Byla 1A-205-197/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Viktoro Kažio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, nuteistajai S. P., civilinio ieškovo atstovams M. N., A. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir nuteista:

  • pagal BK 222 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš nuteistosios S. P. priteista 998 925,16 Lt individualios įmonės A. N. konsultacinei poliklinikai nusikaltimais padaryta žala.

4Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. R. 2011 m. vasario 1 d. nutarimais laikinai apribotas nuosavybės teises į S. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), automobilį BMW, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) S. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), nuosavybės teises į jam priklausantį turtą: 1) automobilį „Volkswagen Golf“, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) 2) automobilį BMW, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) 3) automobilį „Audi 100“, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) K. V., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) (deklaruota gyv. vieta ( - )), nuosavybės teises į automobilį „Audi A6“, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) V. F. (po 2011 m. rugpjūčio 3 d. santuokos G.), asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), nuosavybės teises į automobilį BMW, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) paliktos galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6S. P. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – sunaikino, sugadino apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės (toliau – IĮ) A. N. konsultacinės poliklinikos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y.:

7S. P., laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d. dirbdama IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį nuostatą „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ užimamų pareigų pagrindu, veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“, savo asmeniniame kompiuteryje saugotus IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos tvarkė naudodamasi kompiuterine programa „Centas“, adresu ( - ), nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 19 d. ištrynė nenustatytus IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos buhalterinės apskaitos dokumentų įrašus, kuriuos atkūrus galima nustatyti tik apskaitos dokumento pavadinimą ir ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimą, kodą, ir tokiu būdu sugadino IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos laikotarpio nuo 2003 m. rugpjūčio iki 2011 m. sausio 19 d. pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus.

8S. P. žodiniu IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos savininko A. N. prašymu savo namuose, adresu ( - ), saugodama pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku sunaikino įmonės buhalterinius dokumentus, o būtent:

9- kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

10- kasos knygas už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

11- banko pirminius dokumentus už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d.;

12- atskaitingų asmenų avansines apyskaitas su pirminiais dokumentais už laikotarpį nuo

132003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d.;

14- darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 19 d.

15Be to, S. P. nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos turtą, t. y. dirbdama IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtas galias, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke (iki 2008 m. sausio 20 d. AB Vilniaus bankas), dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. sausio 26 d., veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, adresu ( - ), iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, 127 elektroninio mokėjimo nurodymais į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), nurodydama pavedimo pagrindą „atlyginimas“, „avansas“, „darbo užmokestis“, pervedė 249 330,64 Lt, t. y. 190 644,60 Lt daugiau, negu jai priklausė darbo užmokesčio ir tokiu būdu S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 190 644,60 Lt.

16Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. P., dirbdama IĮ A. N. konsultacinėje poliklinikoje, įmonės kodas ( - ), registruotoje adresu ( - ), buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtas įgalinimus, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke (iki 2008 m. sausio 20 d. AB Vilniaus bankas), dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2011 m. sausio 7 d., veikdama vieninga tyčia, turėdama piniginių lėšų pasisavinimo tikslą, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, adresu ( - ), iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, 359 elektroninio mokėjimo nurodymais į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), nurodydama pavedimo pagrindą „avansinė apyskaita“, pervedė 754 937,04 Lt. Iš jų laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 21 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, nurodydama pagrindą „grąžinimas“, grąžino 22 490 Lt. S. P. 2010 m. balandžio 22 d. veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, adresu ( - ), iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, 1 elektroniniu mokėjimo nurodymu į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, nurodydama pervedimo pagrindą „avansinė apyskaita“, pervedė 1 300 Lt ir tokiu būdu S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 733 747,04 Lt.

17Tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. P., dirbdama IĮ A. N. konsultacinėje poliklinikoje, įmonės kodas ( - ), registruota adresu ( - ), buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke (iki 2008 m. sausio 20 d. – AB Vilniaus bankas), dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiomis jai suteiktomis galiomis, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2009 m. liepos 14 d., veikdama vieninga tyčia, turėdama piniginių lėšų pasisavinimo tikslą, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, adresu ( - ), iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, 11 elektroninio mokėjimo nurodymų į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Citadele“ banke, nurodydama pavedimo pagrindą „avansinė apyskaita“, pervedė 115 500 Lt. Iš jų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2011 m. sausio 17 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Citadele“ banke, nurodydama pagrindą „grąžinimas“, grąžino 1 700 Lt. Tokiu būdu S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 113 800 Lt.

18Iš viso S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 1 038 191,64 Lt.

