Byla 3K-7-328-248/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. D. (B. D. ) ieškinį atsakovei M. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje kilo ginčas, ar įmonės darbuotojas, kuris, vykdydamas darbo pareigas, padarė žalos kitam įmonės darbuotojui, turi pareigą atlyginti neturtinę žalą, kai darbdavys (juridinis asmuo) likviduotas dėl bankroto.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 250 000 Lt (72 405 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pagal 2006 m. spalio 20 d. darbo sutartį dirbo UAB „Refosta“ mūrininku. Nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. liepos 28 d. šios įmonės vadovė buvo atsakovė. 2007 m. gegužės 24 d., ieškovui atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas nukrito nuo perdangos ir buvo sunkiai sužalotas, todėl neteko 80 proc. darbingumo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo atsakovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, nustatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 50 MGL (6500 Lt) (1882,53 Eur) bauda. Šiuo nuosprendžiu ieškovui priteista iš UAB „Refosta“ 14 133,16 Lt (4093,25 Eur) turtinei ir 250 000 Lt (72 405 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Įmonei 2012 m. liepos 9 d. iškelta bankroto byla; 2013 m. vasario 26 d. ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalis dėl ieškovui priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįvykdyta. Ieškovas nurodė, kad pasibaigus juridiniam asmeniui ieškovas nebeturi galimybės reikalauti iš jo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jo nuomone, atsakovė privalo atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, nes ji buvo padaryta atsakovės nusikalstamais veiksmais, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Būtent atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, veiksmai, kuriais pažeista pareiga dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, sukėlė ieškovui žalą. Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Ieškovas pažymėjo, kad dėl traumos jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, negali vaikščioti, yra visiškai priklausomas nuo aplinkinių, dažnai serga depresija.

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad, remiantis formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB ,,Plungės lagūna“, bylos Nr. 3K-3-27/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-393/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Pegama“ prašymą išregistruoti hipoteką ir įkeitimą, bylos Nr. 3K-3-457/2012), ieškinys pareikštas netinkamam civilinės atsakomybės subjektui, t. y. už ieškovui padarytą žalą atsakinga ne atsakovė, o ieškovo darbdavė – BUAB „Refosta“.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 166 700 Lt (48 279,66 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad, įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiui, ieškovui išduotas vykdomasis raštas, jį ieškovas 2011 m. kovo 21 d. pateikė vykdyti antstoliui. Skola pagal vykdomąjį raštą ieškovui neišieškota, UAB „Refosta“ savo iniciatyva ieškovui priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesumokėjo; nukreipti išieškojimo į įmonės turėtą žemės sklypą nebuvo galima, nes jis buvo įkeistas ir už įmonės skolas perduotas įkaito turėtojui. Po bankroto bylos UAB „Refosta“ iškėlimo vykdomasis raštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui išieškojimo 2012 m. liepos 24 d. persiųstas bankroto bylą įmonei iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui, tačiau ieškovas neįtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą. Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB „Refosta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2013 m. sausio 22 d. sprendimu – pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, nusprendžiant ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. 2013 m. vasario 26 d. UAB „Refosta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

10Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui neturtinę žalą ir dėl juridinio asmens pasibaigimo padarinių nagrinėjamu atveju taikymo, nurodė, kad ji suformuota esant kitokioms aplinkybėms, todėl nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys nepagrįstas; nesutiko su atsakovės teiginiu, kad, likvidavus UAB „Refosta“, šio juridinio asmens prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą pasibaigė. Teismo vertinimu, formuojama teismų praktika patvirtina, kad atsakovei, kaip likviduotos UAB „Refosta“ buvusiai vadovei, kyla pareiga atlyginti ieškovui neturtinę žalą, patirtą dėl sužalojimo darbo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Teismas nurodė, kad atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos sąlygos, t. y. nusikalstamas neveikimas, žalos ieškovui padarymo faktas, priežastinis atsakovės nusikalstamo neveikimo ir kilusių padarinių (ieškovui atsiradusios žalos) ryšys, nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, juo taip pat konstatuotas atsakovės nusikalstamas nerūpestingumas dėl padaryto nusikaltimo, kuris civilinės atsakomybės taikymo prasme reiškia didelį neatsargumą; šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovo skolininkės UAB „Refosta“ likvidavimas neapribojo ieškovo teisės reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovei, kaip buvusiai UAB „Refosta“ vadovei, kurios atsakomybė už įmonės neįvykdytas prievoles yra subsidiari, juolab atsižvelgiant į tai, jog ieškovui neatlyginta žala atsirado kaip atsakovės įvykdyto nusikaltimo padarinys; pažymėjo, kad ieškinio atmetimas reikštų ieškovo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą paneigimą, taip būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad neturtinės žalos ieškovui padarymo faktas nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu ir šioje byloje neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnis), tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog, nustatydamas ieškovui atlygintinos žalos dydį, teismas vadovavosi tuo, kad neturtinę žalą ieškovui turėjo atlyginti buvusi ieškovo darbdavė – UAB „Refosta“, sprendė, jog nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje; sprendė, kad ieškovo reikalaujamas priteisti iš atsakovės neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, yra per didelis, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 166 700 Lt (48 279,66 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.2, 1.5, 1.138 straipsniai, 6.128 straipsnio 3 dalis, 6.245–6.250 straipsniai, 6.263, 6.283 straipsniai).

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija nesutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pasibaigus juridiniam asmeniui jai kyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, taip pat kad Vilniaus rajono apylinkės teismas atsisakė atsakovę pripažinti civiline atsakove; pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo skolininkės UAB „Refosta“ likvidavimas neapribojo ieškovo teisės reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pripažino, kad atsakovė, veikdama darbdavės vardu, netinkamai vykdė savo pareigas saugos darbe klausimais, nesilaikė įstatymų ir dėl to ieškovui buvo padaryta žalos, nors atsakovė žinojo apie saugos reikalavimų laikymosi darbe patikrinimo, atlikto prieš nelaimingą atsitikimą, rezultatus, jai buvo nurodyti šios darbo srities trūkumai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendė, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kolegija pažymėjo, kad negali būti situacijos, kai darbuotojui, kuris sužalojamas dėl kito darbo santykio subjekto kaltės, neatlyginama neturtinė žala; sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovė netinkamai taiko kasacinio teismo praktiką, t. y. jos nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose klausimai dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui neturtinę žalą ir dėl juridinio asmens pasibaigimo padarinių buvo nagrinėti esant kitokioms faktinėmis aplinkybėms, t. y. nė vienu atveju įmonė nebuvo bankrutavusi ir jau išregistruota, kai darbuotojui nebuvo atlyginta neturtinė žala. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, , par. 61), nurodė, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą; atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

141. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo kasatorės atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodyta šioje byloje taikytina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB ,,Plungės lagūna“, bylos Nr. 3K-3-27/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-393/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Pegama“ prašymą išregistruoti hipoteką ir įkeitimą, bylos Nr. 3K-3-457/2012), kuri patvirtina, kad šioje byloje tinkamas civilinės atsakomybės subjektas yra darbdavė – UAB „Refosta“, o ne kasatorė; pažeidė CK 6.128 straipsnio 3 dalies, 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatorės teigimu, nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiami tokie patys kaip ir šioje civilinėje byloje klausimai, susiję su žalos atlyginimu darbuotojui nelaimingo atsitikimo darbe atveju, todėl, priešingai nei nurodė bylą nagrinėję teismai, jose pateikti išaiškinimai aktualūs, sprendžiant, kas yra civilinės atsakomybės subjektas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, taip pat nustatant, ar prievolė atlyginti neturtinę žalą galėjo pereiti kitam asmeniui. Remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbo (tarnybines) pareigas, kaltės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB ,,Plungės lagūna“, bylos Nr. 3K-3-27/2006, Teismų praktika Nr. 25; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008, Teismų praktika Nr. 29); būtent jam, kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (CK 6.264 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika Nr. 28); darbdavio atsakomybė už darbuotojo patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos vykdant darbo pareigas sužalojimo kyla dėl to, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, 260 straipsnis). Taigi pagal civilinėje byloje pareikštą reikalavimą teisinis santykis dėl neturtinės žalos, patirtos ieškovo sužalojus jo sveikatą, atlyginimo sieja ieškovą, kaip darbuotoją, ir atsakovą, kaip darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika Nr. 28). Kasatorės nuomone, nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad šioje byloje dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos yra atsakingas darbdavė – BUAB „Refosta“, iš kurios teismo nuosprendžiu priteista ieškovui 250 000 Lt (72 405 Eur) neturtinės žalos, o ne kasatorė. Jos teigimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, kad, likvidavus BUAB „Refosta“, kasatorei perėjo šios prievolė sumokėti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Tokia išimtimi įstatymų leidėjas pripažįsta atvejus, kai prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys. CK 6.128 straipsnio 3 dalis dėl išimtinių atvejų yra blanketinė norma. Prie tokių išimčių priskirtini, pavyzdžiui, CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas atvejis, kai už neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų prievoles atsako jų dalyviai (t. y. tokio likviduoto juridinio asmens prievolės pereina jo dalyviams), arba CK 6.289 straipsnyje nustatyta išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Pegama“ prašymą išregistruoti hipoteką ir įkeitimą, bylos Nr. 3K-3-457/2012). Kasatorės teigimu, įstatymuose nenustatyta išimčių, kurių pagrindu likviduotos BUAB „Refosta“ pareiga atlyginti ieškovui neturtinę žalą būtų perėjusi kasatorei.

152. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad kasatorė, kaip buvusi BUAB „Refosta“ vadovė, turi pareigą atlyginti ieškovui neturtinę žalą, rėmėsi šioje byloje netaikytina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Nurodytose nutartyse nagrinėjami klausimai yra susiję su juridinio asmens vadovo nusikalstamais arba kitokiais neteisėtais veiksmais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, ir dėl to atsirandančiais teisiniais padariniais – juridinio asmens vadovo pareiga atlyginti tokiais savo veiksmais kreditoriams padarytą žalą. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens vadovės – kasatorės – nusikalstamais veiksmais dėl nelaimingo atsitikimo darbe juridinio asmens darbuotojui padarytos žalos, kuri nuosprendžiu buvo priteista iš BUAB „Refosta“, atlyginimo. Tačiau šioje byloje aptariami neteisėti kasatorės veiksmai nenulėmė BUAB „Refosta“ negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui – ieškovui, tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos, todėl teismai neturėjo pagrindo remtis nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais. Kasatorė pažymi, kad ieškovui priteista neturtinė žala neatlyginta, nes jis nebuvo įtrauktas kaip kreditorius į UAB „Refosta“ bankroto bylą, o ne dėl tariamų neteisėtų kasatorės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl šių kasatorės argumentų, be kita ko, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

163. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai, nenurodydami, kokiu įstatyme nustatytu pagrindu kasatorei perėjo BUAB „Refosta“ prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą, be kita ko, pažeidė jiems tenkančią pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi bylą nagrinėję teismai, šiuo atveju netaikytina, skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nenurodyta kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog kasatorės atsakomybė už BUAB „Refosta“ neįvykdytas prievoles yra subsidiari ir ieškovas turi teisę reikšti jai reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Tai, kad ieškovo patirtą žalą lėmė kasatorės neteisėti veiksmai, anot kasatorės, nelemia jos pareigos šią žalą atlyginti. Kasatorė nuo 2008 m. liepos 28 d. nedirba BUAB „Refosta“ vadove ir nėra jos akcininkė. Kasatorė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškinio šiuo atveju atmetimas pažeistų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), nes ieškinys nepagrįstas, tačiau nurodyti principai būtų pažeisti, jeigu civilinė atsakomybė, nesant tam jokio teisinio pagrindo, būtų taikoma kasatorei.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

181. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo kasatorės nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes jų ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi: nė vienoje iš nurodytų bylų žalą padariusi įmonė nebuvo bankrutavusi ir likviduota, ieškovui neįgyvendinus teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į šioje byloje susidariusią situaciją ir juridinio asmens vadovo atsakomybei taikytiną subsidiarumo principą, darytina išvada, kad juridinis asmuo žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo atveju yra pagrindinis skolininkas, kuriam neįvykdžius įsipareigojimo ir negalint jo įvykdyti ateityje (šiuo atveju – likvidavus jį dėl bankroto) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į asmenį, pripažintą kaltu dėl žalos padarymo, šiuo atveju – kasatorę. Ieškovas pabrėžia, kad žalos padarymo metu kasatorė buvo tiek juridinio asmens vadovė, tiek ir vienintelė akcininkė, t. y. veikė kaip juridinio asmens valdymo organas, kuris pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį yra atsakingas už saugų darbą ir saugias darbo sąlygas, o jos kaltė pasireiškė ne nepakankama kontrole, o jai tenkančių pareigų nevykdymu. Ieškovo teigimu, kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. P. v. UAB „Lavestina, bylos Nr. 3K-3-393/2010, suformuota praktika, nes joje pasisakyta dėl ginčijamo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti įmonę ir nurodyta, kad kiekvienas akcininkas turi teisę kreiptis į teismą ir tokį sprendimą ginčyti. Ieškovo nuomone, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, esant išimtiniams atvejams, juridinių asmenų dalyviai ar vadovas atsako kreditoriams už jiems padarytą žalą ir tai sudaro pagrindą kreditoriams reikšti jiems reikalavimus. Ieškovas pažymi, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Taurus–Ekspres“ v. K. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-283/2014).

192. Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentu, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismai pasisakė dėl kasatorės nurodytos kasacinio teismo praktikos, be to, EŽTT, akcentuodamas sprendimo motyvavimo svarbą, yra nurodęs, kad sprendimo motyvavimas būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands,, par. 61). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nenaikinama vien dėl to, jog jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012; kt.). Remiantis šia kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai yra pakankamai motyvuoti.

203. Ieškovo teigimu, atsisakymas pripažinti jo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto už jos padarymą asmens (kasatorės) sukeltų ieškovui itin neigiamų padarinių. Be to, nors neturtinė žala atlyginama tik konkrečiais įstatymuose nurodytais atvejais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. B. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-70/2011, buvo padaryta išvada, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais teismai, pasitelkdami Konstituciją, turėtų įgyvendinti teisingumą ir tiesiogiai taikyti teisę. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurio įtvirtinimu siekiama užtikrinti, jog asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Taigi Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žalos, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pagal Konstituciją, asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas, todėl įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartis). Ieškovo teigimu, po to, kai įvyko nelaimingas atsitikimas ir ieškovui priteistas žalos atlyginimas, BUAB „Refosta“ faktiškai nevykdė veiklos (2012 m. liepos 9 d. nutartimi konstatuota, kad įmonė daugiau kaip 24 mėnesius neteikė finansinių ataskaitų); kasatorė pardavė bendrovės akcijas su ja susijusiam asmeniui (kuris šias vėliau perleido užsienio respublikos piliečiui) ir pasitraukė iš BUAB „Refosta“ direktorės pareigų. Taigi būtent kasatorės veiksmai lėmė, kad įmonė nebevykdė veiklos ir ieškovui nebuvo atlyginta jam padaryta žala. Ieškovas pažymi, kad dėl kasatorės nusikalstamo nerūpestingumo jis patyrė sunkių sveikatos sužalojimų, todėl tapo visiškai neįgalus ir nedarbingas, jam būtina nuolatinė slauga, jis negali vaikščioti ir yra priklausomas nuo aplinkinių; įvykio metu patirta trauma turėjo įtakos ieškovo psichinei būklei, jis jaučiasi izoliuotas nuo visuomenės, apribotos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ieškovas dažnai serga depresija, todėl teismų iš kasatorės priteista suma vertintina kaip teisinga jo patirtų praradimų kompensacija.

21Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl netiesioginės civilinės atsakomybės taikymo Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacija v. UAB „Technoverslas“, bylos Nr. 3K-3-385/2013). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.264 straipsnį nuosekliai akcentuojama, kad būtent darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB ,,Plungės lagūna“, bylos Nr. 3K-3-27/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008; kt.) Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ir tokiais atvejais, kai žalos, padarytos darbuotojui nelaimingo atsitikimo darbe metu, atsakomybės subjektas yra darbdavys (įmonė), kuriam yra iškelta bankroto byla, nukentėjęs darbuotojas savo reikalavimus turi reikšti įmonei bankroto byloje, o to dėl savo nerūpestingumo nepadaręs, netenka teisės nuostolius išieškoti iš tiesiogiai žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. A. , bylos Nr. 3K-3-579/2005). Dėl visiško žalos atlyginimo principo Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kylantis iš, inter alia, Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (2009 m. kovo 27 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Visiško nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, ir 6.263 straipsnio 2 dalyje. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę: deliktinės atsakomybės santykius reglamentuojančioje normoje – CK 6.263 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstamas visiško nuostolių atlyginimo principas (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. ir kt. v. „If P&C Insurance AS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-405/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-7-335/2013; teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „ERGO Insurance SE“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2015) bei akcentuojamas teisingo kompensavimo būtinumas, sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl nusikalstamų atsakovės veiksmų sužalojus ieškovui sveikatą. Tokios žalos atlyginimą nustato tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalis, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, tiek CK 6.283 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad fizinio asmens sužalojimo atveju už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiam asmeniui visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nors CK 6.283 straipsnis, kaip nurodyta jo ketvirtoje dalyje, taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tais atvejais, kai nuostolių dalies socialinis draudimas dėl tam tikrų priežasčių neatlygina, tai padaryti turi už žalą atsakingas asmuo. Be to, paminėtina, kad Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-490/2010; 2007 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Š. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-26/2007; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. UAB „Stamona“, bylos Nr. 3K-3-173/2014).

