAB „S“ vadybininkas A. K., UAB „Sk“ vadybininkas J. U. (J. U.), UAB „St“ vadybininkas K. K., UAB „Al“ vadybininkas J. B., UAB „Ali“ vadybininkas N. K., UAB „Sta“ vadybininkas G. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš UAB „M. B.“ ir jos vadybininkų niekada nėra gavę piniginio paskatinimo (T. 5, b. l. 60-67).

51Iš byloje esančių UAB „M. B.“ pateiktų dokumentų matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-12-16 iki 2014-05-12 V. B. iš šios įmonės paėmė 104 283,81 Lt (30 202.68 eurų) sumą, kuri nėra pagrįsta atitinkamais dokumentais dėl paminėtų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms (t. 1, b. l. 28-130).

52Specialisto išvadoje Nr. 11-1430 (15) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose UAB „M. B.“ kasos išlaidų orderiuose : 2011-12-16 Nr. 237, 2011-12-22 Nr. 242, 2011-12-28 Nr. 246, 2012-01-06 Nr. 251, 2012-02-10 Nr. 271, 2012-04-11 Nr. 299, 2012-06-05 Nr. 333, 2012-06-08 Nr. 335, 2012-06-27 Nr. 344, 2012-07-26 Nr. 354, 2012-08-14 Nr. 360, 2012-08-17 Nr. 363, 2012-09-29 Nr. 381, 2012-10-12 Nr. 385, 2012-10-15 Nr. 386, 2012-10-18 Nr. 388, 2012-11-07 Nr. 395, 2012-12-17 Nr. 414, 2012-12-19 Nr. 416, 2013-01-15 Nr. 426, 2013-01-24 Nr. 429, 2013-03-29 Nr. 446, 2013-04-22 Nr. 458, 2013-06-06 Nr. 468, 2013-06-07 Nr. 469, 2013-07-05 Nr. 479, 2013-07-10 Nr. 480, 2013-07-10 Nr. 481, 2013-07-12 Nr. 484, 2013-09-27 Nr. 503, 2013-10-24 Nr. 508, 2013-11-18 Nr. 512, 2014-01-21 Nr. 525, 2014-01-29 Nr. 526, 2014-03-04 Nr. 538, 2014-03-18 Nr. 541, 2014-03-27 Nr. 543, 2014-04-02 Nr. 545, 2014-05-12 Nr. 554, skiltyje „Gavėjo parašas“, V. B. vardu pasirašė V. B. (t. 2, b. l. 32-35).

53Iš byloje esančių rašytinių dokumentų - 2007-10-04 darbo sutarties matyti, kad V. B. buvo paskirtas UAB „M. B.“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi (t. 1, b. l. 150-154); 2014-05-26 įsakymo matyti, kad V. B. atleistas iš UAB „M. B.“, įmonės kodas 301112806, direktoriaus pareigų (t. 1, b. l. 155); reikalavimo Nr. 14/30 matyti , kad 2014-11-25 UAB „M. B.“ direktorius R. V. surašė V. B. reikalavimą per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos į UAB „M. B.“ sąskaitą pervesti iš bendrovės pasisavintus pinigus - 104 283,81 Lt (t. 1, b. l. 27); iš pašto pranešimo, ant kurio yra antspaudas su 2014-11-29 data, turinio matyti, kad V. B. buvo informuotas, jog pašte yra jo vardu gauta korespondencija (t. 3, b. l. 98); iš kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „M. B.“ iš kasos grynieji pinigai buvo imami ne tik V. B., bet ir kitų darbuotojų: E. Z., V. V., A. M.. V. B. yra grąžinęs dalį paimtų pinigų, o E. Z., V. V., A. M. paimtus pinigus visiškai grąžino įmonei (t. 1, b. l. 96, 105, 106, 131, 163, t. 4, b. l. 191-195, t. 5, b. l. 4-20).

54Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

55BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).

56Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

57Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

58Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 183 straipsnio taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra priėmęs vienodos teismų praktikos formavimui reikšmingų nutarčių, įskaitant ir didžiausią precedento galią turinčias išplėstinės septynių teisėjų kolegijos bei Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad:

60atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas; kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012);

61sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai paimdamas bendrovės turtą, padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neužtenka nustatyti vien tik neteisėtą turto paėmimą, tačiau būtina nustatyti ir vadovo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tačiau kartu būtina pažymėti, kad vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme. Taigi kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Be to, kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012);

62patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pvz., slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013).

63Tokia kasacinės bylų nagrinėjimo instancijos formuojama teismų praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

64Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus ir įvertinusi jų visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina V. B. pateiktus kaltinimus dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), t.y., kad V. B., jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „M. B.“ priklausantį didelės vertės turtą – iš viso 104 283,81 Lt (30 202.68 €) pasisavino.

65Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. buvo UAB „M. B.“ direktoriumi ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėjo UAB „M. B.“ turtą ir pinigines lėšas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. B., būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi, pasirašė kaltinime išvardintus kasos išlaidų orderius, skirtus gryniems pinigams išduoti, ir pagal šiuos kasos išlaidų orderius paėmė kaltinime nurodytu laikotarpiu grynaisiais iš UAB „M. B.“ kasos iš viso 104 283,81 Lt (30 202.68 €). V. B. pinigų, paimtų pagal kasos išlaidų orderius, negražino UAB „M. B.“ ir nepagrindė šių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms. Dėl to UAB „M. B.“ patyrė didelę turtinę žalą. Tokie V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

66Apskųstuoju pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, iš esmės buvo nustatytos ir pripažintos įrodytomis tokios pat aplinkybės, tačiau jas vertindamas teismas padarė iš dalies prieštaringas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas pripažino, kad V. B., būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu paėmė iš jo vadovaujamos įmonės kasos kaltinime nurodytą pinigų sumą, o pinigų panaudojimo įmonės reikmėms UAB „M. B.“ nepagrindė jokiais finansiniais dokumentais. Dėl to teismas V. B. versiją, kad jis visą paimtą pinigų sumą išleido įmonės reikmėms, tai yra neoficialiems įmonės klientų skatinimams grynaisiais pinigais, kas neatsispindi jokiuose finansiniuose dokumentuose, atmetė. Tačiau teismas, nors V. B. tokios versijos net nekėlė, įvertinęs tai, kad UAB „M. B.“ kai kurie darbuotojai skolinosi iš įmonės pinigus to neįformindami kaip paskolos, pripažino, kad ir V. B. pinigus iš įmonės ėmė savo reikmėms naudodamasis susiklosčiusia įmonėje skolinimosi praktika. Teismas, padaręs tokią išvadą ir kartu įvertinęs tai, kad V. B. neginčija paėmęs kaltinime nurodytą pinigų sumą iš UAB „M. B.“ ir savo vardu pasirašęs visus pinigų paėmimą įrodančius dokumentus, turėjo ir turi savo turto, kurio neslepia, bylos nagrinėjimo teisme metu pervedė į teismo sąskaitą UAB „M. B.“ civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą, konstatavo, jog V. B. nesudarė situacijos, kad UAB „M. B.“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp V. B. ir UAB „M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius.

67Apeliantai - prokuroras ir civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovai apeliaciniuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo dėl V. B. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. B. pinigus iš įmonės ėmė savo reikmėms naudodamasis susiklosčiusia įmonėje skolinimosi praktika ir kad šiuo atveju tarp V. B. ir UAB „M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius.

68Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantų apeliacinių skundų argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai aiškino nusikalstamos veikos sudėties požymius, ydingai interpretavo teismų praktiką ir nevisapusiškai įvertino šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

69Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai V. B. veikoje yra nustatyti. Kaip jau konstatuota, išteisintasis V. B. iš esmės neneigia UAB „M. B.“ priklausiusių piniginių lėšų paėmimo ir negrąžinimo, tačiau tvirtina, kad veiksmai su piniginėmis lėšomis buvo atlikti teisėtai, laikantis UAB „M. B.“ akcininkų nurodymų skatinti klientus ir visos piniginės lėšos buvo naudojamos išimtinai įmonės reikmėms.

70Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Tokie teiginiai turi būti pagrindžiami objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Dažniausiai tai būna buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kur panaudotas bendrovės turtas, taip pat tokias aplinkybes gali patvirtinti ir liudytojų parodymai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu, kad paties kaltininko parodymai dėl piniginių lėšų panaudojimo būtų neprieštaringi, nuoseklūs, konkretūs ir kad kaltinamasis nurodytų konkrečius, o ne abstrakčius duomenis apie tai, kur buvo panaudotos bendrovės piniginės lėšos.

71V. B. proceso metu pateiktos versijos dėl klientų skatinimo ir piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, dėl įmonės vadybininkų skolų, susidariusių naudojant įmonės pinigus klientų skatinimui, perrašymo jo vardu (jam) buvo tikrinamos baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tą pavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių.

72Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausti V. B. ir jo gynėjo prašomi liudytojai D. M. ir V. P. Tikrinant šių liudytojų parodymus apie tai, kad jie girdėjo tokias kalbas, jog klientams buvo mokami pinigai už tai, kad jie perka prekes UAB „M. B.“, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 287 straipsniu, pavedė prokurorui nustatyti įmonių ,,A“, ,,St“, ,,Sta“, ,,V“, ,,Stan“, ,,Al“ vadybininkus, kurie dirbo laikotarpiu, kuris yra inkriminuotas V. B., su UAB „M. B.“, kad juos galėtų apklausti teismo posėdyje. UAB „V“ vadybininkas T. Č., UAB „A“ vadybininkas Š. C., UAB „St“ vadybininkas A. K., UAB „Sk“ vadybininkas J. U., UAB „Sta“ vadybininkas K. K., UAB „A“ vadybininkas J. B., UAB „Al konstrukcijos“ vadybininkas N. K., UAB „Sta“ vadybininkas G. K. buvo apklausti teisiamajame posėdyje. V. B. teigiant dėl galimo vadybininkų V. V. ir A. M. skolų (pinigų, kurie jiems buvo duoti klientų skatinimui) perrašymo jam, papildomai dėl šių aplinkybių buvo apklausta kaip liudytoja UAB „M. B.“ buhalterė I. K.

73Tačiau neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų išteisintojo V. B. parodymus dėl UAB „M. B.“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms ir galimus atsiskaitymus su V. B. parodymuose minimomis įmonėmis, kaip ir dėl įmonės vadybininkų skolų perrašymo V. B. nebuvo gauta.

74Šių aplinkybių nustatymui, išteisintojo V. B. versijos apie piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes buvo tikrinamos ir apeliacinės instancijos teisme. Išteisintasis V. B. pateikė UAB „M. B.“ rašytus laiškus elektroniniu paštu ir suvestines, kurios, pagal išteisintąjį, patvirtina pinigų perdavimą vadybininkams klientų skatinimui faktą. Teisėjų kolegija ištyrusi išteistojo V. B. pateiktus laiškus ir suvestines, papildomai dėl šių aplinkybių apklaususi išteisintąjį V. B., liudytoją A. R., priėjo prie išvados jog šie duomenys nepagrindžia buvus įmonės klientų skatinimus piniginėmis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintojo V. B. pateikti elektroniniai laiškai ir suvestinės neįrodo V. B. paimtų įmonės piniginių lėšų panaudojimo UAB „M. B.“ reikmėms ir naudai. Visi byloje pateikti elektroniniai laiškai siųsti iš V. B. asmeninio elektroninio pašto, jų turinys gan aptakus ir neapibrėžtas, todėl neinformatyvus. Be to, UAB „M. B.“ atsakymų į šiuos elektroninius laiškus nėra pateikta, todėl nėra aišku, ar būtent nurodytas lenteles apie pinigines išlaidas V. B. siuntė UAB „M. B.“. Kita vertus, prie minėtų elektroninių laiškų V. B. pridėtose lentelėse, kurias kaip tvirtina V. B. jis siuntė UAB „M. B.“, nėra individualizuota, kam, kada, kokios pinigų sumos buvo mokamos, neaišku, kada šios lentelės buvo sudarytos. Jose nėra jokių V. B. ir vadybininkų, kuriems, kaip tvirtina V. B., buvo mokami šie pinigai klientų skatinimui, įrašų apie šių pinigų išdavimą ir gavimą, nėra jokių jų rekvizitų, nenurodytos vadybininkų pavardės ir vardai, nėra jų parašų, datų. Taigi šie pateikti dokumentai, kolegijos vertinimu, nėra tiek informatyvūs, kad iš jų galima būtų spręsti apie realią situaciją UAB „M. B.“, kaip kad mano V. B., tvirtindamas, jog įmonėje buvo nusistovėjusi klientų skatinimo pinigais praktika, ir ,juo labiau, remiantis šiais dokumentais daryti kategorišką ir vienareikšmę išvadą apie tai, kad V. B. jo žinioje buvusias UAB „M. B.“ pinigines lėšas naudojo išimtinai įmonės reikmėms, tai yra klientų skatinimui.