19Be to, S. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos turtą, o būtent:

20S. P., dirbdama IĮ A. N. konsultacinėje poliklinikoje, įmonės kodas ( - ), registruotoje adresu ( - ), buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtas galias, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke (iki 2008 m. sausio 20 d. AB Vilniaus bankas), dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2011 m. sausio 26 d., veikdama vieninga tyčia, būdama R. G. individualios įmonės buhaltere, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, adresu ( - ), iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, 26 elektroninio mokėjimo nurodymais, nurodydama pagrindą „avansinis mokėjimas“, „lėšų pervedimas“, „už paslaugas“, į R. G. individualios įmonės sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, pervedė 99 150,52 Lt. Iš jų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2011 m. sausio 26 d. 8 elektroninio mokėjimo pavedimais iš R. G. individualios įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, nurodydama pagrindą „avanso grąžinimas“, „lėšų įskaitymas“, „avansinis mokėjimas“, „lėšų įskaitymas, paslaugos“, „lėšų įskaitymas, grąžinimas“, grąžino 50 500 Lt.

21Tokiu būdu S. P. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 48 650,52 Lt.

22Nuteistoji S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir jai neteisingai paskirta bausmė.

23Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos duotus parodymus apie buhalterinę programą „Centas“ ir vadovavosi paties teismo iškraipytais specialisto T. P. paaiškinimais. Pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu minėtas specialistas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suformuluota užduotis ištirti buhalterinę programą „Centas“ ir joje esančių duomenų, bei negali atsakyti, kaip ši programa veikia, ar įmanoma atkurti jos įrašus, ar ji pati automatiškai įkeliant iš rezervo ištrina senus duomenis ir užrašo naujus. Tam, kad įrodytų savo parodymų teisingumą, apeliantė 2013 m. lapkričio 13 d. prašė atlikti papildomą ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą atmetė. 2013 m. gruodžio 2 d. raštų jos gynėja kreipėsi į teismą išduoti šios programos kopiją, kad būtų galima kreiptis į šią programą sukūrusią įmonę dėl tyrimo atlikimo ir išvados pateikimo, ar iš tikrųjų buvo tyčia ištrinti buhalteriniai įrašai. Teismas į šį raštą neatsakė, todėl buvo pažeista jos teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose Daktaras prieš Lietuvą, Micallef prieš Maltą, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-414/2010. Be to, teismas ne tik nepašalino šios abejonės, tačiau ir nesudarė jai sąlygų įrodinėti savo nekaltumo nors pagal suformuotą teismų praktiką ir BPK to daryti nuteistoji neprivalo. Šios abejonės pašalinimas būtų leidęs teismui objektyviai apsispręsti dėl S. P. kaltumo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netiki nuteistosios paaiškinimais, jog į jos ir R. G. sąskaitą pervesti pinigai buvo išgryninami ir perduodami savininkui A. N., remdamasis vien tik tuo, jog nėra raštelių ar kasos išlaidų orderio. Akivaizdu, kad visi dokumentai po jos atleidimo iš darbo liko pas A. N. ir būtent A. N. jų nepateikė, nes jie jam nepalankūs. Tinkamai neįvertinti A. N. parodymai, nes nelogiška, kad būdamas įmonės savininku per šešerius metus niekada netikrino įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, nežinojo kiek šioje sąskaitoje yra piniginių lėšų ir nepastebėjo, jog trūksta 1 096 858,20 Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokius A. N. parodymus paneigia jo paties teisme duoti paaiškinimai, jog būtent tuo laikotarpiu įmonė įsigijo naujas patalpas, jas remontavo, 2010 m. spalio 26 d. jo paties paimti sąskaitos išrašai už 3 ketvirčius (7 t., b. l. 133-149), įmonei suteiktas banko kreditas, paties A. N. suteikta virš 80 000 Lt dydžio paskola savo sūnui.

25Bankiniuose pavedimuose nurodyta „avansinė apskaita“ ir nurodytos sumos net su centais, o tai įrodo, kad pinigai buvo gauti atsiskaitymams ir ji šių pinigų nepasisavino, pavedimus buvo įtraukusi į kasos knygą, kuri dingo. Teigia, kad šios knygos dingimas naudingas ne jai, o būtent A. N., kuris aiškindavo, jog viskas yra gerai ir jų įmonės niekas netikrina ir netikrins, nes jo pacientai yra Klaipėdos VMI viršininkas ir jų įmonę kuruojanti inspektorė. Iš bylos duomenų matyti, kad iš tikrųjų per visą laikotarpį įmonė nė karto nebuvo patikrinta, nors apyvartos buvo didelės, ypač grynaisiais pinigais. Apeliantė nurodo, kad pasitikėjo A. N., todėl nereikalaudavo iš karto pasirašyti dokumentų, o juos palikdavo jam. Nuteistosios S. P. teigimu būtent A. N. naudinga, jog ji būtų pasisavinusi ir išvaisčiusi pinigines lėšas, nes kitu atveju jis kaip savininkas išnaudojęs 1 096 858,20 Lt patirtų papildomus nuostolius, t. y. tektų mokėti nuo tos sumos nesumokėtus mokesčius ir jam kiltų baudžiamoji atsakomybė.