24Dėl darbuotojo tiesioginės civilinės atsakomybės, kai darbdavys (bendrovė) likviduotas dėl bankroto Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisinių santykių reguliavimą ir egzistuojančią teismų praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad siekiant visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimo egzistuoja poreikis plėtoti kasacinio teismo praktiką, aiškinant ir taikant CK 6.264 straipsnį dėl netiesioginės atsakomybės ir galimybės žalą išsiieškoti iš tiesioginio kaltininko tais atvejais, kai darbdavys yra likviduotas dėl bankroto. Tais atvejais, kai netiesioginės atsakomybės subjektas likviduojamas dėl bankroto, taisyklė, kad žalą patyręs asmuo gali kreiptis tik į darbdavį, o ne į tiesiogiai žalą padariusį asmenį – darbuotoją, neatitinka principinio įstatymo leidėjų tikslo dėl nukentėjusiųjų apsaugos. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtinybę apsaugoti nukentėjusiojo interesus, pažymi, kad tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Priešingas CK 6.264 straipsnio aiškinimas prieštarautų bendrajai atsakomybės už sukeltą žalą taisyklei ir visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principui. Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutr. PETL) 6:102 straipsnio „Atsakomybė už pagalbininkus“ (angl. Liability for Auxiliaries), kuris taikomas ir atsakomybei už darbuotojus, komentarą, kuriame nurodyta, kad pagalbininkas visais atvejais gali būti traukiamas atsakomybėn kaip tiesioginis kaltininkas, tačiau nedidelio ar vidutinio neatsargumo atvejais jis turi regreso teisę į darbdavį. Nutartyje minėta, kad CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti, pirma, nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko), ir, antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Pažymėtina, kad šie du siekiai gali būti suderinti tik tada, kai netiesioginės atsakomybės subjektas yra pajėgus patenkinti nukentėjusio asmens reikalavimus. Kai šių interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje (pvz., neišliko netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą), prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, nustatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Kitų asmenų, taip pat ir paties nukentėjusiojo, kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata, nei baudžiamojoje, nei šioje bylose nekonstatuota. Minėtu nuosprendžiu ieškovui priteista iš darbdavės UAB „Refosta” 14 133,16 Lt (4093,25 Eur) turtinei ir 250 000 Lt (72 405 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Įmonei 2012 m. liepos 9 d. iškelta bankroto byla; įmonė likviduota – 2013 m. vasario 26 d. ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas iš įmonės išieškotas nebuvo, taigi pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija liko neįgyvendinta. Išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl darbuotojo, kurio nusikalstamais veiksmais, atliekant darbines funkcijas, padaryta žalos kito darbuotojo sveikatai, tiesioginės atsakomybės pagal neturtinės žalos atlyginimo prievolę nukentėjusiajam, kai žalą privalantis atlyginti asmuo likviduotas dėl bankroto. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta žalą atlyginusio asmens regreso teisė į žalą padariusį asmenį: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Darbdavio, atlyginusio darbuotojo padarytą žalą, regreso teisę į tokį darbuotoją riboja darbo teisės normos. Darbuotojas tokiu atveju atsako pagal bendras materialinės atsakomybės taisykles. DK 253 straipsnio 3 punktas kaip vieną darbuotojų materialinės atsakomybės atvejų nustato baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, atlyginimą. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad darbuotojas, kitam asmeniui padaręs žalos, nėra atleistas nuo turtinės atsakomybės – darbdavys turi teisę regreso tvarka išsiieškoti atlygintą žalą iš darbuotojo. Vadinasi, kasatorė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad jai galiojančių teisės normų pagrindu nekils pareiga atlyginti žalą, padarytą netinkamai atliekant darbo funkcijas. Pažymėtina, kad išsiieškoti visą atlygintą žalą darbdavys gali ne visada, nes darbuotojui paprastai taikoma ribota atsakomybė (DK 254 straipsnis) ir tik įstatyme specialiai nustatytais atvejais jis atlygina visą padarytą žalą (DK 255 straipsnis). Darbuotojas, be kita ko, privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka (DK 255 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad darbdavys, CK 6.264 straipsnio pagrindu atlyginęs darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, turi regreso teisę į nukentėjusiajam išmokėtą žalos, padarytos dėl darbuotojo kaltės, atlyginimą. Darbdaviui šia teise pasinaudojus, darbuotojui atsirandantys turtiniai padariniai iš esmės nesiskirtų nuo tų, kurie būtų, jei jis žalą atlygintų tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. Tai patvirtina poziciją dėl darbuotojo tiesioginės atsakomybės galimumo, kai už jį privalantis žalą atlyginti asmuo nebeegzistuoja. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija išaiškina, kad darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę. Civilinė atsakomybė atsakovei taikytina ne kaip likviduoto juridinio asmens teisių perėmėjai, o kaip asmeniui, kurio neteisėtais veiksmais ir buvo padaryta žala, t. y. kaip asmeniui, tiesiogiai kaltam dėl ieškovo sveikatos sužalojimo. Dėl to atmestini kasatorės argumentai dėl CK 6.128 straipsnio, nustatančio prievolės pabaigą juridinio asmens likvidavimo atveju, taikymo. Dėl bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006), kasatorės atsakomybę kildino iš kasatorės, kaip bendrovės vadovės, fiduciarinių pareigų bendrovei netinkamo vykdymo (CK 2.87 straipsnis). Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi teismai, priimtos esant kitokioms faktinėms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą. Apibendrinant nutartis, kuriomis rėmėsi bylą nagrinėję teismai, pasakytina, kad šiose nutartyse buvo sprendžiamas įmonės vadovo atsakomybės tiek įmonei, tiek kreditoriams klausimas tais atvejais, kai įmonės vadovas savo veiksmais padarė žalą bankrutuojančiai bendrovei (prisidėjo prie įmonės nemokumo atsiradimo ar didinimo, prisiėmė naujas prievoles, žinodamas apie įmonės nemokumą, ir pan.). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nurodomos ir įrodinėjamos. Be to, nurodytose nutartyse aptartais atvejais įmonių vadovai veikė siejami vadinamųjų išorinių santykių, t. y. juos bendrovės vardu kaip juridinio asmens valdymo organą siejo santykiai su kitais asmenimis (verslo partneriais ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kasatorė žalą padarė esant vadinamiesiems vidiniams santykiams, organizuodama kasdienę bendrovės veiklą, netinkamai vykdydama pareigą užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, taigi, veikdama kaip darbo teisinių santykių subjektas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė teisinį atsakomybės pagrindą, tačiau priėjo pagrįstą išvadą, kad kasatorė turi atlyginti neturtinę žalą ieškovui.

25Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Wintsch ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA TROBOS“ v. A. G. , bylos 3K-3-493/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos) nustatytos baudžiamojoje byloje, jos yra prejudiciniai faktai šioje byloje ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai jų nenustatinėjo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio Minėta, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008). Kadangi baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas buvo priteistas iš įmonės, bylą nagrinėję teismai pagrįstai iš naujo nustatinėjo atlygintinos žalos dydį, priteistiną iš fizinio asmens. Teismai, nustatydami iš kasatorės priteistinos žalos dydį, iš esmės atsižvelgė į pirmiau minėtus kriterijus, vertino sužalojimo padarinius ir jų įtaką tolesnio ieškovo gyvenimo kokybei (dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas tapo neįgalus ir nedarbingas, negali savarankiškai judėti, yra paralyžiuotas ir todėl priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga), neteisėtų veiksmų pobūdį, kaltės formą, kasatorės galimybes atlyginti žalą. Tačiau teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamą neturtinę žalą. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, kuriose dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalota darbuotojų sveikata: 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012. Iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 25 000 Lt (7240,50 Eur) – 50 000 Lt (14 481 Eur) suma. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Pažymėtina, kad aptariamose bylose sveikatos sužalojimai buvo lengvesni, nesukėlę tokių sunkių padarinių kaip ieškovo atveju. Nagrinėjamu atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jo patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, truksiančios visą gyvenimą, dėl to jo patiriami neigiami išgyvenimai taip pat ilgalaikiai. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui priteistinas didesnis, nei panašiose situacijose kasacinės instancijos teismo paprastai priteisiamas, žalos atlyginimas. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į itin sunkius sužalojimo padarinius ieškovo sveikatai ir gyvenimo kokybei, jų ilgalaikę trukmę ir atsižvelgdama į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad protingas, teisingas, sąžiningas neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju būtų 21 721,50 Eur (75 000 Lt) Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nenurodydami, kokiu teisiniu pagrindu kasatorei perėjo UAB „Refosta“ prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą ir kodėl netaikytina CK 6.128 straipsnio 3 dalis, nustatanti prievolės pabaigą likvidavus įmonę, pažeidė jiems tenkančią pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008) Nagrinėjamu atveju iš skundžiamų procesinių sprendimų turinio suprantami ieškinio tenkinimo motyvai, taip pat ir kasatorės nurodomu aspektu. Be to, kasacinės instancijos teismui pakeitus teisinį ieškinio pagrindą ir atitinkamai išdėsčius kitokį motyvavimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstyti motyvai nebėra aktualūs kasatorės interesų apsaugai. Dėl bylinėjimosi išlaidų Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovės valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti 250 000 Lt (72 405 Eur), o jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteista 75 000 Lt (21 721,50 Eur), laikytina, kad patenkinta 30 proc. ieškovo reikalavimų. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (4334 Lt (1255,21 Eur) mokėjimo byloje, tačiau, ieškinį patenkinus iš dalies, proporcinga suma, kurią turėtų apmokėti už ieškinį nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas asmuo, priteistina iš atsakovės. Ši suma, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (30 proc.), sudaro 1300,20 Lt (376,56 Eur) (4334x30 proc.=1300,20). Pirmosios instancijos teismas patyrė 12 Lt (3,47 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 30 proc. šių išlaidų sudaro 3,6 Lt (1,04 Eur), kurios valstybei iš atsakovės turėtų būti priteistos, tačiau, padalijus šias išlaidas proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, gauta suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kasaciniame teisme patirta 7,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai šių bylinėjimosi išlaidų dalis (2,11 Eur), lygi tenkintų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą turėtų būti priteista iš atsakovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gauta suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 796 straipsnio 6 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti. Ieškovui B. D. (B. D. ) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 721,50 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną Eur 50 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

28Priteisti iš atsakovės M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 376,56 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje kilo ginčas, ar įmonės darbuotojas, kuris, vykdydamas... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 250... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad, remiantis formuojama teismų... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo... 15. 2. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad... 16. 3. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai, nenurodydami, kokiu įstatyme... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą... 18. 1. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo... 19. 2. Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentu, kad bylą nagrinėję teismai... 20. 3. Ieškovo teigimu, atsisakymas pripažinti jo teisę reikalauti neturtinės... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl netiesioginės civilinės atsakomybės taikymo Civilinė atsakomybė –... 24. Dėl darbuotojo tiesioginės civilinės atsakomybės, kai darbdavys (bendrovė)... 25. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 28. Priteisti iš atsakovės M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 376,56 Eur (tris... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...