75Kolegijos nuomone, byloje surinktais įrodymais paneigti V. B. parodymai apie įmonės klientų skatinimą.

76Liudytojai UAB „V“ vadybininkas T. Č., UAB „Am“ vadybininkas Š. C., UAB „S“ vadybininkas A. K., UAB „Sk“ vadybininkas J. U., UAB „Sta“ vadybininkas K. K., UAB „A“ vadybininkas J. B., UAB „Al“ vadybininkas N. K., UAB „Stat“ vadybininkas G. K. pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė gavę kokį nors piniginį paskatinimą. UAB „M. B.“ vadybininkai A. M., V. V., apklausti kaip liudytojai, taip pat nurodė, kad UAB „M. B.“ tokios praktikos pinigais skatinti klientus nebuvo. Be to, kategoriškai paneigė tą aplinkybę, kad jų – vadybininkų, skolos UAB „M. B.“ buvo perrašytos V. B. Liudytojai pripažino, kad skolinosi iš UAB „M. B.“, tačiau tvirtino, kad pinigus skolinosi asmeniniams poreikiam tenkinti ir visas skolas įmonei grąžino patys. Liudytojai A. R., R. V., ėję direktorių pareigas UAB „M. B.“ vienu ar kitu laikotarpiu, taip pat nurodė, kad praktikos skatinti klientus piniginėmis lėšomis įmonėje nebuvo. Kaip liudytoja apklausta UAB „M. B.“ buhalterė I. K. taip pat kategoriškai paneigė buvus tokį atvejį, kad vadybininkų A. M., V. V. skolos būtų perrašytos V. B.. Anot liudytojos, jeigu būtų toks atvejis, tai atsispindėtų buhalteriniuose dokumentuose. Visi pinigai, kurių panaudojimo V. B. nepagrindė buhalteriniais dokumentai, dėl ko įmonėje buvo fiksuota skola, buvo išmokėti V. B. asmeniškai. Be to, ji V. B. nurodė apie tai, kad yra fiksuojama jo skola įmonei ir UAB „M. B.“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą, tačiau V. B. jokių dokumentų, kurie patvirtintų iš kasos jo paimtų pinigų panaudojimo aplinkybes, jai nepateikė.

77Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. Z., kaip ir apklausti gynybos prašomi liudytojai D. M. ir V. P., nurodė, kad jie girdėjo, kad įmonės vadybininkai klientams moka grynuosius pinigus kaip paskatinimą, kad šie pirktų produkciją iš jų įmonės. Tačiau vertinant šių liudytojų parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jų parodymai yra gandų ir prielaidų pobūdžio ir nekonstatuojantys klientų skatinimo faktų, be to, liudytoja E. Z. yra išteisintojo žmona, ir ši aplinkybė svarbi vertinant šios liudytojos parodymų objektyvumą. Kaip jau buvo minėta, byloje apklausus UAB „M. B.“ vadybininkus A. M. ir V. V. šie kategoriškai paneigė buvus nors vieną tokį atvejį, kad jie skatintų klientus pinigais. Pagal jų parodymus, tokios praktikos įmonėje nebuvo.

78Įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. paimtų iš bendrovės piniginių lėšų panaudojimas bendrovės reikmėms ir naudai nebuvo nustatytas. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad 104 283,81 Lt (30 202.68 €) buvo panaudoti UAB „M. B.“ reikmėms.

79Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. minėti pinigai buvo išduoti kaip paskola asmeniniams poreikiams tenkinti yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundžiamame nuosprendyje teismas grįsdamas tokią išvadą nurodė liudytojų E. Z., A. M., V. V. parodymus, kad įmonėje buvo susiklosčiusi skolinti įmonės darbuotojams įmonei priklausančius pinigus praktika, tokios paskolos neįforminant paskolos sutartimi. Aplinkybė, kad liudytojai skolinosi pinigus iš įmonės, nėra įrodymas to, kad tokia galimybe pasinaudojo ir V. B. ir kad pinigai - 104 283,81 Lt (30 202.68 €), kuriuos V. B. paėmė iš įmonės kasos, buvo jo paimti kaip asmeninė paskola. Juo labiau, tokių aplinkybių nenurodė nei vienos apklausos metu net pats V. B. ir byloje nėra jokių duomenų apie paskolos suteikimą V. B..

80V. B. nepateikus pateisinančių dokumentų apie jo paimtų bendrovės piniginių lėšų panaudojimą, laikytina, jog V. B. neįrodė minėtų lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms ir konstatuotina, kad šias pinigines lėšas V. B. pasisavino. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltininkui. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltintojui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. UAB „M. B.“ informavo V. B. apie tai, kad yra fiksuojama jo 104 283,81 Lt (30 202.68 €) įsiskolinimas įmonei ir UAB „M. B.“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie 104 283,81 Lt (30 202.68 €) panaudojimą UAB „M. B.“ reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą. Tai reiškia, kad buvo konstatuota, jog 104 283,81 Lt (30 202.68 €) lėšų panaudojimas yra nepagrįstas. V. B. kaip bendrovės vadovas žinojo, kad sąskaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti pateikiant pateisinančius lėšų panaudojimo dokumentus arba gautus pinigus grąžinti bendrovei. Pareiga V. B. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes byloje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o V. B. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdamas versiją, kad iš sąskaitos paimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, V. B. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių įvykusius atsiskaitymus, negauta.

81Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „M. B.“ poreikių tenkinimu, tikslais V. B. panaudojo 104 283,81 Lt (30 202.68 €) minėtos bendrovės pinigines lėšas, tačiau vien tai neužkerta kelio V. B. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pripažinti V. B. kaltu už šios nusikalstamos veikos padarymą. V. B. jau nuo pinigų iš bendrovės paėmimo momento įgijo realią galimybę šiais pinigais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento UAB „M. B.“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio didelės vertės turto, o V. B. jį neteisėtai užvaldė, taip padarydamas bendrovei didelę turtinę žalą. Taigi UAB „M. B.“ turto pasisavinimas buvo baigtas. Tokie V. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir už šią nusikalstamą veiką jis baustinas.

82Pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvada, kad V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintinas nes jis nepadarė nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) yra nepagrįsta. Teismas tokią išvadą padarė pripažinęs, jog tarp V. B. ir UAB „M. B.“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Teisėjų kolegijos nuomone, šis teiginys nepagrįstas įrodymais ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei jau aptartos galiojančios teisminės praktikos. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti.

83V. B., savo parodymuose nurodo, kad jis įmonei nesudarė sunkumų tiksliai apskaičiuoti negrąžintos pinigų sumos, o civilinio ieškinio užtikrinimui jis pervedė į teismo depozitinę sąskaitą civilinio ieškovo ieškinyje nurodytą pinigų sumą, dėl to UAB „M. B.“ teisė kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu nebuvo apsunkinta.