26Pirmosios instancijos teismas nesuprato jos duotų paaiškinimų esmės dėl į jos sąskaitą pervedamų ir A. N. atiduodamų grynųjų pinigų sumų. Iš prokurorės papildomai pateiktos medžiagos matyti, kad jos šeimos narių gaunamos pajamos didesnės nei neva jos pasisavinta pinigų suma, todėl ji galėjusi surinkti iš savo šeimos narių reikalingą pinigų sumą. Jokio turto neįsigijo, nenustatyta, jog gyveno prabangiai, net gi priešingai, savo tėvų namo renovacijai ėmė banko paskolą.

27Nuteistoji teigia, kad dalis grynųjų pinigų buvo mokama gydytojams už dalyvavimą mokslinių tyrimų studijoje, nes vienas A. N. negalėjo fiziškai atlikti tyrimų studijų, kadangi valdo kelias jam priklausančias gydymo įstaigas, dirba VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, labai užsiėmęs ir pavargęs. Suprantama, kad šių aplinkybių nepripažįsta nei pats A. N., nei gydytojai, nes pinigai į sąskaitą ateidavo tik A. N. vardu ir siekiant nemokėti papildomų mokesčių, jie buvo gryninami ir mokami gydytojam kaip papildomas atlyginimas, už kurį taip pat nebuvo mokami mokesčiai. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai tiki ir kitų liudytojų parodymais (V. N., S. S., medicinos seselių), kurie iš esmės susiję su A. N. arba šeimyniniais, arba darbiniais ir priklausomumą lemiančiais ryšiais. Mano, kad jos kaltė yra tik tame, kad sutiko kartu su A. N. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, t. y. neatvaizduoti buhalterinėje apskaitoje gydytojams išmokamų realių atlyginimų dydžių ir grynųjų pinigų išmokėjimų A. N.. Dėl kitų nusikalstamų veikų turi būti išteisinta.

28Pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisinga ir per griežtą bausmę, nes neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad iki bylos iškėlimo grąžino 58 000 Lt, pateikdama A. N. 2011 m. sausio 24 d. paaiškinimą, jog minėtą sumą „pravalgė“, tačiau iš tikrųjų ši suma jai buvo sumokėta „vokelyje“ kaip atlyginimas per visą įmonėje dirbtą laikotarpį. Be to, skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, nes ji teismo nutartimi paskirta savo neįgalios motinos globėja, o S. P. atliekant realiai laisvės atėmimo bausmę nebūtų kam prižiūrėti motinos ir ji atsidurtų slaugos namuose, o tai tikrai neatitinka bausmės skyrimo teisingumo ir humanizmo principų. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teismas turėjo teisinį pagrindą paskirti jai bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu.

29Apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendį ir ją išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį arba paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

30Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti.

31Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

32Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistosios S. P. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo ir paskyrė tinkamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką. Tačiau apygardos teismas nepakankamai įvertino nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, todėl paskyrė per griežtą subendrintą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismui sušvelninus nuteistajai S. P. galutinę subendrintą bausmę atsiranda pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

33Nuteistoji savo apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes pirmosios instancijos teismas iškraipė specialisto T. P. paaiškinimus, atmetė prašymą skirti ekspertizę, kurios metu būtų ištirta kompiuterinė buhalterinė apskaitos programa „Centas“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Tačiau pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (LAT nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012, 2K-425/2012, 2K-67-746/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Nuteistosios S. P. nurodomi argumentai dėl teismo šališkumo nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje nėra ir kitų teismo šališkumą įrodančių duomenų, todėl S. P. nepagrįstai teigia, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

34Nuteistoji pripažįsta, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau, jos manymu, dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, turi būti išteisinta.

35Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Kaip matyti įstatymo leidėjas šio straipsnio dispozicijoje šias veikas atskiria tik vieninteliu objektyviuoju požymių, t. y. vienu atveju pasisavinama, o kitu išvaistoma. Pagal suformuotą teismų praktiką objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Taigi iš esmės skiriasi tik tuo, kad vienu atveju tas turtas tampa kaltininko, o kitu trečiojo asmens. Šių nusikalstamų veikų subjektas yra tapatus ir jam be bendrųjų požymių keliami ir specialūs reikalavimai, t. y. kaltininkui nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė turi būti patikėti ar būti jo žinioje. Šių veikų skirtumas išryškėja ir dėl subjektyviųjų požymių, nes turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginiai tyčiai, o išvaistymas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

36Iš byloje esančių nuteistosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, kad nuo 2003 m. ji buvo įdarbinta IĮ A. N. konsultacinėje poliklinikoje, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), buhaltere pagal darbo sutartį ir buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą. Ji vienintelė turėjo prisijungimą prie elektroninės bankininkystės, nes turėjo generatorių ir indentifikavimo kodą (11 t., b. l. 24-25, 12 t., b. l. 141-146). Liudytojas A. N. parodė, kad įmonėje S. P. įdarbino 2003 m. buhalterės pareigose. Su ja buvo sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis. Jis asmeniškai tvarkė grynuosius pinigus, kurie buvo įmonės kasoje, o buhalterinius dokumentus ir elektroninę bankininkyste tvarkė S. P. (4 t., b. l. 129-130, 12 t., b. l. 107-108). Liudytojas S. S. teigė, kad IĮ A. N. konsultacinėje poliklinikoje dirba direktoriumi, tačiau kasoje esančius pinigus tvarkė A. N., o bankinius pavedimus atlikdavo S. P.. Jis neturėjo priėjimo prie sąskaitų, tik išrašydavo PVM sąskaitas faktūras (4 t., b. l. 148-149, 12 t., b. l. 123-125). Iš šių parodymų matyti, kad nusikaltimų padarymo metu S. P. turėjo tiek turto pasisavinimo tiek ir išvaistymo subjektui keliamus ne tik bendruosius (pakaltinama, gim. ( - )), bet ir specialiuosius požymius, t. y. jai buvo patikėti IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos SEB banko sąskaitoje esantys pinigai ir tik jai suteikta prieiga prie elektroninės bankininkystės.

37Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. P. iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos banko sąskaitos pasisavino 1 038 191,64 Lt ir išvaistė 48 650,52 Lt. Nuteistosios iškelta versija, kad visus nuimtus pinigus perduodavo A. N., nepatvirtina jokie konkretūs duomenys ar įrodymai, o atvirkščiai ją paneigia. Iš byloje esančių S. P. bankų SEB ir Citadele sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpyje nuo 2005 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. sausio 25 d. į S. P. sąskaitas iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitų buvo pervesta 1 119 767,68 Lt. IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitą buvo grąžinta 24 190 Lt, nuteistajai už 2005-2011 m. laikotarpį priklausė darbo užmokestis – 58 686,04 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias pinigų sumas išskaičiavo iš pasisavintų pinigų sumos. Teisėjų kolegija įvertina, kad į S. P. sąskaitas įplaukdavo pinigai ne tik iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos, bet ir iš kitų šaltinių, tačiau atėmus IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos įmokėtus pinigus matyti, kad S. P. išlaidos yra žymiai didesnės nė įplaukos iš kitų šaltinių, t. y. iš viso į sąskaitą įplaukė 1 348 463,94 Lt, iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos pervesta 1 119 767,68 Lt, pagrįstas darbo užmokestis 58 686,04 Lt. Vadinasi S. P. tuo laikotarpiu realiai galėjo turėti 287 382,30 Lt, o išleido 1 321 531,10 Lt, iš jų išgrynino 402 098,72 Lt. Išlaidose užfiksuota, kad ji pinigus pervesdavo į kitas savo, artimųjų ir R. G. įmonės sąskaitas, sumokėdavo mokesčius, lizingą ir kitas paslaugas (7 t., b. l. 2-148, 8 t., b. l. 3-155, 158-189, 9 t., b. l. 3-111, 10 t., b. l. 92-95). Jos artimųjų pateikti bankiniai išrašai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išduotos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą taip pat nepatvirtina, kad jų sąskaitose buvusiomis sumomis ar gautomis išmokomis, algomis būtų galima padengti S. P. turėtas išlaidas (12 t., b. l. 149-160, 13 t., b. l. 3-35, 70-120, 122-177). Šių ir byloje esančių įrodymų visuma tik patvirtina, kad S. P. minėtais pinigai disponavo kaip savais, suvokdama, kad jai patikėti pinigai priklauso IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai, tačiau neteisėtai juos persivedė į savo sąskaitas, numatė, kad dėl to savininkas neteks šių pinigų, ir to norėjo.