84Nors šioje byloje V. B., kaip asmens, paėmusio iš UAB „M. B.“ kasos 104 283,81 Lt (30 202.68 €), identifikavimas nebuvo ir nėra apsunkintas, bendrovei „M. B.“ žinomi V. B. duomenys, taip pat yra prieinami ir finansiniai duomenys, kurie aiškiai patvirtina 104 283,81 Lt (30 202.68 €) perdavimą V. B., teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytų įvykių eiga rodo, kad UAB „M. B.“ pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis iš tiesų yra problematiškas dėl paties V. B. sąmoningų veiksmų. UAB „M. B.“ nustačius 104 283,81 Lt (30 202.68 €) trūkumą ir kad šiuos pinigus pagal kasos orderius yra paėmęs V. B., jis jokių finansinių dokumentų patvirtinančių šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu ir net teisme jis nepasakė, kur išleido šiuos pinigus, pateikdamas įvairias versijas dėl jų panaudojimo, kurios buvo patikrintos ir motyvuotai atmestos. Taip pat nors V. B. pripažino, kad yra bendrovei skolingas, jis nesiėmė realių veiksmų bent iš dalies atlyginti žalą, vengė bendradarbiavo su UAB „M. B.“, nors tokią galimybę turėjo. Iš liudytojų A. R., R. V. parodymų matyti, kad nustačius, kad V. B. yra skolingas įmonei, buvo bandoma susisiekti su V. B., ilgą laiką ieškota išeities iš susidariusios situacijos. Tačiau V. B. visokiais būdais beveik metus vilkino skolos grąžinimą, taikiu būdu šio klausimo išsprendimą, neatsiėmė iš pašto jam į gyvenamąją vietą siųsto reikalavimo grąžinti įsiskolinimą. V. B. pateikė įvairias versijas dėl pinigų panaudojimo aplinkybių, menkino savo atsakomybę nurodydamas apie neva vadybininkų dalies skolos jo vardu perrašymą ir tokiu būdu trukdydamas nustatyti realų jo įsiskolinimo dydį, ir pan. Toks V. B. elgesys vertinamas kaip priešingas teisei, kuris apsunkino UAB „M. B.“ galimybes ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu bendrovė pateikdama 2015-12-08 civilinį ieškinį, jame nurodė galimybę išspręsti V. B. reiškiamas pretenzijas dėl 104 283,81 Lt (30 202.68 €) grąžinimo taikos sutartimi (b. l. 19-25, t. 1), tačiau V. B. nepasinaudojo ir šia galimybe. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinio ieškinio patenkinimą buvo laikinai apribotos V. B. ir E. Z. nuosavybės teisė į jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (žemės sklypo) ir Nr. (duomenys neskelbiami) (pastato - vienbučio gyvenamojo namo), esančio adresu (duomenys neskelbiami), nustatant dalinį laikiną nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu ir leidžiant juo naudotis. V. B. ir E. Z. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti minėta nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apropojimą ir prie jo pridėjo mokėjimo nurodymo nuorašą, iš kurio matyti jog V. B. pervedė civilinio ieškinio užtikrinimui baudžiamojoje byloje 30 604,38 Eur į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą (b. l. 27-29, 31, t.3). Šis V. B. prašymas buvo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi patenkintas. Teismo nutartyje nurodyta, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas naikinamas atsižvelgiant į tai, jog V. B. į teismo sąskaitą įnešė byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio sumą – 30 604,38 Eur. Tokią situaciją teisėjų kolegija vertina kaip V. B. norą pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo objektą, o ne nuoširdžiu ir savanorišku siekiu grąžinti įsiskolinimą UAB „M. B.“.

85Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog V. B. galimi civiliniai teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Tokiomis aplinkybėmis baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės taikymas pateisinamas, nes V. B. bendrovei padarė žalos kaltais veiksmais, pasireiškusiais tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, jog pažeidžia bendrovės interesus, daro jai materialinės žalos, ir norėjo taip veikti.