38Specialisto išvadoje Nr. 11K-172(11) nurodyta, kad iš S. P. konfiskuoto kompiuterio programine įranga „EnCase“ eksperto kompiuteryje padaroma diske esančios informacijos kopija, su kuria vėliau ir dirbama. Šioje išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktame sisteminio bloko standžiame diske su serijiniu numeriu S/N: S00JJ1GL901669, aptikta programa „Centas“ įrašai, esantys „Windows OS“ registre, kurie padaryti nuo 2002 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. sausio 19 d. su raktiniais žodžiais „A. N.“ ir „( - )“. Atlikus visos informacijos tyrimą buvo nustatyta, jog trinama informacija susijusi su šia įmone (4 t., b. l. 193-195). Šią ekspertizę atlikęs specialistas T. P. buvo apklaustas ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, kuriame ir nurodė, kad pagal numatytas metodikas tyrė ne pačią programą „Centas“, o kietąjį diską, kuriame buvo išsaugoti, sukurti duomenys, laikmenos. Be to, buvo nustatyta, kad šiame diske buvo įdiegta buhalterinės apskaitos programa „Centas“, kurios įrašai užfiksuoti „Windows“ operacinės sistemos registre. Atliko paiešką duomenų bazės lentelėse, nes ši programa duomenis kaupia duomenų bazėje, pagal raktinius žodžius: N. pavardę ir įmonės kodą. Taip pat buvo paimti šioje programoje kaupiami duomenys, iš kurių matyti anksčiausiai ir vėliausiai padaryti įrašai. Atsakant į užduotyje pateiktą antrą klausimą buvo tirta visa informacija buvusi standžiajame diske, o ne tik programoje „Centas“, t. y. pagal raktinius žodžius buvo ieškoma ne tik egzistuojantys, bet ir ištrinti duomenys. Dėl to buvo pateikti ir standžiojo disko fragmentai su rastais atitikmenimis. Atkūrė ištrintus dokumentus pagal tuos kodinius žodžius ir neištrintus dokumentus. Tačiau nuteistosios S. P. minimas procesas, kad pati sistema kas 10 dienų daro atsargines kopijas, o kitos yra ištrinamos, jam nežinoma. Informacija nedingsta standžiajame diske. Jei pašalinamas failas, tai neištrinami duomenys. Yra lentelė, kurioje surašyti failų pavadinimai ir jo informacija. Ši informacija dingsta tik po to kai į tą vietą užrašomas kitas failas arba pritrūksta vietos diske, o reikia įrašyti naują informaciją (14 t., b. l. 149-151). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/10 „dėl A. N. konsultacinės poliklinikos ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad be visų tirti pateiktų dokumentų buvo tiriamas ir specialisto išvados Nr. 11K-172(11) priedas – kompaktinis diskas. Atsakant į 4 klausimą nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą medžiagą nustatyta, jog A. N. konsultacinės poliklinikos tiriamojo laikotarpio nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d. suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai neišsaugoti ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti, todėl negalima įvertinti, ar laikotarpyje nuo 2005 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. sausio 19 d. iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos 498 atvejais pagal mokėjimo nurodymus S. P. į jos asmenines sąskaitas pervestos piniginės lėšos buvo užregistruotos buhalterinėje apskaitoje. Atsakant į 6 klausimą konstatuota, kad negalima įvertinti 2011 m. kovo 2 d. „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu“ S. P. pateiktoje „A. N. konsultacinės poliklinikos Kasos knygoje 2009 m. rugsėjo 14 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.“ užregistruotų ūkinių finansinių operacijų – 22 atvejais, kai pinigai buvo grąžinami į kasą, iš viso 1 048 000 Lt – tapatumo ir duomenų pagrįstumo (10 t., b. l. 3-32). UAB „Edlonta“ 2013 m. lapkričio 5 d. rašte nurodo, kad yra buhalterinės programos „Centas“ kūrėja. Jų programa nenaikina automatiškai senesnių duomenų, tokie duomenys gali būti panaikinti fiziškai arba įkeliant duomenų bazės rezervą (12 t., b. l. 187). Taigi nuteistoji nepagrįstai teigia, kad būtina papildomai tirti buhalterinės apskaitos programą „Centas“.

39Nuteistoji taip pat nepagrįstai bando perkelti atsakomybę A. N. dėl neišsaugotų buhalterinių dokumentų. Jai perduodant dokumentus 2011 m. sausio 19 d. buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame užfiksuoti perduoti dokumentai, t. y. buvo perduoti sutarčių ir sąskaitų registrai, kasos operacijų žurnalai. Minėtą aktą pasirašė A. N., V. N., S. S. ir pati S. P. (4 t., b. l. 132-133). Be šio priėmimo-perdavimo akto apie S. P. ne visus pateiktus buhalterinius dokumentus, patvirtina 2011 m. sausio 28 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuotas IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos buhalterinių dokumentų paėmimas iš S. P. namų, esančių ( - ), ir liudytojo P. P. parodymai (4 t., b. l. 174-182, 12 t., b. l. 109-110). Liudytojas P. P. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur parodė, kad jis perėmė buhalterinės apskaitos vedimą iš S. P.. Iš pradžių susitarė dėl susitikimo, kurio metu S. P. perdavė dokumentus priėmimo-perdavimo aktu. Patikrino ir pamatė, kad trūksta kasos dokumentų, o paėmė tik pirkimo sąskaitas ir pardavimo dokumentus. Gautus dokumentus suvedinėjo į programą. Kadangi buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteriniu būdu, prašė S. P. atsiųsti tam tikras ataskaitas. Iš jos atsiųstų duomenų galėjo atspausdinti tik darbo užmokesčio korteles, duomenis apie darbuotojų atostogas. Kitų duomenų nebuvo arba jų buvo neįmanoma atspausdinti. Su šia programa dirbusi kolegė paaiškino, kad jei duomenys ištrinti ar sugadinti jų neįmanoma peržiūrėti ir atspausdinti. Dėl šių priežasčių iš naujo buvo suvedami kasos duomenys pagal pateiktus kasos aparato žurnalus ir banko išrašus (14 t., b. l. 151-152). Liudytojai S. S., A. N., V. N., L. P., L. B. duodami parodymus patvirtino apie S. P. 2011 m. sausio 19 d. pateiktų dokumentų skaičių ir jų skaičiavimą A. N. konsultacinėje poliklinikoje (12 t., b. l. 107-109, 123-126). Nuteistosios apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad A. N. ėmė banko išrašus ir turėjo matyti jos bankinius pervedimus, neturi reikšmės nustatinėjant jos kaltę.

40Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. P. iššvaistė jai nepriklausantį turtą. Turto išvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Iš byloje esančių S. P., R. G. įmonės ir IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos banko išrašų, specialisto išvados matyti, kad buvo pervesta ir negrąžinta 48 650,52 Lt neturint jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo. Liudytojas A. N. nurodė, kad su R. G. įmone nebuvo sudaręs jokių sutarčių (12 t., b. l. 107-108). Specialisto išvadoje dėl R. G. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/11 konstatuota, kad R. G. individualios įmonės tiriamojo laikotarpio nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2011 sausio 31 d. suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai neišsaugoti ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti, ar laikotarpiu 2009 m. spalio 28 d. iki 2011 sausio 14 d. į R. G. individualios įmonės sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB bankas pagal mokėjimo nurodymus 26 atvejais gautos piniginės lėšos iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos Nr. ( - ) AB SEB, iš viso 99 150,52 Lt užregistruotos R. G. individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje (10 t., b. l. 103-123). Dėl to daroma išvada, kad S. P. suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia R. G. įmonei jai patikėtus pinigus, buvusius IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitoje, numatė, jog savininkas šių pinigų neteks, ir to norėjo.

41Nuteistosios iškelta versija, kad jai ir R. G. įmonės sąskaitą pervestus pinigus grąžindavo A. N., deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Pagal suformuotą teismų praktiką neužtenka vien tik asmens parodymų, kad pinigai buvo perduoti ar naudoti įmonės veikloje. Kaip matyti pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme pripažįsta, jog niekas nematydavo kada ji grąžindavo pinigus A. N., neturi kasos orderių šaknelių, kurios patvirtintų pinigų grąžinimą į kasą (12 t., b. l. 141-146, 148, 14 t., b. l. 128-131). Liudytojas A. N. neigia gavęs pinigus iš S. P., pasirašinėjęs kasos pajamų orderius, kuriais neva S. P. perdavė grynus pinigus į kasą. Kitų įrodymų byloje taip pat nėra. Be to, A. N. netikslinga prašyti buhalterės iš įmonės sąskaitos pervedinėti į jos asmenines ar sūnaus įmonės sąskaitas, nes bet kokie bankiniai pavedimai yra matomi, kurie taip pat turi būti pagrįsti buhalteriniais dokumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad IĮ A. N. konsultacinės poliklinika iš esmės disponavo grynais pinigais ir juos įnešinėjo į banko sąskaitas. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮ įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 8 straipsnį individualios įmonės turtas yra suformuotas iš šios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat turto įgyto individualios įmonės vardu, kurį savininkas, surašęs ir pasirašęs atitinkamus dokumentus, turi teisę iš individualios įmonės paimti, nes individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, t. y. A. N.. Tai, kad būtent A. N. su įmonėje buvusiu turtu elgėsi atsakingai matyti ne tik iš jo duotų parodymų. Pakartotinai apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinio ieškovo atstovas A. N. paaiškino, kad buvo sūnui suteikęs 60 000 Lt paskolą iš įmonės lėšų, bet tie pinigai buvo grąžinti įmonei. Naujų patalpų įgijimui ir įrengimui buvo paimta paskola. Tai gali patvirtinti jo turimi bankinių pavedimų išrašai. Su gydytojais ir kitais įmonėje dirbusiais asmenimis buvo atsiskaitoma pervedant pinigus per banką, o grynų pinigų niekam nemokėjo (14 t., b. l. 131-133). Tai, kad buvo skolinti pinigai patvirtino ir liudytoju apklaustas civilinio ieškovo atstovas M. N.. Jis nurodė, kad buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuria buvo suteikta 60 000 Lt paskola vieneriems metams. Šiuos pinigus grąžino. Tokius A. N. ir M. N. parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, kurie buvo ištirti Lietuvos apeliaciniame teisme, t. y. M. N. bankiniai išrašai. Šiuose išrašuose nurodoma, kad 2009 m. liepos 15 d. (40 000 Lt) ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. (10 000 Lt) buvo pervesti pinigai į A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitą, paskirtyje nurodant skolos grąžinimas (14 t., b. l. 85-87, 126-128). Liudytojai V. P., R. Z. ir V. M. teisme parodė, kad už darbą įmonėje gaudavo nedaug ir tie pinigai buvo pervedami į sąskaitą, grynų pinigų niekas nemokėjo. Už programas su kai kuriais gydytojais buvo atsiskaitomą per programų iniciatorius į jų asmenines sąskaitas, o kai kurie mokėsi ir už tai negavo papildomo atlygio (12 t., b. l. 125-126, 131). Lietuvos apeliaciniame teisme buvo ištirti ir A. N. pateikti SEB banko išrašai, kurie patvirtina jo duotus parodymus apie paimtą paskolą ir mokėjimus už kitų patalpų įrengimą. Iš jų matyti, kad IĮ A. N. konsultacinės poliklinika grąžindavo kreditą ir pats A. N. 2007 m. lapkričio 27 d. įnešė 210 000 Lt. Mokėjimų nurodymuose užfiksuota, kad buvo pervedamos pinigų sumos juridiniams asmenims už būsimojo būsto statybas ir įrengimą (14 t., b. l. 89-123).

42Turto vertė, kuri yra kvalifikuojamasis požymis šioms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti pagal 2 dalį-didelės vertės, nustatomas pagal MGL dydį, kuris galiojo nusikalstamos veikos metu. BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinama didelės vertės sąvoka ir nurodoma, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Iš šio įstatymo dispozicijos matyti, kad S. P. nusikalstamų veikų padarymo metu didelės vertės MGL dydis nesikeitė, t. y. įstatymo leidėjas nuo 2000 m. BK 190 straipsnyje numatė 250 MGL. Šis rodiklis savo dydžiu nors ir nesikeitė, bet keitėsi jo apskaičiavimas. Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė perskaičiuoja ir nutarimu patvirtina bazinės socialinės išmokos dydį, todėl keičiantis minėtam dydžiui keičiasi ir 1 MGL vertė pinigų sumos santykyje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nusikalstama veika numatyta BK 183 straipsnyje buvo tęstinė, t. y. S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos turtą laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. sausio 26 d., o iššvaistė laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2011 m. sausio 26 d. Šiame laikotarpyje 1 MGL dydis 2001-2006 m. buvo numatytas 125 Lt, nuo 2007-2014 m. rugsėjo 10 d. 130 Lt, o dabar 38 EUR. Taigi S. P. turto pasisavinimo metu didėlės vertės piniginė išraiška keitėsi vienu laikotarpiu buvo 31 250 Lt, o kitu 32 500 Lt, t. y. didelės vertės piniginė išraiška padidėjo 1 250 Lt. Šiuo atveju šis padidėjimas nėra svarbus, nes S. P. pasisavino 1 038 191,64 Lt ir iššvaistė 48 650,52 Lt, t. y. abiem atvejais viršijo įstatymo numatytą piniginę išraišką, kurią apibrėžia BK 190 straipsnio 1 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, jos veikas kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

43Nuteistoji prašo jai taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Tai labai svarbi aplinkybė, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Tokie kaltininko veiksmai parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis dėlto yra keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį o jei nuosprendis yra apskundžiamas, – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Žalos atlyginimo būdai gali būti labai įvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą turtą ar pinigais atlygina jo vertę, sutaiso sugadintą daiktą, viešai atsiprašo nukentėjusiojo už įžeidimą ar šmeižtą, kt. Žalos atlyginimo motyvai taip pat gali būti įvairūs. Svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus atliktų savo noru. Tam tikrais atvejais kaltininko nusikalstama veika padarytą žalą gali atlyginti jo tėvai, sutuoktinis ar giminaičiai. Tai taip pat bus pripažįstama lengvinančia aplinkybe, bet tik jei minėti asmenys nukentėjusiojo patirtą žalą atlygins ar ją pašalins kaltinamojo iniciatyva arba jo sutikimu. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę. Tokių nuostatų laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (LAT nutartys 2K-362-942/2015, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta S. P. neigia padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, nes pinigus atiduodavo A. N.. Ji apgailestauja ir pripažįsta savo kaltę tik dėl apgaulingos buhalterijos vedimo (14 t., b. l. 128-131). Tokios pozicijos nuteistoji laikėsi viso proceso metu, o tai parodo, kad S. P. nepripažįsta IĮ A. N. konsultacinės poliklinikai padarytos žalos. Tai, kad S. P. iš savo sąskaitos ir R. G. įmonės sąskaitų pervedė 79 690 Lt, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes šią pinigų sumą ji grąžino ne kaip jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Be to, S. P. daugiau nė karto nebandė grąžinti pasisavinus ir iššvaistytus pinigus IĮ A. N. konsultacinės poliklinikai. Teisėjų kolegija įvertinusi tai konstatuoja, kad tokie S. P. veiksmai negali būti įvertinami kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