86Kita vertus nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką civilinio ieškovo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016). Būtent nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad V. B. buvusį jo žinioje jam svetimą UAB „M. B.“ turtą neteisėtai, neatlygintinai, pavertė savo turtu pažeisdamas perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui (UAB „M. B.“). Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

87Dėl V. B. skirtinos bausmės

88Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

89V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. anksčiau neteistas, charakterizuojami teigiamai, dirba, yra sukūręs šeimą. Nors ir pripažintas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, itin sunkių pasekmių nesukėlė. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau negu treji metai, per tą laiką V. B. naujų nusikaltimų nepadarė.

90BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. B. skirtina artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka V. B. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą bei neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

91Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

92Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

93V. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – jam skirtina laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą neviršijanti ketverių metų. Be to, įvertinusi V. B. charakterizuojančią medžiagą (anksčiau neteistas, charakterizuojami teigiamai, turi šeimą, dirba, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, per tą laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė) teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

94Dėl civilinio ieškinio, procesinių išlaidų

95Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, reikalaujantis atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

96Įgyvendindama savo teisę UAB „M. B.“ pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. B. priteisti 104 283,81 Lt (30 202,68 €) turtinės žalos.

97Kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta: 1) padaryta veika; 2) kaltė; 3) padariniai (turtinė ir / ar neturtinė žala); 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje konstatuoti V. B. nusikalstami veiksmai, jo tyčia veikiant nusikalstamai, taip pat civiliniam ieškovui UAB „M. B.“ jo nusikalstamais veiksmais padarytas turtinės žalos dydis. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, iš V. B. priteistina pasisavinto turto vertė – 30 202.68 € (104 283,81 Lt).

98BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos taip pat taikomos yra bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

99Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

100Civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovai A. R. ir advokatė A. Maumevičė prašė priteisti ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, susidariusias ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Bendra pastarųjų išlaidų suma yra 1 766,60 € (t. 5, b. l. 78).

101Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad baudžiamasis procesas byloje tęsiasi nuo 2015 metų ir prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nėra akivaizdžiai per didelė, ji atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl iš V. B. priteistina 1 766,60 € civilinio ieškovo išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

102Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. B. į teismo sąskaitą civilinio ieškinio užtikrinimui pervedė 30 604,38 € (b.l.31, t.3). Ši V. B. pinigų suma panaudotina UAB „M. B.“ civilinio ieškinio bei turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

103Apeliantas civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti UAB „M. B.“ iš V. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.

104Šis prašymas atmestinas.

105Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos iš tiesų numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai (kasacinė nutartis Nr.2K-99-648/2016).

106Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

107Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

108V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

109Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. B. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

110Iš V. B. civiliniam ieškovui UAB „M. B.“ priteisti 30 202,68 € turtinės žalos atlyginimui ir 1 766,60 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

111Civilinio ieškinio užtikrinimui į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą ( - ) (duomenys neskelbiami) V. B. pervestus pinigus - 30 604,38 € panaudoti civilinio ieškovo UAB „M. B.“ civilinio ieškinio ir turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

112V. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. UAB ,,M. B.” pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti... 4. Teisėjų kolegija,... 5. V. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 6. jis, nuo 2007-10-04 iki 2014-05-26 eidamas UAB „M. B.“, į.k. ( - ),... 7. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki... 8. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki... 9. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki... 10. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. B.... 11. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B.... 13. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje... 14. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp V. B. ir UAB... 15. Apeliantas prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą: į teismo posėdį... 16. Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovas apeliaciniame skunde prašo... 17. Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 18. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tarp V. B. ir įmonės susiklostė... 19. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo... 20. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad R. V. surašytas reikalavimas V. B.... 21. Civilinio ieškovo nuomone, teismo išvada, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.“... 22. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti... 23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė... 24. Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovai prašė tenkinti Vilniaus apygardos... 25. Išteisintasis V. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir civilinio ieškovo UAB... 26. Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 27. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017... 28. Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo... 29. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B.... 30. Prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliacinius skundus... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Nustatė... 32. V. B. nuo 2007-10-04 iki 2014-05-26 eidamas UAB „M. B.“, į.k. ( - ),... 33. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki... 34. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki... 35. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki... 36. Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183... 37. V. B. kaltė dėl šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis UAB „M. B.“... 38. Išteisintasis V. B. savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino,... 39. Pirmosios instancijos teisme kaip kaltinamasis apklaustas V. B. parodė, kad... 40. Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis V. B. parodė iš esmės... 41. Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su V. B. kartu... 42. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. R. paaiškino, kad R. V. nuo 2014... 43. Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „M. B.“... 44. Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2011 m. pradėjo... 45. Liudytoja E. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo UAB „M. B.“... 46. Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2010 m iki 2014... 47. Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „M. B.“... 48. Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2010 m iki 2014... 49. Liudytojas D. M. (D. M.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nuo 2009... 50. Liudytojai UAB „Vilma“ vadybininkas T. Č., UAB „A“ vadybininkas Š.... 51. Iš byloje esančių UAB „M. B.“ pateiktų dokumentų matyti, jog... 52. Specialisto išvadoje Nr. 11-1430 (15) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose UAB... 53. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų - 2007-10-04 darbo sutarties... 54. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.... 55. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie... 56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau... 57. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino... 58. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 183 straipsnio... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad:... 60. atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos... 61. sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai paimdamas bendrovės turtą,... 62. patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas... 63. Tokia kasacinės bylų nagrinėjimo instancijos formuojama teismų praktika... 64. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus ir įvertinusi jų visumą, daro... 65. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. buvo UAB „M. B.“ direktoriumi ir... 66. Apskųstuoju pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo V. B. pagal BK 183... 67. Apeliantai - prokuroras ir civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovai... 68. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantų apeliacinių skundų argumentais,... 69. Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2... 70. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko... 71. V. B. proceso metu pateiktos versijos dėl klientų skatinimo ir piniginių... 72. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausti V. B. ir jo gynėjo... 73. Tačiau neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų išteisintojo V. B.... 74. Šių aplinkybių nustatymui, išteisintojo V. B. versijos apie piniginių... 75. Kolegijos nuomone, byloje surinktais įrodymais paneigti V. B. parodymai apie... 76. Liudytojai UAB „V“ vadybininkas T. Č., UAB „Am“ vadybininkas Š. C.,... 77. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. Z., kaip ir apklausti... 78. Įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B.... 79. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. minėti pinigai buvo išduoti... 80. V. B. nepateikus pateisinančių dokumentų apie jo paimtų bendrovės... 81. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog nėra... 82. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvada, kad V. B. pagal BK 183... 83. V. B., savo parodymuose nurodo, kad jis įmonei nesudarė sunkumų tiksliai... 84. Nors šioje byloje V. B., kaip asmens, paėmusio iš UAB „M. B.“ kasos 104... 85. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog V. B.... 86. Kita vertus nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą... 87. Dėl V. B. skirtinos bausmės... 88. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 89. V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V.... 90. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės... 91. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad... 92. Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra... 93. V. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus... 94. Dėl civilinio ieškinio, procesinių išlaidų... 95. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos... 96. Įgyvendindama savo teisę UAB „M. B.“ pareiškė baudžiamojoje byloje... 97. Kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta:... 98. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 99. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo... 100. Civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovai A. R. ir advokatė A. Maumevičė... 101. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad baudžiamasis procesas... 102. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme... 103. Apeliantas civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovas apeliaciniame skunde... 104. Šis prašymas atmestinas.... 105. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos iš... 106. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 107. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti ir... 108. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183... 109. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. B. paskirtos 2... 110. Iš V. B. civiliniam ieškovui UAB „M. B.“ priteisti 30 202,68 €... 111. Civilinio ieškinio užtikrinimui į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą ( - )... 112. V. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,...