44Pirmosios instancijos teismas teisingai bausmes paskyrė S. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jos asmenybę, buvimą ar nebuvimą jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. S. P. padarė tris nusikalstamas veikas (apysunkį ir du sunkius), turi aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirba, neteista, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi S. P. paskirta rūpintoja L. K. (motinai), kuriai nustatyta specialioji nuolatinė slauga (11 t., b. l. 124, 12 t., b. l. 121, 140), nėra duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, pasisavinta ir iššvaistyta pinigų suma viršija 1 milijoną Lt. Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertinęs skyrė pagrįstas ir ne per griežtas bausmes. Kaip matyti S. P. už nusikalstamą veiką, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepasisako, kodėl už šią nusikalstamą veiką skyrė būtent laisvės atėmimo bausmę, nors įstatymo leidėjas be šios bausmės numatė dar baudą arba areštą. Tačiau toks sprendimas yra pagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. apgaulingai tvarkydama IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitas pasisavino ir iššvaistė labai didelę pinigų sumą, jos veiksmai truko labai ilgą laiko tarpą. Mažesnę nė bausmės vidurkis teismas paskyrė už BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį. S. P. nėra pagrindo švelninti bausmių ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes visų pirma nėra jokių S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir ji net iš dalies neatlygino padarytos turtinės žalos. S. P. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra, o kitos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.

45Pirmosios instancijos teismas nuteistajai S. P. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis. Teisėjų kolegijos manymu teismas subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu nepakankamai įvertino nuteistąją charakterizuojančias savybes, t. y. S. P. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai, dirba, rūpinasi motina, kuriai reikalinga speciali nuolatinė slauga, todėl paskyrė per griežtą galutinę bausmę, kuri mažintina skiriant laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

46Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teisėjų kolegijai sumažinus galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir įvertinus nuteistosios asmenybę, jos socialinius ryšius, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės S. P. paskyrimo pakeisti:

49nuteistajai S. P. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams sumažinti ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

50Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir S. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

51Nuteistajai S. P. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

52Nuteistajai S. P. išaiškinti, kad:

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu ji
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikoma atlikusi bausmę;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
jeigu ji probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
jeigu ji probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jai ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jai papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
jeigu ji probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jai būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistoji S. P. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

53Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis paskirtos bausmės... 3. Iš nuteistosios S. P. priteista 998 925,16 Lt individualios įmonės A. N.... 4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. R. 2011 m.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. S. P. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą... 7. S. P., laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d.... 8. S. P. žodiniu IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos savininko A. N. prašymu... 9. - kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m.... 10. - kasos knygas už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2004 m.... 11. - banko pirminius dokumentus už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki... 12. - atskaitingų asmenų avansines apyskaitas su pirminiais dokumentais už... 13. 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. sausio 19 d.;... 14. - darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus už laikotarpį nuo... 15. Be to, S. P. nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje... 16. Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. P., dirbdama IĮ A. N. konsultacinėje... 17. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. P., dirbdama IĮ A. N. konsultacinėje... 18. Iš viso S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą IĮ... 19. Be to, S. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje... 20. S. P., dirbdama IĮ A. N. konsultacinėje poliklinikoje, įmonės kodas ( - ),... 21. Tokiu būdu S. P. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą... 22. Nuteistoji S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 23. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos duotus parodymus apie buhalterinę... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 25. Bankiniuose pavedimuose nurodyta „avansinė apskaita“ ir nurodytos sumos... 26. Pirmosios instancijos teismas nesuprato jos duotų paaiškinimų esmės dėl į... 27. Nuteistoji teigia, kad dalis grynųjų pinigų buvo mokama gydytojams už... 28. Pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisinga ir per griežtą bausmę, nes... 29. Apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d.... 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė... 31. Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 32. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistosios... 33. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas... 34. Nuteistoji pripažįsta, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą,... 35. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 36. Iš byloje esančių nuteistosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme... 37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. P. iš IĮ A. N. konsultacinės... 38. Specialisto išvadoje Nr. 11K-172(11) nurodyta, kad iš S. P. konfiskuoto... 39. Nuteistoji taip pat nepagrįstai bando perkelti atsakomybę A. N. dėl... 40. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 41. Nuteistosios iškelta versija, kad jai ir R. G. įmonės sąskaitą pervestus... 42. Turto vertė, kuri yra kvalifikuojamasis požymis šioms nusikalstamoms veikoms... 43. Nuteistoji prašo jai taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą... 44. Pirmosios instancijos teismas teisingai bausmes paskyrė S. P., vadovaudamasis... 45. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai S. P. paskirtas bausmes subendrino... 46. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl... 49. nuteistajai S. P. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis paskirtą... 50. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir S. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 51. Nuteistajai S. P. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės... 52. Nuteistajai S. P. išaiškinti, kad: